- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-07-15
- Bylos Nr.
- 1-1958-1202/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38140-2024-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- S. P.
- Nukentėjusysis
- M. J.
- Kategorijos
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka (iš dalies naudojant programą „Zoom“), išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
S. P. sukėlė fizinį skausmą ir nesunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą, o būtent: jis, 2024 m. rugsėjo 29 d. apie – 11.28 val., parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), sandėlyje, asmeninio konflikto metu, tyčia kaire ranka – 1 (vieną) kartą sudavė M. J. į krūtinės sritį bei dešine ranka – 1 (vieną) kartą sudavė M. J. į nugaros sritį, o nukentėjusysis siekdamas išvengti smūgių ir dešine ranka atsistumdamas nuo sienos patyrė sužalojimus – V piršto patinimą su poodine kraujosruva, dešinės plaštakos – V piršto artimojo pirštakaulio lūžį, po ko, spyrė M. J. - 1 (vieną) kartą į koją, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, – 2024 m. rugsėjo 29 d. apie – 11.36 val., parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), prekybos salėje, dešinės rankos kumščiu – 2 (du) kartus sudavė M. J. į kairio šono sritį, tokiais savo bendrais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam M. J. fizinį skausmą bei ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu būdu padarydamas nukentėjusiajam M. J. sužalojimus – V piršto patinimą su poodine kraujosruva, dešinės plaštakos – V piršto artimojo pirštakaulio lūžį – nesunkų sveikatos sutrikdymą..
S. P. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis S. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad supranta kuo yra kaltinamas, kaltu pripažįsta iš dalies. Nesutinka su piršto lūžiu, nes smūgiu į koją, pilvo sritį, šoną sudavimo metu, negalėjo sužaloti piršto. Konfliktas įvykio dieną prasidėjo, kai apsauginis pakvietė ir pasakė, pažiūrėk ką M. daro. M. tą dieną perstatė iš vieno prekystalio į kitą prekes ir iš dar vieno prekystalio mėtė ant tuščios lentynos riešutus, kur nebuvo prekių. Tai jį suerzino. Kai M. užėjo į rampą, į priėmimo kabinetą paklausė, kam taip padarė, jis nusijuokė, tada jau necenzūriniais žodžiais jo paklausė, o jis vis tiek šypsojosi ir tada jau įvyko pirmieji smūgiai, o kiti smūgiai buvo salėje. Praeidamas pro jį M. pasakė, tu jau prisidirbai ir tada sudavė iš šono salėje. Neskaičiavo, bet nekliudė piršto kumščiu ar ranka. Nukentėjusysis nekrito nuo smūgių, tai nebuvo pilnaverčiai smūgiai, tai buvo pliaukštelėjimai. Jeigu smūgiuoti visa jėga ir tiesiog mostelėti ranka, gaunasi pliaukštelėjimas, jeigu visu kūnu ir iš visų jėgų, tai tada smūgis. Kaltinime teisingai nurodyta įvykio data. Kartu su M. J. dirbo nepilną mėnesį, draugiškų santykių nebuvo. Buvo porą kartų M. J. iškreipęs jo vardą „S.“, o į pastabas nereagavo. Turėdavo iškrauti alkoholį, alų ir sultis, ir rampoje, kai atvažiuodavo prekės, tai buvo jo pareiga. M., gadino jo tiesioginius darbo rezultatus. M., prieš jį neatliko jokių fizinių veiksmų, jis pirmas pradėjo fizinius veiksmus. Gindamasis M. J. jam nesudavė smūgių. Prie rampos sudavė M. 2 smūgius ir spyrė koja. Abu smūgiai buvo į pilvo sritį, nes netaikė į galvą, nei taip, kad sužaloti. Spyrė į koją. Antro epizodo metu sudavė 2 smūgius į kairįjį šoną. Jeigu būtų smūgiai, tai tiesiog žmogų sulanksto. Buvo pliaukštelėjimai, 40 % jėgos smūgių. Suduodamas smūgius suvokė, jog silpnesni smūgiai. Smūgiais siekė daugiau pamokyti, išgąsdinti. Nebuvo nei tikslo, nei noro sužaloti. Buvo išsiskyrę, tarpe tarp epizodų konfliktas nevyko. Smurto naudojimo epizodai buvo trumpi. Nesutinka su piršto sulaužymu, nes smūgiai buvo suduoti į vieną vietą, o sužalojimai konstatuoti kitoje vietoje. Kažką pajusti dėl smūgių turėjo. Viską apgalvojus, žmogus laukė to smūgio, konfliktas išprovokuotas pačio nukentėjusiojo. Kai žmogus žino, jog į kažkurią vietą bus smūgis, jis pasiruošia. M. rankos buvo visuomet pilnai nuleistos arba pakeltos ir kliudyti rankų negalėjo, kad smūgiuodamas į pilvą būtų kliudęs ranką. Rankos buvo nuleistos arba pakeltos prie krūtinės, maždaug 30 cm nuo krūtinės. Tuo metu žiūrėjo, jog laisva vieta, kur nieko nekliudė ir į rankų padėtį nelabai žiūrėjo. Pirmu momentu, kai kažkas lūžta būna aiktelėjimas, tokio kaip aiktelėjimo nebuvo. Apie sužalojimą sužinojo, kai atvažiavo policija, po valandos. Prieš gaunant antrus smūgius praeidamas, jis stovėjo su V. ir praeidamas jis pagrasino teismu ir gavo antrus smūgius. Jeigu jis nesulaužė piršto, tai turtinė žala ne jo, o neturtinė žala tikrai nesiektų 1000 Eur. Nesutinka ir su institucijų civiliniais ieškiniais. Dėl neturtinės žalos pripažįsta 100 Eur.
Nukentėjusysis M. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykis įvyko „(duomenys neskelbtini)“, rugsėjo 29 d. „Jack Daniels“ butelį padėjo ne vietoje, bet daugiau nieko nedarė, jokių riešutų nebuvo. Stiprųjį alkoholį jis krovė, tai buvo jo darbas ir tuo metu dirbo tame alkoholio skyriuje, pastatė butelį ne į vietą, nežino kodėl (duomenys neskelbtini) S. tai parodė, ir nežino kodėl S. taip smarkiai sureagavo. Tikrai nepagalvotų, jog kas nors taip kada nors galėtų sureaguoti, vieną prekę padėjo per metrą nuo jos vietos. Norėjo patikrinti apsauginio budrumą, galvojo nepamatys, gal po kiek laiko sunerims, pajuokauti norėjo perdėjęs butelį. Ėjo į tarnybines patalpas ir S. sakė, jog jis su juo kalbėjo, jog jis šypsojosi. Jis tiesiog ėjo pro duris, S. jį pasitiko, nieko neįsivaizdavo, jog jis yra toje patalpoje, S. jam trenkė į pilvą, tada jis nusisukęs bėgo. Iš vaizdo įrašo, kiek matė, jis jam bandė trenkti į pakaušį, bet kliudė nugarą. Ranka tuo metu kliudė sieną (būtent tą, kur lūžo pirštas), neužfiksavo tikslaus momento lūžo pirštas, nes po 10 min. pajuto, jog ištinęs ir skauda. Buvo stresinė situacija, galbūt nuo tos sienos lūžo. Tada S. pasikvietė jį į patalpą, sako, ateik, jis tarpduryje stovėjo, kažką rodė į ekraną, tikrai nesišypsojo, nieko nesakė ir tai yra nufilmuota. Buvo išsigandęs, S. pradėjo bėgti į jį ir spyrė į koją, kelnės buvo išteptos. Atšokinėjo nuo smūgio, jis mojavo rankomis, neatsimena kliudė ar ne pirštą ir tada apsauginis buvęs toje patalpoje suprato, jog jį puola ir sakė, S. baikit ir tada S. nuėjo į prekybos salę. Jis irgi tada nuėjo į prekybos salę, nes galvojo, jog ten pilna žmonių, galvojo, jog prie žmonių saugesnis bus. Nuėjo paskui jį ir jam pasakė, jog rašys tarnybinį, parduotuvės vadovei parodys vaizdo įrašą. Apie jokius teismus nieko nesakė, neplanavo, nors jam jau pirštas buvo lūžęs tuo metu. Nežinodamas apie piršto sužalojimus toliau tvarkė alkoholio butelius, nešė kartonines dėžes, po 8 min. nuo pirmo įvykio ir kokios 5-6 min. nuo pokalbio, prasilenkė su S., nieko jam tuo metu nesakė. Nešė dėžes, abi rankos buvo užimtos, žvilgsniai susitiko, matė, jog jis ateina iš paskos prie jo agresyviai, jo rankos buvo užimtos, negalėjo nei bėgti, nei gintis, tuo metu V. išėjo iš tarnybinių patalpų. Galvojo ramu kolegė šalia, pirkėjai šalia, kameros, turės proto nieko nedaryti. Tada S. jam trenkė 2 kartus ir tikrai stipriai į inkstų sritį, net dėžes iš rankų išmetė, pajuto silpnumą. V. pasakė, baik S. ir pagriebė jį už rankos ir tada jis nuėjo. Nusprendė policiją iškviesti, nes tiesiog nesaugus pasijuto darbo vietoje, belaukdamas policijos pajuto, jog pirštas kaista, tinsta. Kai policija atvažiavo, parodė policijai. S. matė, jog jam skauda pirštą, nežinojo ar jis lūžęs, ar ne. Nesityčiojo iš S. praeityje. Antro epizodo metu jam trenkė į kairį šoną, pirštas galėjo lūžti, kai į sieną ranka atsitrenkė, galėjo būti sužalotas, kai pirmo užpuolimo metu jis jam spyrė ir prieš jį mojavo kumščiais, bet labiausiai tikėtina, jog nuo sienos. Ne į šlaunį spyrė, į kojos priekį spyrė. Ne jis sugalvojo S., apsauginis pasakė. S. S. ir viskas, gal jam atrodė, jog „(duomenys neskelbtini)“ pabrėžė. Pirmą kartą ėjo nuleidęs rankas, tada trenkė į pilvą, bėgo nuo tų smūgių, rankos tiesiog laisvai buvo, atsitrenkė į sieną. Antrą kartą rankas laikė prieš save, galvojo ar jis toliau smūgiuos, jog blokuoti smūgius. Tarpduryje stovėjo, bandė parodyti ir bėgo į jį, jis atšokinėjo nuo jo ir irgi rankas laikė prieš save nuleidęs. Vaizdo įraše matosi, kaip S. kviečia ateiti į kabinetą, iš tolo norėjo pasiklausyti, ką S. jam pasakys. Stovėjo tarpduryje, klausėsi. S. sakė, kur padėjai? ir tada pradėjo bėgti į jį ir spyrė. Policija kvietė, nes po pirmo karto galvojo kviesti ar ne skambindamas vadovei parduotuvės, antrą kartą pasijuto nesaugus darbo vietoje.
Turtinė žala pasireiškia tuo, jog pirko piršto įtvarą už 45 Eur, sumažėjo pajamos. Po poros mėnesių jam „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo, nes biuletenį turėjo, pas juos dalis atlyginimo mokama premijomis. Kadangi spalio mėn. buvo biuletenyje jam premijų nedavė, net nežino, kiek būtų gavęs daugiau. Priedas nuo 100-150 Eur per mėnesį, algalapiuose matosi priedai. Atlyginimai nėra pastovūs, yra valandinis ir priedai, skaičiuoja praėjusių pusės metų ar 3 mėn. vidurkį ir pagal tą skirtumą. Namuose su įtvaru negalėjo maisto gaminti, turėjo pirkti brangesnius, pusiau pagamintus produktus. Turi dėl įtvaro dokumentus. Neturtinė žala pasireiškia, jog patirtas skausmas, pažeminimas, nes prie kolegų, prie pirkėjų viskas vyko, gyvenimo kokybė suprastėjo su lūžusiu pirštu. Dirbti negalėjo, namuose tvarkytis, sportuoti ir maisto gaminti. Nemigos nebuvo, baimė šiek tiek buvo, stresas, ypač grįžus į darbą bijojo, jog S. ateis, einant namo jį pasitiks, nes jis šalia pat gyveno.
Liudytojas K. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad M. pastatė butelį ne ten, prieš tai pykdė S. ir taip išėjo. Vienas žmogus išprovokavo kitą. Kaip jie grūmėsi nematė, tik atsukus kameras pamatė. S. P. ir nukentėjusysis nelabai sutardavo darbe. Nukentėjusysis juokaudavo, nors S. prašė nejuokauti. Kai rūkė kartu uždarė duris, jog neužeitų į rampą, įvykių buvo įvairių daug. Negirdėjo, jog pravardžiuotų, bet galėjo būti. Negirdėjo ir nematė, jog S. P. tyčiotųsi iš nukentėjusiojo. S. sudėliojo prekes, o M. paėmė ir į kitą vietą pastatė. Už tai gali pabarti, jeigu pamatys kažkas, jog neprižiūri savo skyriaus ir taip įsiutino. S. P. atsakingas už visą alkoholio skyrių. Kiek metų pradirbęs (duomenys neskelbtini) apie budrumo patikrinimą pirmą kartą girdi. Nebeprisimena, ką kalbėjosi M. J. ir S. P. po butelio padėjimo. Parodė S. P., jog M. perdėjo prekę, S. supyko. Pasikvietė M. J.. Jie pradėjo pyktis, S. išvarė jį iš kabineto ir po to per kameras tiesiogiai matėsi, kas vyko. Gal galėjo M. J. atšokdamas pirštą susižaloti, nematė smūgio į pirštą. Išvedimas iš kantrybės nebuvo vienetinis atvejis, taip stipriai buvo pirmas kartas. Dirbdavo ir kitoje parduotuvėje, kur M. J. anksčiau dirbo, M. J. mėgdavo pajuokauti, ne kiekvienas jo humorą supranta. Su kumščiais pasimojuoti, tokie juokeliai. Susipažino su S. P. šioje parduotuvėje, kur įvyko šis įvykis, jis visą laiką ramus, labai geras darbuotojas. M. J. prieš jį atlikdavo provokuojančius veiksmus. Neįsivaizduoja, ką su butelio perstatymu norėjo suerzinti. Matė, jog pradėjo šiek tiek grumtis, M. atšoko ir jis daugiau neprisimena. Po to išlindo, o kitus veiksmus salėje matė tik įrašuose.
Liudytoja V. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad mažai matė, pavadavo (duomenys neskelbtini), M. ją pavadavo kaip (duomenys neskelbtini). Kraudama salotas matė, jog pirmas M. išėjo ir iš paskos S. P. ir nuėjo į salę, tada vėl grįžo atgal. Priėjo, paklausė kas atsitiko, nes pradžios nematė. Priėjo prie apsaugos, jai parodė, kas vyko rampoje. Tarp S. P. ir M. J. darbe gerai viskas buvo, nesipykdavo. Nebuvo, jog S. skųsdavosi dėl patyčių, tarpusavyje visada pajuokaudavo. Juokai nebuvo žeminantys ar susiję su smurtu. S. P. dėdavo alkoholį, mineralinį, limonadus, sultis. Ne visas alkoholis, jai priklausė stiprieji, 4 stelažai. M. J. pavadavo ir buvo atsakingas už stipriuosius gėrimus. M. J. pajuokavo, paėmė „Jack Daniels“ butelį ir pastatė, kur alus. Vienas išprovokavo kitą. Kiekvienas juokus supranta kitaip. Tokiu būdu buvo sugadintas S. P. darbas, per daug juokų supykdė S. P.. Niekada taip nedarydavo, jog butelių perstatymu tikrinti apsauginio budrumą. Nematė konflikto rampoje, matė prekybos salėje. Jie nieko nekalbėjo, iš nugaros sudavė, 3 nestiprius smūgius. Nukentėjusysis iškvietė policiją. M. J. nesakė, jog jam skauda ar jis sužalotas. Kai apsauga parodė kameras, matė, jog pradėjo grumtis, M. atšokinėjo ir stumtelėjo arba tarpduryje galėjo prispausti pirštą. S. geras darbuotojas, moka pajuokauti, mėgsta pakalbėti, ramus, jeigu neišprovokuoji. Mažai pažįsta M. J., jis iš kitos parduotuvės atėjęs ją paleisti atostogų, dirba savo darbą. Buvo pusės metro atstumu nuo smūgių salėje, matė iš nugaros į šoną. M. J. pasakė, ką tu darai. Salėje buvo pirkėjai ir kasininkė. Sakė, jiems ką jie daro, tai vieša vieta, nedera taip elgtis. Nebuvo papildomų incidentų tarp jų, rampoje grūmėsi kaip matė per kameras ir M. J. atšokinėjo nuo jo. Tą pačią dieną, tas pats butelis perdėtas, toje pačioje vietoje, po kažkurio laiko vėl tą patį padarė, S. susierzino ir prasidėjo konfliktas, iš pirmo karto taip neatsitiktų. Girdėjo, kai pasakojo policijai apie pirštą, kai atvažiavo policija pirmą kartą sužinojo apie pirštą.
2024 m. spalio 1 d. įtariamojo S. P. apklausos protokole nurodyta, kad M. J. pliaukštelėjo, bet nesutinka, kad sudavė smūgius ir, kad M. J. nuo tokių jo nestiprių pliaukštelėjimų galėjo jausti fizinį skausmą. Dirba „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini). Jo kolega yra M. J., su kuriuo maždaug mėnesį dirba – vienoje parduotuvėje. Maždaug – tris savaites su M. J. darbe ginčijosi ir pykosi dėl darbo. M. J. su juo kalbėdavo necenzūriniais žodžiais, tyčia perstatinėdavo jo išdėliotas prekes. Suprato, kad M. J. tyčia taip elgiasi ir jį erzina. Su M. J. tiesiog pakalbėdavo, pasakydavo, kad M. J. taip nebedarytų ir viskas tuo baigdavosi. - 2024 m. rugsėjo 29 d., su M. J. dirbo vienoje pamainoje. Jis buvo apsaugos kambariuke, kai apsaugos darbuotojas jam parodė parduotuvės kameras ir pasakė: „žiūrėk ką jis daro“, rodydamas į M. J.. M. J. tuo metu iš lentynos paėmė alkoholio butelį ir tyčia butelį perkėlė į kitą vietą, taip gadindamas jo darbą. Tada M. J. atėjo iki apsaugos kambariuko. M. J. paklausė: „ką tu darai?“. M. J. tiesiog stovėjo ir šypsojosi. Susinervinęs priėjo prie M. J. ir trinktelėjo pastarajam į pilvo sritį. Neprisimena kiek kartų M. J. trinktelėjo ir neskaičiavo, galbūt – tris kartus. Jo trinktelėjimas buvo lengvas, trinktelėjo nenaudodamas jėgos, nenorėdamas M. J. sukelti fizinio skausmo, labiau norėjo pastarąjį pagąsdinti. Po šių įvykių nuėjo dirbti į salę. Su M. J. vėl susitiko parduotuvės salėje ir M. J. pasakė, kad jis turės problemų, todėl jis M. J. dar kartą trinktelėjo galbūt - 3 smūgius į pilvo sritį. Tikslaus smūgių skaičių jis neprisimena, kadangi neskaičiavo. Niekur specialiai nesitaikė ir nenorėjo kažkur pataikyti, tiesiog M. J. trinktelėjo, kad pastarasis apsiramintų ir nuo jo pasitrauktų. Po visų trinktelėjimų M. J. niekaip nesureagavo, neparodė, kad pastarajam skaudėtų, niekaip nesusilenkė, nesusiėmė už skaudamos vietos ar kažkaip kitaip neišreiškė savo skausmo. Atvykę policijos pareigūnai jam davė šaukimą, o jis tą dieną išėjo iš darbo, kad nebekiltų daugiau konfliktų (1 t., b. l. 161-163).
2024 m. vasario 27 d. įtariamojo S. P. apklausos protokole nurodyta, kad tą pačią dieną, kai M. J. darbe iškvietė policijos pareigūnus, iš karto parašė pareiškimą išeiti iš darbo, nes daugiau nebegalėjo taikstytis su M. J.. M. J. tyčią jį erzindavo. Apie tokius M. J. veiksmus, maždaug savaitę iki šio įvykio pasakė direktorei. Šį pokalbį girdėjo (duomenys neskelbtini) A., kurios duomenų nepamena, ir pamainos viršininkė, kurios vardo neprisimena. Direktorės atsakymas buvo: „Aš su juo pasikalbėsiu“. Maždaug po savaitės direktorei vėl pasakė, kad M. J. tyčia jį provokuoja ir elgiasi netinkamai. Direktorė atsakė: „čia jis taip juokauja“. 2025 m. sausio 10 d., M. J. parašė „sms“ žinutę, kurioje nurodė, kad jeigu jis M. J. sumokės – 1000 Eur, pastarasis atsiims pareiškimą ir nebeturės pretenzijų. M. J. bandė jį gąsdinti, kad jo laukia nemalonumai, jeigu nesumokės. Pakeitė savo telefoną, bet turi „sms“ ekrano nuotrauką. M. J. jam dar kartą parašė žinutę ir nurodė, kad jeigu jam sumoka - 200 Eur, pastarasis atsiima pareiškimą, nes M. J. pats „tingi laukti“ ir „vaikščioti po tuos procesus“. M. J. į žinutes neatrašinėjo. Iš M. J. žinučių galima manyti, kad pastarasis pareiškimu norėjo tik pasipelnyti. Darbe matė šio įvykio vaizdo įrašus. Niekur nesimato, kad jis M. J. būtų sudavęs į ranką ar pirštą, kad pastarajam būtų galėjęs padaryti tokius sužalojimus. Sutinka, kad M. J. jį išprovokavo, todėl pastarajam sudavė į pilvo sritį, bet ne krūtinę, o žemiau jos, labiau į presą ir pliaukštelėjo į nugaros sritį. Tai tikrai nebuvo jo koviniai smūgiai. Tai kaip sakė pliaukštelėjimai, kuriems nebuvo naudojama visa jėga, o gal tik – 30 % jėgos, tikrai ne daugiau. Nenaudodamas jėgos link M. J. tiesė koją, nenorėdamas M. J. iš jėgos įspirti, kad pastarasis pargriūtų. Tiesiog ištiesė koją ir taip pataikė M. J. į blauzdą. Jeigu būtų M. J. tikrai spyręs, pastarasis būtų pargriuvęs ir susižeidęs, bet šiuo atveju tik užkliuvo už M. J. kojos. Atsižvelgus į jo kūno sudėjimą ir M. J., jeigu pastarajam būtų sudavęs smūgius, M. J. būtų stipriai sužalotas. Dėl „(duomenys neskelbtini)“ prekybos salėje suduotų – 2 smūgių į M. J. šoną sutinka. M. J. dešine ranka galimai – 2 kartus sudavė į kairį šoną. M. J. pataikė tiesiai į šoną. Nekliudė M. J. piršto, rankos. Nesutinka su įtarime nurodytais sužalojimais ir dar kartą paaiškina, kad jo veiksmai niekaip negalėjo M. J. padaryti sužalojimų piršte. Po konflikto M. J. nuėjo į apačią, kur yra tualetai, virtuvė, sandėlis ir centrinė kasa bei fasavimo staklės, todėl nežino ką M. J. ten darė. Maždaug apie - 30 minučių ar valandą M. J. ten buvo – 1. Grįžęs M. J. pradėjo skųstis, kad pastarajam skauda pirštą, nors prieš tai M. J. niekuo nesiskundė ir nesakė, kad pastarajam skauda. Galimai M. J. būdamas – 1 galėjo susižaloti pirštą, kad vėliau galėtų jį apkaltinti (1 t., b. l. 171-174).
2024 m. rugsėjo 29 d. M. J. pareiškime nurodyta, kad - 2024 m. rugsėjo 29 d. apie – 11.25 val., dirbant „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir kraunant prekes bei nešiojant šiukšles, priėjęs kolega S. P. pareiškėją pastūmė, ir dešine ranka nemažiau – 2, ne daugiau – 5 kartų trenkė pareiškėjui į pilvo sritį, trenkė kumščiu pareiškėjui – 1 kartą į nugaros sritį, o blokuodamas smūgį rankomis, S. P. trenkė pareiškėjui į dešinės rankos mažą pirštą. Nuo kolegos S. P. veiksmų pareiškėjas juto fizinį skausmą (1 t., b. l. 7-11).
2024 m. rugsėjo 29 d. M. J. apklausos protokole nurodyta, kad dirba parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini). - 2024 m. rugsėjo 29 d. apie – 11.25 val., jam teko padėti į lentynas krauti prekes bei išnešti šiukšles. Dirbant parduotuvėje, darbuotojų patalpose, prekių priėmimo poste, nešant šiukšles, prie jo pribėgo kolega S. P. ir be jokio paaiškinimo, sakydamas: „ateik čia“ dešinės rankos kumščiu ne mažiau - 2 kartų ir ne daugiau - 4 kartų trenkė jam į pilvo sritį bei pastūmė, stumdamas kumščiu - 1 kartą trenkė jam į nugaros sritį. Jis rankomis dengėsi savo veidą, kad negautų smūgio į veido sritį. Po minėtų veiksmų iškarto atbėgo „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) K. B., kuris pradėjo šaukti: „S. baik, S. baik“, pradėjo raminti S. P.. K. B. pradėjo klausti S. P.: „kas atsitiko, kodėl tu jį muši“. S. P. atsakė, kad neva jį užsipuolė dėl to, kad jis ne į tą lentyną pastatė alkoholį. S. P. pasakė, kad dėl užpuolimo valdžiai rašys tarnybinį paaiškiną, kadangi dėl minėtų smūgių jam skaudėjo. S. P. supyko ir pasakė: „rašyk, man vis tiek vienodai.“ Apie – 11.35 val., dirbant vidaus parduotuvės patalpose, prie įėjimo į tarnybines patalpas, prie pieno produktų prekystalio, jam nešant šiukšles, kartonines dėžes, jis prasilenkė su S. P. ir į pastarąjį pažiūrėjo. Po ko, S. P. vėl atbėgo iki jo ir trenkė jam dešinės rankos kumščiu - du kartus į kairės pusės inkstų sritį ir – vieną kartą dešinės rankos kumščiu į pilvo sritį. Tuomet į konfliktą „įsivėlė“ (duomenys neskelbtini) V. J., kuri šalia krovė prekes ir atbėgusi apramino S. P.. Po ko, S. P. nustojo muštis ir nuėjo į alkoholio skyrių, o jis nuėjo į vidaus patalpas, sandėlį ir dešinės rankos mažame piršte pajuto skausmus. Nedelsiant iškvietė policijos pareigūnus. Darbuotoją S. P. pažįsta kaip agresyvų, neišsilavinusį, neadekvatų žmogų. Dėl S. P. smūgių juto fizinį skausmą. Ankščiau S. P. jam yra pasakojęs, kaip muša benamius žmones (1 t., b. l. 28-31).
2025 m. vasario 11 d. M. J. apklausos protokole nurodyta, kad – pirmos apklausos metu buvo išsigandęs ir patyręs daug streso, todėl policijos pareigūnai galėjo jį ne taip suprasti ar jis pats galėjo ne iki galo dėl jam suduotų smūgių kiekio viską tiksliai pasakyti. Policijos pareigūnams bandė paaiškinti, kad yra vaizdo įrašai, kuriuose matysis visi jam S. P. suduoti smūgiai. Viską sakė iš inercijos, apimtas panikos ir adrenalino. Vėliau, po įvykio, darbe peržiūrėjęs konflikto vaizdo įrašus pamatė kiek iš tikrųjų ir kur jam S. P. sudavė. Apklausos metu tyrėja jam taip pat pakartotinai parodė vaizdo įrašus, todėl juos pažiūrėjęs gali paaiškinti, kad vaizdo įraše pavadinimu: „Camera 9 2024-09-29 11-28-08_418“ matosi konflikto pradžia, kuomet S. P. jį puola sandėlyje. S. P. bėga į jį iš apsaugos kambario ir pribėgęs prie jo kaire ranka suduoda jam į krūtinės sritį, o dešine ranka S. P. jam suduoda į nugarą bei jį pastumia - abu šie smūgiai jam sukėlė fizinį skausmą. Po stūmimo, jis šiek tiek užkliūva už sienos ir galimai ten susitrenkia pirštą. Jis pats daro prielaidą, tiksliai nežino, bet galimai tuo metu galėjo susižaloti pirštą, kuris jam lūžo. Viskas vyko labai greitai ir jis buvo apimtas baimės. Jis pats iš karto nesuprato ir nepajuto skausmo piršte, tik maždaug po – dešimties minučių jam pradėjo skaudėti pirštą ir pirštas ištino. Praėjus šiek tiek laiko, S. P. priartėjęs prie jo spirdamas pataikė jam į koją. Dėl šio spyrio jam taip pat buvo sukeltas fizinis skausmas. S. P. toliau buvo agresyvus, mojavo kumščiais, o jis ištiesęs rankas bandė gintis ir saugoti save. Tuo metu S. P. taip pat galėjo sužeisti jo pirštą. Visa situacija sukėlė jam daug streso ir viskas įvyko greitai, todėl jam sunku atsiminti, kuriuo būtent metu jam galėjo lūžti pirštas. Vaizdo įraše pavadinimu: „Camera 14 2024-09-29 11-36-11_048“, matosi, kaip S. P. jam – du kartus dešinės rankos kumščiu suduoda į kairįjį šoną, tiksliau inkstų sritį. Šie smūgiai buvo labai skaudūs, smūgius pagal skausmą vertintų – 7/10. S. P. neprovokavo ir nenorėjo sukelti jokio konflikto, tiesiog – 1 alkoholio butelį paėmė ir padėjo į kitą vietą. Tą prekę perkėlė ne suerzinti S. P., o tai darė norėdamas patikrinti apsaugos darbuotojo budrumą. Jie taip dažnai daro ir dėl to nėra kilę jokių konfliktų. Kodėl S. P. taip sureikšmino šį butelio perkėlimą jis nežino ir negali suprasti. Su S. P. prieš tai nėra turėjęs jokių konfliktų, tarpusavyje apskritai nelabai bendravo (1 t., b. l. 34-36).
2024 m. spalio 29 d. liudytojos V. J. apklausos protokole nurodyta, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2024 m. rugsėjo 29 d. apie – 11.25 val., darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), dirbant, kraunant prekes „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės skyriuje, pamatė kolegą M. J., paskui kurį ėjo kolega (duomenys neskelbtini) S. P.. S. P. jos akivaizdoje iš galo - 4 kartus smūgiuodamas rankų kumščiais į nugarą pastūmė M. J. Labai nustebo pamačiusi tokį vaizdą. Tuomet S. P. nuėjo į salę, o M. J. prie rampos. Ji nuėjo paskui S. P. ir paklausė kas nutiko. S. P. pasakė, kad M. J. suerzino dėl ne ten pastatyto alkoholinio butelio „Jack Daniels“. Nuėjo „pas apsaugą“ ir jai parodė filmuotą medžiagą - pradžią, dėl kurio įvyko konfliktas. Matė, kad M. J. iš stipraus alkoholio skyriaus butelį „Jack Daniels“ pastatė alaus lentynoje (1 t., b. l. 48-50).
2024 m. spalio 30 d. liudytojo K. B. apklausos protokole nurodyta, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Jo darbo vieta yra mobili, kadangi pagal vadovo nurodymą važiuoja dirbti į įvairias parduotuves. 2024 m. rugsėjo 29 d. apie – 11.25 val., darbo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), dirbant „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, dirbant poste prie jo priėjo (duomenys neskelbtini) S. P., kuris per vaizdo stebėjimo kameras pamatė alaus lentynoje stovintį butelį „Jack Daniels“. S. P. paklausė kas tai padarė. Pažiūrėjęs per kameras pasakė, kad tai (duomenys neskelbtini) M. J. darbas. Tuo metu S. P. išėjo iš jo darbo vietos ir pasikvietė M. J., kuris buvo visai netoliese. M. J. ir S. P. ėjo link rampos. Po kurio laiko išgirdo triukšmą ir atėjęs į vietą pamatė piktus M. J. ir S. P., kurie tarpusavyje konfliktavo. M. J. ir S. P. liepė išsiskirstyti, kurie taip ir padarė. Maždaug po valandos atvykę policijos pareigūnai pranešė, kad tarp M. J. ir S. P. įvyko muštynės. Policijos pareigūnams parodė vaizdo įrašus, kuriuose buvo užfiksuotos M. J. ir S. P. muštynės, kurių jis pats nematė (1 t., b. l. 52-54).
2024 m. rugsėjo 29 d., įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtos, aprašytos ir fotografuotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), patalpos, kuriose kaltinamasis S. P. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo M. J. atžvilgiu (1 t., b. l. 17-26).
2024 m. gruodžio 9 d., Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad: 1) M. J. nustatyta dešinės plaštakos V piršto patinimas su poodine kraujosruva ir dešinės plaštakos V piršto artimojo prištakaulio lūžis; 2) Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu; 3) M. J. nustatyti sužalojimai labiausiai tikėtina, padaryti vienmomentiškai, prieš kreipianti medicininės pagalbos į VŠĮ (duomenys neskelbtini) – 2024 m. rugsėjo 30 d.; 4) Sužalojimas, dėl dešinės plaštakos V piršto pamatinio pirštakaulio lūžio, kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu; 5) Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu; 6) Sužalojime nėra užsifiksavusių požymių, leidžiančių pasisakyti apie įrankio formą, dydį; 7) Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu. Detaliau pasisakyti apie sužalojimo padarymo mechanizmą nėra galimybės, kadangi sužalojime užsifiksavę plačios grupinės priklausomybės požymiai; 8) Sužalojimas padarytas prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VŠĮ (duomenys neskelbtini) – 2024 m. rugsėjo30 d.; 9) Neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis; 10) Įprastomis sąlygomis, tokio sužalojimo padarymo metu yra juntamas fizinis skausmas (1 t., b. l. 65-66).
2024 m. spalio 25 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti vaizdo įrašai pavadinimu:
- Camera 14 2024-09-29 11-36-11_048. Vaizdo įrašo trukmė 22 s. Vaizdo įraše po dešine puse matyti parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pieno produktų šaldytuvas, prie kurio yra keli „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės darbuotojai bei keli parduotuvės pirkėjai. Įrašo 5 s., vyras Nr. 1, vidutinio ūgio, trumpų, tamsių plaukų, apkūnaus kūno sudėjimo, apsirengęs tamsiai mėlynos spalvos trumpomis rankovėmis marškinėlius ir tamsiai mėlynos spalvos kombinezoną, pradeda smūgiuoti vyrui Nr. 2, aukštaūgis, trumpų, tamsių plaukų, apsirengęs tamsiai mėlynos spalvos megztinį su „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės logotipu ir tamsios spalvos džinsus, su akiniais. Vyras Nr. 1 dešine ranka suduoda du smūgius į vyro Nr. 2 kairįjį šoną. Juos abudu išskiria kita „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, kuri tuo metu stovėjo greta. 11 s., vyras Nr. 1, pasišalina, vyras Nr. 2, taip pat išeina į parduotuvės sandėlį. Tolimesnė vaizdo įrašo medžiaga neturi reikšmės ikiteisminiam tyrimui.???
- Camera 9 2024-09-29 11-28-08_418. Vaizdo įrašo trukmė 28 s. Vaizdo įraše matyti parduotuvės patalpos. Paleidus vaizdo įrašą matoma, kaip vyras Nr. 2 įeina pro duris ir iš karto pradeda trauktis atgal. Iš patalpos, paskui vyrą Nr. 2 išlenda ir vyras Nr. 1, kuris tiesdamas ranką bando pataikyti į vyrą Nr. 2, tačiau nesimato, kad būtų pataikęs. Vyras Nr. 2 traukdamasis atgal, eidamas atbulas atsitrenkia į stovėjusį prekių vėžimėlį ir taip nutolsta nuo vyro Nr. 1. Vyras Nr. 1 nusiramina ir gestais pradeda mojuoti vyrui Nr. 2, kad jis išeitų kartu su juo iš sandėlio. Įrašo 13 s., abudu vyrai pasišalina iš vaizdo fiksavimo stebėjimo ribų. 21 s., abudu vyrai vėl grįžta į vaizdo fiksavimo stebėjimo ribas. Matosi, kaip vyras Nr. 1 tiesia koją link vyro Nr. 2, norėdamas jam įspirti. Vyras Nr. 2 bando gintis ir trauktis atgal. 25 s., į patalpą įeina parduotuvės apsauginis, kuris abudu vyrus išskiria. Abu vyrai išeina iš kameros fiksavimo ribų;
- Camera 28 2024-09-29 11-28-24_488. Vaizdo įrašo trukmė 15 s. Vaizdo įraše matyti parduotuvės apsaugos kambariukas, kuriame yra sėdintis apsauginis tie patys vyrai: vyras Nr. 1 ir vyras Nr. 2. Apsaugos darbuotojas sėdi prie stalo ir stebi parduotuvės vaizdo filmavimo kameras, šalia jo stovi Vyras Nr. 1 ir priešais juos stovi Vyras Nr. 2. Įrašo 05 s., vyras Nr. 1, pradeda vytis vyrą Nr. 2, ir tiesą koją, galimai norėdamas įspirti Vyrui Nr. 2 (užfiksuota Camera 9 2024-09-29 11-28-08_418 įraše). Apsauginis pradeda eiti iš paskos, tačiau 11 s., grįžta atgal. Tolimesnė vaizdo įrašo medžiaga neturi reikšmės ikiteisminiam tyrimui (1 t., b. l. 115-117).
2025 m. kovo 3 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti kaltinamojo S. P. el. paštu pateikti nukentėjusiojo M. J. ir kaltinamojo S. P. susirašinėjimai telefonu (1 t., b. l. 118-124).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
S. P. kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad sukėlė fizinį skausmą ir nesunkiai sutrikdė M. J. sveikatą. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog S. P. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Kaltinamasis duodamas parodymus teisme savo kaltę pripažino iš dalies. Pripažino, kad sudavė smūgius M. J., bet nesutiko, kad savo veiksmais sulaužė nukentėjusiojo pirštą, t. y. nesutiko su nustatytais sužalojimais. Paaiškino, kad įvykio dieną M. J. jį suerzino, nes perdėjo prekes iš vieno prekystalio į kitą – viskio butelį pastatė į alaus lentyną, taip sugadindamas jo darbą. M. J. atėjus į rampą ir priėmimo kambarį jo paklausė, kodėl jis taip padarė, o šiam neatsakius sudavė smūgius. Prie rampos sudavė M. J. 2 smūgius ir spyrė koja. Abu smūgiai buvo į pilvo sritį, nes netaikė į galvą. Smūgiai buvo nestiprūs labiau kaip pliaukštelėjimai, nes panaudojo apie 40 % jėgos. Suduodamas smūgius suvokė, kad tai yra silpnesni smūgiai. Smūgiais siekė daugiau pamokyti, išgąsdinti. Nebuvo nei tikslo, nei noro sužaloti. Vėliau smūgius sudavė parduotuvės salėje, nes nukentėjusysis praeidamas pagrasino teismu ir gavo antrus smūgius. M. J. piršto sulaužyti negalėjo, nes suduodamas smūgius į rankas nepataikė. Be to, dėl sulaužyto piršto M. J. neaiktelėjo, nes kaltinamojo įsitikinimu lūžus kaului labai skauda ir asmuo tai turėtų išreikšti aiktelėjimu, o nukentėjusysis savo skausmo niekaip neišreiškė. Ikiteisminio tyrimo metu S. P. laikėsi iš esmės tapačios pozicijos.
Byloje neabejotinai nustatyta, kad S. P. smurtavo prieš M. J.. Aplinkybes dėl kaltinamojo panaudoto smurto ir suduotų smūgių patvirtina ne tik paties kaltinamojo parodymai, bet ir nukentėjusiojo bei liudytojų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. S. P. smūgių sudavimo faktas, suduotų smūgių skaičius ir lokalizaciją užfiksuota byloje pateiktuose vaizdo įrašuose, kurie buvo peržiūrėti teismo posėdžio metu. Vaizdo įraše pavadinimu „Camera 9 2024-09-29 11-28-08_418“ matyti, kaip S. P. nukentėjusiajam suduoda smūgį į krutinę, o šiam dalinai pasisukus suduoda smūgį į nugara (2-3 vaizdo įrašo sekundė), o po to spiria į dešinę koją (21 vaizdo įrašo sekundė). Šis S. P. spyris užfiksuotas ir vaizdo įraše „Camera 28 2024-09-29 11-28-24_488“ (5 vaizdo įrašo sekundė). Vaizdo įraše pavadinimu „Camera 14 2024-09-29 11-36-11_048“ matyti, kaip S. P. nukentėjusiajam dešine ranka suduoda du smūgius į kairį šoną juosmens srityje (6 vaizdo įrašo sekundė). Vaizdo įrašuose užfiksuoti smūgiai, o ypač suduoti prekybos salėje, atrodo stiprūs, priešingai nei teigia kaltinamasis, jie nebuvo skirti tik pagąsdinti nukentėjusįjį. Vaizdo įraše matyti, kad po suduotų smūgių prekybos salėje M. J. išmeta rankose turėtas dėžes, o jo veidas išraiška (susiraukia), atspindi asmens juntamą diskomfortą. Teismui nekyla abejonių, kad S. P. suduotais smūgiais M. J. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas.
Žemesnės instancijos teismas
2024 m. gruodžio 9 d., Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad: 1) M. J. nustatyta dešinės plaštakos V piršto patinimas su poodine kraujosruva ir dešinės plaštakos V piršto artimojo prištakaulio lūžis. Sužalojimas, dėl dešinės plaštakos V piršto pamatinio pirštakaulio lūžio, kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Įprastomis sąlygomis, tokio sužalojimo padarymo metu yra juntamas fizinis skausmas.
Bylą nagrinėjant teisme ir ikiteisminio tyrimo metu S. P. nesutiko, kad savo veiksmais padarė M. J. nustatytus sužalojimus – dešinės plaštakos V piršto lūžį, nes suduodamas smūgius nukentėjusiajam į rankas nepataikė. Teismas su šia kaltinamojo pozicija neturi pagrindo sutikti.
Kiekvienu atveju svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Pažymėtina, kad priežastinio ryšio nustatymas yra daugiau fakto klausimas ir loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš nustatytų faktinių aplinkybių nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti – ar yra ryšys tarp kaltininko nustatytos veikos ir padarinių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-489/2018).
Žemesnės instancijos teismas
Vaizdo įraše „Camera 9 2024-09-29 11-28-08_418“ užfiksuota, kad S. P. puolą M. J. su pagreičiu, suduoda smūgius, tokiu būdu priversdamas nukentėjusįjį nuo jo trauktis. M. J. traukdamasis priartėja prie sienos, kuri yra padengta metaline plokšte ir nuo jos atsistumia dešine ranka, būtent, ta vieta, kuri, kaip nustatyta vėliau, lūžo. Teismui nekyla abejonių, kad M. J. pirštą susilaužė būtent šio konflikto momentu. Tokias aplinkybes nurodė ir pats nukentėjusysis. Teisme paaiškino, kad tuo metu kai S. P. jį puolė, jis ranka tuo metu kliudė sieną (būtent tą, kur lūžo pirštas), neužfiksavo tikslaus momento lūžo pirštas, nes po 10 min. pajuto, jog ištinęs ir skauda. Buvo stresinė situacija. Pirštas galėjo lūžti, kai į sieną ranka atsitrenkė. Nors nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu pirmosios apklausos metu nurodė, kitokias piršto lūžio aplinkybes, tai nesudaro pagrindo netikėti jo parodymais, nes nukentėjusysis nuo pat pradžių tvirtino, kad tikslaus momento, kai jam lūžo pirštas dėl buvusios stresinės situacijos nepajuto. Tai, kad lūžio M. J. iš karto nepajuto, toliau atliko savo darbines funkcijas, nepaneigia, kad šio sužalojimo nebuvo. Dėl patirto šoko asmuo galėjo lūžio iškarto nejausti, o tik po to, praėjus pirminiam išgąsčiui, suprasti jam padarytus sužalojimus. M. J. atvykusiems policijos pareigūnams iš karto nurodė aplinkybes dėl lūžusio piršto. Kitų aplinkybių, kurios patvirtintų kaip konflikto metu galėjo lūžti pirštas nenustatyta. Taip pat nenustatyta, kad M. J. pirštą susižalojo ne konflikto metu. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo paaiškinimais ar abejoti jo pateikiama pozicija. Nustačius aplinkybę dėl specialisto išvadoje nurodytų sužalojimų M. J. padarymo, teismas tikslina kaltinimą dėl sužalojimo padarymo.
Teismų praktikoje dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo laikoma, kad jei kaltininkas tyčia suduoda smūgį nukentėjusiajam, o nukentėjusysis, kuriam dėl to padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, be tiesioginio smūgio padarinių, patiria ir kitų sužalojimų, kaltininko veika kvalifikuojama kaip tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-854/2007, 2K-227/ 2011). Nors tokia taisyklė suformuota bylose dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejų (atvejai, kai po suduoto smūgio asmuo griūna ant grindinio ir papildomai susižaloja), bet tapačiai gali būti vertinamos ir situacijos, kai padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi kaltinamojo S. P. veiksmai, kuriais jis agresyviai puolė M. J., sudavė jam smūgius ir privertė trauktis nuo jo, o traukdamasis nukentėjusysis atsidūrė situacijoje, kurioje turėjo dešine ranka atsistumti nuo sienos, dėl ko nukentėjusysis atsistumdamas nuo sienos patyrė sužalojimus rankoje yra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais – nukentėjusiojo patirtu nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Jeigu kaltinamasis nebūtų puolęs M. J., jam smūgiavęs, savo veiksmais sukeldamas situaciją, kurios vengdamas nukentėjusysis turėtų trauktis, nustatyti sužalojimai nebūtų atsiradę ir tokios apimties padariniai nebūtų kilę. Konstatuotina, kad sužalojimai buvo nulemti agresyvaus S. P. elgesio įvykio metu naudojant fizinį smurtą prieš M. J..
Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju S. P. veiksmai atitinka netiesioginės tyčios turinį. S. P. būdamas stambesnio kūno sudėjimo, fiziškai stipresnis, naudodamas jėgą prieš fiziškai silpnesnį M. J., suprato pavojingos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali jį sužaloti ir nors to nesiekė, bet sąmoningai leido tokiems padariniams kilti.???
Nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog S. P. 2024 m. rugsėjo 29 d. apie – 11.28 val., parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), sandėlyje, asmeninio konflikto metu, tyčia kaire ranka – 1 (vieną) kartą sudavė M. J. į krūtinės sritį bei dešine ranka – 1 (vieną) kartą sudavė M. J. į nugaros sritį, o nukentėjusysis siekdamas išvengti smūgių ir dešine ranka atsistumdamas nuo sienos patyrė sužalojimus – V piršto patinimą su poodine kraujosruva, dešinės plaštakos – V piršto artimojo pirštakaulio lūžį, po ko, spyrė M. J. - 1 (vieną) kartą į koją, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, – 2024 m. rugsėjo 29 d. apie – 11.36 val., parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), prekybos salėje, dešinės rankos kumščiu – 2 (du) kartus sudavė M. J. į kairio šono sritį, tokiais savo bendrais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam M. J. fizinį skausmą bei ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu būdu padarydamas nukentėjusiajam M. J. sužalojimus – V piršto patinimą su poodine kraujosruva, dešinės plaštakos – V piršto artimojo pirštakaulio lūžį – nesunkų sveikatos sutrikdymą.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 61 straipsnyje pateiktomis bausmės skyrimo taisyklėmis.
Teismas, skirdamas bausmę S. P., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – S. P. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskirtina nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).
S. P. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Baigiamųjų kalbų metu gnyba išreiškė poziciją, kad M. J. elgesys buvo provokuojantis kaltinamąjį. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta galimybė atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti nukentėjusiojo provokuojantį ir rizikingą elgesį, turėjusį įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Ši kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtinių arba kitokių pavojingų, neteisėtų veiksmų, iš dalies nulėmusių tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Ši lengvinanti aplinkybė apibūdina psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-364/2014, 2K-153-511/2020, 2K-29-648/2023). Atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuotus kriterijus darytina išvada, kad M. J. elgesys nebuvo provokuojantis. Butelio perdėjimas į kitą lentyną, taip sutrikdant S. P. darbo rezultatus galėtų būti laikomas nebent erzinančiu pokštu darbe, tačiau reikšmingai neprieštaravo moralės normoms, nebuvo įžeidžiančio pobūdžio, o nukentėjusiojo veiksmuose nebuvo smurtinių arba kitokių pavojingų neteisėtų veiksmų. Visumoje nukentėjusiojo elgesys nebuvo tokio intensyvumo ir pavojingumo, kad galėjo objektyviai paskatinti kaltinamojo smurtinio pobūdžio reakciją. Neadekvati S. P. reakcija buvo išimtinai paties kaltinamojo pasirinktas netinkamas veikimo modelis, kuriam M. J. veiksmai reikšmingos įtakos neturėjo. Taigi ši kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė nagrinėjamu atveju nenustatyta.
Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. S. P. neteistas, daug kartų baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, nemaža dalis baudų nesumokėtos (1 t., b. l. 133-150), dirba. Byloje nėra duomenų apie S. P. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, įvertinęs bausmės skyrimo pagrindus ir taisykles, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti – už padarytą nusikaltimą S. P. paskyrus BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Areštas ir laisvės atėmimas, nagrinėjamu atveju, pirmą kartą teisiamam asmeniui būtų per griežta bausmė ir ja, iš esmės, būtų įgyvendinamas tik vienas iš bausmės tikslų – nubaudimas. Taigi, už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, S. P. skirtina 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į prieš tai paminėtas bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo būvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nagrinėjamu atveju S. P. laisvės apribojimo bausmė skiriama be intensyvios priežiūros, nes jos paskirtis ir poreikis neatitinka nagrinėjamos nusikalstamos veikos pobūdžio. Vietoje intensyvios priežiūros S. P. skirtini įpareigojimai – per pirmus septynis laisvės apribojimo bausmės vykdymo mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), per pirmus septynis laisvės apribojimo bausmės vykdymo mėnesius atlyginti M. J. nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas), viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).
V. Civilinių ieškinių išsprendimas ir kiti klausimai
- 2025 m. kovo 4 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys dėl 449,33 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 79-81);
- 2025 m. kovo 5 d. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 222,17 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 105-106);
- 2024 m. lapkričio 20 d. nukentėjusiojo M. J. civilinis ieškinys dėl 250 Eur turtinės ir 1750 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 39-40).
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.
Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.
Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyrius ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 449,33 Eur turtinės žalos atlyginimo, o taip pat pateikė turtinę žalą patvirtinančius duomenis (1 t., b. l. 82-86). Civilinio ieškinio dydis atitinka M. J. nedarbingumo laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 3 d. iki 2024 m. spalio 17 d. išmokėtą ligos išmoką t. y. tarp kaltinamojo veiksmų ir sukeltos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais. Teismas minėtų aplinkybių aspektu konstatuoja, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriaus 449,33 Eur – civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir civiliniam ieškovui iš kaltinamojo S. P. priteisiama Valstybiniam socialiniam draudimo fondui Vilniaus skyriui 449,33 Eur turtinei žalai atlyginti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniame ieškinyje nurodytas turtinės žalos dydis atitinka Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtas išlaidas ir civilinis ieškovas pateikė padarytą žalą patvirtinančius dokumentus (1 t., b. l. 107-108). Teismas konstatuoja, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, tarp kaltinamojo veiksmų ir civilinio ieškovo patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys (dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos sukeltų sužalojimų, nukentėjusiajam buvo būtinas gydymas), todėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai ir civiliniam ieškovui minėta 222,17 Eur suma priteistina iš kaltinamojo S. P..
Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa prašo priteisti penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Baudžiamajame procese, visų pirma, sprendžiamas asmens kaltės klausimas, žalos padarymo faktas jo neteisėtais veiksmais ir nustatomas padarytos žalos dydis. Įsiteisėjus teismo sprendimui, atsiranda ir prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Procesinių palūkanų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką baudžiamosiose bylose teisė reikalauti procesinių palūkanų atsiranda įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam nusikaltimu padarytos žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš S. P. priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Nukentėjusysis M. J. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį. Apklausiamas teisme nurodė, kad palaiko civilinį ieškinį bei pateikė jame nurodytos žalos dydį patvirtinančius dokumentus.
Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl lūžusio piršto 18 dienų buvo nedarbingas ir patyrė pajamų sumažėjimą, o dėl sužaloto piršto teko pirkti įtvarą.
2024 m. gruodžio 9 d., Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. J. nustatyta dešinės plaštakos V piršto patinimas su poodine kraujosruva ir dešinės plaštakos V piršto artimojo prištakaulio lūžis ir šie sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Byloje nustatyta, kad padaryti sužalojimai susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kaltinamojo S. P. veiksmais. Taigi nukentėjusiojo M. J. gydymas ir jo sveikatos atstatymas gali būti sietinas su patirtomis išlaidomis, kurios gali būti atlyginamos.
Nukentėjusysis M. J. teismui pateikė kvitą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. spalio 1 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad M. J. įsigijo piršto įtvarą už 45 Eur (su PVM). Atsižvelgiant į tai, kad prekės vaistinėse įsigytos po nagrinėjamo įvykio, už jas sumokėjo pats nukentėjusysis, teismui nesukelia abejonių, kad įsigytas įtvaras buvo skirtas M. J. sveikatos atstatymui. Taigi M. J. išlaidos įtvarui įsigyti laikytinos jo patirta turtine žala.
Civiliniame ieškinyje M. J. nurodo, kad dėl padarytų sužalojimų negalėdamas dirbti patyrė pajamų sumažėjimą. Tiksliai apskaičiuoti finansinius nuostolius sunku, nes dalį jo atlyginimo sudarydavo kiekvieną mėnesį kintančios premijos už darbą. Jokių premijų už spalio mėnesį, dėl praleisto darbo laiko jis negavo. Jo nuomone apytikslė suma, dėl nedarbingumo laikotarpiu sumažėjusio atlyginimo buvo apie 250 Eur. Apklausiamas teisme nukentėjusysis laikė tos pačios pozicijos dėl sumažėjusių pajamų. Pabrėžė, kad jų tiksliai apskaičiuoti neįmanoma dėl šių premijų nepastovumo, o būdamas nedarbingume dalį šių premijų prarado. Įprastai gaunamas priedas būdavo apie 100-150 Eur per mėnesį. Nukentėjusysis teismui pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas M. J.. Pažymoje neatsispindi nukentėjusiojo minimo premijos, kurios sudarė jo atlyginimo dalį. Pažymoje matyti, kad iki įvykio M. J. 2024 m. liepos mėnesio atlyginimas (į rankas) sudarė 1023,57 Eur, 2024 m. rugpjūčio mėnesio atlyginimas (į rankas) sudarė 909,98 Eur, 2024 m. rugsėjo mėnesio atlyginimas (į rankas) sudarė 886,91 Eur, 2024 m. spalio mėnesio atlyginimas (į rankas) sudarė 562,32 Eur, 2024 m. lapkričio mėnesio atlyginimas (į rankas) sudarė 916,71 Eur, 2024 m. gruodžio mėnesio atlyginimas (į rankas) sudarė 860,10 Eur. Matyti, kad spalio mėnesį fiksuojamas pajamų sumažėjimas, nes M. J. dvi savaites buvo nedarbingas. Visgi atkreiptinas dėmesys, kad šiuo laikotarpiu M. J. gavo ligos išmoką, kurios dydis (išmokėtos sumos) sudarė 354,97 Eur (1 t., b. l. 87). M. J. gautas atlyginimas už darbą ir ligos išmoka kartu sudarė 917,29 Eur (562,32 + 354,97), todėl nėra pagrindo teigti, kad bendros M. J. mėnesinės pajamos spalio mėnesį buvo sumažėjusios, nes bendrame kontekste M. J. pajamos 2024 m. spalio mėnesį buvo įprasto dydžio ir niekuo nesiskyrė nuo ankstesnių ar vėlesnių mėnesių pajamų. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas papildomai neanalizuoja M. J. galimai sumažėjusių mėnesinių pajamų dydžio, nes jokių tai patvirtinančių dokumentų nukentėjusysis nepateikė, o aptarti duomenys sumažėjusių mėnesinių pajamų neatspindi. Todėl civiliniame ieškinyje nurodyta 250 Eur dydžio turtinės žalos suma dėl sumažėjusių pajamų nepriteistina.
Taigi nukentėjusysis M. J. iš viso patyrė 45 Eur turtinės žalos, kuri priteistina iš kaltinamojo S. P..
Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad dėl įvykio nukentėjusysis M. J. patyrė fizinį skausmą, psichologinį stresą ir pažeminimo pojūtį, nes užpuolimai vyko jo kolegų ir parduotuvės klientų akivaizdoje. Dėl lūžusio piršto apie mėnesį laiko kentėjo skausmus. Ilgą laiką negalėjo ne tik dirbti, bet užsiimti ir mėgstama veikla, atlikti namų ruošos darbų, sportuoti. Patirtą neturtinę žalą M. J. įvertino 1750 Eur.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiame kontekste pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei susiformavusia teismų praktika. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.
Pažymėtina, kad teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Teismų praktikoje pasisakoma, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais iš esmės nėra įmanomas teisės pažeidimu sukeltų padarinių pašalinimas natūra, t. y. padėties, buvusios iki pažeidimo, sukėlusio neigiamus dvasinius išgyvenimus, atkūrimas, ir kartu visiško žalos atlyginimo principo, kuris yra kertinis turtinės žalos atlyginimo atvejais, įgyvendinimas. Kita vertus, ši neturtinės žalos atlyginimo specifika neeliminuoja teismo pareigos maksimaliai įmanomai individualizuoti kiekvieną neturtinės žalos patyrimo atvejį ir parinkti tokį neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis kuo labiau sumažintų asmens patirtą dvasinę skriaudą ir kitokio pobūdžio emocinius išgyvenimus ir suteiktų jam adekvačią satisfakciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).
Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, nustatytų BK 138 straipsnyje, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 300 Eur iki 5000 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019 (daugybiniai sumušimai, nuskelti dantys, priteista 2200 Eur neturtinės žalos atlyginimo), 2K-254-1214/2024 (šlaunikaulio lūžis, priteista 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 2K-200-495/2024 (žandikaulio lūžis, priteista 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo), 2K-29-594/2024 (dešinės išorinės kulkšnies lūžis, priteista 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti), 2K-207-628/2023 (įvairūs sumušimai, nosikaulio, danties lūžiai, priteista 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo), 2K-182-495/2023 (sumušimai, raktikaulio lūžis, priteista 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo), 2K-175-489/2023 (priekinių dantų lūžis, priteista 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo), 2K-17-648/2023 (abipusis apatinio žandikaulio lūžis, priteista 4000 Eur neturtinės žalo atlyginimo), 2K-193-648/2022 (apatinio žandikaulio kairės pusės lūžis aštunto danties projekcijoje, priteista 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo), 2K-13-387/2022 (kairės rankos stipinkaulio lūžis, priteista 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo), 2K-3-489/2022 (X šonkaulio lūžis, priteista 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo), 2K-289-693/2019 (kairės pusės apatinio žandikaulio lūžis, priteista 2500 Eur neturtinė žalos atlyginimo)). Paprastai už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiama iki 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tačiau tik išimtiniais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, minėta suma gali būti didinama (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartis 2K-49-495/2022 (dvigubas apatinio žandikaulio lūžis, priteista 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimo). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus. Taigi teismų praktika sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą bylose, susijusiose su nesunkiu sveikatos sutrikdymu, yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Teismas įvertina ir kaltinamojo turtinę padėtį ir galimybes atlyginti žalą. Kaltinamasis S. P. yra darbingo amžiaus, dirba taigi turės visas galimybes atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą.
Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų neabejotina, jog nukentėjusysis įvykio metu ir po jo patyrė fizinį skausmą, įvairius nemalonius išgyvenimus, stresą, nepatogumus. Visgi, byloje nėra duomenų, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam būtų pasireiškę kokie nors liekamieji reiškiniai, neigiamos trunkamosios pasekmės, papildomų medicininių paslaugų poreikis. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Nukentėjusiojo reikalavimas priteisti piniginę kompensaciją neturtinei žalai atlyginti, teismui yra suprantamas ir pagrįstas, tačiau reikalaujama 1750 Eur suma yra per didelė ir neproporcinga padarytam nusikaltimui ir atsiradusioms pasekmėms, todėl teismas ją mažina.
Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes ir aktualią teismų praktiką, į tai, jog neturtinė žala padaryta tyčiniais kaltininko veiksmais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nustatytinas 700 Eur nukentėjusiajam padarytos priteistinos neturtinės žalos dydis. Tokio dydžio neturtinė žala atitinka padarytos veikos pavojingumą, neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, aktualiai teismų praktikai bei yra proporcinga nukentėjusiojo patirtiems sužalojimams ir išgyvenimams. Taigi nukentėjusiojo M. J. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir iš kaltinamojo S. P. priteisiama 700 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.
Bendrai nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir iš kaltinamojo S. P. priteisiama 745 Eur suma turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.
2024 m. spalio 1 d. nutarimu (1 t., b. l. 175-176) S. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo S. P. parinkimo, kadangi teismo vertinimu gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas siekiant užtikrinti proceso sklandumą ir tinkamą S. P. teisės į gynybą realizaciją. Teismas 2025 m. gegužės 6 d. nutartimi paskyrė S. P. gynėją advokatę L. U.. Byloje buvo pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. birželio 18 d. prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskaičiavimo. Nurodyta, kad S. P. gynusios advokatės L. U. darbo užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą sudaro 354,17 Eur. 2025 m. birželio 19 d. pateikta pažyma (duomenys neskelbtini), kuria prašoma valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies reguliavimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą ir gynėjas kaltinamajam paskirtas teismo iniciatyva, todėl nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Vertinant kaltinamojo turtinę padėtį pažymėtina, jog bylos duomenimis, S. P. dirbantis, bet administracinių baudų nemoka. Atsižvelgtina ir į tai, kad šiuo nuosprendžiu iš kaltinamojo priteistos reikšmingos sumos civiliniams ieškiniams atlyginti, kurios turės įtakos jo finansinei padėčiai. Teismas mano, jog nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą ir pasunkėjusia turtine padėtimi, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš S. P. nepriteistinos. Be to, baigiamųjų kalbų metu antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo prašė nepriteisti ir jo gynėja L. U..
Kaltinamasis S. P. ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, procesinių išlaidų nėra.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – byloje esanti laikmena (CD) su vaizdo ir garso įrašais, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
S. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoje jos skiriant įpareigojimus:
- per pirmus septynis laisvės apribojimo bausmės vykdymo mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);
- per pirmus septynis laisvės apribojimo bausmės vykdymo mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai (222,17 Eur), turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiajam M. J. (745 Eur) ir turtinę žalą Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriui (449,33 Eur) (viso 1416,50 Eur) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas);
- viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).
Bausmės pradžią S. P. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
S. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Civilinės ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jai iš S. P. 449,33 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt devynis eurus, 33 euro centus) turtinės žalos atlyginimo.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visa apimtimi ir civilinei ieškovei iš S. P. priteisti 222,17 Eur (du šimtus dvidešimt du eurus, 17 euro centų) turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų, už priteistą sumą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Nukentėjusiojo M. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš S. P. priteisti jam 45 Eur turtinės ir 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo, viso 745 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt penkis eurus).
Iš S. P. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. birželio 19 d. pažymą (duomenys neskelbtini).
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – byloje esantį voką su 1 laikmena (CD) su garso ir vaizdo įrašais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.