Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.2.3.4.1; 1.2.22.1.1; 1.2.22.1.2; 2.1.7.3; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.2; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.4; 2.4.6.1 (S)

2023 m. balandžio 16 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Evaldo Pašilio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. V. gynėjo advokato Žydrūno Ambrizo apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriame V. V. pripažintas kaltu:

padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 1 dalyje, paskiriant 1 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo;

padaręs nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), paskiriant 1 metus laisvės atėmimo;

padaręs nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje, paskiriant 4 metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir BK 253 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės subendrintos, iš dalies sudedant, ir subendrinta bausme paskirta 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, subendrinta bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 132 straipsnio 1 dalį, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 ir 5 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas. Nustatyta po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai.

Į bausmę įskaitytas V. V. išbūtas laikas, taikant kardomąją priemonę –suėmimą, nuo 2020 m. gegužės 14 d. iki 2020 m. liepos 14 d., vieną suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Nustatytas 2 metų likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas, šiuo laikotarpiu įpareigojant nuteistąjį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taip pat įpareigojant nuteistąjį neturėti, nenaudoti ir neįsigyti šaudmenų, šaunamųjų ginklų, sprogmenų ir sprogstamųjų medžiagų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. V. nuteistas už tai, kad 2019 m. lapkričio 20 d., laikotarpiu nuo 14 val. iki 16 val., tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku, nuosavybės teise jam priklausančiame garaže, adresu (duomenys neskelbtini), perdavė, kaip atlygį už atliktus elektriko darbus P. B. tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytą kiekį metanolio (metilo alkoholio), kurio masės koncentracija yra ~99 % (~785 g/l), o šio skysčio sudėtyje nerasta etilo alkoholio, bei metanolio ir kitų lakiųjų organinių junginių (2-metilheksano (isoheptano), 3-metilheksano, heptano, metilcikloheksano ir kt.) mišinį, tiksliai žinodamas, jog P. B. perduodamo gerti skysčio buitinę (ne maisto) paskirtį, kurį išgėręs P. B. mirė nuo apsinuodijimo, kuris komplikavosi koma, progresuojančiu dauginių organų funkcijos sutrikimu ir plaučių pabrinkimu, tokiu būdu dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo) atėmė P. B. gyvybę.

2. Be to, V. V. nuteistas už tai, kad tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku ir vietoje neteisėtai įgijo ir iki 2020 m. sausio 22 d., 16 val. 10 min., neteisėtai laikė nuosavybės teise jam priklausančiame garaže, adresu (duomenys neskelbtini), šaunamąjį ginklą, šaunamųjų ginklų priedėlius ir didelį kiekį šaudmenų, o būtent: graižtvinį, 22LR (5,6 mm) kalibro, „CM-2“ modelio šautuvą VOSTOK Nr. X-1539 šaunamąjį ginklą, buvusios TSRS pramoninės gamybos, savadarbiu būdu perdirbtą, viršuje privirinant 76 mm ilgio trikampės dildės dalį taip suformuojant kreipiančiąsias, ant kurių pritvirtintas optinis taikiklis, šautuvo vamzdį sutrumpinant iki 395 mm, jo laibgalyje suformuojant 20 mm skersmens išorinį sriegį, medinę šautuvo buožę su apsodu nuimant ir pakeičiant savadarbe metaline, tvirtinama varžtu, kurį atlaisvinus buožė persiverčia ir apgaubia optinį taikiklį, 126 vnt. 5,6 mm. kalibro, žiedinio įskėlimo šovinius, pramoninės gamybos, B kategorijos tinkamų šaudyti 5,6 mm. kalibro pistoletams, revolveriams, šautuvams, 4 vnt. savadarbių duslintuvų, t. y. iki kol kratos metu neteisėtai laikomus šaudmenis, šaunamąjį ginklą ir šaunamųjų ginklų priedėlius surado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato vyresnysis tyrėjas V. A.. Be to, tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku ir vietoje, įgijo ir iki 2020 m. sausio 22 d., 16 val. 40 min., neteisėtai laikė nuosavybės teise jam priklausančiame garaže, adresu (duomenys neskelbtini), stovinčiame automobilyje „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po vairu, laikė didelį kiekį šaudmenų, o būtent: 75 vnt. 5,45 mm. (5,45x39) kalibro, centrinio įskėlimo Kalašnikovo tipo šovinius, pramoninės gamybos, A kategorijos tinkamų šaudyti 5,45 mm kalibro automatams; šautuvams, 3 vnt. 5,6 mm. kalibro, žiedinio įskėlimo šovinius, pramoninės gamybos, B kategorijos tinkamų šaudyti 5,6 mm. kalibro pistoletams, revolveriams, 2 vnt. 22 WMR kalibro, žiedinio įskėlimo šovinius, pramoninės gamybos, B kategorijos tinkamų šaudyti 22 WMR kalibro pistoletams, revolveriams, 1 vnt. 7,62x25 mm TT kalibro, centrinio įskėlimo šovinį, pramoninės gamybos, B ir A kategorijos tinkamų šaudyti pistoletams-kulkosvaidžiams, 16 vnt. 9 mm (9x18) kalibro, centrinio įskėlimo PM tipo šovinius, pramoninės gamybos, B ir A kategorijos tinkamų šaudyti 9x18 mm kalibro pistoletams ir pistoletams kulkosvaidžiams, kol kratos metu šį neteisėtai laikomą šaunamąjį ginklą, iki kol kratos metu neteisėtai laikomus šaunamųjų ginklų priedėlius bei didelį kiekį šaudmenų surado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato vyresnysis tyrėjas V. A..

3. V. V. taip pat nuteistas už tai, kad tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku ir vietoje neteisėtai įgijo ir laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 22 d., 16 val. 40 min. iki 2020 m. gegužės 14 d., 9 val. 56 min. neteisėtai laikė nuosavybės teise jam priklausančiame garaže, adresu (duomenys neskelbtini), nedidelės sprogstamosios galios sprogstamąsias medžiagas, o būtent: nedidelės sprogstamosios galios sprogstamąją medžiagą – pramoninės gamybos bedūmį „Sokol“ tipo paraką, iš viso 142 gramus, 2 vnt. savadarbių gaminių turinčius sprogmenims (vamzdinėms bomboms) būdingus konstrukcinius elementus – sprogstamosios medžiagos užtaisą (po 5 gramus nedidelės sprogstamosios galios savadarbes sprogstamąsias medžiagas), vieną savadarbį gaminį turintį sprogmeniui būdingus konstrukcinius elementus – sprogstamosios medžiagos užtaisą (5 gramus nedidelės sprogstamosios galios savadarbę sprogstamąją medžiagą), iki kol parodymų patikrinimo vietoje metu šias neteisėtai laikomas sprogstamąsias medžiagas rado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato vyresnioji tyrėja A. E.. Be to jis, tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku ir vietoje neteisėtai įgijo ir laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 22 d., 16 val. 40 min. iki 2020 m. gegužės 14 d., 14 val. neteisėtai laikė nuosavybės teise jam priklausančiame garaže, adresu (duomenys neskelbtini), šaudmenis, šaunamojo ginklo priedėlį ir sprogstamąsias medžiagas: 3 vnt. pramoninės gamybos 5,6 mm. kalibro žiedinio įskėlimo šovinius, B kategorijos šaudmenis, skirtus šaudyti iš graižtvinių pramoninės gamybos 5,6 mm. kalibro žiedinio skėlimo revolverių, pistoletų, šautuvų – B kategorijos šaunamųjų ginklų, šaunamojo ginklo priedėlio – savadarbio duslintuvo dalį, 5 vnt. savadarbių gaminių turinčių sprogmenims būdingus konstrukcinius elementus – sprogstamosios medžiagos užtaisą (po 4,4 gramo nedidelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos – sprogimo efekto pirotechninį mišinį), iki kol kratos metu šiuos neteisėtai laikomus šaudmenis, šaunamojo ginklo priedėlį ir sprogstamąsias medžiagas surado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato vyresnysis tyrėjas V. A..

II. Apeliacinio skundo argumentai

4. Nuteistojo V. V. gynėjas advokatas Žydrūnas Ambrizas apeliaciniame skunde prašo: 1) išteisinti nuteistąjį V. V. dėl BK 132 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kadangi V. V. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių; 2) pripažinti nuteistajam inkriminuotas BK 253 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas nusikalstamas veikas viena tęstine nusikalstama veika ir kvalifikuoti ją pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, paskiriant nuteistajam V. V. laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant.

4.1. Pasisakydamas dėl nuteistajam V. V. inkriminuotos, BK 132 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, apeliantas pažymi, kad tiek nuteistasis, tiek nukentėjusysis P. B. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje reikšmingu laikotarpiu vartojo tas pačias medžiagas (metilo alkoholį), šių asmenų suvartoti kiekiai buvo vienodi. Alkoholines medžiagas taip pat vartojo ir liudytojas A. M., kuris, kaip ir nuteistasis, jokio neigiamo poveikio sveikatai nepatyrė, nors visi trys asmenys suvartojo vienodą kiekį tos pačios rūšies alkoholio.

4.2. Pavartojęs metilo alkoholio nuteistojo V. V. garaže, P. B. išėjo iš garažo 14 val. Dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės nustatyti, kur nukentėjusysis iki 2019 m. lapkričio 20 d., 16 val., t. y. iki to laiko, kuomet grįžo namo, buvo ir ar ką nors vartojo (jei vartojo – ką bei kokį kiekį). Be kita ko, ir liudytoja T. B. nurodė, kad jos sutuoktinis P. B. 2019 m. lapkričio 21 d. ryte (praėjus daugiau nei 15 valandų nuo išsiskyrimo su nuteistuoju) buvo išėjęs iš namų. Aplinkybių, kad išeidamas iš namų nukentėjusysis būtų skundęsis savo sveikatos būkle, nenustatyta. Tuo tarpu P. B. grįžus namo liudytoja teigė jaustųsi alkoholio kvapą, tuo metu nukentėjusysis pradėjo skųstis sveikatos sutrikimais, dėl kurių T. B. jam iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Pažymėtina ir tai, kad apklausti teismo medicinos ekspertai aiškiai nurodė, jog apsinuodijus metanoliu simptomai atsiranda per dvi valandas.

4.3. Nuteistojo V. V. gynėjas nesutinka su skundžiamo nuosprendžio argumentu, jog, nors liudytoja T. B. nurodė, kad nukentėjusysis jai nesakė, kur, pas ką ir kokį alkoholį vartojo, įrašai medicininiuose dokumentuose patvirtina buvus priešingai, kadangi juose užfiksuotos šios liudytojos nurodytos aplinkybės, kurias ji galėjo sužinoti tik iš paties nukentėjusiojo P. B.. Apelianto vertinimu, ši teismo išvada nemotyvuota. Be kita ko, šiame kontekste pirmosios instancijos teismas neanalizavo, kur P. B. buvo nuo to laiko, kai išsiskyrė su nuteistuoju.

4.4. Anot nuteistojo gynėjo, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad nukentėjusysis P. B. mirė apsinuodijęs būtent V. V. garaže vartotais alkoholiniais gėrimais. Juolab, kad kratos metu buvo rastas pilnas (nesuvartotas) etilo alkoholio butelis, o tai neleidžia aiškiai identifikuoti, kokios rūšies produktus 2019 m. lapkričio 20 d. vartojo mirusysis, nuteistasis ir liudytojas A. M.. Šias abejones patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. M 46/2020(02), kurioje nustatyta, jog P. B. mirė nuo apsinuodijimo nenustatytos kilmės alkoholiu, o aplinkybę, kad nukentėjusysis P. B. pats turėdavo spiritinių alkoholinių gėrimų, kuriuos vartodavo, patvirtina liudytojo R. B. parodymai. Be kita ko, apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokie bylos įrodymai patvirtina išvadą, kad nuteistojo parodymai apie tai, jog jis pirko spiritą Lenkijoje, „Lidl“ tipo parduotuvėse, yra niekuo neparemta gynybinė versija, neatitinkanti tikrovės. Taigi, iš skundžiamo nuosprendžio šalintina aplinkybė dėl spirito įsigijimo aplinkybių.

4.5. Atsižvelgus į nurodytų aplinkybių visumą, apeliacinio skundo autoriaus vertinimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra priežastinio ryšio tarp nuteistojo V. V. veiksmų ir atsiradusių padarinių – P. B. mirties.

4.6. Aptardamas Kauno apygardos teismo skundžiamame nuosprendyje įrodytomis pripažintas aplinkybes, V. V. gynėjas apeliaciniame skunde vertina, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog nuteistasis galėjo su nukentėjusiuoju P. B. atsiskaityti (perduoti, kaip atlygį) metilo alkoholiu. Be kita ko, tokia pirmosios instancijos teismo argumentacija, anot apelianto, leidžia spręsti, kad nuteistasis V. V. turėjo būti kaltinamas ne pagal BK 132 straipsnio 1 dalį, bet pagal BK 201 straipsnio 1 dalį.

4.7. Pasisakydamas apie pripažintas įrodytomis nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1 ir 2 dalyse, apeliacinio skundo autorius nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmes už šias nusikalstamas veikas, neaptarė toliau nurodomų bausmių skyrimui reikšmingų aplinkybių. V. V. ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teismui davė išsamius parodymus; nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi; atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgus į tai, už nuteistajam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1 ir 2 dalyse, V. V. turėtų būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant.

4.8. Be kita ko, anot apelianto, pastarosios veikos, įtvirtintos BK 253 straipsnio 1 ir 2 dalyse, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje negalėjo būti kvalifikuojamos atskirai, kadangi iš bylos duomenų (kratų protokolų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir nuteistojo parodymų) aiškiai matyti, jog buvo padaryta viena tęstinė nusikalstama veika. V. V. gynėjo vertinimu, nuteistajam dvi atskiros nusikalstamos veikos pagal BK 253 straipsnio 1 ir 2 dalis buvo inkriminuotos dėl to, jog 2020 m. sausio 22 d. kratos metu buvo paimti ne visi uždrausti daiktai. Juolab, kad šias aplinkybes patvirtina V. V. teisme duoti parodymai apie šaudmenų radimo antrą kartą aplinkybes. Nepaisydamas šių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas deklaratyviai konstatavo, kad buvo padarytos dvi nusikalstamos veikos.

4.9. Apeliaciniame skunde bendrai pažymima ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirdamas nuteistajam V. V. bausmes Kauno apygardos teismas neatsižvelgė į V. V. sveikatos būklę, į aplinkybę, kad tiek ikiteisminis tyrimas, tiek bylos nagrinėjimas teisme užtruko nepagrįstai ilgai, o tai sudaro pagrindą sumažinti V. V. paskirtą bausmę.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo V. V. gynėjas advokatas Žydrūnas Ambrizas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo surinktus ir ištirtus įrodymus, palyginusi juos tarpusavyje, išnagrinėjusi nuteistojo V. V. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotus neatsargaus nukentėjusiojo P. B. gyvybės atėmimo (BK 132 straipsnio 1 dalis) ir neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 straipsnio 1 ir 2 dalys) nusikaltimus. Skundžiamas Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 11 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nuteistojo atlikti neteisėti veiksmai kvalifikuoti tinkamai, be kita ko, atsižvelgus į nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius baudžiamojo įstatymo pakeitimus. V. V. bausmės parinktos ir paskirtos atsižvelgus į visas reikšmingas BK bendrojoje dalyje numatytas taisykles, subendrintos tinkamai, taip pat pagrįstai nuspręsta iš dalies atidėti jos vykdymą.

7. Teismo sprendimo pagrindas yra teismo ištirti ir įvertinti įrodymai. Tik įrodymus ištyrus ir įvertinus BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, pateikus įrodymų vertinimo motyvus ir padarius išvadą, kurie įrodymai yra priimtini, o kuriais priimdamas sprendimą teismas nesivadovauja, teismo nuosprendis bus pagrįstas ir teisėtas. BPK 20 straipsnis nustato, kad tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjas ar teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertinant įrodymus turi būti vertinamas jų turinys – ar jis patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tuo tikslu vertinami įrodymo detalumas ir nuoseklumas – kiek smulkiai jis apibūdina nagrinėjamą situaciją, kiek faktinių aplinkybių juo galima nustatyti ir padaryti išvadas dėl buvusios įvykio eigos, ar iš to paties šaltinio gauti duomenys nekito įvairiose proceso stadijose ir atliekant įvairius tyrimo veiksmus. Taip pat turi būti tikrinama, kiek įrodymą patvirtina ar paneigia iš kitų įrodymų šaltinių gauti duomenys. Tos pačios rūšies įrodymai turi būti vertinami pagal tuos pačius principus ir taisykles (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, 2K-439/2011, 2K-26-89/2018, 2K-281-942/2018). Proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to, jei nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų, proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas byloje savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Nagrinėjamu atveju BPK 20 straipsnio reikalavimai nebuvo pažeisti.

Dėl neatsargaus gyvybės atėmimo (BK 132 straipsnio 1 dalis)

8. Nuteistojo V. V. parodymai viso baudžiamojo proceso metu dėl neatsargaus nukentėjusiojo P. B. gyvybės atėmimo nebuvo vienodi. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. sausio 22 d. V. V. nurodė, kad 2019 m. lapkričio mėn. pradžioje jis su nukentėjusiuoju P. B. tarėsi dėl elektros instaliacijos jo (V. V.) garaže, adresu (duomenys neskelbtini), darbų atlikimo. P. B. į garažą atvyko 2019 m. lapkričio 21 d., apie 13 val., buvo blaivus (iš burnos alkoholio kvapo nuteistasis nurodė nejautęs, o ir pagal judesius P. B., kurį nuteistasis pažinojo seniai, atrodė blaivus). Nukentėjusysis sutartus elektros darbus atliko maždaug per 30 min., tad norėdamas jam atsilyginti V. V. nurodė pasiūlęs spirito, kurį atsivežė iš Suvalkų (Lenkijos Respublika) 2019 m. rugsėjo mėn. pabaigoje arba spalio mėn. pradžioje. Kurioje parduotuvėje pirko spiritą, apklausiamas nuteistasis pasakyti negalėjo, nurodė, kad galėjo jį įsigyti iš parduotuvių „Biedronka“, „Kaufland“ arba „Tesko“. Nuteistasis teigė atsivežęs du 97 laipsnių stiprumo butelius spirito (kiekvienas iš jų 1 litro talpos). V. V. patikino šį spiritą atsivežęs maždaug prieš dvi savaites, kadangi į mėnesį bent du kartus važiuoja į Lenkijos Respubliką apsipirkti, o spirito atsiveža kiekvieną kartą. Anksčiau atsivežto spirito garaže nuteistasis įvykio metu teigė neturėjęs. Be kita ko, V. V. šios apklausos metu nurodė ne kartą vaišinęs nukentėjusįjį P. B. spiritu, kai pastarasis ateidavo į garažą („pagiringas“), tačiau teigė, kad kitų asmenų šiuo spiritu vaišinęs nėra. Anot nuteistojo, įvykio dieną jis iš spintelės paėmė vieną spirito butelį, kuris buvo nugertas (jo buvo likę mažiau nei pusė, apie 250 gramų) ir į tą patį butelį įpylė apie 200 gramų mineralinio vandens, tad visas praskiestas gėrimas sudarė 400–450 gramų. Tuomet abu šį praskiestą spirito ir mineralinio vandens mišinį išgėrė maždaug per 30 min. Kadangi išgėrė visą butelį, kuriame buvo sumaišytas gėrimas, nurodytą butelį V. V. teigė išmetęs. Tuomet apie 14 val. P. B. iš garažo išėjo. Išeidamas savo sveikatos būkle nesiskundė. Kitą dieną po šių išgertuvių, t. y. 2019 m. lapkričio 22 d., apie 17-18 val. paskambino P. B. sutuoktinė T. B., kuri paklausė, ką jie su nukentėjusiuoju gėrė. V. V. teigė atsakęs, kad gėrė „baltą“. Nukentėjusiojo sutuoktinei pasitikslinus, ar turimas omenyje spiritas, nuteistasis atsakė teigiamai. Tuomet T. B. nuteistajam nurodė, kad nukentėjusysis P. B. yra ligoninėje, o po kurio laiko V. V. sužinojo ir apie nukentėjusiojo mirtį. Aptariamos apklausos metu nuteistasis nurodė galvojęs, kad P. B. galėjo mirti nuo alkoholio, kurį gėrė jo (nuteistojo) garaže, kadangi jie gėrė dieną, o naktį nukentėjusysis buvo išvežtas į ligoninę, tad nurodė besijautęs kaltu, kad davė nukentėjusiajam išgerti praskiesto spirito (3 t., b. l. 54–56).

9. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gegužės 15 d. V. V. patikslino, kad nukentėjusysis P. B. pas jį į garažą atvyko ne 2019 m. lapkričio 21 d., bet 2019 m. lapkričio 20 d. Šioje apklausoje nuteistasis jau nurodė, kad ne pats nukentėjusiajam, kaip atlygį už atliktus elektros darbus, pasiūlė spirito, tačiau nukentėjusysis P. B. jo paprašė. V. V. pripažino supratęs, jog spiritas gali pakenkti sveikatai, tačiau nenumanęs, kad dėl šio gėrimo vartojimo nutiks kas nors blogo, kadangi nukentėjusysis P. B. nurodytą spiritą yra gėręs ir anksčiau (3 t., b. l. 58–59). Vėlesnėse ikiteisminio tyrimo metu vykusiose apklausose nuteistasis V. V. kaltės dėl neatsargaus nukentėjusiojo P. B. gyvybės atėmimo nepripažino (3 t., b. l. 80–81), nurodė kartu su nukentėjusiuoju gėręs metilo alkoholį, tad nesitikėjęs, kad P. B. dėl to gali numirti, be kita ko, atsižvelgus į tai, kad jie abu anksčiau ne kartą yra gėrę iš Lenkijos Respublikos atvežtą spiritą (3 t., b. l. 95–96, 100–101).

10. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis V. V. vėlesnėje ikiteisminio tyrimo stadijoje išreikštos pozicijos, kad spiritą pasiėmė pats nukentėjusysis, laikėsi nenuosekliai (pavyzdžiui, iš Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 22 d. teisiamojo posėdžio protokolo: „Jis pats žinojo, kur yra bonka. Jis jautėsi kaip savo namuose.“, „B. pats pasiėmė spiritą.“, tačiau iš 2022 m. rugsėjo 15 d. teisiamojo posėdžio protokolo: „Kai jis paprašė manęs išgerti, tai aš įpyliau spirito, kuris buvo atvežtas iš Lenkijos.“). Be kita ko, apklausiamas teisiamuosiuose posėdžiuose V. V. jau nurodė, kad tiek jis pats, tiek nukentėjusysis gėrė neskiestą spiritą (P. B. užsigėrė marinuotų agurkų sunka), išgėrė po 120–130 gramų, o tą dieną, kuomet P. B. jo garaže tvarkė elektros instaliaciją, kartu su jais spiritą vartojo ir A. M.. Teisėjų kolegija pažymi, kad pastarosios aplinkybės nei nuteistasis, nei liudytojas A. M. (1 t., b. l. 83–85) ikiteisminio tyrimo metu nurodę nebuvo. Nors bylos duomenimis negalima nustatyti, ar liudytojas A. M. iš tiesų dalyvavo 2019 m. lapkričio 20 d. V. V. garaže vykusių išgertuvių su nukentėjusiuoju P. B. metu (šios nuteistojo ir liudytojo A. M. nurodytos aplinkybės susiformavimo momentas – teisminio bylos nagrinėjimo metu, leidžia abejoti nurodomos aplinkybės tikrumu), visgi šio liudytojo teisme duoti parodymai tik patvirtintų, jog 2019 m. lapkričio 20 d. nukentėjusysis P. B. nuteistojo V. V. garaže vartojo nuteistojo praskiestą ir sumaišytą techninį spiritą (kiekvienas išgėrė po 3 stikliukus, tad iš viso apie 100 gramų), o nuteistasis apie šio gėrimo nemaistinį pobūdį nukentėjusiajam ir liudytojui nepranešė.

11. Apibendrinus nuteistojo V. V. parodymus, kaip jau minėta, matyti, kad jie baudžiamojo proceso eigoje buvo nenuoseklūs ir kito, siekiant kaltę dėl nukentėjusiojo P. B. mirties perkelti pačiam nukentėjusiajam. Šiuo tikslu nuteistasis nurodė naujas aplinkybes – pavyzdžiui, kad spiritą iš jo garažo vartojimui (gėrimui) pasiėmė pats P. B., taip pat, kad 2019 m. lapkričio 20 d. vykusiose išgertuvėse dalyvavo ir kitas asmuo – A. M., kuris neigiamų pasekmių sveikatai nepatyrė. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nuteistojo V. V. ir liudytojo A. M. parodymus vertinti atidžiai ir jais remtis tiek, kiek šiuos parodymus atitinka kiti byloje surinkti ir nekeliantys abejonių įrodymai.

12. Nukentėjusiojo P. B. sutuoktinės T. B. parodymai baudžiamojo proceso eigoje taip pat nebuvo nuoseklūs. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. sausio 17 d. liudytoja T. B. nurodė, kad 2019 m. lapkričio 21 d., apie 19 val. jos sutuoktinis grįžo namo pavartojęs alkoholio, nors tos pačios dienos ryte iš namų išėjo būdamas blaivus, nurodydamas, kad eina pas „V.“ (V. V.), kuris yra jo senas draugas. P. B. taip pat nurodė, kad padės V. V. susitvarkyti elektros instaliaciją jo garaže adresu (duomenys neskelbtini). Liudytoja T. B. nurodė, kad nukentėjusiajam grįžus namo jis pradėjo skųstis savo sveikata, svirduliuoti, sunkiai kalbėti, dažnai šlapintis. Vėliau atsigulė koridoriuje ir pasakė, kad negali atsikelti. Išsigandusi tokios savo sutuoktinio būklės liudytoja iškvietė medikus (1 t., b. l. 33–34). Tokias pačias aplinkybes liudytoja T. B. nurodė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. kovo 4 d. apklausoje, tačiau papildomai nurodė, kad V. V. telefonu jai pasakė, kad kartu su P. B. išgėrė po 50 gramų degtinės. Ką tiksliai nuteistasis ir nukentėjusysis gėrė, T. B. teigė nesidomėjusi (1 t., b. l. 37–39). Tuo tarpu apklausiama teisme ši liudytoja jau nurodė, kad sutuoktiniui grįžus namo vakare ir naktį jis savo sveikata nesiskundė. P. B. sveikatos būklė, anot liudytojos, pablogėjo tik kitą rytą po to, kai jis atsikėlė, kažkur išėjo ir vėliau grįžo namo. Pastaruosius teisme duotus liudytojos T. B. parodymus paneigia jos pačios nurodytos aplinkybės greitosios medicinos pagalbos darbuotojams: 2019 m. lapkričio 21 d. skambučio Greitosios medicinos pagalbos tarnybai metu liudytoja nurodė, kad jos sutuoktinis alkoholį vartojo vakar, t. y. 2019 m. lapkričio 20 d., visą naktį nemiegojo, blogai jautėsi (1 t., b. l. 96–97). Medikams renkant anamnezę T. B. nurodė, kad pacientas vakar (2019 m. lapkričio 20 d.) tvarkė elektrą pažįstamo asmens garaže, kur, įtariama, pavartojo alkoholio surogato (1 t., b. l. 104–106, 109–110). Atsižvelgusi į šiuos liudytojos T. B. parodymų pasikeitimus (galimai ir dėl garbaus liudytojos amžiaus), kuriuos paneigia kiti byloje surinkti įrodymai, taip pat į liudytojos išreikštą palankumą nuteistajam V. V. (pavyzdžiui, 2020 m. kovo 4 d. apklausos metu T. B. nurodė, kad V. V. yra „geras“, „rimtas“ žmogus, kuriam ji neturi jokių pretenzijų, kadangi nelaiko jo atsakingu už sutuoktinio mirtį (1 t., b. l. 37–39)), teisėjų kolegija nukentėjusiojo P. B. sutuoktinės parodymus, taip pat, kaip ir nuteistojo ir liudytojo A. M., parodymus vertina atidžiai ir remiasi jais tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti ir nekeliantys abejonių įrodymai. Juolab, kad liudytojos T. B. apklausas atlikusi vyresnioji policijos tyrėja A. E.-B., apklausta teisme, nurodė, kad ir duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu liudytoja T. B. nebuvo atvira, nenorėjo bendradarbiauti su teisėsauga, nurodė nenorinti sukelti problemų V. V..

13. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto Leono Gogelio išvadoje Nr. M 46/2020(02), be kita ko, nustatyta, kad P. B. mirė 2020 m. sausio 8 d., 4 val. 30 min. nuo apsinuodijimo nenustatytos kilmės alkoholiu. Tai komplikavosi koma, progresuojančiu dauginių organų funkcijos sutrikimu ir plaučių pabrinkimu. P. B. lavone konstatuotas kvėpuojamosios gerklės atvėrimas gydymo tikslu, kitokio pobūdžio sužalojimų, įskaitant sužalojimų, būdingų griuvimo metu patiriamoms traumoms, lavone nekonstatuota (1 t., b. l. 116–121). Apklaustas Kauno apygardos teismo teisiamuosiuose posėdžiuose specialistas Leonas Gogelis patvirtino, kad nurodytas pasekmes (nukentėjusiojo mirtį) galėjo sukelti tik apsinuodijimas alkoholio surogatais, o ne alkoholiu. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų klinikinės toksikologijos gydytojo, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Apsinuodijimų informacijos biuro specialisto Jono Šurkaus išvadoje taip pat nurodyta, kad P. B. neabejotinai buvo sunkiai apsinuodijęs alkoholio surogatais, konkrečiai – metanoliu, kadangi 2019 m. lapkričio 21 d., 12 val. 37 min. pristačius jį į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių, 12 val. 55 min. atlikto kraujo tyrimo metu nustatyta, kad arterinio kraujo pH buvo 6,769, serumo bikarbonatų koncentracija 6.2 mmol/l, o anijoninis tarpas 26,8 mmol/l. Tokie pakitimai yra sunkaus apsinuodijimo metanoliu požymiai, etanolis ir kiti jo surogatai tokių ryškių pakitimų nesukelia. Specialistas Jonas Šurkus, kaip ir specialistas Leonas Gogelis, nurodė, kad paciento P. B. mirties priežastimi yra apsinuodijimo metanoliu komplikacijos: centrinės nervų sistemos pažeidimas, dauginis organų nepakankamumas ir plaučių pabrinkimas (1 t., b. l. 126–127). Apibendrinus aptartas specialistų išvadas ir jų paaiškinimus matyti, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta nukentėjusiojo P. B. mirties priežastis – apsinuodijimas metilo alkoholiu (metanoliu).

14. Nuteistojo V. V. gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nebuvo tirta, ką išėjęs iš nuteistojo garažo (kaip teigiama, 2019 m. lapkričio 20 d. 14 val.) nukentėjusysis P. B. iki tos pačios dienos 16 val., t. y. iki to laiko, kuomet grįžo namo, veikė, kur buvo ir ar galėjo vartoti kokius nors nenustatytos kilmės alkoholinius gėrimus, nuo kurių galėjo apsinuodyti. Su tokiu apeliacinio skundo teiginiu teisėjų kolegija nesutinka. Tokia aplinkybė pirmosios instancijos teisme buvo tiriama ir vertinama. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu tvirtinęs, kad nukentėjusysis P. B. iš garažo išėjo 14 val. (3 t., b. l. 54–56, 58–59), apklausiamas teisme nuteistasis V. V. tapo nenuoseklus – viena vertus, nurodė, kad nukentėjusysis pas jį į garažą atėjo apie 12.30 val., elektros darbus atliko apie 20 min, o iš garažo išėjo tuomet, kai buvo šviesu (galėjo būti 13 val., tačiau ne vėliau kaip 14 val.). Kita vertus, nuteistasis taip pat nurodė, kad P. B. į garažą atėjo apie 10.30–11 val., o elektros darbai užtruko apie valandą laiko. Tuo tarpu liudytojas A. M., apklaustas teisme, teigė, kad išgertuvės lapkričio 20 d. vyko šviesiu paros metu, galėjo būti 17–19 val. arba anksčiau. Taip pat nurodė, kad nukentėjusysis garaže ilgai neužsibuvo, išėjo šviesiu paros metu. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja T. B. nurodė, kad sutuoktinis iš namų išėjo ryte, o grįžo tą pačią dieną, apie 19 val. (1 t., b. l. 33–34, 37–39), tačiau pirmosios instancijos teisme jau teigė priešingai – kad sutuoktinio sveikatos būklė pablogėjo ne jam grįžus namo, o tik kitą dieną, kuomet jis ryte buvo kažkur išėjęs ir vėliau grįžo namo. Ištyrus įrodymus nustatyta, kad P. B. mobiliojo ryšio telefonas 2019 m. lapkričio 20 d., 14:36:47 jungėsi prie bazinės stoties (duomenys neskelbtini), kuri nuo garažų, esančių (duomenys neskelbtini), yra nutolusi per 174 metrus (iki šio laiko tą pačią dieną jungėsi prie bazinės stoties (duomenys neskelbtini), kuri nuo nukentėjusiojo ir T. B. namų yra nutolusi per 201 metrą). Laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 20 d., 16:05:34 iki 2019 m. lapkričio 21 d., 19:02:30 nukentėjusiojo telefonas grįžo į bazinės stoties (duomenys neskelbtini) veikimo lauką (2 t., b. l. 154–160). Dar daugiau, atvykusiems Greitosios medicinos pagalbos tarnybos darbuotojams liudytoja T. B. nurodė, kad jos sutuoktinis 2019 m. lapkričio 20 d. tvarkė elektrą pažįstamo asmens garaže, kur, mano, ir pavartojo alkoholio surogato. Atsižvelgus į šiuos objektyvius bylos duomenis, taip pat į aplinkybę, kad 2019 m. lapkričio 20–21 d. nukentėjusiojo P. B. bendravimas telefonu su jokiais kitais asmenimis nefiksuotas (tik su sutuoktine T. B. ir nuteistuoju), nėra abejonės, kad nukentėjusysis P. B. nuteistojo V. V. garaže adresu (duomenys neskelbtini) lankėsi 2019 m. lapkričio 20 d., laikotarpiu nuo 14 iki 16 val., ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku. Tuo tarpu specialisto Jono Šurkaus parengtoje išvadoje nurodoma, jog 2019 m. lapkričio 20 d., 14–16 val. yra tikėtinas P. B. apsinuodijimo metanoliu laikas (1 t., b. l. 126–127). Apklaustas teisme specialistas Jonas Šurkus, kaip ir specialistas Leonas Gogelis, nurodė, jog išgėrus metilo alkoholio, simptomai gali pasireikšti per 1–2 val. Tad nukentėjusiajam 14-16 val. pavartojus metilo alkoholio, jis 19 val. galėjo grįžti namo savarankiškai ir būtent nuo to laiko (kaip nurodė P. B. sutuoktinė) išryškėjo pirmieji apsinuodijimo simptomai.

15. Nuteistojo V. V. garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), 2020 m. sausio 22 d. kratos metu, be kita ko, buvo paimtas 0,2 l talpos butelis su skysčiu, turinčiu alkoholio kvapą, ir 0,75 l talpos plastikinis butelis su skysčiu, turinčiu alkoholio kvapą (1 t., b. l. 137–139). Pažymėtina, jog nors apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis V. V. buvo nurodęs, kad 2019 m. lapkričio 20 d. su nukentėjusiuoju išgėrė visą kiekį (apie 400-450 gramų) praskiesto spirito, o butelį, kuriame buvo gėrimas, išmetė (3 t., b. l. 54–56), tačiau tuo pačiu net kelis kartus patvirtino, kad pareigūnai 2020 m. sausio 22 d. kratos metu paėmė tą patį spiritą, kurį 2019 m. lapkričio 20 d. jis gėrė kartu su P. B. (3 t., b. l. 54–56, 58–59, 61–70). Taigi, darytina išvada, kad 2019 m. lapkričio 20 d. nuteistojo ir nukentėjusiojo vartotas gėrimas (kaip įvardija pats nuteistasis – spiritas) buvo tos pačios rūšies, kaip ir aptariamos kratos metu paimtos medžiagos. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. sausio 30 d. – vasario 12 d. specialisto išvadoje nustatyta, kad 2020 m. sausio 22 d. kratos metu rastas 0,75 l talpos butelyje su etikete „Borjomi“ esantis skystis yra metanolis (metilo alkoholis), kurio masės koncentracija yra ~99 % (~785 g/l); šio skysčio sudėtyje etilo alkoholio nerasta. Skysčio šiame butelyje kiekis yra 770 cm³ (0,77 litro). Tuo tarpu skystis 0,2 l talpos butelyje su etikete „Lithuanian“ yra metanolio ir kitų lakiųjų organinių junginių (2-metilheksano (isoheptano), 3-metilheksano, heptano, metilcikloheksano ir kt.) mišinys; šio skysčio sudėtyje etilo alkoholio taip pat nerasta. Skysčio šiame butelyje kiekis yra 160 cm³ (0,16 litro) (1 t., b. l. 184–187). Apklausiama teisiamajame posėdyje specialistė Virginija Grigutienė patikslino, kad vienas iš šių butelių buvo sklidinai užpildytas, todėl jo tūris buvo didesnis (0,77 l skysčio) nei jo vardinė talpa (0,75 l talpa), o sklidinai (t. y. iki pat viršaus) pramoniniai alkoholiniai gėrimai pildomi nėra. Dar daugiau, šio „Borjomi“ butelio pakuotė (uždarymas) buvo pažeista. Tuo tarpu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų klinikinės toksikologijos gydytojo, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Apsinuodijimų informacijos biuro specialistas Jonas Šurkus išvadoje nurodė, kad 0,75 l talpos butelyje su etikete „Borjomi“ esantis skystis gali sukelti sunkius apsinuodijimus net ir išgėrus nedidelį jo kiekį, pavyzdžiui, vieną gurkšnį (apie 25-30 ml), nes tai 99 proc. koncentracijos metanolis (1 t., b. l. 126–127). Atsižvelgus į šių duomenų visumą, akivaizdu, kad kratos metu jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose rasto metilo alkoholio nuteistasis V. V. negalėjo įsigyti jokioje maisto prekių parduotuvėje, juolab nurodyto tūrio ir nurodytoje pakuotėje. Kaip teisingai pažymėjo skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas maisto prekių parduotuvėse nuodingų gėrimų įsigyti neįmanoma, tokie prekybos faktai garsiai ir neišvengiamai nedelsiant paaiškėtų.

16. Pagal BK 132 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal šį straipsnį būtina nustatyti: 1) kad būtent kaltininko veika buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, t. y. kad tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys, nes šie padariniai buvo dėsningas kaltininko veikos rezultatas; 2) jo kaltę dėl kito žmogaus mirties. Neatsargus gyvybės atėmimas gali būti padaromas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, t. y. jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti pavojingus šiame kodekse nustatytus padarinius, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, arba dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo arba neveikimo gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Esant nusikalstamam nerūpestingumui, kaltininkas nesupranta, kad darydamas veiką kelia pavojų kito žmogaus gyvybei. Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvus nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam, darant atitinkamas veikas, buvimą. Tokia pareiga gali išplaukti iš įstatymo, tarnybos pareigų, profesijos, ankstesnės veiklos, gyvenimo patyrimo ir pan. Galėjimas numatyti padarinius yra subjektyvus nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamą pareigą, realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos pavojingumą ir numatyti kito žmogaus gyvybės atėmimą kaip jo veikos padarinius. Apie tai teismas sprendžia įvertinęs kaltininko asmenines savybes – patirtį, kompetenciją, išsilavinimą, sveikatos būklę ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-47/2011, 2K-512/2014).

17. Anksčiau (nutarties 8–15 pastraipos) išdėstytų aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad 2019 m. lapkričio 20 d., laikotarpiu nuo 14 val. iki 16 val., tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytu laiku, nuosavybės teise nuteistajam V. V. priklausančiame garaže, adresu (duomenys neskelbtini), jis perdavė P. B. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį metanolio (metilo alkoholio) bei metanolio ir kitų lakiųjų organinių junginių (2-metilheksano (isoheptano), 3-metilheksano, heptano, metilcikloheksano ir kt.) mišinį, žinodamas, kad šis gėrimas yra nemaistinės paskirties. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame Kauno apygardos teismo nuosprendyje, alkoholio surogatus V. V. neabejotinai pirko nelegaliai, o tai, atsižvelgiant į šio asmens amžių, gyvenimišką patirtį, savaime suponuoja žinojimą ir supratimą, kad tokie skysčiai gali būti pavojingi sveikatai ar netgi gyvybei. Nors V. V. nenumatė, kad dėl šių veiksmų, apsinuodijęs metilo alkoholiu nukentėjusysis mirs, atsižvelgus į paminėtas aplinkybes turėjo (ir galėjo) tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Aptariami nuteistojo V. V. veiksmai buvo tiesiogine nukentėjusiojo apsinuodijimo, kuris komplikavosi koma, progresuojančiu dauginių organų funkcijos sutrikimu ir plaučių pabrinkimu, galiausiai – mirtimi, priežastimi, kadangi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad metilo alkoholio nukentėjusysis būtų galėjęs gauti iš kitų asmenų. Vien tik ta aplinkybė, kad nurodytą žmogaus gyvybei pavojingą medžiagą galimai vartojo ir pats nuteistasis ar kiti asmenys (pavyzdžiui, liudytojas A. M.), nepaneigia anksčiau nurodytų aplinkybių. Kaip nurodė specialistas Leonas Gogelis, etilo alkoholis yra metilo alkoholio priešnuodis, tad nurodyti asmenys, net ir pavartoję metilo alkoholio, galėjo juo neapsinuodyti, jeigu laiku pavartojo reikiamą kiekį etilo alkoholio.

18. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde ginčijama, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog nuteistasis galėjo su nukentėjusiuoju P. B. atsiskaityti (perduoti, kaip atlygį) metilo alkoholiu. Tačiau šiuos teiginius paneigia paties nuteistojo V. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (3 t., b. l. 54–56). Aplinkybę, kad nukentėjusysis P. B. buvo pasakojęs, jog nuteistasis jam už atliktus darbus anksčiau atsilygindavo alkoholiu (spiritu), patvirtino ir teisme apklaustas nukentėjusiojo kaimynas R. B.. Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, kad analizuojama aplinkybė, jog nuteistasis perdavė nukentėjusiajam metanolį, taip pat metanolio ir kitų lakiųjų organinių junginių mišinį, kaip atlygį už atliktus elektriko darbus, V. V. inkriminuoto neatsargaus gyvybės atėmimo kontekste yra laikytina fakultatyviu (neprivalomu nustatyti) analizuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymiu. Šis požymis tik patikslina nuteistojo padarytus pavojingus ir teisei priešingus veiksmus bei nuteistojo kaltės formą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo teiginiu, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika turėtų būti kvalifikuota pagal BK 201 straipsnio 1 dalį. Pagal BK 201 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai gamino, laikė, gabeno naminius stipriuosius alkoholinius gėrimus, nedenatūruotą ar denatūruotą etilo alkoholį, jų skiedinius (mišinius) arba juos realizavo. Šio nusikaltimo objektas – namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) ir aparatų jiems gaminti gaminimo, laikymo, gabenimo, realizavimo tvarka; dalykas – namų gamybos stiprūs alkoholiniai gėrimai, nedenatūruotas, denatūruotas ir techninis etilo alkoholis, jų skiediniai (mišiniai) ir (ar) aparatai jiems gaminti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-290-719/2018). Tuo tarpu, kaip nustatyta šios nutarties 15 pastraipoje, nuteistasis disponavo metanoliu (metilo alkoholiu), kurio sudėtyje etilo alkoholio nerasta, ir metanolio bei kitų lakiųjų organinių junginių (2-metilheksano (isoheptano), 3-metilheksano, heptano, metilcikloheksano ir kt.) mišiniu, kurio sudėtyje etilo alkoholio taip pat nerasta. Šios medžiagos neatitinka BK 201 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos dalyko.

19. Nuteistajam V. V. bausmė už BK 132 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo paskirta tinkamai, atsižvelgus į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir BK 41 straipsnio 2 dalyje reglamentuotus bausmei keliamus tikslus, yra proporcinga nuteistojo asmenybės ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tad jos keisti nėra pagrindo.

20. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su deklaratyviais apeliacinio skundo argumentais, jog skirdamas V. V. bausmę pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pastarojo nuteistojo sveikatos būklę. Baudžiamosios bylos duomenimis nuteistajam V. V. nustatytas (duomenys neskelbtini), tačiau šie sutrikimai netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Nusikaltimų padarymo metu V. V. nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, o nustatytas (duomenys neskelbtini), nusikaltimų padarymo metu nuteistajam netrukdė visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (5 t., b. l. 108–115). Išanalizavus V. V. sveikatos būklę apibūdinančius dokumentus vertintina, jog nuteistajam šiuo metu nėra reikalinga išskirtinė, ypatinga, skubi medicininė pagalba, kurios suteikimas nebūtų įmanomas laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniuose ar kitose įstaigose, kuriose pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnį gali būti teikiamos paskirtą laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų pirminio, antrinio ir tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugos. Be kita ko, teisėjų kolegija vertina ir tai, kad šios sveikatos problemos nesutrukdė nuteistajam V. V. padaryti BK 132 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo, taigi nuteistojo sveikatos būklė nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje negali būti veiksniu, dėl kurio jam reikėtų skirti švelnesnę negu sankcijoje numatyta bausmę.

21. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo teiginiais, jog V. V. paskirta bausmė turėtų būti sumažinta, atsižvelgus į nepagrįstai ilgą baudžiamojo proceso trukmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-746/2016, 2K-48-696/2017). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nustatyti kriterijai, kuriais remiantis turi būti vertinama baudžiamojo proceso trukmė, yra konkrečios bylos sudėtingumas (faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobūdis, padarytų nusikalstamų veikų, kaltinamų asmenų skaičius, įrodymų kiekis ir jų rinkimo sudėtingumas, teisiniai bylos aspektai); asmenų, dėl kurių taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą; taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas, jų taikymo laikas ir pan. (2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieš Suomiją, peticijos Nr. 19348/04; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99, ir kt.). Viso bylos konteksto vertinimas, tikrinimas, ar proceso metu buvo nepateisinamo delsimo požymių, ar buvo laikotarpių, kai ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai arba jie buvo atliekami per ilgai, yra teismo diskrecija. Teismo išvadą, ar konkretus procesas atitinka Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus, visada lemia ne izoliuotas atskirų kriterijų, bet jų visumos vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55-895/2015, 2K-87-942/2017). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas pradėtas 2020 m. sausio 8 d. (1 t., b. l. 1–5), kaltinamasis aktas surašytas ir teismui perduotas 2020 m. gruodžio 23 d. (5 t., 2–23). Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu atliktus veiksmus ir jų pobūdį, nenustatyta nepateisinamo delsimo požymių, taip pat nenustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu procesiniai veiksmai tam tikru reikšmingu laikotarpiu būtų neatlikti arba būtų atliekami nepateisinamai ilgai. Pirmosios instancijos teisme byla gauta 2021 m. sausio 4 d., skundžiamas Kauno apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2023 m. liepos 11 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjama baudžiamoji byla yra gan nedidelės apimties (1 kaltinamasis, kuriam inkriminuotos 3 nusikalstamos veikos; bylą sudaro 6 tomai). Tačiau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, be kita ko, teismo posėdžiai neįvyko dėl objektyvių priežasčių – nuteistojo, jo gynėjo, prokurorės ir bylą nagrinėjusio teisėjo ligų, taip pat liudytojui A. M. ir pačiam nuteistajam V. V. neatvykstant į posėdžius ir organizuojant šių asmenų atvesdinimą. Bylos nagrinėjimo Kauno apygardos teisme trukmė taip pat objektyviai pailgėjo teismui gavus duomenų, jog į vieną iš posėdžių nuteistasis V. V. neatvyko dėl savo sveikatos būklės. Dėl šios priežasties 2021 m. birželio 2 d. nuteistajam buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė, 2021 m. lapkričio 9 d. – stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė, kurios rezultatai gauti tik 2022 m. liepos 4 d. Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu kurį laiką buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl Covid-19 pandemijos, kas taip pat sutrikdė ir teismų darbą. Šių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, dėl kurių bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme turėtų būti pripažintas nepateisinamai ilgu ir pažeidžiančiu nuteistojo V. V. teises bei sudarančiu pagrindą jam skirti švelnesnę bausmę. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu. Atitinkamai nėra pagrindo teigti, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas ikiteisminio tyrimo metu ar teisme užsitęsė nepateisinamai ilgai, o pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu V. V. paskirta bausmė dėl šios priežasties turėtų būti pakeista į švelnesnę.

Dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 straipsnio 1 ir 2 dalys)

22. 2020 m. sausio 22 d. nuteistojo V. V. garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), atliktos kratos metu taip pat buvo rasta 115 vnt. šovinių (1 t., b. l. 137–139), o garaže, esančiame (duomenys neskelbtini) – 126 vnt. šovinių, 4 vnt. ugnies slopintuvų, vienas graižtvinis ginklas su optika (1 t., b. l. 134–136). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės tyrimų valdybos specialisto išvadoje nustatyta, kad tirti pateiktas graižtvinis, 22LR (5,6 mm) kalibro, „CM-2“ modelio šautuvas VOSTOK Nr. X-1539 yra šaunamasis ginklas. Tai buvusios TSRS pramoninės gamybos, savadarbiu būdu perdirbtas šautuvas. Jis perdirbtas viršuje privirinant 76 mm ilgio trikampės dildės dalį taip suformuojant kreipiančiąsias, ant kurių pritvirtintas optinis taikiklis. Šautuvo vamzdis sutrumpintas iki 395 mm, jo laibgalyje suformuotas 20 mm skersmens išorinis sriegis. Medinė šautuvo buožė su apsodu nuimta ir pakeista savadarbe metaline, tvirtinama varžtu, kurį atlaisvinus buožė persiverčia ir apgaubia optinį taikiklį. Taip perdirbtas šautuvas pagal galiojantį Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą (toliau – GŠKĮ) civilinėje apyvartoje yra draudžiamas. Šautuvas skirtas šaudyti 22LR (5,6 mm) žiedinio įskėlimo šoviniais. Šautuvas šaudyti tinkamas. Tirti pateikti pramoninės gamybos, 5,45 mm (5,45x39) kalibro, centrinio įskėlimo Kalašnikovo tipo šoviniai (75 vnt.) yra šaudyti tinkami šaudmenys, skirti pramoninės gamybos, 5,45 mm kalibro automatams – A kategorijos šaunamiesiems ginklams. Šie šoviniai netinka šaudyti iš tirti pateikto šautuvo. Tirti pateikti pramoninės gamybos, 9 mm (9x18) kalibro, centrinio įskėlimo PM tipo šoviniai (16 vnt.) yra šaudyti tinkami šaudmenys, skirti pramoninės gamybos, 9x18 mm kalibro pistoletams ir pistoletams kulkosvaidžiams – B ir A kategorijų šaunamiesiems ginklams. Šie šoviniai netinka šaudyti iš tirti pateikto šautuvo. Tirti pateikti pramoninės gamybos, 5,6 mm kalibro, žiedinio įskėlimo šoviniai (129 vnt.) yra šaudyti tinkami šaudmenys, skirti šaudyti iš pramoninės gamybos, 5,6 mm kalibro pistoletų, revolverių, šautuvų – B kategorijos šaunamųjų ginklų. Šie šoviniai tinka šaudyti iš tirti pateikto šautuvo. Tirti pateikti 2 pramoninės gamybos, 22 WMR kalibro, žiedinio įskėlimo šoviniai yra šaudyti tinkami šaudmenys, skirti šaudyti iš pramoninės gamybos, 22 WMR kalibro pistoletų, revolverių, šautuvų – B kategorijos šaunamųjų ginklų. Šie šoviniai netinka šaudyti iš tirti pateikto šautuvo. Tirti pateikti 3 pramoninės gamybos, 7,62x25 mm TT kalibro, centrinio įskėlimo šoviniai, skirti pramoninės gamybos, 7,62x25 mm TT kalibro pistoletams ir pistoletams-kulkosvaidžiams – B ir A kategorijų šaunamiesiems ginklams. Šie šoviniai netinka šaudyti iš tirti pateikto šautuvo. Vienas iš šių šovinių yra šaudyti tinkamas šaudmuo, likę du – tokių šaudmenų sudėtinės dalys – kulka ir tūtelė. Šie du šoviniai šaudyti netinkami. Tirti pateikti 2 pramoninės gamybos, 7,62x39 mm kalibro, centrinio įskėlimo Kalašnikovo tipo šoviniai, skirti pramoninės gamybos, 7,62x39 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatams – A kategorijos šaunamiesiems ginklams. Šie šoviniai netinka šaudyti iš tirti pateikto šautuvo. Abu šie šoviniai yra ne šaudmenys, o šaudmenų sudėtinės dalys – kulka ir tūtelė. Šie du šoviniai šaudyti netinkami. Tirti pateikti 9 pramoninės gamybos, centrinio įskėlimo, 12,2 mm kalibro, statybiniai šoviniai, skirti tokio kalibro kalimo įrankiams, prie šaudmenų nepriskiriami. Šie šoviniai netinka šaudyti iš tirti pateikto šautuvo. Tirti pateikti 4 pramoninės gamybos 9 mm (9x19) kalibro, centrinio įskėlimo Luger tipo mokomieji šoviniai, skirti šovinio sandarai demonstruoti arba išmokyti užtaisyti ginklą. Su šiais šoviniais negalima imituoti arba atlikti šūvio, todėl jie prie šaudmenų nepriskiriami. Šie šoviniai netinka tirti pateiktam šautuvui. Tirti pateiktas 1 pramoninės gamybos, centrinio įskėlimo, 7 mm kalibro, statybinis šovinys, skirtas tokio kalibro kalimo įrankiams, prie šaudmenų nepriskiriamas. Šis šovinys netinka šauti iš tirti pateikto šautuvo. Šoviniams, kurie yra šaudmenys, įsigyti reikalingi leidimai. Keturi tirti pateikti savadarbiai duslintuvai, kurių pagrindinė paskirtis – slopinti šūvio garsą panaudojant viduje esančias pertvaras. Vienas iš jų pritaikytas naudoti su tirti pateiktu šautuvu. Šio duslintuvo sujungimas su šautuvo vamzdžiu yra pakankamai tvirtas, užtikrina stabilią duslintuvo padėtį vamzdžio atžvilgiu ir leidžia panaudoti duslintuvą pagal tiesioginę paskirtį. Kiti trys duslintuvai netinka tirti pateiktam šautuvui. Nustatyti, ar šie trys duslintuvai tinkami naudoti, kol nėra galimybės jų pritvirtinti prie konkretaus ginklo, negalima. Pagal galiojantį GŠKĮ savadarbiai duslintuvai priskiriami civilinėje apyvartoje draudžiamiems šaunamųjų ginklų priedėliams (1 t., b. l. 149–174).

23. 2020 m. gegužės 14 d. atlikto parodymų patikrinimo vietoje nuteistajam V. V. nuosavybės teise priklausančiuose garažuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kuriuose 2020 m. sausio 22 d. kratų metu buvo rasti įvairūs šoviniai, ugnies slopintuvai bei graižtvinis ginklas su optika, metu nuteistasis nurodė, jog garažuose daugiau draudžiamų ar neleistinų daiktų neturi. Tačiau atliekant šį proceso veiksmą garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), rasti 66 vnt. šovinių, 200 gr. talpos indelis su juodos spalvos milteliais (V. V. paaiškino, kad šie milteliai yra parakas), 3 vnt. metalinių detalių (nuteistasis paaiškino, kad tai savadarbiai užtaisai), kurie parodymų patikrinimo vietoje buvo paimti (3 t., b. l. 61–70). Tą pačią dieną atliktos neatidėliotinos kratos metu kitame nuteistojo V. V. garaže adresu (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta – 3 vnt. šovinių, 5 vnt. metalinių įtaisų, kaip įtarta – sprogmenų, 3 vnt. rudų šaudmenų, 1 vnt. metalinė vamzdžio dalis (2 t., b. l. 6–8).

24. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje nurodyta, kad 3 tirti pateikti pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šoviniai yra B kategorijos šaudmenys, skirti šaudyti iš graižtvinių pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro žiedinio skėlimo revolverių, pistoletų, šautuvų – B kategorijos šaunamųjų ginklų. Su šiais šoviniais galima šaudyti iš graižtvinio, 22LR (5,6 mm) kalibro, „CM-2“ modelio šautuvo VOSTOK Nr. X-1539. Nustatyti, kokiais metais pagaminti šie šoviniai, nėra galimybės. Šių šovinių civilinė apyvarta yra ribojama. Tirti pateikti 66 vnt. pramoninės gamybos, centrinio įskėlimo, 12,2 mm kalibro, statybiniai-montažiniai šoviniai, skirti naudoti tokio kalibro statybiniuose kalimo įrankiuose ir prie šaudmenų nepriskiriami. Šie šoviniai neskirti ir netintami šaudyti iš graižtvinio, 22LR (5,6 mm) kalibro, „CM-2“ modelio šautuvo VOSTOK Nr. X-1539. Skaičiai ant šių šovinių tūtelių dugnelių rodo jų gamybos metus. Šių šovinių civilinė apyvarta nėra ribojama. Trys tirti pateikti pramoninės gamybos 26,5 mm kalibro centrinio įskėlimo signaliniai šoviniai yra C kategorijos šaudmenys, skirti šaudyti iš lygiavamzdžių pramoninės gamybos 26,5 mm kalibro centrinio skėlimo signalinių pistoletų – C kategorijos šaunamųjų ginklų. Su šiais šoviniais negalima šaudyti iš graižtvinio, 22LR (5,6 mm) kalibro, „CM-2“ modelio šautuvo VOSTOK Nr. X-1539. Nustatyti, kokiais metais pagaminti šie šoviniai, nėra galimybės. Šių šovinių civilinė apyvarta yra ribojama. Dėl netinkamų laikymo sąlygų (šių šovinių tūtelių popierius vietomis išsipūtęs, tūtelių galvutės surūdijusios ir aptrupėjusios) šie šoviniai šaudyti netinkami. Tirti pateiktas vamzdis yra šaunamojo ginklo priedėlio – savadarbio duslintuvo dalys. Duslintuvui trūksta galinio dangtelio, kuriuo jis tvirtinasi prie ginklo vamzdžio. Nustatyti kokios rūšies, modelio ginklui jis skirtas, kol nepateiktas pats ginklas ir galinis duslintuvo dangtelis, nėra galimybės. Vadovaujantis galiojančiu GŠKĮ šaunamųjų ginklų priedėliai – duslintuvai civilinėje apyvartoje yra draudžiami. (2 t., b. l. 22–31).

25. Tuo tarpu Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialistų Vilijaus Bernoto ir Eduardo Jankausko 2020 m. rugpjūčio 24 d. – lapkričio 25 d. išvadoje nustatyta, kad tirti pateikti 8 objektai, panašūs į sprogmenis nėra sprogmenys. Iš jų penki objektai yra savadarbiai gaminiai, turintys sprogmenims (vamzdinėms bomboms) būdingus konstrukcinius elementus – sprogstamosios medžiagos užtaisą (po 4,4 g nedidelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos – sprogimo efekto pirotechninio mišinio), inicijavimo priemonę bei hermetišką korpusą, tačiau šie konstrukciniai elementai nesuderinti tarpusavyje (per silpnas sprogstamosios medžiagos užtaisas esamam korpusui suardyti, tai yra – sprogus sprogstamosios medžiagos užtaisui korpusas nesuyra, taigi, neišgaunamas šio tipo sprogmenims būdingas ardantysis-skeveldrinis poveikis). Dėl šių priežasčių pastarieji tirti pateikti objektai netinkami naudoti, kaip sprogmenys. Kiti du objektai yra savadarbiai gaminiai, turintys sprogmenims (vamzdinėms bomboms) būdingus konstrukcinius elementus – sprogstamosios medžiagos užtaisą (po 5 g nedidelės sprogstamosios galios savadarbės sprogstamosios medžiagos), inicijavimo priemonę bei hermetišką korpusą, tačiau šie konstrukciniai elementai nesuderinti tarpusavyje (per silpnas sprogstamosios medžiagos užtaisas esamam korpusui suardyti, tai yra – sprogus sprogstamosios medžiagos užtaisui korpusas nesuyra, taigi, neišgaunamas šio tipo sprogmenims būdingas ardantysis-skeveldrinis poveikis). Dėl šių priežasčių pastarieji tirti pateikti objektai netinkami naudoti kaip sprogmenys. Likęs vienas objektas yra savadarbis gaminys, turintis sprogmeniui būdingus konstrukcinius elementus – sprogstamosios medžiagos užtaisą (5 g nedidelės sprogstamosios galios savadarbė sprogstamoji medžiaga), inicijavimo priemonę bei korpusą, tačiau šie konstrukciniai elementai nesuderinti tarpusavyje (per silpnas korpusas, neužtikrinantis hermetiškumo, būtino panaudotos sprogstamosios medžiagos susprogdinimui). Dėl nurodytų priežasčių pastarasis pateiktas objektas netinkamas naudoti kaip sprogmuo. Tirti pateikta biri medžiaga yra nedidelės sprogstamosios galios sprogstamoji medžiaga – pramoninės gamybos (tikėtini gamybos metai (sprendžiant iš įrašų ant dėžutės) – apie 1990, tikėtina kilmės šalis – buvusi TSRS) bedūmis „Sokol“ tipo parakas. Tirti pateikto parako masė – 142 g. Ši medžiaga skirta įvairaus kalibro lygiavamzdžiams šaunamiesiems ginklams skirtų šaudmenų užtaisymui. Tirti pateiktą paraką taip pat galima panaudoti kaip sprogstamąją medžiagą gaminant savadarbį sprogmenį ar kaip sudėtinį komponentą gaminant kitą savadarbę sprogstamąją medžiagą, jis tinkamas naudojimui (2 t., b. l. 46–50).

26. BK 253 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Tuo tarpu BK 253 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). BK 253 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektas yra visuomenės saugumas, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų disponavimo. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų įgijimo, laikymo pradžios momento (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-153-942/2016, 2K-238-699/2016, 2K-186-689/2020). BK 253 straipsnyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kuomet kaltininkas supranta, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, laiko šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238-699/2016, 2K-202-303/2017, 2K-77-489/2022, 2K-71-628/2023).‏‏‎

27. Apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo teisiamuosiuose posėdžiuose nuteistasis V. V. pripažino, jog kratų ir parodymų patikrinimo vietoje metu rastus šaunamąjį ginklą, šaunamųjų ginklų priedėlius, šaudmenis ir sprogstamąsias medžiagas laikė neteisėtai. Objektyviais bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistajam V. V. leidimas laikyti (nešiotis) ginklus buvo išduotas 2014 m. rugsėjo 18 d., neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus išduotas 2012 m. balandžio 4 d. Minėti leidimai panaikinti 2017 m. gegužės 29 d., V. V. turint teistumą. V. V. 2013 m. spalio 11 d. įsigijo dujinį pistoletą EKOL FIRAT MAGNUM, 2014 m. spalio 31 d. įsigijo graižtvinį šautuvą CZ550, 2015 m. vasario 4 d. – graižtvinį šautuvą CZ455. Šie ginklai 2017 m. birželio 6 d. buvo realizuoti (1 t., b. l. 177–178). Taigi, iš baudžiamosios bylos duomenų akivaizdu, kad nuteistajam nuosavybės teise priklausančiuose garažuose rastą šaunamąjį ginklą, šaunamųjų ginklų priedėlius, šaudmenimis ir sprogstamąsias medžiagas jis įgijo ir laikė neteisėtai, apie tai žinodamas ir norėdamas taip veikti.

28. Nuteistasis viso baudžiamojo proceso metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad jam priklausančiuose garažuose 2020 m. gegužės 14 d. parodymų patikrinimo vietoje metu ir kratų metu rastus daiktus turėjo dar 2020 m. sausio 22 d. kratos metu. Teigė, kad pirmųjų (2020 m. sausio 22 d.) kratų metu pareigūnai rado ne visus draudžiamus daiktus, o jis pats apie juos buvo pamiršęs. Atsižvelgus į tai, apeliaciniame skunde prašoma neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu, šaunamųjų ginklų priedėliais, šaudmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis kvalifikuoti ne kaip du atskirus nusikaltimus, įtvirtintus BK 253 straipsnio 1 ir 2 dalyse, bet kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką, įtvirtintą BK 253 straipsnio 2 dalyje.

29. Pagal suformuotą teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010, 2K-P-51-719/2023, 2K-215-697/2023). Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2008, 2K-7-48/2012, 2K-543/2012, 2K-192-788/2017, 2K-P-51-719/2023). Tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, 2K-207-788/2021, 2K-153-976/2022, 2K-P-51-719/2023). Nustačius, kad tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kilo jau po pirmosios padarymo, šios veikos, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nelaikomos tęstine nusikalstama veika ir kvalifikuojamos kaip nusikalstamų veikų sutaptis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-181/2007, 2K-605/2007, 2K-717/2007, 2K-148/2010, 2K-7-109/2013, 2A-7-6/2013).

30. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su nurodytomis nuteistojo V. V. ir jo gynėjo keliamomis abejonėmis dėl skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje atlikto šios nutarties 2 ir 3 pastraipose aprašytų nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų teisinio vertinimo (kvalifikavimo). Apklausiamas teisme vyr. tyrėjas V. A. patvirtino, kad pareigūnai (2020 m.) sausio mėnesį atlikdami kratą negalėjo nepastebėti tose pačiose patalpose 2020 m. gegužės 14 d. parodymų patikrinimo vietoje metu ir kratų metu rastų daiktų, kadangi 2020 m. sausio 22 d. kratos buvo atliktos itin kruopščiai (iš 2022 m. lapkričio 8 d. teisiamojo posėdžio protokolo: „Net lentas ir malkas kilnojome, viską apžiūrėjome.“, „Net grąžtai buvo išrenkami iš dėžutės, perdėta, ieškoma šovinių. Visur ieškojome slėptuvių.“). Be kita ko, šis liudytojas pažymėjo, jog 2020 m. gegužės 14 d. vykusių parodymų patikrinimo vietoje ir kratų metu radus draudžiamus daiktus V. V. nieko papildomai apie šiuos daiktus nepaaiškino (pavyzdžiui, nenurodė, kad antrą kartą rasti daiktai garažuose yra užsilikę nuo pirmųjų kratų), sutriko ir tapo uždaras. Tuo tarpu, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, 2020 m. gegužės 14 d. parodymų patikrinimo vietoje metu (3 t., b. l. 69–70) ir 2020 m. gegužės 14 d. kratos metu (2 t., b. l. 6) draudžiami daiktai buvo rasti akivaizdžiose, matomose vietose: garaže, esančiame (duomenys neskelbtini) – ant lentynos padėto maišelio viduje esančiame indelyje; garaže, esančiame (duomenys neskelbtini) – ant lentynos, ant darbastalio buvusioje dėžutėje ir po dokumentais plastikiniame maišelyje. Aplinkybes, kad 2020 m. gegužės 14 d. aptariamuose garažuose rastų draudžiamų daiktų nesistengta paslėpti patvirtino ir teisme apklausta liudytoja A. E.-B..

31. Dar daugiau, kaip nurodė teisme apklausta policijos vyresnioji tyrėja A. E.-B., 2020 m. gegužės 14 d. vykusio parodymų patikrinimo vietoje metu atvykus prie nurodytų garažų V. V. susinervino, pasidarė neracionalus, ėmė bėgioti. Šias aplinkybes patvirtina baudžiamojoje byloje esantis parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad patikrinus nuteistojo parodymus pirmajame garaže ir einant antrojo garažo link V. V. supyksta, pradeda elgtis neadekvačiai, be kita ko, meta vandens butelį ant žemės, pradeda bėgti, grasina pasikarti. Dėl šių nuteistojo veiksmų, siekdamas, kad jis nesusižalotų, priverstas įsikišti ikiteisminio tyrimo pareigūnas, kuris V. V. ramina ir tramdo (3 t., b. l. 71). Akivaizdu, kad žinodamas (manydamas), jog jam nuosavybės teise priklausančiuose garažuose daugiau nebeturi neleistinų ar draudžiamų daiktų, neišprovokuotas nuteistasis V. V. nebūtų pradėjęs šitaip elgtis.

32. Aplinkybę, jog nepaisant to, kad 2020 m. sausio 22 d. kratos metu pareigūnams suradus ir paėmus šaunamąjį ginklą, šaunamųjų ginklų priedėlius ir didelį kiekį šaudmenų (2 pastraipoje aprašyta nusikalstama veika) nuteistasis V. V. padarė naują, lengvesnę nusikalstamą veiką, disponuodamas sprogstamosiomis medžiagomis, šaudmenimis ir šaunamojo ginklo priedėliu (3 pastraipoje aprašyta nusikalstama veika), patvirtina ir bylos duomenys apie V. V. pomėgį konstruoti (perdaryti) šaunamuosius ginklus, jų priedelius ir į sprogmenis panašius objektus. Pavyzdžiui, apklaustas teisme vyr. tyrėjas V. A. nurodė, kad 2020 m. gegužės 14 d. kratų metu nuteistasis lakoniškai paaiškino, jog „jam patys pirštai savaime kyla kažką susikonstruoti“ (iš 2022 m. lapkričio 8 d. teisiamojo posėdžio protokolo). Šią aplinkybę ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir pats nuteistasis, nurodydamas: „Aš turiu hobį tokiems dalykams. Man patinka pats sprogimo garsas. Aš supratau ir žinojau, kad negaliu turėti sprogstamųjų medžiagų, tačiau jaučiu tam potraukį, todėl ir gaminau savadarbius gaminius savo reikmėms, dėl savo malonumo galvodamas, kad niekam blogo nedarau.“ (3 t., b. l. 100–101). Be kita ko, ikiteisminio tyrimo metu V. V. pripažino ir tai, kad savadarbius sprogmenis (kaip įvardijo – savadarbius fejerverkus, jų ruošinius) gamino pats (3 t., b. l. 80–81), taip pat anksčiau yra perdirbęs ginklus, gaminęs savadarbius duslintuvus (3 t., b. l. 87–88).

33. Anksčiau (nutarties 30–32 pastraipos) nustatytų aplinkybių visuma teisėjų kolegijai neleidžia abejoti, kad nuteistajam V. V. tyčia disponuoti sprogstamosiomis medžiagomis, šaudmenimis ir šaunamojo ginklo priedėliu (3 pastraipoje aprašyta nusikalstama veika) atsirado tik po pirmosios nusikalstamos veikos padarymo, kuomet jo disponuotus (įgytus ir laikytus) šaunamąjį ginklą, šaunamųjų ginklų priedėlius bei didelį kiekį šaudmenų (2 pastraipoje aprašyta nusikalstama veika) 2020 m. sausio 22 d. atliktos kratos metu surado ir paėmė ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis nesitikėjo, jog 2020 m. gegužės 14 d. tose pačiose patalpose bus atlikta dar viena krata. Taigi, V. V. padaryti teisei priešingi ir pavojingi veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 253 straipsnio 2 dalyje (2 pastraipoje aprašytas nusikaltimas) ir 253 straipsnio 1 dalyje (3 pastraipoje aprašytas nusikaltimas).

34. Nuteistajam V. V. bausmės už BK 253 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintus nusikaltimus skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo paskirtos tinkamai, atsižvelgus į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir BK 41 straipsnio 2 dalyje reglamentuotus bausmei keliamus tikslus, yra proporcingos nuteistojo asmenybės ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Šios bausmės nėra laikytinos aiškiai per griežtomis, tad jų keisti nėra pagrindo. Šių bausmių taip pat nėra pagrindo sumažinti, remiantis argumentais dėl nuteistojo sveikatos būklės ar ilgos baudžiamojo proceso trukmės, kaip išsamiai aptarta šios nutarties 20–21 pastraipose.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)

35. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad skirdamas V. V. bausmes už BK 253 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų nusikalstamų veikų padarymą pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog nuteistasis ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teismui davė išsamius parodymus, taigi neatsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę –kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi.

36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį, nurodyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant bent vieno iš nurodytų momentų, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (atlyginti žalą, teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Pabrėžtina, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau, ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-511/2022).

37. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis V. V. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pripažino, kad garaže adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė šaunamąjį ginklą, šaunamųjų ginklų priedėlius ir didelį kiekį šaudmenų, o garaže adresu (duomenys neskelbtini), stovinčiame automobilyje „Opel Frontera“ po vairu, neteisėtai laikė didelį kiekį šaudmenų (3 t., b. l. 54–56), taip pat nurodė besigailintis dėl neteisėtai laikyto ginklo, savadarbių duslintuvų, šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų, paaiškino jų įgijimo aplinkybes (3 t., b. l. 58–59, 87–88, 95–96, 100–101). Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad toks nuteistojo prisipažinimas negali būti laikomas savanorišku, kadangi V. V. aptariamas aplinkybes nurodė jau po 2020 m. sausio 22 d. atliktos kratos, kurios metu buvo rastas šaunamasis ginklas, šaunamųjų ginklų priedėliai ir didelis kiekis šaudmenų. Dar daugiau, kaip nustatyta anksčiau (nutarties 23–25, 30–33 pastraipos), po aptariamos kratos praėjus keliems mėnesiams nuteistasis padarė dar vieną analogiško pobūdžio (lengvesnį) nusikaltimą, t. y. vėl disponavo sprogstamosiomis medžiagomis, šaudmenimis ir šaunamojo ginklo priedėliu. Taigi, V. V. prisipažinimą dėl BK 253 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo lėmė byloje surinkti įrodymai, o dėl BK 253 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo jis savo kaltės nepripažino, teigdamas, jog padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Atsižvelgus į tai, kad po BK 253 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo praėjus keliems mėnesiams nuteistojo veiksmuose nustatyta nauja tyčia padaryti analogišką (lengvesnį) nusikaltimą, akivaizdu, jog jo išreikštas gailestis dėl savo veiksmų disponuojant draudžiamais ir pavojingais daiktais yra deklaratyvaus pobūdžio, V. V. savo veiksmų kritiškai nevertino. Atsižvelgusi į išanalizuotų aplinkybių visumą teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra sąlygų, būtinų siekiant nustatyti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, įtvirtintą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. V. gynėjo advokato Žydrūno Ambrizo apeliacinį skundą atmesti.