Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui V. Z., atsakovės atstovei R. G., trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovei R. Š.,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. G., D. G., uždarosios akcinės bendrovės „Liūtomera“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. G., D. G., uždarosios akcinės bendrovės „Liūtomera“ ieškinį atsakovei A. Š., tretiesiems asmenims Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, A. K., L. K., L. L.-D., V. A., A. A. dėl leidimo statyti statinį be vieno iš žemės bendraturčių sutikimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

7. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl ieškovų teisės atlikti I grupės nesudėtingųjų statinių – stoginių – (duomenys neskelbtini), statybos darbus pagal I grupės maitinimo paskirties statinių – stoginių – (duomenys neskelbtini), statybos projektą Nr. 15020-SP, be 0,7958 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), bendraturtės A. Š. sutikimo.

8. Nustatyta, kad ieškovė UAB „Liūtomera“ pagal 2014 m. lapkričio 3 d. nuomos sutartį Nr.14/11/01 iš ieškovų A. G. ir D. G. nuomojasi 293,84 kv. m bendro ploto pastatą – kavinę su poilsio patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), bei po šiuo pastatu esančią 195/3979 dalį 0,7958 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), terminas nustatytas iki 2017 m. gruodžio 31 d. 2014 m. lapkričio 3 d. sutarties 2017 m. lapkričio 2 d. papildymu šalys susitarė, jog negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis pratęsiama iki 2018 m. gruodžio 31 d., nustatant metinį nuomos mokestį – 33 000 Eur, kuris sumokamas iki 2018 m. birželio 15 d. Pastate – kavinėje su poilsio patalpomis – ieškovė UAB „Liūtomera“ vykdo viešojo maitinimo veiklą, pastato viduje įrengtas baras-kavinė, o likusiose nuomojamose žemės sklypo dalyse – lauko kavinė su skaidriu stogu nuo kritulių. Vietoje lauko kavinės su skaidriu stogu ieškovė ketina įrengti maitinimo paskirties laikinus statinius paviljonus – dvi stogines, o tarp stoginių ir (duomenys neskelbtini) gatvės – terasą iš medžio ar medį imituojančios dangos. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į registruotos kultūros vertybės – Palangos miesto istorinės dalies – teritoriją, pastatas – kavinė su poilsio patalpomis, esanti (duomenys neskelbtini), yra įregistruota kaip atskira kultūros vertybė, taip pat priklauso vilų kompleksui. Ieškovės UAB „Liūtomera“ projektuojami pavilijonai – stoginės (duomenys neskelbtini), planuojami statyti kultūros paveldo teritorijoje „Palangos senojo miesto vieta“ (unikalus objekto kodas (duomenys neskelbtini)) ir kultūros paveldo objekte „Vilų kompleksas“ (unikalus objekto kodas (duomenys neskelbtini)). Prieš rengdama I grupės nesudėtingųjų statinių – stoginių, (duomenys neskelbtini), supaprastintą projektą, ieškovė parengė I grupės nesudėtingųjų statinių – stoginių (duomenys neskelbtini), projektinius pasiūlymus ir kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją bei Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinį padalinį dėl specialiųjų architektūros reikalavimų bei specialiųjų paveldosaugos reikalavimų statinio statybai išdavimo. Pagal išduotus reikalavimus parengtas I grupės maitinimo paskirties statinių – stoginių, (duomenys neskelbtini), statybos projektas 0,7958 ha bendro ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovė UAB „Liūtomera“ planuoja statybą. Ieškovė kreipėsi į visus žemės sklypo bendraturčius dėl sutikimo su minėto projekto sprendiniais, su kuriais sutiko ieškovai A. G. ir D. G. bei tretieji asmenys A. K., L. K., L. L.-D. ir UAB „Pramogų bankas“, t. y. A. A. ir V. A.. Atsakovė A. Š. su projekto sprendiniais nesutiko ir pasirašyti ant sklypo pastatų išdėstymo plano bei statinių vizualizacijos atsisakė, motyvuodama tuo, kad projekto sprendiniai prieštarauja paveldosauginiams reikalavimams, taip pat pažeidžiamos kitos teisės aktų nuostatos, t. y. didinamas užstatymo tankis, užstatymo linija keičiama, pažeidžiamos triukšmo prevencijos teisės aktų nuostatos. Ieškovai UAB „Liūtomera“, A. G. ir D. G. prašė pripažinti ieškovams teisę atlikti I grupės nesudėtingųjų statinių – stoginių – (duomenys neskelbtini), statybos darbus pagal I grupės maitinimo paskirties statinių – stoginių, (duomenys neskelbtini), statybos projektą Nr. 15020-SP be 0,7958 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), be bendraturtės A. Š. sutikimo, motyvuodami tuo, kad atsakovė nepagrįstai atsisako duoti sutikimą, jos atsisakymo motyvai deklaratyvūs ir nepagrįsti, tuo tarpu nauja ieškovo statyba jokių atsakovės interesų nepažeis, kadangi statyba bus vykdoma žemės sklypo dalyje, kuria atsakovė nesinaudoja. Atsakovė A. Š. prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą motyvuodama tuo, kad ieškovė nepateikė projektinio pasiūlymo, kurį teikia teismui, be to, išduodant specialiuosius architektūrinius reikalavimus buvo nurodyta, jog užstatymo tankumas ir intensyvumas nedidinami, o planuojamos ieškovės statyti stoginės, kurios yra 69,89 kv. m ir 118,34 kv. m, neabejotinai šią nuostatą pažeis, kartu tiesiogiai pažeis ir ieškovės, kaip žemės sklypo bendraturtės, interesus.

10. Apeliantai su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pasisakė ne dėl ieškovų teisės į statybą įgyvendinimo būdo ir to, ar pasirinktas būdas pažeidžia atsakovės interesus, bet dėl ieškovų teisės į statybą apskritai. Šie argumentai atmestini.

11. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su esminiais skundžiamame sprendime išdėstytais motyvais.

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą, o teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra išskirtinai bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Telegausa“ v. UAB ,,TELE2“, bylos Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „X servisas“ v. UAB „Autorealybė“, bylos Nr. 3K-3-457/2011; 2013 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-299/2013; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Raimeta“ v. UAB „Eivora“, bylos Nr. 3K-3-710/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškovas turi pareigą tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, jog būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos ją nagrinėjant. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida – nuo jo priklauso atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Raimeta“ v. UAB „Eivora“, bylos Nr. 3K-3-710/2013; 2014 m. kovo 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. K. ir kt. v. UAB „L&M Vilnius“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-81/2014; 2014 m. gegužės 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Lietuvos dujos“ v. AB SEB bankas, bylos Nr. 3K-3-305/2014).

13. Ieškiniu ieškovai prašo teismo pripažinti jiems teisę atlikti I grupės nesudėtingųjų statinių statybą be atsakovės, kaip bendraturtės, sutikimo.

14. Pažymėtina, kad nagrinėjamas ginčas yra susijęs su planuojamų statybų vykdymu Kultūros vertybių registre registruotoje teritorijoje – (duomenys neskelbtini) teritorijoje, o žemės sklype esantis pastatas – kavinė su poilsio patalpomis – (duomenys neskelbtini), yra registruota kaip atskira kultūros vertybė bei kartu priklauso kitai vertybei – vilų kompleksui, todėl ieškovų ieškinio vertinimas susijęs ne tik su atsakovės, kaip bendraturtės, sutikimu, bet ir su specialiaisiais teisės aktais, imperatyviomis teisės normomis, nustatančiomis sąlygas ir reikalavimus dėl statybų vykdymo kultūros vertybių teritorijoje.

15. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.05.01:2017) 3 priedo 1 punkte nustatytas leidimas statyti naują statinį privalomas šiais naujo nesudėtingojo statinio statybos atvejais: 1.1. kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje. Kuršių nerijoje, upėje ar jos dalyje, kuri įgyvendinant Vandens įstatymą [8.15] įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą [8.41], Europos ekologinio tinklo „Natūra 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje) – statant 1 grupės nesudėtingąjį statinį.

16. Statybos įstatymo 18 straipsnio „Leidimų statyti, rekonstruoti, remontuoti ir griauti išdavimas“ 2 dalyje nustatyta, kad leidimus statyti ir griauti statinius, priskirtus nekilnojamosioms kultūros vertybėms, taip pat statyti statinius tų vertybių apsaugos zonose išduoda apskrities valdytojo administracijos statybos valstybinės priežiūros tarnyba tik po to, kai Kultūros vertybių apsaugos departamentas išduoda leidimą šiems darbams.

17. Taigi pagal STR 1.05.01:2017 3 priedo 1.1 papunkčio ir LR statybos įstatymo 18 straipsnio nuostatas, ieškovė I grupės nesudėtingųjų statinių statybai pirmiausia privalėjo iš Kultūros vertybių apsaugos departamento gauti statybą leidžiantį dokumentą – leidimą statyti statinius (ar pritarimą tokiam projektui), nes žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), patenka į Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją ir apsaugos zoną. Ieškovams pareiškus reikalavimą pripažinti teisę atlikti I grupės nesudėtingųjų statinių statybą be atsakovės, kaip bendraturtės, sutikimo, akivaizdu, jog esminę reikšmę turi tai, kad ieškovė šių statinių statybai pirmiausia privalėjo iš Kultūros vertybių apsaugos departamento gauti statybą leidžiantį dokumentą – leidimą statyti statinius (ar pritarimą tokiam projektui). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasisakė dėl ieškovų reikalavimo pagrįstumo ir toks pasisakymas nevertintinas kaip išėjimas už pareikšto ieškinio reikalavimo ribų.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad ieškovės projektuojamų stoginių statyba apskritai toje teritorijoje šiai dienai negalima, vadovaudamasis 2016-04-11 Kultūros ministro įsakymu Nr. JV-309, kuriuo patvirtintas Palangos miesto istorinės miesto dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas nuostatomis, kuriose tiesiogiai įtvirtinta nuostata, kad ginčo teritorijoje naujų pastatų statyba neleidžiama, o laikini statiniai prie kultūros paveldo objektų ir juos uždengiantys negali būti statomi, o esami nugriaunami, neišėjo už ieškinio ribų. Pirmosios instancijos teismas pagal bylos duomenis vertino, kad ir tenkinus ieškovės reikalavimus, ieškovės nurodytoje vietoje statyba negalima, t. y. ieškinį tenkinantis teismo sprendimas ieškovei nesuteiks teisės statyti prašomus statinius ir toks sprendimas neturės teisinės reikšmės. Pažymėtina, kad neturi reikšmės, kad ieškovė projektavimo procedūras pradėjo iki minėto įsakymo priėmimo, nes projekto nesuderino su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos ir šių procedūrų nebaigė iki 2016-04-11 Kultūros ministro įsakymo Nr. JV-309 priėmimo.

19. Nors apeliantai argumentuoja, kad įstatymai nenumato statytojo pareigos pakartotinai ir atskirai derinti pakoreguotus projektinius pasiūlymus su Kultūros paveldo apsaugos departamentu, jam nepritarus pirmojo derinimo metu, tačiau Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė, pakeitusi projektinius pasiūlymus, privalėjo pakartotinai kreiptis į Kultūros paveldą dėl pritarimo bei kad ieškovė negalėjo savo nuožiūra pakoregavusi projektą teismui pateikti ir pakartotinai su Kultūros paveldu nesuderintu projektiniu pasiūlymu teismo prašyti pripažinti teisę į statybą, nes toks pasiūlymas nėra įvertintas kaip teisę suteikiantis dokumentas.

20. Atmestini apeliantų argumentai, kad sprendime nėra jokiu motyvų apie tai, iš kokių parametrų yra sprendžiama, kad ieškovės UAB „Liūtomera“ projektuojami I grupės nesudėtingieji statiniai padidins žemės sklypo užstatymo intensyvumą ir užstatymo tankį.

21. Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 39 dalyje pateikta užstatymo intensyvumo sąvoka – visų pastatų antžeminės dalies patalpų, įskaitant cokolinių aukštų ir naudojamų pastogių patalpas, bendrojo ploto sumos santykis su žemės sklypo plotu. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalį, rengiant miestų savivaldybių bendruosius planus, papildomai nustatomi leistini užstatymo intensyvumo ir užstatymo aukščio privalomieji reikalavimai. Remiantis įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu, detaliuosiuose planuose pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles detalizuojant savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, nustatomas fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms privalomas teritorijos naudojimo reglamentas, įskaitant leistiną žemės sklypų užstatymo intensyvumą.

22. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apklaustas tiek trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas, tiek Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovas paaiškino, kad ieškovės planuojami statyti statiniai neabejotinai didina užstatymo tankį ir intensyvumą, tokį patį ieškovės projektinių sprendinių vertinimą pateikė ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

23. Statybos veikla paprastai vykdoma pagal statybą leidžiančius dokumentus, taip pat realizuojant teritorijų planavimo dokumentus. Prieš išduodant statybos leidimus, statybos projektavimo ir vėlesnėse stadijose turi teisę dalyvauti visi asmenys, kurių teises gali paliesti vykdoma statyba (Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 3 punktas). Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas, taigi statybos procedūros turi būti organizuojamos taip, kad nebūtų pažeisti trečiųjų asmenų interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-695/2017, 26, 27 punktai).

24. Apeliantai teigia, kad ne bet koks teisių suvaržymas yra pagrindas atsisakyti duoti sutikimą statybai. Nesutikimas paprastai pripažįstamas pagristu tokiais atvejais, jei nustatoma, kad yra reali teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsmė, kylanti iš numatomų statybos ar rekonstrukcijos darbų, dėl to bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas.

25. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos argumentais, kad atsakovės teisėti interesai bus pažeisti pasikeitus vienam svarbiausių teritorijos naudojimo reglamento parametrų – leistinam žemės sklypo užstatymo tankiui, nes ji negalės naudotis buvusiu laisvu žemės sklypo plotu, taip sumažės ir atsakovės turto vertė, be to, užstatymo intensyvumas neabejotinai padidina lankytojų tame plote skaičių, dėl to akivaizdžiai padidėtų triukšmo lygis, aplinkos tarša bei sąnaudos šiems neigiamiems pokyčiams reguliuoti. Pažymėtina ir tai, kad esant duomenims, kad statybos projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų, atsakovė turi įstatymų jai suteiktą teisę nepasirašyti pateikto netinkamo nesuderinto projekto, nes teisės aktams prieštaraujantis projektas savaime pažeidžia atsakovės teises ir priešinga išvada ne tik pažeistų atsakovės teises, bet ir neatitiktų sąžiningumo ir protingumo kriterijų (CK 1.5 straipsnis). Be to, pažymėtina, kad ieškovei pakeitus (pakoregavus) statybos projektą pagal Kultūros paveldo departamento nurodymus, ieškovė vėl turėtų gauti visų bendraturčių, tarp jų ir atsakovės, sutikimus, todėl ieškinio tenkinimas pagal nesuderintą projektą, ieškovei nesukurs norimų teisinių pasekmių.

26. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

27. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

28. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

29. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliacinės instancijos teisme atsakovė patyrė 1 350 EUR bylinėjimosi išlaidų. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, atsakovei iš apeliantų priteistina 1 350 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu,

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei A. Š. iš ieškovų UAB „Liūtomera“, A. G. ir D. G. 1 350 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, t. y. iš kiekvieno po 450 EUR.