Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. Č. ieškinį atsakovui A. M. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje ginčas kilo dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą, aiškinimo ir taikymo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad nepilnamečio šalių vaiko poreikiai pasikeitė iš esmės, pripažino, kad ieškovės pateiktame ieškinyje ir vaiko poreikių bei išlaidų suvestinėje nurodyti būtinieji vaiko poreikiai, kuriems patenkinti reikalinga apie 350 Eur, yra pagrįsti, atitinka įprastinius jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaiko poreikius, o jų tenkinimui reikalingos išlaidos paskaičiuotos įvertinus Lietuvoje galiojančias atitinkamų prekių ir paslaugų kainas, todėl ieškinį tenkino iš dalies ir pakeitė 2012-10-09 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi iš atsakovo A. M. priteisto išlaikymo dydį, padidindamas jį iki 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Apeliantas A. M., nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia argumentais, jog teismas nepagrįstai padidino priteisto išlaikymo dydį, kadangi neįvertino jo sumokėtos vienkartinės išmokos, nenustatė, jog vaiko poreikiai pasikeitė iš esmės, neatsižvelgė į atsakovo patiriamas būtinąsias išlaidas, turimas sveikatos problemas, išsilavinimą, gaunamą darbo užmokestį, aplinkybę, jog jis papildomomis išlaidomis prisideda prie vaiko išlaikymo, be to, ieškovė įrodymais pagrindė tik dalį būtinųjų vaiko išlaidų ir nepagrindė aplinkybės, jog ji tokia pačia dalimi, kaip ir atsakovas, prisideda prie vaiko išlaikymo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo

Išlaikymo dydžio keitimą reglamentuoja CK 3.201 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o 2 dalyje numatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad šiuo atveju byloje nesant duomenų, kurie atitiktų CK 3.201 straipsnio 2 dalies sąlygas (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra), leidžiančių keisti išlaikymo dydį, nebuvo pagrindo jį pakeisti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Teismas visų pirma turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Dėl pasikeitusių vaiko poreikių

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai po to, kai jam buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė, ir tai teikia pagrindą, vadovaujantis CK 3.201 straipsnio 1 dalimi, pakeisti priteisto išlaikymo dydį, jį padidinant. Apeliantas su tuo nesutikdamas teigia, kad teismas nepagrįstai padidino priteisto išlaikymo dydį, kadangi nustatė, kad vaiko poreikiai pasikeitė iš esmės, o ieškovė įrodymais (2015 m. gegužės – liepos mėn. suvestine pagal pirkimo kvitus) pagrindė tik 138 Eur dydžio išlaikymo sumą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus. Visų pirma, pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, gabumų lavinimui. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju detaliai išanalizavo ir įvertino ieškovės nurodytų išlaidų vaiko poreikiams (maitinimui, būstui išlaikyti, vaiko sveikatos priežiūrai, vaiko lavinimui, aprangai, avalynei pirkti, privalomoms pirkti ugdymo priemonėms ir kt.) tenkinti pagrįstumą, atsižvelgė į vaiko amžių, sveikatą, šalių paaiškinimus, ieškovės pateiktą vaiko poreikių įvertinimą (apskaičiavimus), šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, kai kurias išlaidas atmesdamas kaip nepagrįstas, su kuo apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka. Ieškovės pateikti kvitai dėl jos jau turėtų išlaidų vaiko poreikiams tenkinti yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių, tačiau teismas nustatydamas poreikių apimtį atsižvelgė į įrodymų visumą ir tinkamai nustatė nepilnamečio sūnaus tenkintinų poreikių apimtį. Išlaikymas šalių nepilnamečiam sūnui buvo priteistas 2012 m. spalio 9 d., t. y. prieš 4 metus, taigi sūnaus poreikiai po priimto teismo sprendimo, kuriuo išlaikymas buvo priteistas po 350 Lt kas mėnesį, neabejotinai pasikeitė, tai yra padidėjo. Sūnui jau yra 11 metų, jis išaugo, vaikas turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, lanko mokyklą, papildomus užsiėmimus, todėl atsirado papildomų išlaidų, susijusių su ugdymu, gabumų lavinimu, saviraiškos pomėgiais ir pan., be to, per 4 metus pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Taigi pirmosios instancijos teismas, visapusiškai įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, pagrįstai sprendė, kad priteistas išlaikymo dydis (350 Lt) nebeatitinka išaugusių vaiko poreikių ir yra pakitęs iš esmės. Nors atsakovas nesutinka su teismo išvada dėl nepilnamečio sūnaus poreikių pasikeitimu iš esmės, tačiau šiuo atveju nenustatyti byloje pateiktų įrodymų, susijusių su vaiko poreikių padidėjimu, tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimai, o atsakovas niekaip nepaneigė išaugusių poreikių fakto. Apelianto samprotavimai apie dalies išlaidų nepilnamečio vaiko poreikiams nepagrįstumą laikytini deklaratyviais teiginiais ir vertinti kaip atsakovo siekis išvengti padidėjusios pareigos vykdymo, kadangi atsakovas apeliaciniame skunde konkrečiai nenurodo, kokias išlaidas (išlaidų grupes) nepilnamečio sūnaus būtiniesiems poreikiams tenkinti jis laiko nepagrįstomis, ir koks, anot jo, išlaidų dydis (išlaidos konkrečių poreikių tenkinimui) būtų pagrįstas. Kartu pažymėtina, kad atsakovo abejonės dėl tam tikrų išlaidų pagrįstumo bet kuriuo atveju turi būti aiškintinos nepilnamečio vaiko interesų naudai.Be to, orientaciniu priteisino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi laikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009, kt.). Nagrinėjamu atveju minimali mėnesinė alga (MMA) bylos nagrinėjimo metu buvo 350 Eur, o išlaikymas nepilnamečiam vaikui padidintas iki 175 Eur, taigi neviršija nustatytos orientacinio kriterijaus ribos. Nors šis kriterijus taikytinas tik atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, tačiau nagrinėjamu atveju, išanalizavus vaiko poreikius ir pripažinus būtinumą juos tenkinti, MMA tik patvirtina byloje nustatytų tenkintinų vaiko poreikių pagrįstumą. Aptariamame kontekste taip pat pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodyti vaiko poreikiai ir išlaidos jiems tenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardinti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, o priešingai, visos išlaidos yra reikalingos vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties, todėl teismo nustatytą (padidintą) išlaikymo dydį keisti nėra pagrindo.

Dėl atsakovo sumokėtos vienkartinės išmokos sūnaus išlaikymui vertinimo ir atsakovo turimų papildomų išlaidų vaiko išlaikymui

Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. nutartimi buvo patvirtinta ieškovės J. Č. ir atsakovo A. M. sudaryta taikos sutartis, pagal kurios 2 ir 3 punktus atsakovas įsipareigojo teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 350 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, taip pat sumokėti 7 000 Lt vienkartinę išmoką nepilnamečio sūnaus išlaikymui ir ugdymui nustatyta tvarka ir terminais iki 2013 m. gruodžio 20 d. Atsakovas A. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog ir ji lygia dalimi kaip ir atsakovas 7 000 Lt (2 021 Eur) prisidėjo prie vaiko išlaikymo, o pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino, kur ir kam atsakovo teiktas išlaikymas buvo panaudotas, nepareikalavo įrodymų, ar teiktas išlaikymas pasibaigė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šios bylos nagrinėjimo dalykas yra nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimas iš esmės ir priteisto išlaikymo dydžio pakeitimas (CK 3.201 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino tik tas aplinkybes, kurios susiję su pasikeitusiais vaiko poreikiais ir jo tėvų turtine padėtimi bei galimybėmis teikti nustatymo dydžio išlaikymą, ir nesiaiškino aplinkybių, kokia dalimi ieškovė prisidėjo prie sūnaus išlaikymo, kuris priteistas įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. nutartimi. Pažymėtina, kad šalys, taikos sutartimi nustatydamos išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį, geranoriškai susitarė dėl atsakovo A. M. teiktinos išlaikymo sumos, reikalingos patenkinti nepilnamečio vaiko poreikius, o pagal CK 3.156 straipsnio 1 dalį tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Be to CK 3.203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams. Vaikui skirtas išlaikymas, kurį jo tėvai, globėjai (rūpintojai) panaudoja ne vaiko interesams, yra išieškomas iš asmens, panaudojusio išlaikymą ne vaiko interesams, turto pagal vaiko atstovų, valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį (CK 3.203 straipsnio 2 dalis), tačiau tai nebuvo ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliantas taip pat nurodo, kad Kauno apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. nutartimi priteistas išlaikymas vienkartine išmoka buvo skirtas nepilnamečio vaiko išlaikymui, taigi iš šios vienkartinės išmokos turi būti tenkinami vaiko poreikiai iki jo pilnametystės. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai sprendė, kad šalims nesusitarus, jog minėta vienkartinė išmoka yra skirta vaiko išlaikymui iki jo pilnametystės, be to, įvertinus tai, kad vienkartinė išmoka buvo išdėstyta per tam tikrą laikotarpį ir nustatyto dydžio sumomis, paskutinis mokėjimas turėjo būti atliktas iki 2013 m. gruodžio 20 d., labiau tikėtina, jog vienkartinė išmoka buvo skirta vaiko poreikių tenkinimui iki nustatytos datos ir visa vienkartinė išmoka buvo panaudota ankstesniems vaiko poreikiams tenkinti (CPK 185 straipsnis). Atsakovas nepateikė duomenų, jog ši vienkartinė išmoka buvo išlaikymo, teiktino iki vaiko pilnametystės, dalis, o ne atvirkščiai, išlaikymo įsiskolinimo padengimas, kaip teigė ieškovė (CPK 178 straipsnis). Manytina, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus tinkamai aiškino šalių pasirašytos taikos sutarties sąlygas ir vienkartinę išmoką pagrįstai laikė atsakovo jau suteikto išlaikymo už praėjusį laikotarpį dalimi, tokiu būdu prioritetą teikdamas vaiko interesams. Atsakovas taip pat nurodo, kad jis ir taip pildomai prisideda prie vaiko išlaikymo (vedasi vaiką į kultūrinius ir sporto renginius, baseiną ir gamtą, vaikas pasilieka atsakovo gyvenamojoje vietoje savaitgaliui, todėl kartu eina į parduotuvę ar turgų maisto, sportuoja, važiuoja dviračiais), tačiau teismas šių aplinkybių neįvertino. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Atsakovas A. M. nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo patiriamas papildomas išlaidas, susijusias su vaiko mityba, laisvalaikiu, ugdymu, lavinimu. Ši aplinkybė nebuvo įrodinėjama ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme bei sprendžiant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas šį apelianto argumentą laiko deklaratyviu ir nesudarančiu pagrindo apeliacinei analizei.

Dėl priteisto išlaikymo dydžio proporcingumo atsakovo turtinei padėčiai

CK 192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus apie atsakovo finansinę būklę, t. y. teismas nevertino atsakovo turimų būtinųjų išlaidų, neatsižvelgė į atsakovo darbines pajamas (šiuo metu jo gaunamas darbo užmokestis 300 Eur), į tai, kad jis turi sveikatos problemų (lėtinės ligos, dantų gydymas ir implantacija), be to, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neteisingai apskaičiavo jo darbo užmokestį darbovietėse SIA „Atlas Copco Baltic“, UAB „Amalva“, taip pat neteisingai nurodė turimų santaupų dydį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis, lyginant su 2012 m. spalio 9 d. buvusia turtine padėtimi, iš esmės nepasikeitė. Teismas ieškovės turtinę padėtį pripažino šiuo metu esant geresnę, tačiau vertindamas atsakovo galimybes teikti padidintą išlaikymą atsižvelgė į jo galimybes gauti didesnes pajamas, taip pat į prioritetinį vaiko interesą gauti būtiną jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010). Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti sūnaus turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado geriau apmokamo darbo, taip pat dėl amžiaus, sveikatos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo (CPK 178 straipsnis). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliantas iki 2015 m. vasario 25 d. (iki ieškinio teismui pareiškimo dienos) ilgiau nei dvejus metus dirbo SIA „Atlas Copco Baltic“, kur gavo nemažą darbo užmokestį, kas rodo, jog apeliantas šiuo metu galimai nesiekia susirasti geriau apmokamo darbo.Atsakovo pateikti medicininių dokumentų išrašai ir VšĮ Kauno centro poliklinika pažyma nepatvirtina, jog atsakovas negali dirbti tam tikro darbo dėl savo sveikatos būklės, juose taip pat nėra duomenų apie atsakovui nustatytą nedarbingumo lygį, kaip tai reglamentuoja Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V479. Iš teismui pateiktų medicininių dokumentų išrašų kopijų matyti, kad apeliantas lankosi gydymo įstaigose, turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad apeliantas dėl tokios savo sveikatos būklės (sveikatos sutrikimų) negali susirasti geriau apmokamo darbo ir teikti nustatyto dydžio išlaikymo. Be to, į gydymo įstaigą dėl sveikatos sutrikimų atsakovas kreipėsi tik 2016 m. kovo mėnesį, o apelianto sveikatos sutrikimai netrukdė jam dirbti buvusiose darbovietėse.Atsakovo pateiktas el. laiškas taip pat neįrodo jo turėtinų išlaidų, susijusių su dantų gydymu, kadangi jame nenurodyta, jog atsakovui jau yra suplanuotas (pradėtas) dantų gydymas ir atsakovo nurodomos išlaidos (konkretus jų dydis) dantų gydymui nurodytai sumai neabejotinai bus patirtos, be to, vaiko išlaikymo pareiga yra prioritetinė. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantas būtų nepajėgus uždirbti lėšas, reikalingas sūnaus išlaikymui. Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus vyras ir, jei jo netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti kuo geriau apmokamą darbą ir taip garantuoti savo nepilnamečiam vaikui būtiną aprūpinimą. Šiuo atveju nėra pagrindo perkelti didesnės šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymo pareigos ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Priešingu atveju nebūtų užtikrinti vaiko interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga.Apelianto nurodomi tam tikri netikslumai apskaičiuojant atsakovo A. M. vidutinį darbo užmokestį ankstesnėse darbovietėse UAB „Amalva“, SIA „Atlas Copco Baltic“ neturi įtakos priimto teismo sprendimo pagrįstumui. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nevertino atsakovo patiriamų būtinųjų išlaidų (maistui, būstui, transportui ir pan.) ir šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir neturi įtakos priteistino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžiui.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės teisės normų, reglamentuojančių nepilnamečiams vaikams priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimą ir materialinio išlaikymo dydžio nustatymą, taip pat procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą. Apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą jį atstovavusiai advokatei sumokėjo 300 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 p. maksimalus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydis yra 1.3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Ieškovės prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą šio dydžio neviršija. Ieškovės patirtas išlaidas patvirtina į bylą pateikti įrodymai – 2016-05-31 – 2016-06-01 ataskaita už suteiktas teisines paslaugas, 2016-05-31 AB SEB banko nurodymas, 2016-05-31 sąskaita Nr. 0216-05-11. Atsižvelgiant į tai, apeliacinį skundą atmetus, ieškovei iš atsakovo priteistina 300 Eur suma išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei J. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.