- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-03-02
- Bylos Nr.
- 1-67-81/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-98-1-00683-2004-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Regina Cemnolonskienė
- Kaltinamasis
- R. T.
- Civilinis ieškovas
- V. U.
- Advokatai
- Romualdas Petras Damušis, Osvaldas Radimovas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Cemnolonskienė, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei , Laimai Grėbliūnienei, Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Gataveckui, gynėjui advokatui Romualdui Petrui Damušiui, kaltinamajai R. T., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. U., jos atstovui advokatui Osvaldui Radimovui, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, šeiminė padėtis-ištekėjusi, išsilavinimas -aukštasis, dirbanti (duomenys neskelbtini)specialiste, gyv. ir reg. (duomenys neskelbtini), neteista, -
-kaltinama, padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso/toliau- LR BK/ 129 str.1d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamoji R. T. 2004 m. spalio 23 d. apie 22 val. 40 min., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, virtuvėje, konflikto metu dėl asmeninių nesutarimų su G. U., kurio metu G. U. padarė paviršinius odos nubrozdijimus kairės akies apatiniame voke, kaktos kairėje pusėje su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis ir kraujosruvomis kaktos minkštuose audiniuose, kraujosruvą pakaušio kairės pusės minkštuose audiniuose, odos nubrozdijimus kairėje blauzdoje, odos nubrozdijimus dešinės rankos ketvirtame piršte, tyčia, vieną kartą smogė virtuviniu peiliu G. U. į krūtinę, ir padarė jam durtinę pjautinę kiauryminės krūtinės ląstos kairės pusės žaizdą su kairės pusės ketvirto šonkaulio, krūtinkaulio, širdiplėvės, plautinio kamieno, aortos sužalojimu, kas sukėlė širdies tamponadą krauju, susikaupusiu širdiplėvės ertmėje, vidinį nukraujavimą į krūtinplėvės ertmės kairę pusę, nuo ko G. U. netrukus įvykio vietoje mirė.
Šiais veiksmais kaltinamoji R. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų tyrimas, įrodymų analizė ir išvados
Kaltinamoji R. T. dėl jai pareikšto kaltinimo kalta neprisipažino ir paaiškino: G. U. buvo jos sugyventinis, su juo nuo 2003 m. gyveno jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kai negirtaudavo, G. U. jai buvo geras, nuoširdus ir ramus, o kai užgerdavo kelias paras, tapdavo agresyviu, ieškodavo priekabių, triukšmaudavo. Praktiškai ji išlaikė G., nes jis niekur nedirbo. Jos namuose gyveno sūnus V., gim. (duomenys neskelbtini), o vyresnysis sūnus V. buvo užsienyje – Vokietijoje. Sūnus V. į jos ir G. santykius nesikišo, su G. nesutarė.
Tris dienas iki įvykio ji su G. U. kartu nebegyveno, nes jis išėjo į motinos butą, su broliu G. išsiveždamas ir savo daiktus.
2004 m. spalio 23 d. apie 18 val. ji nuvažiavo automobiliu pas draugę R. T., kur gėrė kavą ir vieną butelį šampano (duomenys neskelbtini) , nuo šampano apsvaigusi nebuvo. Apie 20 val.30 min. jai paskambino G. U., kuris buvo labai girtas, paprašė susitikti. Apie 21 val. 20 min. pas draugę į namus atvyko G. U., elgėsi normaliai, mandagiai. Apie 21 val. 30 min., ji su G. išėjo. Kieme susitiko savo sūnų V. P., kurio G. paprašė, kad jis būtų geras mamai ir davė jam 10 litų. Jos automobiliu į jos namus grįžo dviese, vairavo G.. Grįžus į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ji nuėjo į butą, o G., įvaręs mašiną į garažą, atėjo į butą po kokių 10 min. Kai įsileido G., ji užrakino duris ir ištraukė raktą, kad G. niekur neišeitų. G. prašė jos vėl gyventi kartu, o atsakius, kad ne, jis tepasakė, kad nėra prasmės tada gyventi. Jis prašė leisti nakvoti, ji sutikusi nuėjo kloti lovos į miegamąjį ir į vonią maudytis, kur užtruko 15-20 min., G. palikdama virtuvėje sėdintį ir rūkantį. Išėjus iš vonios vilkėdama naktiniais marškiniais ji virtuvėje ant grindų rado gulintį G., kuris ramiai gulėjo aukštielninkas, nekalbėjo. Pamačiusi kruviną jo marškinėlius kairėje pusėje ties krūtine , šaukė kas atsitiko. Tada ji nuvilko marškinėlius, numetė ant grindų ir krūtinės kairėje pusėje matė žaizdą. Pagalvojo, kad Gerimantas nusižudė, nes anksčiau yra ją gąsdinęs ir perpjovęs sau bei jai ranką. Ji buvo labai pasimetusi ir kad G. negyvas-negalvojo, daužė jam per veidą, jį purtė. Tada paskambino jo broliui G. U.. Specialiai kraujo nuo kūno nenuvalė, bet galėjo pavalyti nuvelkant marškinėlius, pačiupinėjo žaizdą ir suprato, kad tai įdūrimas. Peilio nematė, ant grindų kraujo nepastebėjo, o G. rankos buvo kruvinos. G. į butą atėjo kartu su jos mama, gyvenančia tame pačiame name. Gintaras iškvietė greitąją ir policiją. Atvykusi felčerė pasakė, kad G. negyvas. Atvykusi policija nieko jos neklausinėjo, į virtuvę neįleido. Sekančią dieną ji marškinėlius rado skalbimo mašinoje, pateikė policijai .Dėl G. kūne rastų sužalojimų-nieko paaiškinti negali, jų nepastebėjo, kai tą vakarą abu atėjo į jos butą, mano, kad G. pats nusižudė, nes nelaimės vakarą namuose be jos ir G. daugiau nieko nebuvo. G. U. ji nenužudė, o jis nusižudė pats .Ankstesnė jos pavardė buvo P..
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. U. parodė, kad sūnus G. niekada nėra kalbėjęs apie mirtį ar savižudybę, nors turėjo sunkumų ir susirgimų, vartojo alkoholį. Nuo 2003m. sūnus G. gyveno su kaltinamąja jos name. 2004 m. vasarą ji pamatė R. praskelta lūpa ir su „mėlyne“, priekaištavo sūnui dėl to , o G. tą kartą jai parodė kairės rankos dilbyje keletą įbrėžimų, kuriuos teigė, kad jam peiliu padarė R. P./T./. Pos kelių dienų jiedu susitaikė. Ji mananti, kad sūnus G. pats nenusižudė, o buvo nužudytas. Dėl sūnaus netekties ji labai pergyveno, neteko materialinės pagalbos senatvėje, patyrė depresiją, vartojo vaistus. Prašo priteisti iš kaltinamosios 5 000 litų turtinės žalos dėl laidotuvių išlaidų ir 200 000 litų neturtinės žalos.
Liudytojas G. U. patvirtino, kad su broliu G. bendravo, kai jis gyveno su R. P.. Brolis nebuvo girtuoklis ir dėl girtavimo su R. konfliktų nebuvo. Brolis niekada nesakė, kad nusižudys, nebandė to daryti, o apie tokias kalbas pirmą kartą išgirdo iš tyrėjos.
2004 m. spalio 23 d. apie 22 val. 45 min. telefonu jam paskambino brolio G. draugė R. P. ir verkdama prašė atvažiuoti. Tada pats paskambino į brolio telefoną, atsiliepė R. P.. Atvykus automobiliu pas R. P. į namus, prie savo buto durų stovėjo R. P. motina A.E. A.. R. P. buto durys buvo užrakintos. Atėjęs iki virtuvės lango jis pamatė gulintį brolį ant grindų. Netrukus duris atrakino R. P. . Atrakinus duris pirmas jis įėjo į vidų, o paskui jį R. P. motina. Virtuvėje G. gulėjo ant šlapio kilimėlio aukštielninkas iki pusės nuogas, be gyvybės ženklų, rankos buvo kruvinos. Liudytojas pamatė žaizdą krūtinėje, žaizda buvo švari. Paklausus R. P.“kas čia“, ji tik verkė ir nieko neatsakė. Jis virtuvėje kraujo dėmių nematė, peilio ant grindų taip pat nematė, grindų plytelės buvo šlapios. Jis iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Atvykusi felčerė pasakė, kad G. negyvas. Jis girdėjo R. P. motiną pareigūnams sakant, kad viską išvalė, pagalvojo, kada ji galėjo plauti, nes visur buvo švaru. Jis matė, kai esant pareigūnams, R. P. motina, nieko nesakydama, padėjo virtuvinį peilį ant spintelės, šalia mokrobangės. Aplinka buvo išvalyta, išplauta, nuorūkų nesimatė. Tą dieną, apie 4 valandas prieš įvykį jis matė brolį G., kurio veidas, rankos nebuvo sužaloti.
Liudytoja V. B., dirbanti GMP, 2004 m. spalio 23 d. buvo iškviesta į įvykio vietą, kur konstatavo G. U. mirtį. Virtuvėje buvo moteris viena jauna, o kita pagyvenusi. Pagyvenus moteris, kuri kaip suprato, buvo kitos mama, bandė kažką aiškinti, tai jaunesnioji labai verkė ir sakė „mama baik“. Vyriškio lavonas virtuvėje gulėjo ant kilimėlio, iki pusės nuogas, matėsi durtinė žaizda krūtinėje, žaizda apvalyta, vyriškio kelnės šlapios, gulėjo tiesiai, nenatūralia poza savižudžiui, todėl kėlė įtarimą. Lavonas buvo patamsėjęs, nors GMP atvyko per 3-5 min. Virtuvėje, šalia spintelės matėsi peilis , kurį nuo grindų pakėlė ir padėjo ant spintelės pagyvenusi moteris. Jokio tabako kvapo, peleninės ar nuorūkų ji nepastebėjo.
Liudytojai G. P. ir E. A., pareigūnai, 2004 m. spalio 25 d. dirbo pagal grafiką (duomenys neskelbtini) mieste ir gavo iškvietimą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur virtuvėje rado vyro lavoną gulintį ant grindų aukštielninką ir pastebėjo ant spintelės virtuvinį peilį, kurio geležtė buvo sutempta krauju. Tuo metu virtuvėje buvo jauna moteris, felčerė ir pagyvenusi moteris. Jie saugojo aplinką, o atvykus operatyvinei grupei, išvyko .
Liudytojas R. J., Jurbarko VRS KP tyrėjas patvirtino ,kad 2004 m. spalio 23 d . ,gavus pranešimą, nuvyko į(duomenys neskelbtini), kur virtuvėje rado vyro lavoną, gulintį ant nugaros su durtine žaizda kairėje pusėje krūtinės. Kraujo nesimatė, išvalyta, nusikaltimo įrankis – nuplautas, kas jį nustebino. Operatyvinei grupei vietoje vadovavo prokuroras K., buvo tyrėja E. L.. Liudytojas kalbėjosi su moterimis, ir viena pasakė, kad vyras nusižudė, ir kad peilį ji padėjo ant spintelės. Virtuvėje nesijautė cigarečių kvapo, buvo tvarkinga, išvalyta.
Liudytojas V. J. 2004 m. spalio 23 d. vyko kartu su tyrėja E. L. į įvykio vietą, kur rastas lavonas . Pakeliui tyrėją paliko adresu (duomenys neskelbtini), o pats nuvyko į PK paimti kriminalistinio lagamino. Atvykus į įvykio vietą, jis fotografavo. Ant stalelio buvo peilis, suprato, kad juo padaryta žaizda lavono krūtinėje. Ant peilio DNR pėdsakų neieškojo. Nuo kilimo ir nuo grindų dėmių panašių į kraują pavyzdžių neėmė. Įvykio vietoje pareigūnų darbą reguliavo prokuroras. Nepajuto rūkalų kvapo, susidarė įspūdis, kad iki atvykstant į įvykio vietą, ji buvo tvarkyta. Atvykęs po įvykio vietos apžiūros į komisariatą, kriminalistinį lagaminą perdavė tyrėjai E. L..
Liudytoja E. L./T./, Jurbarko PK tyrėja, parodė, kad 2004 m. spalio 23 d. apie 23 val. 15 min. gavo pranešimą apie tai, kad yra nužudytas vyriškis, nuvyko adresu (duomenys neskelbtini) mieste. Buvo įtarimų, nes virtuvė buvo labai sutvarkyta, jokių išgertuvių ar grumtynių pėdsakų nebuvo. Nužudytasis gulėjo virtuvėje, ant kilimėlio, matėsi dūris krūtinėje. Kažkuri iš ten buvusių moterų pasakė, kad G. U. pats išsitraukė peilį. Paklausus kodėl nėra niekur kraujo, abi moterys pasakė, kad kraują išplovė . Ant spintelės buvo peilis, ant kurio kraujo nebuvo. Pakėlus kraštą kilimo, ant kurio gulėjo lavonas, ant grindų-plytelių matėsi kraujo pėdsakai. Nuo žaizdos krūtinėje iki kraujo pėdsakų po kilimu apie 1 m atstumas. Lygtai A., kaltinamosios motina, pasakė, kad iki atvykimo išsigandusi viską išplovė, galėjo nuplauti ir peilį. Kadangi ji, liudytoja, su kaltinamąja yra buvusios bendradarbės, todėl bylą dėl G. U. mirties po kelių dienų perdavė kitam tyrėjui .
Liudytojas R. K., 2004m. dirbęs (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuroru, patvirtino, kad 2004-10-23 kartu su tyrimo grupe atvyko adresu (duomenys neskelbtini) m., nes ten buvo rastas vyro lavonas. Virtuvėje, ant grindų, kilimo gulėjo vyras su durtine žaizda krūtinėje. Kilimas buvo šlapias, jį pakėlus matėsi kraujo pėdsakai, virtuvės grindys drėgnos. Peilis buvo ant spintelės, ant peilio – kraujo dėmės. Kilo įtarimas, kad aplinka išplauta. Įvykio vietoje kaltinamoji sakė, kad vyras nusižudė pats. Iš policijos buvo duomenys, kad įvyko konfliktas. Kadangi jis su kaltinamąja buvę bendradarbiai, tai neoficialiai nuo tos bylos tyrimo ir vadovavimo nusišalino.
Liudytoja R. T. patvirtino, kad 2004-10-23 vakare pas ją atvyko jos draugė R. P. ir jos vaišinosi šampanu. Po kurio laiko, susiskambinęs su R.a, atvyko išgėręs G. U., kuris sužalotas nebuvo. R. su juo išėjo apie 21 val. 30 min. Vėliau liudytoja sužinojo, kad G. negyvas. R. jai pasakojo, kad nuėjusi į vonią, o išėjus iš jos rado negyvą G., nusidūrusį.
Liudytojas R. A., kaltinamosios brolis, patvirtino, kad sesuo R. gyveno su sugyventiniu G. U., kuris nedirbo, išgerdavo. 2010-10-23 vakare skambino R., prašė atvykti. Kai jis atvyko, jau buvo policija, prokuroras. Gerimantas negyvas gulėjo virtuvėje ant grindų. Tą vakarą su seserimi apie įvykį nekalbėjo, nes ji buvo šoke, o mama sakė, kad virtuvėje pavalė kraują.
Liudytoja V. N. B. patvirtino, kad sekančią dieną po įvykio, rytą, ūkio pastate ant virvutės matė pakabintą šlapią kilimėlį iš R. P. virtuvės.
Liudytojų T. B., I. B. parodymai neesminiai, nes liudytojai apie faktines aplinkybes nieko nežino.
Liudytojų A. P., N. B. , J. M., parodymai taip pat neesminiai, nes liudytojai nematė faktinių įvykio aplinkybių.
Nusikaltimo faktines aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo procese patikrinti rašytiniai įrodymai.
Specialisto išvada Nr. 187-04(10), nustatyta, kad vyriškos lyties lavonas yra 193 cm. Žaizdos aukštis nuo pado yra 154 cm. Mirtis įvyko nuo durtinės pjautinės kiauryminės krūtinės ląstos kairės pusės žaizdos su kairės pusės ketvirto šonkaulio, krūtinkaulio, širdiplėvės, plautinio kamieno, aortos sužalojimu, kas sukėlė širdies tamponadą krauju susikaupusiu širdiplėvės ertmėje, vidinį nukraujavimą į krūtinplėvės ertmės kairę pusę.
Taip pat nustatyti paviršiniai odos nubrozdijimai kairės akies apatiniame voke, kaktos kairėje pusėje su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis ir kraujosruvomis kaktos minkštuose audiniuose. Kraujosruva pakaušio kairės pusės minkštuose audiniuose. Odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje. Odos nubrozdinimas dešinės rankos ketvirtame piršte. Sužalojimai kaktoje padaryti kietais bukais daiktais, kurių pobūdžio nurodyti nėra galimybės, greitai iki mirties ar mirimo metu mažiausiai dviejų smūgių ar trauminių poveikių pasakoje nukentėjusiajam esant įvairiose padėtyse. Kraujosruva pakaušio kairės pusės minkštuose audiniuose padaryta kietu buku daiktu, kontakto zonoje turinčiu plokščią ar artimą jam paviršių, vienu smūgiu ar trauminiu poveikiu greitai iki mirties ar mirimo metu-neatmetama griuvimo ir kritimo. Odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje padarytas kietu buku daiktu, kurio pobūdžio galimybės nustatyti nėra, vienu smūgiu ar trauminiu poveikiu jėgai veikiant link kelio sąnario greitai iki mirties ar mirimo metu. Odos nubrozdinimas dešinės rankos ketvirto piršto nugariniame paviršiuje padarytas kietu bukabriauniu ar smailiu daiktu vienu smūgiu ar trauminiu poveikiu greitai iki mirties ar mirimo metu. Sužalojimas krūtinėje padarytas gana nemaža jėga, kiti nedidele jėga (t.1 b.l. 16-22.).
Specialisto išvada M. 1-187/04(10) , kurioje nurodoma, kad mažai tikėtina kad sužalojimai pakaušyje ir kairės akies voke, kaktoje gavosi vienmomenčiai, tačiau nustatyti jų eiliškumą nėra galimybės. Odos nubrozdinimas dešinės rankos ketvirto piršto nugariname paviršiuje padarytas kietu bukabriauniu ar smailiu daiktu vienu smūgiu ar trauminiu poveikiu. Kategoriškai nurodyti, ar veikė peilio dalis, nurodyti nėra galimybės (t. 1 b.l. 29).
Specialisto išvada G464/04(10), kurioje nurodoma, kad pas R. P. rasta: dešinės rankos antro piršto nugariniame paviršiuje taškinis, kairiame delne, ties nykščio iškilumos ir delno raukšle, išilginis 1 x 0,1 ir 0,1 x 0,1 cm odos nubrozdijimai lygiais kraštais, plonu rausvu luobu su mažesniojo odos lopelio atsivertimu link riešo sąnario-sužalojimai padaryti dviem smūgiais ar trauminiais poveikiais kietais bukabriauniais ar aštriais daiktais. Odos nubrozdijmas delne padarytas jėgai veikiant nuo pirštų link riešo sąnario ( t.1.b.l. 31)
Specialisto išvada MK 298/04(01), kurioje nurodoma, kad G. U. krūtinės durtinis-pjautinis sužalojimas ir jį atitinkantis marškinėlių pažeidimas yra padaryti tyrimui pateiktu peiliu. Tikėtina, kad įrankis savo veikliąją dalimi smigo nukentėjusiojo krūtinėn per marškinėlius. Odos žaizdoje nėra savižudžiams būdingų „įrankio bandymo“ požymių. ( t. 1.b.l. 42-49).
Specialisto išvada M27/05(01), kurioje nurodoma, kad durtinio-pjautinio sužalojimo padarymui didelės jėgos nereikėjo, ji gali būti skaičiuojama keletu kilogramų G. U. lavone rasta kraujyje 2,99 promilės etilo alkoholio, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį. Asmuo tokioje būklėje paprastai būna apsnūdęs, pasyvus, sutrikusios judesių koordinacijos, sulėtinto mąstymo ir išblaškyto dėmesio.
Specialisto išvadoje Nr. MK –U 35/09(01) fiksuotos ant U. marškinėlių rastos dėmės panašios į kraują. Dėmės susidarė kontakto metu su kraujuojančiu paviršiumi, dalis jų galėjo susidaryti kraujui užtyškant/užlašant;
ant P. naktinių marškinių rastos dėmės, panašios į kraują susidarė kontakto metu su kraujuotu ( kraujuojančiu) paviršiumi bei kraujui užlašant, užtyškant, užtiškimo kryptis iš viršaus į apačią ir įžambiai iš dešinės į kairę, ir persigeriančios į išorinį trikotažo sluoksnį. Rasta dėmių-tiškalų, kurie susidarė kraujui užtyškant/užlašant ant užlinkusio rankovės krašto. Kairės rankovės nugarinėje dalyje apie 0,5 cm rankovės susiuvimo siūlės ir prie pat laisvojo krašto 14 x 19 cm plote yra panašių į kraują dėmių grupė nuo 0,3 x 0,2 cm iki 2 x 0,7 cm dydžio. Tai dėmės tiškalai-galėjo susidaryti kraujui užtiškant/užlašant. Kitos dėmės atsirado kontaktuojant su kraujuotu paviršiumi. Tiškalai susidarė užtyškant iš viršaus žemyn ir įžambiai iš kairės į dešinę.
Specialisto išvada S269/09)(01) patvirtina, kad ant P. naktinių marškinių, G. U. marškinėlių yra G. U. kraujas su 99,999999999% tikimybe. (t.1.b.l. 21-28).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje apklausta medicinos ekspertė –trasologė J. J. patvirtino, kad kraujo dėmių užtiškimai, užlašėjimai ant nukentėjusiojo marškinėlių galėjo susidaryti peilio dūrio ar ištraukimo iš žaizdos metu. Peilis laikytas pentimi į viršų, ašmenimis žemyn, iš dešinės pusės. Jeigu nukentėjusysis pats iš žaizdos išsitrauktų peilį, turėjo būti daug kraujo ant dešinės rankos. Ant kaltinamosios naktinių marškinių rastos kontaktinės kraujo dėmės bei tyškalai ir užlašėjimai. Rankovių nugarinės dalies dėmės turėjo atsirasti sulenkus ranką, galimai nuo peilio.
Ant tyrimui pateikto peilio kraujo dėmių nėra ( t.3 b.l. 30-40),teismo posėdyje medicinos ekspertas J. R. patvirtino, kad ant peilio turėjo likti kraujo pėdsakų, liudytojai G. P. ir E. E., pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, konkrečiai matė kraujo dėmes ant peilio. Liudytojai G. P., E. E., E. L., R. K./pareigūnai/, V. B./GMP/, G. U. įvykio vietoje matė, kad virtuvės patalpa, kurioje rastas lavonas, išvalyta, plauta.
Ekspertė-trasologė J. J. patvirtino, kad mažai tikėtina kaltinamosios versija, jog kraujo dėmės ant jos marškinių rankovių atsirado jai atsiklaupus purtant gulintį nukentėjusįjį už pečių ar nuo jo rankų, nes dėmės yra rankovių nugarinėje pusėje ir nėra dėmių ant marškinių priekio, be to, tyškalų kryptis iš viršaus į apačią. Tyškalų susidarymo mechanizmas – kontaktas ir smūgis.
Medicinos ekspertas J. R. teismo posėdyje patvirtino, kad aplink nukentėjusiojo žaizdą kraujo nebuvo dėl sužalojimo pobūdžio –nesusidarė sąlygos kraujui išbėgti, galėjo būti lašai, tyškalai. Negalėjo nelikti kraujo pėdsakų ant peilio. Be to, ištraukiant iš žaizdos peilį, ant nukentėjusiojo marškinėlių liko užtiškimai. Pačiam susižaloti peiliu ir jį ištraukti iš žaizdos – retas dalykas.
Šie ekspertų konkretūs detalizuoti parodymai paneigia kaltinamosios versiją, jog ji purtė už pečių jau peiliu susižalojusį nukentėjusį U., kontaktavo vilkdama nuo jo marškinėlius, ir dėl to galėjo atsirasti kraujo dėmių tyškalai ant jos naktinių marškinių.
Ant kaltinamosios rankų rasti nubrozdijimai, sužalojimai/ galimai ir aštriu daiktu- Specialisto išvada G464/04(10) 1t. b.l.31/, kurių atsiradimo ir laiko ji negali paaiškinti, neigia įvykio vietoje mačiusi nusikaltimo įrankį – peilį.
Ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini)09(01), patvirtina, kad pomirtinių sužalojimų požymių nebuvo nustatyta. Vertikaliai esančio asmens atžvilgiu durtinės-pjautinės žaizdos, konstatuotos G. U. krūtinėje kanalo kryptis buvo apie 10-15 laipsnių Odoje žaizdos aplinkoje nebuvo paviršinių įpjovimų ar įbrėžimų, kurie vertintini kaip būdingi sužalojimai („bandymų žymės“), nustatomi savęs sužalojimo atžvilgiu. Tikėtina, kad sužalojimai, kurių padarymo mechanizmas paaiškinamas atsitrenkimais į kietus bukus paviršius, galėjo būti padaryti anksčiau nei durtinis-pjautinis krūtinės ląstos sužalojimas. G. U. lavone nebuvo nustatyta sužalojimų, kurie galėtų būti vertinami kaip kovos ar savigynos pėdsakai. ( t.3.b.l. 105-113).
Nors kaltinamoji teigia, kad nukentėjusysis pats peiliu mirtinai susižalojo, ką teismas pripažįsta jos pasirinkta gynybos ir siekimo išvengti baudžiamosios atsakomybės versija, tačiau byloje nustatytos kitos faktinės aplinkybės.
Apklausiama įtariamąja, kaltinamoji R. T. /P./ nurodė, kad G. pozos ji nepakeitė, galėjo pajudinti tiek, kiek to reikėjo maikei nurengti ... kraujo daug nematė/2t. b.l.18-22/. Dėl savo šių veiksmų ji tokius pat parodymus davė juos tikrinant vietoje /2t. b.l.25-29/. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji nurodė, kad G. U. kėlė už rankų, tapšnojo per žandus, buvo pasodinusi/5t. b.l.64/. Kaltinamoji pripažino, kad jos motina A. galėjo pavalyti virtuvėje kraują nuo grindų, galėjo pakelti peilį nuo grindų ir padėti ant spintelės, ką patvirtino ir liudytojas G. U., E. L. ir kiti.
Kaltinamoji pripažįsta, kad matydama sužalotą dūriu į krūtinę nukentėjusįjį, ji GMP nekvietė apie 1 valandą, paskambino jo broliui G. U., kuris atvykęs kvietė GMP ir policiją. Liudytoja V. B. /GMP/ patvirtino, kad lavonas jau buvo patamsėjęs- mirtis įvykusi anksčiau, kas nustatyta ir specialisto išvados 2 p./3t. b.l.105-113/. Jau nurodytų įrodymų visuma patvirtina, kad per tą laiką buvo slepiami ir naikinami nusikaltimo galimi pėdsakai: plautos virtuvės grindys, po nukentėjusiuoju šlapias kilimėlis, kurį rytą ant virvutės ūkio pastate matė liudytoja V. N. B., o ant pateikto tirti kilimo žmogaus kraujo nerasta/ Specialisto išvada 2006-02-28 Nr.6868, t.1.b.l. 71/.Kaltinamoji pripažino, kad nuo nukentėjusiojo nuvilktus marškinėlius numetė ant grindų virtuvėje, bet paskui juos rado skalbimo mašinoje.
Nukentėjusiojo kūne rasti kiti sužalojimai, nubrozdijimai/ Specialisto išvada Nr. 187-04(10)/,kurių kaltinamoji pripažįsta tą vakarą iki nusikalstamo įvykio nebuvo ir liudytojas G. U. patvirtino, jog nukentėjusysis, jo brolis G. nebuvo sužalotas, liudytoja R. T. taip pat tą vakarą nematė minėtų sužalojimų bei ant kaltinamosios rankų fiksuoti sužalojimai /Specialisto išvada G464/04(10) 1t. b.l.31/, kurių kilmės ji negali paaiškinti, patvirtina, jog tarp nukentėjusiojo G. U. ir kaltinamosios R. T. jos virtuvėje vyko konfliktas, ką iš dalies pripažino ir kaltinamoji /dėl tolesnio gyvenimo kartu/.
Kaltinamoji pripažino, kad kitų asmenų tuo metu virtuvėje nebuvo. Kad nukentėjusysis pats peiliu susižalojo, išsitraukė peilį iš žaizdos, mažai tikėtina/ekspertas J. R., ekspertė-trasologė J. J., liudytojai V. B., E. L./ ir prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
Išanalizuoti kaltinamosios parodymai dėl nusikalstamo įvykio, jos elgesys po nusikaltimo padarymo/ nesiėmė priemonių suteikti būtinosios medicinos pagalbos, naikino nusikaltimo pėdsakus ir kt/ faktinių byloje nustatytų ir išanalizuotų įrodymų visetas, leidžia konstatuoti, kad kaltinamoji, suduodama smūgį peiliu į nukentėjusiojo krūtinę širdies srityje – žmogaus gyvybei pavojingame centre, numatė, kad gali atsirasti sunkių padarinių, nors ir nenorėjo, bet sąmoningai leido tokiems padariniams kilti, t.y. netiesiogine tyčia nužudė nukentėjusįjį G. U. dėl tarpusavio konflikto.
Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą numatyta LR BK BK 129 str. kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia.
Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir norėjo ją atimti.
Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti.
Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui.
Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – kaip nužudymas ar sveikatos sutrikdymas. Taip pat pagal atsiradusius padarinius kvalifikuojama veika ir tada, kai nustatoma, kad kaltininkas veikė netiesiogine tyčia.
Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (2008 m. gegužės 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-229/2008; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-339/2008; 2008 m. spalio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-408/2008, 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-378/2008).
Kiekvienas normalaus išsivystymo žmogaus darydamas baudžiamojo įstatymo draudžiamą veiką suvokia jos pavojingumą ir numato, kaip vystysis priežastinis ryšys, kokius padarinius gali sukelti jo padaryta veika.
Teismas konstatuoja, kad išanalizuotų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamoji R. T. nužudė G. U., todėl padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str.1d.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą, apribojant jo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime, konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi, bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai R. T., vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str. bei LR BK 61 str. nuostatomis.
Teismas įvertina tai, kad R. T. padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą– LR BK 11 str.6d.,- kurio pasekmės yra neatstatomos.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato.
Kaltinamosios sakomybę sunkinančia aplinkybe jog nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ,teismas nepripažįsta, nes objektyvių įrodymų byloje nėra, o kaltinamoji neigia, jog ji buvo apsvaigusi, kai pas draugę vaišinosi šampanu.
Teismo psichiatrijos, psichologinės, ekspertizės aktas, Nr. 12 patvirtina, kad kaltinamoji praeityje psichine liga nesirgo. Nusikaltimo padarymo metu psichine liga nesirgo, ji buvo psichiškai sveika. Nusikaltimo padarymo metu savo veiksmų esmę suprato ir juos valdyti galėjo. Nusikaltimo padarymo metu nebuvo laikinoje liguistoje būsenoje(patologinis afektas, girtumas, fiziologinis afektas ir kt.)./ t.3. b.l 46-48/.
R. T. charakterizuojama teigiamai ( t.4. b.l.99,102), neteista, administracine tvarka nebausta ( t.4. b.l 94-95).
Skiriant kaltinamajai bausmę ir ją individualizuojant, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalto pirmą kartą, į kaltinamosios asmenybę, kuri charakterizuojama teigiamai, į tai, kad iki šiol ji daugiau nusikaltimų nepadarė, praėjus virš 7 metų nuo padarytos inkriminuotos veikos/2004-10-23/, kas rodo jos asmenybės mažesnį pavojingumą/Lietuvos Aukšč. Teismo nutartis byloje Nr. 2K-160/2011/ į tai, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai užtruko ilgai , vadovaujantis Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika dėl ilgai užtrukusio baudžiamojo proceso tinkama ir pakankama teisinės gynybos priemonė yra bausmės sumažinimas kaltinamajai ilgą baudžiamąjį procesą pripažinti išimtine aplinkybe ir taikyti minimalią bausmę, numatytą sankcijoje-2000-09-26 įst. red., įsigaliojusi 2003-05-01./ Lietuvos Aukšč. teismo bylos Nr.2K-7-/2007;2K-7-48/2009; Lietuvos Apeliacinio teismo bylos Nr.1A-99/2010; 1A-5/2011, Europos žmogaus teisių teismo byla –Wejrup v. Denmark, no. 49126/99, decision of 7 March 2002/./
Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį / labai sunkus nusikaltimas /, kaltės formą/tyčinė veika/, asmenybę charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, kad kaltinamajai skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmė /LR BK 62 str./ bei motyvuotai taikyti švelnesnę bausmę /LR BK 54 str.3d./ teisinių argumentų ir pagrindų byloje nėra.
LR BPK 109 str. nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį.
Nukentėjusioji V. U. ikiteisminio tyrimo metu yra pripažinta civiline ieškove dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Už patirtus dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, prarastą artimą žmogų, pasitikėjimą žmonėmis ji prašo priteisti 200 000 litų neturtinei žalai atlyginti dėl sūnaus G. U. nužudymo. /5t. b.l.43-45/.Taip pat dėl sūnaus laidojimo išlaidų, kapo sutvarkymo ir paminklo ji prašo priteisti 5 000 litų turtinei žalai atlyginti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso/toliau- LR CK/ 6.250 str.2d. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais/LR CK 6.250.str.1d./ Nukentėjusioji V. U. po sūnaus žūties nustatytas ūmus depresijos epizodas/5t. b.l.48/.
Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikaltimo pasekmes – atimta žmogaus gyvybė, pasekmės neatstatomos, į asmens, padariusio žalą, kaltę –R. T. pripažinta kaltu dėl tyčinio nusikaltimo; į jos turtinę padėtį – registruoto turto turi, dirba, darbinių pajamų turi, yra darbingo amžiaus, sveika, ; į turtinės priteistinos žalos dydį- laidojimo išlaidų atlyginimą, į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios V. U. pareikštas ieškinys 200 000Lt neturtinei žalai atlyginti yra per didelis, todėl mažintinas iki 100 000 litų ir bus pakankamas jos patirtai skriaudai atlyginti. Toks žalos dydis paprastai priteisiamas Lietuvos teisminėje praktikoje.
Turtinę žalą nukentėjusiajai sudaro: teisinės pagalbos paslaugos -3 135Lt/pateikti kvitai- 4t. b.l.28,30-34/, laidojimo ir kapo sutvarkymo paslaugos – 1095 Lt, gedulingi pietūs-700Lt/dalyvavo 35 žmonės/. Viso -4930lt. Kitoje dalyje dokumentai nepateikti.
Civiliniai ieškiniai pagrįsti, įrodyti ir priteistini – LR BPK 115str.
Kaltinamajai R. T. laikinai apribotos nuosavybės teisės turtui ( t.4. b.l. 110,11-112, 5t. b.l.34-35)-paliktina civilinio ieškinio vykdymo užtikrinimui.
Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti byloje, yra: peilis, naktiniai marškiniai (t.1 . b.l. 5-7) ; maikė, ( 1 t. b.l. 34), kurie 2004-10-27 apžiūrėti ir palikti prie bylos (t.1. b.l.35-36,37-38 ); kilimas, 2004-10-23 ( t.1. b.l. 67); G. U. kraujo mėginys ( t.1.b.l.68); ); įtariamosios R. T. kraujo pavyzdys- sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297, 301305, 307 str. BPK 115str., LR BK 66 str.
nusprendžia:
-R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padariusią nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str.1d. ir nuteisti laisvės atėmimu 5/penkeriems/ metams.
Bausmę skirti atlikti Pataisos namuose.
Kardomosios priemonės- rašytinio pasižadėjimo neišvykti iki nuosprendžio vykdymo nekeisti, po to panaikinti/4t. b.l. 92,93/.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.
Vadovaujantis LR BK 66 str. į bausmės laiką įskaičiuoti laikiną sulaikymą ir kardomąjį kalinimą nuo 2004-11-29 iki 2004-12-01/2t. b.l. 13, 30/.
Priteisti iš R. T. 4 930/keturis tūkstančius devynis šimtus trisdešimt/ litų turtinei žalai atlyginti ir 100 000/vieną šimtą tūkstančių/ litų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai V. U..
R. T. laikinai apribotas nuosavybės teisės turtui ( t.4. b.l. 110,11-112, 5t.b.l.34-35)- palikti ieškinio vykdymo užtikrinimui.
Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: peilį, naktinius marškinius (t.1 . b.l. 5-7) ; maikę, ( 1 t. b.l. 34), kilimą, ( t.1. b.l. 67); G. U. kraujo mėginį ( t.1.b.l.68); ); įtariamosios R. T. kraujo pavyzdį- kaip neturinčius vertės sunaikinti, 10 kompaktinių diskų –gražinti prokurorui.
Šis nuosprendis per 20 dienų / nuteistosios – nuo nuosprendžio nuorašo gavimo / gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.