Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano (pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. J. , O. S. ir R. R. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d. - laisvės atėmimu aštuoneriems metams,

- pagal BK 189 str. 1 d. – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas aštuoneriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2007 m. rugpjūčio 27 d. iki 2007 m. rugsėjo 24 d. ir nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2008 m. vasario 7 d. laikas.

O. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 str. 1 d. - laisvės atėmimu septyneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2007 m. rugpjūčio 26 d. iki 2008 m. liepos 4 d. laikas.

- pagal BK 178 str. 1 d. – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., paskirta bausmė pagal BK 178 str. 1 d. subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Radviliškio raj. apylinkės teismo 2007-10-30 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. paskirta laisvės apribojimo bausme, kuri pakeista, vadovaujantis BK 65 str. 1 d. b) p., laisvės atėmimo bausme, ir ši bausmė subendrinta apėmimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 129 str. 1 d., ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas aštuoneriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2007 m. rugpjūčio 26 d. iki 2008 m. liepos 4 d. laikas.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. S. civiliniai ieškiniai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti atmesti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. , O. S. ir E. J. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2007 m. rugpjūčio 25 d., apie 22 val., A. S. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme panaudojo fizinį smurtą prieš P. B. – O. S. koja spyrė stovinčiam P. B. į galvos dešinę pusę, pastarajam nugriuvus, R. R. spyrė koja į galvos dešinę pusę, E. J. koja spyrė į galvą, po to, P. B. atsistojus ir einant link šulinio, O. S. koja spyrė į galvos veido sritį, šiam nugriuvus, R. R. spyrė koja į galvos dešinę pusę, O. S. koja spyrė į galvą, sudavė kumščiu į veidą, E. J. koja spyrė į dešinę galvos pusę pakaušio sritį, tuo padarydami trauminę kraujo išlają po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, galvos smegenų sumušimą, povoratinklinę kraujosruvą, poodines kraujosruvas dešiniajame momenyje, kaktoje, dėl ko nuo trauminės kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, sukėlusios galvos smegenų suspaudimą, P. B. mirė, t. y. tyčia nužudė P. B..

R. R. nuteistas dar ir už tai, kad tą pačią dieną, apie 22 val. 20 min., toje pačioje įvykio vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pagrobė A. S. pinigus – 750 Lt, du geltono metalo žiedus, 600 Lt vertės, laikrodį su grandinėle, 50 Lt vertės, tuo padarydamas A. S. 1400 Lt turtinę žalą.

E. J. nuteistas dar ir už tai, kad tą pačią dieną, apie 22 val. 20 min., toje pačioje įvykio vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš R. R. įgijo 500 Lt, du geltono metalo žiedus, 600 Lt vertės, laikrodį su grandinėle, 50 Lt vertės, o 2007 m. rugpjūčio 26 d., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), įgytus du geltono metalo žiedus, 600 Lt vertės, realizavo nepažystamam vyriškiui, žinodamas, kad R. R. šį turtą pagrobė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvaujantys nuteistieji ir jų gynėjos prašė nuteistųjų apeliacinius skundus patenkinti, o prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė R. R. , O. S. ir E. J. inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai juos pripažino kaltais bei nuteisė už nusikalstamų veikų, numatytų BK 129 str. 1 d., 178 str. 1 d. ir 189 str. 1 d., padarymą. Nuteistųjų E. J. ir O. S. iš esmės analogiškų apeliacinių skundų bei nuteistojo R.R. apeliacinio skundo argumentai apygardos teismo išvadų dėl jų kaltės, veikų juridinio įvertinimo ir bausmių dydžių nepaneigia.

Apygardos teismo nuosprendis ginčijamas dėl nuteistųjų E. J. ir O. S. nusikalstamos veikos kvalifikacijos bei nuteistiesiems O. S. ir R. R. paskirtų bausmių dydžių.

Nuteistasis E. J. savo kaltės pagal BK 189 str. 1 d. neginčija. Kaltės pagal BK 178 str. 1 d. neginčija ir O. S.. Todėl kolegija nuosprendžio šiose dalyse apeliacine tvarka netikrina.

Teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad atsakomybė už nužudymą, veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia, kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys. Nusikalstama veika, padaryta tiesiogine neapibrėžta (taip pat ir veikiant netiesiogine tyčia), kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius. Netiesioginės tyčios atveju nusikaltimą darantis asmuo suvokia pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenori, tačiau leidžia jiems atsirasti. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo bei kt.

Ikiteisminio tyrimo metu O. S. parodė, kad įvykio metu jis pirmasis spyrė koja nukentėjusiajam į galvą, po ko šis nugriuvo ant žemės, R. R. sudavė smūgius kumščiais P. B. į nugarą, o E. J. įspyrė pora kartų taip pat į nugarą. Nukentėjusįjį nuvilkus prie šulinio, pastarajam R.R. dar sudavė apie 2-3 smūgius kumščiais į nugarą, po to visi kartu – jis (O. S. ), R. R. ir E. J. – spardė kojomis nukentėjusįjį į galvą, nugarą ir kitas kūno dalis, nesitaikydami ir nežiūrėdami kur pataikys (t. 2, b. l. 9-10). Šias aplinkybes jis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 11-25). Pirmosios instancijos teisme jis parodė, kad jis pirmasis spyrė P. B. į galvą prie dešinės ausies, po to nukentėjusiajam į galvą spyrė du kartus ir E. J. (t. 3, b. l. 100-101).

Nuteistasis R. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, parodė, kad jis kartu su O. S. ir E. J. spardė kojomis nukentėjusįjį P. B. , pataikydami jam į galvą ir kitas kūno dalis. Jis du kartus įspyrė į galvą - virš ausies, ties kaktos ir pakaušio sritis. Be to, jis nukentėjusįjį norėjo tik sumušti dėl pastarojo ankstesnio elgesio apelianto atžvilgiu (t. 1, b. l. 162-164; t. 3. b. l. 100, 103, 122).

Priešingai nei teigiama nuteistojo E. J. apeliaciniame skunde, O. S. ir R. R. parodymuose esminių prieštaravimų nėra. Šių nuteistųjų parodymus patvirtina paminėtos teismo medicinos specialisto išvados bei iš dalies nukentėjusiosios A. S. parodymai. Tam, kad atmesti paminėtus nuteistųjų parodymus, nepakanka vien jais netikėti. Būtina nurodyti kokiais kitais įrodymais šie parodymai paneigiami. Byloje tokių duomenų nėra. Todėl atmesti nuteistųjų O. S. ir R. R. parodymus kolegija neturi pagrindo. Tai, kad nuteistasis E. J. nesutinka su jų įvertinimu, t. y. kad jie įvertinti ne taip kaip norėtų nuteistasis, nėra pagrindas pripažinti šiuos parodymus nepatikimais ir (ar) teigti, jog pažeisti BPK 20 str. reikalavimai.

Teismo psichiatrijos ekspertizės aktuose Nr. 265 ir 270 bei specialisto išvadoje Nr. 413 aiškiai konstatuota, kad visi nuteistieji galėjo suprasti ir suprato apie savo veiksmais keliamą pavojų nukentėjusiojo sveikatai ir gyvybei (t. 1, b. l. 208-209; t. 2, b. l. 53-54, 127).

Be to, ir pats nuteistasis E. J. parodė, kad matė kaip O. S. spyrė ir sudavė smūgius kumščiais nukentėjusiajam į galvą ir veidą, po to – užšoko nukentėjusiajam ant gavos, o R. R. spyrė į veidą ir nugarą. Jis taip pat spyrė porą kartų nukentėjusiajam į nugarą ir dešinį petį (t. 2, b. l. 92-94). Šiuos parodymus (išskyrus tai, kad O. S. buvo užšokęs nukentėjusiajam ant galvos) jis iš esmės patvirtino ir pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu (t. 3, b. l. 101).

Pirmosios instancijos teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas patvirtino paminėtas teismo medicinos specialisto išvadas dėl nukentėjusiojo mirties priežasties. Kartu jis parodė, kad pirmosios instancijos teisme duoti O. S., R. R. ir E. J. parodymai atitinka nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mechanizmą. Trauminę kraujo išlają po kietuoju smegenų dangalu kairėje pusėje sukėlė smūgis į dešinio momens priekinę dalį ir kaktos dešinį kraštą. Įvykio metu galėjo būti suduoti ir keli smūgiai į vieną vietą, kurie tik pasunkino padėtį, ir dėl šios priežasties nėra galimybių atriboti kiekvieną smūgį atskirai (t. 3, b. l. 102-103 ).

Nuteistojo E. J. teiginiai, kad jis negalėjo suduoti stiprių smūgių dėl anksčiau patirtos kojų traumos, paneigti specialisto išvada Nr. G 168/08 (04) (t. 1, b. l. 58-59).

Byloje surinkti duomenys neginčijamai patvirtina, kad apeliantai visi kartu intensyviai vartojo smurtą prieš nukentėjusįjį ir sudavė 11 smūgių rankomis ir kojomis pastarajam į galvą. Tai, kad šis žmogaus organas gyvybiškai yra labai svarbus, supranta kiekvienas, net ir minimalią gyvenimišką patirtį turintis asmuo. Ši aplinkybė neabejotinai suprantama ir 15 metų sulaukusiam asmeniui. Todėl apeliaciniame skunde akcentuojamas nuteistojo O. S. amžius, šiuo atveju, neturi reikšmės jo padarytos nusikalstamos veikos juridiniam įvertinimui. Priešingai nei teigiama nuteistojo O. S. apeliaciniame skunde, jo (O. S. ), R. R. bei E. J. kartu atlikti smurtiniai veiksmai – suduoti smūgiai kojomis ir rankomis nukentėjusiajam į galvą - yra priežastiniame ryšyje su atsiradusiomis pasekmėmis – nukentėjusiojo mirtimi. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagristai konstatavo, kad nuteistieji O. S., R. R. ir E. J., veikdami bendrininkų grupe netiesiogine tyčia, nužudė nukentėjusįjį P. B..

Kaltinamojo teisės yra reglamentuotos BPK 22 str. Apeliaciniame skunde E. J. nurodytas argumentas apie jo neprisipažinimą padarius nusikalstamą veiką neduoda pagrindo teigti apie paminėto įstatymo reikalavimų pažeidimą. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad duoti paaiškinimus (prisipažinti, iš dalies prisipažinti ar neprisipažinti ir pan.) apie teismo tiriamas bylos aplinkybes yra jo teisė, o ne pareiga.

Apelianto O. S. teiginys, kad jis prieš nukentėjusįjį P. B. smurtavo norėdamas padėti nukentėjusiajai A. S., paneigtas aukščiau paminėtais pačios nukentėjusiosios bei nuteistojo R. R. parodymais. Be deklaratyvių O. S. teiginių byloje nėra jokių duomenų, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai prieš jį naudojo neteisėtus tyrimo metodus.

Teisminio proceso metu nukentėjusioji atsisakė nuo pareikšto civilinio ieškinio, nes jai padaryta turtinė žala buvo atlyginta (t. 3, b. l. 120, 136, 140, 150). Priešingai nei teigiama nuteistojo O. S. apeliaciniame skunde, šią aplinkybę apygardos teismas pripažino visų nuteistųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 str. 1 d. 3 p.

Nuteistasis O. S. apeliaciniame skunde teigia, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas teismas.

Šališkumas susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu ir šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, jei bylą nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 58 str. išvardytų priežasčių.

BPK 20 str. 5 d. nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Tačiau byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, turėjo išankstinę nuomonę dėl apelianto ar (ir) kitų nuteistųjų E. J. ir R. R. kaltės ir (ar) šią bylą nagrinėjęs apygardos teismo teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 str. išvardytų priežasčių. Taip pat joje nėra duomenų, kad atliekant ikiteisminį tyrimą ar ją nagrinėjant apygardos teisme nuteistieji ar (ir) jų gynėjai negalėjo pasinaudoti nušalinimo teise, reglamentuota BPK III skyriaus ketvirtame skirsnyje. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nei vienas proceso dalyvis nušalinimų nepareiškė (t. 3, b. l. 99). Kolegija neturi jokio pagrindo abejoti, jog įrodymus vertinusio pirmosios instancijos teismo teisėjo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Tai, jog teismas bylos duomenis vertino kitaip, nei norėtų nuteistasis O. S., nereiškia, kad teismas buvo šališkas. Pažymėtina ir tai, kad įrodymų įvertinimas yra teismo prerogatyva. Nuteistajam nepalankaus teismo sprendimo priėmimas taip pat nėra pagrindas laikyti teismą šališku. Vien tik abstrakčiai suformuluotas, iš esmės nenurodant teisinių argumentų, teiginys apie teismo šališkumą neduoda pagrindo pripažinti jį teisingu. Kolegija daro išvadą, kad, vertindamas byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas BPK 20 str. 5 d. ir 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimų nepažeidė. Todėl apeliacinio skundo teiginys, jog bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, atmetamas kaip nepagrįstas.

Apeliantai O. S. ir R. R. nuosprendį ginčija ir dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės, prašydami ją sušvelninti.

Tenkinti šį prašymą pagrindo nėra.

Įstatymų leidėjas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 str., padarymą nustatė vienintelę bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas O.S. septynerių metų ir šešių mėnesių bei R. R. - aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmes, paminėto įstatymo bei BK 41, 54, 61 ir 91 str. reikalavimų nepažeidė, t. y. atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas labai sunkus tyčinis nusikaltimas, sukėlęs neatitaisomas pasekmes ir ypatingą žalą visuomenei), kaltininkų asmenybes (O. S. nedirba, nesimoko, baustas administracine tvarka, įrašytas į policiją dominančių vaikų apskaitos kartoteką, neteistas; R. R. charakterizuojamas patenkinamai, mokėsi, nedirba, administracine tvarka nebaustas, įrašytas į policiją dominančių vaikų apskaitos kartoteką, teistas ir paskirtos bausmės neatlikęs), jų atsakomybę sunkinančias aplinkybes (nusikaltimą padarė bendrininkų grupe ir apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui) ir lengvinančias aplinkybes (prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi padarius nusikaltimus bei padarytos žalos atlyginimą), jų amžių bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės dydžiui. Nuteistiesiems O. S. ir R. R. paskirtos bausmės, kurių dydžiai nežymiai viršija sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, nėra aiškiai per griežtos, neprieštarauja bausmės paskirčiai ir teisingumo principui.

Priešingai nei teigia nuteistasis O. S., pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, be aukščiau paminėtų aplinkybių, atsižvelgė ir į jo sveikatos būklę bei socialinę brandą, t. y. tinkamai įvertino jo asmenybę. BK 54 str. 2 d. 5 p. reikalavimai nepažeisti. Be to, byloje nėra duomenų, kad pablogėjus O. S. sveikatai reikiamos medicininės pagalbos nebus galima suteikti bausmės atlikimo vietoje. Todėl dar labiau švelninti bausmes, apeliantų nurodytais pagrindais, nėra teisinio pagrindo.

Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti apeliacinius skundus pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistųjų E. J., O. S. ir R. R. apeliacinius skundus atmesti.