- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-05-30
- Bylos Nr.
- 1A-229/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nuosprendis: pakeisti nuosprendį BPK 328 str. 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais.
- Teisėjai
- Tomas Šeškauskas (pran.), Svajūnas Knizleris, Violeta Ražinskaitė
- Nuteistasis
- R. M.
- Advokatai
- Vidmantas Omilevičius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nuteistas laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
R. M. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 5 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad tyčia nužudė savo motiną J. M. . Šis nužudymas buvo padarytas esant tokioms aplinkybėms: 2007 m. birželio 27 d., laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 22.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), Marcinkonių kaime, Varėnos rajone, konflikto su savo motina J. M. metu nuteistasis R. M. , būdamas girtas, tyčia sudavė J. M. ne mažiau kaip 30 smūgių kumščiais, alkūnėmis, kojomis ir keliais į galvą, krūtinę, pilvą, abi rankas, klubus ir sėdmenis, tuo padarydamas nukentėjusiajai J. M. kraujosruvas ir odos nubrozdinimus kaktoje, dešinės akies vokuose, abiejų ausų kaušeliuose, abiejuose skruostuose, smakre, pažandėje, krūtinėje, pilve, nugaroje, kairiame petyje, abiejuose žąsluose, dešinėje alkūnėje, abiejuose dilbiuose, dešiniame rieše, klubuose, sėdmenyse, galvos minkštuosiuose audiniuose, abiejuose smilkiniuose ir jų raumenyse, apatinės lūpos gleivinėje, kraujosruvas liežuvio galo raumenyje, kairės akies obuolio junginėje, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų kietuoju dangalu, dešinio galvos smegenų pusrutulio išgaubtajame paviršiuje ir pamate, kraujosruvą po galvos minkštaisiais dangalais dešinės smilkininės smegenų skilties išgaubtajame paviršiuje, dešinės pusės II, III, IV, V, VI, VIII, IX šonkaulių uždarus lūžius su kraujosruvomis tarpšonkauliniuose raumenyse lūžių vietoje, kairės pusės II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X, XI uždarus bei VII, VIII, IX, X atvirus į krūtinplėvės ertmę šonkaulių lūžius su kraujosruvomis tarpšonkauliniuose raumenyse lūžių vietoje, kairio plaučio krūtinplėvės ir audinio plyšimą, blužnies kapsulės ir audinio plyšimą, kraujosruvą blužnies vartų puriuosiuose audiniuose. Dėl ko J. M. dėl stipraus galvos, krūtinės ląstos ir pilvo sumušimo, pasireiškusio kraujo išsiliejimu po galvos smegenų dangalais, dauginiais šonkaulių lūžiais, krūtinės ląstos ir pilvo organų plyšimais, ūmaus nukraujavimo į kūno ertmes bei trauminio šoko mirė.
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 5 d. nuosprendį pakeisti. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria pripažinta, kad R. M. , darydamas nusikalstamą veiką, veikė netiesiogine tyčia, ir nustatyti, kad jis veikė tiesiogine tyčia, taip pat panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nustatytas nukentėjusiosios netinkamas elgesys. R. M. , pripažintam kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, paskirti laisvės atėmimą 15 (penkiolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Apeliantas nurodo, kad skundžiamas nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas dėl jame išdėstytų teismo išvadų neatitikties bylos aplinkybėms, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.
Prokuroro skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuosprendyje nurodė, jog kaltinamasis R. M. , darydamas nusikaltimą, veikė netiesiogine tyčia. Apelianto teigimu, teismas neįvertino liudytojos E. Z. parodymų, kurie atskleidžia tikruosius, realius R. M. ketinimus prieš nusikaltimą. Šiais parodymais liudytoja teigė, kad minėtą dieną, prieš R. M. nužudant savo motiną, pastarasis jau kieme grasino motinai sakydamas: „Aš tave užmušiu, galvą nukirsiu.“ Be to, teismas neįsigilino į patį nužudymo būdą, smūgių skaičių, jų stiprumą, lokalizaciją. Po J. M. nužudymo kaltinamasis pasakė tai pačiai liudytojai E. Z. : „Aš mamą užmušiau, šlepete sudaviau per galvą.“ Taip pat apeliantas mano, jog tai, kad laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 27 d. 19.00 val. (konflikto pradžios) iki 2007 m. birželio 28 d. ryto, kada buvo surastas J. M. lavonas, kaltinamasis nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų išgelbėta motinos gyvybė, t. y. nekvietė nei kaimynų, nei greitosios medicinos pagalbos, rodo, jog jis ne tik suvokė, kad, suduodamas smūgius motinai į gyvybiškai svarbius organus, gali atimti pastarosios gyvybę, bet ir sąmoningai tokių pasekmių siekė. Kitaip tariant R. M. , darydamas nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia.
Skirdamas bausmę R. M. teismas rėmėsi tokia aplinkybe kaip netinkamas nukentėjusios elgesys, todėl prokuroras daro išvadą, kad teismas nukentėjusios J. M. elgesį laikė provokuojančiu. Tačiau, apelianto teigimu, nėra jokio pagrindo nukentėjusiosios J. M. elgesį laikyti provokuojančiu. Provokuojančiu reikėtų laikyti tokį elgesį, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tuo tarpu kaltinamasis R. M. ir nukentėjusioji J. M. nuolatos konfliktuodavo būdami neblaivūs ir kaltinamasis gerai žinojo savo motinos gyvenimo būdą. Šias aplinkybes patvirtina apklausti pats kaltinamasis R. M. , nukentėjusysis G. M. , liudytojai E. Z. , V. P. . Kaltinamajam R. M. toks motinos elgesys buvo įprastas, todėl prokuroras mano, kad minėtuoju laikotarpiu 2007 m. birželio 27 d., nuo 19.00 val. iki 22.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), Marcinkonių k., Varėnos raj., įvykusio asmeninio konflikto metu nukentėjusiosios J. M. elgesio teismas negalėjo laikyti nei netinkamu, nei provokuojančiu.
Be to, prokuroras ginčija ir R. M. pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę. Apelianto nuomone, teismas, skirdamas R. M. bausmę, nesilaikė įstatymų reikalavimų, netinkamai taikė BK 54 ir 41 straipsnio nuostatas ir, nepakankamai įvertinęs bausmės tikslus, veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą, paskyrė R. M. aiškiai per švelnią bausmę. Teismas neatsižvelgė į tai, jog kaltinamasis praeityje teistas net devynis kartus. Taip pat neatsižvelgė ir į kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, nurodytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, t. y. kad kaltinamasis padarė kvalifikuotą nusikaltimą, į nusikaltimo stadiją (padarytas baigtas nusikaltimas), kad šios veikos pasekmės yra nepataisomos, nes kėsinimosi objektas buvo žmogaus gyvybė, kad jis veikė tiesiogine tyčia. Taip pat teismas neatsižvelgė ir į kaltinamojo žiaurumą ir visišką abejingumą nužudant motiną, į nukentėjusiosios patirtus skausmus, ką rodo nustatyti sužalojimai, į J. M. suduotų smūgių skaičių (ne mažiau kaip 30 smūgių), sužalojimų lokalizaciją ir jų sunkumą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes prokuroras mano, kad nebuvo pagrindo skirti R. M. mažesnę nei sankcijoje numatytas vidurkis bausmę.
Skunde atkreipiamas dėmesys, kad R. M. invalidumas nesutrukdė sistemingai vartoti alkoholį ir nuolat mušti savo motiną, nusikalstamos veikos padarymo metu netrukdė teisingai suvokti aplinką – jo elgesys įvykio vietoje buvo kryptingas, tikslingas ir pakankamai apgalvotas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašo apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro skundas tenkinamas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė J. M. nužudymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė motyvuotas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių ir nuteistojo tyčinės kaltės. Byla išnagrinėta kruopščiai ir atidžiai ir nuteistojo R. M. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes ji atitinka būtent šio baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo sudėtį. Tačiau Vilniaus apygardos teismo nuosprendis keistinas. Jis keistinas tik todėl, kad šiuo atveju neteisingai buvo nustatyta nuteistojo R. M. tyčios rūšis (BPK 328 straipsnio 3 punktas), ir dėl to, kad paskirtoji jam laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per švelni, paskirta nepakankamai atsižvelgus į konkrečias nužudymo padarymo aplinkybes, veikos pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę (BPK 328 straipsnio 3 ir 4 punktai).
Motyvai dėl netinkamo R. M. tyčinės kaltės rūšies nustatymo
Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytu nuteistojo nusikalstamos veikos tyčios turiniu, jog R. M. savo motiną nužudė veikdamas netiesiogine tyčia.
Kaltės formos ir rūšies nustatymas yra svarbios aplinkybės, kurios taip pat turi būti kruopščiai nustatytos ir įvertintos, nes jos taip pat lemia bausmės dydį (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nužudymo aplinkybes: šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į nužudymo padarymo būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (ar sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą, kaltininko ir nukentėjusiosios tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo.
Vadovaujantis BK 15 straipsnio 3 dalimi, laikoma, kad nusikaltimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti. Nužudyme apie netiesioginę tyčią galima kalbėti tada, kai konkrečios aplinkybės rodo, jog mirtinų padarinių nukentėjusiajam nustatytoje situacijoje galėjo kilti arba galėjo nekilti.
Šioje byloje, sprendžiant iš J. M. sužalotų kūno dalių vietos (stiprus galvos, krūtinės ir pilvo sumušimas), padarytų sužalojimų pobūdžio (kraujo išsiliejimas po galvos smegenų dangalais, dauginiai šonkaulių lūžimai, krūtinės ląstos ir pilvo organų plyšimai), pačių smurtinių veiksmų kiekio ir jų atlikimo mechanizmo (intensyvus stiprių smūgių sudavimas kojomis ir rankomis, nukentėjusiosios kūnas traumuotas mažiausiai 30-čia trauminių poveikių), nuteistojo nesiėmimo priemonių suteikti pagalbą, akivaizdžiai matyti, kad tokia R. M. veika neišvengiamai arba labai tikėtinai turėjo sukelti mirtinus padarinius. Manymą, kad nuteistasis suvokė savo smurtinių veiksmų pobūdį, taip pat ir tai, kad kėsinasi į savo motinos gyvybę ir tokiems padariniams buvo abejingas, sustiprina tokios byloje nustatytos aplinkybės, kaip sumuštos ir parkritusios motinos palikimas likimo valiai visai nakčiai, jos bandymas gaivinti tik ryte, atsainus jos gaivinimo būdas - smūgiuojant šlepete jai per veidą, nuolat abipusių konfliktų metu ir prieš paskutinį kartą sumušant motiną išsakytas R. M. ketinimas J. M. užmušti (liudytojos E. Z. parodymai).
Nors nuteistasis teigia, kad jis savo motinos mirties nenorėjo, tačiau iš aukščiau nurodytų aplinkybių seka, kad J. M. mirtis R. M. įvykdžius smurtinius veiksmus buvo neišvengiama arba labai tikėtina. Nuteistasis neabejotinai suvokė savo pavojingus veiksmus, suprato, kad savo veiksmais kelia pavojų kito žmogaus gyvybei ir sveikatai, tokių padarinių norėjo, tačiau jų nedetalizavo, visokiems galimiems padariniams buvo abejingas, jį tenkino bet kokie padariniai. Todėl konstatuotina, kad D. M. nusikalstamą veiką padarė veikdamas ne netiesiogine tyčia, kaip nustatyta revizuojamame nuosprendyje, o tiesiogine neapibrėžta tyčia.
Motyvai dėl R. M. paskirtos bausmės sugriežtinimo
BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje pilnamečiui asmeniui šios nusikalstamos veikos padarymo metu buvo numatyta terminuota laisvės atėmimo bausmė, kurios minimumas skaičiuojamas nuo penkerių metų, o maksimumas siekė dvidešimt metų, arba neterminuota bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Terminuotos galimos skirti laisvės atėmimo bausmės vidurkis šiuo atveju yra dvylika su puse metų. R. M. paskirtoji bausmė yra metais trumpesnė negu BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
Principinė nuostata nustatant konkretų bausmės dydį yra ta, kad kriminalinė bausmė, skiriama atsižvelgiant į bausmės dydį, turi būti proporcinga (t. y. bausmės griežtumas turi atitikti padaryto konkretaus nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybę).
Nuteistajam R. M. , atsižvelgiant į padaryto nužudymo pavojingumo laipsnį (labai sunkus nusikaltimas), kaltės formą ir apeliacinės instancijos teismo nustatytą tyčios rūšį (nužudymas padarytas tiesiogine tyčia), veikos padarymo motyvus (smurtavimas dėl blogų tarpusavio santykių), nusikalstamos veikos stadiją (baigtas nusikaltimas), jo asmenybę (linkęs nusikalsti, teisiamas net dešimtą kartą, naują nusikaltimą padarė neišnykus teistumams už ankstesnius apysunkius nusikaltimus, praėjus 4 mėnesiams po paleidimo iš pataisos namų, neigiamą gyvenamosios vietos charakteristiką (1 t. b. l. 77)), vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatyta žemesnė negu BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kolegijos manymu, yra neproporcinga, nes neatitinka nustatyto labai sunkaus nusikaltimo pavojingumo, jo padarinių ir nuteistojo R. M. asmenybės. Kartu tokia bausmė dėl savo švelnumo nėra teisinga. Todėl bausmė griežtintina.
Nuteistojo fizinės ir psichinės sveikatos būklė, kuri netrukdė praeityje nuteistajam sistemingai nusikalsti ir nagrinėjamo šioje byloje nusikaltimo padarymo metu taip intensyviai smurtauti, bei nuosprendyje aprašytas dažnas nukentėjusiosios girtavimas, daiktų nešimas iš namų nėra tokios reikšmingos aplinkybės, kurios leistų nuteistajam ženkliai švelninti bausmę. Pasisakant dėl šių nuosprendyje nurodytų ir palankiai nuteistajam įvertintų aplinkybių, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apie jo daiktų išnešimą iš namų R. M. sužinojo ne motinos nužudymo dieną, jis pats negalėjo nurodyti tikslios savo smurtavimo priežasties. Dažnas alkoholio vartojimas šiuo atveju buvo tapęs įprastiniu reiškiniu, tiek nuteistojo, tiek jo motinos gyvenimo dalimi ir piktinti ar jaudinti nuteistąjį neturėjo. Beje, įvykio metu J. M. konstatuotas tik lengvas girtumo laipsnis (nukentėjusiosios kraujyje rasta 0,57 promilės etilo alkoholio).
Todėl atsižvelgiant į BK 41 straipsnio nuostatas, taip pat vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 97 straipsnio 1 dalyje, 61 straipsnyje esančiomis bausmių skyrimo taisyklėmis, R. M. parinktinas bausmės dydis, didesnis negu BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas terminuotos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
Nors byloje nustatyta, kad nuteistasis savo noru prisipažino, nuoširdžiai gailisi ir duodamas parodymus padėjo išaiškinti nusikaltimą, nėra sąlygų taikyti R. M. bausmės skyrimo taisyklės, numatytos BK 61 straipsnio 4 dalyje ( ne didesnės kaip straipsnio sankcijos vidurkis bausmės skyrimas), nes byloje yra nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Nėra šiuo atveju ir jokių išimtinių aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnyje ar 54 straipsnio 3 dalyje, kurios leistų nuteistajam švelninti bausmę.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais ir vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktais, 328 straipsnio 2 ir 3 punktais,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 5 d. nuosprendį pakeisti.
Nustatyti, kad R. M. nužudė savo motiną J. M. veikdamas tiesiogine tyčia.
R. M. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą paskirtą laisvės atėmimo bausmę sugriežtinti iki 13 (trylikos) metų ir 6 (šešių) mėnesių.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.