Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

2020-09-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-236-718/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutarimas · 2020-09-24Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-11-10Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-09-24
Bylos Nr.
II-236-718/2020
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00623-2020-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė (pirm.)
Pažeidėjas
M. G.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-236-718/2020Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00623-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.2.; 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. balandžio 24 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė,sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. G., jo atstovui advokatui R. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) 2020-05-26 nutarimo Nr. 30-ANR_N-5482-2020 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos AVPK vyriausiasis patrulis S. O. 2020-04-26 surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 31-ANR_P-1849-2020 su administraciniu nurodymu pasiūlant iki 2020-05-11 savanoriškai sumokėti 225 eurų baudą M. G. už tai, kad jis 2020-04-26, 19.20 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas lengvąjį keleivinį automobilį gatvėje su žvyro danga, neatsižvelgdamas į vietovės ypatumus, važiuojamosios dalies būklę, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia (specialiai) staigiai sukdamas kairėn, taip keičiant transporto priemonės judėjimo kryptį ir nerodant atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, naudodamas rankinį (stovėjimo) stabdį ir spausdamas akseleratoriaus pedalą - didinant variklio apsukas, dėl ko galiniai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), taip priversdamas transporto priemonę slysti šonu „piešiant saulę“ ir padarant transporto priemonę sunkiai valdomą, dėl ko atsiranda didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui. Tokiais savo veiksmais tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, bei pademonstravo niekinantį požiūrį visuomeninei tvarkai, kuri ypač tarp eismo dalyvių yra grindžiama tarpusavio suvokimu, pagalba ir pagarba.

Klaipėdos AVPK specialistas N. B. 2020-05-26 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_N-5482-2020 M. G. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, paskyrė 450 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą 12 mėnesių.

Šalies argumentai

M. G. skundu prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020-05-26 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_N-5482-2020 ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodyta, jog 2020-04-26 buvo sekmadienis, visą dieną buvo namuose. Apie 18 val. paskambino draugas E. M. ir pasiūlė susitikti kurs nors mieste, sakė jog su kitu mūsų vaikystės draugu D. H. B. dėl to jau susitarė. Jie kartu užaugę ir viename name gyvenę vaikystės draugai buvo senokai nesimatę ir nebendravę, o tuo metu karantino sąlygos buvo dar pakankamai griežtos, tame tarpe galiojo draudimas viešose vietose ne šeimos nariams būti ne daugiau dviejų asmenų, todėl susitarė automobiliais nuvykti į kokią nors nuošalesnę vietą. D. H. B. pasakė, kad netoliese miesto dalyje, kuri vadinama (duomenys neskelbtini) rajonu, žino nuošalią vietą, kur pasiūlė nuvažiuoti ir pabendrauti. Kadangi jis D. H. B. nurodytoje vietoje niekada nebuvo buvęs, todėl važiavo atsilikdamas nuo jo apie 10-15 metrų atstumu iš paskos. Nuvažiavo į minėtoje miesto dalyje esančią (duomenys neskelbtini) gatvę, iš kurios jis pasuko į žvyruotu keliuku vedančią nedidelę aikštelę. Pastebėjo, kad tiek keliukas, tiek ir visa aikštelė yra labai nelygi ir duobėta. D. H. B. pasuko labiau į dešinę jos pusę, matė, kad jo automobilis vos juda per duobes, todėl, saugodamas savo automobilį, pasuko kairiau, bet ir ši aikštelės dalis buvo labai nelygi bei duobėta. Galimai važiavo per greitai, todėl jo mašiną mestelėjo į viršų, ir jis netyčia nuspaudė akseleratoriaus pedalą ir mašina ėmė slysti šonu. Tada jis nuspaudė stabdžių pedalą ir kol suveikė ABS sistema, mašina dar kiek tai paskydo. Aikštelės danga buvo sausa ir dėl to pakilo didelis dulkių debesis. Tuo metu pastebėjo, kad kitu žvyrkeliu aikštelės link dideliu greičiu atvažiuoja policijos automobilis su įjungtais švyturėliais. Jis pavažiavo link jų ir sustojo. Policija privažiavo po kelių akimirkų ir sustojo priešais jo automobilį. Pareikalavus policijos pareigūnams pateikė dokumentus. Praėjus kuriam laikui po jų patikrinimo jam buvo pranešta, kad jis ketino pabėgti, pasišalinti iš įvykio vietos. Paaiškino, jog jokio eismo įvykio nebuvo ir tai matė kartu su juo atvažiavę draugai, todėl net nebuvo jokio reikalo bėgti. Maždaug po 30-40 minučių jam buvo pateiktas protokolas, kuriame buvo nurodyta, jog jo veiksmai vairuojant automobilį aikštelėje atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą chuliganišką vairavimą. Paaiškino kaip viskas buvo, jo paaiškinimas buvo įrašytas į protokolą ir jis jį pasirašė. Bylos nagrinėjimas buvo paskirtas 2020-05-26 9,00 val., nurodytu laiku atvyko į Klaipėdos AVPK , esančią (duomenys neskelbtini), tačiau bylos nagrinėjime nedalyvavo, nes pirmo aukšto laukiamajame buvo paaiškinta, jog dėl karantino jo byla bus išnagrinėta jam nedalyvaujant. Skundžiamą nutarimą gavo elektroniniu paštu antroje tos pačios dienos pusėje.

Nori atkreipti dėmesį ir į tai, kad jo automobilyje stovėjimo stabdžio veikimas yra sukonstruotas ne taip, kaip daugumoje automobilių - jis pradeda veikti nuspaudžiant pedalą koja, esantį kairėje pusėje, o atleidžiamas svirtimi, esančia prie vairo kolonėlės. Automobilį įsigijo palyginti neseniai, vairavimo praktikos juo turėjo labai mažai, todėl nežinojo ir niekada nebuvo bandęs, jog galima vairuoti panaudojant stovėjimo (rankinį) stabdį tokiu būdu, kaip aprašyta nutarime. Jokių tyčinių veiksmų, kuriuos būtų galima vertinti kaip nesaugų vairavimą jis neatliko. Kita vertus, nėra jokių duomenų, kad jo vairavimas sukėlė pavojų aplinkiniams, sutrikdė jų rimtį ar kilo pavojinga situacija, dėl kurios kiti eismo dalyviai būtų buvę priversti keisti savo judėjimo kryptį, greitį ir pan. Jo draugai buvo sustoję kitoje aikštelės pusėje, todėl jis jokio pavojaus jiems nekėlė ir negalėjo sukelti. Jis jokių KET reikalavimų nepažeidė ir chuliganiškai nevairavo.

Atsiliepimas

Institucija priėmusi skundžiamąjį nutarimą - Klaipėdos AVPK atsiliepimu prašo M. G. skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą. Atsiliepime nurodyta, jog įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas ir kita rašytinė bylos medžiaga), kad padaryta skundžiamajame nutarime nurodyta veika, surinkti ir pateikti administracinės bylos medžiagoje, kas neginčytinai įrodo pažeidėjo administracinio nusižengimo įvykdymą. Pabrėžtina, kad administracinis nusižengimas užfiksuotas policijos pareigūnų akivaizdoje. Nekyla abejonių, kad M. G. paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. M. G. pagrįstai paskirta administracinė nuobauda – minimali sankcijoje numatyta bauda ir privaloma administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą pagal skunde nurodytus motyvus nėra teisinio pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžių metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. G. ir jo atstovas advokatas R. P. skundą palaikė. M. G. paaiškino, kad jis kaltės nepripažįsta. Nemano, jog su automobiliu „Mercedec Benz“ kas nors aplamai bando „piešti saules“. Jei būtų norėjęs taip elgtis, tikrai būtų pasirinkęs nuošalesnę vietą, kurią žino ne vieną. Jokio noro laužyti savo automobilio nebuvo, nes nusipirko už savo sutaupytus pinigus. Jo nuomone, pareigūnai supyko pamatę jį, jie dideliu greičiu važiavo per tris duobes link jo ir prakirto tarnybinio automobilio ratą. Jo manymu, todėl ir surašė šį nutarimą. Jis kelis kartus buvo priėjęs prie pareigūno ir klausė kas jam bus, tačiau jie jam liepė eiti į automobilį ir laukti. Pareigūnai važiavo link jo, nes pamatė sukilusias dulkes. Jį, kai užnešė, jis spaudė stabdį ir todėl sukilo dulkės. Be to, tomis dienomis buvo sausra, ir net važiuojant lėtai dulkės būtų sukilusios. Toje aikštelėje jis susitiko su senais draugais, norėjo pabendrauti. Pareigūnai pradėjo gąsdinti, jis buvo pasimetęs ir todėl pasirašė tokį protokolą. Jo automobilis yra su automatine pavarų dėže, o toje vietoje buvo dvi duobės, važiuojant per jas jo automobilį kilstelėjo ir jis netyčia, iš inercijos, koja nuspaudė greičio pedalą, vadinamą „gazą“, tada atleido, automobilis šonu paslydo, iš karto spaudė stabdį ir šonu slydo 2-3 metrus bei sustojo. Tada pamatė atvažiuojant policijos pareigūnus su švyturėliais, jis pasitraukė kairiau ir sustojo. Pareigūnų automobilis sustojo prieš jo automobilio priekį. Jis prašė pareigūnų parodyti filmuotą medžiagą, tačiau jie nurodė, kad ją jis gali gauti (duomenys neskelbtini). Šių metų liepos 24 d. pažymėjimą jis būtų pasikeitęs iš „klevo lapo“, balandžio mėnesį jis turėjo pusantrų metų vairavimo stažą. Jo draugas E. M. pradėjo filmuoti, kai išgirdo sprogimo garsą. Pareigūnas klausė, ar draugas ką nors nufilmavo ir ar gali duoti pažiūrėti. Jis pareigūnui sakė eiti ir prašyti draugo, tačiau pareigūnas nėjo. Prašo tenkinti skundą ir nutraukti bylą.

Teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas S. O. parodė, kad jis dirba Klaipėdos AVPK. Jiems patruliuojant nustatytu maršrutu, (duomenys neskelbtini) g. pastebėjo didelį debesį dulkių bei važiuojantį ratu automobilį. Toje vietoje buvo du automobiliai, vienas stovėjo kitas važinėjosi. Važiavo „Mecedes-Benz“ markės automobilis. Mano, kad M. G. taip važiavo tyčia, nes jei netyčia, tai jį būtų užmetę tik truputį, o ne taip, kaip jis važiavo. Ta vieta yra gatvė. Jie buvo su „Body“ kamera, o ar filmavo automobilio kamera, nežino. Automobilyje M. G. buvo vienas. Jis pareikalavo M. G. dokumentų, jis atsakė, kad niekam pavojaus nesukėlė. Jo draugai filmavo ir jis suprato, jog jo draugai filmavo M. G. važiavimą. Paskui tie draugai filmavo ir juos. Pradžioje vaizdo įrašas buvo „facebooke“, paskui įrašas dingo. M. G. pakvietė į tarnybinį automobilį ir ten surašė jam protokolą. Protokolą perskaito ir duoda pasirašyti. Protokole parašė, kad M. G. draugai filmavo kaip jis chuliganiškai vairavo, nes jis taip pamanė. Matė, kad asmuo laiko telefoną pakėlęs, tai ir padarė tokią išvadą. Dėl sugadinto tarnybinio automobilio buvo atliekamas tyrimas. Tarnybinį surašė tą pačią įvykio dieną. M. G. draugų paaiškinimo nepaėmė, nes nėra jokio tikslo, kadangi jie liudytų draugo naudai. Draugai buvo apie 2-5 m. atstumu iki važiuojančio automobilio. Nemuno gatvė yra asfaltuota. Gatvių pavadinimus nurodė jų įranga. Jis apgadino tarnybinį automobilį, nes padidinęs greitį nepamatė didelių duobių. Toje vietoje žvyrkelis vietomis buvo su didesnėmis duobėmis, vietomis yra lygiau. Mano, kad su tokia M. G. automobilio „Mercedes-Benz“ automobilio rankinio stabdžio veikimo sistema (kojos pagalba spaudi stabdį, o prie vairo paspaudus mygtuką - atleidžiamas stabdis) „piešti saules“ įmanoma. Pirmiausia reikia atjungti visas antipraslidimo sistemas, padidinti apsukas, susukti vairą ir spausti stabdį. Filmuotoje medžiagoje nesimato kito automobilio, nes buvo filmuojamas tik jų ir „Medcedes-Benz“ automobiliai.

Teismo posėdžio metu liudytojas D. H. B. parodė, kad jis su M. G. yra vaikystės draugai. Šių metų pavasarį jie susitiko prie „Iki“ parduotuvės ir nusprendė nuvažiuoti pabendrauti. Dėl paskelbto karantino negalima būriuotis, todėl jie nuvažiavo į žvejybos uosto rajoną. Jis važiavo pirmas, o M. G. važiavo paskui. Ten buvo du keliukai vienu važiavo jis, o kitu M. G.. Važiavo 2 automobiliais. Jis įvažiavo į aikštelę ir po 10-15 s. važiavo M. G.. Išlipant iš automobilio pamatė didelį dulkių debesį ir policijos automobilį. Jis mano, kad M. G., greičiausiai dėl vairavimo nepatyrimo, dėl duobėto kelio ir kiek dėl nesaugaus greičio „užmetė“. Kai M. G. beveik sustojo, jis pamatė dideliu greičiu su įjungtais švyturėliais, laukais atskrendant policijos automobilį ir išgirdo didžiulį smūgį, bumbtelėjimą. Paskui pareigūnas iš karto puolė ir sakė, kad M. G. elgėsi chuliganiškai. Nežino, kodėl policija atvažiavo. Gal dėl dulkių debesio, gal galvojo, jog jie kažką darys. M. G. važiavo vienas. Nemano, kad M. G. norėjo pasirodyti ar išbandyti automobilį. Jis mano, kad automobilį galima išbandyti kelyje. Jo automobilis nuo M. G. buvo apie 20-28 m. Tą dieną buvo labai sausa, o kelio danga - žvyras. Tą vietą žinojo jis ir M. G. sekė paskui jį. M. G. vairuojamas automobilis jiems pavojaus nekėlė. Filmavo E. M. telefonu kai pareigūnai jau buvo sustoję, nes pamatė pareigūnų automobilio prakirstą padangą. M. G. vairavimo jie nefilmavo, nes tuo metu jie lipo iš automobilio. Policijos automobilį pamatė kai buvo 30-40 m. iki jų.

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad įvykio vieta yra padengta žvyruota danga, yra nemažai duobių (9-11 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2020-04-26 S. O. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020-04-26 dirbdamas ekipaže L1117 kurį vairavo jis, kartu su jaunesniuoju specialistu J. M. (VST) patruliuodami nustatytame maršrute, apie 19.20 val. (duomenys neskelbtini), pastebėjo automobilį „Mercedes-Benz“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris tyčia greitėdamas slydo šonu, neatleisdamas akseleratoriaus pedalo, „Piešiant saulę“, kai šalia buvo kiti asmenys, bei stovėjo vienas automobilis. Minėtas automobilis pamatęs pareigūnus bandė pasišalinti, tačiau įjungus specialiuosius raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius su garso signalu padidinus greitį ir neatkreipus dėmesio į kelyje esamas duobes, dėl daromo grubaus kelių eismo taisyklių pažeidimo artėjant link minėto automobilio „Mercedes-Benz“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas sustojo. M. G., kuris vairavo transporto priemonę, surašytas AN protokolas ROIK: 20113837486, už chuliganišką vairavimą, o vėliau atkreipus dėmesį į tarnybinį automobilį L1117, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad tarnybinio automobilio priekinis dešinės pusės ratas su padanga yra sugadinti, o kairės pusės ratas yra aplankstytas, padanga sveika. Eismo įvykis įregistruotas EJIS ROIK: 07-20-9524345. Įvykis filmuotas BODY kamera Nr. B0F1EC5F6F0A (61 b. l.).

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas.

Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

Pažymėtina ir tai, kad pagal suformuotą teismų praktiką sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-18 nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Be to, administracinio nusižengimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007). Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog chuliganiškas vairavimas – tai pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Šio nusižengimo konstatavimui būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių atitinkamų punktų reikalavimus iš chuliganiškų paskatų, ir kėlė grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Be to, nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-719/2019).

Bylos nagrinėjimo teisme metu M. G. su pažeidimu nesutiko, paaiškino, kad jis važiavo į nedidelę aikštelę, kuri buvo padengta žvyru ir duobėmis, važiuojant per jas jo automobilį kilstelėjo ir jis netyčia, iš inercijos, koja nuspaudė greičio pedalą, iš karto spaudė stabdį ir šonu slydo 2-3 metrus bei sustojo. Jis jokių pavojingų ar chuliganiškų veiksmų manevruodamas automobiliu nedarė. Nors teismo nuomone, M. G. paaiškinimai dėl automobilio slydimo, nėra įtikinantys, tačiau teigti, kad jis į minėtą aikštelę nuvažiavo turėdamas akivaizdų tikslą ten vairuojamu automobiliu „piešti saulės“, nėra pakankamo pagrindo. Tiesiogiai įvykį matęs ir teisme apklaustas liudytojas D. H. B. neigia M. G. vairavus chuliganiškai. Jis parodė, kad, jo manymu, M. G. nenorėjo pasirodyti ar išbandyti automobilį, o M. G. dėl vairavimo nepatyrimo, duobėto kelio ir kiek dėl nesaugaus greičio užmetė. Iš bylos duomenų matyti, jog iš esmės vieninteliai M. G. kaltinantys duomenys yra liudytojo policijos pareigūno S. O. parodymai, duoti teisme posėdžio metu bei jo 2020-04-26 surašytas tarnybinis pranešimas. Tarnybiniame pranešime S. O. nurodė, kad įvykis filmuotas BODY kamera Nr. B0F1EC5F6F0A (b.l. 61-62), tačiau vaizdo įrašų teismui nepateikė, nes vaizdo įrašų šia BODY kamera nerasta (b.l. 51-52).

ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius šiuos būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas. Pažeidimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai – jeigu bent vieno jo nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, todėl nebus ir faktinio atsakomybės pagrindo.

Teismo nuomone, byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, jog M. G. veiksmai buvo tyčiniai, kurie sukėlė realų pavojų eismo ar kitų žmonių saugumui. Administracinėn atsakomybėn patraukto M. G. versija, kad įvažiuojant į stovėjimo aikštelę, automobilis paslydo ne dėl tyčinių vairuotojo veiksmų, o dėl duobėtos žvyruotos dangos (byloje esančiose nuotraukose matyti neasfaltuotas kelias, padengtas žvyru, matosi ir duobės). O liudytojo policijos pareigūno S. O. stebėti M. G. veiksmai, galėjo būti klaidingai palaikyti tyčiniais chuliganiškais veiksmais, o ne siekiu suvaldyti slystantį automobilį.

Pastebėtina ir tai, jog S. O. nenurodė, jog neva chuliganiškas M. G. vairavimas buvo intensyvus, t. y., jog jis būtų slydęs keletą kartų, keletą kartų vietoje kasęsis ratais, sukęs ratus po stovėjimo aikštelę. Šio liudytojo parodymai apsiribojo tuo, jog jis teigė, kad matė, kaip M. G. vairuojamas automobilis greitėdamas slydo šonu, neatleisdamas akseleratoriaus pedalo, „piešiant saulę“. Taigi iš esmės S. O. nepatvirtino ilgalaikio chuliganiško vairavimo, kuris akivaizdžiai rodytų, jog automobilis taip vairuojamas tyčia, atvirkščiai, šiuo atveju liudytojo nurodomos aplinkybės patvirtina M. G. teigiamą versiją, jog automobilis paslydo, buvo koreguojama jo padėtis ir paslysta šonu.

Pabrėžtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie be jokių abejonių patvirtintų M. G. veiksmuose buvus visus (tiek subjektyviuosius, tiek ir objektyviuosius) ANK 420 str. 2 d. numatyto administracinio nusižengimo požymius. Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, kad M. G. veiksmais buvo pažeisti KET reikalavimai, kad šie veiksmai buvo tyčiniai, atlikti dėl chuliganiškų paskatų ar tokio pavojingumo, kad būtų sukėlę grėsmę ir realų pavojų eismo ar žmonių saugumui. Administracinėn atsakomybėn patraukto M. G. skundas tenkintinas, M. G. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina, nenustačius jo veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties, o Klaipėdos AVPK 2020-05-26 nutarimas Nr. 30-ANR_N-5482-2020, naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutarė:

panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020-05-26 nutarimą Nr. 30-ANR_N-5482-2020 ir administracinio nusižengimo teiseną M. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalį nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Laimutė Venckuvienė