Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-11-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-249-417/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-10
Bylos Nr.
AN2-249-417/2020
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00623-2020-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Eduardas Maškevičius (pirm.)
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-249-417/2020Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00623-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.2; 21.11.10; 21.11.11 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-04-24 (padarytas rašymo apsirikimas nurodant nutarimo datą, iš byloje esančių duomenų bei „Liteko“ duomenų matyti, kad nutarimo priėmimo data yra 2020-09-24) nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Administracinio nusižengimo protokolas M. G. su administraciniu nurodymu pasiūlant iki 2020-05-11 savanoriškai sumokėti 225 Eur baudą surašytas dėl to, kad jis 2020-04-26 19.20 val., Nemuno-Mildos g., Klaipėdoje, vairuodamas lengvąjį keleivinį automobilį gatvėje su žvyro danga, neatsižvelgdamas į vietovės ypatumus, važiuojamosios dalies būklę, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia (specialiai) staigiai sukdamas kairėn, taip keičiant transporto priemonės judėjimo kryptį ir nerodant atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, naudodamas rankinį (stovėjimo) stabdį ir spausdamas akseleratoriaus pedalą – didinant variklio apsukas, dėl to galiniai automobilio ratai neteko visiško sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), taip priversdamas transporto priemonę slysti šonu „piešiant saulę“ ir padarant transporto priemonę sunkiai valdomą, dėl to atsiranda didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui. Tokiais savo veiksmais tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, bei pademonstravo niekinamą požiūrį visuomeninei tvarkai, kuri ypač tarp eismo dalyvių yra grindžiama tarpusavio suvokimu, pagalba ir pagarba.

2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) specialisto 2020-05-26 nutarimu M. G. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, paskirta 450 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

Žemesnės instancijos teismas

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai, pagal M. G. skundą išnagrinėję administracinio nusižengimo bylą, įvertinę byloje surinktų duomenų visumą, 2020-09-24 nutarimu konstatavo, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad M. G. veiksmai buvo tyčiniai, sukėlę realų pavojų eismo ar kitų žmonių saugumui. Teismo vertinimu, byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kurie be jokių abejonių patvirtintų M. G. veiksmuose buvus visus ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, todėl teismas administracinio nusižengimo teiseną M. G. nutraukė.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4. Institucija su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-09-24 nutarimu nesutinka, prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir palikti galioti Institucijos 2020-05-26 nutarimą be pakeitimų. Skunde nurodoma, kad chuliganišką vairavimą lemia chuliganiškos paskatos paeiliui padarius kelis eismo taisyklių pažeidimus. Toks vairavimas kelia pavojų ne tik transporto priemonę vairuojančiam asmeniui, tačiau ir eismo bei žmonių saugumui. Konkrečiai šis aptariamas administracinis nusižengimas užfiksuotas policijos pareigūnų akivaizdoje. Įrodymai – pareigūno tarnybinis pranešimas bei išsamūs paaiškinimai teismo posėdžio metu, kad padaryta Institucijos 2020-05-26 nutarime nurodyta veika, surinkti ir pateikti administracinės bylos medžiagoje, tai įrodo pažeidėjo administracinio nusižengimo įvykdymą. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu Nr. 31-ANR_P-1849-2020 skiltyje „Asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių“ asmens nurodyta: „Pervažinėjau per duobę, mašina pasikėlė, netyčia užspaudžiau gazą ir pradėjo mesti į šoną. Su pažeidimu sutinku. Gailiuosi“, t. y. pareiškėjas sąmoningai pripažįsta įvykdęs administracinį nusižengimą ir pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Nors teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas M. G. savo kaltės nepripažino ir su pažeidimu nebesutiko, nurodė, kad policijos pareigūnai pradėjo grasinti ir jis, būdamas pasimetęs, pasirašė protokolą, tačiau ši M. G. nurodyta aplinkybė niekuo nepagrįsta. Administracinio nusižengimo protokole aiškiai nurodyta, kokius chuliganiškus veiksmus jis atliko vairuodamas automobilį, todėl, jeigu M. G. nebūtų padaręs jam inkriminuoto nusižengimo, jam pasirašytinai prisipažinti kaltu dėl to, ko nepadarė, juolab, kad nepadarius ir neketinus daryti pažeidimo pasimesti / išsigąsti jam nebuvo jokios priežasties, būtų visiškai nelogiška.

5. Institucijos nuomone, akivaizdu, kad M. G. vairuotas automobilis ne šiaip paslydo dėl duobėtos, žvyruotos kelio dangos ir vairavimo įgūdžių stokos, o tyčia važinėjo ratu, keitė važiavimo kryptį, nerodant atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, bei didinant važiavimo greitį slydo šonu „piešiant saulę“, t. y. vairavo chuliganiškai. Esant duobėtai, žvyruotai kelio dangai, juolab nežinomoje vietoje, įvertinęs situaciją ir suvokęs, kad važiuodamas pasirinktu greičiu nesugebės suvaldyti transporto priemonės, vairuotojas privalėjo važiuoti itin atsakingai ir mažinti, o ne didinti važiavimo greitį. Be to, jeigu M. G. vairuotu automobiliu būtų tik šiaip paslydęs, tai būtų supratę ir policijos pareigūnai. Tai, kad įvykio metu bei vietoje buvo ir daugiau automobilių, o kartu ir kitų asmenų, patvirtina faktą, kad dėl administracinėn atsakomybėn patraukto M. G. chuliganiško vairavimo buvo atsiradusi didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui, jis savo veiksmais tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, pademonstravo niekinamą požiūrį į visuomeninę tvarką.

6. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, manytina, kad apylinkės teismas tinkamai neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos, jų nuoseklumo bei logiškumo, todėl nepagrįstai suteikė išskirtinę reikšmę M. G. pateiktai versijai ir nusprendė, kad nagrinėjamoje byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių M. G. veiksmuose buvus ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą M. G., kuriam skundžiamu nutarimu administracinė teisena nutraukta, su apeliaciniu skundu nesutinka, mano, kad apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės ir argumentai nepaneigia Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjos 2020-09-24 priimto nutarimo išvadų. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyręs visus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas, kurios atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, todėl naikinti teisėtą ir teisingą nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, nes M. G. jokio administracinio nusižengimo nepadarė ir Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

8. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Dėl to paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

9. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai M. G. nutraukė administracinio nusižengimo teiseną. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra pakankamai neabejotinų duomenų M. G. kaltei pagrįsti.

10. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors Institucija apeliaciniame skunde nurodo, kad chuliganišką vairavimą lemia chuliganiškos paskatos paeiliui padarius kelis eismo taisyklių pažeidimus, tačiau Institucija nedetalizuoja, kokie būtent kelių eismo pažeidimai buvo padaryti paeiliui. Nei iš administracinio nusižengimo protokolo (b. l. 15–17), nei iš Institucijos M. G. surašyto administracinio nusižengimo nutarimo (b. l. 14) neaišku, kuriuos konkrečiai M. G. jam vairuojant automobilį veiksmus Institucija vertina kaip paeiliui padarytus kelis eismo taisyklių pažeidimus. Minėtuose Institucijos dokumentuose nurodoma, M. G. nesilaikė saugaus greičio, tačiau jokiomis priemonėmis šis pažeidimas nėra užfiksuotas ir byloje nėra įrodymų apie greitį, o kad greičio saugumas, neužfiksavus jo greičio fiksavimo priemonėmis, teismo manymu, yra vertinamasis kriterijus, todėl vien policijos pareigūno subjektyvios nuomonės apie tariamai nesaugų greitį nepakanka konstatuoti greitį iš tiesų buvus nesaugų.

Žemesnės instancijos teismas

11. Policijos pareigūnai teigė, kad M. G. nerodė atitinkamos krypties posūkio. Atvejai, kada eismo dalyviai privalo rodyti įspėjamuosius, be kita ko, ir posūkio, signalus, yra nurodyti Kelių eismo taisyklėse (toliau – ir KET), t. y. vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, o jeigu šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, – ranka, prieš pradėdamas važiuoti ir prieš sustodamas, prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu (KET 82 punktas). Įspėjamųjų signalų rodymo atvejų sąrašas yra baigtinis, tai reiškia, kad jokiais kitais atvejais vairuotojai įspėjamųjų signalų rodyti pareigos neturi. Tačiau iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos akivaizdu, kad M. G., važiuodamas automobiliu, neatliko nė vieno iš KET 82 punkte nurodyto veiksmo, dėl kurio jam būtų kilusi pareiga rodyti atitinkamos krypties įspėjamąjį (posūkio) signalą. Tiek pats M. G., tiek kaip liudytojas apklaustas D. H. B. nurodė, kad jie susitiko prie „Iki“ parduotuvės ir nusprendė nuvažiuoti pabendrauti. Dėl paskelbto karantino negalima būriuotis, todėl jie nuvažiavo į žvejybos uosto rajoną. Jis važiavo pirmas, o M. G. važiavo paskui. Ten buvo du keliukai, vienu važiavo jis, o kitu M. G.. Važiavo 2 automobiliais. Jis įvažiavo į aikštelę ir po 10–15 sekundžių važiavo M. G.. Taigi iš išdėstytų aplinkybių akivaizdu, kad M. G. tiesiog važiavo tiesiai, važiavimo krypties nekeitė, todėl, vadovaujantis KET 82 punktu, jam nekilo pareiga rodyti posūkio signalo. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo byloje Institucijos pareigūnai aplinkybės, kad M. G. ir D. H. B. vairuojami automobiliai tik atvažiavo vietą, kurioje vėliau Institucijos pareigūnai nustatė M. G. tariamai padarytą administracinį nusižengimą, neginčijo ir patys pareigūnai.

12. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į aplinkybę, jog S. Olšausko tarnybiniame pranešime (b. l. 61), M. G. surašytuose administracinio nusižengimo protokole ir nutarime aprašant M. G. padaryto pažeidimo esmę, be kita ko, yra nurodoma „tyčia greitėdamas slydo šonu“. Tokia pažeidimo aprašymo formuluotė suponuoja išvadą, jog slydimas šonu buvo vienkartinis, tai iš esmės atitinka ir M. G. pateiktą įvykio versiją, kad, važiuojant žvyruotu ir duobėtu keliu, jo automobilį „užmetė“, t. y. duobėtoje kelio dalyje mašiną mestelėjo į viršų ir dėl to netyčia nuspaudus greičio pedalą ji ėmė slysti. Iš išdėstytų aplinkybių negalima kategoriška išvada, kad M. G. tyčia vairavo automobilį taip, kad šis slystų šonu. Be to, atsižvelgiant į vietos, kurioje Institucijos pareigūnai užfiksavo M. G. tariamą pažeidimą, reljefą (žvyruota ir ypač duobėta kelio danga), manytina, kad neapgadinus automobilio tokioje vietoje neįmanoma vairuoti automobilio slystant šonu. Tokią teismo išvadą pagrindžia ir Institucijos pareigūnų fiksuojant M. G. tariamą pažeidimą vairuoto automobilio apgadinimai (tarnybinio automobilio priekinis dešinės pusės ratas su padanga yra sugadinti, o kairės pusės ratas yra aplankstytas, b. l. 61). Tačiau M. G. automobilio apgadinimai nebuvo užfiksuoti.

13. Nesutiktina ir su apeliaciniame skunde išdėstytu argumentu, jog nagrinėjamas M. G. administracinis nusižengimas užfiksuotas policijos pareigūnų akivaizdoje. Iš byloje esančių duomenų visumos matyti, kad pareigūnai, kaip jiems atrodė, M. G. daromą nusižengimą pamatė iš tam tikro atstumo. Teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas Skirmantas Olšauskas parodė, kad patruliuojant nustatytu maršrutu, Nemuno g. pastebėjo didelį debesį dulkių. Todėl, apygardos teismo vertinimu, iš tolo matoma situacija, ypač apsunkinant matomumą dulkių debesiui, ši situacija taip pat gali būti įvertinama skirtingai, t. y. policijos pareigūnams pastebėjus nuo žvyruotos kelio dangos sukeltų dulkių debesį ir dėl to atkreipus dėmesį į automobilį, šiam kaip tik praradus stabilumą ir M. G. siekiant atitaisyti jo padėtį ir paslydus šonu, pareigūnams iš tiesų galėjo susidaryti įspūdis apie galbūt chuliganiškai vairuojamą automobilį, tačiau vien pareigūnų klaidingas įspūdis nesuponuoja išvados apie M. G. tyčinius veiksmus siekiant chuliganiškai vairuoti, tuo labiau, kad, kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju nekyla ginčas dėl aplinkybės, kad toks paslydimas buvo vienkartinis.

14. Abejonių pareigūno parodymų patikimumu kelia ir ta aplinkybė, kad iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad M. G. vairavimo faktas, kurį pareigūnai vertino kaip chuliganišką, buvo užfiksuotas Body kamera, tačiau, siekiant pašalinti visas kilusias abejones dėl M. G. veiksmų galbūt tyčinio pobūdžio, Institucija vaizdo įrašo iš pareigūno Body kameros nepateikė. Pažymėtina ir tai, kad nors pareigūnas S. Olšauskas nurodo, kad tariamo chuliganiško vairavimo vaizdo įrašas tariamai buvo paviešintas ir „Facebook`o“ svetainėje, tačiau ir šio vaizdo įrašo jį matęs pareigūnas neišsaugojo ir teismui nepateikė. Taigi nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių Institucijos pareigūnų versiją patvirtinančių duomenų. Todėl apygardos teismas pritaria administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui, atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, kad M. G. veiksmais buvo pažeisti KET reikalavimai, kad šie veiksmai buvo tyčiniai, atlikti dėl chuliganiškų paskatų ar tokio pavojingumo, kad būtų sukėlę grėsmę ir realų pavojų eismo ar žmonių saugumui.

15. Apygardos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog M. G. administracinio nusižengimo protokole sąmoningai pripažino įvykdęs administracinį nusižengimą ir pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Iš M. G. prisipažinimo („pervažinėjau per duobę, mašina pasikėlė, netyčia užspaudžiau gazą ir pradėjo mesti į šoną“) turinio akivaizdu, kad jis pripažino būtent tą aplinkybę, kurią įrodinėjo viso administracinio proceso metu, t. y., kad jo vairuojamas automobilis paslydo šonu, tačiau toks vairavimas buvo nulemtas ne jo tyčinių veiksmų, o būtent automobilio nestabilumu jam pervažiavus per duobę bei siekiu stabilizuoti automobilį ant žvyruotos ir duobėtos kelio dangos.

16. Esant išdėstytiems argumentams konstatuotina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-09-24 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, Institucijos apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo teisėtą ir pagrįstą nutarimą keisti ar naikinti, todėl skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas, o Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-09-24 nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Eduardas Maškevičius