Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovui E. V. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvada teikianti institucija Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu, ieškovė sumažino savo reikalavimų apimtį ir prašė nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2015-03-27) iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai K. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 180,00 EUR (šimtą aštuoniasdešimt Eur) mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki dukros pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Likusius reikalavimus palaikė visa apimtimi ir, kadangi buvo teismui pateikusi taikos sutarties projektą, sutinka, kad teismas spręstų apie tinkamą tvarką dėl tėvų bendravimo su vaiku ir iš dalies vadovautųsi taikos sutarties projekto punktais.

Ieškovės atstovas advokatas Romanas Lupeika palaikė savo atstovaujamosios poziciją dėl ieškinio reikalavimų mažinimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl šeimos aplinkos sąlygų, kaip vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš skyrium gyvenančių tėvų nustatymo kriterijaus

CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą.

Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. B. v. E. B. , bylos Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. M. v. M. M. , bylos Nr. 3K-3-269/2013).

Byloje nustatyta, kad nesusituokusiems R. R. ir E. V. 2008-01-09 gimė dukra K. V. Iš šalių pasisakymų ir bylos medžiagos nustatyta, kad šalių tarpusavio santykiai dėl jų bendro vaiko nuolatinės buvimo vietos nėra konfliktiški. Konfliktai įžvelgiami dėl bendravimo su vaiku santykių klostymosi ir dėl teiktino jam išlaikymo specifinių bruožų. Teismas akcentuoja, kad ginčo sprendimui neturi reikšmės aplinkybės kodėl šalių santykiai nesusiklostė, dėl ko šalys negyveno kartu ir nesudarė santuokos, nes teismas šioje byloje nenagrinėja santuokos nutraukimo klausimo ir nenustatinėja sutuoktinių kaltės klausimo dėl santuokos iširimo, tad teismas dėl šalių tarpusavio santykių nepasisako. Teismas siekdamas apsaugoti vaiko teises ir interesus nagrinėja šalių ginčą dėl vaiko (CPK 376 str., CK 3.169 str. 2d.).

Iš esmės nesant ginčo su kuriuo iš šalių nuolatinai turi būti vaikas, vertintina, kad vaiko emocinio saugumo ir stabilumo, socialiniai poreikiai, atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą yra ir bus užtikrinami motinos aplinkoje. Tokią išvadą nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan.

Pažymėtina, kad pasikeitus šalių gyvenimo aplinkybėms ar šalims susitarus, vaiko gyvenamoji vieta gali būti keičiama.

Dėl išlaikymo

Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens amžių, sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (LAT 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).

Išlaikymo dydį taip pat lemia tėvų turtinė padėtis, t.y. vaiko išlaikymui negali būti priteista daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to bylą dėl išlaikymo priteisimo nagrinėjantis teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaidas, reikalingas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti (LAT 2008-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008; 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.), bei vertinti ją, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą (tėvų sveikatą, jų elgesį, siekiant uždirbti ir gauti pajamų vaikams išlaikyti, išlaikytinių skaičių ir kt.).

Analizuojant šalių turtinę padėtį byloje nustatyta, kad ieškovė R. R. nuosavybės teise registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Ieškovė su dukra gyvena nuomojamame bute ir nuomotojui, pagal Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, moka 28,96 Eur mėnesinį nuomos mokestį. Būsto išlaikymui šildymo sezono metu pagal pateiktus duomenis turi nuo 50 Eur iki 65,29 Eur išlaidų kas mėnesį. Gyvenamojo namo administravimo mokestis siekia 4 Eur, mokestis už vandenį siekia 6 Eur, elektros sunaudoja už 15,55 Eur o dujų – apie 2 Eur. Ieškovė dirba 0,75 etato. Jos uždarbis siekia 244,86 Eur kas mėnesį neatskaičius mokesčių.

Atsakovas registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi. E.V. dirba Plungės technologijų ir verslo mokykloje, jo darbo užmokestis nuo 2015 metų sausio 1d. iki 2015 metų rugsėjo 30 d., svyravo nuo 828,46 Eur iki 726,09 Eur neatskaičius mokesčių, taip pat dirba ir Plungės rajono savivaldybės Kulių kultūros centre, kur jo atlyginimas siekia 218,33 Eur neatskaičius mokesčių. Atsakovas taip pat yra VšĮ „Ž. r.“ darbuotojas. SoDra duomenų bazėje jo atlyginimas nurodomas 10 Eur per mėnesį. Kitų išlaikytinių be dukters K., atsakovas neturi. Nors atsakovas pateikė duomenis, kad jo uždarbis Plungės technologijų ir verslo mokykloje nuo 2015 metų rugsėjo 1d. sumažėjo, tačiau teismas, spręsdamas išlaikymo dydžio klausimą, vadovaujasi oficialiais SoDra teikiamais duomenimis. Todėl vertintina, kad atsakovo materialinė padėtis yra geresnė nei ieškovės ir jis pajėgus teikti didesnę išlaikymui reikalingą sumą, nei tai leistų ieškovės materialinė padėtis.

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžiama atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-276/2013), t.y. gali būti priteistas tiek didesnis išlaikymas, tiek mažesnis išlaikymas, negu pripažįstamas orientacinis kriterijus.

Teismas pažymi, kad nereikia įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir kt. Pažymėtina, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-154/2011).

Ieškovės paskaičiavimu dukrai reikalingas išlaikymas kas mėnesį sudarytų 310,99 Eur. Į bylą pateikta K. V. išlaikymui per mėnesį reikalingų lėšų pagrindimo lentelė, kurioje nurodyta, kad 120 Eur sudaro išlaidos maistui, 15 Eurų higienos priemonėms, 100,99 Eur komunalinės paslaugoms, 20 Eur medikamentams bei gydymo paslaugoms, 35 Eur aprangai ir avalynei bei 20 Eur žaislams ir kitoms lavinimosi priemonėms.

Teismas sprendžia, kad šias išvardintas išlaidas, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, yra pagrindas mažinti ir konstatuoja, kad 270 eurų išlaidų suma į mėnesį šalių nepilnametei dukrai K. V., gim. (duomenys neskelbtini), neturinčiai specialiųjų sveikatos ar ugdymo poreikių, būtų pripažintinos pagrįstomis, protingomis ir reikalingomis tokio amžiaus vaikui būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti.

Atsižvelgiant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovas E. V. yra sveikas, darbingas, gali dirbti ir didesne dalimi prisidėti prie dukters išlaikymo t.y. 170 eurus į mėnesį, o atsakovė atsižvelgiant į jos gaunamas pajamas ir sveikatos būklę gali mažesne dalimi prisidėti prie dukters išlaikymo. Duomenų, kad ieškovė neteiktų lėšų dukrai išlaikyti, nepateikta. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – ieškovės pateiki duomenys apie darbą, išvadą teikiančios institucijos pateikta informacija patvirtina ieškovės vykdomą pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką. Išlaikymas yra priteisiamas vaikui. Šio išlaikymo uzufrukto teise tvarkytojas yra tas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Kadangi vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, tad ieškinio reikalavimas paskirti ieškove vaikui skiriamų lėšų tvarkytoja, tenkintinas.

Teismas spręsdamas išlaikymo dydžio klausimą, atkreipia šalių dėmesį į tai, kad atsakovas turėtų derinti su ieškove jo vykdomų savarankiškų pirkinių vaikui būtinumą, o ne daryti tai savo nuožiūra. Tokiu atveju turėtų prisiimti riziką už netikslingą ir neracionalų lėšų panaudojimą. Tokią išvadą teismas daro apžvelgdamas 4 mėnesių atsakovo lėšas, skirtas vaikui, pagal jo paties pateiktus duomenis. Pavyzdžiui, per tą laikotarpį buvo nupirktos 8 suknelės, 13 palaidinių, 4 poros batų. Vaikas, kuris yra 7 metų amžiaus, sparčiai auga, pirkiniai yra aiškiai pertekliniai, nes jų neįmanoma racionaliai panaudoti, nes analogiški daiktai yra ir vaiko namuose ir tokios prekės tokiomis apimtimis nelaikytinos būtinų vaiko poreikių tenkinimu. Taip pat pažymėtina, kad atsakovo nurodomi faktai, kad buvo perkamos 4 gėlių puokštės darželio auklėtojoms bendroje 40 eurų sumoje ir panašiai, laikytinos paties tėvo interesų tenkinimu, o ne išlaidomis tenkinančiomis būtinus vaiko poreikius.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, kaip pažymėta pirmiau, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma.

Bendravimo su vaiku tvarka nustatoma atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus, o ne į tėvų asmeninių poreikių tenkinimą.

Vaikas – auganti ir besiformuojanti asmenybė, turinti savo poreikius: socialinius, higieninius, fiziologinius, saugumo ir kt. Asmenybė formuojasi vaikui augant, bendraujant su draugais, bendraamžiais, tėvais, mokytojais ir kitais asmenimis.

Bendravimo su vaiku tvarka neturi trikdyti kasdieninės vaiko veiklos, žaidimų ir poilsio laiko, o turi padėti vaikui jaustis komfortiškai.

Ieškovės siūloma tvarka ydinga, nes nepagrįstai apriboja atsakovo bendravimą iki minimalaus, kas yra nepagrįsta.

Atsakovo atsiliepime išsakyta nuomonė dėl bendravimo su dukra tvarkos, pernelyg nukreipta į jo paties poreikių tenkinimą ir neatitinka paties vaiko interesų ir poreikių.

Atsižvelgiant į tai, teismas pats nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys).

Pažymėtina, kad kiekvienas vaikas turi turėti gyvenamąją vietą, kurią identifikuoja, kaip savo asmeninę erdvę ir joje jaučiasi gerai. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su mama, jos gyvenamojoje vietoje, bendravimo tvarka nustatytina atsižvelgiant į vaiko dienotvarkę, užimtumą, poilsio ir užsiėmimų laiką. Mergaitė mokosi 1 –oje klasėje. Jos kasdieninė darbinė veikla – mokymasis nuo 8val. iki 13-14 val. Po įtempto laikotarpio, vaikui reikalingas pilnavertis poilsis, kuris gali būti įvairus pagal jos poreikius – bendravimas su draugais, tėvais, poilsis namuose žiūrint laidas, skaitant, miegant pietų miegą ir kt.

Atsakovo siekis kasdien vaiką vestis po jos pamokų į savo darbo vietą, neatitinka vaiko interesų, nes neatitinka vaiko poreikių. Pažymėtina, kad kiekvieno darbuotojo pareiga – dirbti savo darbą, o ne darbo metu užsiimti pašaline veikla. Atsakovas darbo metu turi atlikti savo tiesiogines pareigas. Vien vaiko buvimas su tėvu jo darbo vietoje nėra savaime tenkinantis vaiko poreikius ir interesus. Kasdieninis buvimas tėvo darbe gali trikdyti vaiko socialinių poreikių tenkinimą, nes tuo metu vaikas, būdamas savo aplinkoje gali pasirinkti ką veikti – bendrauti su draugais, būti lauke, žiūrėti TV, skaityti ar miegoti. Tuo tarpu tėvo darbe tokie jos poreikiai apribojami. Laikytina, kad siekis kasdien pasiimti vaiką su savimi atitinka labiau paties atsakovo interesus, o ne vaiko. Pažymėtina ir tai, kad pagal byloje pateiktus duomenis atsakovas dirba dviejuose darbuose iki 18 valandos, todėl vaiko interesai ne tik kad nebūtų tenkinami, bet ir nukentėtų dėl vaiko blaškymo iš vienos vietos į kitą ir pan.

Tokiu atveju tikslingiau, kad tėvas epizodiškai pasiimtų dukrą po savo darbo valandų ir tuo metu vaikas būtų pailsėjęs, paruošęs pamokas bei bendrautų su vaiku pagal nustatytiną tvarką. Teismas vadovaudamasis LR CPK 93 str. ir spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, sprendžia dėl bylinėjimosi išlaidų skirstysimo proporcingai tinkintinų reikalavimų apimčiai.

Taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos sprendimui įsiteisėjus (CPK 384 str. 5d., CK 3.65 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

1. ieškinį tenkinti iš dalies.

2. Nustatyti K. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

3. Priteisti iš E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą dukrai K. V., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 170 Eur kas mėnesį nuo 2015-03-27 iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

4. R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirti K. V., gim. (duomenys neskelbtini), skiriamų lėšų tvarkytoju.

5. Nustatyti E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir nepilnametės K. V., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką:

5.1. Atsakovas E. V. paima dukrą K. V. iš jos gyvenamosios vietos darbo dienomis du kartus per savaitę, iš anksto suderinęs su ieškovę datas, nuo 18.30 val. ir pristato ją į ieškovės R. R. gyvenamąją vietą 20.00 val.;

5.2. Atsakovas E. V. bendrauja su dukra K. V. kas antrą savaitgalį, nuo šeštadienio 10.00 val., paimdamas dukrą K. iš ieškovės R. R. gyvenamosios vietos, iki sekmadienio 18.00 val., pristatydamas ją atgal į ieškovės R. R. gyvenamąją vietą;

5.3. Poriniais metais šalių dukra K. pirmą Šv. Velykų dieną ir Šv. Kalėdas praleidžia su atsakovu E. V., o antrą Šv. Velykų dieną ir Naujuosius metus praleidžia su ieškove R. R.. Neporiniais metais šalių dukra K. pirmą Šv. Velykų dieną ir Šv. Kalėdas praleidžia su ieškove R. R., o antrą Šv. Velykų dieną ir Naujuosius metus praleidžia su atsakovu E. V.;

5.4. Atsakovas E. V. jam priklausančią Šv. Velykų dieną pasiima dukrą K. Vaškelevičiūtę iš ieškovės R. R. gyvenamosios vietos 10.00 val. ir pristato dukrą atgal į ieškovės R. R. gyvenamąją vietą 20.00 val. Per atsakovui E. V. priklausančias bendrauti su dukra K. Šv. Kalėdas ar Naujuosius metus, atsakovas E. V. dukrą pasiima iš ieškovės R. R. gyvenamosios vietos pirmąją šventės dieną 12.00 val. ir pristato dukrą atgal į ieškovės R. R. gyvenamąją vietą antrosios šventės dienos iki 16.00 val.;

5.5. Šalių dukra K. V.ė savo gimtadienius poriniais metais bendrauja su ieškove R. R., o neporiniais metais su atsakovu E. V.;

5.6. Motinos dieną K. V. leidžia su ieškove R. R., o tėvo dieną su atsakovu E. V.;

5.7. K. V. vasaros atostogų metu, atsakovas E. V. turi teisę vieną mėnesį praleisti su dukra K. V., konkretų dukters pasiėmimo ir grąžinimo laiką prieš mėnesį suderinus su vaiko motina;

5.8. K. V. mokyklinių, rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu, atsakovas E. V. turi teisę nepertraukiamai po 3 dienas praleisti su dukra K. V., konkretų dukters pasiėmimo ir grąžinimo laiką prieš mėnesį suderinus su vaiko motina.

5.9. K. V. mokyklinių atostogų metu galioja nustatyta bendravimo tvarka, kuri gali būti keičiama atsižvelgiant į dukters poreikius, atostogų terminą, konkretų laiką suderinus su motina.

5.10. Apie negalėjimą arba nepageidavimą susitikti su dukra ar pasiimti dukros teismo nustatytu bendravimo grafiku, E. V., įpareigotinas iš anksto apie tai informuoti R. R.;

5.11. R. R. apie dukters susirgimus ir kitas objektyvias aplinkybes, trukdančias bendrauti su dukra teismo nustatytu bendravimo grafiku, E. V. įpareigotina informuoti iš anksto.

5.12. Pasitaikius atvejui, kai K. V. buvimo su tėvu metu ji suserga, vaiko tėvas nedelsiant apie tai informuoja R. R. ir imasi priemonių vaiką perduoti R. R.

6. Priteisti iš E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 410 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

7. Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.

8. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2013-11-21 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.