- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-19
- Bylos Nr.
- e2A-1031-230/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05075-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Tomas Romeika
- Ieškovas
- J. I.
- Atsakovas
- Kauno rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Kauno rajono savivaldybės administracijos Lapių
- Kategorijos
- 2.1.2.4Negaliojantys sandoriai
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės, Tomo Romeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. I. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. I. ieškinį atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims Kauno rajono savivaldybės administracijos Lapių seniūnijai, J. A. S., R. Z., S. N., K. I. dėl pažymų pripažinimo negaliojančiomis ir juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. I. ieškinyje teismo prašė pripažinti negaliojančiomis 2015 m. kovo 30 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos Lapių seniūnijos seniūno R. S. išduotas pažymas Nr. 1.3-192, parengtas A. M. ir R. A.; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. V., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po E. I. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti. Ieškinyje nurodė, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos Lapių seniūnijos seniūnas R. S. pasirašė dvi tos pačios datos (2015 m. kovo 30 d.) ir tuo pačiu registracijos numeriu (Nr. 1.3-192) pažymėtas pažymas. Ginčijamose pažymose nurodyti faktiniai duomenys, kad J. A. S. ir M. V. pastatus statė pačios, neteisingi, neatitinka tikrovės, kadangi nei J. A. S., nei M. V. 1939 m. pastatų statyti negalėjo, jos buvo labai jauno amžiaus (13 m. ir 19 m.). Be to, ginčijamose pažymose neteisingai nurodytos J. A. S. ir M. V. priklausančios gyvenamojo namo dalys, t. y. kad J. A. S. priklauso 2/3 dalys, o M. V. priklauso 1/3 dalis. Toks padalinimas atsirado vėliau ir akivaizdžiai prieštarauja archyvinių dokumentų duomenims. Pagal Kauno apskrities archyvo duomenis įvairiais laikotarpiais J. A. S., M. V. ar E. I. priklausė ne daugiau kaip po 1/2 dalį gyvenamojo namo. Ginčijamų pažymų pagrindu J. A. S. įregistravo savo nuosavybės teises į 2/3 dalis gyvenamojo namo, pastatą - rūsį, pastatą - tvartą, esančius (duomenys neskelbtini). Toks nuosavybės dalių nustatymas pažeidžia ieškovo teises į M. V. palikimą. Ieškovas nurodė, kad jo senelė buvo E. I., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Jo tėvas S. I. jau buvo miręs prieš atsirandant palikimui. Po E. I. mirties būtent jos dukra M. V. liko gyventi ginčo namų valdoje, naudojosi mirusios baldais, indais, kitais namų apyvokos daiktais, tvarkė namus, mokėjo mokesčius. Jokie kiti asmenys į E. I. turtą nepretendavo, palikimo nepriėmė. Todėl turi būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad M. V., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po E. I. mirties, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad apie 1960 m. J. A. S. pasistatė priestatą prie gyvenamojo namo. Būtent tuo pagrindu pasikeitė gyvenamojo namo dalys, priklausančios J. A. S. ir M. V. – iš 1/2 ir 1/2 dalies atitinkamai į 2/3 ir 1/3 dalis. Išduodant ginčijamas pažymas buvo atsižvelgta ne tik į istorinius duomenis, kuriais remiasi ieškovas, bet ir į objektyvius pasikeitimus. 1987 m. spalio 22 d. sudarytame ginčo gyvenamojo namo techniniame pase buvo nurodyta, kad jo naudingas plotas yra 92,04 kv. m., o pats namas turi du butus – 33,22 kv. m ir 58,82 kv. m. Pagal namų ūkio knygos Nr. 10 asmens sąskaitos duomenis, M. V. gyveno 33,22 kv. m ploto bute, o 58,82 kv. m ploto bute gyveno J. A. S.. Susumavus butų plotus (92,04 kv. m) akivaizdu, kad M. V. valdė 1/3 dalį gyvenamojo namo, o kitas 2/3 jo dalis valdė J. A. S.. Todėl svarbu ne tai, kas kažkada buvo įrašyta archyviniuose dokumentuose, bet tai, ar dokumentai atitinka objektyvią tikrovę. Atsakovės nuomone, teisiškai nereikšminga, kad ginčijamose pažymose yra įrašyta, jog M. V. ir J. A. S. pastatus statė pačios, kadangi jokiuose dokumentuose nėra nurodytas teisinis pagrindas, pagal kurį jos įgijo gyvenamojo namo dalis.
3. Tretieji asmenys J. A. S., R. Z. ir K. I. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 1939 m. L. ir E. I. pasistatė gyvenamąjį namą, kurį sudarė patalpos – I-4, I-5, I-6, II-1, II-2, II-3. L. ir E. I. turėjo keturis vaikus - dukrą M., dukrą S. (S.), dukrą G. (G.) ir sūnų S. (S.). L. I. mirė 1953 m., o E. I. mirė 1973 m. 1946 m. S. I. susituokė su J. (šiuo metu – J. A. S.). S. I. su sutuoktine prie tėvų – L. ir E. I. pastatyto namo 1960 m. pristatė priestatą, reikalingą savo šeimai. Priestatą sudaro patalpos - I-1, I-2, I-3. Realiai gyvenamasis namas yra suformuotas iš dviejų butų. S. I. mirė 1972 m. Po jo mirties naujai suformuotoje (padidintoje) gyvenamojo namo dalyje liko gyventi S. I. sutuoktinė J. A. S. su vaikais. Kitoje gyvenamojo namo dalyje toliau gyveno M. V..
4. Tretieji asmenys Kauno rajono savivaldybės administracijos Lapių seniūnija ir S. N. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinio reikalavimą dėl pažymų pripažinimo negaliojančiomis atmetė, civilinės bylos dalį pagal ieškinio reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo nutraukė, priteisė iš ieškovo J. I. trečiojo asmens R. Z. naudai 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybei 48,15 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
6. Teismas iš namų valdos techninės apskaitos bylos Nr. 5147/8578 duomenų nustatė, kad ji buvo sudaryta 1987 m. spalio 2 d.; ant namų valdos techninės apskaitos bylos viršelio nurodyti asmenys, esantys gyvenamojo namo savininkai – S. J. A., V. ir V. M., L.; pirmame namų valdos techninės apskaitos bylos lape yra įrašytos kiekvienam savininkui priklausančios gyvenamojo namo dalys, t. y. S. J. A., V. – 2/3; V. M., L. – 1/3; trečiame namų valdos techninės apskaitos bylos lape yra užfiksuota informacija apie patį gyvenamąjį namą: butų skaičius - 2; kambarių skaičius - 3; bendras naudingas plotas (kv. m) - 92,04; trečiame namų valdos techninės apskaitos bylos lape užfiksuota 1-ojo buto informacija: kambarių skaičius - 1; bendras naudingas plotas (kv. m) - 33,22; trečiame namų valdos techninės apskaitos bylos lape užfiksuota 2-ojo buto informacija: kambarių skaičius - 2; bendras naudingas plotas - 58,82.
7. Teismas namų valdos techninės apskaitos bylą Nr. 5147/8578 laikė oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią, ir sprendė, jog nėra pagrindo abejoti joje užfiksuotos informacijos teisingumu.
8. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad svarbią įrodomąją reikšmę turi ir paties ieškovo teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai ir jo paties gyvenamojo namo plane nurodytos patalpos, kuriomis naudojosi J. A. S. ir M. V.. Ieškovas patvirtino, kad jo tėvas S. I. su šeima, savo tėvo L. I. leidimu, apsigyveno dalyje gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini); kitoje dalyje liko gyventi L. I. su E. I. bei trimis dukromis – M., G. ir S.; S. I. prie gyvenamojo namo pristatė priestatą, taip padidindamas gyvenamojo namo dalį, kuria su šeima jis naudojosi; L. I. mirus, vienoje gyvenamojo namo dalyje toliau gyveno E. I. su savo dukromis, kitoje – S. I. su šeima; J. S. visą laiką naudojosi patalpomis, plane pažymėtomis: I-1, I-2, I-3, I-4, I-5 ir I-6, o M. V. visą laiką naudojosi patalpomis, pažymėtomis: II-1, II-2 ir II-3; nurodytos patalpos sudarė du atskirus butus.
9. Teismas, remdamasis nurodytais faktiniais duomenims konstatavo, kad ginčijamose 2015 m. kovo 30 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos Lapių seniūnijos seniūno R. S. išduotose pažymose yra nurodyti duomenys, kurie visiškai atitinka namų valdos techninės apskaitos bylos Nr. 5147/8578 duomenis. Teismo vertinimu, būtent namų valdos techninės apskaitos byloje Nr. 5147/8578 įrašyta informacija yra tiksliausia ir objektyviausia, atitinkanti realią faktinę situaciją, susiklosčiusią tarp gyvenamojo namo 1A1m, esančio (duomenys neskelbtini), valdytojų (naudotojų), o ginčo šalių paaiškinimai bei nagrinėjamoje byloje surinkti rašytiniai duomenys neabejotinai patvirtina namų valdos techninės apskaitos byloje Nr. 5147/8578 įrašytos informacijos teisingumą.
10. Tai liudija ir faktinės aplinkybės, jog 1939 m. E. ir L. I. pasistatė gyvenamąjį namą 1A1m; E. ir L. I. susilaukė 4 vaikų – S., M., S. ir G.; sūnui S. I. apsivedus su J. M. (šiuo metu – S.) bei susilaukus keturių vaikų (J. I., R. Z., S. N. ir K. I.), gyvenamais namas 1A1m buvo padalintas į dvi dalis; vienoje dalyje (viename namo gale) apsigyveno S. I. šeima, o kitoje namo dalyje (kitame namo gale) liko gyventi E. ir L. I. su kitais trimis savo vaikais – M., S. ir G.; apie 1960 m. S. ir J. I. šeima prie gyvenamojo namo dalies, kuria jie naudojosi, pasistatė priestatą; mirus S. I., namo dalyje su pastatytu priestatu toliau gyveno J. S. šeima, o kitoje namo dalyje gyveno E. I. su dukromis – M. (ir jos sutuoktiniu A. V.), S. ir G.; mirus E. I., faktinė situacija nepasikeitė – namo dalyje su pastatytu priestatu gyveno J. S. šeima, o kitoje namo dalyje gyveno M. V. su vyru bei jos seserys – S. ir G.; J. S. visą laiką naudojosi patalpomis, plane pažymėtomis: I-1, I-2, I-3, I-4, I-5 ir I-6, o M. V. visą laiką naudojosi patalpomis, pažymėtomis: II-1, II-2 ir II-3; tokia faktinė situacija, t. y. kad J. S. valdo 2/3 gyvenamojo namo 1A1m dalis (58 kv. m ploto), o M. V. valdo 1/3 dalį gyvenamojo namo 1A1m (33,22 kv. m ploto), buvo užfiksuota 1987 m. spalio 2 d. sudarytoje namų valdos techninės apskaitos byloje Nr. 5147/8578.
11. Teismas pažymėjo, kad neatitikimai tarp namų valdos techninės apskaitos byloje Nr. 5147/8578 įrašytos informacijos, kuri yra perkelta į ginčijamas pažymas, ir Kauno apskrities archyvo išduotose pažymose nurodytos informacijos yra nulemti to laikmečio aplinkybių ir yra objektyviai pateisinami. Namų valdos techninės apskaitos byla Nr. 5147/8578 buvo sudaryta 1987 m. spalio 2 d. ir yra naujausias (be kita ko, vienintelis) dokumentas, oficialiai charakterizuojantis techninius gyvenamojo namo 1A1m parametrus bei tiesiogiai įvardijantis jo valdytojus (savininkus), nustatantis, kokios minėto gyvenamojo namo dalys kokiam asmeniui priklauso. Iš nagrinėjamos civilinės bylos medžiagos akivaizdu, kad Kauno apskrities archyvui nebuvo perduota ir nebuvo saugoma naujausia informacija apie gyvenamojo namo 1A1m, esančio (duomenys neskelbtini), valdytojus (savininkus), nes tokia informacija buvo parengta ir užfiksuota tik 1987 m. spalio 2 d. Todėl esant prieštaravimams tarp ginčijamose pažymose nurodytų duomenų ir Kauno apskrities archyvo išduotose pažymose nurodytos informacijos, būtina vadovautis tuo dokumentu, kuris atspindi naujausius ir objektyviausius duomenis, t. y. namų valdos techninės apskaitos bylos Nr. 5147/8578 duomenimis.
12. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. sprendimo, priimto civ. byloje Nr. 2-1606-058/2006, aprašomojoje dalyje yra užfiksuoti J. I. paaiškinimai, iš kurių matyti, kad jis pripažįsta, jog po M. V. mirties paveldėjo tik 1/3 dalį gyvenamojo namo. Atsižvelgdamas į visas aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančiomis 2015 m. kovo 30 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos Lapių seniūnijos seniūno R. S. išduotas pažymas.
13. Teismas sprendė, kad nors 2005 m. rugpjūčio 24 d. Kauno apskrities archyvo pažymoje Nr. V10-4205 ir nurodyta, jog 1961-1963 metų knygoje įrašyta „pusė pastatų I. E.“, tačiau visais kitais ataskaitiniais laikotarpiais, pradedant nuo 1971-1972 m. E. I. jokių pastatų jau nevaldė, jai jau nepriklausė joks ūkinis vienetas. Nuo 1964-1966 m. ūkį valdančiais asmenimis yra nurodomos išimtinai M. V. bei J. S. (iki 1980 m. – I.). Iš to seka, kad anksčiau E. I. priklausęs (jai ūkinėse knygose priskirtas) turtas (ūkis) jau 1971-1972 m. laikotarpiu buvo parėjęs ir valdomas kitų asmenų, t. y. M. V. bei J. S., ji savo dalį ūkyje buvo praradusi. Todėl savo mirties dieną (duomenys neskelbtini) E. I. neturėjo jokio realiai valdomo (mirties atveju – paliktino ir kitų asmenų paveldimo) turto. Nesant jokio E. I. priklausiusio (paliktino ir kitų asmenų paveldimo turto), jo negalėjo paveldėti nei M. V., nei kiti ją pergyvenę vaikai. Esant tokioms aplinkybėms, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas ieškovui nesukels jokių realių teisinių pasekmių, todėl toks reikalavimas negali būti nagrinėjamas teisme.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovas J. I. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nepagrįstai Kauno apskrities archyvo 2005-08-24, 2006-12-05, 2015-02-26 pažymų, pagal kurias įvairiais laikotarpiais po 1/2 gyvenamojo namo 1A1m priklausė E. I. ar M. V. ir J. A. S., nelaikė oficialiu rašytiniu įrodymu ir be jokio pagrindo prioritetą suteikė namų valdos techninės apskaitos bylai Nr. 5147/8578.
1.2. Ginčijamose pažymose yra įrašyti tikrovės neatitinkantys, išgalvoti duomenys dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo (statybos būdu), įrašyti duomenys, neatitinkantys pirminio informacijos šaltinio Kauno apskrities archyvo pažymose padarytų įrašų dėl bendrosios nuosavybės dalių, be to, ginčo pažymos suformuotos remiantis galimai suklastotais Lapių seniūnijos žinioje buvusiose ūkinėse knygose ištaisytais įrašais. Įrašai namų ūkio knygoje buvo sąmoningai ištaisyti tuo tikslu, kad J. A. S. „palengvinti“ nuosavybės teisės į 2/3 dalis ginčo statinių registraciją VĮ Registrų centre.
1.3. Techninio inventorizavimo dokumentai (t. y. namų valdos techninės apskaitos byla Nr. 5147/8578) pagal teismo nurodytą Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-25 nutarimu Nr. 297 ,,Dėl pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo“, 9.2 p. yra dokumentai, kurie tik netiesioginiu būdu patvirtina nuosavybės teisę į pastatus, statinius ir butus. Tuo tarpu archyvo išduotos pažymos apie įrašus ūkinėse knygose pagal Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-03-03 nutarimu Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“, 2.1 p. yra pagrindiniai dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisę į pastatus ar statinius. Taigi teismas nepagrįstai prioritetą suteikė techninio inventorizavimo dokumentui, paneigdamas oficialaus rašytinio įrodymo – Kauno archyvo išduotų pažymų – juridinę galią ir reikšmę.
1.4. Namų valdos techninės apskaitos byla Nr. 5147/8578, parengta 1997 m., visiškai netenkina CPK 197 straipsnio 2 dalies reikalavimų, todėl nelaikytina įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją reikšmę.
1.5. Teismo išvada, kad namų valdos techninės apskaitos byla Nr. 5147/8578 yra vienintelis dokumentas, oficialiai nustatantis, kokios gyvenamojo namo dalys kokiam asmeniui priklauso, laikytina nepagrįsta, prieštaraujanti Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-03- 03 nutarimu Nr. 278 ,,Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“, 2.1 p. nuostatai.
1.6. Nepagrįsta teismo išvada, kad namų valdos techninės apskaitos byla Nr. 5147/8578, kuri buvo sudaryta 1987 m. spalio 2 d., yra naujausias dokumentas, nustatantis gyvenamojo namo 1A1m nuosavybės dalis. Tiek Kauno apskrities archyvo 2005-08-24 pažyma Nr. V10- 4205, tiek 2006-12-05 pažyma Nr. (10.6)V10-5863, tiek 2015-02-26 pažyma Nr. (10.6)V10-479 pateikia duomenis apie 1990 m. ir remiantis šiais duomenimis J. A. S. nuosavybės teise priklauso ne 2/3, bet 1/2 gyvenamojo namo dalis.
1.7. Teismas nepagrįstai aplinkybę, kad J. A. S. su savo šeima gyveno ir naudojosi gyvenamojo namo 1A1m dalimi, pripažino nuosavybės teisės į dalį gyvenamojo namo įgijimo pagrindu, nors tokio nuosavybės teisės įgijimo/perėjimo pagrindo nei šiuo metu galiojantis CK 4.47 straipsnis, nei 1964 m. CK nuostatos, reglamentavusios nuosavybės teisės į statinius įgijimą, nenumatė. Namų valdos techninės apskaitos byla Nr. 5147/8578 nėra nuosavybės teisių į statinius įgijimo, nėra ir bendrosios nuosavybės teise valdomo turto dalių pasikeitimo juridinis pagrindas. Pagal 1964 m. CK nuostatas, asmeninis turtas (nagrinėjamu atveju 1939 m. statybos ieškovo seneliams L. I. ir E. I. priklausęs ginčo turtas) galėjo būti perleidžiamas tik sandoriu, o nekilnojamas turtas - notarine tvarka patvirtinta sutartimi.
1.8. Teismas nepagrįstai pripažino įrodyta aplinkybę, kad S. I. ir jo sutuoktinė J. A. S. (buv. I.) 1960 m. prie gyvenamojo namo pasistatė priestatą, taip padidindami gyvenamojo namo dalį, kuria ir naudojosi J. A. S. su šeima. Suklydęs dėl šios aplinkybės egzistavimo ir net netyręs jos atsiradimo pagrindo, teismas nepagrįstai nusprendė, kad ginčijamose pažymose įrašas dėl nuosavybės įgijimo pagrindo, jog J. A. S. pastatus statė pati, nėra melaginga ar neteisinga informacija, kad pažymos nėra suklastotos ir neprieštarauja jokioms imperatyvioms teisės normoms.
1.9. Įrodymų (notarinės sutarties), kad dalis ginčo gyvenamojo namo buvo perleisti J. A. S. ar/ir S. I. byloje nėra. Duomenų, kad J. A. S. ar/ir S. I. nustatyta tvarka buvo suteiktas žemės sklypas statybai prie gyvenamojo namo 1A1m taip pat nėra. Duomenų, kada ir kokiu laikotarpiu buvo pradėti, vykdyti ir baigti statybos darbai (statybos leidimas, statybinių medžiagų įsigijimo kvitai, statybos darbų užbaigimo aktas ir pan.) byloje nėra. Akivaizdu, kad aplinkybių, kuo remiantis ginčo pažymose buvo padarytas neteisėtas įrašas, kad J. A. S. statinius statė pati teismas net netyrė, jų nesiaiškino.
1.10. Kadangi ginčo gyvenamasis namas pastatytas iki kolūkiečių kiemo turto teisinio režimo, todėl teismas nepagrįstai taikė kolūkiečių kiemą reglamentavusias teisės normas, teigdamas, kad E. I. savo mirties dieną neturėjo jokio realiai nuosavybės teise valdomo turto. Kadangi E. I. palikimas atsirado jai mirus (duomenys neskelbtini), todėl nagrinėjamu atveju paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. CK nuostatos.
1.11. Daiktinės teisės šiuo metu yra nenustatytos į E. I. jos mirties dieną priklausiusį turtą, todėl ieškovas ir kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo. Aplinkybę, jog E. I. mirties dieną buvusį ir jai nuosavybės teise priklausiusį turtą faktiškai jį pradėdama valdyti perėmė M. V. patvirtino ir pripažino visos bylos baigtimi suinteresuotos šalys, o taip pat liudytojais apklausti asmenys. Taigi yra visos teisinės bei faktinės prielaidos ir pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
Atsiliepimas
15. Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Namų valdos techninės apskaitos bylos duomenimis buvo padaryti įrašai ir Lapių seniūnijos namų ūkio knygoje Nr. 10. Tai liudija jos 20 lapo antroje pusėje esantis įrašas „Inv. Nr. 5147“ ir 22 lapo antroje pusėje esantis įrašas „Inv. 5147“. Todėl teismas pagrįstai vadovavosi pirminiu informacijos šaltiniu, t. y. namų valdos techninės apskaitos byla Nr. 5147/8578 ir joje užfiksuotais duomenimis, ir neturėjo jokio pagrindo abejoti joje užfiksuotos informacijos teisingumu.
2.2. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. sprendimo, priimto civ. byloje Nr. 2-1606-058/2006, aprašomojoje dalyje yra užfiksuoti J. I. paaiškinimai, iš kurių matyti, kad jis pripažįsta, jog po M. V. mirties paveldėjo tik 1/3 dalį gyvenamojo namo.
2.3. Namų valdos techninės apskaitos byloje Nr. 5147/8578 nėra įrašų, kvestionuojančių nekilnojamojo turto ar jo dalies statybos teisėtumą.
Žemesnės instancijos teismas
2.4. Teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278, kuriuo patvirtintas dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašas, ir kuriame nustatyta supaprastinta tvarka įregistruojant nekilnojamąjį daiktą (pastatytą iki 1991 m. liepos 25 d.) ar daiktines teises į jį. Kauno rajono savivaldybės administracijos Lapių seniūnijos išduotos pažymos pagrindu nuosavybės teisė (ir nuosavybės teisės dalys) įregistruota kaimo vietovėje, nes būtent tokiems atvejams taikytina supaprastinta nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių įregistravimo tvarka.
Atsiliepimas
16. Trečiasis asmuo R. Z. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
3.1. Pastatai pastatyti iki 1991 m. gali būti registruojami be statybos dokumentų, todėl teisinė registracija atliekama pagal seniūnijos pažymas, sudarytas pagal ūkines knygas.
3.2. Nuosavybės dalys nustatytos teisingai, todėl atlikta teisinė registracija į 2/3 dalis J. S. vardu atitinka tikrovę, tikrąsias nuosavybės faktines dalis ir negali būti panaikinta.
3.3. 2006 m. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimas dėl juridinio fakto nustatymo patvirtina, kad ieškovas tuo metu teismui nurodė kitokias aplinkybes, t. y. kad M. V. priklauso 1/3 dalis namo. Tokie duomenys užfiksuoti įsiteisėjusiame teismo sprendime, todėl turi privalomąją, prejudicinę galią ir teismas šioje byloje minėtu sprendimu privalo vadovautis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
18. Byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės: 1) L. I. ir E. I. 1939 m. pasistatė gyvenamąjį namą 1A1m (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno kartu su keturiais vaikais (S. I., M. I., S. I. ir G. (G.) I.); 2) S. I. susituokus su J. M. (šiuo metu – J. A. S.) ir susilaukus vaikų, jie visi apsigyveno vienoje gyvenamojo namo dalyje, o kitoje liko gyventi patys L. ir E. I. su likusiais trimis vaikais; 3) S. I. su sutuoktine J. I. apie 1960 m. prie gyvenamojo namo dalies, kurioje gyveno jų šeima, pasistatė priestatą; 4) pastačius priestatą, padidintoje gyvenamojo namo dalyje toliau liko gyventi S. I. šeima, kitoje namo dalyje gyveno E. I. su dukromis – M. V. (ir jos sutuoktiniu A. V.), S. I. ir G. (G.) I.; 5) (duomenys neskelbtini) mirus S. I., padidintoje gyvenamojo namo dalyje liko gyventi jo sutuoktinė J. I. (dabar J. A. S.) su vaikais; 6) (duomenys neskelbtini) mirus E. I., kitoje gyvenamojo namo dalyje liko gyventi jos trys dukros – M. V. (ir jos sutuoktinis A. V.), S. I. ir G. (G.) I..
19. Ginčo objektas yra dvi 2015m. kovo 30 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos Lapių seniūnijos seniūno R. S. pasirašytos pažymos Nr. 1.3-192. Vienoje jų nurodyta nagrinėjamam ginčui aktuali informacija, kad pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos Lapių seniūnijos ūkinę knygą 10-23 asmens sąskaitos Nr. 619, J. A. S., gim. (duomenys neskelbtini), vardu be kitų pastatų (verandos, ūkio pastato, kiemo rūsio, tvarto, kitų įrenginių) įregistruota 2/3 gyvenamojo namo dalys 1A1m, kurio bendras plotas 90,94 kv. m, pastatai statyti 1939 metais, J. A. S. pastatus statė pati. Kitoje pažymoje nurodyta ta pati informacija, liečianti J. A. S. įregistruotas gyvenamojo namo dalis, pastatymo metus ir tai, kad J. A. S. pastatus statė pati, papildomai nurodyta, kad pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos Lapių seniūnijos ūkinę knygą 10-21 asmens sąskaitos Nr. 617, M. V., gim. (duomenys neskelbtini), vardu be kitų pastatų įregistruota 1/3 gyvenamojo namo dalis 1A1m, kurio bendras plotas 90,94 kv. m, pastatai statyti 1939 m., M. V. pastatus statė pati. Šių pažymų pagrindu J. A. S. įregistravo nuosavybės teises į 2/3 gyvenamojo namo 1A1m dalis. Ieškovo teigimu, šiose pažymose nurodyti neteisingi duomenys dėl gyvenamojo namo dalių ir statytojų, nes J. A. S. ir M. V. 1939 m. negalėjo šio namo pastatyti, kadangi buvo itin jauno amžiaus, o gyvenamojo namo dalys nurodytos neteisingai ir prieštarauja archyvo dokumentams, kuriuose yra aiškiai nurodyta, kad tiek J. A. S., tiek ir M. V., įvairiais laikotarpiais, valdė po 1/2 dalį gyvenamojo namo 1A1m.
20. Ieškovas J. I. (M. V. įpėdinis, jos teisių perėmėjas) ieškinyje prašė pripažinti negaliojančiomis 2015 m. kovo 30 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos Lapių seniūnijos seniūno R. S. išduotas pažymas Nr. 1.3-192; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. V., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po E. I. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti.
21. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinį dėl pažymų pripažinimo negaliojančiomis atmetė, kadangi įvertinę byloje pateiktus įrodymus sprendė, jog Kauno rajono savivaldybės administracijos Lapių seniūnijos seniūno R. S. išduotose pažymose nurodyti duomenys atitinka namų valdos techninės apskaitos bylos duomenis ir šalių paaiškinimus, o neatitikimai tarp namų valdos techninės apskaitos bylos duomenų ir Kauno apskrities archyvo pažymose nurodytos informacijos šalintini, laikant, kad namų valdos techninės apskaitos bylos duomenys yra reikšmingesni, nes atspindi naujausius ir faktinę padėtį atitinkančius duomenis. Civilinės bylos dalį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo po E. I. mirties priėmimo) nustatymo teismas nutraukė, kadangi sprendė, jog prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels ieškovui teisinių pasekmių. Tokią išvadą teismas grindė tuo, kad nuo 1971-1972 m. pastatų valdytojais buvo tik M. V. bei J. A. S., o E. I. jokių pastatų nebevaldė, todėl mirties momentu paliktino turto nebeturėjo.
22. Su priimtu teismo sprendimu nesutinka ieškovas, teigdamas, kad teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepagrįstai prioritetą suteikdamas namų valdos techninės apskaitos bylos duomenims, kai archyvo išduotos pažymos apie įrašus ūkinėse knygose pagal Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-03-03 nutarimu Nr. 278, 2.1 punktą yra pagrindiniai dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisę į pastatus ar statinius, ir yra oficialūs rašytiniai įrodymai. Taip pat nurodo, kad teismo išvada dėl nuosavybės dalių ir nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, t. y. jog J. A. S. statėsi pati, yra nepagrįsta, nes nėra pateikta duomenų, kad J. A. S. ar/ir S. I. būtų įgiję gyvenamojo namo dalį ar pastatę priestatą įstatymų nustatyta tvarka, o namų valdos techninės apskaitos bylos duomenys nėra nuosavybės dalių pasikeitimo pagrindas. Taip pat nesutinka su teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas nutraukti bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, kadangi teismas nepagrįstai nustatė, jog E. I. mirties dieną neturėjo nuosavybės teise valdomo turto.
Dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos Lapių seniūnijos seniūno išduotų pažymų pripažinimo negaliojančiomis ir su tuo susijusių įrodymų vertinimo
23. Kaip jau nurodyta nutarties 21 punkte, pirmosios instancijos teismas ieškinį dėl seniūno išduotų pažymų pripažinimo negaliojančiomis atmetė, kadangi vertindamas byloje pateiktus įrodymus sprendė, jog namų valdos techninės apskaitos bylos duomenys yra reikšmingesni nei archyvo pažymos, nes atspindi naujausius ir faktinę padėtį atitinkančius duomenis. Ieškovas teigia, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, nepagrįstai prioritetą suteikdamas būtent namų valdos techninės apskaitos bylos duomenims, kurie nelaikytini didesnę įrodomąją reikšmę turinčiais oficialiais rašytiniais duomenimis, o atvirkščiai – tokiais įrodymais laikytinos Kauno apskrities archyvo pažymos.
24. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 63 punktą).
25. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017 29 punktą).
26. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., pirmiau nurodytos nutarties 30 punktą).
27. Iš Kauno Tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro namų valdos techninės apskaitos bylos gyvenamojo namo techninio paso, sudaryto 1987-10-22, duomenų matyti, kad ginčo gyvenamojo namo 1Am 2/3 dalių savininke nurodyta J. A. S., o 1/3 dalies – M. V., jame nurodyti du butai – vienas - 33,22 kv. m, kitas - 58,82 kv. m, statybos metai nurodyti 1939 m. Pagal atliktos inventorizacijos metu galiojusį Lietuvos TSR Ministrų tarybos 1970-01-04 nutarimą Nr. 2 „Dėl teisinio pastatų registravimo Lietuvos TSR miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcijos patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais 1974-08-30 nutarimas Nr. 317 ir 1984-01-13 nutarimas Nr. 10) siekiant nustatyti pastatų valdymo teisę ir jų apskaitą buvo numatyta privaloma pastatų registracija, todėl 1987 m. sudaryta namų valdos techninės apskaitos byla atitinka tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus ir remiantis CPK 197 straipsnio 2 dalimi, priešingai nei teigia apeliantas, laikytina oficialiu rašytiniu įrodymu, kaip ir Kauno apskrities archyvo pažymos.
28. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad esant duomenų neatitikimui tarp Kauno apskrities archyvo pažymų, kuriose nurodyta, kad tiek J. A. S., tiek M. V. valdė po ½ dalį, namų ūkio knygos Nr. 10 ir namų valdos techninės apskaitos bylos Nr. 5147/8587 duomenų, buvo pagrindas remtis būtent pastarosios duomenimis, kaip atspindinčiais vėliausiai fiksuotus ir labiausiai faktinę padėtį atitinkančius duomenis. Tai pagrindžia pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti argumentai, jog nors Kauno apskrities archyvo 2015-02-26 pažymoje Nr. (10.6) V10-479 ir nurodyta, kad 1980-1990 metų Lepšiškių kaimo ūkinėje knygoje buvo įrašyta, jog M. V. ūkiui priklausė ½ dalis gyvenamojo namo, tačiau iš prie šios pažymos pridėtos knygos įrašų kopijos matyti, kad ½ gyvenamojo namo daliai priskirtas 38 kv. m bendrasis naudingas plotas (18 kv. m gyvenamasis plotas), kas akivaizdžiai neatitinka ½ namo, kuriame bendras naudingas plotas pagal 1987 m. inventorizavimo duomenis 92,04 kv. m, dalies.
29. Kad esant prieštaringiems duomenims tarp rašytinių įrodymų dėl nuosavybės dalių, šalinant šiuos prieštaravimus, turi būti remiamasi namų valdos techninės apskaitos bylos duomenimis, patvirtina ir tai, kad namų ūkio knygoje Nr. 10 ( 20-23 lapai) 1998-10-01– 2000-10-01 padaryti įrašai pagal namų ūkiui priskirtą bendrą naudingą plotą ir suskirstymą butais, kurie vėliau buvo taisyti, labiau atitinka namų valdos techninės apskaitos byloje nustatytas dalis Nr. 5147/8587 (1/3 ir 2/3 dalis), nei archyvo pažymose. Kadangi šiuose namų ūkio knygos įrašuose nurodytas Inv. Nr. 5147, todėl spręstina, kad šie įrašai vėliau buvo pataisyti, remiantis būtent namų valdos techninės apskaitos bylos duomenimis, ką patvirtino ir liudytoja R. A., pildžiusi šią knygą, ir tai nereiškia sąmoningo ūkinės knygos įrašų klastojimo.
30. Teismo išvadą, kad reikia remtis būtent namų valdos techninės apskaitos bylos duomenimis, pagrindžia ir tai, jog ir pats ieškovas paaiškino, kad M. V. ir J. A. S. naudojosi konkrečiomis gyvenamojo namo patalpomis, kurių bendras plotas atitinka nustatytas nuosavybės dalis, t. y. 1/3 ir 2/3 dalis. Be to, ieškovas pripažino, kad S. I. (J. A. S. sutuoktinis) prie gyvenamojo namo pasistatė priestatą, taip iš esmės padidindamas namo plotą ir savo dalį gyvenamajame name, kas savo ruožtu patvirtina būtent namų valdos techninės apskaitos byloje nustatytų gyvenamojo namo dalių pagrįstumą, o ne Kauno apskrities archyvo pažymose nurodytus duomenis dėl gyvenamojo namo dalių, kurie prieštarauja šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais nustatytoms aplinkybėms dėl faktinio patalpų naudojimosi kaip atskirais butais, ką patvirtina ir patalpų planas.
31. Kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl seniūno išduotų pažymų duomenų teisingumo ir šalinant prieštaravimą tarp rašytinių įrodymų duomenų, reikia remtis būtent namų valdos techninės apskaitos bylos duomenimis, prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-03-03 nutarimu Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“, 2.1 punkto reikalavimams. Pastarojoje normoje nustatyta, kad pastatyti seni statiniai Registre registruojami <...> nustatyta tvarka Registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir šiuos dokumentus: 2.1. savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose, jeigu statiniai kaimo gyvenamosiose vietovėse buvo pastatyti iki 1989 m. sausio 1 d. įskaitytinai. Pirmosios instancijos teismas šios normos reikalavimų nepažeidė, nes jis, remdamasis 1987 m. sudarytos namų valdos techninės apskaitos bylos duomenimis, tik darė išvadą, kad seniūno išduotos pažymos apie įrašus ūkinėse knygose atspindi teisingus duomenis, tačiau nelaikė, kad namų valdos techninės apskaitos byla teikia pagrindą įregistruoti daiktą ir daiktines teises į jį. Teisinė registracija atlikta būtent ieškovo ginčijamų pažymų, o ne namų valdos techninės apskaitos bylos pagrindu.
32. Atmestinas ieškovo apeliacinio skundo argumentas, jog teismas be pagrindo rėmėsi nustatyta aplinkybe apie faktinį gyvenamojo namo patalpų naudojimąsi, kadangi tai nėra nuosavybės įgijimo pagrindas. Nagrinėjamo ginčo atveju akivaizdu, kad nuosavybės teisės J. A. S. įregistruotos šioje byloje ginčijamų Kauno rajono savivaldybės administracijos Lapių seniūnijos seniūno R. S. išduotų pažymų (o ne namų valdos techninės apskaitos bylos, kaip teigia ieškovas) pagrindu, kuriose nurodytas nuosavybės atsiradimo pagrindas – nekilnojamasis turtas sukurtas statybos būdu, t. y. nuosavybė atsirado CK 4.47 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Duomenų, kad gyvenamąjį namą pastačius būtų buvę įregistruotos ieškovo senelių L. I. ir E. I. nuosavybės teisės, byloje nėra pateikta. Archyviniuose dokumentuose yra tik duomenys apie pusės pastatų priklausymą E. I. 1961-1963 m., tačiau vėlesniuose įrašuose ūkinėse knygose E. I. nuosavybė nebenurodoma. Todėl neturi reikšmės apeliacinio skundo argumentai, kad byloje nėra nustatyta, jog dalis gyvenamojo namo buvo perleista J. A. S. ar/ir S. I.. Bet kuriuo atveju byloje tiek rašytiniais įrodymais, tiek šalių paaiškinimais neginčijamai nustatyta, kad ginčo gyvenamasis namas, kaip nekilnojamasis turto objektas, buvo sukurtas statybos būdu, o seni kaimo gyvenamosiose vietovėse iki 1989 m. sausio 1 d. pastatyti statiniai ir daiktinės teisės į juos įregistruojami pagal savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose. Nesant ginčo, kad gyvenamais namas, kaip nekilnojamojo turto objektas, buvo sukurtas statybos būdu iki įstatyme nustatytos datos (1989 m. sausio 1 d.) ir iš archyvinių dokumentų, namų valdos techninės apskaitos bylos, kitų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustačius, kas valdė pastatytą gyvenamąjį namą, yra pagrindas spręsti, kieno tai nuosavybė. Pažymėtina, kad statytojo teisės ir pareigos taip pat yra perimamos.
Dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo po E. I. mirties fakto nustatymo
33. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, kad M. V., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po E. I. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti, nesukels ieškovui teisinių pasekmių. Tokią išvadą teismas grindė tuo, kad nuo 1971-1972 m. pastatų valdytojais buvo tik M. V. bei J. A. S., o E. I. jokių pastatų nebevaldė, todėl mirties momentu paliktino turto nebeturėjo, ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė.
34. Ieškovas, nesutikdamas su tokia teismo išvada, nurodo, kad nagrinėjamo ginčo atveju, nustačius, jog gyvenamąjį namą pastatė seneliai, ko šalys neginčija, nustatant nuosavybės teises turėtų būti taikomos paveldėjimo teisės, o ne kolūkiečių kiemą reglamentuojančios normos.
35. Tačiau byloje pateikti archyvo duomenys patvirtina, kad E. I. pastatus valdė 1961-1963 m., o nuo 1961-1966 m. ūkį valdančiais asmenimis yra nurodomos M. V. ir J. S. (anksčiau I.). Kadangi byloje nėra jokių šį pokytį nekilnojamojo turto valdyme pagrindžiančių duomenų ir įrodymų, teismas pagrįstai rėmėsi nustatytu faktu, kad E. I. pase buvo nurodyta socialinė padėtis – kolūkietė, todėl ūkio valdyme įvykusius pasikeitimą, ūkį pradėjus valdyti M. V., iš esmės pagrįstai grindė tuo metu galiojusiomis kolūkiečio kiemo statusą reglamentuojančiomis normomis. Be to, tarp šalių nėra ginčo, kad paskutiniuoju metu nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo valdytojomis buvo M. V. ir J. A. S.. Atsižvelgiant į tai, teismo išvada, kad E. I. savo mirties dieną jau nuosavybės teisėmis nebevaldė ginčo turto yra pagrįsta nurodytais įrodymais ir todėl ieškovo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nesukels jam jokių teisinių pasekmių. M. V. nuosavybės teises patvirtina archyvo dokumentai, namų valdos techninės apskaitos byla, seniūno išduotos pažymos ir ieškovui to pakanka, kad galėtų realizuoti savo teisę į M. V. palikimą.
36. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai šią bylos dalį nutraukė CPK 444 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas ieškovui nesukels jokių teisinių pasekmių ir toks ginčas nenagrinėtinas teisme (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
37. Nors šioje byloje jau buvo priimta 2017 m. birželio 2 d. nutartis, kuria teismas nutraukė civilinės bylos Nr. e2-10616-950/2017 (Nr. e2-1060-950/2018) dalį pagal ieškovo J. I. ieškinio reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo ir ši nutartis buvo panaikinta Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi, o byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau tai neužkerta kelio išnagrinėjus bylą iš esmės ir nustačius pagrindą šią bylos dalį nutraukti pakartotinai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Kauno r. Lapių seniūnijos seniūno išduotos pažymos yra teisingos, o tai reiškia, kad trečiojo asmens J. A. S. nuosavybės teisės į 2/3 dalis gyvenamojo namo yra įregistruotos pagrįstai, todėl nustatęs, kad kita gyvenamojo namo dalis priklauso M. V., turėjo pagrindą spręsti, kad ieškovo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, jog M. V., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po E. I. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti, nesukels ieškovui teisinių pasekmių. Palikėjos M. V. nuosavybės teisės nustatytos kitu pagrindu, t. y. tų pačių seniūno išduotų pažymų pagrindu, todėl nebereikia nustatyti kito M. V. nuosavybės teisės į gyvenamojo namo dalį įgijimo pagrindo – paveldėjimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. Apeliacinio skundo motyvais nenustačius pagrindų sprendimą pakeisti ar jį panaikinti ir jį palikus nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), apeliantui neatlygintinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, ir atvirkščiai – trečiajam asmeniui R. Z., kuri dėl pradėto apeliacinio proceso turėjo 200 Eur atstovavimo išlaidas, šios išlaidos priteistinos iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Taip pat iš apelianto priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei – 4,20 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo J. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui R. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme, o valstybei – 4,20 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.