- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-19
- Bylos Nr.
- e2-1060-950/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05075-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Ridikas
- Ieškovas
- J. I.
- Atsakovas
- Kauno rajono savivaldybės administracijos
dalyvaujant atsakovo Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovei teisės skyriaus vedėjai R. S.,
dalyvaujant trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos atstovei seniūno pavaduotojai R. A.,
dalyvaujant trečiųjų asmenų be savarankiškų reikalavimų (J. A. S., R. Z. ir K. I.) atstovei advokatei K. Č.,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. I. 2017-03-08 ieškinį dėl pažymų pripažinimo negaliojančiomis ir juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovas J. I. 2017-03-08 ieškiniu, pareikštu atsakovui Kauno rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims be savarankiškų reikalavimų - Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijai, J. A. S., R. Z., K. I. ir S. N., prašė:
(1) pripažinti negaliojančiomis 2015-03-30 Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno R. S. išduotas pažymas Nr. 1.3-192, parengtas A. M. ir R. A.;
(2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. V., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą atsiradusį po E. I. mirties - (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti.
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas R. S. pasirašė dvi tos pačios datos (2015-03-30) ir tuo pačiu registracijos numeriu (Nr. 1.3-192) pažymėtas pažymas, parengtas A. M. ir R. A., kurių turinys yra skirtingas. Pažymoje Nr. 1.3-192, kurią parengė A. M., yra nurodyta, kad: „pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos ūkinę knygą 10-23 asmens sąskaitos Nr. 619, J. A. S., gim. (duomenys neskelbtini), vardu įregistruotos 2/3 gyvenamojo namo dalys (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 90,94 kv.m., veranda (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas (duomenys neskelbtini), tvartas (duomenys neskelbtini) ir kiti kiemo įrenginiai. Pastatai pastatyti 1939 m., kurie yra adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimas suteiktas 2011-08-25 Kauno rajono tarybos sprendimu Nr. 206. J. A. S. pastatus statė pati.“. Tuo tarpu kitoje pažymoje Nr. 1.3-192, kurią parengė R. A., be anksčiau nurodytų duomenų, papildomai nurodoma, kad „J. A. S. vardu registruoti ir kiti pastatai: ūkio pastatas (duomenys neskelbtini), viralinė (duomenys neskelbtini), malkinė (duomenys neskelbtini), daržinė (duomenys neskelbtini), šulinys.“. Be kita ko, R. A. parengtoje pažymoje papildomai nurodoma, kad pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos ūkinę knygą 10-21 asmens sąskaitos Nr. 617, M. V., gim. (duomenys neskelbtini), vardu įregistruota 1/3 gyvenamojo namo dalis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 90,94 kv.m., veranda (duomenys neskelbtini), viralinė (duomenys neskelbtini), pastatas-daržinė (duomenys neskelbtini), malkinė (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas (duomenys neskelbtini), su priestatu (duomenys neskelbtini). Pastatai pastatyti 1939 m., kurie yra adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimas suteiktas 2011-08-25 Kauno rajono tarybos sprendimu Nr. 206. M. V. pastatus statė pati.“. Ginčijamose pažymose nurodyti faktiniai duomenys yra neteisingi, neatitinka tikrovės. Nei J. A. S., nei M. V. 1939 m. pastatų statyti negalėjo, nes buvo labai jauno amžiaus (13 m. ir 19 m.). Tačiau svarbiausia, kad ginčijamoje pažymose neteisingai nurodytos J. A. S. ir M. V. priklausančios gyvenamojo namo dalys, t.y. kad J. A. S. priklauso 2/3 dalys, o M. V. priklauso 1/3 dalis. Kauno apskrities archyvo duomenimis, įvairiais laikotarpiais J. A. S., M. V. ar E. I. priklausė ne daugiau kaip po 1/2 dalį gyvenamojo namo. Ginčijamų pažymų pagrindu J. A. S. įregistravo savo nuosavybės teises į 2/3 dalis gyvenamojo namo, pastatą - rūsį, pastatą - tvartą, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu buvo pažeistos jo, kaip M. V. turto paveldėtojo teisės, nes kaip jau buvo nurodyta, archyviniai dokumentai liudija, kad M. V. visada priklausė 1/2 dalis gyvenamojo namo, o ne 1/3 dalis, kaip kad yra įrašyta ginčijamose pažymose. Dėl nurodytų priežasčių, akivaizdaus prieštaravimo archyviniuose dokumentuose įrašytiems faktiniams duomenims, ginčijamos 2015-03-30 Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno R. S. išduotos pažymos Nr. 1.3-192, parengtos A. M. ir R. A., turi būti pripažintos negaliojančiomis. Be šio reikalavimo, prašo nustatyti ir juridinę reikšmę turintį (palikimo priėmimo) faktą. Jo senelė buvo E. I., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Jo tėvas S. I. jau buvo miręs prieš atsirandant palikimui. Po E. I. mirties būtent jos sesuo M. V. liko gyventi ginčo namų valdoje, naudojosi mirusios baldais, indais, kitais namų apyvokos daiktais, tvarkė namus, mokėjo mokesčius. Jokie kiti asmenys į E. I. turtą nepretendavo, palikimo nepriėmė. Remiantis tuo, teismo tvarka turi būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad M. V., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą atsiradusį po E. I. mirties - (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti.
Ieškovas J. I. papildomai teismo posėdžio metu nurodė, kad pažymos privalo būti panaikintos, nes jis negali įregistruoti savo nuosavybės teisių į 1/2 dalį gyvenamojo namo, nors būtent tiek priklausė M. V.. Tame name senais laikais gyveno M. V., jos vyras, taip pat dvi tetos. Ten gyveno dvi šeimos – S. I. šeima ir M. V. šeima. Šeimos namą buvo pasidalinę per pusę. J. A. S., kuri gyveno I. šeimoje, vėliau prie gyvenamojo namo pastatė priestatą. Priestatas nebuvo teisiškai įformintas. Iki priestato pastatymo, patalpose plane pažymėtose II-1, II-2, II-3 gyveno M. V.. Patalpose pažymėtose I-4, I-5, I-6 gyveno J. A. S.. Patalpos I-1, I-2, I-3 yra priestatas, kurį pastačius jame gyvena J. A. S.. Sutinka, kad pristatytas priestatas priklauso J. A. S.. Tačiau jis nori gauti tai, kas priklausė M. V., o jai priklausė pusę namo, o ne 1/3 dalis. Dėl giminystės santykių ieškovas paaiškino, kad E. I. yra jo močiutė, M. V. mama. E. I. be M. V. turėjo dar tris vaikus – S., S. ir G. (G.), bet visi yra mirę. Visi jie gyveno (duomenys neskelbtini). Iki mirties E. I. gyveno kartu su M. V. vienoje namo dalyje. Kitos dvi seserys – S. ir G. (G.), taip pat M. V. vyras, gyveno ten pat. Tuo tarpu kitoje namo dalyje gyveno J. A. S.. Jis pats nuo 1973 m. gyveno Domeikavoje, o (duomenys neskelbtini) k. tuo metu jau negyveno.
Ieškovo atstovė advokatė A. V. teismo posėdžio metu teisiniais argumentais pagrindė J. I. nurodytas faktines aplinkybes ir prašė jo ieškinį tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno rajono savivaldybės administracija su jo atžvilgiu pareikštu ieškinio reikalavimu dėl pažymų pripažinimo negaliojančiomis nesutiko. 2017-04-11 pateiktame atsiliepime nurodė, kad ieškovas pareikštame ieškinyje nutyli esminę faktinę aplinkybę, jog apie 1960 m. J. A. S. pasistatė priestatą prie gyvenamojo namo. Būtent tuo pagrindu pasikeitė gyvenamojo namo dalys, priklausančios J. A. S. ir M. V. - iš 1/2 ir 1/2 dalies atitinkamai į 2/3 ir 1/3 dalis. Išduodant ginčijamas pažymas buvo atsižvelgta ne tik į istorinius duomenis, kuriais remiasi ieškovas, bet ir į objektyvius pasikeitimus. 1987-10-22 sudarytame ginčo gyvenamojo namo techniniame pase buvo nurodyta, kad jo naudingas plotas yra 92,04 kv.m., o pats namas turi du butus - 33,22 kv.m. ir 58,82 kv.m. Pagal namų ūkio knygos Nr. 10 asmens sąskaitos duomenis, M. V. gyveno 33,22 kv.m. ploto bute, o 58,82 kv.m. ploto bute gyveno J. A. S.. Susumavus butų plotus (92,04 kv.m.) akivaizdu, kad M. V. valdė 1/3 dalį gyvenamojo namo, o kitas 2/3 jo dalis valdė J. A. S.. Atsakovo nuomone teisiškai nereikšminga, kad ginčijamose pažymose yra įrašyta, jog M. V. ir J. A. S. pastatus statė pačios, kadangi jokiose dokumentuose nėra nurodytas teisinis pagrindus pagal kurį jos įgijo gyvenamojo namo dalis. Dėl ieškovo reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, atsakovas neturi jokio teisinio suinteresuotumo ir palieka jį spręsti išimtinai teismui.
Atsakovo Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovė teisės skyriaus vedėja R. S. teismo posėdžio metu teisiniais argumentais pagrindė atsiliepime į ieškinį nurodytas faktines aplinkybes ir prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija atsiliepimo į ieškovo J. I. ieškinį Kauno apylinkės teismui nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos atstovė seniūno pavaduotoja R. A. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) seniūnija įsikūrė tik 1997 m., prieš tai buvo (duomenys neskelbtini) vykdomasis komitetas, kuris vedė visas ūkines knygas. Ji asmeniškai Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijoje dirba nuo 2000-06-13. Žino, kad iki 1990 m. viename ginčo gyvenamojo namo gale gyveno M. V. su savo vyru bei seserimi, o kitame gyvenamojo namo gale gyveno J. A. S. su vyru. Dėl to, kad 2005 m. pažymoje įrašyta 2/3 dalys J. A. S. ir 1/3 dalis M. V., vėliau 2008 m. pažymoje įrašyta po 1/2 dalį abiem, o 2015 m. pažymose vėl rašoma 2/3 dalys J. A. S. bei 1/3 dalis M. V., gali paaiškino tai, kad buvo pateikta J. A. S. namo inventorinė-techninė byla ir ten matėsi priestatas, todėl buvo patikslinti duomenys ir ūkinėje knygoje. Remiantis tuo, ties M. V. 21 lape esantis įrašas taisytas į 1/3, o ties J. A. S. 23 lape esantis įrašas taisytas į 2/3. Visi duomenys taisyti pagal 1987 m. gyvenamojo namo inventorinę-techninę bylą. Dėl aplinkybių, kad J. A. S. 2000 m. namų ūkio knygoje yra įrašyta 2/3 dalys, 2005 m. pažymoje 2/3 dalys, o 2008 m. pažymoje atsiranda jau 1/2 dalis, o po to vėl 2/3 dalys, paaiškino, kad tiesiog 2008 m. buvo suklysta rašant. Parašai esantys namų ūkių knygoje yra seniūnijos darbuotojų, taip pat viršuje yra J. A. S. parašas, kitas viršuje parašas yra M. V.. Namų knygoje darant pakeitimus buvo nurodomas pagrindas, kuriuo remiantis jis daromas, t.y. nurodoma inventorinė-techninė byla. Namų ūkio knyga buvo pildoma būtent teismui VĮ „Registrų centras“ pateiktos inventorinės-techninė bylos Nr. 5147 pagrindu. Pažymoje įrašas, kad statinius J. A. S. statė pati, padarytas žodinio paaiškinimo pagrindu, esminės reikšmės jis neturi.
Atsiliepimas
Tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų – J. A. S., R. Z. ir K. I. 2017-05-09 pateikė atsiliepimą į ieškinį. Pateiktame atsiliepime nurodė, kad 1939 m. L. ir E. I. pasistatė gyvenamąjį namą, kurį sudarė patalpos – I-4, I-5, I-6, II-1, II-2, II-3. L. ir E. I. turėjo keturis vaikus - dukrą M., dukrą S. (S.), dukrą G. (G.) ir sūnų S. (S.). L. I. mirė (duomenys neskelbtini) m., o E. I. mirė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) m. S. I. susituokė su J. (šiuo metu – J. A. S.). S. I. su sutuoktine prie tėvų – L. ir E. I. pastatyto namo 1960 m. pristatė priestatą, reikalingą savo šeimai. Priestatą sudaro patalpos - I-1, I-2, I-3. Realiai gyvenamasis namas yra suformuotas iš dviejų butų. S. I. mirė 1972 m. Po jo mirties naujai suformuotoje (padidintoje) gyvenamojo namo dalyje liko gyventi S. I. sutuoktinė J. A. S. su vaikais. Kitoje gyvenamojo namo dalyje toliau gyveno M. V..
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų R. Z. papildomai paaiškino, kad nesutinka, jog 2015 m. (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pažymos būtų pripažintos negaliojančiomis. Jos yra teisingos, tiek J. A. S. (I.), tiek M. V. dalys įrašytos teisingai. Ji ten yra gimusi, augusi ir dabar ten gyvena, viską žino. Vienoje pusėje namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyveno M. V. šeima, kitoje pusėje I. šeima, taip pat ir J. A. S.. 1960 m. I. buvo leista, kaip daugiavaikei šeimai, išardyti apleistą sodybą ir pristatyti priestatą. Tas priestatas buvo pradėtas statyti 1960 m. Priestatas buvo pristatytas prie I. – S. pusės. Todėl ginčijamose pažymose nurodytos dalys 2/3 ir 1/3 yra įrašytos teisingai. Kai E. I. mirė pasiliko ten gyventi jos dukros - M. V., S. I. ir G. I.. S. I. prieš E. I. mirė, jis mirė 1972 m. Ten sesės gyveno visos trys, tačiau kadangi M. V. buvo daugiausiai išsimokslinusi, viską tvarkė, taip ir liko viską tvarkyti ir po mamos mirties. S. I. turėjo invalidumą, turėjo astmą. G. I. buvo jaunesnė, traumuota per karą. S. I. mirė 1995 m., G. mirė dar anksčiau, apie 1974 m. Ji sutinka su reikalavimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, bet tik dėl tos dalies, kurioje gyveno M. V., o ne dėl J. A. S. namo dalies. Po senelio L. I. mirties 1954 m. turtą - namų ūkio dalį - perėmė E. I., iš kitos pusės S. (I.). Vėliau E. I. turto dalis buvo perimta M. V., tačiau kitą dalį namo toliau valdė S.. Tą namą buvo pastatę seneliai - L. I. ir E. I., o priestatą pastatė jos tėvas su mama. L. ir E. I. turėjo keturis gyvus vaikus: S. I., M. V., S. I. ir G. I.. S. I. susituokė su J. I. (M.), dabar jos pavardė S.. S. I. ir G. I. nebuvo susituokę ir neturėjo vaikų. S. I. ir J. I. (M.) turėjo keturis vaikus: J. I., R. Z., K. I. ir S. N.. Įėjimai į namo dalis buvo atskiri, kiekviena šeima turėjo savo ūkinius pastatus. M. V. (I.) susituokė su V., gyveno dviese, savo vaikų neturėjo. Kai S. I. 1946 m. susituokė tada namas buvo padalintas, nes atsirado poreikis atsiskirti nuo tėvų. Todėl vienoje pusėje gyveno močiutė ir kiti šeimos nariai, o kitoje pusėje S. I. šeima. S. I. seserys gyveno kitoje pusėje su tėvais - L. I. ir E. I.. L. I. mirė 1954 m., E. I. mirė 1973 m. Dar L. I. esant gyvam jis namo dalį paskyrė S. I.. Kitą dalį turto tvarkė E. I. ir trys dukros. S. I. mirus 1972 m., jo namo dalį perėmė valdyti J. I. (S.).
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų K. I. paaiškino, kad jis nesutinka su ieškovo reikalavimu pažymas pripažinti negaliojančiomis. Pažymose nurodytos dalys 2/3 ir 1/3 yra teisingos. Jis žino, kad iš pradžių gyveno visi kartu, paskui tėvas susituokė, susikūrė savo šeimą, senelis padovanojo jam dalį namo. Mirus seneliui viskam vadovavo močiutė E. I.. Kai mirė E. I. liko V. Tą priestatą statė V., tada jis susipažino su V., ją vedė. Priestatą V. buvo pakviestas statyti S. I.. Kai E. I. mirė, ten liko gyventi trys seserys ir V. Visos trys seserys tvarkė mamos turtą, visos trys – G., S. ir M. V., buvo lygios. Niekas nelaikė, kad ten kažkieno vieno turtas. S. ir G. nebuvo sukūrusios šeimos ir neturėjo vaikų. Mirus G. ir S., jų turtą perėmė V. ir V., taip pat kai kuriuos daiktus pasiėmė I.
J. A. S., R. Z. ir K. I. atstovė advokatė K. Č. teisiniais argumentais pagrindė trečiųjų asmenų be savarankiškų reikalavimų nurodytas faktines aplinkybes ir prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip visiškai nepagrįstą.
Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų S. N. atsiliepimo į ieškovo ieškinį Kauno apylinkės teismui nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu S. N. nurodė, kad su ieškovo ieškiniu ji sutinka. Paaiškino, jog prie gyvenamojo namo buvo pastatytas priestatas ir padidėjo ta namo dalis, kurioje gyveno S. I. su šeima. Kai prisistatė priestatą padidėjo S. ir J. A. I. namo dalis, o M. V. dalis liko ta pati. Todėl gal ir teisingai parašyta pažymose, kad 1/3 dalis – V., o 2/3 dalys - S. Jei priestatas yra, tai ir kvadratūra didesnė. Ji tiksliai dėl tų dalių nežino. Kai mirė E. I. 1973 m., M. V. gyveno su E. ir seserimis vienoje pusėje, o mama (J. A. S.) su vaikais kitoje pusėje. Kur gyveno J. A. S. su šeima ta dalis buvo didesnė. Ji nežino, kaip turtas buvo dalijimas, nebuvo tada kalbos, kas yra savininkas. M. V. ten viską prižiūrėjo, S. sirgo, jai buvo astma. G. dirbo, taip pat namuose padėjo tvarkytis. Visi gyveno kartu, bet močiutės buvo pasakyta, kad M. V. prižiūrės seseris ir viskas liks jai. Namą statė L. I. ir E. I.. Seneliai leido jos tėvams eiti gyventi į namo dalį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys (dalyje dėl pažymų pripažinimo negaliojančiomis) atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Civilinės bylos dalis dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo nutrauktina.
Dėl pažymų pripažinimo negaliojančiomis:
Nagrinėjamoje civ. byloje esantys rašytinai dokumentai (giminystės ryšius liudijantys duomenys), taip pat ieškovo J. I. ir trečiųjų asmenų be savarankiškų reikalavimų - R. Z., K. I. ir S. N. duoti nuoseklūs paaiškinimai liudija tokius ginčo šalių giminystės ryšius:
(1) L. I. ir E. I. (anksčiau – P.) turėjo keturis vaikus - sūnų S. I., dukrą M. I., dukrą S. I. ir dukrą G. (G.) I.; (2) M. I. (duomenys neskelbtini) susituokė su V. L.; (3) S. I. (duomenys neskelbtini) susituokė su J. M. (šiuo metu – J. A. S.); (4) V. L. mirus, M. L. (duomenys neskelbtini) susituokė su A. V.; (5) S. I. ir G. (G.) I. nebuvo sudariusios santuokų, gyveno vienos; (6) S. I. ir J. I. susilaukė keturių vaikų - J. I. (gim. (duomenys neskelbtini)), R. Z. ((duomenys neskelbtini)), S. N. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir K. I. ((duomenys neskelbtini)); (7) L. I. mirė (duomenys neskelbtini); (8) S. I. mirė (duomenys neskelbtini); (9) ant E. I. paso esantis įrašas apie mirties datą - „Mirė (duomenys neskelbtini)“ liudija, kad ji mirė būtent nurodytu laiku, t.y. (duomenys neskelbtini) (patikimesnių faktinių duomenų civ. byloje nėra).
Iš ieškovo J. I. ir trečiųjų asmenų be savarankiškų reikalavimų - R. Z., K. I. ir S. N. duotų nuoseklių paaiškinimų nustatytos tokios civilinėje byloje kilusio ginčo išsprendimui reikšmingos faktinės aplinkybės:
(1) L. I. ir E. I. 1939 m. pasistatė gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno kartu su keturiais vaikais (S. I., M. I., S. I. ir G. (G.) I.); (2) S. I. susituokus su J. M. (šiuo metu – J. A. S.) ir susilaukus vaikų, jie visi apsigyveno vienoje L. ir E. I. pastatyto gyvenamojo namo dalyje, o kitoje nurodyto gyvenamojo namo dalyje liko gyventi patys L. ir E. I. su likusiais trimis vaikais - M. I., S. I. ir G. (G.) I.; (3) S. I. su sutuoktine J. I. apie 1960 m. prie gyvenamojo namo dalies, kurioje gyveno jų šeima, pasistatė priestatą, taip padidindami tą gyvenamojo namo dalį; (4) pastačius priestatą, padidintoje gyvenamojo namo dalyje toliau liko gyventi S. I. šeima, kitoje namo dalyje gyveno E. I. su dukromis - M. V. (ir jos sutuoktiniu A. V.), S. I. ir G. (G.) I.; (5) (duomenys neskelbtini) mirus S. I., padidintoje gyvenamojo namo dalyje liko gyventi jo sutuoktinė J. I. su vaikais; (6) (duomenys neskelbtini) mirus E. I., mažesnėje gyvenamojo namo dalyje liko gyventi jos vaikai, t.y. trys dukros - M. V. (ir jos sutuoktinis A. V.), S. I. ir G. (G.) I.
Tarp civilinės bylos nagrinėjime dalyvaujančių asmenų nėra ginčo dėl anksčiau nurodytų faktinių aplinkybių, todėl teismas jas laiko visiškai nustatytomis (Lietuvos Respublikos CPK 187 str.). Teismo posėdžio metu ginčo šalių nurodytas faktines aplinkybes patvirtino ir nešališka liudytoja J. G..
Žemesnės instancijos teismas
Kartu su ieškiniu ieškovas J. I. pateikė dvi Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno R. S. 2015-03-30 pasirašytas pažymas su analogišku numeriu - Nr. 1.3-192 ir pavadinimu - „Pažyma dėl pastatų įteisinimo“.
Pažymoje parengtoje A. M. yra nurodyta, kad:
„Pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos ūkinę knygą 10-23 asmens sąskaitos Nr. 619, J. A. S., gim. (duomenys neskelbtini), vardu įregistruota 2/3 gyvenamojo namo dalys (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 90,94 kv.m., veranda (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys (duomenys neskelbtini), tvartas (duomenys neskelbtini) ir kiti kiemo įrenginiai. Pastatai statyti 1939 metais, kurie yra adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimas suteiktas 2011-08-25 Kauno rajono tarybos sprendimu Nr. 206. J. A. S. pastatus statė pati.“.
Pažymoje parengtoje R. A. yra nurodyta, kad:
„Pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos ūkinę knygą 10-23 asmens sąskaitos Nr. 619, J. A. S., gim. (duomenys neskelbtini), vardu įregistruota 2/3 gyvenamojo namo dalys (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 90,94 kv.m., veranda (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys (duomenys neskelbtini), viralinė (duomenys neskelbtini), malkinė (duomenys neskelbtini), daržinė (duomenys neskelbtini), tvartas (duomenys neskelbtini), šulinys ir kiti kiemo įrenginiai. Pastatai statyti 1939 metais, kurie yra adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimas suteiktas 2011-08-25 Kauno rajono tarybos sprendimu Nr. 206. J. A. S. pastatus statė pati.“.
„Pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos ūkinę knygą 10-21 asmens sąskaitos Nr. 617, M. V., gim. (duomenys neskelbtini), vardu įregistruota 1/3 gyvenamojo namo dalis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 90,94 kv.m., veranda (duomenys neskelbtini), viralinė (duomenys neskelbtini), pastatas-daržinė (duomenys neskelbtini), malkinė (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas (duomenys neskelbtini) su priestatu (duomenys neskelbtini). Pastatai statyti 1939 m., kurie yra adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimas suteiktas 2011-08-25 Kauno rajono tarybos sprendimu Nr. 206. M. V. pastatus statė pati.“.
Kartu su ieškiniu pateiktas Nekilnojamojo turto Centrinio duomenų banko išrašas liudija, kad anksčiau minėtų Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pažymų pagrindu, J. A. S. įregistravo nuosavybės teises į 2/3 dalis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), taip pat įregistravo nuosavybės teises į realiai išlikusius kitus du statinius, t.y. pastatą - kiemo rūsį (duomenys neskelbtini) ir pastatą – tvartą (duomenys neskelbtini).
Ieškovas J. I. yra M. V., mirusios (duomenys neskelbtini), teisių perėmėjas, faktiniu valdymu priėmęs visą jai likusį turtą. Tai neginčijamai liudija Kauno rajono apylinkės teismo 2006-09-25 sprendimas, priimtas civ. byloje Nr. 2-1606-058/2006, taip pat Kauno rajono 4-ojo notarų biuro 2007-09-03 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.
Ieškovas J. I. 2017-03-08 pareikštu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiomis abi 2015-03-30 Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno R. S. išduotas pažymas Nr. 1.3-192, parengtas A. M. ir R. A.. Šį reikalavimą ieškovas grindžia tuo, kad ginčijamose pažymose nurodyta informacija neatitinka faktinių aplinkybių, užfiksuotų archyviniuose dokumentuose, kuriuose yra aiškiai nurodyta, kad tiek J. A. S., tiek ir M. V., įvairiais laikotarpiais, valdė po 1/2 dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Dėl to, ginčijamos pažymos nepagrįstai pažeidžia jo, kaip M. V. turto paveldėtojo, teises, nes Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno R. S. išduotų pažymų pagrindu jo motina J. A. S. įregistravo savo nuosavybes teises į daug didesnę gyvenamojo namo dalį nei jai gali priklausyti pagal archyvinius duomenis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad tarp civilinės bylos nagrinėjime dalyvaujančių asmenų nėra kilęs ginčas dėl kitų statinių (ūkio pastatų, tvarto, viralinės ir t.t.), nurodytų ginčijamose 2015-03-30 Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno R. S. pažymose Nr. 1.3-192. Be to, didžioji dalis minėtų statinių (išskyrus jau anksčiau minėtus - pastatą - kiemo rūsį (duomenys neskelbtini) ir pastatą – tvartą (duomenys neskelbtini), į kuriuos nuosavybės teises yra įregistravusi J. A. S.) nėra išlikę ir realiai neegzistuoja. Todėl teismas vertindamas ginčijamų pažymų teisingumą ir teisėtumą pasisako tik dėl juose nurodytų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) dalių (2/3 dalis J. A. S. ir 1/3 dalis M. V.) įrašymo pagrįstumo.
VĮ „Registrų centras“ 2017-11-22 pateikė Kauno apylinkės teismui visą turimą dokumentaciją, susijusią su gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Taip pateiktų dokumentų yra eilė Kauno apskrities archyvo išduotų pažymų:
(1) 2015-02-26 išduotoje Kauno apskrities archyvo pažymoje Nr. (10.6)V10-479, be kita ko, nurodyta, kad:
„Kauno rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės Tarybos ir viršaičio dokumentų fonde, 1980-1990 metų (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėje knygoje įrašytas V. M., L. ūkis, priklausantis darbininkų visuomeninei grupei. Knygos skiltyje „Ūkiui priklausantys pastatai‘ įrašyta: 1/2 dalis gyvenamojo namo (1939 m.), 1/2 dalis tvarto (1934 m.), peludė (1953 m.), garažas (1975 m.), rūsys (1973 m.), vasarinė virtuvė (1976 m.). Knygos skiltyje „Papildomos žinios““ įrašyta: „1/2 dalis priklauso J. S.“.
Be to, prie minėtos Kauno archyvo pažymos yra pridėtos knygos įrašų kopijos, iš kurių matyti, kad prie M. V. priklausančios 1/2 dalies gyvenamojo namo yra įrašytas jo plotas - 38 kv.m.;
(2) 2005-08-24 išduotoje Kauno apskrities archyvo pažymoje Nr. V110-4205 yra nurodyta detalesnė informacija apie ginčo gyvenamojo namo (viso ūkio), adresu (duomenys neskelbtini), valdytojų (naudotojų) pasikeitimus, t.y.:
Žemesnės instancijos teismas
1961-1970 metų (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėse knygose įrašytas I. S., L. ūkis;
1961-1963 metų knygoje įrašyta: „pusė pastatų I. E.“;
1971-1972 metų (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėje knygoje įrašytas I. J., V. ūkis; apie buvusią ūkio šeimos galvą įrašyta, kad jis mirė 1972 m. (duomenys neskelbtini) mėn.;
1976-1985 metų (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėse knygose įrašytas S. (iki 1980 m. – I.) J., V. ūkis; skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyta: 1976-1979 m. – 1/2 dalis gyvenamojo namo; 1980-1982 m. – 1/2 dalis gyvenamojo namo; 1983-1985 m. – 1/2 dalis gyvenamojo namo;
1986-1990 m. (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėje knygoje įrašytas S. J., V. ūkis; skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyta – 1/2 dalis gyvenamojo namo.
(3) 2006-12-05 išduotoje Kauno apskrities archyvo pažymoje Nr. (10.6)V10-5863 nurodyta, kad:
Kauno rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės Tarybos ir viršaičio dokumentų fonde, 1980-1990 metų (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėje knygoje įrašytas V. M., L. ūkis, priklausantis darbininkų visuomeninei grupei. Knygos skiltyje „Ūkiui priklausantys pastatai‘ įrašyta: 1/2 dalis gyvenamojo namo (1939 m.), 1/2 dalis tvarto (1934 m.), peludė (1953 m.), garažas (1975 m.), rūsys (1973 m.), vasarinė virtuvė (1976 m.). Knygos skiltyje „Papildomos žinios““ įrašyta: „1/2 dalis priklauso J. S.“.
Kauno apylinkės teismui buvo pateiktas ir Namų ūkių knygos Nr. 10 originalas. Teismas pažymi, kad reikšminga informacija yra užfiksuota minėtos knygos 20 lapo antroje pusėje ir 21 lapo pirmoje pusėje, taip pat 22 lapo antroje pusėje ir 23 lapo pirmoje pusėje. Tačiau nurodytose Namų ūkio knygos lapuose yra gausu taisymu tiek rašikliu, tiek baltos spalvos korektoriumi, todėl joje nurodyta informacija teismo vertinimu negali būti laikoma objektyve ir patikima. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos atstovė seniūno pavaduotoja R. A. paaiškino, kad Namų ūkių knyga pildė ir ji, joje duomenys buvo pataisyti remiantis Namų valdos techninės apskaitos byla. VĮ „Registrų centras“ Kauno filialas pateikė Kauno apylinkės teismui ginčo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) Namų valdos techninės apskaitos bylos Nr. 5147/8578 originalą. Kad būtent minėtos Namų valdos techninės apskaitos bylos duomenimis buvo padaryti įrašai ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos Namų ūkio knygoje Nr. 10 liudija jos 20 lapo antroje pusėje esantis įrašas „Inv. Nr. 5147“ ir 22 lapo antroje pusėje esantis įrašas „Inv. 5147“. Atsižvelgiant į tai, teismas vadovaujasi pirminiu informacijos šaltiniu, t.y. Namų valdos techninės apskaitos byla Nr. 5147/8578 ir joje užfiksuotais duomenimis.
Namų valdos techninės apskaitos byla Nr. 5147/8578 laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią (Lietuvos Respublikos CPK 197 str. 2 d.), todėl teismas neturi jokio pagrindo abejoti joje užfiksuotos informacijos teisingumu.
Iš Namų valdos techninės apskaitos bylos Nr. 5147/8578 duomenų matyti, kad:
(1) Namų valdos techninės apskaitos byla buvo sudaryta 1987-10-02; (2) ant Namų valdos techninės apskaitos bylos viršelio nurodyti asmenys, esantys gyvenamojo namo savininkai - S. J.-A., V. ir V. M., L.; (3) pirmame Namų valdos techninės apskaitos bylos lape yra įrašytos kiekvienam savininkui priklausančios gyvenamojo namo dalys, t.y. S. J.-A., V. - 2/3; V. M., L.- 1/3; (4) trečiame Namų valdos techninės apskaitos bylos lape yra užfiksuota informacija apie pati gyvenamąjį namą: butų skaičius - 2; kambarių skaičius - 3; bendras naudingas plotas (kv.m.) - 92,04; (5) trečiame Namų valdos techninės apskaitos bylos lape užfiksuota 1-ojo buto informacija: kambarių skaičius - 1; bendras naudingas plotas (kv.m.) - 33,22; (6) trečiame Namų valdos techninės apskaitos bylos lape užfiksuota 2-ojo buto informacija: kambarių skaičius - 2; bendras naudingas plotas - 58,82.
Teismas atkreipia dėmesį, kad svarbią įrodomąją reikšmę turi paties ieškovo teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai ir jo paties gyvenamojo namo plane nurodytos patalpos kuriomis naudojosi J. A. S. ir M. V..
jo tėvas S. I. su šeima, savo tėvo L. I. leidimu, apsigyveno dalyje gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini); kitoje dalyje liko gyventi L. I. su E. I. bei trimis dukromis – M., G. ir S.; S. I. prie gyvenamojo namo pristatė priestatą, taip padidindamas gyvenamojo namo dalį, kuria su šeima jis naudojosi; L. I. mirus, vienoje gyvenamojo namo dalyje toliau gyveno E. I. su savo dukromis, kitoje – S. I. su šeima; J. S. visą laiką naudojosi patalpomis, plane pažymėtomis: I-1, I-2, I-3, I-4, I-5 ir I-6, o M. V. visą laiką naudojosi patalpomis, pažymėtomis: II-1, II-2 ir II-3; nurodytos patalpos sudarė du atskirus butus.
Teismas, remdamasis nurodytais faktiniais duomenims konstatuoja, kad ginčijamose 2015-03-30 Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno R. S. išduotuose pažymose Nr. 1.3-192, parengtose A. M. ir R. A. yra nurodyti duomenys, kurie visiškai atitinka Namų valdos techninės apskaitos bylos Nr. 5147/8578 duomenis. Teismas laiko, kad būtent Namų valdos techninės apskaitos byloje Nr. 5147/8578 įrašyta informacija yra tiksliausia ir objektyviausia, atitinkanti realią faktinę situacija, susiklosčiusią tarp gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), valdytojų (naudotojų). Pažymėtina, kad iš ginčo šalių paaiškinimai ir nagrinėjamoje civ. byloje surinkti rašytinai duomenys neabejotinai patvirtina Namų valdos techninės apskaitos byloje Nr. 5147/8578 įrašytos informacijos teisingumą. Tai liudija toliau nurodomos faktinės aplinkybės:
(1) 1939 m. E. ir L. I. pasistatė gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini); (2) E. ir L. I. susilaukė 4 vaikų – S., M., S. ir G.; (3) sūnui S. I. apsivedus su J. M. (šiuo metu – S.) bei susilaukus keturių vaikų (J. I., R. Z., S. N. ir K. I.), gyvenamais namas (duomenys neskelbtini) buvo padalintas į dvi dalis; (4) vienoje dalyje (viename namo gale) apsigyveno S. I. šeima, o kitoje namo dalyje (kitame namo gale) liko gyventi E. ir L. I. su kitais trimis savo vaikais – M., S. ir G.; (5) apie 1960 m. S. ir J. I. šeima prie gyvenamojo namo dalies, kuria jie naudojosi, pasistatė priestatą; (6) mirus S. I., mano dalyje su pastatytu priestatu toliau gyveno J. S. šeima, o kitoje namo dalyje gyveno E. I. su dukromis – M. (ir jos sutuoktiniu A. V.), S. ir G.; (7) mirus E. I., faktinė situacija nepasikeitė – namo dalyje su pastatytu priestatu gyveno J. S. šeima, o kitoje namo dalyje gyveno M. V. su vyru bei jos seserys – S. ir G.; (8) J. S. visą laiką naudojosi patalpomis, plane pažymėtomis: I-1, I-2, I-3, I-4, I-5 ir I-6, o M. V. visą laiką naudojosi patalpomis, pažymėtomis: II-1, II-2 ir II-3; (9) tokia faktinė situacija, t.y. kad J. S. valdo 2/3 gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) dalis (58 kv.m. ploto), o M. V. valdo 1/3 dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (33,22 kv.m. ploto), buvo užfiksuota 1987-10-02 sudarytoje Namų valdos techninės apskaitos byloje Nr. 5147/8578.
Remiantis tuo, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančiomis 2015-03-30 Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno R. S. išduotas pažymas Nr. 1.3-192, parengtas A. M. ir R. A., nes kaip jau minėta, jos atitinka Namų valdos techninės apskaitos byloje Nr. 5147/8578 įrašyta informacija, kurios objektyvumu ir patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti. Tai reiškia, kad ginčijamose pažymose nėra įrašyta melaginga ar neteisinga informacija, jos nėra suklastotas, neprieštarauja jokioms imperatyvioms teisės normoms ar pan. (Lietuvos Respublikos CK 1.81 str., 1.93 str.).
Teismas pažymi, kad Namų valdos techninė apskaitos byla Nr. 5147/8578 buvo sudaryta 1987-10-02. Joje buvo užfiksuoti tiek kadastriniai duomenys apie patį gyvenamąjį namą, tiek duoemnys apie jos avininkus (2/3 dalys – J. A. S.; 1/3 dalis – M. V.). Tačiau galiojant 1964 m. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Civiliniam kodeksui ginčo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) teisinė registracija iki nepriklausomos Lietuvos Respublikos valstybės atkūrimo atlikta nebuvo. Atkūrus Lietuvos Respublikos valstybę, visi pastatai, statiniai ir butai buvo registruojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-25 nutarimu Nr. 297 patvirtintą „Pastatų, statinių ir butų registravimo instrukciją“. Pagal nurodytos instrukcijos 9.2 punktą, nuosavybės teisių į pastatą registravimo pagrindas galėjo būti ir techninio inventorizavimo dokumentai (nagrinėjamos bylos atveju - Namų valdos techninės apskaitos byla Nr. 5147/8578, kurioje buvo nurodyti tiek gyvenamojo namo kadastriniai duomenys, tiek ir savininkams priklausančios jo dalys). Šiuo metu seni statiniai Nekilnojamojo turto registre registruojami pateikiant vieną iš dokumentų numatytų 2003-03-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 278 patvirtintame „Dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d. sąraše“. Pagal minėto teisės akto 2.1 puntą tai yra savivaldybės ar archyvo išduota pažyma apie įrašus ūkinėse knygose, jeigu statiniai kaimo gyvenamosiose vietovėse buvo pastatyti iki 1989 m. sausio 1 d. įskaitytinai.
Teismas pažymi, kad neatitikimai tarp Namų valdos techninės apskaitos byloje Nr. 5147/8578 įrašytos informacijos, kuri yra perkelta į ginčijamas (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pažymas bei laikytina teisinga, ir Kauno apskrities archyvo išduotuose pažymose nurodytos informacijos yra nulemti to laikmečio aplinkybių ir yra objektyviai pateisinami. Namų valdos techninės apskaitos byla Nr. 5147/8578 buvo sudaryta 1987-10-02 ir yra naujausias (be kita ko - vienintelis) dokumentas, oficialiai charakterizuojantis techninius gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) parametrus bei tiesiogiai įvardijantis jo valdytojus (savininkus), nustatantis kokios minėto gyvenamojo namo dalys kokiam asmeniui priklauso. Šiuo atveju būtina vadovautis būtent Namų valdos techninės apskaitos byloje Nr. 5147/8578 esančia informacija ir jos pagrindu 2015-03-30 Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno R. S. išduotose pažymose Nr. 1.3-192 įrašytais duomenimis, o ne Kauno apskrities archyvo išduotomis pažymomis. Iš nagrinėjamos civilinės bylos medžiagos akivaizdu, kad Kauno apskrities archyvui nebuvo perduota ir nebuvo saugoma naujausia informacija apie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), valdytojus (savininkus), nes tokia informacija buvo parengta ir užfiksuota tik 1987-10-02. Todėl esant prieštaravimams tarp (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno 2015-03-30 išduotuose pažymose nurodytų duomenų ir Kauno apskrities archyvo išduotuose pažymose nurodytos informacijos, būtina vadovautis tuo dokumentu, kuris atspindi naujausius ir objektyviausius duomenis, t.y. Namų valdos techninės apskaitos bylos Nr. 5147/8578 duomenis. Toks dokumentas yra būtent Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno R. S. išduotos pažymos Nr. 1.3-192.
J. A. S. ginčijamų pažymų pagrindu yra įregistravusi nuosavybės teises į 2/3 dalis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai atmestini ieškovo argumentai, kad jis negali įregistruoti nuosavybės teisių į M. V. priklaususią gyvenamojo namo dalį. Kaip jau buvo konstatuota, remiantis Namų valdos techninės apskaitos bylos Nr. 5147/8578 duomenimis, M. V. valdė tik 1/3 dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), todėl ieškovas gali įregistruoti nuosavybės teises į nurodytą gyvenamojo namo dalį tų pačių, jo ginčijamų, pažymų pagrindu. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2006-09-25 sprendimo, priimto civ. byloje Nr. 2-1606-058/2006, aprašomojoje dalyje yra užfiksuoti J. I. paaiškinimai, iš kurių matyti, kad jis pripažįsta, jog po M. V. mirties paveldėjo tik 1/3 dalį gyvenamojo namo.
Aplinkybė, kad įvairiais laikotarpiais (2005-08-19 pažyma Nr. L8-194; 2008-02-26 pažyma Nr. I.3-56; 2008-04-10 pažyma Nr. I.3-86; 2015-03-30 pažyma Nr. I.3-191) Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija išdavė skirtingas pažymas su juose nurodytais skirtingais duomenimis nelaikytina teisiškai reikšminga, kadangi minėtos pažymos nebuvo niekur panaudotos, o teisines pasekmes sukėlė tik ginčijamos Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno R. S. išduotos pažymos Nr. 1.3-192, kurių duomenys, kaip jau teismo buvo konstatuota anksčiau, yra teisingi, nes atitinka pirminiame dokumente (Namų valdos techninės apskaitos byloje Nr. 5147/8578) esančią informaciją.
Teismas, vadovaudamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išdėstytais teisiniais argumentais sprendžia, kad ieškovo J. I. reikalavimas dėl pažymų pripažinimo negaliojančiomis yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo:
Ieškovas J. I. 2017-03-08 pareikštu ieškiniu taip pat prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. V., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą atsiradusį po E. I. mirties - (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 1 d. ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t.y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai tiesiogiai sukelia asmeniui (asmenims) vienokias ar kitokias teisines pasekmes. Be to, pagal Lietuvos Respublikos CPK 445 str. teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: (1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; (2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; (3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 1 d., 445 str.). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo apskritai nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Respublikos CPK 444 str., 445 str.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009-04-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; ir kt.).
Teismui pasisakant dėl pirmojo ieškovo ieškinio reikalavimo pagrįstumo buvo detaliai nurodyti ginčo šalių (jų artimų giminaičių) giminystės ryšiai, taip pat detaliai nurodyta ir aprašyta Kauno apskrities archyvo pažymose esanti informacija. Teismas iš naujo šių faktinių aplinkybių nekartoja, pažymėdamas tik svarbiausias iš jų:
(1) (duomenys neskelbtini) mirus L. I., vienoje gyvenamojo namo dalyje liko gyventi S. I. ir J. I. (šiuo metu – S.) šeima, o kitoje gyvenamojo namo dalyje liko gyventi E. I. ir trys jos dukros – M. (su sutuoktiniu A. V.), S, ir G. (G.); (2) 2005-08-24 Kauno apskrities archyvo pažymoje Nr. V10-4205 nurodyta, kad 1961-1963 metų knygoje įrašyta „pusė pastatų I. E.“; (3) toje pačioje Kauno apskrities archyvo pažymoje nurodoma, kad 1971-1972 m. (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėje knygoje įrašytas I. J., V. ūkis. Apie buvusią ūkio šeimos galvą įrašyta, kad jis mirė 1972 m. (duomenys neskelbtini) mėn. Skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyta: 1/2 gyvenamojo namo (1928 m.), 1/2 tvarto (1928 m.), 1/2 daržinės(1928 m.); (4) 2015-02-26 Kauno apskrities archyvo pažymoje Nr. (10.6)V10-479 nurodyta, kad 1971-1972 metų (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėje knygoje įrašytas V. M. (vardas taip dokumente), L. ūkis. Knygos skiltyje „Ūkiui priklausantys pastatai“ įrašų nėra; (5) E. I. mirė (duomenys neskelbtini); (6) nagrinėjamoje civ. byloje esančiuose Kauno apskrities archyvo pažymose – 2005-08-24 pažymoje Nr. V110-4205, 2006-12-05 pažymoje Nr. (10.6)V10-5863 ir 2015-02-26 pažymoje Nr. (10.6)V10-479 visais kitais ataskaitiniais laikotarpiais (1971-1972 m., 1976-1985 m.; 1976-1979 m., 1980-1982 m., 1983-1985 m., 1986-1990 m.) yra minimi tik V. M., L. ūkis (su prierašu pastabose – „1/2 priklauso J. S.“), arba S. (iki 1980 m. – I.) J., V. ūkis (su įrašu skiltyje „Ūkiui priklausantys pastatai“ - „1/2 gyvenamojo namo (1939 m.).
Nurodytos faktinės aplinkybės liudija, kad nors 2005-08-24 Kauno apskrities archyvo pažymoje Nr. V10-4205 ir nurodyta, jog 1961-1963 metų knygoje įrašyta „pusė pastatų I. E.“, tačiau visais kitais ataskaitiniais laikotarpiais, pradedant nuo 1971-1972 m, E. I. jokių pastatų jau nevaldė, jai jau nepriklausė joks ūkinis vienetas. Nuo 1964-1966 m., ūkį valdančiais asmenimis yra nurodomos išimtinai M. V. bei J. S. (iki 1980 m. – I.). Iš to seka, kad anksčiau E. I. priklausęs (jai ūkinėse knygose priskirtas) turtas (ūkis) jau 1971-1972 m. laikotarpiu buvo parėjęs ir valdomas kitų asmenų, t.y. M. V. bei J. S.. Nagrinėjamoje civ. byloje nėra jokių faktinių duomenų, kurie liudytų kokiu teisiniu pagrindu tai įvyko. Šiuo atveju teismas atsižvelgia į faktinę aplinkybę, kad E. I. buvo kolūkietė. Tai neginčijamai liudija jos paso kopija, iš kurios matyti, kad grafoje „SOCIALINĖ PADĖTIS“ įrašyta - „Kolūkietė“. Kolūkiečio valdytas ūkis buvo laikomas kolūkiečio kiemu. Tuo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Civilinis kodekso 140 str. 1 d. numatė, kad darbingas kolūkiečių kiemo narys netenka teisės į dalį kiemo turte, jeigu jis ne mažiau kaip trejus metus iš eilės nedalyvavo savo darbu ir lėšomis kiemo ūkio vedime. Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą ir remiantis Kauno apskrities archyvo pažymose (2005-08-24 pažymoje Nr. V110-4205, 2006-12-05 pažymoje Nr. (10.6)V10-5863 ir 2015-02-26 pažymoje Nr. (10.6)V10-479) nurodytais duomenimis, teismas sprendžia, kad jau 1971-1972 m. laikotarpiu ginčo ūkį (duomenys neskelbtini), valdančiais asmenimis buvo nurodomos išimtinai M. V. bei J. S. (iki 1980 m. – I.), kas liudija, kad E. I. savo dalį ūkyje buvo praradusi. Todėl savo mirties dieną -(duomenys neskelbtini) - E. I. neturėjo jokio realiai valdomo (mirties atveju – paliktino ir kitų asmenų paveldimo) turto. Nesant jokio E. I. priklausiusio (paliktino ir kitų asmenų paveldimo turto), jo negalėjo paveldėti nei M. V., nei kiti ją pergyvenę vaikai - dukra S. ar dukra G. (G.). Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas J. I. nesukels jokių realių teisinių pasekmių - jokio turto jis (kaip mirusios M. V. įstatyminis įpėdinis) realiai daugiau neįgis net gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, t.y. nebus įgyvendinta Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 1 d. numatyta privaloma sąlyga. Todėl toks reikalavimas negali būti nagrinėjamas teisme.
Nesant Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 1 d. privalomosios sąlygos, suteikiančios teismui pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tokį reikalavimą teismas privalėjo atsisakyti priimti Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d. 1 p. Šioms aplinkybėms paaiškėjus po to, kai ieškovo J. I. ieškinys dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo jau buvo priimtas, tokia civilinės bylos dalis nutrauktina Lietuvos Respublikos CPK 293 str. 1 p. pagrindu.
Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei išdėstytus teisinius motyvus, civilinės bylos Nr. e2-1060-950/2018 dalis pagal ieškovo J. I. 2017-03-08 pareikšto ieškinio reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo nutrauktina Lietuvos Respublikos CPK 293 str. 1 p. pagrindu.
Ieškovo J. I. ieškinio reikalavimą, nagrinėtą ginčo teisenos tvarka (dėl pažymų pripažinimo negaliojančiomis), atmetus kaip nepagrįstą, o civ. bylos dalį pagal ypatingosios teisenos tvarka nagrinėtą ieškovo ieškinio reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) nustatymo nutraukus, teismas turi išspręsti proceso dalyvių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.
Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų R. Z. nagrinėjamoje civ. byloje patyrė 500,00 Eur dydžio išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (pagal 2017-04-28 pinigų priėmimo kvitą Nr. 899872 (200,00 Eur) ir pagal 2017-10-30 pinigų priėmimo kvitą Nr. 925570 (300,00 Eur)). Kitų byloje dalyvavusių asmenų (atsakovo; trečiųjų asmenų be savarankiškų reikalavimų) patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų nėra gauta.
Lietuvos Respublikos CPK 93 str. numato, kad ginčo teisena nagrinėjamose bylose šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų turi šalies procesines teises, įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos CPK 47 str. 2 d.). Be kita ko, Lietuvos Respublikos CPK 443 str. 6 d. numato, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai dalyvaujančių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi. Nagrinėjamoje civ. byloje Nr. e2-1060-950/2018 dalyvaujančių byloje asmenų - ieškovo (J. I.) ir trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų (R. Z.) suinteresuotumas bylos baigtimi, taip pat ir jų interesai, buvo akivaizdžiai priešingi. Remiantis tuo, R. Z. turi teisę į visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Remiantis išdėstytu, trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų R. Z. iš ieškovo J. I. priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos - 500,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti (Lietuvos Republikos CPK 93 str., 443 str. 6 d.).
Netenkinus nei vieno iš ieškovo J. I. pareikšto ieškinio reikalavimų, iš jo priteistinos teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos - 48,15 EUR, valstybės naudai (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 92 str., 93 str., 178 str., 185 str., 270 str., 293 str. 1 p., 443 str., 444 str. - 448 str.,
nusprendžia:
Ieškovo J. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2017-03-08 ieškinio reikalavimą dėl pažymų pripažinimo negaliojančiomis atmesti.
Nutraukti civilinės bylos Nr. e2-1060-950/2018 dalį pagal ieškovo J. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2017-03-08 ieškinio reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo.
Priteisti iš ieškovo J. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų R. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai, patirtas bylinėjimosi išlaidas - 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Priteisti ieškovo J. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai, patirtas procesinių dokumentų siuntimo išlaidas - 48,15 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus ir 15 ct.).
Sprendimui įsiteisėjus, Namų ūkių knygos Nr. 10 originalą grąžinti Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijai, o Namų valdos techninės apskaitos bylos Nr. 5147/8578 originalą grąžinti VĮ „Registrų centras“ Kauno filialui.
Sprendimas per 30 d. (trisdešimt dienų) apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.