Kauno apygardos teismo nutartis

2017-09-20 · Civilinė byla Nr. e2S-1922-480/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2017-09-20Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-06-19Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-20
Bylos Nr.
e2S-1922-480/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-05075-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Rimdeikaitė
Ieškovas
J. I.
Atsakovas
Kauno rajono savivaldybės administracijai
Advokatai
Aušra Veselovaitė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1922-480/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05075-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 3.2.8.1.; 3.3.2.3.; 3.3.2.5. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 20 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. I. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-10616-950/2017 pagal ieškovo J. I. ieškinį atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl pažymų pripažinimo negaliojančiomis ir juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų: Kauno rajono savivaldybės administracijos Lapių seniūnija, J. A. S., R. Z., S. N. ir K. I..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas J. I. 2017 m. kovo 8 d. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiomis 2015 m. kovo 30 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos Lapių seniūnijos seniūno R. S. išduotas pažymas Nr. 1.3-192, parengtas A. M. ir R. A.; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. V., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą atsiradusį po E. I. mirties - (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti. Ieškinys priimtas 2017-03-17 teisėjo rezoliucija.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 2 d. nutartimi nutraukė civilinės bylos Nr. e2-10616-950/2017 dalį pagal ieškovo J. I. ieškinio reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo; iš civilinės bylos nagrinėjimo pašalino R. Z., S. N. ir K. I., kurie buvo įtraukti civilinėje byloje dalyvauti trečiųjų asmenų be savarankiškų reikalavimų teisėmis; pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos grąžinti ieškovui J. I. dalį sumokėto žyminio mokesčio - 31,00 Eur.Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinio antruoju reikalavimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. V., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą atsiradusį po E. I. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti. Tačiau kartu su ieškiniu nėra pateikti jokie įrodymai, liudijantys, kad E. I. savo mirties dieną turėjo realiai paliktino (kitų asmenų paveldėtino) turto. Tai pat byloje nėra jokių faktinių duomenų apie tai, kad šiuo metu realiai yra išlikęs ir realiai egzistuoja E. I. anksčiau priklausęs turtas, į kurį kokie nors asmenys šiuo metu realiai galėtų įgyti savo nuosavybėn, gavę paveldėjimo teisės liudijimą. Šiuo metu realiai nesant jokio E. I. priklausiusio paveldimo turto, prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas J. I. nesukels jokių realių teisinių pasekmių - jokio turto jis (kaip mirusios M. V. įstatyminis įpėdinis) realiai neįgis net gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. nebus įgyvendinta CPK 444 str. 1 d. numatyta privaloma sąlyga. Nesant CPK 444 str. 1 d. numatytos privalomosios sąlygos, suteikiančios teismui pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tokį reikalavimą teismas privalėjo atsisakyti priimti CPK 137 str. 2 d. 1 p. Šioms aplinkybėms paaiškėjus po to, kai ieškovo ieškinys dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo jau buvo priimtas, tokia civilinės bylos dalis nutrauktina CPK 293 str. 1 p. pagrindu. Teismas sprendė, kad teismo sprendimas dėl likusio ieškovo ieškinio reikalavimo (dėl pažymų pripažinimo negaliojančiomis) turės įtakos tik Kauno rajono savivaldybės administracijos Lapių seniūnijos bei J. A. S. teisėms ir pareigoms. Kitų asmenų – R. Z., S. N. ir K. I. - teisėms ir pareigoms civilinėje byloje vėliau priimtas teismo sprendimas jokios įtakos neturės, todėl šie asmenys pašalintini iš civilinės bylos nagrinėjimo (CPK 47 str. 5 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas J. I., atstovaujamas advokatės Aušros Veselovaitės, prašo atskirąjį skundą tenkinti ir panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartį. Atskirąjį skundą ieškovas grindžia šiais argumentais:Teismas, konstatavęs, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, jog jo močiutė E. I. savo mirties dieną turėjo paveldimo turto, teismas priėjo nepagrįstos išvados, kad ieškinys neatitinka CPK 444 str. 1 d. reikalavimo ir yra nenagrinėtinas teisme. Taip iš esmės pasisakė dėl ieškovo ieškinio dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrįstumo ir bylą šioje dalyje bylos pasirengimo teisminiam nagrinėjimui stadijoje rašytine nutartimi išsprendė iš esmės. Taip teismas pažeidė pareiškėjo Konstitucijoje įtvirtintą teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, jo teisę į teisingą, teisėtą ir pagrįstą bylos išnagrinėjimą. Nepagrįsta yra teismo išvada, kad į bylą nėra pateikti objektyvūs duomenys apie E. I. jos mirties dieną priklausiusį paveldimą turtą. Ieškovo ieškinys šioje dalyje pilnai atitinka ypatingos teisenos tvarka prašomus nustatyti faktus, nuo kurių priklauso asmenų turtinių ar asmeninių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1d.) ir pilnai tenkina CPK 445 str. nurodytus kriterijus. Teismas išsiaiškinti visas bylos aplinkybes ir ištirti įrodymus, apklausti liudytojus ir nustatyti faktines aplinkybes bei jų reikšmę, galėtų tik nagrinėdamas bylą iš esmės.Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarties, kuria nutraukta civilinės bylos dalis pagal pareiškėjo pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXVI skyriaus normos. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015; kt.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas turto paveldėjimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšme turintį faktą, kad po jo senelės E. I. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti priėmė jos dukra M. V. (ieškovo teta), mirusi (duomenys neskelbtini). Apeliantas po savo tetos M. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutraukė civilinės bylos dalį pagal ieškovo J. I. ieškinio reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme, konstatavęs, kad kartu su ieškiniu nepateikti įrodymai, liudijantys, kad E. I. savo mirties dieną turėjo realiai paliktino (kitų asmenų paveldėtino) turto, taip pat byloje nėra duomenų, kad šiuo metu realiai yra išlikusio E. I. anksčiau priklausiusio turto.Įvertinęs bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto atskirajame skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavęs, jog ieškinys neatitinka CPK 444 str. 1 d. reikalavimo ir yra nenagrinėtinas teisme, pasirengimo teisminiam nagrinėjimui stadijoje skundžiama nutartimi išsprendė bylos dalį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo iš esmės. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovo pateiktoje 2005-08-24 Kauno apskrities archyvo pažymoje Nr. V10-4205 nurodyta, kad Kauno rajono Lapių apylinkės DŽDT vykdomojo komiteto dokumentų fonde, 1961-1970 metų (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėse knygose įrašytas I. S., L. ūkis. Knygų skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyta: gyvenamas namas (1928), tvartas (1928), daržinė (1928 m.). 1961-1963 metų knygoje įrašyta: „pusė pastatų I. E.“. 1971-1972 metų (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėse knygose įrašytas I. J., V. ūkis. Apie buvusį ūkio šeimos galvą įrašyta, kad jis mirė (duomenys neskelbtini). Skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyta: ½ gyvenamojo namo (1928), ½ tvarto (1928), ½ daržinės. 2015-04-15 V|Į Registrų centro Kauno filialo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ginčijamų pažymų pagrindu J. A. S. vardu yra įregistruotos daiktinės teisės į 2/3 gyvenamojo namo 1A1m., pastatą-kiemo rūsį, pastatą-tvartą, esančius (duomenys neskelbtini). Kauno rajono savivaldybės administracijos Lapių seniūnijos 2015-03-30 pažymoje Nr. 1.3-192 nurodoma, kad pagal Kauno rajono savivaldybės administracijos Lapių seniūnijos ūkinę knygą 10-20 M. V. vardu įregistruota 1/3 gyvenamojo namo 1A1m, veranda, viralinė, pastatas-daržinė, malkinė, ūkio pastatas su priestatu, (duomenys neskelbtini), pastatai statyti 1939 m. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad jo ieškinys dalyje dėl juridinė reikšmę turinčio fakto nustatymo atitinka ypatingos teisenos tvarka prašomus nustatyti faktus, nuo kurių priklauso asmenų turtinių ar asmeninių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga bei atitinka CPK 445 straipsnio nuostatas: juridinį faktą prašoma nustatyti paveldėjimo tikslu; apeliantas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; jis negali ne teismo tvarka, atkurti prarastų dokumentų, nes duomenų dėl E. I. mirties dieną priklausiusio turto sudėties pagal archyvinius įrašus nėra. Apeliantas ieškinyje nurodė, kad po savo tetos M. V. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Daiktinės teisės šiuo metu nenustatytos į E. I. jos mirties dieną priklausiusį turtą - gyvenamą namą ir ūkinius pastatus - tvartą, daržinę, todėl apeliantas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto paveldėjimo tikslu nustatymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai sprendė, jog apelianto reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme bei šią bylos dalį nutraukė.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas lemia į teismą besikreipiančio asmens teisę pačiam laisvai pasirinkti ir apsispręsti, kokia procesine tvarka bus realizuojama jo civilinių teisių gynyba. Ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus ir, manydamas esant reikalinga, savo iniciatyva išsireikalauti trūkstamus įrodymus, kitus bylai nagrinėti reikalingus dokumentus bei duomenis, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 179 str. 2 d., 443 str. 8 d.). Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje spręsti dėl pareiškėjo pateikto reikalavimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrįstumo. Aplinkybes dėl šio reikalavimo pagrįstumo bei įrodymų pakankamumo teismas turi aiškintis bylą nagrinėdamas iš esmės, bet ne pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje.Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Albina Rimdeikaitė