Šiaulių apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios A. L. įmonės bankroto administratoriaus „ADMINISTRAVIMAS LT“ UAB atstovui advokato padėjėjui V. M., atsakovo A. L. atstovui advokatui P. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios A. L. įmonės ieškinį atsakovui A. L. dėl žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. įmonė jau 2001 metais buvo skolinga kreditoriams ir nemokėjo esamų skolų, kas reiškia, kad įmonė buvo nemoki ir įmonės savininkas turėjo pareigą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai įmonei, tačiau to neatliko, tuo šiuo metu bankroto byloje teismo patvirtintiems bankrutavusios bendrovės kreditoriams padarydamas 93.846,51 Eur materialinę žalą. A. L. įmonė jau 2001 metais ne tik nemokėjo esamų skolų, tame tarpe ir privalomų mokesčių Valstybei, bet tas skolas netgi didino. Iš pateiktų kreditorinių reikalavimų matyti, kad skolos teismo patvirtintiems kreditoriams susidarė 2001-2009 metų laikotarpyje. Tikslių skolų atsiradimo datų administratorius nurodyti negali, kadangi, atsakovas A. L. bankroto administratoriui neperdavė jokio turto ir jokių dokumentų. Dėl savalaikio nesikreipimo su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, turtinė žala padaryta ne tik bankrutavusios įmonės kreditoriams, bet ir pačiai bankrutavusiai įmonei, iš kurios bankroto byloje gaunamų (gautinų) lėšų turi būti padengtos (sumokėtos) administravimo išlaidos, kurios šioje bankroto byloje yra 3000 Eur dydžio, kiek patvirtino bankroto bylą nagrinėjantis teismas 2015-04-14 dienos nutartimi. Nurodo, kad egzistuoja civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Įmonės vadovas A. L. akivaizdžiai pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytą vadovo pareigą, kadangi tinkamai nevedė įmonės buhalterinės apskaitos. Atsakovas A. L., būdamas individualios įmonės vadovu bei savininku, įmonės dokumentais bei turtu nesirūpino, nevykdė įstatymais jam pavestų pareigų, nes bankroto administratoriui dokumentai ir turtas nebuvo perduoti. Savo veiksmais atsakovas netinkamai vykdė LR Individualių įmonių įstatymo 7 str. 5 d. numatytas pareigas, prarado įmonės turtą, pažeidė pareigą veikti kreditorių bei įmonės interesais bei nedaryti jai žalos. Taip pasireiškė atsakovo kaip įmonės vadovo neteisėti veiksmai. Atsakovui nesirūpinus tinkamu įmonės buhalterinės apskaitos vedimu, neužtikrinus įmonės turto bei dokumentų išsaugojimo bei laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo įmonės įsiskolinimai kreditoriams toliau didėjo, todėl A. L. įmonė ir jos kreditoriai patyrė tiesioginę turtinę žalą, lygią teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumai (93.846,51 Eur) ir patirtoms administravimo išlaidoms (3000 Eur), viso 96.846,51 Eur. Egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėto veikimo ir neveikimo bei atsiradusios žalos: jeigu atsakovas būtų rūpestingai atlikęs teisės aktuose jam priskiriamas pareigas, t. y. būtų kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, būtų tinkamai vedęs įmonės buhalterinę apskaitą bei išsaugojęs įmonės turtą bei kitus dokumentus, kreditoriniai reikalavimai būtų mažesni, o įmonė galimai būtų pajėgusi visiškai ar bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais ir taip išvengusi nemokumo. Atsakovo kaltė kyla iš nurodytuose teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdymo bei bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai neatlikimo, t. y. atsakovas, būdamas individualios įmonės vadovu ir savininku, suvokė kokias pareigas privalo atlikti ir nuo kokių veiksmų privalo susilaikyti, tačiau minėtų taisyklių nesilaikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2015 m. sausio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-578-368/2015 iškėlė bankroto bylą A. L. įmonei, įpareigojo įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, minėta nutartis įsiteisėjo 2015 m. sausio 26 d.

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartimi A. L. įmonei taikytas supaprastintas bankroto procesas, taip pat patvirtinti įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai 93.846,51 Eur sumai: VMI prie LR FM – 72.265,08 Eur, VSDFV Šiaulių skyrius – 6853,87 Eur, VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras – 74,72 Eur, UAB „Avokada“ – 195,41 Eur, UAB „Džereta“ – 14.434,27 Eur, Šiaulių AVPK – 23,16 Eur. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartimi A. L. įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartimi patvirtintas kreditoriaus VĮ Turto bankas kreditorinis reikalavimas 72.265,08 Eur sumai, iš bankrutavusios A. L. įmonės kreditorių sąrašo išbrauktas kreditorius VMI prie LR FM. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi patvirtinta bankrutavusios A. L. įmonės 3000 Eur administravimo išlaidų sąmata.

Nustatyta, kad atsakovas A. L., iki šiol nėra perdavęs įmonės dokumentų ir turto, taigi jis nevykdė Šiaulių apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartimi nustatytos pareigos bei bankroto administratoriaus 2015-01-27 įsakymo. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad bankrutavusi A. L. įmonė ir įmonės savininkas A. L. savo vardu registruoto nekilnojamo turto bei transporto priemonių neturi.

Dėl įmonės nemokumo momento ir vadovo civilinės atsakomybės pagrindų

Teismas, spręsdamas klausimą dėl įmonės nemokumo momento ir įmonės vadovo atsakomybės pagrindų, vadovaujasi kasacinio teismo praktika, pagal kurią vienai iš bylos šalių esant bankrutavusiai įmonei, byloje privaloma taikyti rungimosi principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Bankrutavusi įmonė, kaip savarankiška proceso šalis, naudodamasi savo teisėmis jos pasirinktu būdu privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, o teismas, vadovaudamasis CPK nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, iš įrodymų visumos privalo daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (CPK 13 str., 17 str., 178 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-155/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad bankroto instituto esmė, tikslai ir paskirtis lemia tai, jog bankroto procesas neabejotinai susijęs su viešuoju interesu. Šio proceso teisėtumo kontrolė yra pavesta teismui. Viešojo intereso buvimas įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir, sprendžiant konkrečius bankroto proceso metu kilusius klausimus, įvertinti reikšmingas jiems išspręsti aplinkybes.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto bei įsipareigojimų santykį. Jeigu įmonė neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bildunga" v. RUAB „Elektrotinklas", bylos Nr. 3K-3-204/2012; 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „LRG farmacija" v. UAB „Limedika", bylos 3K-3-393/2012). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).

Nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti momentą, nuo kuriuo A. L. įmonė tapo nemoki. Bylos duomenimis nustatyta, kad bankrutavusi A. L. įmonė buvo sunkioje finansinėje padėtyje nuo 2001 metų, tą patvirtina aplinkybė, kad antstoliams nepavyko išieškoti įmonės skolų išieškotojų naudai pagal šiuos vykdomuosius dokumentus: Šiaulių apygardos teismo 2001-10-18 išduotą vykdomąjį raštą dėl 176,60 Eur išieškojimo Valstybės naudai, 2012-10-31 VMI sprendimą Nr. (23.17-08)-320-53844 dėl 69.162,25 Eur skolos išieškojimo iš A. L. įmonės, 2006-08-29 VSDFV sprendimą dėl 779,66 Eur skolos išieškojimo iš A. L. įmonės, 2007-07-02 VSDFV sprendimą dėl 1253,77 Eur skolos išieškojimo iš A. L. įmonės, 2007-12-12 VSDFV sprendimą dėl 1373,96 Eur skolos išieškojimo iš A. L. įmonės, 2008-10-30 VSDFV sprendimą dėl 1473,88 Eur skolos išieškojimo iš A. L. įmonės, 2009-05-13 VSDFV sprendimą dėl 1157,20 Eur skolos išieškojimo iš A. L. įmonės, 2009-08-27 VSDFV sprendimą dėl 604,12 Eur skolos išieškojimo iš A. L. įmonės. Iš dokumentų matyti, kad liko neišieškota skola VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui – 74,72 Eur, UAB „Avokada“ – 195,41 Eur,

Ieškinys dėl žalos atlyginimo pareikštas atsakovui kaip įmonės vadovui, todėl aktualus įmonės vadovo civilinės atsakomybės reglamentavimas. Remiantis CK VI knygos nuostatomis, įmonės vadovo civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246 str.–6.249 str.). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė jau būtų preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 str., 182 str. 4 d.). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 str.) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo, kaip valdymo organo, pareigas.

Įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo kyla, kai įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Įmonės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ir ankščiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis. įmonės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

Neteisėti veiksmai - tai įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos nevykdymas (neteisėtas neveikimas) arba veiksmų atlikimas, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Atsakovo A. L. neteisėti veiksmai pasireiškė neveikimu – pareigos kreiptis į teismą įmonei esant nemokiai dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymu. Ši pareiga numatyta Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje. Teismas pažymi, kad atsakovas, kaip įmonės vadovas, turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo todėl, kad geriausiai žinojo įmonės finansinę būklę. Pavėluotas bankroto bylos iškėlimas pažeidžia įmonės kreditorių interesus. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Kadangi atsakovas A. L., kaip įmonės vadovas, neperdavė bankroto administratoriui įmonės finansinių dokumentų, teismas A. L. įmonės nemokumo momentą nustato vadovaudamasis byloje esančiais duomenimis. Teismas vertina, kad A. L. įmonės nemokumo momentas turi būti siejamas su Šiaulių apylinkės teismo 2001 m. gegužės 10 d. išduoto vykdomojo rašto kreditoriui UAB „Džeirana“ dėl 14.434,27 Eur skolos išieškojimo iš A. L. įmonės pateikimu priverstiniam vykdymui. Būtent po šio vykdomojo rašto pateikimo 2001-06-07 antstoliui, neturint turto ir negalint padengti A. L. įmonės 14.434,27 Eur skolos, A. L. įmonės vadovui A. L. kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo A. L. įmonei. Aplinkybė, kad vykdomojo dokumento pagrindu antstoliui nepavyko iki šiol išieškoti skolos įrodo, kad įmonė buvo nemoki. Tą patvirtina ir VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2015 m. vasario 5 d. raštas Nr. (8.6.5.) 1INF-719, iš kurio matyti, kad A. L. įmonė nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015-02-05 duomenimis per paskutinius 20 metų nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturėjo ir neturi. VĮ „Regitra“ Šiaulių filialo duomenimis A. L. įmonės vardu transporto priemonių nebuvo įregistruota. VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2015 m. vasario 5 d. rašto Nr. (8.6.5.) 1INF-720 duomenimis A. L. vardu per paskutinius 20 metų nuosavybės teise buvo įregistruotas nekilnojamasis daiktas, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje, registro įrašo Nr. 40/51440.

Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Nagrinėjamos bylos atveju žala pasireiškė tiek bankrutuojančiai įmonei, tiek ir jos kreditoriams, kadangi laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo didėjo A. L. įmonės skolos, didėjo skolos kreditoriams bei mažėjo jų atgavimo tikimybė. Dėl konkretaus žalos dydžio teismas pasisako aptaręs visas civilinės atsakomybės sąlygas. Kai įmonės vadovas nevykdo pareigos inicijuoti bankroto bylą, žala atsiranda (padidėja) ne dėl netinkamos vadovo veiklos įmonėje, bet dėl ĮBĮ nustatytos pareigos pažeidimo, todėl tai specifinis deliktas, kuris skiriasi nuo vadovo civilinės atsakomybės pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą nėra teisinio pagrindo vadovautis teismų praktika dėl griežtesnės kaltės formos, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, suformuota bylose, kuriose nebuvo aiškinama ir taikoma ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis. CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nagrinėjamoje byloje yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos, kadangi atsakovui rūpestingai atliekant teisės aktuose jam priskiriamas pareigas ir laiku kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos A. L. įmonei iškėlimo, tinkamai vedant įmonės buhalterinę apskaitą bei išsaugojant įmonės turtą bei kitus dokumentus, kreditoriniai reikalavimai būtų mažesni, o įmonė galimai būtų pajėgusi visiškai ar bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais ir taip išvengusi nemokumo. Nagrinėjamu atveju atsakovo A. L. kaltė sutapatinama su neteisėtais veiksmais (neveikimu).

Dėl žalos dydžio

Ieškovė bankrutavusi A. L. įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, atsakovo A. L. padarytą žalą įmonei sutapatina su teismo patvirtintais 93.846,51 Eur kreditoriniais reikalavimais bankrutavusios A. L. bankroto byloje bei teismo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata (3000 Eur), viso 96.846,51 Eur.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendrovės vadovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymas nepreziumuoja ir vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei atsirasti. Taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę yra pagrindas tada, kai ieškovas įrodymais pagrindžia žalos (nuostolių) faktą ir dydį (CPK 12 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad teisingas žalos atlyginimas reiškia, jog turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, o kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-05-11 nutartis c. b. Nr. 3K-3-215/2012).

Kaip jau minėta, bankroto byloje patvirtinti šie A. L. įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai 93.846,51 Eur sumai: VĮ Turto bankui – 72.265,08 Eur, VSDFV Šiaulių skyriui – 6.853,87 Eur, VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui – 74,72 Eur, UAB „Avokada“ – 195,41 Eur, UAB „Džereta“ – 14.434,27 Eur, Šiaulių AVPK – 23,16 Eur. Taip pat teismas patvirtino 3000 Eur administravimo išlaidų sąmatą iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro.

ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas nustatė, kad A. L. įmonės nemokumas tapo akivaizdus po Šiaulių apylinkės teismo 2001 m. gegužės 10 d. išduoto vykdomojo rašto kreditoriui UAB „Džeirana“ dėl 14.434,27 Eur skolos išieškojimo iš A. L. įmonės pateikimo priverstiniam vykdymui 2001-06-07. Teismas sprendžia, kad po šios datos atsiradusios ir nepadengtos skolos kreditoriams vertintinos kaip įmonei padaryti nuostoliai neteisėtu įmonės savininko A. L. neveikimu. Nepadengtų A. L. įmonės skolų, atsiradusių po 2001-06-07 apimtimi priteistina žala iš jos savininko. Taigi, prašomos priteisti žalos dydis kreditoriaus UAB „Džeirana“ 14.434,27 Eur reikalavimo apimtimi mažinamas. Taip pat, teismas tenkindamas iš dalies ieškinį atkreipia dėmesį, kad nėra teisinio pagrindo atsakovui A. L. paskirtas baudas laikyti įmonei padaryta žala, kadangi tai yra ne įmonės, bet atsakovo asmeninės prievolės t.y. 2007-12-04 VMI nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje 868,86 Eur bauda, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-06-03 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje paskirta 296,86 Eur bauda, 2010-11-09 VMI nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje paskirta 579,24 Eur bauda, 2012-11-05 VMI nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje paskirta 86,89 Eur bauda, Šiaulių AVPK – 23,16 Eur bauda. Šioje reikalavimų dalyje ieškinys netenkinamas.

Įvertinus aptartus įrodymus, ieškiniu prašomos priteisti žalos dydis mažinamas ir iš atsakovo A. L. priteisiama 79.462.85 Eur žala padaryta kreditoriams – VMI - 176,60 Eur ir 69.162,25 Eur, VSDFV - 6.853,87 Eur, VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui – 74,72 Eur, UAB „Avokada“ – 195,41 Eur, 3000 Eur nuostolis įmonei, Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi patvirtinus bankrutavusios A. L. įmonės 3000 Eur administravimo išlaidų sąmatą. Kitoje dalyje ieškinys atmetamas.

Dėl likviduojamo juridinio asmens teisinio statuso

CK 2.95 straipsnyje įtvirtinta, kad juridiniai asmenys pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu. Likvidavimas – tai absoliuti juridinio asmens pabaiga, kai juridinis asmuo pasibaigia, veikla nutrūksta, o jo teisės ir pareigos nėra perimamos kitų subjektų (išskyrus specialųjį CK 6.128 straipsnio 3 dalies taikymo atvejį). Juridinis asmuo gali būti likviduojamas CK 2.106 straipsnyje nustatytais juridinių asmenų likvidavimo pagrindais. Šis juridinio asmens veiklos užbaigimo būdas gali būti savanoriškas arba priverstinis. Remiantis CK 2.108 straipsnio 1 dalimi, juridinio asmens dalyviai, priėmę sprendimą likviduoti juridinį asmenį, privalo paskirti likvidatorių, išskyrus tuos atvejus, kai juridinio asmens steigimo dokumentai ar įstatymai nustato kitokias likvidatoriaus skyrimo taisykles arba konkretų likvidatorių (CK 2.108 straipsnio 2 dalis). Juridinio asmens valdymo organai netenka įgaliojimų ir juridinio asmens dalyvių kompetencija dėl sandorių sudarymo pereina likvidatoriui nuo likvidatoriaus paskyrimo (CK 2.110 straipsnis). Kadangi juridinio asmens likvidatoriaus tikslas yra vykdyti juridinio asmens likvidavimo procedūras, t. y. per kiek įmanoma trumpesnį laiką nutraukti jo veiklą, tam jis turi nustatyti juridinio asmens turtą ir įsipareigojimus, apie likvidavimą informuoti kreditorius ir kt. Vykdydamas juridinio asmens likvidavimo procedūrą, likviduojamas juridinis asmuo gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie yra susiję su juridinio asmens veiklos nutraukimu arba kurie numatyti sprendime likviduoti juridinį asmenį (CK 2.111 straipsnis).

Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad VĮ Registrų centre 2010 m. sausio 8 d. buvo įregistruotas prašymas dėl likviduojamo juridinio asmens teisinio statuso ir likvidatoriaus duomenų įregistravimo bei savininko A. L. sprendimas dėl likviduojamo juridinio asmens teisinio statuso suteikimo, tačiau atsakovas neįrodė, kad A. L. įmonėje 2010 m. sausio 8 d. buvo atliktos likvidavimo procedūros. Taip pat pažymėtina, kad ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalis numato, jog bankroto procesas gali vykti ne teismo tvarka, jeigu teismuose nėra iškelta bylų, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, taip pat jei iš įmonės nėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus. Pažymėtina, kad bankrutavusios A. L. įmonės atžvilgiu antstolis vykdomuosius dokumentus vykdė nuo 2001 metų iki bankroto bylos iškėlimo teisme. Atkreiptinas dėmesys, jeigu tuo metu, kai įmonė likviduojama juridinio asmens dalyvių sprendimo nutraukti juridinio asmens veiklą pagrindu, išaiškėja, kad ji negalės įvykdyti visų savo įsipareigojimų, įmonės likvidatorius privalo nedelsdamas sustabdyti visus mokėjimus ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šios būklės nustatymo dienos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei (ĮBĮ 7 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškinio senaties

Atsakovas prašo teismo taikyti ieškinio senatį tuo pagrindu, jog skolos teismo patvirtintiems kreditoriams susidarė 2001-2009 metų laikotarpyje, paskutinio kreditoriaus VSDF sprendimas dėl skolos išieškojimo nurodytas 2009-08-27, todėl ieškovė yra praleidusi 3 metų ieškinio senaties terminą. Mano, kad ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs 2012-08-27.

Atkreiptinas dėmesys, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto teisiniai santykiai susiklosto ne tik dėl kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo, bet paprastai daro įtaką ir kitų subjektų, kuriems įmonės bankroto procedūros sukelia ar gali sukelti atitinkamas teises ar pareigas, teisėtiems interesams, todėl bankroto procesui yra taikomas specifinis teisinis reguliavimas. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatyta, kad ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos administratorius patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat dėl tyčinio bankroto nustatymo. Šiuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos.

Iš aptarto įstatyminio reglamentavimo akivaizdu, kad ieškinio senaties terminas, priešingai nei teigia atsakovas A. L., nėra praleistas, kadangi iki šiol A. L. įmonės bankroto administratoriui nėra pateikti įmonės dokumentai. Pažymėtina, kad bankroto administratorius apie bankrutavusios A. L. įmonės kreditorinius reikalavimus sužinojo tuomet, kai kreditoriai kreipėsi į bankroto administratorių dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo, taip pat iš įmonės atžvilgiu antstolio vykdomų išieškojimų kreditoriams vykdomųjų bylų. Pažymėtina, kad bankroto byla A. L. įmonei iškelta 2015 m. sausio 15 d., ieškinys teismui pateiktas 20105m. gegužės 6 d. nepraleidus 3 metų ieškinio senaties termino.

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 80.267,61 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-05-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Ieškovės bankrutavusios A. L. įmonės ieškinys tenkintas iš dalies, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tikslaus žalos dydžio bankroto administratorius negalėjo nustatyti dėl to, kad atsakovas A. L. neperdavė įmonės dokumentų, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamos ieškovės pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, sudarančios 60 Eur. Iš atsakovo A. L. nepriteisiamos 2,28 Eur išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi jos nesiekia valstybės nustatytos 3 Eur sumos.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. L. (a. k. 36912160398) ieškovės bankrutavusios A. L. įmonės (į. k. 144741692) naudai 79.462.85 Eur (septyniasdešimt devynis tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt du eurus aštuoniasdešimt penkis ct) žalą, 5 % dydžio procesines palūkanas už priteistą 79.462.85 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-05-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 60 Eur (šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui paduodant skundą Šiaulių apygardos teisme.