- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-06
- Bylos Nr.
- e2-2805-1213/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00462-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Vyšniauskienė
- Ieškovas
- D. B.
- Atsakovas
- A. Č.
- Advokatai
- Rimvydas Kairys, Rasa Valiukienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovei A. Č. dėl bendrosios jungtinės sutarties pripažinimo ir paveldėjimo turto padalijimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų D. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas D. B. pateikė ieškinį, kuriuo prašo:
1) nustatyti, kad R. B. ir A. V. nuo 1997 m. vasaros iki (duomenys neskelbtini) buvo sudarę žodinę jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią mirties dieną buvo įgiję šį turtą: žemės ūkio techniką ir žemės ūkio padargus, t. y.: traktorių su frontaliniu krautuvu - ratinį traktorių Belarus-82 ID, kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - 6500 Eur vertės; vienaašę priekabą be bortų - 250 Eur; melžimo aparatą su keturiais indais ir du melžimo komplektus - 300 Eur vertės; karvių melžimo stotelę - 500 Eur vertės; šienapjovę - 400 Eur vertės; plūgą žemei arti - 200 Eur vertės; kratytuvą - 250 Eur vertės; vagorius – 800 Eur vertės; purkštuvą - 450 Eur vertės; šieno grėblį (dobilas) - 700 Eur vertės; rulonų keltuvą - 200 Eur vertės, grūdus (sėkla 17 maišų) – 250 Eur vertės; naminius gyvulius, t. y. dvi karves po 1100 Eur vertės; telyčaitę - 1100 Eur vertės, veršiuką - 200 Eur vertės; du veršiukus - po 350 Eur. Viso A. V. ir R. B. užgyveno turto už 15000 Eur;
2) priteisti iš atsakovės A. Č. ieškovui D. B. 7 500 Eur kompensaciją už R. B. atitenkantį palikimą;
3) priteisti iš atsakovės A. Č. ieškovui D. B. žyminį mokestį ir advokato atstovavimo išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovas ieškinyje, dublike nurodo, kad jo mama R. B. ir A. V. nuo 1997 m. vasaros pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį, (duomenys neskelbtini). Kartu apsigyveno A. V. močiutės nuosavybės teise priklausančioje sodyboje ir ten gyveno iki pat savo mirties t. y. (duomenys neskelbtini). Abu buvo piktnaudžiaujantys alkoholiu. A. padauginus, visus namų ūkio darbus tekdavo nudirbti R. B.. Ji melždavo karves, veždavo pieną į pieninę. Už parduotą žemės ūkio produkciją, naminius gyvulius išsilaikė save, pirko žemės ūkio techniką, padargus, investavo į žemės ūkį. Taigi bendras jų gyvenimas sietinas su bendra ūkine veika - ūkininkavimu, kartu augino ir prižiūrėjo naminius gyvulius. Bendro ūkio vedimas, bendrų uždirbtų lėšų naudojimas įrodo, kad tarp jų buvo jungtinės veiklos sutarties požymiai. A. V. ir R. B. po mirties buvo palaidoti viename kape, abiem buvo pastatytas bendras atminimo paminklas. A. V. ir R. B. bendrų vaikų nesusilaukė. R. B. nesantuokiniai vaikai yra D. B. ir D. B..
3. Be to, ieškinyje nurodoma, jog 2023 m. liepos 18 d. notarė išdavė liudijimą, liudijantį juridinį faktą, kad D. B., atstovaujantis D. B., padavė pareiškimą notarų biurui apie palikimo priėmimą (duomenys neskelbtini) mirus D. B. motinai R. B.. Tą pačią dieną notarė Auksė Poškuvienė išdavė D. B. vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo, likusio po R. B., mirties. 2023 m. rugpjūčio 3 d. antstolė sudarė turto, likusio po R. B. mirties, apyrašą. Turto apyrašas buvo sudarytas pagal įpėdinio D. B. pateikus duomenis apie jam žinomą palikėjo turtą, visas palikėjo skolines teises ir pareigas, palikėjo kreditorius ir skolininkus. Turto apyraše nurodoma, kad turto (kilnojamojo ir nekilnojamojo) palikėjo vardu nėra.
4. Ieškovas, be kita ko, ieškinyje pažymėjo, kad A. V. 2005 m. gruodžio 30 d. buvo sudaręs tris valstybinės žemės nuomos sutartis, kurių terminas numatytas iki 2030 m. gruodžio 30 d. Tačiau atsakovė, priėmusi A. V. palikimą pakeitė A. V. vardu sudarytas valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis, tapdama šių žemės sklypų nuomotoja, realizavo transporto priemonę Belarus-82, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei valdo žemės ūkio techniką, o taip pat naminius galvijus, nurodytus ieškinyje. Teismui nustačius, kad A. V. ir R. B. nuo 1997 m. vasaros buvo sudarę žodinę jungtinės veiklos sutartį ir bendro ūkio vedimo metu buvo sukūrę bendrą jungtinę nuosavybę, t. y. įgiję ieškinyje nurodytą žemės ūkio techniką, gyvulius, ieškovas D. B., kaip mirusiosios motinos R. B. turto paveldėtojas, turi teisę reikšti reikalavimo teisę į pusę šio turto.
5. Teismo posėdžio metu ieškovas D. B. nurodė, jog ieškinį palaiko ir paaiškino, kad jo mama R. B. su A. V. pragyveno apie 26 metus A. V. močiutės sodyboje. Po mamos R. B. mirties jis su broliu priėmė mamos palikimą. Mama ir A. ūkininkavo, augino gyvulius, pagrindinis ir vienintelis jų pragyvenimo šaltinis buvo ūkis. Abu niekur nedirbo. Nežino ar mama gavo kokias nors socialines išmokas. Mama važiuodavo su dviračiu melžti karves, veždavo pieną, šieną grėbdavo su grėbliais, gyvenimo sąlygos buvo sunkios, patys viską samdydavo. Likus metams iki mirties jokios technikos jie neturėjo. A. gavo 15000 eurų paramą ir iš tų pinigų nusipirko ieškinyje nurodytą traktorių, padargus, karves. Ieškovo teigimu, turtas buvo įsigytas per paskutinius R. ir A. bendro gyvenimo metus. Jis abejoja, ar jie spėjo už gautą paramą įsigytą techniką panaudoti. Ieškovas taip pat nurodė, jog jis tuos 26 metus gyveno atskirai nuo mamos, pas netoliese gyvenančią močiutę. Pas mamą namuose dažnai nesilankydavo, nes ten nuolat vykdavo baliai. Minėjo, jog A. ir R. norėjo susirašyti, buvo užsiregistravę, bet prigėrė ir nebenuvyko. Mama R. jam konkrečiai nesakė apie susitarimą su A. kurti bendrą nuosavybę. Ieškovas patvirtino, jog ginčijamo turto vertę jis nustatė pagal skelbimus, taip pat domėjosi klausdamas ūkininkų, pažįstamų, kurie nusimano apie techniką, ar adekvati kaina. Ieškovas nurodė, jog ratinis traktorius kainuoja 6500 Eur, o atsakovė pardavė už 5400 Eur, vienaašė priekaba kainuoja 250 Eur, o atsakovė įvertino 100 eurų. Ieškovas nurodė, jog melžimo aparato su keturiais indais ir dviejų melžimo komplektų ieškinyje nurodytą 300 Eur vertę sutinka mažinti iki 50 Eur, o karvių melžimo stotelės nustatytos 500 Eur vertės nesutinka mažinti. Ieškovo teigimu, šienapjovės vertė yra 400 Eur, plūgo žemei arti - 200 Eur, vagoriaus – 800 Eur, purkštuvo – 450 Eur, šieno grėblio (dobilo) - 700 Eur, grūdų (sėkla 17 maišų) – 250 Eur. Jis sutiko su 250 Eur kratytuvo verte bei rulonų keltuvo 200 Eur verte. Tvirtino, jog karvių ir telyčaitės vertės yra po 1100 Eur, vieno veršiuko vertė 200 Eur, kitų dviejų veršiukų - po 350 Eur. Ieškovas nurodė, jog likusius daiktus - žemės ūkio padargus, nesutinka paimti, nes pagrindinis daiktas – traktorius yra parduotas. Ieškovas pripažino, jog pardavė metalo laužą už 496,98 Eur bei paaiškino, kad pusę metalo laužo buvo surinkta iš jo močiutės sklypo, todėl likusią pusę sumos pasidalino su A. Jis taip pat pažymėjo, jog jo teta padėjo palaidoti, sudėjo pinigus per pusę. D. B. nurodė, kad po laidotuvių buvo atvykęs, siūlėsi padėti, tačiau jo pagalbos atsisakė. Be kita ko, nurodė, jog prie laidotuvių organizavimo su broliu prisidėjo 2000 Eur. Ieškovas taip pat patvirtino, jog sutinka bendrą ginčijamo turto vertę sumažinti iki 13000 Eur bei nurodo, kad jį tenkintų 6500 Eur kompensacija.
Šalies argumentai
6. Ieškovo atstovas advokatas Rimvydas Kairys ieškinio reikalavimus palaikė. Nurodė teismui, jog toks ilgas gyvenimas kartu, t. y. daugiau nei 26 metus, rodo, jog tarp R. B. ir A. V. buvo susiklostę jungtinės veiklos santykiai. Atsakovė neneigė, jog R. gyveno kartu su A., liudytojai patvirtino, jog R. prisidėjo prie bendro ūkio kūrimo. Nors technika, padargai įsigyti iš Europos Sąjungos paramos, tačiau parama grąžinta iš bendrų R. ir A. lėšų.
Atsiliepimas
7. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, nes R. B. ir A. V. nesukūrė bendros nuosavybės. Nurodė, jog matė R. ir brolio A. bendrą gyvenimą. Abu dažnai išgėrinėjo, o būdami neblaivūs, ir mušdavosi. Tik brolis A. tam tikrais momentais suprasdavo, kad reikia nustoti vartoti alkoholį ir reikia tvarkyti namų ūkį. Tik A. rūpinosi ūkio plėtra, jis pats dirbo namų ūkio darbus, netgi pats konservuodavo daržoves. R. buvo tik pagalbininkė A.. Ji niekada niekur nedirbo ir jokių pajamų, išskyrus galbūt socialines išmokas (jeigu turėjo teisę jas gauti), ji negavo ir jokių duomenų apie jos pajamas nėra. Ji net savo vaikų neaugino ir jų neišlaikė. Tiek ieškovas, tiek ir jo brolis D. B., augo pas savo močiutę – R. mamą. Velionė R. vedė netinkamą gyvenimo būdą, ji net aplinkos, kurioje gyveno, nesusitvarkydavo, neskalbė rūbų, nekeitė patalynės. Kas liko brolio ir R. B. mirties dieną, yra sukurta ir įgyta tik A. pastangomis ir darbu, taip pat padedant ir jo artimiesiems bei giminaičiams. O būtent, (duomenys neskelbtini) broliui su jų dėde A. P. sudarius nekilnojamojo turto panaudos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ūkinio pastato naudojimo, A. galėjo kreiptis į Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai dėl paramos reikalingų žemės ūkio padargų ar priemonių įsigijimui. Būtent iš paramai gautų lėšų ir buvo įgyti visi kilnojamieji daiktai, kuriuos ieškiniu prašo padalinti ieškovas. Be to, iš pateikiamų deklaracijų matyti, kad teikiant minėtą paraišką, tik artimieji pareiškėjo asmenys turėjo sutikti ir pateikti deklaracijas dėl asmens duomenų tvarkymo, susijusius su A. V. skiriama parama. Šie asmenys buvo ji ir jų brolis J. V.. Tuo tarpu, R. B., niekur nėra minima.
8. Atsakovė pažymėjo, kad A. V. visus pagrindinius ir didesnius ūkio darbus dirbo, padedant jos sutuoktiniui, kuris jos brolį taip pat pažinojo nuo jaunystės. A. buvo tas asmuo, kuris vienas organizavo namų ūkio veiklą, ją įgyvendino ir tokiu būdu įsigijo keletą kilnojamųjų daiktų, kurie šioje byloje tapo ginčo objektu. Tuo tarpu, R. B. vaikai pas savo motiną nesilankydavo ir jų tame ūkyje niekada nebuvo. Tuo labiau, kad net ir po R. bei jos brolio laidotuvių ieškovas net nepasidomėjo, ar likusiais mirusiųjų gyvuliais bus pasirūpinta, kas juos prižiūrės ir iš kokių lėšų tai bus daroma. Jeigu ji nebūtų ėmusis iniciatyvos, gyvuliai būtų tiesiog nugaišę, nes niekam kitam jie nerūpėjo. Be jokios abejonės, ji patyrė tam tikras išlaidas, susijusias su likusio kilnojamojo turto administravimu, bet ieškinyje ieškovas apie tai nemini, nes, akivaizdu, jog iš visos šios situacijos nepagrįstai siekia gauti kuo didesnės materialinės naudos.
9. Atsakovė taip pat pažymėjo, jog ieškovo nurodytos kilnojamųjų daiktų vertės neatitinka realios rinkos vertės. Iš pridedamos traktoriaus pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos (duomenys neskelbtini), matyti, kad ginčo traktorių ji pardavė už 5400 Eur, o ne kaip nurodyta ieškinyje 6500 Eur. Vienaašės be bortų priekabos vertė yra 100 Eur. Melžimo aparatas buvo pirktas senas nuo R. sesers D. G.. Šio aparato reali vertė yra 50 Eur. Karvių melžimo stotelės vertė yra 150 Eur, nes buvo įdėjusi skelbimą, jog parduoda už 200 Eur, tačiau pirkėjų neatsirado. Šienapjovės vertė 200 Eur, plūgo vertė 100 Eur, kratytuvo vertė, sutinka, jog yra 250 Eur, vagoriai kainuoja maždaug 350 Eur, purkštuvo vertė 100 Eur, šieno grėblys „Dobilas“ vertas apie 400 Eur, rulonų keltuvas - 200 Eur, grūdų sėklos kaina – 200 Eur. Karvės, kurios ieškinyje nurodytos po 1100 Eur vertės buvo parduotos - viena už 610,56 Eur, o kita už 650 Eur (B. L.). Ūkininkui R. B. karvė buvo parduota už 600 Eur; telyčaitės vertė 300 Eur (ji nėra parduota). Ūkininkui V. Ž. karvė buvo parduota už 700 Eur. Du ieškinyje minimi veršiukai buvo parduoti po 299 Eur, iš viso už 598 Eur. Ieškinyje nurodyto turto vertė daugiausiai galėtų siekti 10924 eurus. Be to, ieškovas nuslėpė, jog jis, po R. ir A. mirties, jų gyvenamojoje vietoje, kieme, susirinko metalinius daiktus ir juos pardavė kaip metalo laužą, tokiu būdu gaudamas 496,98 Eur. Atsakovė taip pat nurodė, jog ieškovas prie kapavietės tvarkymo visiškai neprisidėjo. Kapavietę, įskaitant paminklo pirkimą bei įrengimą ir kitus su tuo susijusius klausimus, tvarkė ji viena. Visa tai kainavo 2430 Eur.
10. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ieškinio nepripažįsta ir paaiškino, kad jos brolis A. V. ir R. B. gyveno jos močiutės name, kurį paveldėjo A. V.. Tačiau, kada tiksliai pradėjo gyventi ir ar pastoviai gyveno, nurodyti negalėjo. Atsakovė patvirtino, kad tiek R. B., tiek jos brolis A. V. piktnaudžiavo alkoholiu, tačiau brolis sugebėdavo sustoti, o R. – ne. Būdavo, kad brolis išmesdavo R. iš savo namų, kad ir trumpiems laikotarpiams, tačiau pakankamai dažnai. Kai brolis „ėjo į paramą“, jis tą vasarą iš vis negėrė. Brolis turėjo daržą, augino daržoves, turėjo šiltnamį, kurį prižiūrėdavo bei pats konservuodavo daržoves, laikė gyvulius, parduodavo pieną. Brolis dirbo, pavasariais važiuodavo sodinti eglaičių. Ūkis buvo įregistruotas jo vardu. Jis augino jos močiutės paliktas telyčaitę, karves. Brolis mokėjo visus mokesčius, deklaravo žemę, tvarkė visus finansus. Brolis pateikė paraišką gauti Europos Sąjungos lėšoms, skirtoms remti smulkų ūkį. Taip pat atsakovė patvirtino, kad už Europos Sąjungos paramą A. buvo įsigijęs traktorių, 2 karves ir žemės ūkio padargų, kurių vertė buvo 15000 Eur. Atsakovė paaiškino, jog tai nebuvo paskola, tai buvo A. skirta parama, t. y. negrąžintinos lėšos ūkio modernizavimui. Nurodė, jog šiuo metu turto kaina krenta, nes viskas rūdija, taip pat suprastėjo padargų vertė, nes nyksta smulkūs ūkiai. Atsakovės nuomone, tai nebuvo bendrai užgyventos, uždirbtos lėšos, tai buvo europinės lėšos ir, jei ne ES lėšos, tas ūkis būtų žlugęs. A. Č. teigimu, R. buvo jos jaunystės draugė. R. sakydavo „aš nieko neturiu, man nieko nereikia“. R. jokios pagalbos negavo, ji buvo viena – nei ieškovas, nei jo brolis nesiūlė mamai jokios pagalbos. Nelaimės dieną ieškovas nevyko į įvykio vietą, ieškovas nesisiūlė prižiūrėti gyvulius. Ieškovas su broliu iš vis nepripažino mamos. Atsakovė nurodė, jog ji neturėjo galimybės pas save parsivesti po brolio mirties likusių gyvulių, neturėjo pas save vietos. Be to, jau iki tol gyvuliai nebuvo tinkamai prižiūrėti, todėl teko kai kuriuos parduoti. Parduodamų gyvulių vertę nustatė pagal įmitimą, gyvūno produktyvumą. Atsakovė nurodė, jog nesutinka, kad R. kažką tai įnešė į jos brolio A. užgyventą turtą.
Atsiliepimas
11. Atsakovės atstovė advokatė Rasa Valiukienė atsakovės nurodytas aplinkybes palaikė, ieškinio reikalavimus prašė atmesti. Nurodė, jog ieškinys nepagrįstas ir neįrodytas jokiais įrodymais. Ieškovas neįrodė, jog tarp R. B. ir A. V. buvo susitarimas dėl bendros nuosavybės įsigijimo. Ieškovas neįrodinėjo bendro turto sukūrimo aplinkybių, daiktų įsigijimo pagrindų, R. indėlio į to turto įsigijimą. Abi šalys pripažino, jog R. B. vedė netinkamą gyvenimo būdą, girtavo, niekur nedirbo, nesirūpino vaikais, kurie augo su močiute. R. B. nepriklausė joks turtas. Liudytojai patvirtino, jog visą ūkį A., taip pat padedant artimiesiems, sukūrė pats. Ieškinyje nurodytą turtą A. įsigijo gavęs iš Europos Sąjungos paramą. Ieškovo nurodytos daiktų vertės niekuo nepagrįstos, neprotingos, kardinaliai skiriasi nuo atsakovės nurodytų ir rašytiniais įrodymais pagrįstų verčių.
12. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką, datą ir vietą jam buvo pranešta tinkamai. Gautas jo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Teismas daro išvadą, kad apie teismo procesą trečiajam asmeniui yra žinoma, todėl byla nagrinėjama trečiajam asmeniui D. B. nedalyvaujant (CPK 247 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Faktinės aplinkybės ir byloje kilusio ginčo esmė
13. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad R. B. ir A. V. maždaug nuo 1997 m. pradėjo kartu gyventi (duomenys neskelbtini). Kartu apsigyveno A. V. močiutės jai nuosavybės teise priklausančioje sodyboje ir ten gyveno iki pat savo mirties. R. B. ir A. V. santuokos nebuvo sudarę, bendrų vaikų nesusilaukė. R. B. nesantuokiniai vaikai yra D. B., gimęs (duomenys neskelbtini), ir D. B., (duomenys neskelbtini). R. B. ir A. V. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Valstybės įmonės Registrų centro 2024 m. balandžio 8 d. išrašo nustatyta, kad po A. V. mirties įstatyminė įpėdinė A. Č. pareiškimu dėl palikimo priėmimo kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą, tai yra, į Šilalės rajono notarų biuro notarę Viliutę Stankevičienę, ir priėmė po brolio mirties likusį turtą. Tai pat iš Valstybės įmonės Registrų centro 2024 m. balandžio 8 d. išrašo nustatyta, kad po R. B. mirties įstatyminiai įpėdiniai D. B. ir D. B. pareiškimu dėl palikimo priėmimo kreipėsi į Vilniaus 35-ą notarų biuro notarę Auksę Poškuvienę ir priėmė po mamos likusį turtą.
14. Ieškovas pateiktu ieškiniu prašo nustatyti, kad tarp A. V. ir R. B., mirusių (duomenys neskelbtini), nuo 1997 m. vasaros buvo sudaryta žodinė jungtinės veiklos sutartis ir bendro ūkio vedimo metu jie buvo sukūrę bendrą jungtinę nuosavybę, t. y. įgiję ieškinyje aptartą žemės ūkio techniką, žemės ūkio padargus, gyvulius. Ieškovas nurodo, jog jis, kaip mirusiosios motinos R. B. turto paveldėtojas, turi teisę reikšti reikalavimo teisę į pusę šio turto. Atsakovė su pareikštais reikalavimais nesutinka ir teigia, kad mirusiojo A. V. turto dalis bendrame turte negali būti nustatyta, nes R. B. nieko neturėjo – visos lėšos ir turtas buvo A. V. asmeninė nuosavybė.
Dėl turto pripažinimo bendra nuosavybe
15. Galiojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius. Nesusituokę kartu gyvenantys asmenys nėra prilyginami sutuoktiniams, todėl tokių asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija. Kartu gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja, dėl to iš tokių santykių kilę ginčai sprendžiami vadovaujantis bendrosiomis nuosavybės teisę reglamentuojančiomis teisės normomis.
16. Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad tiek pagal teisinį reguliavimą, tiek ir pagal kasacinio teismo praktiką santuokos nesudariusių asmenų tarpusavio turtiniai santykiai nelaikomi lygiaverčiais santuoką sudariusių asmenų turtiniams santykiams.
17. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis). Taigi, nepaisant CK 6.969 straipsnio 4 dalies, nustatančios privalomą rašytinę jungtinės veiklos sutarties formą, imperatyvumo, teismų praktikoje nesusituokusių asmenų tarpusavio santykiai yra vertinami kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartiniai santykiai, nepaisant to, ar santuokos nesudarę asmenys buvo sudarę tokią rašytinę sutartį. Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas).
18. Ginčo, kad R. B. ir A. V. nebuvo sudarę rašytinės jungtinės veiklos sutarties, byloje nėra. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju šalių pozicija dėl R. B. ir A. V. siejusių santykių ir siekio sukurti bendrąją jungtinę nuosavybę ginčo laikotarpiu nebuvo vienoda. Ieškovas prašė pripažinti, kad R. B. ir A. V. jų mirties dieną bendrąja jungtine nuosavybe buvo įgiję ginčo turtą, motyvuodamas tuo, jog jo mama su A. V. apie 26 metus gyveno kartu kaip šeima, vedė bendrą ūkį, ūkininkavo ir bendrai uždirbtomis lėšomis, darbu įgijo traktorių su frontaliniu krautuvu - ratinį traktorių Belarus-82 ID, kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - 6500 Eur vertės; vienaašę priekabą be bortų - 250 Eur; melžimo aparatą su keturiais indais ir du melžimo komplektus - 300 Eur vertės; karvių melžimo stotelę - 500 Eur vertės; šienapjovę - 400 Eur vertės; plūgą žemei arti - 200 Eur vertės; kratytuvą - 250 Eur vertės; vagorius – 800 Eur vertės; purkštuvą - 450 Eur vertės; šieno grėblį (dobilas) - 700 Eur vertės; rulonų keltuvą - 200 Eur vertės, grūdus (sėkla 17 maišų) – 250 Eur vertės, viso turto vertė 10 800 Eur vertės; naminius gyvulius, t. y. dvi karves po 1100 Eur vertės; telyčaitę - 1100 Eur vertės, veršiuką - 200 Eur vertės; du veršiukus - po 350 Eur. Atsižvelgiant į tai, po jo mamos R. mirties, jam kaip jos turto paveldėtojui, atsakovė, paveldėjusi visą R. ir A. priklausiusį turtą, turėtų išmokėti pusę turto vertės kompensaciją. Atsakovė atsikirtimus į ieškinį grindė tuo, kad tarp R. B. ir jos brolio A. V. susitarimo dėl jungtinės veiklos nebuvo, visas turtas, kuris liko po jos brolio ir R. B. mirties yra sukurtas ir įgytas tik jos brolio A. pastangomis bei darbu. Pasak atsakovės, R. B. ir A. V. gyvenimas kartu negali būti laikoma pakankama aplinkybe sukurti bendrą dalinę nuosavybę.
19. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad aplinkybė, jog šalis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas savaime bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010; 2011 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011; 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Vadinasi, nuosavybės teisės atsiradimas jungtinės veiklos teisinių santykių pagrindu skiriasi nuo nuosavybės teisės į santuokos metu sutuoktinių įgytą turtą atsiradimo. Sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatymu įtvirtintas teisinis režimas, įstatymų nustatytais atvejais gali įgyti tam tikrą turtą asmeninės nuosavybės teise. Tokia teise turtą įgyti gali ir kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys. Todėl aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Todėl, sprendžiant ginčą dėl sugyventinių turtinių santykių, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016, 94 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi vien pats gyvenimo kartu faktas negali lemti turto priklausymo bendrąja daline nuosavybės teise.
20. Apibendrinant aptartą kasacinio teismo praktiką konstatuotina, kad, sprendžiant sugyventinių turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės, teismo pirmiausia turi būti nustatyta, ar dėl šio konkretaus turto objekto buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ši aplinkybė gali būti įrodinėjama visais leistinais įrodymais, o įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, siekiančiam bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo (CPK 178 straipsnis). Aptarta kasacinio teismo praktika suponuoja, kad, net ir nustačius nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge, ūkio tvarkymo kartu faktą, dėl kiekvieno konkretaus turto objekto nuosavybės formos turi būti sprendžiama atskirai, t. y. net ir šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį dėl konkretaus nuosavybės teisės objekto bendrosios nuosavybės gali ir nebūti susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 25 punktas).
21. Tik nustačius buvus sugyventinių susitarimą įgyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise turi būti sprendžiama dėl kiekvienam iš bendraturčių tenkančios bendrosios nuosavybės teisės dalies. Pasisakydamas dėl kiekvienam iš sugyventinių priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje, – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016). Sprendžiant dėl šalims priklausančio turto dalių, joms gali būti pripažintos teisės tik į tą turto dalį, kuri buvo sukurta bendru šalių darbu ir (ar) lėšomis, ir atsižvelgiant į jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016).
22. Nagrinėjamu atveju, remiantis pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika, šiuo konkrečiu atveju, ieškovas privalėjo įrodyti, jog: 1) R. ir A. gyvenant kartu buvo sudarytas susitarimas jungtinės veiklos sutarties pagrindu sukurti bendrąją dalinę nuosavybę; 2) kad toks susitarimas buvo sudarytas dėl kiekvieno ieškinyje nurodyto turto objekto; 3) kokį konkretų indėlį (lėšomis ar darbu) R. įnešė į konkretų turto objektą.
23. Byloje ieškovas nepateikė visiškai jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad jo mama R. B. kokiu nors būdu prisidėjo prie ieškinyje nurodyto ginčo turto įgijimo. Byloje tiek ieškovas, tiek atsakovė pripažino, jog A. gavęs Europos Sąjungos 15000 Eur paramą, iš gautų lėšų nusipirko ieškinyje nurodytą traktorių, padargus, karves. Taigi byloje abi šalys sutarė ir dėl to ginčo nėra, jog ieškinyje nurodytas po R. ir A. mirties likęs turtas buvo įsigytas (duomenys neskelbtini) metais gavus paramą. Atsakovė į bylą pateikė (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto panaudos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu A. P. (panaudos davėjas) leido A. V. (panaudos gavėjui) neatlygintinai naudoti panaudos davėjui asmeninės nuosavybės teise priklausantį ūkinį pastatą – tvartą, esantį (duomenys neskelbtini). Pasak atsakovės, būtent tai leido A. kreiptis į Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai dėl paramos reikalingų žemės ūkio padargų ar priemonių įsigijimui. Be to, atsakovė nurodė, jog teikiant minėtą paraišką, tik artimieji pareiškėjo asmenys turėjo sutikti ir pateikti deklaracijas dėl asmens duomenų tvarkymo, susijusias su A. skiriama parama. Iš į bylą pateiktų „Pareiškėjo sutuoktinio, artimųjų giminaičių, kitų susijusių subjektų deklaracijų dėl asmens duomenų tvarkymo“ matyti, jog A. V. brolis J. V. ir sesuo atsakovė A. Č. tokias deklaracijas pasirašė ir pateikė atitinkamai institucijai. Tuo tarpu R. B. niekur nėra minima. Ieškovas nenurodė kokiu būdu ar kokia įnašų forma R. B. prisidėjo prie paramos iš Europos Sąjungos gavimo, iš kurios ir buvo įsigytas ginčo turtas. Ieškovas negalėjo nurodyti dėl kokių priežasčių R. B. nedalyvavo A. V. sudaromuose sandoriuose. Aplinkybę, jog ieškinyje nurodytas turtas buvo įgytas iš A. (duomenys neskelbtini) metais gautos paramos patvirtino ir liudytojai J. V., S. K.. Taigi bylos duomenys suponuoja išvadą, jog R. B. realiai neprisidėjo ir neturėjo galimybės prisidėti prie ginčo turto įgijimo. Ieškovo atstovas teisme tvirtino, jog gauta iš Europos Sąjungos parama, už kurią buvo įsigytas ginčo turtas, buvo grąžinta iš bendrų R. ir A. lėšų, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė. Be to, atsakovės teigimu, broliui A. suteikta parama žemės ūkio modernizavimui buvo teikiama negrąžintinos dotacijos forma, todėl tai nebuvo laikoma paskola ir brolis jos grąžinti neturėjo.
24. Byloje tiek ieškovas, tiek atsakovė pripažino, jog R. ir A. vedė netinkamą gyvenimo būdą. Abu dažnai piktnaudžiaudavo alkoholiu. Šalys neginčijo ir aplinkybės, jog R. B. bendro gyvenimo su A. V. laikotarpiu niekur nedirbo. Ieškovas negalėjo nurodyti ar jo motina gavo ir kokias nors socialines išmokas. Jo teigimu, motina su A. pragyveno iš ūkininkavimo gaunamų pajamų. Tuo tarpu atsakovė su pastarąja ieškovo nurodyta aplinkybe sutiko tik iš dalies. Jos teigimu, tik jos brolis rūpinosi ūkio plėtra, pats dirbo ir visus namų ūkio darbus, o R. buvo tik jo pagalbininkė, kurią beje, A. pakankamai dažnai, nors ir trumpiems laikotarpiams, išmesdavo iš savo namų. Šias aplinkybes atsakovė grindė liudytojų, apklaustų teismo posėdžio metu, parodymais. Liudytojas J. V. paaiškino, jog jo nuomone R. ir A. nevedė bendro ūkio. Jis niekada nėra matęs R. dirbančios. Jo brolis pats gamindavosi valgyti, skalbdavosi, ūkininkavo, nes turėjo iš močiutės kaip palikimą gavęs keletą karvių. Tuo tarpu R. būdavo, kad ir dingdavo savaitei ar porai. Liudytojas M. G. taip pat paaiškino, kad ūkyje viską tvarkė A. Pastarasis prašydavo jo pagalbos bulves paarti, apvagoti, javus nukulti, grūdus parvežti ir pan. Panašias aplinkybes nurodė ir liudytojas S. K.. Nors jo teigimu, A. jis pažinojo tik apie penkerius paskutiniuosius jo gyvenimo metus, tačiau ūkyje viską dirbdavo A.. R. dirbančios jis nėra matęs. Pasak liudytojo, A. iki paramos iš Europos Sąjungos gavimo praktiškai neūkininkavo, turėjo tik karvę ar dvi ir iš jų pieno pragyvendavo. Liudytojos S. Č. nuomone, tarp R. ir A. nebuvo jokio šeimyninio gyvenimo. Visi finansai buvo A. Jis pavasariais dirbdavo prie miškų sodinimo, gaudavo pajamų už pieną. A. mokėjo ir visus mokesčius. Jo prašymu, ji jam buvo sukūrusi Facebook anketą, tam, kad jis galėtų ten susirasti draugių moterų. Taigi liudytojai iš esmės patvirtino R. ir A. gyvenimo kartu faktą, bet ne susiklosčius R. ir A. jungtinės veiklos santykius bei susitarimą veikti kartu, siekiant sukurti bendrą turtą. Pastarieji sugyventinių sutarimo kurti bendrąją nuosavybę paliudyti negalėjo, nes tokie faktai jiems nebuvo žinomi. Jų teigimu tik A. V. rūpinosi namais, ūkiu, jo priežiūra, mokėjo mokesčius. Nė vienas liudytojas negalėjo nurodyti kuo R. B. galėjo prisidėti prie bendro ūkio vedimo. Priešingai, visi jie teigė, jog niekuomet nematė R. ką nors dirbančios namie ar ūkyje. Teismas liudytojų parodymais abejoti neturi jokio pagrindo. Liudytojų paaiškinimai, tik dar labiau sustiprina teismo įsitikinimą, kad A., bendro gyvenimo su R. laikotarpiu, neketino su pastarąja įgyti turto bendroje nuosavybėje. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina aukščiau nurodytą aplinkybę, jog A. V. turėjo savo vardu įregistravęs ūkį ir pats asmeniškai juo rūpinosi: iš Valstybės įmonės žemės ūkio duomenų centro (duomenys neskelbtini) išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad būtent A. V. vardu nuo (duomenys neskelbtini) įregistruota žemės ūkio technika - ratinis traktorius MTZ, Belarus-82, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); Valstybės įmonės žemės ūkio duomenų centro (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog galvijai ūkinių gyvūnų registre taip pat buvo registruoti A. V. vardu; (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija leidimą įsigyti gazolių, skirtų naudoti žemės ūkyje, išdavė taipogi A. V..
25. Tuo tarpu ieškovas aplinkybę, jog jo mama prisidėjo prie bendro turto kartu su A. kūrimo įrodinėjo tik savo paties paaiškinimais. Jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad jo mama R. prisidėjo prie ieškinyje nurodyto turto įgijimo nepateikė. Posėdžio metu teismas priminė ieškovui jo pareigą įrodyti, kad tarp sugyventinių buvo susitarimas dėl bendrosios nuosavybės sukūrimo, tiek jo mamos asmeninį indėlį prie bendro turto sukūrimo, siūlė ieškovui pasinaudoti ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. pateikti rašytinius įrodymus, pasikviesti į teismą liudytojus, tačiau akivaizdu, jog ieškovas nematė tam poreikio. Pastebėtina, jog visos bylos nagrinėjimo metu ieškovas turėjo atstovą ir turėjo galimybę teismui pateikti savo argumentus pagrindžiančius įrodymus. Nepaisant to, byloje be ieškovo paaiškinimų apie mamos R. B. indėlį (darbu) prie ginčo turto įgijimo, reikšmingesnių įrodymų nėra.
26. Atsižvelgus į išdėstytas faktines aplinkybes, rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, šalių paaiškinimus, ieškovui byloje nepateikus jokių duomenų apie jo mamos R. įdėtą konkretų indėlį (lėšomis ar darbu) į ginčo turtą, priešingai, abiem šalims pripažįstant, jog ginčo turtas buvo įgytas iš (duomenys neskelbtini) A. gautos paramos, teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog A. V. nesiekė bendrai įsigyti ieškinyje nurodyto turto. Ieškovas taip pat neįrodė, kad R. ir A. buvo sudarę žodinę jungtinės veiklos sutartį, ir kad perkant ginčo turtą buvo siekiama sukurti bendrą dalinę nuosavybę, todėl atmestinas ieškovo reikalavimas nustatyti, kad R. B. ir A. V. nuo 1997 m. vasaros iki (duomenys neskelbtini) buvo sudarę žodinę jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią mirties dieną buvo įgiję traktorių su frontaliniu krautuvu - ratinį traktorių Belarus-82 ID, kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vienaašę priekabą be bortų, melžimo aparatą su keturiais indais ir du melžimo komplektus, karvių melžimo stotelę, šienapjovę, plūgą žemei arti, kratytuvą, vagorius, purkštuvą, šieno grėblį, rulonų keltuvą, grūdus (sėkla 17 maišų), naminius gyvulius, t.y. dvi karves, telyčaitę, tris veršiukus.
27. Kitas ieškinio reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo yra išvestinis iš prieš tai nurodyto pagrindinio ieškinio reikalavimo, todėl atmetus pagrindinį ieškinio reikalavimą, išvestinis reikalavimas taip pat negali būti tenkinamas. Esant tokiam ieškinio išsprendimo rezultatui, nėra prasmės pasisakyti dėl ginčo turto vertės, kadangi įtakos sprendimui tai nedaro.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo įvalstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Atmetus ieškinį, ieškovui bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
29. Atsakovė pateikė duomenis, kad turėjo 900 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 100 Eur už teisines konsultacijas, 300 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 500 Eur už atstovavimą bei teisines konsultacijas teisme. Išlaidos pagrįstos prie prašymo pridėtais įrodymais.
30. Teismas, susipažinęs su pateiktu prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, daro išvadą, kad visos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos laikytinos būtinomis ir realiomis. Taip pat nustatyta kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytų dydžių. Todėl ieškinį atmetus, minėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovo D. B. atsakovės A. Č. naudai.
31. Valstybė šioje byloje patyrė 81,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį atmetus, iš ieškovo valstybei priteistina 81,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 – 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), atsakovės A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), naudai 900,00 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 81,40 Eur (aštuoniasdešimt vieno euro 40 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šias išlaidas sumokant pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo bankas“ banke (iki 2024 m. sausio 31 d. buvęs UAB „Medicinos bankas“), Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filiale, įmokos kodas – 5662, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.