- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-27
- Bylos Nr.
- e2-374-867/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Sakalauskaitė
- Ieškovas
- E. M.
- Atsakovas
- S. M.
- Trečiasis asmuo
- D. M.
- Advokatai
- Eligijus Karbauskas, Indrė Ašmontienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovei S. M. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo D. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas teismui pateiktu ieškiniu pareiškė reikalavimus: 1) pripažinti, nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypai – ginčo turtas) jo ir atsakovės bendrąją daline nuosavybe; 2) pripažinti jam nuosavybės teisę į 1/2 dalį ginčo žemės sklypų, tai yra (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), 3) pripažinti jam nuosavybės teisę į 80/100 dalių pastato-gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini); 4) priteisti jam asmeninės nuosavybės ginčo turtą natūra ir priteisti atsakovei M. iš jo 12 270,00 Eur kompensaciją už jam natūrą atitenkančią atsakovės turto dalį ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad nuo 2000 m. iki 2018 m. su atsakove gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, kūrė bendrą gyvenimą, rūpinosi bendra buitimi ir poilsiu bei turto įsigijimu, jo priežiūra ir išlaikymu, kartu su atsakove dalyvaudavome įvairiose šeimos šventėse. Nors oficialiai buvo nesusituokę, tačiau gyveno santuokinį gyvenimą apie 18 metų, turėjo bendrus tikslus bei siekius bendro gyvenimo klausimais bei bendro gyvenimo eigoje abiejų asmeninėmis lėšomis ir bendru darbu įsigijo ir sukūrė bendrą turtą – ginčo turtą. Sklypą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įgijo tą pačią dieną ir už juos abu sumokėjo virš 500,00 Lt, sklypas esantis (duomenys neskelbtini), dėl atitinkamų priežasčių buvo apiformintas atsakovės mamos vardu, o vėliau pasikeitus aplinkybėms šis žemės sklypas buvo padovanotas atsakovei. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas už 300,00 Lt, o žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas už 800,0 Lt. Nurodė, kad žemės sklypuose leisdavo vasaras, pasistatė konteinerį, kuriame savaitgaliais nakvodavo, tvarkė žemės sklypų aplinką, vienais metais augino bulves, o nuo 2007 m. su atsakove pradėjo kurti planus dėl namo, kaip bendro jų šeimos būsto, kuriame kartu gyvens, statybos. Kartu važinėjosi ir žiūrinėjo namus ir nusprendė, kad statysis rąstinį namą, kurio projektą parengė architektas V. J. ir projektas kainavo 1 013,67 Eur. 2010 m. atsakovei buvo išduotas statybos leidimas ir pradėtos vykdyti statybos žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad namo statybą jis finansavo iš savo lėšų, nes jis dirbo užsienyje ir gaudavo dideles pajamas. Jeigu jo nebūdavo Lietuvoje dėl darbo užsienyje, reikalingas pinigų sumas jis pervesdavo atsakovei į jos banko sąskaitą arba palikdavo grynų pinigų, kuriuos atsakovė perduodavo rangovams. 2018 m. su atsakove išsiskyrė ir buvo susitarę, kad ginčo turtą po jų išsiskyrimo pasilieka ir juo toliau naudojasi ir jį prižiūri kartu, bet nesiveda ten naujų savo antrųjų pusių. Nuo 2021 m. jam tapo žinoma, kad atsakovė susirado kitą vyrą ir šis pradėjo naudotis ginčo turtu, todėl jis pasiūlė atsakovei pasidalinti turtą, kad visas ginčo turtas atitektų vienam iš jų, o kita šalis turėtų sumokėti kompensaciją kitam. Atsakovė atsisakė turtą pasidalinti geruoju. Kadangi namo statybos vyko tik iš jo gaunamų piniginių lėšų, nes atsakovės gaunamos pajamos buvo nedidelės ir ji neturėjo galimybės finansiškai prisidėti prie namo statybos, todėl mano, kad jam priklauso 80 proc. namo dalis. Namo vertė pagal VĮ Registrų centras verčių nustatymą yra 32 800,00 Eur, todėl jis sutinka atsakovei sumokėti 6 560,00 Eur už jai tenkančią 20/100 dalių namo. Nurodo, kad atsakovė faktiškai nesinaudoja ginčo turtu ir jo neprižiūri, todėl prašo ginčo turtą atidalinti ir jam priteisti natūrą, o atsakovei iš jo priteisti kompensaciją. Mano, kad jo siūlomas atidalinimo būdas yra priimtiniausias ir atitinka visų šalių interesus, nes jo pajamos yra pakankamos, kad jis galėtų išmokėti atsakovei piniginę kompensaciją, nes jis dirba (duomenys neskelbtini), o atsakovės pajamos nėra pakankamos, kad atsakovė galėtų jam išmokėti piniginę kompensaciją, jeigu visas turtas atitektų jai.
Atsakovė teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti ir jos naudai priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ji asmeninės nuosavybės teise iš asmeninių lėšų 2003-03-17 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 1286 įgijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o jos mamos vardu pagal 2003-03-17 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 1284 buvo įgytas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį jos tėvai jai padovanojo 2009-04-02 dovanojimo sutartimi Nr. 4445. Taip pat asmeninės nuosavybės teise iš savo asmeninių lėšų 2003-07-25 žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 5759 ji įgijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o 2005-09-29 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 5835, ji įgijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ji 2004-08-19 sudarė naujojo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinkle pagal technines sąlygas paslaugos sutartį NV-04-110, kuri sudaryta bei apmokėta jos vardu ir jos asmeninėmis lėšomis. Sudarydama visus sandorius ji aiškiai išreiškė valią juos įgyti asmeninės nuosavybės teise. Ieškovas nebuvo ir negalėjo būti sandorio šalimi. Mano, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad visi žemės sklypai buvo įgyti jos asmeninės nuosavybės teise, nes ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad žemės sklypai buvo įgyti sudarant susitarimą žemės sklypus įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovo pareikštas ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir neteisėtas, o ieškinyje pateikti teiginiai yra melagingi bei neatitinkantys tikrovės. Ieškovas ieškinyje nurodo, jog jis pastatė pastatą - gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) tik iš savo asmeninių lėšų, o ji prisidėjo tik gyvenamojo namo priežiūra ir atitinkamai kitais veiksmais, todėl ieškovo nuomone yra pagrindas pripažinti, jog ieškovas įgijo 80/100 dalių gyvenamojo namo, o ji įgijo 20/100 dalių. Mano, kad ieškovo nurodytos aplinkybės jog namo statybai jis pinigus uždirbo (duomenys neskelbtini), o jos uždirbamos piniginės lėšos buvo nedidelės ir ji neturėjo galimybės finansiškai prisidėti prie namo statybos yra nepagrįstos jokiais tinkamais, leistinais ir patikimais įrodymais. Nurodo, kad gyvenamojo namo statybas ji vykdė iš asmeninių lėšų bei jos tėvų suteikta finansine parama. Jos tėtis P. G. 2006-07-27 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 11104 pardavė paveldėtą butą, už kurį gautus pinigus padovanojo jai, o ji juos panaudojo gyvenamojo namo statybai. Be to, jos tėvas laimėjo loterijoje piniginių lėšų, kurios išgryninęs perdavė jai gyvenamojo namo statyboms. Gyvenamojo namo statytojas buvo ji, ji atitinkamai ir įregistravo nuosavybės teisę į turtą, kas akivaizdžiai įrodo faktą, kad ji gyvenamąją namą statė sau asmeninės nuosavybės teise bei nesiekė sukurti jokios bendrosios dalinės nuosavybės su ieškovu. Kadangi ieškovas neįrodė ieškinio reikalavimų dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe mano, kad yra atmestinas ir ieškinio reikalavimas dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovė mano, kad yra pagrindas ieškovo reikalavimas yra pagrindas taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu atmesti ieškovo ieškinį, nes ieškovas ieškiniu siekia įgyti turtą, kurį ji 2003 m., 2009 m. bei įgijo teises 2010 m.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo D. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nuo 1999 m. pabaigos ieškovas pradėjo susitikinėti su atsakovei, o nuo 2000 m. pradėjo kartu su atsakove gyventi, todėl ji su ieškovu nuo 2000 m. kartu nebegyveno ir bendro ūkio nebeveda ir bendrų pajamų nebeturėjo. Jai nėra žinoma, kokį turtą ieškovas su atsakove gyvendami kartu sukūrė ir kam iš jų šis turtas priklauso. Patvirtina, kad jai joks ginčo turtas nepriklauso, o kitos ieškinio aplinkybės jai nėra žinomos, todėl prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais argumentais ir motyvais. Papildomai nurodė, kad su atsakove kartu vedė bendrą ūki ir gyveno faktinėje santuokoje iki 2018 m., tačiau nutraukus santykius atsakovė nenori dalintis sklypais ir namu, kurio statybą didžiąja dalimi finansavo jis. Paaiškino, kad dirbdamas „Biržų piene“ 1999 m. jis susipažino su atsakove, kuri dirbo toje pačioje įmonėje ir nuo to laiko pradėjo draugauti, o vėliau ir kartu gyventi iš pradžių nuomojame bute (duomenys neskelbtini), o vėliau nuomojamame bute šalia atsakovės mamos toje pačioje laiptinėje, o 2006 m. pradėjo remontuoti (duomenys neskelbtini) atsakovės butą ir su atsakove gyveno jame ir su atsakove išsiskyrė 2018 m. 2003 m. kartu su atsakove nusprendė įsigyti žemės sklypus kolektyviniuose soduose (duomenys neskelbtini) iš pradžių du sklypus, juos įregistravo atsakovės ir atsakovės mamos vardu, nes jis tuo metu turėjo skolų, kurių išieškojimą vykdė antstolis. Vėliau nusprendė įsigyti dar du sklypus, kurie buvo užrašyti taip pat atsakovės vardu ir nusprendė ant trijų sklypų pasistatyti rastinį namą. Paaiškino, kad kartu su atsakove važinėjosi ir domėjosi apie rąstinius namus, jo giminaitis pasiūlė architektą ir 2009 m. pas architektą (duomenys neskelbtini) užsakė namo projektą. Kadangi sklypai buvo registruoti atsakovės vardu, tai projektas buvo užsakytas jos vardu, bet už projektą mokėjo jis. Nurodė, kad jis mokėjo už namo pamatus bei už rastus žmogui, kuris gyveno kažkur prie Platelių ir namo dėžutė kainavo apie 69000,00 Lt, nors iš pradžių buvo kaina 75000,00 Lt, tačiau žmogus buvo patyręs traumą stuburo ir apie metus vėlavo. Apmokėjimą už rąstus buvo vykdomas dalimis iš jo sąskaitos iš pradžių sumokėjo 15 000,00 Lt avansą. Stogo darbus atliko atsakovės giminaitis K. M. su savo įmone, dėjo čerpes, kurios kainavo 4000,00 Lt, o darbas apie 2000,00 Lt. Langai ir durys jo buvo užsakyti iš (duomenys neskelbtini) ir už tai sumokėta 25000,00 Lt. Vėliau buvo nusamdytas jos pažįstamas santechnikas, kuris atliko santechnikos darbus, tai yra išvežiojo vamzdžius ir grindinį šildymą, jo darbai kainavo apie 2 500,00 Lt su medžiagomis. Susipirkęs medžiagas, tai yra grindų izoliaciją jis ją sudėjo, o po to atvyko firma, kuri už 1 800,00 Lt išbetonavo grindis. Gręžinį ir valymo ir įrengimus įrenginėjo J., kurį jis susirado per pažįstamus. Traidenis kainavo 1800,00 Lt. Vėliau už 3 200,00 Lt buvo atliktas žemės sklypo drenažas. Pirko du traktoriukus žolei pjauti, vieną jis parvežė iš (duomenys neskelbtini), o kitas jų draugų buvo pirktas (duomenys neskelbtini) ir šie daiktai liko jūriniame konteineryje. Paaiškino, kad name stovi naujas pečius, kurį jis pirko už 400,00 Eur, kuris galimai yra dar neišpakuotas. Atsakovės butą (duomenys neskelbtini), jis pilnai suremontavo, buvo nupirkti baldai ir buitinė technika, be to jis pirko ir visas mašinas su kuriomis atsakovė važinėja, mašininę priekabą. Paskutinę mašiną, su kuria atsakovė važinėja jis pirko iš savo atostoginių. Jie buvo susitarę su atsakove, kad statysis namą soduose į kurį galimai persikels ir gyventi. Išsiskyrus jam su atsakove jis neprašė atsidalinti, nes atsakovė visiems draugams ir jo giminei tvirtino, kad tas namas yra jo statytas, todėl susitarė, kad pasiliks sodą ir kartu jį tvarkys ir iš pradžių atsakovė jam duodavo raktus, tačiau vėliau atsakovė nebeduodavo jam raktų, o jei ir duodavo, tai reikalaudavo konkrečią valandą grąžinti. Paaiškino, kad 2005 m. jis buvo išvažiavęs į Švediją dirbo neoficialiai, o po pusės metų jis parsivarė automobilį, kuris buvo perrašytas atsakovės vardu. Vėliau dirbo (duomenys neskelbtini) ir dirbo nelegaliai, o nuo 2007-2008 m. jis įsidarbino legaliai ir iš pradžių dirbo (duomenys neskelbtini) mėsos kombinate ir dirbo mėsos išpjaustytoju, o po metų ar pusantrų jis perėjo į plovėjus ir dirbo iki 2020m. ir po to išėjo į laivų statyklą apdailininku ir iki šiol ten dirba. Iki 2004 m. jis dirbo Lietuvoje ir gaudavo legalias pajamas. Gyvenant užsienyje jis nuomojosi būstą, tačiau jo atlyginimas buvo apie 3500,00-4000,00 Eur atskaičius mokesčius. Paaiškino, kad jis deklaravęs gyvenamąją vietą yra pas savo mamą, tačiau pildant kai kuriuos dokumentus jis kartais nurodydavo ir savo faktinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Santuoką su D. M. jis oficialiai nutraukė 2011 m. Viską formino atsakovės vardu, nes kūrė su ja bendrus planus ir manė, kad taip teisinga, be to turėjo skolų pas antstolius. (duomenys neskelbtini) jis dirbdavo 6 savaites, o 2-3 savaites jis būdavo Lietuvoje. Šiuo metu jis gyvena su kita drauge su kuria pradėjo gyventi 2018 m. gale, ar 2019m. pradžioje. 2018m. kovo mėnesį jis pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį ir raktus nuo būsto (duomenys neskelbtini) jis gavo 2018 m. gegužės mėnesį. 2005-2006 m. jis gyveno (duomenys neskelbtini) pas draugą E. ir už nuomą nemokėjo, nes padėdavo draugui ūkyje, pati atsakovė visą vasarą 2005 m. gyveno tame ūkyje su juo. 2010 m. (duomenys neskelbtini) penkiese nuomojosi namą ir per mėnesį jam nuoma kainuodavo apie 300,00 Eur, o 2013-2014 m. nuoma kainavo 400,00-500,00 Eur. Patvirtino, kad atsakovė iš jo siųstų pinigų pirkdavo jam kelto bilietus ir bilietus pirkdavo iš Krantas Travel. Iš jo pervestų pinigų atsakovė mokėjo po jo skyrybų ir elementus jo sūnui bei jo nurodymu pervesdavo jo mamai, o visi kiti pinigai ėjo namo statybai. Paaiškino, kad jo mamos butas nėra suremontuotas, yra tik atliktas kosmetinis remontas, tai yra tapetai perklijuoti. Jis buvo namo statybos finansuotojas ir idėjų generatorius, tik statybos leidimas buvo išduotas atsakovės vardu. Su visais darbuotojais, kurie dirbo prie namo, tai yra kasė, kalė, statė, būtent jis bendravo, nes jis juos surasdavo, o grįžęs iš atostogų prižiūrėdavo jų darbą. Paaiškino, kad pirmuosius žemės sklypus surado per atsakovės bendradarbę iš Hansa banko, kuri turėjo sklypą tuose soduose. Kai pirko žemės sklypus jie buvo apleisti, žolė iki kelių. Nurodė, kad būtent pas atsakovę yra sąskaitos – faktūros, be to didžioji dalis už paslaugas ir darbus buvo mokama grynais, nes jis (duomenys neskelbtini) nusiimdavo ir grįžęs į Lietuvą pasikeisdavo, nes buvo geresnis kursas Lietuvoje. Atsakovė dalyvavo tik kai pamatus darė, nes jis tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad stogo danga buvo pirkta (duomenys neskelbtini) ir iš tos pačios įmonės pirko du kaminus, kurie yra sumūryti name. Namas iki šiol nėra baigtas, nes jame nėra nieko, nepajungtas iki galo vandentiekis, o elektros instaliacija vesta 2021-2022 m. ir pati atsakovė jam skambino ir prašė jo paaiškinti kur yra elektros kabeliai ir jis net buvo atvykęs ir parodė, kur jis vedžiojo kabelius, tačiau atsakovė yra įregistravusi kaip baigtą statybą, nors Traidenis iki šiol nėra pajungtas. Jo paskaičiavimu bendro turto įsigijimui ir statymui jis išleido – už tris sklypus 1 550,00 Lt, už elektros instaliaciją 800,00 Lt, už pamatus 12 000,00 Lt, už dėžutę 69 000,00 Lt, už stogo dangą 4 000,00 Lt, už darbą apie 2 000,00-2 500,00 Lt, už santechniką 2 500,00 Lt. Medžiagos apšiltinimui, Traidenis 1 800,00 Eur, už gręžinį 2 400 Eur, už kanalizaciją ir drenažą apie 3 500,00 - 4 000,00 Eur, už apšildymo medžiagas ir medieną neatsimena, perdengimo medieną kiek jis išleido nepamena, nes pirko Lemoroje, o dalis Kiškėnuose. Manymu atsakovė prie statybų finansiškai iš viso neprisidėjo, nes ji neturėjo pajamų. Po jų išsiskyrimo atsakovė 2022m. sumokėjo tik elektrikams, kad pabaigtų darbus ir ji pirko vidaus dailylentes, kurias sukalė jo draugas ir atsakovės giminaitis. Sutarčių dėl sklypų drenažų jis neturi, nes mokėjo grynais, tačiau šuliniai yra sudėti ir vamzdžiai yra sudėti ir jis gali vietoje parodyti kur yra tie vamzdžiai. Paaiškino, kad atsakovė išėjusi iš darbo (duomenys neskelbtini), kurį laiką ji nedirbo, o po to įsidarbino pas (duomenys neskelbtini), tačiau dirbo nepilnu etatu ir jo žiniomis atsakovės pajamos buvo nedidelės. Nurodė, kad atsakovės tėvai jokių pinigų atsakovei nedovanojo, nes jos mama turi invalidumą ir nedirbo jokio valdiško darbo, o atsakovės santykiai su tėvu buvo konfliktiški. Paaiškino, kad mama turi sodą (duomenys neskelbtini) ir yra sodo namas, šiltnamis, kurį statė jo tėvas ir tėvų sodo namas buvo baigtas statyti, tėvas jo mirė 2007 m., o jis buvo paėmęs (duomenys neskelbtini) paskolą 50000,00 Daniškų kronų ir uždėjo sodo pastatui stogą, tačiau nepamena kelintais metais.
Atsakovė S. M. teismo posėdžio metu su ieškovo ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad žemės sklypus su tėvais pirkosi sau, nes ieškovas buvo vedęs ir jos tėvai buvo priešiškai nusiteikė prieš jos ir ieškovo santykius. Sklypus pasiūlė pirkti jos kolegė D. J. ir jis su mama vyko apžiūrėti žemės sklypų ir kartu juos įsigijo, o vėliau kaimynė jai pasiūlė kitą žemės sklypą ir ji nusipirko dar vieną sklypą, o 2005m. nusipirko paskutinį žemės sklypą. Paaiškino, kad jos ir ieškovo santykiai buvo draugiški, nes jis buvo vedęs, o ji buvo našlė. Su ieškovu susipažino 1999 m., kartu leisdavo tik laisvą laiką, nes ieškovas turėjo savo šeimą, važiuodavo į draugų gimtadienius. Neigia, kad su atsakovu siejo bendrą ateitį ir vedė bendrą ūkį, nes ieškovas turėjo ir kitų moterų, be to su ieškovu niekada kartu negyveno, nes ieškovas pas ją būdavo, kai galėdavo. Patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) ji nuomojosi butą iš savo draugės, o vėliau vėl grįžo pas tėvus, o vėliau (duomenys neskelbtini), jos mama prižiūrėjo kaimynė, kurią prižiūrėjo jos mama tai ir jai leido gyventi, ieškovas tik ateidavo leisti laiką, tačiau nemokėjo nuomos mokesčių. Žemės sklypus ir namą pasistatė iš savo santaupų, taip pat jai padėjo jos tėvai, jos buvęs draugas jai duodavo. Nurodė, kad visais statybų darbais rūpinosi ji pati, tai yra ieškojosi firmų, ėjo į pokalbius, pagal jos pasiūlymus buvo parengtas projektas namas, o ieškovas derybų procesuose nedalyvavo, nes jis visada buvo (duomenys neskelbtini). Architektus pasiūlė ieškovo pusbrolis ir ji su drauge važiavo. Langus užsakė Birutės g., tačiau tiksliai nepamena ir nežino ar turi įrodymus, už langus ir duris mokėjo apie 20 000,00 Lt. Namo statybos prasidėjo 2009 m., iš pradžių pamatai, po poros metų patys rąstai ir taip palaipsniui statė. Rąstus pirko iš Telšių urėdijos, o surentė Plungėje gyvenantis asmuo ir ji tarėsi su juo. Ieškovas turi pradinius brėžinius, nes ji su juo kalbėdavosi. Paaiškino, kad elektrą name pravedžiojo jos pažįstamas vardu V. ir tai buvo 2018-2019 m. Nurodė, kad jos ir ieškovo santykiai nutrūko nuo 2016 m., nes ieškovas pradėjo bendrauti su jos geriausia drauge. Neneigia, kad ieškovas pervesdavo jai pinigų į sąskaitą, nes jie palaikė draugiškus santykiu su juo, o paties ieškovo sąskaita buvo areštuota. Ieškovo pervestus pinigus ji paskirstydavo ieškovo prašymu ir pervesdavo ieškovo mamai, sūnui, pirkdavo ieškovui kelionės bilietus, taip pat išgrynindavo pinigus juos nuimdama nuo sąskaitos ir pinigines lėšas perduodavo ieškovui. Paaiškino, kad antstoliai vykdė ieškovo atžvilgiu skolų išieškojimą, kurios susidarė dėl ieškovo baudų. Neneigia, kad prie namo statybos jai padėjo ieškovas, tačiau tai jis darė savo noru. Patvirtino, kad ieškovas atvežė traktorius, krūmus pjovė. Ieškovas pretenzijos į namą pradėjo reikšti kai ją pamatė su draugu, o iki tol jokio ginčo nebuvo. Paaiškino, kad butą (duomenys neskelbtini) ji remontavo, tai yra keitė tapetus ir išvežė senus baldus. Nuo 2003 m. ji įsigijusi sodą, tapo sodininkų bendrijos nare ir visus mokesčius ir žemės mokestį ji moka pati. 2009 m. ji dirbo banke ir gaudavo apie 1 500,00 Lt, dar gaudavo už vaiką, nes ji našlaitis buvo, taip pat ji siūdavo drabužius, kuriuos vėliau siųsdavo į (duomenys neskelbtini) ir iš to gaudavo apie 2000,00 - 3000,00 Lt. Už namo statybą ji mokėjo grynais ir bankiniais pavedimais. Patvirtino, kad ieškovas jos žemės sklypuose įrengė drenažą ir už jį mokėjo, tačiau ji jo neprašė ir ji apie tai nežinojo, o pamatė tik atvykusi į vietą. Namo pamatai buvo pilti 2009 m. ir ji mokėjo už pamatus apie 14 000,00 Lt. Jos tėvai jai nuolat duodavo pinigų namo statybai, o 2018-2019 m. jai padovanojo 18 000,00 Eur ir šią sumą per vieną kartą davė. Jos tėvas 2006 m. gavo 20 000,00 Lt už Radailiuose parduotą turtą ir visus jai atidavė, tačiau rašytinių dovanojimo sutarčių neturi. Jos sesuo yra mirusi 2014 m. Pamatams pinigus davė jos tėvas jai 15 000,00 Lt. Tvirtina, kad ji visus ieškovo pervestus pinigus nuimdavo ir atiduodavo ieškovui. Pagal jos turimus dokumentus namo statybai ji išleido apie 110 000,00 Lt -120 000,00 Lt iš jų: 14 000,00 Lt už pamatus, mokėjo pavedimu; 14 362,00 Lt už įvairias medžiagas ir stogo darbus; 4 650,00 Lt už čerpes, buvo mokėta grynais 2010 m.; 2009 m.-2010 m. už rąstus mokėjo 50 000,00 Lt tik nežino ar jos vardu, nes užsakinėjo R. G.; 2 500,00 Lt architektam mokėjo 2009 m; UAB „Lemorai“ sumokėjo 6 650,00 Lt už kaminus 2011 m. grynais; už langus mokėjo apie 20 000,00 - 24 000,00 Lt ir pirko 2014 m., mokėjo grynais iš „Valentino langai“ ir šią sumą jai davė jos geras draugas, tačiau nenori jo nurodyti. Nurodė, kad ieškovas tik naudojosi jos kaip draugės sąskaita. Jos tėvai grynais davė 2005 m. 28 000,00 Lt po senelio mirties. Paaiškino, kad mama žemės sklypą pirko, nes galvojo, kad ūkininkaus, o vėliau suprastėjo sveikata ir nusprendė jai padovanoti 2009 m. Nurodė, kad ieškovas jai į sąskaitą yra pervedęs 84 750,00 Eur iš šios sumos už 7 000,00 Eur ji pirko bilietus, 6 309,00 Eur ieškovo mamai pervedė, ieškovo sūnui pervesta 5 705,00 Eur; Viasat -1 169,00 Eur, telefonams 318,00 Eur.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo D. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra ieškovo buvusi sutuoktinė, jų santuoką nutraukta 2011 m. Apie ginčo žemės sklypus ir statinius nieko ji nežino, pirmą kartą išgirdo ir sužinojo šio teismo posėdžio metu. Tiksliai neprisimena, bet maždaug iki 2005 m. jos ir vaiko gyvenamoji vieta buvo pas uošvienę (duomenys neskelbtini). Su ieškovu kaip šeima kartu nebegyveno jau nuo 1999 m. Žinojo, kad jos sutuoktinis turi kitų moterų. Ieškovas išlaikymą nepilnamečiui vaikui pradėjo skirti po 2011 m. santuokos nutraukimo. Nežino, kas nuo 2011 m. pervesdavo jai nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtus pinigus. Skyrybų procesas įvyko sutuoktinio iniciatyva.
Liudytoja I. R. nurodė, kad ji yra ieškovo pusseserė, o atsakovę pažįsta, nes su ja bendraudavo. Patvirtino, kad ieškovas su atsakovu gyveno kartu ir susipažino (duomenys neskelbtini), kur abu dirbo ir kartu kaip faktinė šeima pragyveno apie dvidešimt metų. Iš ieškovo žino, kad jis investavo savo pinigus namo statybai. Nurodė, kad ji ne kartą buvusi (duomenys neskelbtini), kurį atsakovė paveldėjo ir žino, kad ieškovas remontavo atsakovės butą. Žino, kad atsakovės užsakymu buvo pirkta vonia ir odiniai baldai. Ji pati buvo sodo sklype kartu su atsakove gėrė šampaną kai buvo dedamas gręžinys. Ieškovas su atsakove atvykdavo ir pas juos, kartu švęsdavo įvairias šventes. Atsakovė visada jai pabrėždavo, kad žemės sklypas yra jos. Žino, kad ieškovas atsakovei nupirko mašiną. Ji pati iš atsakovės buto paėmė indų į kaimą. Kada tiksliai išsiskyrė ieškovas negali pasakyti, tačiau po T. vestuvių atsakovė jai pati sakė, kad jos ir ieškovo santykiai yra atšalę, kad kažkas negerai. Žino, kad ieškovas ne tik pinigais, bet ir savo darbu prisidėjo prie namo statybos, nes vedė šilumą, statė pečių, tualetus įrenginėjo, langus tvarkė, antrame aukšte kalė lentas viduje.
Liudytojas T. V. nurodė, kad jis pažįsta tiek ieškovą, tiek atsakovę yra šeimos draugas ir juos abu pažįsta apie dvidešimt metų. Paaiškino, kad jis iš pradžių susipažino su ieškovu, nes kartu dirbo statybinėje įmonėje, o po to su atsakove ir vėliau bendravo šeimomis. Ieškovas ir atsakovė dirbo kažkokiam Piene ir ten susipažino. Ieškovas nenutraukęs santuokos su savo sutuoktine pradėjo gyventi kartu su atsakove ir vedė bendrą ūkį. Paaiškino, kad ieškovo prašymu jis padėjo atsakovei nupirkti mašiną, nes ieškovas tuo metu buvo išvykęs dirbti į užsienį. Ieškovas pirko sau Audi A6, tačiau registravo atsakovės vardu, nes jis turėjo bėdų su antstoliais. Automobiliu naudojosi abu, o kai ieškovas išvykdavo į užsienį automobiliu naudodavosi atsakovė. Iš ieškovo žino, kad namas buvo statomas iš ieškovo lėšų, nes atsakovės pajamos nebuvo didelės. Namas buvo statomas etapais, o prasidėjo nuo jūrinio konteinerio. Žino, kad ieškovas su atsakove rinkosi žemės sklypus ir jis dar klausė kodėl ten renkasi, nes toli nuo Klaipėdos, tačiau tiek ieškovui, tiek atsakovei patiko ramuma ir jie nusprendė pirkti žemės sklypus. Patvirtino, kad ieškovas su atsakove kartu nebegyvena apie 5 metus. Paaiškino, kad ieškovas ilgą laiką gyveno užsienyje kur dirbdavo, o Lietuvoje tik keletą mėnesių būdavo, tačiau ieškovas dirbdavo prie namo statybų, o jei būdavo išvykęs dirbti viską suorganizuodavo ir susitardavo su meistrais, palikdavo pinigų atsakovei. Kiek žino atsakovės ir jos tėvo santykiai nebuvo geri, nes pati atsakovė yra savotiška. Nurodė, kad po atsakovės ir ieškovo išsiskyrimo jis su savo sutuoktine palaikė S. M., nes ji buvo labai palūžusi ir jie ją visur vedžiodavosi, nes buvo kaimynai, būtent iš atsakovės sužinojo, kad ieškovas turi kitą moterį. Namo statybos darbai pajudėdavo kai grįždavo ieškovas iš užsienio, pats ieškovas dirbo prie namo statybos, kaminą skardino, pakalimus darė namo. Patvirtino, kad jis susituokė 2018 m. Nurodė, kad ieškovas pirko automobilį Passat ir juo naudojosi atsakovė. Ieškovas atsakovę kviesdavo pas ieškovą į (duomenys neskelbtini) gyventi, tačiau atsakovė nesutikdavo, tik nuvažiuodavo pas ieškovą trumpam į (duomenys neskelbtini). Kai ieškovas kartu nebegyveno su atsakove, ieškovas rūpinosi atsakovės automobilio remontu ir keitė padangas ir rūpinosi atsakove, kol atsakovė buvo viena. Atsakovė su kitu vyru pradėjo bendrauti gal prieš trejus metus, nes tai įvyko per jų bendrus draugus.
Liudytoja J. G. parodė, kad atsakovė yra jos dukra, o ieškovą pažįsta, nes jis bendravo su jo dukra ir retkarčiais pas juos užeidavo. Paaiškino, kad jos dukra draugavo su ieškovu ir jie buvo prieš jų bendravimą, nes ieškovas buvo vedęs. Nurodė, kad 2003 m. iš dukters draugės sužinojo, kad parduodamas sodo žemės sklypas ir dukra jai pasiūlė, nes žinojo, kad ji su vyru norėjo turėti žemės sklypą. Tiek ji, tiek atsakovė nusipirko po žemės sklypą, nes buvo pigiai parduodami, o vėliau dukra pirko dar kelis žemės sklypus. Nežino iš kokių lėšų atsakovės statėsi namą, tačiau jie nuolat dukrai duodavo pinigų, nes atsakovė iki keturiasdešimties metų gyveno kartu su jais ir kiek reikėdavo tiek ir pasiimdavo pati. Negali patvirtinti, kad vienu kartu būtų atsakovė paėmusi 20 000,00 Eur. Per visą laikotarpį gal ir paėmėm apie 20 000,00 Lt. Paaiškino, kad ji pati dirbo mezgėja ir megzdavo bei pardavinėdavo rūbus. Nurodė, kad visas atsakovės senelio turtas atiteko atsakovei. Nežinodavo kiek jos dukra gaudavo, nes nesidomėjo, o kam ima pinigus ji dukters neklausė. Butas (duomenys neskelbtini), 2008-2018m. buvo jos, o nuo 2016 m. ji paveldėjo sutuoktinio dalį ir ji visą laiką mokėjo mokesčius, tik kartais prašydavo sumokėti dukters ir ji jai duodavo pinigus. Patvirtino, kad tiek ji, tiek jos sutuoktinis turėjo indėlius, prasidėjus pandemijai ji nuėmė ir išdalino. Paaiškino, kad 2003 m. ieškovas gerdavo ir jokios statybos jam nerūpėjo, nes jam rūpėjo tik panos. Su dukra ji apie namo statybą nekalbėjo. Viso dukra iš jų yra paėmusi apie 200 000,00 Lt, o butą (duomenys neskelbtini), jos dukra gavo iš tėvo ir remontavo kažkiek. Mano, kad jos dukra mylėjo ieškovą ir jį traukė iš alkoholio. Viso dukra iš jų galimai yra paėmusi iki 50 000,00 Eur, tačiau nežino kam, nes dukros sūnus turėjo problemų.
Liudytoja B. M. nurodė, kad ji yra ieškovo mama, o atsakovę pažįsta, nes ji buvo jos sūnaus draugė. Sūnus su atsakove gyveno nuo to laiko, kai E. M. sūnui buvo trys ar keturi metukai. Po to kai atsakovė paveldėjo butą ir jos sūnus suremontavo tą butą, jie kartu su atsakovu tame bute gyveno. Žino, kad sūnus statėsi namą, tačiau tiksliai pasakyti nieko negali, tik tiek, kad sūnus užsienyje daug dirbo ir pačiai atsakovei siūlė vykti dirbti į užsienį, bet ji nesutiko. Pati S. M. jai yra sakiusi, kad ji gaudavo tik minimumą, be to turėjo problemų su savo sūnumi. Paaiškino, kad santykiai atsakovės su tėvais nebuvo geri, su tėvu buvo blogi, o su mama retkarčiais bendravo ir tai jai žinoma iš pačios atsakovės, nes jis jai guosdavosi. Kiek žino atsakovė su jos sūnumi gyveno iki kokių 2018 m., mano, kad jie išsiskyrė dėl atstumo. Paaiškino, kad jos abu vaikai padėjo pasikeisti jai sodo pastato stogą, tačiau nepamena kelintais metais. Žino, kad namo viduje dirbo ir jos sūnus, rūpinosi dėl gręžinio ir žemės sklypų melioravimo, pirko šildymo katilą. Neigė, kad S. M. jai duodavo grynais. Kai S. sesuo sirgo ir pati atsakovė prižiūrėjo seserį ligoninėje jos sūnus padėjo prižiūrėti atsakovės sesers vaiką. Atsakovė iš (duomenys neskelbtini) buto jai atvežė sūnaus drabužius ir įrankius. Paaiškino, kad jos sodo namui yra virš 40 metų ir jis iki šiol pilnai nėra įrengtas, o jos sutuoktinis mirė 2007 m. ir buvo pakeistas tik sodo stogas, kurį pakeitė jos abu vaikai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, fotonuotraukų, šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų bei liudytojų duotų parodymų nustatyta, faktinės aplinkybės.
Iš byloje pateiktų VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų nustatyta, kad atsakovės vardu yra registruotas šis nekilnojamasis turtas:
1) pagal 2003-03-17 perdavimo – priėmimo aktą Nr. NGP-1287 ir 2003-03-17 valstybinės, žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. NGP-1286 žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas yra 0,0600 ha, paskirtis mėgėjų sodo žemės sklypas ir 2010-02-25 yra išduotas statybos leidimas Nr. SL GN 10-88. Šio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė ieškinio patekimo dienai, tai yra nuo 2023-01-01 - 2 950,00 Eur.
2) pagal 2009-04-02 dovanojimo sutartį Nr. 4445, 0,0600 ha žemės sklypas su jam priklausančiais statiniais, adresu (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas iki 2009-04-02 nuosavybės teise buvo įregistruotas atsakovės mamos J. G. vardu, pagal 2003-01-10 apskrities viršininko įsakymą Nr. 13.6-73 ir 2003-03-14 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. NGP-1284. Šiame žemės sklype atsakovės vardu, pagal 2019-07-18 deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. ACCR-20-190718-02107 yra įregistruotas pastatas - gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžia 2010 m. pabaiga 2019 m., namas su vietiniu šildymu, vietiniu vandentiekiu ir vietiniu nuotekų šalinimu. Namas statytas pagal 2010-02-25 statybos leidimą Nr. SL GN 10-88. Šio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė ieškinio patekimo dienai, tai yra nuo 2023-01-01 yra 2 810,00 Eur. Namo vidutinė rinkos vertė nuo 2023-01-01 yra 47 400,00 Eur.
3) pagal 2003-07-25 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. M-5756 ir 2003-07-25 perdavimo – priėmimo aktą Nr. M-5759, priklauso 0,0600 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė ieškinio patekimo dienai, tai yra nuo 2023-01-01 - 2 950,00 Eur.
4) pagal 2005-09-29 perdavimo – priėmimo aktą Nr. NB2-5836 ir 2005-09-29 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. NB2-5835, atsakovei priklauso 0,0600 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė ieškinio patekimo dienai, tai yra nuo 2023-01-01 - 2 950,00 Eur.
Iš ieškovo pateiktų metinių pajamų deklaracijų, laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2013 m. ir nuo 2017 m. iki 2018 m. nustatyta, kad ieškovas 2007 m. deklaravo 57 745 Lt pajamų, 2008 m. – 92 961,74 Lt, 2009 m. – 197 992,88 Lt, 2010 m. – 127 348,99 Lt, 2011 m. – 133 194,48 Lt, 2012 m. – 152 637,74 Lt, 2013 m. – 183 216,65 Lt, 2017 m. – 67 582,91 Eur, 2018 m. – 71 111,50 Eur. Iš metinių mokesčių ataskaitų už laikotarpį nuo 2014 m. iki 2016 m. nustatyta, kad 2014 m. deklaruotos pajamos – 220 598 Dkk, 2015 m. – 305 805 Dkk, 2016 m. – 374 025 Dkk.
Iš ieškovo pateikto 2016-07-18 ieškovo ir info@dagnis.lt susirašinėjimo el. paštu nustatyta, kad drenažo bei lietaus sistemų įrengimo sąmata 520,00 Eur lietuas, ir drenažo kaina 2 716,00 Eur.
Iš 1 t. b.l. 102-109 pateiktų foto nuotraukų matyti, kad yra pastatytas rąstinis namas, o šalia stovi jūrinis konteineris.
Atsakovė teismui pateikė 2016-10-31 AB SEB kasos išlaidų orderį iš kurio matyti, kad P. G. išmokėta 4 859,36 Eur, ant kurio ranka padarytas įrašas „tėvas padovanojo prieš mirtį namo statybai ir 3000 mamai iš namuose laikomų“, pagal įgaliojimą pinigai išmokėti S. M. (1 t. b.l. 136, 3t. b.l. 103).
Iš Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 200-10-06 informacinio rašto nustatyta, kad atsakovės techninis projektas statyti gyvenamąją į namą ir kt. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 209 užregistruotas bendroje projektų teikiamų Nuolatinės statybos komisijos posėdžiams, eilėje 2095 numeriu.
Iš atsakovės ir R. Grimalio gamybinės-komercinės firmos sudarytos 2009-06-03 statybų rangos sutarties Nr. GRI-09/04/1, nustatyt, kad R. Grimalio gamybinė-komercinė firma įsipareigojo atlikti gręžtinių pamatų betonavimą su medžiagomis, o atsakovė įsipareigojo sumokėti darbų kainą 4 489,11 Eur (15 500 Lt (be PVM)) pervesdama į rangovo sąskaitą. Statybodarbų pradžia 2009-06-04 – pabaiga 2009-06-30.
Iš 2006-07-27 Klaipėdos miesto 5-ajame notarų biure patvirtintos pirkimo ir pardavimo sutarties, notarinio registro Nr.K5-11104, nustatyta, kad P. G. (atsakovės tėvas) pardavė pirkėjui P. P. butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 5 792,40 Eur (20 000,00 Lt).
Iš AB „Vakarų skirstomieji tinkali“ ir atsakovės sudarytos Naujojo vartotojo elektros įrenginių prisijungimo prie elektros tinklų pagal technines sąlygas paslaugų sutarties Nr. NV-04-110 nustatyta, kad atsakovė dėl sodo sklypų, esančio (duomenys neskelbtini) tapo elektros vartotoja. Ir už elektros pajungimą atsakovė sumokėjo 2004-08-19 – 178,20 Eur (615,30 Lt).
Iš lokalinės sąmatos Nr. 1 sudarytos 2014-05-18 matyti, kad už elektros tinklų pravedimą darbų kaina rastiniam namui (duomenys neskelbtini), - 7 222,10 Eur (24 936,50 Lt).
Iš elektroninio laiško siųsto iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) matyti, kad drenažo bei lietaus sistemų įrengimo sąmata 3 236,00 Eur.
Iš 2009-07-16 projektavimo sąlygų sąvado Nr. SV-694, kuris buvo patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos leidimų nustatyta, kad atsakovė 2009-05-26 pateikė paraišką vieno buto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) statybai.
Iš Klaipėdos rajono savivaldybės 2010-02-25 statybos leidimo Nr. SL GN 10-88 nustatyta, kad atsakovei išduotas statybos leidimas vieno buto gyvenamojo namo, statinio inžinerinės sistemos ir automobilių saugyklą statant gretimame sklype, adresu (duomenys neskelbtini), projektuotojas UBA „Kryžkelės projektai“, projekto vadovas E. A., techninės priežiūros vadovas S. P.
Iš 2003-07-25 sudarytos notarinės sutarties, notarinio registro Nr.M-5759 nustatyta, kad atsakovė S. M. iš pardavėjos N. B. už 233,52 Eur (800,00Lt) įsigijo 0,0600 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) ir kaina sumokėta prieš sudarant notarinę pirkimo – pardavimo sutartį. 2003-07-25 žemės sklypo priėmimo - perdavimo aktu, notarinio registro Nr. M-5759, atsakovei buvo perduotas šis žemės sklypas.
Iš 2009-04-02 Klaipėdos 5 - jame notarų biure patvirtintos sutarties, notarinio registro Nr. 4445 nustatyta, kad atsakovės tėvai J. G. ir P. G. savo dukrai S. M. padovanojo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Iš 2003-03-17 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. NGP-1284, patvirtintos Klaipėdos rajono 1-ajame notarių, bure, nustatyta, kad matyti, kad atsakovės mama J. G. iš valstybės įsigijo 0,0600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) už 35,03 Eur (120,96 Lt).
Iš 2003-03-17 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. NGP-1286, patvirtintos Klaipėdos rajono 1-ajame notarių bure, nustatyta, kad atsakovė iš valstybės įsigijo 0,0600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) už 35,03 Eur (120,96 Lt).
Iš 2005-09-29 Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. NB2-5835, patvirtintos Klaipėdos rajono 2-ajame notarų biure, nustatyta, kad atsakovė iš valstybės įsigijo 0,0600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) už 35,03 Eur (120,96 Lt).
Iš 2019-06-1 R. G. sudaryto statinio techninio paso Nr. 1 nustatyta, kad atsakovei priklausantis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas 2018m., projektavo UBA Kryžkelės projektai“, statė atsakovė, statybos darbų vadovas R. G. Gyvenamas namas yra vieno buto gyvenamas namas, 7,65 m. aukščio, vieno aukšto, matmenys 8,01b11,1 m, pamatai poliniai, sienos rąstinės, pertvaros rąstų, perdanga medinė, stogo danga betoninės čerpės, langai plastikiniai, durys medinės, grindys keramikinės plytelės, sienos dažytos. Užstatymo plotas 95 m², pastato bendras plotas 121,27 m², pastato tūris 551 m³. Statinio vertė 26 600,00 Eur.
Atsakovės vardu registruotam namui 2019-06-20 išduotas pastato energinio naudingumo sertifikatas Nr. GV-0051-02051.
Teismo turimais duomenimis iš VSDFV iš LITEKO nustatyta, kad atsakovą laikotarpiu nuo 2006-0210 verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, draudėjas R. K., laikotarpiu 2008 metais atsakovės pajamos per mėnesį buvo 289,62 Eur (1 000,00 Lt) ne atskaičius mokesčių, 2009 m. atsakovės gaunamos pajamos per mėnesį vidutiniškai buvo apie 267,86 Eur 924,88 Lt) neatskaičius mokesčių, be to atsakovė 2009 m. gavo 148,53 Eur (512,85 Lt) iš VSDFV. Atsakovės pajamos 2010 m. vidutiniškai per mėnesį buvo apie 246,55 Eur (851,30 Lt) neatskaičius mokesčių, o 2011 m. vidutiniškai per mėnesį buvo apie 116,04 Eur (400,60 Lt) neatskaičius mokesčių, o 2012 m. vidutiniškai per mėnesį buvo apie 226,05 Eur (780,49 Lt) neatskaičius mokesčių, o 2012 m. vidutiniškai per mėnesį buvo apie 289,59 Eur (999,90 Lt) neatskaičius mokesčių, o 2013 m. vidutiniškai per mėnesį buvo apie 289,59 Eur (999,90 Lt) neatskaičius mokesčių, o 2014 m. vidutiniškai per mėnesį buvo apie 292,47 Eur (1 009,87 Lt) neatskaičius mokesčių, o 2015 m. vidutiniškai per mėnesį buvo apie 311,72 Eur neatskaičius mokesčių, o 2016 m. vidutiniškai atsakovės pajamos išdalinus per 12 mėnesių laikotarpį buvo 283,69 Eur neatskaičius mokesčių, be to atsakovė gavo iš VSDFV už laikotarpį nuo 2016-10-19 iki 206-12-29 gavo 559,47 Eur. Atsakovė 2017 m. nuo 2017-01-01 iki 2017-03-14 iš VSDFV gavo 559,53 Eur bei už laikotarpį nuo 2017-11-24 iki 2017-12-04 gavo 80,08 Eur, o jos pajamos iš darbo buvo vidutiniškai apie 295,00 Eur neatskaičius mokesčių (gauta suma 2017 m. iš darbo gautas pajamas padalinus 12 mėnesių laikotarpiui). 2018 m. atsakovės pajamos buvo apie 422,83 Eur neatskaičius mokesčių. Atsakovės pajamos 2019 m. vidutiniškai per mėnesį buvo 583,40 Eur neatskaičius mokesčių, 2020 m. – 650,00 Eur neatskaičius mokesčių, 2021 m. buvo 648,23 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių, o 2022 m. per mėnesį vidutinės pajamos buvo apie 650,65 Eur (iki 2022-09-30).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo turimi duomenis iš LITEKO išrašo iš Antstolių sistemos registro patvirtina, kad ieškovo atžvilgiu yra užvestos aštuonios vykdomosios bylos, kurios užvestos laikotarpiu nuo 2002-09-18 iki 2008 m ir pagrinde tai išieškomos baudos už administracinius nusižengimus, viso išieškoma suma 3 953,31 Eur dalis vykdomųjų bylų yra užbaigtų, o dalis yra vykdoma ir šiai dienai.
Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos CMS 2011-08-03 išduoti ištuokos liudijimo nustatyta, kad ieškovo ir D. M. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini).
Iš ieškovo pateiktos darbo knygelės matyti, kad jis laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2004-09-10 dirbo Lietuvoje ir gaudavo pajamas.
Iš atsakovės S. M. bankinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) esančios AB „Swedbank“ nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2018 m. ieškovas pervesdavo dideles pinigų sumas į atsakovės sąskaitą, iš ši9s sąskaitos atsakovė nuimdavo pinigus grynaisiais, vesdavo mokesčius už buto komunalinius už butą (duomenys neskelbtini), mokėta B. M., mokėta už butą (duomenys neskelbtini), mokėta už interneto paslaugas, pervedimai UAB „Krantas Travel“ už bilietus, pirkti UAB „Tele 2“ papildymai, alimentai mokėti D. M., mokėti mokesčiai už B. M. buto elektros sistemos renovaciją 2010-03-30, mokėti mokesčiai už sodus, Mokėta K. M. alimentai, pavedimai R. M. daryti pavedimai, mokėtos baudos už E. M. VMI 2015-02-18, Mokėta už AS VIASAT, mokėti žemės mokesčiai, mokėta už B. M. baldus 2016-08-01.
Atsakovė pagal turto draudimo sutartį už laikotarpį nuo 2013-12-23 iki 2014-12-23 už 227,64 Eur (786,00 Lt) buvo apdraudusi turtą, esantį (duomenys neskelbtini), sutarties draudimo suma 101 367,00 Eur (350 000,00 Lt).
Iš į bylą pateiktų atsakovės ir R. G. susirašinėjimo matyti, kad rąstinis namas buvo surinkinėjamas 2011-07-19.
Iš 2014-03-26 PVM sąskaitos – faktūros Nr. BKL serija Nr. 2194253 nustatyta, kad už vatą išrašyta sąskaita 326,49 Eur (1 127,31 Lt) sumai, tačiau pirkėjas.
Iš VSDFV duomenų apie atsakovės darbą nustatyta, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2001-01-01 iki 2001-05-11 dirbo Lietuvos Vokietijos (duomenys neskelbtini), nuo 2001-05-16 iki 2002-05-02 D.B. privačioje įmonėje, o nuo 2002-05-12 iki 2004-12-31 (duomenys neskelbtini), nuo 2004-07-01 2004-08-29 (duomenys neskelbtini), nuo 2005-01-01 iki 2006-02-10 (duomenys neskelbtini), o nuo 2006-02-10 dirbo (duomenys neskelbtini) notarų biure.
Iš informacijos apie VSDFV apie atsakovės už laikotarpį nuo 2001-01-01 iki 2018-12-31 nustatyta, kad :
-2001 m. atsakovės draudžiamos pajamos buvo 8442,23 Lt iš jų mokesčiai 2 585,63 Lt, viso gauta 5 856,60 Lt arba 1 696,18 Eur, per mėnesį pajamos 141,34 Eur;
- 2002 m. atsakovės draudžiamos pajamos buvo 13 540,51 Lt iš jų mokesčiai 4 603,78 Lt, viso gauta 8 936,73 Lt arba 2 588,25 Eur, per mėnesį pajamos – 215,68 Eur;
- 2003 m. atsakovės draudžiamos pajamos buvo 19 980,28 Lt iš jų mokesčiai 6 793,30 Lt, viso gauta 13 186,98 Lt arba 3 819,21 Eur, per mėnesį pajamos – 318,26 Eur;
- 2004 m. atsakovės draudžiamos pajamos buvo 18 089,14 Lt iš jų mokesčiai 6089,06 Lt, viso gauta 12 000,08 Lt arba 3 475,46 Eur, per mėnesį pajamos – 289,62 Eur;
- 2005 m. atsakovės draudžiamos pajamos buvo 19 244,04 Lt iš jų mokesčiai 3 708,06 Lt, viso gauta 15 535,98 Lt arba 4 499,50 Eur, per mėnesį pajamos – 374,96 Eur;
- 2006 m. atsakovės draudžiamos pajamos buvo 6 688,99 Lt iš jų mokesčiai 1578,71 Lt, viso gauta 5 110,28 Lt arba 1 480,03 Eur, per mėnesį pajamos – 123,33 Eur;
- 2007 m. atsakovės draudžiamos pajamos buvo 9 600,00 Lt iš jų mokesčiai 3 262,08 Lt, viso gauta 6 337,92 Lt arba 1 835,58 Eur, per mėnesį pajamos – 152,96 Eur;
- 2008 m. atsakovės draudžiamos pajamos buvo 12 000,00 Lt iš jų mokesčiai 4 077,60 Lt, viso gauta 7 922,40 Lt arba 2 294,48 Eur, per mėnesį pajamos – 191,20 Eur;
- 2009 m. atsakovės draudžiamos pajamos buvo 11 822,19 Lt iš jų mokesčiai 4 437,21 Lt, viso gauta 7 384,98 Lt arba 2 138,83Eur, per mėnesį pajamos – 178,23 Eur;
- 2010 m. atsakovės draudžiamos pajamos buvo 10 215,62 Lt iš jų mokesčiai 4 084,20 Lt, viso gauta 6 131,42 Lt arba 1 775,78 Eur, per mėnesį pajamos – 147,98 Eur;
- 2011 m. atsakovės draudžiamos pajamos buvo 4 808,19 Lt iš jų mokesčiai 1 922,31 Lt, viso gauta 2 885,88 Lt arba 835,80 Eur, per mėnesį pajamos – 69,65 Eur;
- 2012 m. atsakovės draudžiamos pajamos buvo 9 365,91 Lt iš jų mokesčiai 3 744,49 Lt, viso gauta 5 621,42 Lt arba 1 628,07 Eur, per mėnesį pajamos – 135,67 Eur;
- 2013 m. atsakovės draudžiamos pajamos buvo 11 998,83 Lt iš jų mokesčiai 4 979,13 Lt, viso gauta 7 261,70 Lt arba 2 119,70 Eur, per mėnesį pajamos – 176,64 Eur;
- 2014 m. atsakovės draudžiamos pajamos buvo 12 118,44 Lt iš jų mokesčiai 4 844,94 Lt, viso gauta 7 273,50 Lt arba 2 106,55 Eur, per mėnesį pajamos – 175,54 Eur;
- 2015 m. atsakovės draudžiamos pajamos buvo 3 740,75 Eur iš jų mokesčiai 1 495,58 Eur viso gauta 2 245,17 Eur, per mėnesį pajamos – 187,09 Eur;
- 2016 m. atsakovės draudžiamos pajamos buvo 4 140,94 Eur iš jų mokesčiai 1 361,06 Eur viso gauta 2 779,88 Eur, per mėnesį pajamos – 231,65 Eur;
- 2017 m. atsakovės draudžiamos pajamos buvo 4 377,72 Eur iš jų mokesčiai 1 422,36 Eur viso gauta 2 955,36 Eur, per mėnesį pajamos – 246,28 Eur;
- 2018 m. atsakovės draudžiamos pajamos buvo 5 300,07 Eur iš jų mokesčiai 2 038,76 Eur viso gauta 3 261,31 Eur, per mėnesį pajamos – 271,77 Eur.
Iš atsakovės sąskaitų išrašų nustatyta, kad ieškovas atsakovei į sąskaitą per ginčo laikotarpį yra pervedęs 87 810,91 Eur sumą.
Atsakovės pateiktas jos banko sąskaitos išrašas sugeneruotas 2023-08-07 patvirtina, kad ji laikotarpiu nuo 2003-01-10 iki 2011-11 gavo 4 327,76 Eur (VSDFV pensija).
Atsakovės pateiktas jos banko sąskaitos išrašas sugeneruotas 2023-08-11 patvirtina, kad ji laikotarpiu nuo 2008-0-14 iki 2009-02-13 gavo išmokas vaikui 185,55 Eur.
Iš 2013-09-26 sutarties sudarytos tarp atsakovės ir UAB „Valentino langai“ nustatyta, kad buvo užsakyti langai už 4 344,30 Eur (15 000,00 Lt). Langai turėjo būti pagaminti iki 2013-10-11. 2013-09-26 pinigų priėmimo kvitas serija BLB Nr. 4179094 patvirtina, kad atsakovė UAB „Valentino lanagai“ grynais sumokėjo 4 344,30 Eur (15 000,00 Lt).
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad ieškovo mamai B. M. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) ir 0,0600 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame yra įregistruotas pastatas- sodo namas, statybos pradžia 2002m., o pabaiga 2014 m., pastatas - ūkinis pastatas, statybos pradžia 2002m., o pabaiga 2005 m.
Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovės vardu registruoto pastatas - gyvenamasis namas, esantis
(duomenys neskelbtini), yra įregistruotas, pagal 2019-07-18 deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. ACCR-20-190718-02107, statybos pradžia 2010 m., o pabaiga 2019 m. Tiek ieškovas, tiek ir atsakovė iš esmės patvirtino, kad namas buvo pradėtas statyti 2009 m ir baigtas 2018 m., tik atsakovė įregistravo namo baigtumą 2019 m.
Nagrinėjamu atveju byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, ar tarp ieškovo ir atsakovės, gyvenusių kartu ir nesudariusių santuokos buvo jungtinės veiklos sutartis dėl ginčo turto sukūrimo bendrąja daline nuosavybe.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) trečiosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių, t.y. santuoką sudariusių asmenų, turtinius santykius. Bendrai gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų, t.y. sugyventinių, nesant partnerystės įregistravimo, turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja. CK trečiosios knygos XV skyriaus (Bendras gyvenimas neįregistravus santuokos) normos skirtos sugyventinių dėl partnerystės santykiams reglamentuoti, tačiau, kol nėra priimto įstatymo, nustatančio partnerystės įregistravimo tvarką, nėra įsigaliojusios (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. L. L., bylos Nr. 3K-3-235/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. V. G., J. G., bylos Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. B. U., bylos Nr. 3K-3-553/2010; kt.). Šie išaiškinimai pateikti civilinėse bylose, kuriose nustatyta, kad turtą įgijo ar jis bendrai priklausė asmenims, kurie bendrai gyvena neįregistravę santuokos ir nesant tarp jų partnerystės santykių (sugyventiniams). Tokiais atvejais jų santykiams dėl turto taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą. Jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Pagal nurodytą teismų praktiką tai atitinka jungtinės veiklos sutartį. Kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t.y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011). Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju byloje turi būti sprendžiama pagal esamus rašytinius įrodymus.
Ginčo atveju nuosavybės sukūrimo specifika – ne santuokos metu įgytas turtas, o jungtinės veiklos padarinys, lemia, kad dėl nuosavybės teisių objekto sukūrimo turi būti, nustatant bendro sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygas, nustatyti įnašai pinigais, kitu turtu arba dalyvavimas darbu.
Žemesnės instancijos teismas
Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra tokia sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui, arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai yra tokie: tai yra, kaip minėta, dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5 dalis); kad pasiektų tikslą, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu.
Nesusituokusių kartu gyvenančių asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, todėl sugyventiniai, atsižvelgdami į kiekvieno iš jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą, gali įrodinėti savo dalies tokiame turte dydį remdamiesi bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančiomis teisės normomis. Sugyventinių turtas, nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas. Pažymėtina, kad netgi sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatyminis teisinis režimas, įstatymų nustatytais atvejais gali įgyti tam tikrą turtą asmeninės nuosavybės teise. Juolab tokia teise turtą įgyti gali kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys.
Nagrinėjamu atveju sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, – reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto.
Ieškovas ieškiniu siekia įrodyti, kad jis su atsakove faktinėje santuokoje gyvendamas nuo 2000 m., vedė bendrą ūkį ir veikė kartu siekdami įgyti atsakovės vardu įregistruotą nekilnojamąją ginčo turtą, tai yra keturis žemės sklypus esančius: (duomenys neskelbtini) bei į pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), motyvuodamas, kad jis prie šio atsakovas vardu registruoto nekilnojamojo turto prisidėjo ne tik pinigais didesne dalimi nei pati atsakovė, bet ir asmeniniu savo darbu.
Dėl šalių gyvenimo kartu ir bendro ūkio vedimo- jungtinės veiklos
Ieškovas tiek ieškinyje, tiek ir teismo posėdžio metu tvirtino, kad jis ir atsakovė susipažino (duomenys neskelbtini) dar 1999 m., o kartu pradėjo gyventi nuo 2000 m., o laikotarpiu nuo 2003 m. buvo susitarę, kad įsigys žemės sklypus, kuriose ketino ateityje statyti nuosavą namą ir namo statyba pradėta 2009 m., o baigta 2018 m. Atsakovė neginčijo aplinkybių, kad ji ir ieškovas susipažino 1999 m. „Biržų pieninėje“, kur tiek ji, tiek ieškovas dirbo, tačiau tvirtina, kad ji su ieškovu buvo tik draugai, kurie kartu leido laiką, tačiau kartu negyveno, bendro ūkio nevedė ir neketino sukurti jokio turto, nes ieškovas iki 2011 metų buvo vedęs ir turėjo kitą šeimą.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2011-06-06 Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-7385-618/2011 abiejų sutuoktinių bendru sutarimu buvo nutraukta ieškovo E. M. ir jo sutuoktinės trečiojo asmens šioje civilinėje byloje D. M. santuoka. Iš įsiteisėjusio teismo sprendimo nustatyta, kad ieškovas nutraukdamas santuoką jokio nekilnojamojo turto nebuvo įgijęs, jam atiteko automobilis. Ieškovo nepilnametis sūnus K. M., gimęs 1996-12-12, po santuokos nutraukimo liko gyventi su mama, o ieškovas įsipareigojo teikti jam išlaikymą iki jo pilnametystės. Ieškovo sūnus K. M. pilnamečiu tapo 2014-12-12. Iš šalių paaiškinimų bei byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė taip pat turi sūnų R. M., o jos sutuoktinis mirė iki šalys pradėjo kartu bendrauti, tai yra iki 1999 m.
Atsakovė nesutikdama su ieškiniu neigia, ne tik tai, kad ieškovas prisidėjo prie jai priklausančio nekilnojamojo turto sukūrimo, esančio (duomenys neskelbtini), bet ir tai, kad ji ir ieškovas gyveno kartu laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2018 m. ir vedė bendrą ūkį bei turėjo susitarimą sukurti bendrą turtą.
Teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir liudytojų paaiškinimus daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad ieškovas ir atsakovė, nors ir nebuvo sudarę santuokas, tačiau kartu gyveno faktinėje santuokoje ir vedė bendrą ūkį. Tai, kad ieškovas iki 2011 m. buvo nenutraukęs santuokos su D. M. nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovas negyveno kartu su atsakove, nes trečiasis asmuo D. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovas su ja kartu nebegyveno ir bendro ūkio nebevedė nuo 2000m., nes gyveno su atsakove. Liudytoju apklaustas T. V. taip pat patvirtino, kad ieškovas ir atsakovas gyveno kaip sutuoktiniai, nors ieškovas santuoką oficialiai nutraukė kur kas vėliau. Tai, kad šalys gyveno kaip faktiniai sutuoktiniai iš esmės patvirtina ir tas faktas, kad ieškovas, kaip patvirtina atsakovės sąskaitos išrašai, ilgą laiką, tai yra nuo 2003 m. iki 2018 m. į atsakovės sąskaitą vesdavo pinigų sumas. Teismo vertinimu atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ji tik padėjo ieškovui leisdama pasinaudoti savo asmenine sąskaita atmestinos kaip nepagrįstos. Iš pačios atsakovės paaiškinimų matyti, kad atsakovei buvo žinomos aplinkybės, kad ieškovas yra vedęs bei tai, kad jis turi problemų su antstoliais. Be to, atsakovė teismo posėdžio metu iš esmės pripažino, kad ji su ieškovu gyveno iki 2016 m., bei nurodė, kad vėliau ieškovas pradėjo gyventi su jos geriausia drauge, tačiau teismo vertinimu tai paneigia pačios atsakovės veiksmai, nes atsakovė iki 2017-03-16 vesdavo ieškovo sūnui pinigus, mokėjo kaip pati tvirtina už ieškovo telefono sąskaitas bei kitas ieškovo paslaugas iš ieškovo jai į sąskaitą pervestų piniginių lėšų. Atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ieškovas buvo tik jos draugas iš esmės paneigia ir atsakovės mamos duoti paaiškinimai, kuri teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovė mylėjo ieškovą. Liudytoju apklaustas T. V. nurodė, kad atsakovė po išsiskyrimo su ieškovu buvo labai palūžusi ir dėl to labai išgyveno, todėl jis su sutuoktine ją visur vedžiodavosi ir taip per bendrus pažįstamus po kelių metų atsakovė susipažino su dabartiniu draugu. Atsakovės argumentai, kad ieškovas praktiškai visą laiką gyveno ir dirbo užsienyje, teismo vertinimu taip pat nesudaro pagrindo daryti išvados, kad ieškovas ir atsakovė negyveno kartu, nes atsakovė neginčijo ieškovo nurodytų aplinkybių, kad ji ne kartą buvo ir pati nuvykusi pas ieškovą į (duomenys neskelbtini) ir svečiavosi pas jį, tai, kad ieškovas ne kartą jai siūlė gyventi su juo kartu (duomenys neskelbtini), tačiau ji nesutiko, kad šalys kartu leisdavo šventes, bei, tai, kad kai ieškovas grįždavo į Lietuvą gyveno su ja, jai priklausančiame bute, kurį kaip tvirtino ieškovas taip pat padėjo suremontuoti jis, šias ieškovo nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtino ir liudytoja I. R. Tai, kad šalys vedė bendrą ūkį iš esmės patvirtina ir tos aplinkybės, kad ieškovas pirko automobilius, kurie buvo registruoti atsakovės vardu ir atsakovė jais naudojosi. Liudytoja apklausta ieškovo mama taip pat tvirtino, kad ieškovas su atsakove gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, be to nurodė, kad kai atsakovės sesuo sirgo ir atsakovė slaugė ją, ieškovas padėjo prižiūrėti atsakovės sesers vaiką bei nurodė, kad atsakovė jai atvežė ieškovo asmeninius daiktus ir įrankius iš buto (duomenys neskelbtini) ir šių liudytojos nurodytų aplinkybių atsakovė taip pat neginčijo, kas taip pat patvirtina, kad šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, turėjo bendrų tikslų gyventi kartu. Liudytojas T. V. nurodė, kad ieškovui ir atsakovei išsiskyrus, ieškovas ir toliau rūpinosi atsakove, tai yra rūpinosi automobilio remontu iki ieškovas sužinojo, kad atsakovė turi kitą draugą ir šių aplinkybių atsakovė taip pat neginčijo. Tai, kad ginčo turtas buvo registruotas atsakovės vardu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovė iš savo asmeninių lėšų turėjo galimybių įsigyti visą ginčo turtą. Atsakovė posėdžio metu tvirtino, kad ji turėjo savo santaupų, gavo lėšų iš savo tėvų, pati papildomai dirbo, tai yra siuvo rūbus, tačiau į bylą teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes. Atsakovės pateikti įrodymai, kad ji pardavė akcijas nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovei pakako lėšų ginčo namo statybai.
Visas ginčo turtas, atsakovės vardu yra įregistruotas laikotarpiu nuo 2003-03-17, tai yra kai buvo įgytas pirmas žemės sklypas jos vardu ir 2019 m., kai buvo įregistruota baigta ginčo namo statyba, tai yra iš esmės apima laikotarpį, kada šalys gyveno kartu faktinėje santuokoje.
Tarp šalių nėra ginčo, kad dalis ginčo namo statybos darbų buvo vykdomi ir už juos buvo mokama grynais ir šiai dienai nėra išlikę dokumentai, patvirtinantys kiek lėšų buvo panaudota ginčo namo statybai, nes ginčo namo statyba vyko etapais ir truko apie dešimt metų.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų neginčijamai nustatytos faktinės aplinkybės, kad atsakovė ginčo laikotarpiu kaip buvo vykdomi ginčo namo statybos darbai, tai yra laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2018 m. dirbo ir gavo pastovias pajamas, tačiau išanalizavus jos gautas pajamas bei atsakovės banko sąskaitų išrašus nustatyta, kad atsakovės gaunamos pajamos ginčo laikotarpiu nebuvo labai didelės, tai yra buvo apie 290,00 Eur neatskaičius mokesčių ir tik nuo 2018 m. pakilo virš 420,00 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių. Be to, tiek šalių paaiškinimais, tiek ir rašytiniai įrodymais nustatyta, kad atsakovė turėjo ir nemažų išlaidų, nes turėjo mokėti už butą, turėjo išlaidų savo sūnui, todėl jos gaunamų pajamų akivaizdu, kad nepakako namo statybai. Atsakovė įrodinėjo, kad prie namo statybos ženkliai prisidėjo jos tėvai bei tai, kad ji turėjo santaupų iš anksčiau. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad atsakovės tėvų turtinė padėtis ginčo laikotarpiu buvo gera, tačiau tai neįrodo, kad jos tėvai ženkliai prisidėjo prie ginčo namo statybos. Atsakovės mama apklausta kaip liudytoja patvirtino, kad ji su dukra apie namo statybas nieko neklabėjo, be to atsakovės mama nežino kam dukra iš jų nuolatos imdavo pinigus ir kur juos padėdavo, be to atsakovės mama kelis kartus įvardijo skirtingas sumas kurias jos dukra iš jų buvo paėmusi. Atsakovė nepateikė jokių rašytinių nenuginčijamų įrodymų, kad jos tėvas jai padovanojo 5 792,40 Eur, kuriuos jis buvo gavęs pardavęs jam priklausantį butą (duomenys neskelbtini), nes teismui nepateikta dovanojimo sutartis. Kaip patvirtina atsakovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai jos tėvas taip pat gavo pinigines lėšas iš buvusio savo darbdavio, tačiau atsakovė teismui pateikė ir rašytinius įrodymus, kad jos tėvas gautas pinigines lėšas dėdavo į banką terminuotus indėlius, o duomenų, kad nuėmus šias pinigines lėšas jos tėvas būtų atidavęs atsakovei byloje nėra.
Ieškovas teismui nepateikė tikslių duomenų, kokios jo buvo pajamos dirbant užsienyje ginčo laikotarpiu, tačiau vien iš jo atliktų pavedimų į atsakovės sąskaitą, matyti, kad jo pajamos buvo ženkliai didesnės nei atsakovės gaunamos pajamos. Atsakovė nurodo, kad ji visus ieškovo į jos sąskaitą pervestus pinigus išgrynindavo ir juos atiduodavo ieškovui arba vykdydama ieškovo nurodymus pervesdavo ieškovo sūnui K. M., ieškovo mamai, pirko ieškovui bilietus bei mokėjo už ieškovą baudas, bei kitus mokesčius, tačiau iš atsakovės sąskaitų išrašų matyti, kad buvo atsikaitoma iš sąskaitos už statybines medžiagas, mokami mokesčiai už sodo sklypus, mokami mokesčiai už atsakovės butą bei atsakovės mamos buto komunalinius mokesčius, mokama už atsakovės sūnaus mokslą bei atsakovės sūnui vedami pinigai į įkalinimo įstaigą. Atsakovės sąskaitos išrašai iš esmės patvirtina, kad didžioji gautų piniginių lėšų į jos sąskaita buvo gaunama iš ieškovo, nes duomenų, kad atsakovei būtų vestas darbo užmokestis kai atsakovė pradėjo dirbti pas notarę R. K. nėra.
Ieškovas ieškiniu siekia įrodyti, kad visi keturi atsakovės vardu registruoti žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), yra bendroji dalinė nuosavybė, nes buvo jų įgyti kartu, tikslu juose statyti namą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų neginčijamai nustatyta, kad vieną iš ginčo žemės sklypų, tai yra (duomenys neskelbtini), ieškovė yra įgijusi 2009-04-02 dovanojimo sutarties Nr. 4445 iš savo tėvų. Iš 2003-03-17 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. NGP-1284, nustatyta, kad šį žemės sklypą atsakovės mama J. G. nusipirko iš valstybės už 35,03 Eur (120,96 Lt). Atsakovės mama J. G. apklausta kaip liudytoja taip pat patvirtino, kad ji mokėjo už šį žemės sklypą, o vėliau šį žemės sklypą padovanojo atsakovei, nes dėl pablogėjusios sveikatos ji nebegalėjo rūpinti žemės sklypu. Ieškovas nors ir nurodo, kad abu 2003-03-17 žemės sklypai buvo įsigyti iš jo ir atsakovės bendrų lėšų, o tik registruoti atsakovės ir atsakovės mamos vardu, tačiau nenurodė dėl kokių priežasčių vienas iš ginčo žemės sklypų buvo įregistruotas atsakovės mamos vardu. Įvertinus tai, kad į bylą nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas ir atsakovė mokėjo 2003-03-17 už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o byloje esantys rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad šis žemės sklypas iš valstybės buvo įgytas atsakovės mamos ir tik vėliau padovanotas atsakovei, todėl teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, kad yra pagrindas pripažinti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra jo ir atsakovės bendroji dalinė nuosavybė, todėl toje dalyje ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.
Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. CPK 185 straipsnyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Išvados, ar įrodytos aplinkybės, kurios sudaro įrodinėjimo dalyką, turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas konstatuoja, kad tam tikros aplinkybės yra įrodytos tuomet, jeigu tokiai išvadai pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.
Dėl likusio ginčo turto: žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Nustačius, kad visas šis ginčo turtas buvo įgytas šalims vedant bendrą ūkį, nors ir nesudarius santuokos, yra pagrindas pripažinti, kad šis visas turtas, kuris yra įregistruotas atsakovės vardu yra bendroji ieškovo ir atsakovės dalinė nuosavybė. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs bylos rašytinę medžiagą, šalių ir liudytojų paaiškinimus. Tesimas neturi pagrindo abejoti liudytoju T. V., kuris nėra nei ieškovo, nei atsakovės giminaitis, be to šis liudytojas patvirtino, kad atsakovei ir ieškovui išsiskyrus būtent jis su savo sutuoktine bendravo daugiau su atsakove ir iš atsakovės, o ne ieškovo sužinojo, kad ieškovas turi kitą draugę ir palaikė atsakovę. Liudytojas T. V. nors ir negalėjo patvirtinti kiek konkrečiai buvo išleista ginčo namo statybai iš ieškovo asmeninių lėšų, tačiau nurodė, kad jis žino, kad ieškovas kartu su atsakove ieškojo ir norėjo įsigyti ginčo žemės sklypus, bei tai, kad statė ginčo namą ir pagrinde statybos darbai pajudėdavo, kai iš užsienio grįždavo ieškovas. Atsakovė tvirtino, kad ieškovas savo iniciatyva ir be jos žinios jai priklausančiuose žemės sklypuose atliko drenažą bei įrengė gręžinį, tačiau šias atsakovės nurodytas aplinkybes iš esmės paneigė liudytoja I. R., kuri nurodė, kad kai buvo dedamas gręžinys ji kartu su atsakove buvo žemės sklype ir gėrė šampaną, kas tik patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, kad jie kartu su atsakove siekė sukurti bendrą turtą ir abu dėjo pastangas, kad šis turtas būtų sukurtas.
Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas tiek asmeninėmis lėšomis, tiek ir asmeniniu darbu prisidėjo prie ginčo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) sukūrimo ir tai, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo susitarimas jungtinės veiklos pagrindu sukurti bendrą šį ginčo turtą.
Tai, kad ieškovas savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie atsakovės vardu registruoto nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), patvirtina teismui pateiktos atsakovės sąskaitų išrašai, iš kurių neginčijamai nustatyta, kad ieškovas atsakovei ginčo laikotarpiu pervedė 87 810,91 Eur sumą, atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad visus nuo sąskaitos nuimtus pinigus ji išgrynino ir perdavė ieškovui, priešingai matyti, kad buvo atliekami įvairūs pavedimai, o kitų įnašų į ieškovės sąskaitą ginčo laikotarpiu praktiškai nebuvo, o jei ir buvo jie nebuvo tokie, kad būtų galima konstatuoti, kad atsakovės pajamos buvo pakankami didelės, atsakovės gaunamas darbo užmokesti ginčo laikotarpiu nebuvo didelis ir ji iš gaunamo darbo užmokesčio negalėjo pastatyti ginčo namo. Iš ieškovo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad ieškovas dalyvavo namo statybos darbuose, žino kas ir kada atliko tam tikrus statybos darbus prie namo, pats detaliai nurodė, kokius konkrečiai darbus jis atliko. Atsakovė tvirtino, kad būtent ji viena viskuo rūpinosi ir su visais darbininkais derino dėl statybos darbų atlikimo, tačiau ji negalėjo teismui nuosekliai paaiškinti ir nurodyti visų namo statybos aplinkybių, motyvuodama tuo, kad praėjo daug laiko ir ji nepamena. Tai, kad atsakovės vardu buvo išduotas statybos leidimas, ar, kad atsakovė, o ne ieškovas yra (duomenys neskelbtini) sodininkų narys ir mokėjo nario mokesčius bei kitus mokesčius už sodo sklypus, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovas neprisidėjo prie šio nekilnojamojo turto sukūrimo, nes kaip matyti už sodo sklypus buvo mokama iš ieškovo atsakovei pervestų piniginių lėšų. Statybos leidimas buvo išduotas atsakovei, nes žemės sklypas, ant kurio pastatytas ginčo namas, buvo registruotas atsakovės vardu ir nebuvo jokio teisinio pagrindo išduoti statybos leidimą ieškovui, kuris nebuvo žemės sklypo savininkas. Atsakovės atstovas nurodė, kad ieškovas niekada nebuvo sodininkų bendrijos narys, tačiau jis ir negalėjo būti, nes visi žemės sklypai ieškovo ir atsakovės bendru susitarimu buvo įregistruoti atsakovės vardu, nes kaip nurodė ieškovas jis turėjo skolų pas antstolių ir negalėjo savo vardu registruoti nekilnojamojo turto, be to tuo metu kai buvo įsigyti trys ginčo žemės sklypai ir pradėtas 2009 m. statyti ginčo namas, ieškovas dar tebebuvo santuokoje su D. M. ir atsakovei tai buvo žinoma. Be to, pati atsakovė teismo posėdžio pripažino, kad gręžinį ir žemės sklypų drenažą savo lėšomis atliko ieškovas ir tai padarė jai nežinant. Iš atsakovės paaiškinimų taip pat nustatyta, kad ieškovo pasiūlytas architektas parengė atsakovės ginčo namo projektą. Pas ieškovą yra atsakovės ir jo susirašinėjimas ir namo planai, kas tik patvirtina, kad šalys bendravo ir tarėsi dėl ginčo turto sukūrimo. Atsakovė neginčijo ieškovo teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių, kad jau gyvenant jiems atskirai ji ieškovo prašė, kad ieškovas parodytų jos samdytiems elektrikams kur yra pravedžiota elektra name. Atsakovė teismo posėdžio metu tvirtino, kad pinigų sumą už langus ir duris ji buvo gavusi iš draugo, tačiau nenorėjo įvardinti draugo vardo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu ieškovas nagrinėjamu atveju įrodė, kad jis turėjo pakankamas finansines galimybes prisidėti prie atsakovės vardu registruoto nekilnojamojo ginčo turto sukūrimo, bet ir tai, kad tarp jo ir atsakovės kaip partnerių buvo susitarimas, savo turtiniu įnašu, lėšomis ar darbu, prisidėjo prie turto sukūrimo ar įsigijimo bei tai, kad jis ir savo darbu prisidėjo prie ginčo turto sukūrimo.
CK 6.971 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnašai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė. CK 6.970 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, tariama, kad visų dalyvių įnašai yra lygūs. Dalių bendrosios nuosavybės teisėje dydis paprastai nustatomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimo metu ir priklauso nuo bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimo pagrindo. Kasacinis teismas 2016 m. sausio 13 d. nutartyje pažymėjo, kad nors nagrinėjamu atveju šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo: sukurti, naudoti ir valdyti dalinės nuosavybės teise namų valdą, turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad viena iš jungtinės veiklos sutarties esminių sąlygų yra partnerių įnašų tapimas visų partnerių daline nuosavybe, nes įnašais sukuriama jungtinės veiklos materialinė bazė. Šalies įnašu pripažįstama visa, kuo šis prisideda prie bendros veiklos. Tai gali būti pinigai, kitas turtas, profesinės žinios ir įgūdžiai, dalykinė reputacija ir ryšiai (CK6.970 straipsnio 1 dalis). Jungtinės veiklos sutartis nedraudžia vienam iš partnerių neprisidėti prie bendros veiklos jokiu materialiniu turtu, partneris gali dalyvauti savo darbu ar kitais įsipareigojimais. Kilus šalių ginčui dėl to, kad kita šalis neįnešė į jungtinę veiklą neturtinių įnašų, kai jungtinės veiklos sutarties dalykas iš esmės buvo sukurtas, teismas turi vertinti: ar vykdant sutartį kita šalis reiškė pretenzijų dėl jungtinės veiklos sutarties nevykdymo; šalių elgesį sukūrus nekilnojamąjį daiktą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilsarma“ v. UAB „Fragrances International“, bylos Nr. 3K-3-329/2008).
Byloje nėra ginčo, kad ginčo namas buvo pastatytas 2009 m. – 2018 m. laikotarpiu. Atsakovė nurodo, kad žemės sklypų įsigijimas ir ginčo namo statyba kainavo apie 29 595,86 Eur (namo projektas 434,43 Eur, namo pamatai -4 054,68 Eur stogas -4 159,73 Eur, langai ir durys – 4 344,30 Eur, santechnika- 4000,00 Eur, kaminas – 1 925,97, dažai namui- 289,62 Eur, namo dėžė su gegnėmis 8 688,60 Eur, draudimas už namą – 422,64 Eur, sklypai įgyti už 301,76 Eur, elektros įvedimas prie žemės sklypų 178,20 Eur, elektros kabeliai 115,04 ir kadastro byla 645,85 Eur).
Ieškovas savo skaičiavimų teismui nepateikė, tačiau nurodo, kad tiek prie ginčo žemės sklypų įsigijimo, tiek ir prie ginčo namo statybos jis prisidėjo ženkliai didesne dalimi, nes atsakovės pajamos buvo nedidelės ir atsakovė negalėjo prisidėti prie ginčo namo statybos, nes paprasčiausia tokių lėšų atsakovė neturėjo. Ieškovas nurodė, kad už dalį darbų ir medžiagų buvo mokama grynais, be rašytinių sutarčių ir dalis dokumentų, patvirtinančių, kurie buvo išleisti namo statybai yra likę pas atsakovę.
Atsižvelgiant į tai, kad šalys į bylą nepateikė visų rašytinių įrodymų, patvirtinančių kiek buvo išleista ginčo namo statybai, nes dalis namo statybos darbų buvo atliekama be rašytinių sutarčių ir mokama grynais ir nėra išlikusių rašytinių įrodymų, į tai, kad ginčo laikotarpiu ieškovas ne tik gavo pajamas, bet ir turėjo išlaidų, nes gyveno užsienyje ir turėjo tam tikrų išlaidų bei į tai, kad iš bylos rašytinės medžiagos neginčijamai yra nustatyta, kad atsakovė dalį ieškovo jai į sąskaitą pervestų piniginių lėšų pervesdavo ieškovo sūnaus išlaikymui, ieškovo mamos poreikiams, mokėjo už ieškovo bilietus, telefono ir interneto sąskaitas ir kitas išlaidas ir pats ieškovas posėdžio metu patvirtino, kad ginčo laikotarpiu jis padėjo savo mamai suremontuoti sodo stogą bei nupirko tam tikrų baldų, todėl darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas pripažinti, kad ieškovo indėlis į ginčo turtą yra lygus atsakovės įnašui į ginčo turtą, todėl ieškovo reikalavimas pripažinti, kad jam priklauso 80/100 ginčo pastato atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas ir nustatytina, kad ieškovui ir atsakovei lygiomis dalimis, tai yra kiekvienam po ½ dalį priklauso žemės sklypų: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
Nors ieškovas tvirtino, kad atsakovės tėvai neprisidėjo prie atsakovės vardu registruoto ginčo turto, tačiau teismas įvertinęs tiek pateiktus atsakovės rašytinius įrodymus, tiek ir atsakovės mamos kaip liudytojos duotus nenuoseklius parodymus, daro išvadą, kad dalį lėšų atsakovė ginčo namo statybai gavo iš savo tėvų ir jas panaudojo ginčo namo statybai. Be to, atsakovė rūpinosi namo statybos organizavimu, kai ieškovas buvo išvykęs dirbti į užsienį.
Dėl ieškovo reikalavimo atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio, tačiau nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų. Tokio pobūdžio ribojimai, nuosavybės teisei esant asmeninei, neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184-701/2019).
CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies požiūriu atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019; 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-701/2022). CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
Analizuojant atidalijimo iš bendrosios nuosavybės taikymo būdą būtina pažymėti, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį teisminiu keliu, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005). Ši teismų praktikos nuostata reiškia, kad turi būti įvertinta abiejų nesutarančių šalių pozicija dėl atidalijimo būdo. Atidalijant daiktą iš bendrosios nuosavybės negali būti ginami tik vieno bendrasavininko interesai ir nepaisoma kitų bendraturčių. Tuo labiau, kad Lietuvos teismų praktikos tendencijos galimybę atidalyti iš bendrosios nuosavybės išmokant kompensaciją pripažįsta kaip išimtinę galimybę, kai yra išnaudojamos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis ir nėra įmanoma be neproporcingos žalos objekto paskirčiai jo atidalyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009; 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2014; 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-701/2022, kt.). Atskiri daiktai, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai, kitaip tariant, tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, gali būti asmeninės nuosavybės objektas, kaip atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019).
Daikto padalijimas natūra pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (išimtiniu). Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra šios sąlygos: pirma, išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; antra, faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (pvz., kai bendrosios nuosavybės dalis, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus). Klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų apie bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu visumą, taip pat atsižvelgiant į kitus reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-701/2021). Kita vertus, nurodytos sąlygos dėl kompensacijos priteisimo be kito bendraturčio sutikimo nėra vienintelės. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismai, spręsdami šalių ginčą dėl turto atidalijimo ir vertindami, ar vieno iš bendraturčių siūlomas atidalijimo būdas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskreciją, kurią įgyvendindami privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja laikytis interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje. Taigi konkrečiu atveju teismas gali konstatuoti, kad nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką ar atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra susidėjusiomis aplinkybėmis netikslinga ir neatitiktų šalių interesų gynimo bei derinimo principo, ir racionalesniu bei šalių teises geriau apginančiu bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdu pripažinti atidalijimą iš bendrosios nuosavybės priteisiant kompensaciją, tačiau toks teismo sprendimas turi būti teisiškai motyvuotas ir pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-701/2021; 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-701/2022).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė nesutinka su reikalavimu dėl ginčo turto atidalinimo, nes laikėsi pozicijos, kad ieškovui ginčo turtas nepriklauso. Ieškovės ieškinio reikalavimą dėl atidalinimo motyvavo tuo, kad jis nori turėti turto ir juo rūpintis, o atsakovė netinkami rūpinsi ginčo turtu ir jis jai nereikalingas, be to mano, kad jis galėtų išmokėti atsakovei piniginę kompensaciją, nes jo pajamos yra didesnės, todėl jis ieškiniu prašo atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, jam priteisiant visą nekilnojamąjį turtą, o atsakovui – piniginę kompensaciją. Kaip nurodyta aukščiau cituojamoje teismų praktikoje, vienam iš bendraturčių reiškiant reikalavimą dėl atidalijimo, o kitam dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, prioritetas teikiamas turto atidalijimui.
Įvertinus tai, kad ginčo namas yra pastatytas ant atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, nes ieškovo reikalavimas toje dalyje buvo atmestas, ginčo namas yra vienbutis, tai yra pritaikytas gyventi vienai šeimai, o tiek ieškovas, tiek atsakovė šiuo metu gyvena atskirai ir turi savo antrąsias puses, jų tarpusavio santykiai yra įtempti, akivaizdu, kad bendraturčiams gyventi viename gyvenamajame name nebūtų racionalu. Be to nustatyta, kad ieškovas šiuo metu faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini), kur yra įgijęs nuosavą būstą.
Atsižvelgiant į ginčo situaciją, į šalių tarpusavio santykius, bei siekiant visiškai išspręsti šalių ginčą ir užkirsti kelią ginčams ateityje, darytina išvada, kad vienintelis galimas be neproporcingos žalos turtui padalijimo būdas yra jo perdavimas vienam iš bendraturčių natūra, kitam bendraturčiui priteisiant piniginę kompensaciją už jam nuosavybės teise priklausančią turto dalį.
Teismas, vertindamas, kuriam iš bendraturčių priteisti ginčo turtą, o kuriam – piniginę kompensaciją, atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes: tai, kad ieškovas savo turto dalimi nesinaudoja, nes gyvena ir dirba užsienyje. Tuo tarpu atsakovė gyvena Lietuvoje, yra dirbanti ir gaunanti pastovias pajamas, be to turi savo vardu ir kito nekilnojamojo turto, todėl esant reikalui turi galimybę kreiptis į banką dėl paskolos jai suteikimo ir išmokėti ieškovui piniginę kompensaciją. Taigi teismas pripažįsta pakankamu pagrindu taikyti atidalijimą iš bendrosios nuosavybės, priteisiant ginčo turtą atsakovei, o ieškovui iš atsakovės priteisiant piniginę kompensaciją (CK 1.5 straipsnis, 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1, 2 dalys, CPK 178, 185 straipsniai).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014).
Nei ieškovas, nei atsakovė neprašė byloje skirti nekilnojamojo turto ekspertizę, siekiant nustatyti ginčo turto vertę. Ieškovas pateikdamas ieškinį nurodė, kad vidutines ginčo žemės sklypų ir ginčo pastato gyvenamojo vertes, tačiau teismui patikrinus viešai prieinamus duomenis apie ginčo turto vidutines rinkos vertes pagal unikalius numerius nustatyta, kad: žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė ieškinio pateikimo dienai buvo - 2 950,00 Eur; žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė 2 810,00 Eur, o ginčo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė nuo 2023-01-01 yra 47 400,00 Eur; žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 2 950,00 Eur ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė ieškinio patekimo dienai, tai yra nuo 2023-01-01 - 2 950,00 Eur.
Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atidalinti bendrosios nuosavybės teise bendraturčiams ieškovui ir atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ginčo namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė nuo 2023-01-01, žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), šį turtą priteisiant atsakovei, o ieškovui išmokant 28 125,00 Eur piniginę kompensaciją (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).
Dėl atsakovės pateikto prašymo taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti.
Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį, motyvuodama tuo, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senatį, nes jis žinojo, kad ginčo turtas yra registruotas jos vardu, tačiau visą laiką jai jokių pretenzijų nereiškė ir neginčijo sandorių, kurių pagrindu yra įgyta nuosavybės teisė į atsakovės turtą.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį CK 1.124 straipsnis. CK 1.125 straipsnio 1 dalį nustatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas ieškinį reiškia dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe su atsakove įgijimo. Byloje nustačius, kad šalys laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2018 m. gyveno faktinėje santuokoje ir vedė bendrą ūkį, laikytina, kad ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojama nuo to momento kai šalys nustojo kartu gyventi. Kaip tvirtina ieškovas išsiskyrus su atsakove tarp jų buvo susitarimas, kad jie ir toliau kartu rūpinsis ginčo turtu ir iš pradžių tai ir buvo, tačiau atsakovei susiradus naują draugą tarp šalių kilo ginčas dėl ginčo turto ir tai patvirtina ieškovo ir atsakovės susirašinėjimas el. paštu., todėl laikytina, kad ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 96, 98 straipsnių nuostatos. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, išvardytos CPK 88 straipsnyje. Jų paskirstymui yra taikomos CPK 93 straipsnyje nustatytos taisyklės. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio1 dalis).
Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro: 854,00 Eur -žyminis mokestis, dokumentų vertimas - 353,32 Eur, 29,21 Eur pažymos iš VĮ Registrų centras ir 4 480,00 Eur atstovimo išlaidų, viso 5 716,53 Eur.
Atsakovė pateikė įrodymus, kad jos bylinėjimosi išlaidas sudaro 2 420,00 Eur išlaidos advokato pagalbai.
Įvertinus bylos pobūdį, ieškovo ieškiniu pareikštus reikalavimus, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimai buvo patenkinti 64 procentais, todėl yra pagrindas proporcingai priteisti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas ir ieškovui iš atsakovės priteisti 3 658,57 Eur ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovo priteisti 822,80 Eur atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2022-08-23 teismo nutarties pagrindu civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemonės – įrašą viešame nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, straipsniais teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti, nekilnojamąjį turtą : žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ginčo namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja daline ieškovo E. M. ir S. M. nuosavybe, kurioje kiekvienam iš jų atitenka po ½ dalį šio nekilnojamojo turto.
Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovo E. M. ir S. M., bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pastatą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Priteisti atsakovei S. M., iš ieškovo E. M., jo nuosavybės teise valdomus: ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ½ pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
Ieškovui E. M. iš atsakovės S. M. priteisti bendrą 28 125,00 Eur (dvidešimt aštuonių tūkstančių vieno šimto dvidešimt penkių Eur ir 00 ct) dydžio piniginę kompensaciją už atsakovei S. M. tenkančią ieškovo E. M. turto dalį.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės S. M. 3 658,57 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt aštuonis Eur ir 57 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui E. M..
Priteisti iš ieškovo E. M. 822,80 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt du Eur ir 80ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei S. M.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2022-08-23 teismo nutarties pagrindu civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemonės – įrašą viešame nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.