Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jūratės Petraškienės ir Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. N. (E. N.) gynėjo advokato Egidijaus Milašiaus apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – ir Marijampolės apylinkės teismas) 2025 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo E. N. (E. N.) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 70 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą arešto bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas – nuo 2025 m. sausio 19 d. iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, tačiau ne ilgiau nei iki paskirtos bausmės pabaigos, vieną suėmimo ir sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Kardomąją priemonę – suėmimą – nuspręsta pratęsti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, bet ne ilgiau nei iki paskirtos bausmės pabaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistojo E. N. gynėjo advokato Egidijaus Milašiaus apeliacinis skundas atmetamas

4. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, kas suponuoja išvadą, kad teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, priešingai nei tai suvokia apeliantai, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

5. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą paduoto apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai visapusiškai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus ir jais vadovaudamasis padarė pagrįstas išvadas dėl E. N. kaltės. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį E. N. atžvilgiu, vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir išsamiai analizavo bei vertino visus byloje esančius, o ne vien tik kaltinimui palankius įrodymus, nesuteikdamas kuriam nors įrodymų šaltiniui prioritetinės reikšmės. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, todėl nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

6. Iš nuteistojo E. N. gynėjo advokato Egidijaus Milašiaus paduoto apeliacinio skundo turinio, jame išdėstytų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų bei suformuluotų prašymų matyti, kad apeliantas nesutinka su įrodymų vertinimu, teigdamas, jog teismas nepagrįstai pripažino E. N. kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei skunde teigia nuteistojo gynėjas, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių nuostatų. Visi duomenys, kuriais teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, jog pirmosios instancijos teismas pirmenybę suteikė nuteistąjį kaltinančioms aplinkybėms, palikdamas nuošalyje nuteistąjį teisinančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo visus įrodymus, nė vienam neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia E. N. kaltę. Matyti, kad visi bylos įrodymai buvo ištirti nepažeidžiant jų tiesioginio ištyrimo principo (BPK 242 straipsnis).

Dėl įrodymų vertinimo ir E. N. kaltės, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje

7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo gynėjas advokatas Egidijus Milašius neigdamas E. N. kaltę bei kritikuodamas apylinkės teismo atliktą įrodymų vertinimą, apeliaciniu skundu nesutinka su nuteistojo pripažinimu kaltu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog kvalifikuojant nuteistojo veiką pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, turėjo būti nustatyta tiesioginė tyčia, t. y. tai, kad jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato neturėjęs teisės laikyti tokį dokumentą, jo naudoti ar atlikti kitų veiksmų ir naudoti duomenų, kurie gali sukelti teisines pasekmes, ir tai atliko sąmoningai bei norėjo taip veikti. Taip pat apeliantas nurodo, jog baudžiamojoje byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, jog kaltinime nurodytas vairuotojo pažymėjimas buvo netikras. Tačiau teisėjų kolegija, su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir pažymi, jog byloje esančių ir skundžiamame nuosprendyje nurodytų įrodymų visiškai pakanka E. N. kaltei pagrįsti, o apeliacinio skundo teiginiai to nepaneigia. Bylą nagrinėjęs apylinkės teismas patikrino įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Priežasčių konstatuoti, kad apylinkės teismas, vertindamas bylos įrodymus ir nustatydamas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nėra. Teisėjų kolegija pritardama apylinkės teismo vertinimui, motyvų nebekartoja ir juos tik papildo.

10. Liudytojas V. M., 2025 m. sausio 19 d. vykdydamas tarnybą, sustabdęs kelyje Kaunas-Suvalkai E. N. vairuojamą automobilį bei patikrinęs darbo vietoje naudojamu prietaisu nuteistojo pateiktą vairuotojo pažymėjimą, pastebėjo, jog numeris ant minėto dokumento atspausdintas „neiškiliąja“ spauda, t. y. neatitinka nustatyto pavyzdžio. O taip pat pagal vairuotojo pažymėjime nurodytus pirmuosius skaičius „99“, dokumentas turėjo būti išduotas Kaliningrado srityje, tačiau vairuotojo pažymėjime nurodyta kita išdavimo vieta (Nižegorodsko sritis). Pažymėtina, jog pareigūnas valstybės sienos apsaugos Kybartų poste dirba ne vienerius metus, o tarnybiniuose kompiuteriuose turi duomenų bazes, kuriuose yra daugelio pasaulio valstybių dokumentų pavyzdžiai ir jose gali patikrinti, ar dokumentai atitinka tikrumo požymius. Aktualiu atveju, Rusijos Federacijos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip netikrą dokumentą atspindėjo numerio atspausdinimo būdas, ultravioleto šviesa bei mikrotekstas. 2025 m. sausio 19 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog Vokietijos Federacinės Respublikos piliečio E. N. dokumentų tikrinimo metu pateiktas galimai suklastotas vairuotojo pažymėjimas visiška klastotė, o būtent: imituota UV apsauga, spalvinis spaudos būdas, imituota optiškai kintanti priemonė, apsauginis tinklelis atliktas ne ofseto spauda, imituotas mikrotekstas (1 t., b. l. 14-15). 2025 m. sausio 20 d. apžiūros protokole konstatuota, jog pateiktas tirti Rusijos Federacijos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pagamintas ne pagal tokio pavyzdžio vertybiniams popieriams keliamus reikalavimus. Apžiūrimas vairuotojo pažymėjimas pagamintas ne ant vertybinio pagrindo, o ant paprasto plastiko, atspausdintas ne poligrafiniu spaudos būdu, o spalviniu lazeriniu spausdintuvu, dokumentas neturi būtinos, reikiamos ultravioletinių spindulių apsaugos, neturi tikros abipusės skaidrios laminavimo plėvelės su optiškai kintančiais elementais, neturi tikro optiškai kintančių dažų elemento, neturi tikros giljoširuotės ir vaivorykštinės spaudos elementų, neturi tikrų mikrotekstinių įrašų. Remiantis išvardintais požymiais ir vertybinių dokumentų duomenų bazėje „iFADO“ esančiu Rusijos Federacijos vairuotojo pažymėjimo pavyzdžiu, darytina vienareikšmiška išvada, kad Rusijos Federacijos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyti E. N. asmens duomenys, yra netikras (1 t., b. l. 25-26). 2025 m. sausio 27 d. specialisto išvadoje nustatyta, kad Rusijos Federacijos vairuotojo pažymėjimo Nr. 9900344017 blankas yra atspausdintas ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. jis yra netikras ištisai. Vairuotojo pažymėjimo apsauginis tinklelis, asmens atvaizdas yra atspausdinti spalviniu rašaliniu spausdinimo įrenginiu, blanko numeris, rekvizitų užpildymas yra atspausdinti spalviniu elektrografiniu spausdinimo įrenginiu, blizgiais dažais yra imituotas optiškai kintantis dažų elementas averse, imituotas apsauginės plėvelės su optiniais elementais averse ir reverse. Vairuotojo pažymėjimas atspausdintas ant baltos spalvos plastikinės kortelės – pagrindo (1 t., b. l. 31-34). Baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apklaustas 2025 m. sausio 27 d. specialisto išvadą atlikęs specialistas D. L. nurodė, jog konkrečiai tiriant aktualų vairuotojo pažymėjimą buvo naudotasi bazėmis „Fado“, tai autentiškų ir klastotų Europos Sąjungos dokumentų informacinė sistema, po to buvo „Identis“ sistema ir „Kissing“ sistema. Šiose sistemose yra sukelti visi, kiek yra galimybė, originalių ir klastotų dokumentų aprašymai. Sistemoje „Fado“ yra kiekvienos Europos Sąjungos valstybės, yra galimybė įkelti suklastotą dokumentą ir jį aprašyti. Keliami reikalavimai autentiškiems dokumentams, sistemoje yra aprašoma kiekviena apsaugos priemonė kaip ji turi originaliai atrodyti, yra keliamos nuotraukos ir aprašoma kiekviena apsaugos priemonė konkrečiai. Taip pat yra įkeliamos į „Fado“ sistemą ir klastotės, aprašomos kaip jos padarytos ir palyginama autentiška dokumento nuotrauka, aprašymas ir šalia parašyta kaip atrodo klastotės ir kokiu būdu suklastota. Sistema „Fado“ yra Vidaus reikalų ministerijos sistema. „Fado“ bei „Identis“ sistemos naudojamos Europos Sąjungos, o keliami viso pasaulio dokumentai. Specialistas nurodė, kad kiekvieną dokumentą siekiant patikrinti stengiasi apžiūrėti visas sistemas ir visose sistemose būna aprašyta daugiau mažiau tas pats, daugiau kokie pagrindiniai požymiai skiria jį nuo klastotės. Iš 2025 m. kovo 18 d. teisiamojo posėdžio protokole esančios aukščiau įvardinto specialisto apklausos matyti, jog specialistas labai išsamiai aptarė pateiktą 2025 m. sausio 27 d. specialisto išvadą. Pažymėtina, kad apklausiamas specialistas atkreipė dėmesį, jog didžioji dauguma pareigūnų apmokyti atpažinti suklastotą dokumentą (2 t., b. l. 25-32).

11. Ekspertizės aktą ar eksperto, ar specialisto išvadą teismas turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu. Ekspertizės akto (specialisto išvados), kaip įrodymo, vertinimui keliami reikalavimai nustatyti BPK 20 straipsnio 5 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-283-222/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuomonės, kad ekspertizės aktas (specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-437/2008, 2K-240/2008, 2K-183-693/2016, 2K-73-942/2017, 2K-368-489/2018, 2K-141-976/2019); jis vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, 2K-277/2013, 2K-484/2013, 2K-537-303/2015, 2K-129-495/2020). Tačiau teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad ekspertizės akto ir specialisto išvados, kaip įrodymų šaltinio, vertinimas turi specifiką, kurią lemia tai, kad aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, nustato asmuo, turintis specialiųjų žinių. Teisėjai, vertinantys ekspertizės akte ar specialisto išvadoje pateiktus duomenis, tokių žinių neturi, nes priešingu atveju nereikėtų skirti ekspertizės ar kviesti specialisto. Pažymėtina, kad ekspertas (specialistas) privalo ekspertizę (objektų tyrimą) atlikti pagal kompetenciją, moksliškai patvirtintais, visuotinai pripažintais ir patikimais ar akredituotais tyrimo metodais. Kaip įrodymą vertinant specialisto išvadą turi būti atsižvelgiama ne tik į turinčias reikšmės nusikalstamai veikai tirti specialisto nustatytas aplinkybes, bet ir į tirtus objektus, naudotus tyrimo metodus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191-507/2016, 2K-206-693/2017, 2K-177-895/2018, 2K-327-719/2018, 2K-97-976/2020).

12. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog advokatas Egidijus Milašius abejojo specialisto D. L. pateikta išvada, kuria padarytos išvados dėl netikro Rusijos Federacijos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame kontekste teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia apelianto dėmesį, jog D. L. yra Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos vyriausiasis tyrėjas, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, dokumentų blankų ir rekvizitų tyrimo specialisto kvalifikaciją bei dešimties metų objektų tyrimo stažą. Taip pat aukštesnysis teismas pažymi, jog kaip aptarta aukščiau šioje nutartyje, specialisto išvadą pirmosios instancijos teismas vertino su kitais byloje surinktais įrodymais, patvirtinančiais, jog nuteistojo E. N. Rusijos Federacijos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo netikras. Taigi, apibendrinus išdėstytą, aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti su skunde apelianto nurodytomis aplinkybėmis.

13. Teisėjų kolegija, atsakydama į apelianto advokato Egidijaus Milašiaus skundo argumentą, susijusį dėl ikiteisminio tyrimo institucijų informacijos keitimusi su Rusijos Federacija pažymi, jog baudžiamosios bylos medžiagoje pateiktas Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2025 m. sausio 28 d. raštas, kuriame nurodyta, kad vadovaujantis 2022 m. kovo 10 d. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos rekomendacijomis „Dėl bendradarbiavimo su Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika“ Nr. (22.21E)3-1515, šiuo metu informacijos keitimasis policijos kanalais su Rusija ir Baltarusija yra negalimas (1 t., b. l. 39-40).

14. Kaip neturintys jokios reikšmės E. N. veiksmų kvalifikavimui vertinti ir apelianto teiginiai, jog Vokietijos Federacijos pareigūnams nuteistasis E. N. ne kartą buvo pateikęs Rusijos Federacijos vairuotojo pažymėjimą, tačiau jokių įtarimų dėl jo netikrumo turimas vairuotojo pažymėjimas policijos pareigūnams nesukėlė. Akivaizdu, kad atskirti tikrą dokumentą nuo netikro, atsižvelgiant į nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytus nuteistojo E. N. valdyto vairuotojo pažymėjimo skirtumus nuo tikrojo, plika akimi nėra galimybės. Tokia išvada gali būti padaryta tik tinkamai įvertinus dokumento skiriamuosius požymius kvalifikuoto specialisto, kas ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pareigūnas, kuris 2025 m. sausio 19 d. sulaikė E. N. su netikru vairuotojo pažymėjimu, kaip minėta anksčiau šioje nutartyje, turėjo nemažą darbo patirtį pasienio ruože, todėl jam iškart kilo abejonių dėl pateikto Rusijos Federacijos vairuotojo pažymėjimo tikrumo.

15. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo E. N. gynėjo advokato Egidijaus Milašiaus apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl nuteistojo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis ar jo gynėjas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuosprendį naikinti ar keisti advokato Egidijaus Milašiaus apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl E. N. paskirtos bausmės

16. Nuteistojo E. N. gynėjas advokatas Egidijus Milašius apeliaciniame skunde prašo priimti procesinį sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui. Remiantis teismų praktika, tai reiškia, kad tokiu būdu apibrėžiamos pačios plačiausios apeliacinio skundo ribos. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, taip pat ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

17. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

18. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime, konstatavo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas lemia tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Todėl teismas, skirdamas nuteistajam bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti tiksliai individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

19. Nuo 2025 m vasario 1 d. įsigaliojo BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmių skyrimo taisykles, pakeitimai, priimti 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nors skundžiamas Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis priimtas 2025 m. kovo 19 d., t. y. po BK pakeitimų, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog skiriant nuteistajam E. N. bausmę, pirmosios instancijos teismas jos dydį skaičiavo nuo vidurkio. Pagal šiuo metu galiojančią BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Taigi, bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip buvo numatyta iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 62 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

20. Apylinkės teismas parinkdamas bausmę E. N. atsižvelgė į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jis neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų Lietuvos Respublikoje neturi, padarė apysunkį nusikaltimą. E. N. nedirba, pragyvena iš gaunamos socialinės išmokos, kuri siekia 960 Eur, beveik pusę jos išleidžia būsto nuomai apmokėti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nuteistojo turtinė padėtis nėra tokia gera, kad jam būtų galima skirti baudą ir užtikrinti jos įvykdymą. Marijampolės apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat pažymėjo, kad su Lietuvos Respublika jokie socialiniai ryšiai nesieja, todėl jo priežiūra vykdant laisvės apribojimo bausmę taip pat būtų apsunkinta, o skiriant laisvės atėmimo bausmę būtų pažeistas bausmės teisingumo principas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiomis padarytomis išvadomis ir konstatuoja, jog skundžiamu Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu E. N. paskirta bausmės rūšis – areštas, nagrinėjamu atveju tinkama ir pagrįsta, o jos dydis – 70 parų, net ir atsižvelgiant į BK 61 straipsnio pakeitimus, proporcingas padarytai nusikalstamai veikai, todėl mažinti nuteistajam paskirtos bausmės pagrindo nagrinėjamu atveju nėra.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

21. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 9 d. nutartimi nuteistajam E. N. paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinavimo ir parinkimo baudžiamosiose bylose paslaugų administravimo skyriaus parinktas gynėjas advokatas Egidijus Milašius. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant E. N. yra 75 Eur, kurios turi būti priteistos iš jo valstybei.

22. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

23. Iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis E. N. faktiškai gyvena bei deklaravęs gyvenamąją vietą Vokietijos Federacinėje Respublikoje, nedirba, gauna 960 Eur mėnesinę išmoką, iš kurios beveik pusę kas mėnesį moka už būsto nuomą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto E. N. turtinė padėtis yra gana sunki, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo E. N. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. N. (E. N.) gynėjo advokato Egidijaus Milašiaus apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. kovo 19 d. nuosprendžio atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.