Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorei Vidai Bracevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S. (M. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, anksčiau teistas:

1) Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 199² straipsnio 1 dalį – 116 MGL (4 368,56 Eur) dydžio bauda;

2) Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirtas 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimas bei 116 MGL (4 368,56 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo. Sumažinta bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, taikant visišką bausmių sudėjimą, subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu, ir nustatyta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei 116 MGL (4 368,56 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi panaikintas Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas ir paskirta 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 2 (dviejų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė. 2020 m. liepos 9 d. paleistas į laisvę;

5) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. vasario 9 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketverius) metus, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, konfiskuotas automobilis;

6) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 246 straipsnio 1 dalį ‒ 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. S. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. vasario 9 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2023 m. gegužės 11 d. buvo paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimų. Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo viršininko 2023 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. NĮ-18-423 buvo paleistas lygtinai prieš 2 mėnesius ir 7 dienas su intensyvia priežiūra. 2023 m. gegužės 11 d. įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 243 straipsnyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 prom. neblaivumas, t. y. 2023 m. spalio 19 d. apie 18.23 val. adresu Vilniaus r. sav., Teklionių vs., Buivydžių sen., Kardinolo Henriko Romano Gulbinovičiaus g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnų tikrinimo metu alkotesteriu „Drager Alcotest“ 7510 Nr. ARTM-0443 (patikros sertifikato Nr. 1940915) 2023 m. spalio 19 d. 18.28 val. jo iškvėptame ore nustatyta 1,83 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Be to, jis, žinodamas, kad 2022 m. kovo 2 d. įsiteisėjo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo 2022 m. vasario 9 d. nuosprendis, kuriuo M. S. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, ir jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 (ketverius) metus, būdamas supažindintas su šios teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, sąlygomis ir pasekmėmis, vengė ją atlikti, t. y. 2023 m. spalio 19 d. apie 18.23 val. adresu Vilniaus r. sav., Teklionių vs., Buivydžių sen., Kardinolo Henriko Romano Gulbinovičiaus g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai policijos pareigūnų tikrinimo metu alkotesteriu „Drager Alcotest“ 7510 Nr. ARTM-0443 (patikros sertifikato Nr. 1940915) 2023 m. spalio 19 d. 18.28 val. jo iškvėptame ore nustatyta 1,83 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. S. savo kaltę dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 243 straipsnio, 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną kartu su draugais vartojo alkoholinius gėrimus (duomenys neskelbtini). Vėliau juos iš ten pradėjo varyti draugo mama, nenorėjo, kad kiltų nemalonumai, dėl to teko iš namų, kur vartojo alkoholinius gėrimus, išeiti. Pinigų taksi automobiliui iškviesti neturėjo, kitas kartu buvęs draugas, kuris galėtų vairuoti automobilį, buvo apgirtęs dar labiau nei jis. Dėl to, įvertinęs pastarojo būklę ir tai, kad draugui vairuojant galėtų kilti žymiai sunkesnės pasekmės, nusprendė vairuoti pats. Pripažįsta, kad buvo išgėręs, taip pat žinojo, kad jam teismo yra uždrausta vairuoti transporto priemones. Tačiau iki namų buvo apie 50 km, nežinojo, ką daryti, dėl to nusprendė važiuoti miško keliais, tikėjosi, kad nebus sustabdyti policijos ir niekam pavojaus nesukels. Bet po kurio laiko pastebėjo, kad pirma pro juos pravažiavęs policijos pareigūnų automobilis apsisuko ir pradėjo važiuoti paskui juos. Suprato, kad pareigūnai stabdys jo vairuojamą automobilį, dėl to pats nusuko nuo kelio, sustojo ir jau buvo išlipęs iš automobilio tam, kad galėtų susirinkti savo daiktus, buvusius ant galinės sėdynės. Savo kaltės niekada neneigė, iš karto paaiškino, kad automobilį vairavo pats. Labai gailisi, kad taip įvyko. Sutinka, kad buvo informuotas apie tai, jog negali vairuoti transporto priemonių. Suvokė, kad nesilaiko jam paskirto draudimo, taip pat žinojo, kad prieš tai vartojo alkoholinius gėrimus. Šiuo metu yra dviejų bendrovių akcininkas, vienos iš jų direktorius. Stengiasi susitvarkyti gyvenimą. Su draugu nusprendė įkurti tas bendroves. Jos versis (duomenys neskelbtini). Dabar yra įdarbinti aštuoni žmonės. Planuoja su draugu įdarbinti apie dvidešimt žmonių. Turi visas licencijas, leidimus tam, kad mašinos jau galėtų važiuoti. Buvo nuvykęs pas antstolius, nori susitarti dėl turimų įsiskolinimų mokėjimo dalimis. Sutarė, kad mokės po 100–150 eurų per mėnesį. Kiek iš viso turi įsiskolinimų nebeprisimena, bet didžiausia skola yra už kontrabandą. Yra nevedęs, tačiau gyvena su sugyventine jau septyniolika metų, turi tris vaikus. Labai prašo teismo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, sutiktų būtų su apykoje, laikytis nustatytų draudimų. Taip galėtų toliau tęsti darbą, nepavestų nuo jo priklausančių žmonių. Dėl jam paskirtų administracinių nuobaudų, paskirtų dėl transporto priemonių vairavimo neturint tam teisės nurodė, kad vairavo ne jis. Tiesiog transporto priemonė buvo registruota jo vardu. Šiuo metu aiškinasi šių įvykių aplinkybes. Šie pažeidimai buvo nustatyti ne jo sustabdymo metu, bet stacionariomis pažeidimų fiksavimo priemonėmis. Vertėsi automobilių prekyba, pirkėjai laiku neregistruodavo transporto priemonių savo vardu, dėl to taip ir įvyko. Labai gailisi dėl savo veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, paaiškino jų padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimai pareikšti dėl baudžiamojo nusižengimo ir nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

2023 m. spalio 19 d. ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. P. parodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Reagavimo valdyboje 1-ajame skyriuje vyriausiąja patrule. 2023 m. spalio 19 d. darbą pradėjo 15.00 val., dirbo Vilniaus rajono policijos komisariato teritorijoje iki 2023 m. spalio 20 d. 3.00 val. kartu su vyr. patruliu M. G.. Jai su M. G. patruliuojant nustatytame sektoriuje, apie 17.55 val. Vilniaus r. sav., Teklekonių k., Kardinolo Henriko Romano Gulbinovičiaus g. jie prasilenkė su automobiliu VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotojas jiems pasirodė įtartinas, todėl nusprendė apsisukti ir pavažiuoti paskui minėtą automobilį. Jiems važiuojant paskui automobilį, jis staigiai nusuko nuo pagrindinio kelio ir sustojo. Automobilyje sėdėjo du asmenys. Pastebėjo, kad vienas asmuo sėdi keleivio sėdynėje, kitas – ant galinių automobilio sėdynių. Nustatė, kad sėdintis ant galinių sėdynių asmuo yra M. S., gim. (duomenys neskelbtini). Ant keleivio sėdynės buvo A. M. (A. M.), gim. (duomenys neskelbtini). Bendraujant su asmenimis nustatė, kad automobilį vairavo M. S.. Jis pasakė, kad važiavo į (duomenys neskelbtini). Paklausė, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, į ką jis atsakė, kad vartojo vakar vakare ir dar šiandien, prieš maždaug 2 val. Bendraujant nuo jo sklido alkoholio kvapas, asmuo svirduliavo ir kalbėjo nerišliai. Pirmo neblaivumo patikrinimo metu nustatė 1,87 prom. M. S. neblaivumą, antru patikrinimu –1,83 prom. neblaivumą. Patikrinus per PN II naršyklę nustatė, kad M. S. neturi teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės. 2023 m. spalio 19 d. 19.20 val. jį sulaikė ir pristatė į VPK Operatyvaus valdymo skyrių. Automobilis tralu buvo išgabentas į saugojimo aikštelę (b. l. 39).

2023 m. spalio 19 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad M. S., patikrinus jį alkotesteriu „Drager Alcotest“ 6810 Nr. ARTM-0443 (patikros sertifikato Nr. 1940915) 2023 m. spalio 19 d. 18.04 val. pirmo įpūtimo metu buvo nustatytas 1,87 promilių neblaivumas, antro įpūtimo metu 2023 m. spalio 19 d. 18.28 val. – 1,83 promilių. Kaltinamajam buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą jo būklę: eiti tiesia linija – pėda po pėdos, negali; stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali (b. l. 42–44).

Byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. vasario 9 d. nuosprendžiu M. S. buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant jam, be kita ko, ir baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketverius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d. (BK 68 straipsnis) (b. l. 16–21).

2023 m. spalio 24 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus pateikta medžiaga patvirtina, kad 2022 m. kovo 15 d. sudarytas bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planas, probuojamasis M. S. buvo supažindinimas su 2022 m. vasario 9 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone, jos vykdymo sąlygomis ir tvarka (b. l. 22–27).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu, kai padaroma veika, įvertinta kaip teismo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytas baudžiamasis nusižengimas – vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones, padaromas tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę.

Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018, 2K-201-895/2020, 2K-45-942/2021). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat pažymėta, kad toks baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, kuomet asmuo vairuoja būdamas neblaivus, kai neblaivumas yra didesnis nei 1,51 promilės, paprastai vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-976/2022).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus kaltinamojo duotus parodymus, kuriuose jis visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, liudytojos I. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, neblaivumo nustatymo akte užfiksuotus duomenis, alkotesterio duomenis, Probacijos tarnybos pateiktą medžiagą, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, administracinių nusižengimų registro išrašo duomenis, kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, darytina išvada, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (1,83 promilės), kai nustatytas neblaivumas viršija BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą 1,51 promilių neblaivumo ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, ir suvokė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) prasmę bei turinį, tačiau piktybiškai vengė ją atlikti.

Pažymėtina, kad jokių objektyvių priežasčių, kurioms esant M. S. nebūtų galėjęs laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, šiuo atveju nenustatyta. Paaiškinime ikiteisminio tyrimo metu M. S. nurodė, kad važiavo iki namų (b. l. 41), kartu patvirtindamas, kad žinojo, jog tokios teisės neturėjo, nes ji jam buvo atimta. Jokių reikšmingų savo elgesį pateisinančių aplinkybių kaltinamasis nenurodė ir bylos nagrinėjimo teisme metu. M. S. paaiškinimai kuomet jis teigė, kad buvo priverstas vairuoti, nes jo draugas buvo dar labiau apsvaigęs nuo alkoholio nei jis, niekaip nepateisina kaltinamojo veiksmų. Pažymėtina, kad visas šias aplinkybes, tarp jų ir galimybę vėliau grįžti namo, būdamas suaugęs sąmoningas žmogus, jis turėjo įvertinti prieš alkoholinių gėrimų vartojimą.

Pirmiau teismo įvertinti įrodymai ir tai, kad įvykio metu M. S. buvo nustatytas 1,83 promilės neblaivumas, parodo jo niekinamą požiūrį ne tik į viešąją tvarką, transporto eismo saugumą, bet ir į teisingumą bei leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atlikdamas kaltinime nurodytus ir bylos nagrinėjimo metu pasitvirtinusius veiksmus, jis veikė tiesiogine tyčia.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad M. S. veiksmai atitinka visus jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų požymius ir pagal BK 243 straipsnį bei 281¹straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nors BK 281¹straipsnio 1 dalyje nustatyti nusikalstamos veikos požymiai neapima tokio požymio kaip vairavimas neturint teisės (kai teisė vairuoti buvo atimta), tačiau byloje nustatyti teisiškai reikšmingi veiksmai yra neatskiriamai susiję su tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta (idealioji sutaptis), neatsižvelgiant į tai, kad gali skirtis teisinė veikos kvalifikacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171-976/2021, 2K-7-32-719/2021). Nagrinėjamoje byloje įrodyta, kad M. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kuomet jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, tuo vengdamas atlikti jam teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Šie kaltinamojo veiksmai pagal nustatytas aplinkybes kvalifikuotini kaip nusikalstamų veikų, nustatytų BK 243 straipsnį, 281¹ straipsnio 1 dalį, idealioji sutaptis.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į M. S. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį – BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), o BK 243 straipsnyje – baudžiamiesiems nusižengimams; kaltės formą – tiesioginę tyčią; nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančią (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir sunkinančią (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) aplinkybes; kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – teistas (b. l. 66–71), baustas administracine tvarka (b. l. 72–76), dirbantis, gyvenantis su sugyventine, turintis tris vaikus.

Baigiamųjų kalbų metu prokurorė prašė skirti kaltinamajam tiek už BK 243 straipsnyje, tiek 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas arešto bausmes, atidedant galutinės subendrintos bausmės vykdymą, siekiant nenutraukti kaltinamojo darbo santykių ir jį siejančių socialinių ryšių. Teismas su šia prokurorės nuomone sutinka iš dalies.

Parinkdamas kaltinamajam skirtinų bausmių rūšis, teismas atsižvelgia į tai, kad M. S. praeityje teistas šešis kartus, tarp jų du kartus už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, paskutinį kartą už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą jis nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. vasario 9 d. nuosprendžiu. Šiuo ir dar vienu jam vėliau priimtu nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę M. S. atlikinėjo įkalinimo įstaigoje iki 2023 m. balandžio 25 d., kuomet buvo paleistas lygtinai. Kaltinamasis taip pat baustas administracine tvarka. Šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad M. S. tinkamų išvadų dėl savo ankstesnio neteisėto elgesio nepadarė, todėl jam skirtinos griežčiausios BK 243 straipsnio ir 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijose nustatytos bausmės, atitinkamai arešto ir laisvės atėmimo bausmės. Įvertinęs pirmiau aptartų bausmės individualizavimui reikšmės turinčių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad už baudžiamojo nusižengimo, nustatyto BK 243 straipsnyje, padarymą kaltinamajam skirtina 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė, o už nusikaltimo, nustatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą ‒ 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgiant į kaltinamojo neteisėtais veiksmais sau ir aplinkiniams keltą pavojų, yra teisingos ir proporcingos įvykdytoms nusikalstamoms veikoms.

Šios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, tarpusavyje bendrintinos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskiriant kaltinamajam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę ir atlikus byloje sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. S. skiriama subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant jam galutinę bausmę ‒ 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas M. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. spalio 19 d. 19.20 val. iki 2023 m. spalio 20 d. 13.40 val. (viena para) (b. l. 48‒49, 61–62). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 13 dalimi, viena laikino sulaikymo diena prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai.

Minėta, kad baigiamųjų kalbų metu tiek prokurorė, tiek gynėjas ir pats M. S. prašė teismo suteikti kaltinamajam galimybę pasitaisyti neizoliavus jo nuo visuomenės. Įvertinęs kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, pateiktus dokumentus, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, teismas sprendžia, kad toks prašymas yra pagrįstas.

Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų (BK 75 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) BK 75 straipsnio 5 dalimi nustatytas pareigas.

Teismų praktikoje pasisakyta, kad spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017).

Nagrinėjamu atveju teismas atkreipia dėmesį į teisiamojo posėdžio metu M. S. išsakytą norą pakeisti savo gyvenimą, jo pradėtą darbinę veiklą (įsteigtas kelias įmones, užsiimančias (duomenys neskelbtini)), ketinimus, atsiradus didesnėms pajamoms, padengti susidariusius įsiskolinimus. Kaltinamasis akcentavo, kad jam netekus laisvės, nukentės ne tik jo, bet ir kitų, jo įdarbintų asmenų, interesai. Teismas taip pat įvertina tai, kad M. S. nuo pat baudžiamojo proceso pradžios neneigė savo kaltės, nuosekliai pasakojo įvykio aplinkybes, įvykio metu jam nustatytas neblaivumas nelabai ženkliai viršijo nustatytą ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Be to, po kurio laiko patikrinus M. S. neblaivumą, jam buvo nustatytas mažesnis promilių skaičius, o tai patvirtina, kad po alkoholinių gėrimų vartojimo praėjo tam tikras laiko tarpas ir organizme prasidėjo alkoholio skaidymo procesas. Šios aplinkybės, be abejo, nemažina kaltinamojo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumo ir nešalina jo atsakomybės, tačiau į jas atsižvelgtina sprendžiant klausimą dėl galimybės kaltinamąjį taisyti neizoliavus jo nuo visuomenės.

Pažymėtina, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų.

Teismas, įvertinęs visas pirmiau nurodytas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad, nagrinėjamu atveju bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti atidėjus kaltinamajam paskirtos subendrintos bausmės vykdymą 1 (vienerių) metų laikotarpiui be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini); dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 6, 7, 10 punktai).

Nagrinėjamu atveju kaltinamajam skirtini kiti įpareigojimai nei buvo nurodyti prokurorės baigiamųjų kalbų metu, nes, teismo vertinimu, būtent šių įpareigojimų visuma turės teigiamą poveikį kaltinamajam, padės jam pataisyti savo elgesį ir ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Juo labiau, kad ir pats M. S. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad jo problemos yra susijusios su alkoholio vartojimu, žadėjo jas spręsti. Teismas taip pat atkreipia kaltinamojo dėmesį į tai, kad tuo atveju, jei jis nesilaikys teismo paskirtų pareigų, probacijos tarnyba turės teisę kreiptis į teismą su teikimu dėl jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų <...>. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriamas kartu su bausme.

Byloje nustatyta, kad M. S. padarė nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, kai teisė vairuoti buvo atimta, be to, transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Pažymėtina, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Įvertinus pirmiau aptartus duomenis, teismas sprendžia, kad, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, M. S. tikslinga uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis).

Nustatant uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kad praeityje M. S. ne kartą buvo teistas už analogiško pobūdžio nusikaltimų padarymą, dėl savo elgesio tinkamų išvadų nepadarė. Kaltinamojo teistumas nėra išnykęs. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamajam nustatytinas penkerių metų uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 20 d., t. y. nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo, M. S. paskyrimo dienos (b. l. 57–58).

BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-495/2020, 2K-7-61-511/2023). BK 72 straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Byloje nustačius, kad nusikalstamų veikų padarymo metu M. S., būdamas neblaivus, vairavo jam pagal 2023 m. rugsėjo 7 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį priklausantį automobilį Volkswagen Golf, valst Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 36), vadovaujantis pirmiau aptartomis BK nuostatomis ir šiuo klausimu formuojama teismų praktika, ši transporto priemonė iš kaltinamojo konfiskuotina (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl proceso išlaidų ir kitų klausimų

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė į bylą 2023 m. lapkričio 7 d. pažymą Nr. APD-2023-15498 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo, kurioje nurodyta, kad iš M. S. priteistina pinigų suma už jam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą sudaro 123,33 Eur (b. l. 98–101).

Šioje baudžiamojoje byloje teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, pripažino gynėjo dalyvavimą būtinu tam, kad būtų tinkamai užtikrinta kaltinamojo teisė į gynybą. Tai reiškia, kad gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas teismo iniciatyva, vadovaujantis imperatyvia įstatymo nuostata. Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad, teismo turimais duomenimis, kaltinamasis šiuo metu tik pradėjo savo darbinę veiklą, turi daug įsiskolinimų, dėl kurių yra pradėtas priverstinio išieškojimo procesas, darytina išvada, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš jo neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo netenkintinas.

2023 m. spalio 20 d. prokurorės nutarimu laikinai apribotos M. S. nuosavybės teisės į automobilį Volkswagen Golf, valst Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą (b. l. 59–60). Atsižvelgiant į tai, kad M. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio Volkswagen Golf, valst Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, laikinas M. S. nuosavybės teisių apribojimas į jam nuosavybės teise priklausantį, pirmiau nurodytą automobilį, paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – panaikintinas.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 57–58), paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinis diskas, su jame įrašytais garso ir vaizdo įrašais, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304–305, 307–308, 432 straipsniais,

nusprendžia:

M. S. (M. S.) pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

M. S. (M. S.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1–2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti M. S. (M. S.) subendrintą bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. S. (M. S.) galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant M. S. (M. S.) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini); dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 6, 7, 10 punktai).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. S. (M. S.) pradėjus realiai atlikinėti jam šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, įskaityti į paskirtą bausmę M. S. (M. S.) taikyto laikino sulaikymo laiką laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 19 d. 19.20 val. iki 2023 m. spalio 20 d. 13.40 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti M. S. (M. S.) baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 20 d.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, pranešti apie šią M. S. (M. S.) paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę VĮ „Regitra“, išaiškinant, kad per teismo paskirtą laikotarpį – 5 (penkerius) metus, M. S. (M. S.) draudžiama įgyti specialiąją teisę – teisę vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, paskirti M. S. (M. S.) baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio Volkswagen Golf, valst Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

M. S. (M. S.) paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį Volkswagen Golf, valst Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – panaikinti.

M. S. (M. S.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl M. S. (M. S.) suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską, su jame esančiais garso ir vaizdo įrašais, įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.