Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu (b. l. 139–141, t. 1) atmetė ieškovo R. L. ieškinį atsakovei AB „Lesto“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2327-153/2011 (b. l. 179–185, t. 1) pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo R. L. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-11583-638/2011 pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovei AB „Lesto“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, su darbo santykiais susijusių išmokų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo (b. l. 53–54, t. 3). Teismas nustatė, kad reikalavimą dėl proceso atnaujinimo R. L. pareiškė trečią kartą. Ankstesni jo prašymai buvo atmesti atitinkamai Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-15757-945/2013 (nutartis įsiteisėjo Kauno apygardos teismui priėmus 2013 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-2493-254/2013) ir 2014 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-3571-920/2014 (nutartis įsiteisėjo Kauno apygardos teismui priėmus 2014 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-1598-259/2014). Visais atvejais pareiškėjas pagrindą procesui atnaujinti siejo su aplinkybe, jog įvykdžius darbdavio struktūrinį pertvarkymą pareiškėjo pareigybė nebuvo panaikinta, jog ir po struktūros pertvarkymo jis tęsė darbą tose pačiose pareigose, todėl darbo sutartis su juo negalėjo būti nutraukta DK 129 straipsnio pagrindu. Pirmajame prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas nurodytą argumentą siejo su iš darbdavio gautais duomenimis apie pareigybės pavadinimą, taip pat nurodydamas, jog atsakovė teikė į bylą suklastotus dokumentus, jog nagrinėjant bylą nebuvo įvertinta aplinkybė, kad pareiškėjas turėjo pavaldinių, todėl jam turėjo būti siūlomos kitos analogiško lygmens pareigos. Teismui pripažinus pirmąjį prašymą dėl proceso atnaujinimo nepagrįstu, reikšdamas antrąjį prašymą, pareiškėjas nurodė besiremiantis teisminio proceso dėl proceso atnaujinimo metu jam paaiškėjusia nauja aplinkybe, jog pareiškėjo pareigos iki atleidimo iš darbo nekito - jis ir po struktūrinių pertvarkymų bei įspėjimo dėl atleidimo iš darbo įteikimo tęsė darbą tose pačiose pareigose, kas, pareiškėjo tvirtinimu, sąlygojo darbdavio veiksmų nutraukiant su juo darbo sutartį neteisėtumą. Šis pareiškėjo argumentas taip pat yra atmestas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Trečią kartą teikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, pareiškėjas nebenurodė jokių naujų aplinkybių. Prašyme akcentuojama, kad nagrinėjant antrąjį prašymą dėl proceso atnaujinimo nebuvo patenkintas pareiškėjo prašymas dėl teismo priimtos nutarties išaiškinimo, kritikuojamos tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismų išvados dėl to, kokioje įmonėje ir kokiose pareigose pareiškėjas dirbo iki ir po įspėjimo dėl atleidimo iš darbo gavimo, pakartotinai konstatuojama, jog, esant duomenims, kad pareiškėjas tęsė darbą tose pačiose pareigose, darbdavio sprendimas atleisti jį iš darbo dėl panaikintos pareigybės negalėjo būti pripažintas teisėtu. Teismas padarė išvadą, jog, iš vienos pusės, pareiškėjas siekia, kad teismas pakartotinai vertintų tas pačias aplinkybes, dėl kurių buvo inicijuotas antrasis pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo, iš kitos pusės, pareiškėjas teikdamas pakartotinius prašymus siekia įrodyti, jog jo darbo santykiai po struktūrinių pertvarkymų tęsėsi nepakitę, prašymus papildydamas ankstesnių teismų išvadų interpretacijomis. Teismo nuomone, pareiškėjas piktnaudžiauja procesu. Teismas sprendė, kad vadovaujantis CPK 372 straipsniu pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas. Teismui vieną kartą išnagrinėjus prašymą dėl proceso civilinėje byloje atnaujinimo, pateikti pakartotinį prašymą, grindžiamą analogiškomis aplinkybėmis, negalima, kadangi tokiu atveju sutampa teismui reiškiamo reikalavimo pagrindas ir dalykas, todėl reikalavimą pripažino tapačiu ir jį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.