Kauno apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. L. 2014-10-20 pateikė prašymą atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-11583-638/2011 CPK 366 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais; jeigu teismas nustatytų, kad buvo nagrinėti proceso atnaujinimo klausimai dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atskirai apie įspėjimo laikotarpį ir apie skirtingas aplinkybes ne įspėjimo laikotarpiu, prašė nurodyti kokioje nutartyje atskirai išnagrinėtas įspėjimo laikotarpis ir kokios buvo nustatytos aplinkybės įspėjimo laikotarpiu; jeigu teismas manytų, kad pareiškėjas iš tikrųjų nesutiko dirbti pas atsakovą pakeistomis sąlygomis iki įspėjimo įteikimo, prašė teismo tai pagrįsti įrodymais ir nurodyti su kokiais konkrečiais atsakovės pasiūlymais jis nesutiko; jeigu teismas manytų, kad pareiškėjas iš tikrųjų realiai dirbo su kito darbdavio pareigomis ir funkcijomis, prašė teismo tai pagrįsti įrodymais ir nurodyti kokiais LR teisės aktais numatyta tokia galimybė; jeigu teismas manytų, kad iš tikrųjų buvo panaikintos jo pareigos ir funkcijos pas atsakovę nuo 2011-01-01 ar įspėjimo laikotarpiu, prašė teismo tai pagrįsti įrodymais. Pareiškėjas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2014-07-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. A2-1598-259/2014 buvo konstatuota, jog „pareiškėjo pareigos AB LESTO naujai patvirtintoje struktūroje buvo panaikintos, tik pareiškėjo darbo sutarties sąlygos viso įspėjimo laikotarpiu iki jo atleidimo nebuvo pakeistos, nes pareiškėjas nesutiko dirbti naujose jam siūlomose pareigose, o AB LESTO neturėjo teisinio pagrindo, t. y. be pareiškėjo sutikimo pakeisti darbo sutarties sąlygų (DK 120 str.), todėl pareiškėjo pareigos ir funkcijos buvo panaikintos po AB RST ir AB VST reorganizavimo į AB LESTO ir kad pareiškėjas dirbo tose pačiose pareigose tik įspėjimo dėl atleidimo laikotarpiu, dėl to, kad pats nesutiko pakeisti darbo sutarties sąlygų“. Tai, ką teismas nurodė savo nutartyje, pareiškėjas laikė naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis: kad jo darbo sutarties sąlygos viso įspėjimo laikotarpiu (nuo 2011-02-18 iki 2011-04-18) iki atleidimo nebuvo pakeistos ir kad jis dirbo tose pačiose pareigose tik įspėjimo dėl atleidimo laikotarpiu, todėl manė, jog yra būtina atnaujinti procesą civilinėje byloje ir naujai ištirti jo atleidimo iš darbo pas atsakovą aplinkybes. Šios apeliacinės instancijos teismo nurodytos aplinkybės paneigia pirmos instancijos teismo išvadas, jog dėl atliktų struktūrinių pertvarkymų neišliko vyresniojo inspektoriaus pareigybės, dėl ko nebuvo galimybės palikti pareiškėjo ankstesniame darbe. Pareiškėjas tvirtina, kad jis termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo nepraleido, nes apie nurodytas naujai paaiškėjusias aplinkybes sužinojo paskelbus 2014-07-15 Kauno apygardos teismo nutartį, o į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo kreipėsi 2014-10-20.

Pareiškėjas 2015-04-30 papildomu prašymu prašė atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-11583-638/2011 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu; atnaujinus procesą priimti naują sprendimą ir jo ieškinį patenkinti. Nurodė, kad 2011-01-01 reorganizavus AB RST ir AB VST į AB LESTO, su pareiškėju nebuvo sudaryta nauja darbo sutartis, nors jis faktiškai atliko tokį patį darbą, kokį dirbo iki reorganizacijos. Dėl to mano, kad tarp jo ir atsakovo susiformavo teisiniai darbo santykiai. Nuo AB LESTO įsteigimo 2010-12-27 nei AB LESTO organizacinė struktūra, nei pareigybių sąrašas nepakito, todėl pareiškėjo atleidimas iš darbo laikytinas neteisėtu. Grąžinimo į darbą bylos nagrinėjimo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose metu šios aplinkybės pareiškėjui nebuvo žinomos, o jos turi esminę reikšmę sprendžiant jo atleidimo iš darbo teisėtumą. Be to, 2015-04-30 pareiškėjas iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro gavo naujus įrodymus, kurie jam taip pat nebuvo žinomi bylos nagrinėjimo metu. Šie įrodymai turi esminės reikšmės tiek teisingam bylos išnagrinėjimui, tiek sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą. Minėtuose įrodymuose įtvirtinta, kad po reorganizavimo AB LESTO perima buvusių bendrovių teises ir pareigas pagal sandorius bei kitais pagrindais atsiradusias prievoles (įskaitant teises ir pareigas pagal sudarytas kolektyvines darbo sutartis). Vadovaujantis tuo metu galiojusia DK 138 straipsnio nuostata reorganizacija negalėjo būti atleidimo iš darbo priežastimi. Pareiškėjui 2015-04-30 paaiškėjo taip pat ir ta nauja aplinkybė, kad AB LESTO VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2010-12-27, kai tuo tarpu neteisėtus sprendimus priėmę teismai konstatavo, kad AB LESTO valdyba 2010-12-13 priėmė sprendimą patvirtinti bendrovės valdymo struktūrą ir bendrą etatų skaičių. Tuo metu dar nebuvo įsteigta AB LESTO, todėl ši nuoroda teismo procesiniuose sprendimuose yra aiški teisės taikymo klaida, dėl ko priimti sprendimai laikytini neteisėtais. Teismai ne tik neteisėtai ir nepagrįstai vadovavosi niekiniu 2010-12-13 AL LESTO valdybos nutarimu, bet ir neišsireikalavo ir neištyrė VST kolektyvinės darbo sutarties, kurią perimti turėjo AB LESTO. Toje kolektyvinėje darbo sutartyje taip pat yra nurodoma, kad jeigu įmonė pereina iš vieno darbdavio, sudariusią įmonės kolektyvinę sutartį, kitam darbdaviui, šios sutarties nuostatos galioja ir naujam darbdaviui. Mano, kad termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo nepraleido, nes papildomame prašyme nurodytas aplinkybes sužinojo tik 2015-04-30 gavęs iš VĮ Registrų centro paminėtus dokumentus.