Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje vaizdo konferencijos (nuotoliniu) būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovui V. T. dėl nuostolių atlyginimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Be to, faktinės aplinkybės bei esantys dokumentai, patvirtina faktą, jog tikėtina, kad ieškinį pareiškęs asmuo, t.y. E. P., neturi reikalavimo teisės, t.y. ieškinį pareiškė ne tas asmuo (CPK 45 str. 1d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Dėl netinkamo ieškovo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Taigi ieškovui pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti, tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą (LAT 2009-05-05 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-161/2009; 2014-04-30 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-239/2014; 2015-07-03 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-701/2015; LAT 2021-05-27 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-22-701/2021).

Nagrinėjamu atveju vartojimo rangos sutartį su atsakovu V. T. iš esmės sudarė būtent ieškovas E. P. Vykdant šią sutartį tarpusavyje bendradarbiavo būtent šalys. Apklaustas 2021-05-18 d. teisminio nagrinėjimo metu liudytoju A. P. nurodė, kad vartojimo rangos sutarties su atsakovu niekada nebuvo sudaręs nei žodžiu nei raštu, visus klausimus, susijusius su namo, esančio (duomenys neskelbtini), statyba tvarkė jo pavedimu sūnus E. P. Liudytojas A. P. nurodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), o jo sūnus E. P. gyvena (duomenys neskelbtini), todėl pastarasis ir užsiėmęs šio namo statyba. Nors liudytojas A. P. ir pažymėjo, kad jo vardu išduotas statybą leidžiantis dokumentas, žemės sklypas, kuriame statomas gyvenamasis namas, jam priklauso nuosavybės teise, teismas pažymi, kad sutarčių laisvės principas nedraudžia šalims sudaryti rangos vartojimo sutarčių, jei viena iš sutarties dalyvių nėra turto savininkas.

Taigi, faktinės bylos aplinkybės suponuoja teismo išvadą, kad nagrinėjamos rangos vartojimo sutarties dalyviai yra šalys, o ta aplinkybė, kad ieškovas E. P. nėra nei žemės sklypo nei gyvenamojo namo savininkas, neturi įtakos išvadai dėl E. P. nustatymu tinkamu ieškovu šioje byloje.

Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 19 d. numato, kad vartotojas - fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. CK 6.228¹ str. 1 d. numato, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Taigi, ieškovas E. P. atitinka vartotojo apibrėžimą, o ginčo sutartis, sudaryta tarp šalių, vertintina kaip vartojimo rangos sutartis.

Vartojimo teisiniai santykiai yra pagrįsti vartotojo interesų prioriteto principu, į kurį turi būti atsižvelgiama kiekvienu konkrečiu tarp vartotojo ir verslo subjekto kilusio ginčo nagrinėjamu atveju.

Tokiu būdu, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (CK 6.2284 str. 4 d.). Laikoma, jog dėl sutarties sąlygos nebuvo atskirai derėtasi, jeigu verslininkas neįrodo priešingai.

Nors atsakovas V. T. procesiniame dokumente-atsilipime į ieškinį nurodė, kad 2020-07-28 d. gavo 1500 Eur už atliktą darbą atlygį, o ne avansą, teismas atsižvelgia į tai, kad 2020-07-20 d. rangos sutarties antroje pusėje atsakovas ranka įrašė, kad 2020-07-28 d. gavo 1500 Eur ir A. P. išdavė savo ranka rašytą 2020-07-28 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą dėl 1500 Eur už hidroizoliacijos darbus ir pastolių montavimą, o ieškovas ranka įrašė, kad 2020-07-28 d. sumokėta 1500 Eur avanso (b.l.11).

Atsakovas, be to, nurodė, kad 2020-07-20 d. rangos sutartis Nr. 104 nepasirašyta (b.l.11), tačiau atsakovo įrašas dėl 1500 Eur gavimo įrašytas būtent šios sutarties 2-je pusėje.

Šiuos įrodymus pateikė ieškovas, jie patvirtina, kad šalis siejo vartojimo rangos santykiai, ko neneigia ir atsakovas, nors rašytinė sutartis ir nepasirašyta. Tačiau atsakovas teigia, kad ji atliko gyvenamojo namo hidroizoliacijos bei pastolių montavimo darbus, o ne klinkerio plytelių klijavimą ir siūlių užtaisymą objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) . Šiuos darbus, atsakovo teigimu, atliko ukrainiečiai. Už ukrainiečių darbo broką atsakovas neatsako.

Tačiau ieškovas, siekiant paneigti šiuos atsakovo teiginius, pateikė teismui objekto 2020 metų birželio mėnesio atliktų hidroizoliacijos darbų nuotraukas, kas paneigia atsakovo teiginius, kad jis 2020 liepos 20-28 d. atliko šiuos darbus ieškovo objekte (b.l. 18, dok-75718).

Taigi, šie įrodymai paneigia atsakovo argumentus, kad verslo liudijimą pateikė A. P., o jokių žinučių iš E. nėra gavęs ir šalys nesitarė dėl plytelių klijavimo.

Kaip matosi anksčiau teismui pateiktose nuotraukose ir „Paveiksliukas Nr. 1.“ nuotraukoje (darytose 2020-06-01 d.), dar iki atsakovui pradedant darbus ant pamato (cokolio ant kurio jis tariamai tepė skystą hidroizoliaciją) jau yra uždėta galutinė pastato pamato apdaila (dekoratyvinis tinkas, pilkos „antracito“ spalvos).

Kaip matosi Paveikslėlis Nr. 2 raudonai pažymėtas hidroizoliacijos sluoksnis tepasi ant pamato, o ne ant armuoto apšiltinamojo sluoksnio (putplasčio), kaip nurodė atsakovas.

Atsakovas teigė, kad hidroizoliacijos jo darbų kaina apie 20 Eur/1 kv.m. Ieškovo teigimu, objekte hidroizoliacijos kiekis (arba pamatų perimetro ilgis) apie 70 metrų. Taigi, hidroizoliacijos darbų kaina pagal atsakovo nurodytą įkainį būtų ~1400 Eur, o atsakovas nurodė, kad iš jo gautų 1500 Eur, 500 yra už hidroizoliacijos darbus, o likusi 1000 Eur už pastolių montavimo darbus.

Liudytojas A. P. apklaustas liudytoju 2021-05-18 d. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad atsakovas V. T. jam pažįstamas, jį pirmą kartą buvo sutikęs objekte- atsakovas klijavo gyv. namo fasado plyteles, o antrą kartą matė, kaip atsakovas valė 2-jų sienų suklijuotas plyteles. Už darbą atsakovui buvo sumokėta 1500 Eur po 13 Eur už 1 kv.m., viso 120 kv.m., pinigus V. sumokėjo jo sūnus E. Po darbų atlikimo netrukus pradėjo kristi plytelės, todėl atsakovas buvo paprašytas ištaisyti broką. Liudytojas E. P. nurodė, kad trečią kartą matė atsakovą objekte su kitais 2-3 rusakalbiais darbininkais, jie visi taisė broką-klijavo nuluptas fasado plyteles iš naujo. Tačiau ir antrą kartą darbą atliko nekokybiškai, todėl ieškovas samdė įmonę, kuri ištaisė atsakovo darbų broką. Liudytojas nurodė, kad visus statybos darbus organizavo jo sūnus E., nes liudytojas pats gyvena (duomenys neskelbtini). Namo fasado hidroizoliacijos darbai prieš plytelių klijavimą nebuvo atlikti.

Liudytojas P. M. apklaustas liudytoju 2021-05-18 d. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad yra su ieškovu pažįstamas, juos sieja darbo santykiai. E. P. statė gyvenamąjį namą ūkio būdu, todėl jam buvo reikalingas techninis prižiūrėtojas ir konsultantas statybos klausimais ir jis sutiko. Statybvietėje matė atsakovą vieną kartą ir aptarė visą technologiją gyvenamojo namo fasado klijavimo plytelėmis. Po plytelių klijavimo darbų atlikimo pradėjo kristi plyteles, todėl jį iškvietė ieškovas. Liudytojas nurodė, kad namo fasado hidroizoliacijos darbai nebuvo reikalingi. E. P. kvietė ir plytelių gamintojo atstovą. Buvo nustatyta, kad pažeista namo fasado plytelių klijavimo technologija: buvo nevienodai paskirstyti klijai ir įspausti, šiuos darbus reikėjo atsakovui padaryti iš naujo, t.y. buvo pažeista plytelių klijavimo technologija. Antrą kartą fasado plytelės buvo priklijuotos nekokybiškai: nelygiai, viena plytelė aukščiau, kita žemiau, supjaustytos palei cokolį nelygiai, vizualiai buvo matyti, kad šie statybos darbai neatitinka kokybės reikalavimų. Liudytojas nurodė, kad surašė 2 defektinius aktus dėl nekokybiškų darbų, o plyteles klijavo tas pats žmogus (atsakovas). Jei antrą kartą klijavo kiti žmones jo nurodymu, V. turėjo jų darbą prižiūrėti. A. P. nepamena, kad matė, bendravo su E. P.

Iš Defektinio akto Nr. 1 matyti, kad išklijuotame 125 kv.m. plote yra atšokusios nuo sienos plytelės, to priežastis - neišlaikyti klijų gamintojo plytelių klijavimo sistemos darbų reikalavimai, nes klijai tinkamai neįtrinti, per mažas sukibimo plotas, plytelės klijuotos ne iš karto po klijų užtepimo, dėl ko klijai apdžiūvo. Atšokus daugiau kaip 30 proc. visų fasado ploto plytelių, buvo nurodyta nulupti visas nekokybiškai priklijuotas plyteles ir iš naujo perarmuoti fasado plokštumas ir susmeigiuoti paviršius.

Defektų šalinimo sąmata sudaryta 3037,06 Eur sumai, o plytelių platintojas/gamintojas atlygino pusę šios sumos, t.y. 1518,53 Eur padengti, nes dalis jo pateiktų plytelių turėjo broko.

Iš Defektinio akto Nr. 2 matyti, kad atsakovas blogąja puse išklijavo plyteles, neišlaikė siūlių horizontalumo linijų, nekokybiškai bei kreivai suklijavo plyteles, kreivai bei šiurkščiai nupjauti vertikalūs plytelių kraštai, apgadintos ir subraižytos langų apvadų skardos, nenuplautos sienos.?

Liudytojas K. Z. apklaustas liudytoju 2021-05-18 d. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jis yra gamintojo (klijų) atstovas. Buvo pakviestas ieškovo E. P. į (duomenys neskelbtini), kuomet gyvenamojo namo fasado suklijuotos plytelės pradėjo krėsti. Liudytojas nurodė, kad objekte buvo 3 kartus, aptarė broko priežastis, buvo susitikęs su rangovais, plytelių gamintojo atstovu Buvo nustatyta, kad plytelės buvo neteisingai padengiamos klijais, t.y. nelygiai, per mažą kiekį, be to, klijais turėjo būti padengtas ir paviršius, t.y. pažeista plytelių klijavimo technologiją. Šiuo metu atsakovo negali atpažinti, gal ir atsakovas galėjo klijuoti plyteles, prisimena, kad rangovas kalbėjo laužta lietuvių kalba, apie 1,70 m ūgio. Atsakovas nesiginčijo, kad suklijavo plyteles blogai, todėl turėjo broką ištaisyti: nulupti plyteles ir jas iš naujo suklijuoti savo sąskaita.

Taigi, šių liudytojų parodymai bei kitų aptartų sprendime įrodymų visuma patvirtina, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , fasado plytelių klijavimo darbus nekokybiškai atliko atsakovas V. T., kuris atsisakė galutinai ištaisyti atliktų darbų broką (CPK 178 str.).

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (LAT 2012-12-20 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-585/2012).

CK 6.678 str.1 d. nustatyta, jog darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultatų trūkumus, užsakovas turi teisę per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. CK 6.665 str. 1 d. numato, kad tuo atveju, kai darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, - pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo:

1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą;

2) atitinkamai sumažinti darbų kainą;

3) atlyginti trukumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje.

CK 6.665 str. 3 d. numato, kad jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius.

Bylos duomenimis, ieškovas pasisamdė UAB „Damansta“ (rangovą) atsakovo atliktų darbų trūkumams pašalinti. Ieškovas UAB „Damansta“ sumokėjo pagal 2020-11-04 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 487 2310 Eur su darbų priėmimo perdavimo aktu Nr. 1; pagal 2020-11-04 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 488 940 Eur su darbų priėmimo perdavimo aktu Nr. 1.

Teismas sutinka su ieškovo reikalavimu priteisti iš atsakovo viso 2868,52 Eur nuostolių. Ši nuostolių suma susideda iš 1518,52 Eur sumos (t.y. pusė defektų šalinimo sąmatos, kuria sudaro darbai ir medžiagos); iš 410 Eur atsakovo darbų broko taisymo; iš 940 Eur atsakovo darbų papildomo broko (langų palangių skardinimo darbai, vėjalentė, plytelių ardymas, armavimas, klijavimas) taisymo. Sumokėjo šias išlaidas ieškovas E. P.

Nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, atsakovas (rangovas) visiškai atsako užsakovui (ieškovui) už darbo rezultato kokybę.

CK 6.256 str. 4 d. numato, kad kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai neįvykdė dėl nenugalimos jėgos, jei įstatymai ar sutartis nenumato ko kita.

Iš bylos duomenų matyti, kad, tarp šalių buvo sudarytos vartojimo rangos sutartys, atitinkantys CK 6.672 str. 1 d. įtvirtintą apibrėžimą.

Kaip jau minėta, CK 6.665 str. 3 d. numatyta, kad jei rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius, todėl iš atsakovo priteistina 2868,52 Eur nuostolių ieškovo naudai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra konstatuota, kad teismas, įvertindamas vieno ar kito vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių (LAT 2008-05-12 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-237/2008; 2009-06-22 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-256/2009).

Nagrinėjamoje byloje atsakovas nustatytų rangos darbų trūkumų nepašalino, todėl įpareigotinas atlyginti ieškovui patirtus nuostolius. Teismas pripažįsta šį ieškovo teisių gynimo būdą kaip proporcingą jo pažeistų teisių gynimo priemonę.

Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje bei nacionalinėje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90, LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (LAT 2018-04-12 d. nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Pagal CK 6.210 str. 1 d., terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ieškovui nuostolių neatlygino, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo sprendimu priteistos 2868,52 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-02-03) iki teismo preliminaraus sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

CK 98 str. 1 d. taip pat numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą, rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Civilinėje byloje gautas ieškovo E. P. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas : ieškovas patyrė 65 Eur žyminio mokesčio išlaidų, 205,70 Eur advokato išlaidų civ.byloje eL2-5790-1098/2021 ir kitas bylinėjimosi išlaidas - 1585,10 Eur (1197, 90 Eur+387,20 Eur) advokato išlaidų (b.l. 18, 21).

Duomenų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistina 65 Eur žyminio mokesčio ieškovo naudai (2868,52 Eur x 3 proc. x 75 proc.)(CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p.).

Sprendžiant ieškovo prašymą dėl advokato išlaidų priteisimo, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovas patyrė 205,70 Eur advokato pagalbai apmokėti išlaidas (už teismo įsakymo surašymą) civ.byloje Nr. eL2-5790-1098/2021 pagal advokato J.Sankaičio 2021-01-11 d. išrašytą E. P. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. JS 2021-008 už teisines paslaugas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-15 d. nutartimi civ.byloje Nr. eL2-5790-1098/2021 atsisakyta priimti kreditoriaus E. P. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo išieškoti skolą bei bylinėjimosi išlaidas iš skolininko V. T. (V. T.) dėl skolos priteisimo. Šios nutarties 7 p. nurodyta, kad teismas konstatavo, kad kreditoriaus pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo neatitinka įstatyme nustatytų leistinumo kriterijų, todėl pareiškimą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį CPK 433 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintų reikalavimų (435 str. 2 d.). Tokiu būdu, teismas atmeta ieškovo prašymą priteisti patirtas ieškovo 205,70 Eur advokato, nes ieškovo pareiškimas dėl teismo įsakymo priėmimo buvo netinkamai surašytas.

Teismas, atsižvelgiant į tai, kad elektroninė byla nesudėtinga, vieno tomo, bylos trukmę, pareiškimas priimtas 2021-02-03 d., byla nagrinėjama iki šiol, į tai, kad ieškovo advokato išlaidos susidarė už ieškinio, rašytinių paaiškinimų parengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose, priteisia iš atsakovo nurodytas ieškovo išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurių dydis neviršija nustatyta Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus (Lietuvos CPK 88 str. 1 d. 6 p., 94 str. 1 d.), viso 1585,10 Eur (1197, 90 Eur+387,20 Eur) ieškovo naudai.

Valstybė patyrė 3,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). CPK 96 str. 6 d. numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. 2011-11-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo pakeitime Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2015-01-01) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 eurai. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu iš atsakovo valstybei nepriteistinos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270, 301 str., teismas,-

nusprendžia:

ieškovo E. P. a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš V. T. a.k. (duomenys neskelbtini) 2868,52 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis Eur 52 ct) nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo 2868,52 Eur, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo (2021-02-03 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 65 Eur (šešiasdešimt penkis Eur) žyminio mokesčio, 1585,10 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus aštuoniasdešimt penkis Eur 10 ct) advokato išlaidų ieškovo E. P. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Ieškovo E. P. a.k. (duomenys neskelbtini) prašymą priteisti 205,70 Eur advokato išlaidų, patirtų civ.byloje Nr. eL2-5790-1098/2021, atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.