Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Ingos Staknienės, Jelenos Šiškinos (pirmininkė ir pranešėja), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės pagal atsakovo V. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovui V. T. dėl nuostolių atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 2868,52 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad šalys 2020-07-20 d. sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas, kaip rangovas, turėjo atlikti sutartyje numatytus statybos remonto darbus (klinkerio plytelių klijavimas ir siūlių užtaisymas) objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), iš užsakovo medžiagų. Kaip matyti iš Sutarties antroje pusėje esančio atsakovo įrašo, 2020-07-28 d. jis patvirtino gavęs 1500 Eur avansą. Atsakovas darbus atliko nekokybiškai, dėl ko objekto statybos priežiūros vadovas surašė darbų defektinius aktus Nr. 1 ir Nr. 2. Ieškovas pareikalavo atsakovą šiuos trūkumus neatlygintinai ištaisyti, tačiau atsakovas defektų neištaisė. Ieškovas pasisamdė kitą rangovą -UAB „Damansta“ atsakovo atliktų darbų trūkumams pašalinti. Ieškovo patirtus nuostolius sudaro defektų šalinimo išlaidos.

3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

4. Nurodė, kad niekada ieškinyje nurodytų statybos darbų neatliko, nesitarė su ieškovu dėl jų atlikimo, nesudarė bei nepasirašė ieškovo pateiktos su ieškiniu sutarties. Nekilnojamasis daiktas, kuriame, ieškovo teigimu, atsakovas atliko nekokybiškus statybos darbus, priklauso ne ieškovui, o A. P.. 2020-07-28 d. pagal žodinį susitarimą su A. P., atsakovas atliko pastato, esančio (duomenys neskelbtini), hidroizoliacijos įrengimo ir pastolių statymo darbus, kurių pagrindu išrašė jam (A. P.) prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą. Pakvitavimas 1500 Eur sumai yra ne avansas, o atsiskaitymas su atsakovu už nurodytus atliktus darbus. A. P. domėjosi dėl galimybės atlikti daugiau statybos darbų, tame tarpe, kiek prisimena, ir plytelių klijavimo. Atsakovas atsisakė juos daryti. Tikėtina, kad ieškinį pareiškęs asmuo, t.y. E. P., neturi reikalavimo teisės, t.y. ieškinį pareiškė ne tas asmuo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 7 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai: priteisti iš atsakovo 2868,52 nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo 2868,52 Eur, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo (2021-02-03 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 65 Eur žyminio mokesčio, 1585,10 Eur advokato išlaidų ieškovo naudai.

6. Teismas nustatė, kad sutartį su atsakovu V. T. iš esmės sudarė būtent ieškovas E. P.. Vykdant šią sutartį tarpusavyje bendradarbiavo būtent šalys. Apklaustas 2021-05-18 d. teisminio nagrinėjimo metu liudytoju A. P. nurodė, kad vartojimo rangos sutarties su atsakovu niekada nebuvo sudaręs nei žodžiu, nei raštu, visus klausimus, susijusius su namo, esančio (duomenys neskelbtini), statyba tvarkė jo pavedimu sūnus E. P.. Liudytojas A. P. nurodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), o jo sūnus E. P. gyvena (duomenys neskelbtini), todėl pastarasis ir užsiėmęs šio namo statyba. Taigi, faktinės bylos aplinkybės suponuoja teismo išvadą, kad nagrinėjamos rangos vartojimo sutarties dalyviai yra šalys, o ta aplinkybė, kad ieškovas E. P. nėra nei žemės sklypo nei gyvenamojo namo savininkas, neturi įtakos išvadai dėl E. P. nustatymu tinkamu ieškovu šioje byloje.

7. Teismas konstatavo, kad ieškovas E. P. atitinka vartotojo apibrėžimą, o ginčo sutartis, sudaryta tarp šalių, vertintina kaip vartojimo rangos sutartis.

8. 2020-07-20 d. rangos sutarties antroje pusėje atsakovas ranka įrašė, kad 2020-07-28 d. gavo 1500 Eur ir A. P. išdavė savo ranka rašytą 2020-07-28 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą dėl 1500 Eur už hidroizoliacijos darbus ir pastolių montavimą, o ieškovas ranka įrašė, kad 2020-07-28 d. sumokėta 1500 Eur avanso. Atsakovo įrašas dėl 1500 Eur gavimo įrašytas būtent šios sutarties 2-je pusėje. 2020 metų birželio mėnesio atliktų hidroizoliacijos darbų nuotraukos paneigia atsakovo teiginius, kad jis 2020 liepos 20-28 d. atliko namo hidroizoliacijos ir pastolių montavimo darbus ieškovo objekte. Atsakovas teigia, kad pastolius sumontavo bei pats demontavo 2 – 3 savaites iki 2020-07-28 d. (gauto mokėjimo), tačiau teismui pateiktoje nuotraukoje (kurioje atsakovas savęs neatpažįsta), darytoje 2020-07-20 d., matosi, kad pastoliai dar objekte nepastatyti ir pats atsakovas (nors savęs neva neatpažįsta) vykdo plytelių klijavimo darbus be pastolių. Iš el.susirašinėjimo matyti, kad pastoliai plytelių klijavimui pastatyti tik 2020-07-22 (tą parašė pats atsakovas ieškovui), kai buvo iškviestas skardininkas paruošti langų angokraščius plytelių priklijavimui. Kaip matosi anksčiau teismui pateiktose nuotraukose ir “Paveiksliukas Nr. 1. nuotraukoje (darytose 2020-06-01 d.), dar iki atsakovui pradedant darbus ant pamato (cokolio ant kurio jis tariamai tepė skystą hidroizoliaciją) jau yra uždėta galutinė pastato pamato apdaila (dekoratyvinis tinkas, pilkos “antracito“ spalvos). Atsakovas nurodė, kad skystą hidroizoliaciją tepė ant apšiltinamojo armuoto sluoksnio, tačiau pagal projektą ir hidroizoliacijos įrengimo technologiją tokie darbai neatliekami. Kaip matosi Paveikslėlis Nr. 2 raudonai pažymėtas hidroizoliacijos sluoksnis tepasi ant pamato, o ne ant armuoto apšiltinamojo sluoksnio (putplasčio), kaip nurodė atsakovas.

9. Teismas darė išvadą, kad liudytojų parodymai bei kitų aptartų sprendime įrodymų visuma patvirtina, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), fasado plytelių klijavimo darbus nekokybiškai atliko atsakovas V. T., kuris atsisakė galutinai ištaisyti atliktų darbų broką.

10. Teismas nustatė, kad ieškovas pasisamdė UAB „Damansta“ (rangovą) atsakovo atliktų darbų trūkumams pašalinti. Ieškovas UAB „Damansta“ sumokėjo pagal 2020-11-04 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 2310 Eur su darbų priėmimo perdavimo aktu Nr. 1; pagal 2020-11-04 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 940 Eur su darbų priėmimo perdavimo aktu Nr. 1.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas ir priimti naują įrodymą – išrašą iš nekilnojamojo turto registro.

12. Apeliantas nurodė, kad teismas sprendimu nepagrįstai nustatė, jog šalis siejo vartojimo rangos santykiai, t.y. 2020-07-20 šalys sudarė vartojimo rangos sutartį. Aplinkybę, jog tariamai šalis siejo vartojimo rangos santykiai, ieškovas nurodė tik baigiamosiose kalbose. Pagal ieškovo versiją, jis sutartį dėl plytelių klijavimo sudarė (duomenys neskelbtini), objektui, kuris jam nepriklauso, ir jis nėra jo statytojas. Reiškia ieškovas neturi jokio konkretaus vartojimo poreikio, nes pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 7 d., paslauga – atlygintina veikla arba (ir) jos rezultatas, kuriais siūloma tenkinti ar yra tenkinamas konkretus vartotojo poreikis. Be to, A. P. statė du namus (butus), ir, kaip pats nurodė, jo namas (gyvenamoji vieta) yra (duomenys neskelbtini) (ne (duomenys neskelbtini)). Ieškovas nuslėpė faktą (aplinkybę), kad šis turtas (duomenys neskelbtini), jau 2021-03-04, ir 2021-03-22 pirkimo-pardavimo sutartimis, buvo parduotas skirtingiems asmenims. Taigi, statybos darbai nebuvo susiję su kažkokiais ieškovo, kaip vartotojo, vartojimo tikslais.

13. Apeliantas pripažino, kad pagal žodinį susitarimą su A. P. (bet ne su ieškovu), 2020 m. birželio-liepos mėnesį, atliko pastato, esančio (duomenys neskelbtini), hidroizoliacijos įrengimo ir pastolių statymo darbus, kurių pagrindu 2020-07-28 išrašė A. P. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą bei A. P. prašymu, tuščiame baltame lape parašė pakvitavimą, jog gavo 1500 EUR.

14. A. P. patvirtino (pripažino) aplinkybę, jog ieškovas veikė jo vardu, kaip įgaliotinis. Ieškovo pateikta 2020-08-25 preliminari defektuotų plytelių padarinių eliminavimo sąmata sudaryta būtent A. P. vardu. Visos statybinės medžiagos, skirtos tariamam brokuotų plytelių šalinimui, pirktos būtent A. P., o ne ieškovo, vardu. Dėl to ieškovas yra netinkama šalis byloje.

15. Rangovo, atsakomybė numatyta CK 6.665 str. normose. Šios normos 1 d. 3 p., ieškovas turėtų teisę reikšti tokį reikalavimą tik tuo atveju, jeigu rangos sutartyje ieškovo, kaip užsakovo, tokia teisė būtų numatyta. CK normos, reglamentuojančios statybos rangą, bei CK 1.73 str. 1 d. 1 d., numato, kad sutartis turėjo būti sudaroma rašytine forma. Jeigu tokia sutartis nepasirašyta, tai ir nesudaryta. Be to, šias išlaidas (nuostolius), jeigu tokie ir buvo patirti, patyrė ne ieškovas, o liudytojas A. P..

16. Ieškovo pateiktos nuotraukos yra neaiškios, su ieškovu atsakovas nesusirašinėjo, nesiuntė jam savo verslo liudijimo. Nei vienas iš ieškovo prašymu apklaustų liudytojų negalėjo tiksliai apelianto atpažinti. A. P. nėra objektyvus, be to, jo parodymai prieštarauja rašytiniams bylos įrodymams, pagal kuriuos, tariamo rangos darbų broko šalinimo užsakovas buvo būtent A. P., o ne ieškovas.

17. Jokia rangos sutartis dėl su UAB „Damansta“ sudaryta nebuvo. Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktuose nėra nurodyta kur šie darbai buvo atliekami, o išrašytose sąskaitose faktūrose nurodytas pirkėjo (ieškovo) adresas (duomenys neskelbtini), nors pats ieškovas (ir liudytojas A. P.) paaiškinęs, jog gyvena (duomenys neskelbtini). Darytina išvada, jog ieškovas neįrodė faktinių aplinkybių susijusių tariamai netinkamai atlikto darbo pasekmių šalinimu.

18. Nei ieškovas, nei A. P., jų minėtų nekokybiškų statybos darbų niekada nereikalavo perduoti, pretenzijų dėl darbų kokybės nereiškė.

19. Byloje esanti įrodymų visuma neduoda pagrindo išvadai, jog būtent ieškovas, kuris veikė kaip įgaliotinis, (duomenys neskelbtini), statybos objekte, patyrė išlaidų, šalinant atsakovo netinkamos kokybės darbo trūkumus.

20. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti.

21. Nurodė, kad apeliantas nepateikia argumentų, paneigiančių, jog gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), fasado plytelių klijavimo darbus nekokybiškai atliko atsakovas. Liudytojas A. P. savo parodymuose teismui konkrečiai paaiškino, kodėl 2020-08-25 preliminari defektuotų plytelių padarinių eliminavimo sąmata sudaryta jo vardu bei medžiagos pirktos jo vardu, dėl to, kad pastačius namą reikia deklaruoti, suvesti išlaidas. Tuo tarpu vidiniai ieškovo ir A. P. santykiai, nėra šios bylos.

22. Nepaisant šalių santykių kvalifikavimo, tą teismas daro ex officio. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai šalis siejusius teisinius santykius kvalifikavo kaip vartojimo rangos teisinius santykius. Aplinkybę, kad ieškovas veikė kaip vartotojas patvirtina tai, kad namas buvo statomas ūkio būdu ieškovo šeimos (tėvų) buitiniams asmeniniams poreikiams. Jau vien paties objekto pobūdis, t.y. gyvenamosios paskirties dvibutis namas, - liudija apie tai, kad jis skirtas tenkinti buitinius asmeninius poreikius. A. P. yra 65 metų amžiaus bei gyvena (duomenys neskelbtini), statybose jam padėjo sūnus E., t.y. ieškovas. A. P. turi du sūnus su trimis anūkais, tad pradinis planas buvo jiems pastatytą namą dovanoti, tačiau nekilnojamojo turto rinkai pasikeitus (padidėjus NT vertei) buvo nuspręsta pastatytą namą parduoti, kas ir buvo padaryta 2021 m. kovo mėn. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad pastatytas buitinius asmeninius poreikius tenkinantis namas vėliau buvo parduotas, neturi įtakos kvalifikuojant ginčo šalis siejusius teisinius santykius, nes sutarties sudarymo bei vykdymo metu namas nebuvo nei parduotas, nei buvo planuota tą padaryti.

23. Rangos darbai nėra paslaugos ir negali būti joms prilyginamos, todėl Vartotojų teisių apsaugos įstatyme apibrėžta paslaugų sąvoka vadovautis nėra pagrindo ir teismas turėtų vadovautis būtent CK 6.672 str. 1 d. pateiktu vartojimo rangos sutarties apibrėžimu.

24.Atsakovui turi būti paskirta iki 300 Eur baudą už priesaikos sulaužymą bei iki 5000 Eur baudą už sąmoningą veikimą prieš teisingą bylos išnagrinėjimą (teismo klaidinimą), pusę šios sumos skiriant ieškovui.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

26. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškovo reikalavimo teisės šioje byloje, šalių teisinių santykių kvalifikavimo bei įrodymų vertinimo, sprendžiant dėl atsakovo prievolės atlyginti ieškovui nuostolius dėl nekokybiškai atlikto darbo.

28. Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Šios teisės normos esmė yra ta, kad įrodymus vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymu. Įstatymas iš anksto neapibrėžia įrodymų galios, nenustato vienų įrodymų viršenybės prieš kitus. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2007 m. ir kt.).

29. Nagrinėjamu atveju šalys nesudarė rašytinės rangos sutarties, todėl dėl sutarties sudarymo fakto teismas sprendė vertindamas byloje esančių įrodymų visumą. Viena vertus, byloje esantys rašytiniai įrodymai – rangos sutarties projektas, prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas, plytelių pirkimo dokumentai, atsiskaitymo su UAB „Damansta“ dokumentai - yra prieštaringi (juos pasirašė ir ieškovas E. P., ir A. P.), kita vertus, šių įrodymų vertinimas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais – įrodymais, patvirtinančiais šalių susirašinėjamą (atsakovas šio fakto nepaneigė), bendravimą, taip pat vertinant liudytojų parodymus (liudytojai P. M., K. Z. davė parodymus, jog darbus vykdė pagal ieškovo kvietimą, liudytojas A. P. davė parodymus, jog statybos darbus dėl plytelių klojimo organizavo jo sūnus E. P., kuris ir atsiskaitė su atsakovu), atsakovo įrašą rangos sutarties projekte (jog gavo 1500 Eur), kuriame užsakovu nurodytas E. P. ir kt. –sudarė pirmosios instancijos teismui pakankamą pagrindą spręsti, jog, labiau tikėtina, kad rangos sutartį atsakovas sudarė su ieškovu. Šioje byloje svarbu ir tai, kad tarp ieškovo ir jo tėvo – A. P., nėra ginčo dėl to kam priklauso reikalavimo teisė šioje byloje. Tai, kad A. P. pavedė ieškovui spręsti klausimus, susijusius su namo statyba, nereiškia, kad ieškovas, nesant tėvo prieštaravimo, negalėjo savo vardu sutaryti rangos sutarties su atsakovu. Be to, jei ieškovas nebūtų sudaręs sutarties su atsakovu, jis nebūtų turėjęs intereso apmokėti už defektų šalinimą. Taigi, šioje byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas yra tinkamas šioje byloje.

30. Kaip teisingai nurodė atsakovas, teismas turi diskrecijos teisę kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisnius santykius ir šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo nesaisto, todėl aplinkybė, jog atsakovas per baigiamąsias kalbas pasisakė apie šalių teisinių santykių kvalifikavimą, nelaikytina nauja faktinė aplinkybė, kuri nebuvo ištirta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne tik vartotojų teisių gynimo įstatymu, bet ir bendromis teisės normomis, kurios reglamentuoja rangos sutartį, tame tarpe CK 6.665 str. 3 d. Apeliantas nenurodė argumentų, patvirtinančių, jog šiuo atveju, nustačius nekokybiško darbo atlikimo faktą bei nesant duomenų, kad atsakovas ketino pašalinti darbų trūkumus, ieškovas neturėjo teisės reikalauti nuostolių atlyginimo iš atsakovo vadovaujantis bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais. Taigi, ar šalių teisiniai santykiai yra vartojimo teisniai santykiai šioje byloje nėra teisiškai reikšminga aplinkybė.

31. Kita vertus, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog rangos sutarties sudarymo momentu ar jos vykdymo metu ieškovas siekė patenkinti ne asmeninius buitinius šeimos poreikius, bet veikė verslo tikslias. Tai, kad po statybos darbų užbaigimo, galimai pasikeitus planams, kaip paaiškino atsakovas, buvo nuspręsta pastatytą namą parduoti, neįrodo, kad ieškovas sudarant sutartį veikė kaip verslininkas.

32. Apeliantas nesutinka su teismo nustatytu faktu, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai, tačiau šį faktą patvirtina ne tik nuotraukos, kurios, apelianto teigimu yra neaiškios, bet ir liudytojų parodymai, defektų aktų, defektų šalinimo dokumentai. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl nuotraukų įrodomosios vertės ir apeliantas nenurodė argumentų, paneigiančių tokias teismo išvadas, vertinant nuotraukas, teisingumą.

33. Byloje esančios sąskaitos faktūros, apmokėjimo dokumentai, darbų priėmimo aktai, kuriuose nurodyti atlikti defektų šalinimo darbai, atitinkantys defektų aktuose užfiksuotus darbų trūkumus, patvirtina, kad UAB „Damansta“ atliko defektų šalinimo darbus, už kuriuos apmokėjo ieškovas. Kadangi byloje nustatyta, ir atsakovas nepateikė priešingų įrodymų, jog objekte (duomenys neskelbtini), atsakovas nekokybiškai atliko klinkerio plytelių klijavimo ir siūlų užtaisymo darbus, darytina išvada, kad ieškovo patirtos išlaidos, apmokant už UAB „Damansta“ darbus, yra susijusios būtent su atsakovo nekokybiškai atliktų darbų defektų šalinimu.

34. Apibendrinant aukščiau išdėstytą darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek procesines, tiek materialinės teisė normas, išsamiai ištyrė ir įvertino pateiktus į bylą įrodymus, nustatė esminius faktus ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

35. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.

36. Byloje nėra duomenų apie atsakovo akivaizdų piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis, todėl, bei atsižvelgus į byloje esančių įrodymų vertinimo specifiką, darytina išvada, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymą dėl baudos atsakovui skyrimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

37. Pagal CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

38. Ieškovo nurodytos 1149,50 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių už procesinių dokumentų paruošimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose dydžių, todėl atsižvelgiant ir į bylos apimtį bei sudėtingumą, šių išlaidų mažinti pagrindo nėra (CPK 98 str.).

Vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto V. T. ieškovo E. P. naudai 1149,50 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.