Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

veikdamas Vilniaus regiono apylinkės teismo vardu, (Civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 1, 4 dalys), sekretoriaujant I. B.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „F.“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „E. e. e. s.“ dėl skolos, delspinigių su skolų išieškojimu susijusių išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsiliepimo santrauka

6. Atsakovė pateikė atsiliepimą kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Teigė, kad

9. Dėl netesybų nurodė, kad pagal sutarties 6.2 p. vėluojant atsiskaityti už darbus

10. Ieškovė pateikė dubliką kuriame nurodė, kad atsakovės atsiliepime nurodytas teiginys, jog

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

19. Šalių ir jų atstovų paaiškinimais ir bylos dokumentais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2021 m. rugsėjo 29 d. sudarė buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. 2021/036, pagal kurią ieškovė (vykdytojas), įsipareigojo pagal pateiktus juridinę galią turinčius apskaitos dokumentus tvarko užsakovo (atsakovės) įmonės turto, nuosavybės, ūkinių procesų ir veiklos rezultatų apskaitą, paruošia savalaikę ir tikslią informaciją mokesčius administruojančioms tarnyboms. Įmonės akcininkams vadovybei, už suteiktas paslaugas gaudamas iš užsakovo sutartą atlyginimą (Sutarties 1.1 punktas). Pagal sutarties 6.1.1 p. už atliekamus darbus Užsakovas įsipareigojo Vykdytojui mokėti kasmėnesinį abonentinį mokestį – 300,00 (trys šimtai) eurų. Nustatyta, kad nuo 2023 m. sausio mėn. atsakovas visai nutraukė mokėjimus, tačiau nepaisant to ieškovas, negaudamas užmokesčio, teikė paslaugas iki 2023 rugsėjo mėn. tačiau atsakovui nereaguojant į raginimus atsiskaityti nuo 2023-09-01 d. sustabdė paslaugų teikimą ir įspėjo atsakovą apie kreipimąsi į teismą. Tačiau atsakovas ir toliau savo prievolės neįvykdė. Ieškinio pateikimo dienai neapmokėta skolos suma sudaro 2835,29 Eur.

20. CK šeštosios knygos XXXV skyriaus ,,Atlygintinų paslaugų teikimas“ Bendrųjų nuostatų skirsnyje įtvirtintas įvairaus pobūdžio atlygintinų paslaugų teikimo teisinių santykių reglamentavimas. Atlygintinas paslaugas bendrąja prasme vienija tai, kad tokia sutartimi paslaugų teikėjas įsipareigoja klientui (paslaugų gavėjui) pagal šio užsakymą suteikti tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis).

21. Teismo vertinimų šalių 2021 m. rugsėjo 29 d. sudarytos buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutarties Nr. 2021/036, dalykas buvo buhalterinės apskaitos paslaugų teikimas, tai akivaizdžiai matyti iš sutarties pavadinimo ir 1.1. bei kitų punktų. Todėl šios paslaugos neapėmė ieškovo pareigos tikrinti atsakovo (užsieniečių) darbuotojų įdarbinimo (ne)teisėtumo. Pagal sutarties 2.7. punktą Vykdytojas įsipareigojo informuoti Užsakovą apie nustatytas ūkines operacijas, kurios pažeidžia LR įstatymus ir poįstatyminius aktus. Būtent šios sutarties punkto atsakovo teigimu ieškovas nevykdė, vėluodavo pranešti apie atsakovo darbuotojų (užsieniečių) įdarbinimą arba neinformuodavo apie jų negalėjimą įdarbinti. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 18 punktas išaiškina, jog Ūkinė operacija – subjekto veikla arba nuo subjekto priklausantis ar nepriklausantis įvykis, keičiantis turto ir (arba) nuosavo kapitalo arba grynojo turto, finansavimo sumų, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų dydį ir (arba) struktūrą. Taigi ūkinė operacija yra įvykis, kuris keičia įmonės turtą ir (arba) nuosavą kapitalą arba grynojo turto, finansavimo sumų dydį ir pan. Ši sąvoka neapima įvykių susijusiu su personalo įdarbinimu. Ieškovė nesutiko, kad iš viso teikė atsakovei užsieniečių įdarbinimo teisėtumo patikrinimo paslaugas, dėl ko atsakovei buvo paskirta bauda ir ji neteko teisės tam tikrą laiką įdarbinti užsieniečių. Pažymėtina, kad pagal sutarties 3.2. p. personalo apskaitą tvarko Užsakovas (atsakovas) savo įmonėje. Taigi teismas konstatuoja, kad šalių 2021 m. rugsėjo 29 d. sudaryta buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis, nėra šalių susitarimas dėl užsieniečių įdarbinimo teisėtumo patikrinimo paslaugos teikimo.

22. Teismas pažymi, kad šalių teisės ir pareigos pagal sutartį atsiranda tik tuomet, kai yra tinkamai sudaroma atitinkama civilinė sutartis. CK 6.159 str. nurodo, kad sutarties galiojimui pakanka veiksnių šalių susitarimo, o įstatymų numatytais atvejais – ir sutarties formos. Tokia nuostata atspindi sutarties laisvės principą, iš ko seka, kad šalys gali susitarti dėl tarpusavio sutartinių santykių formos. Atlygintinų paslaugų sutarčiai yra taikomos bendrosios sandorių formą reglamentuojančios

taisyklės, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas įsakmiai nurodo sutartį sudaryti raštu. Taigi paslaugų teikimo sutartys gali būti sudaromos ne tik raštu, bet ir žodžiu. Kaip minėta šio sprendime 15 punkte konstatavus, kad šalių 2021 m. rugsėjo 29 d. sudaryta buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis, nėra šalių susitarimas dėl užsieniečių įdarbinimo teisėtumo patikrinimo paslaugos teikimo, teismas, nei patvirtina nei paneigia jog tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl užsieniečių įdarbinimo teisėtumo patikrinimo paslaugos teikimo (pranešimų siuntimo ir pan.) kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismo vertinimu atsakovė prašydama atmesti ieškinį tuo pagrindu, kad ieškovė teigdama paslaugą padarė didesnių nuostolių (konkretus dydis nenurodomas) nei atsakovė skolinga ieškovei pagal šalių buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį, faktiškai prašo taikyti įskaitymą, kaip savo prievolės pabaigos pagrindą numatytą CK 6.130 straipsnyje.

23. Vienas įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnis 1 dalis). Pagal šias įstatymo nuostatas įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų.

24. Aiškindamas ir taikydamas įskaitymo institutą, kasacinis teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymų leidėjas nustato tam tikras sąlygas. Iš CK 6.130 straipsnio matyti, kad tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje UAB „F. T.“ v. Baltarusijos Respublikos įmonė „G. s. „B.“, byla Nr. 3K-3-624/2006; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje S. I. G. LTD v. UAB „ A.“, byla Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje UAB „B. H.“ v. UAB „M. p. a.“, byla Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje UAB „A.“ v. UAB „ T.“, byla Nr. 3K-3-9/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „V.“ v. UAB „N. Š.“, byla Nr. 3K-3-18/2010).

25. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad šių teismų praktikoje pripažįstamų sąlygų visuma, vertinant jas sistemiškai ir siejant su CK 6.130 straipsnio 1 dalimi, lemia išvadą, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Tai reiškia, kad į reikalavimus, dėl kurių priimtas res judicata galią turintis teismo sprendimas ir kurie yra pripažinti vykdytinais procesine tvarka, vienašališkai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas. Jei į reikalavimus, pagrįstus teismo sprendimo res judicata galia, būtų galima įskaityti teisme nepatikrintus ar kitaip priverstinio vykdytinumo savybės neįgijusius reikalavimus, būtų nepagrįstai ribojamos galimybės naudotis Konstitucijos saugoma nuosavybe ir varžomas teisingumo įgyvendinimas, nes kiekvieną kartą, teismui patenkinus kreditoriaus reikalavimą, skolininkas galėtų pateikti vienašalį pareiškimą dėl įskaitymo, kurio pagrįstumo aiškinimasis neišvengiamai nukeltų teisingumo vykdymą ir atitinkamai realų reikalavimų patenkinimą.

26. Iš byloje teismo nustatytų duomenų matyti, kad šiuo atveju nėra sąlygų padaryti įskaitymą, nes ieškovės reikalavimas yra pripažintinas šiuo teismo sprendimu, todėl yra vykdytinas ir galiojantis. Be to ieškovo reikalavimas yra tiksliai apibrėžtas, t.y. ieškovas reikalauja šalių sudarytos ir galiojančios rašytinės sutarties pagrindu priteisti 2835,29 Eur. neapmokėtos skolos sumos. Tuo tarpu atsakovas teigia, jog ieškovės atsakovei padaryti nuostoliai yra didesni nei ieškovės prašoma priteisti suma, tačiau konkrečios sumos nenurodo, t.y. reikalavimas nėra apibrėžtas. Teismas pažymi, kad ši byla nagrinėjama pagal ieškovės ieškinį ir jos ieškinio reikalavimą priteisti konkrečią skolą už pagal konkrečią sutartį suteiktas paslaugas - tai reikalavimas apginti ieškovės pažeistas teises. Taigi, teismas byloje vertinto ir nagrinėjo tik pareikštus ieškinio reikalavimus ir nenagrinėjo (negalėjo nagrinėti be (prieš)ieškinio) atsakovo atsikirtimų dėl ieškovės nuostolių padarymo ir tokiu būdu faktiškai prašymo atlikti prievolės įskaitymą. Tam, kad reikalavimų įskaitymas būtų nagrinėjamas ir jo pagrįstumas bei vykdytinumas būtų patikrintas teisme, atsakovas privalėjo nustatyta tvarka pateikti priešieškinį, sumokėti žyminį mokestį ir t.t., tačiau to nepadarė. Kadangi tokios aplinkybės šioje byloje nesudarė įrodinėjimo dalyko ir nebuvo nustatinėjamos, atsakovo atsikirtimai, dėl nuostolių, šiuo atveju negali būti vertinami kaip galiojantis, vykdytini bei apibrėžti, o atsakovas negali būti laikomas ieškovės kreditoriumi.

27. Tačiau tai netrukdo atsakovui pareikšti savarankišką ieškinį atskiroje byloje ir įrodinėti, kad tarp šalių buvo susitarimas ir dėl to, kad ieškovė teiks atsakovei užsieniečių įdarbinimo teisėtumo patikrinimo paslaugas ir teikiant šias paslaugas jas atliko netinkamai dėl to susidarė konkretus nuostoliai.

28. Dėl išdėstytų motyvų, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 2835,29 Eur. skolą už suteiktas buhalterinės apskaitos teikimo paslaugas tenkintinas.

Dėl netesybų

29. Šalys sutarties 6.2. p. susitarė, jog atsakovui vėluojant mokėti yra skaičiuojami 0,4 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną vėlavimo dieną nuo laiku neapmokėtos sumos. Ieškovė taikant LR CK numatytą delspinigių senaties terminą, delspinigius paskaičiavo taikant maksimalų 180 d. ieškinio senaties terminą. Taigi prašė priteisti 1359,02 Eur. delspinigių.

30. Atsakovė prašė tuo atveju jei ieškinys dėl skolos priteisimo vis dėlto būtų patenkintas, sumažinti delspinigių dydį, kadangi jos yra neproporcingai didelės, pasiūlytos pačios ieškovės.

31. Teismas pažymi, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 straipsniai). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius. Taip netesybų ir nuostolių santykis (kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų) aiškinamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis byloje AB „Kauno energija“ v. AB „Lietuvos dujos“, bylos Nr. 3K-7-378/2005; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-3-400/2005, 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis byloje UAB „G. M.“ v. UAB „Lygiakraštis“, bylos Nr. 3K-3-1070/2003, ir kt.). Tačiau netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

32. Kadangi sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, todėl jos yra ir civilinės atsakomybės forma. Teismų praktikoje pasisakyta, kad sutartinės atsakomybės proporcijų keitimas kartu reiškia ir šalių sutarties keitimą. Teismui keičiant (mažinant) sutarties netesybas kaip civilinę atsakomybę turi būti atsižvelgiama į CK 6.223 straipsnio nuostatas dėl sutarties keitimo. Pagal CK 6.223 straipsnio 2 dalį teismo sprendimu vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista įstatymų nustatytais atvejais. Vienas iš tokių sutarties keitimo atvejų įtvirtintas CK 6.228 straipsnyje. Jame nustatyta teismo teisė pašalinti esminę šalių nelygybę, kai sudarant sutartį vienai šaliai nepagrįstai suteiktas perdėtas pranašumas. Šis straipsnis kartu su CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi taikytinas mažinant sutartimi nustatytų netesybų dydį ir nustatant protingą ir pagrįstą kreditoriaus ir skolininko interesų balansą. Pakeista sutartis ar jos sąlyga turi atitikti sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „S. C. B.“ v. UAB „V. n. M.k. g.“, bylos Nr. 3K-3-503/2007).

33. Minėta, kad dėl atliekamos kompensuojamosios funkcijos netesybos negali būti sumažintos tiek, jog taptų mažesnės už nuostolius, atsiradusius dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Tokios minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar nuostoliais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką netesybų įskaitymas į nuostolius nesudaro pagrindo visais atvejais sumažinti sutartines netesybas iki minimalių ar įrodytų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367), 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Schmitz C. B.“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007, 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje J. N. v. T. M.ir V. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007). Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis).

34. Teismas nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Škotijos firma „F. L.“ v. UAB „Pakrijas, bylos Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Schmitz C. B.“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007). Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje individualioje byloje. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose numatytų kriterijų ir turi būti mažinamos.

35. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos. Atitinkamai negali būti ir vieno iš anksto nustatyto konkretaus dydžio, kuris reikštų protingas netesybas visiems galimiems atvejams ir iki kurio netesybos turi būti sumažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008, 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Vis dėlto pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje neretai pripažįstama, jog 0,2 procento delspinigiai už kiekvieną prievolės praleidimo dieną yra aiškiai per didelės netesybos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2007, 2005 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2005).

36. Teismo vertinimu šalių sutartimi numatyta netesybų dydis 0,4 procentai (1359,02 Eur.) sudaro beveik puse skolos sumos, todėl yra aiškiai per didelės. Be to įvertintina ir tai, kad atsakovas yra gavęs baudą, dėl neteisingo užsieniečių įdarbinimo ir šia veikla negalės tam tikrą laiką naudotis. Todėl teismo nuomone, prieš tai įvertinus aptartus kriterijus, šalių interesų pusiausvyrą ir principinius teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis) atitiktų netesybų, numatytų Sutarties 6.2 punkte sumažinimas iki 0,1 procento. Tai sudaro 339,75 Eur. (1359,02 : 4 = 339,75). Pakeitus priteistinų netesybų dydį, ieškinys tenkintinas iš dalies, t.y. priteistina 339,75 Eur. delspinigių.

Dėl palūkanų priteisimo

38. LR mokėjimų atliekamų pagal komercinius santykius prevencijos įstatymo (toliau MAPKSVPĮ) 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Šių palūkanų dydis apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos. Aptariamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Fiksuotoji palūkanų norma 2023 m. pirmąjį pusmetį, kada atsirado atsakovės pareiga mokėti palūkanas, buvo 4,00 procentų (Europos centrinio banko vieša informacija, https://www.ecb.europa.eu/stats/policy_and_exchange_rates/key_ecb_interest_rates/html/index.lt.html), todėl ją padidinus 8 procentiniais punktais gaunama 12 proc. pavėluoto mokėjimo palūkanų norma.

39. Byloje nustačius, kad ieškovės ir atsakovės 2021 m. rugsėjo 29 d. el. sudarytoje sutartyje nebuvo sudarytas šalių susitarimas dėl kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo ir jų dydžio, ieškovė turi teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų pagal įstatymą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

41. Pagal LR mokėjimų atliekamų pagal komercinius santykius prevencijos įstatymu 1 straipsnio 2 dalį šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalį komercinė sutartis – tai ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sutartis, pagal kurią už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai. MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Aiškinant sistemiškai, įstatymas nustato teisę ieškovei gauti vienkartinę 40 Eur sumą, kaip ikiteisminį skolos išieškojimo išlaidų atlyginimą ar patirtus nuostolius, tik esant vienai būtinai sąlygai, tai yra jei kreditorius įgyja teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas. Atsižvelgiant į tai, jog sutartis buvo sudaryta tarp ūkio subjektų, šalių sudaryta sutartis yra komercinė, į tai, jog sutartimi šalys susitarė ir dėl netesybų dydžio, bylos nagrinėjimo metu nustatytą faktinė aplinkybė, jog atsakovė pažeidė prievolę, ieškovė pagrįstai prašo taikyti MAPKSVPĮ nuostatas ir priteisti 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas. Pažymėtina, kad šis dydis yra neįrodinėtinas, t.y. kreditorius neprivalo pagrįsti, kad realiai patyrė bent 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų. Dėl nurodytų motyvų šis ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovės priteistina 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos.

42. Iš dalies patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei proporcingai atmestų reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, priteista 3215,04 Eur. ieškovei priteistina atitinkama dalis jos sumokėto žyminio mokesčio, t.y. priteistina 72,00 Eur.

43. Ieškovė turėjo 508,20 Eur. teisinės (advokato) pagalbos išlaidų, o atsakovė turėjo 500,00 Eur. teisinės (advokato) pagalbos išlaidų. Patenkinus ieškinio reikalavimą 75,92 procentais ieškovei iš atsakovo priteistinos atitinkamai 385,82 Eur. teisinės (advokato) pagalbos išlaidos, o atsakovui atitinkamai 24,08 procentai, t.y. 140,40 Eur. teisinės (advokato) pagalbos išlaidų.

44. Padarius tarpusavio ieškovės ir atsakovės priešpriešinių vienarūšių (piniginių) reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 317,42 Eur. bylinėjimosi išlaidų (385,82 + 72,00 – 140,40 = 317,42).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 269, 270, 274, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Mažosios bendrijos „E. e. e. s.“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „F.“ naudai 2835,29 Eur. skolos 339,75 Eur. delspinigių, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 12 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą 3215,04 Eur. sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme 2023-10-11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 317,42 Eur. bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.