Telšių apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiesiems I. U., Andreas H. U., jų atstovui advokatui Edmundui Jankaičiui, vertėjoms Violetai Jociūvienei, Daliai Kybartaitei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z. 2015 m. rugpjūčio 28 d. apie 13 val. 49 min., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu, kelio (duomenys neskelbtini) kilometre (apie 9 km 900 m), vairuodamas UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį sunkvežimį „Renault Premium 420“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 127 punktuose nustatytus reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui (KET 9 p.), pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, ypač kelio ir transporto priemonės būklę bei krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl susidariusių aplinkybių nelėtino greičio (KET 127 p.), dėl to kelio posūkyje vairuojamo sunkvežimio priekaba išslydo į priešpriešinio eismo juostą ir ten susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu „Nissan X-Trail“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. H. U., t. y. įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio „Nissan X-Trail“ keleivei I. U. dėl stuburo I-ojo kaklo slankstelio panirimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o to paties automobilio vairuotojui A. H. U. buvo sukeltas fizinis skausmas.

A. Z. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2015 m. rugpjūčio 28 d. ryte pradėjęs darbo dieną vyko į Mažeikių r., Laižuvą pasikrauti krovinio. Po to iš pasikrovimo vietos važiavo į Akmenėje esančios UAB (duomenys neskelbtini) teritoriją, kur darbovietė buvo išsinuomojusi patalpas. Važiuojant pietų metu kelias buvo slidokas, nes lijo. Leistino greičio neviršijo, bet posūkyje slystelėjo ir pakrypo priekaba. Tuo metu priešpriešiais atvažiavo nukentėjusiųjų automobilis. Puspriekabės galas slystelėjo per ištisinę juostą. Puspriekabės galu, o tiksliau puspriekabės galiniais žibintais, pačiu kampu, kliudė atvažiuojančios transporto priemonės šoną, kurį perbraukė. Pajutęs smūgį, pažiūrėjo per veidrodėlį, ant kelio pamatė šukes ir plastmases. Iškart pradėjo stabdyti ir kelkraštyje sustojo. Pamatė jo link atbėgančią moterį – nukentėjusiąją, kuri kažką šaukė. Jos paklausė, ar viskas gerai, ar visi sveiki, bet ji nelabai reagavo, šaukė, kad kviečia policiją. Įvykio vietoje buvusio nukentėjusiojo taip pat klausė, ar viskas gerai, tačiau jis nieko neatsakė, galbūt dėl to, kad nesuprato, nes yra užsienietis. Taip pat buvo iškviestos dvi greitosios pagalbos, kurios apžiūrėjo, ar yra nukentėjusiųjų, atliko pirminę apžiūrą. Policijos pareigūnai braižė schemą, apžiūrėjo dokumentus, tikrino blaivumą, iš kiekvieno atskirai paėmė pirminius parodymus. Greitosios pagalbos medikai apžiūrėjo nukentėjusiuosius, jie nusiskundimų neturėjo, nei sužalojimų, nei lūžių, nei nubrozdinimų nesimatė. Vykti apžiūrai į ligoninę jie atsisakė, todėl greitosios nieko neįžvelgusios išvažiavo. Paskui pareigūnai užpildė reikiamus dokumentus, atliko reikiamus formalumus, paėmė tachografo duomenis ir brėžinius, patikrino dokumentus. Ir visi išsiskirstė iš eismo įvykio vietos. Gailisi dėl savo poelgio, nukentėjusiųjų atsiprašė, tačiau jie atsiprašymo nepriėmė.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (BPK 218, 273 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

A. Z. kaltė padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273, 291 straipsniuose nustatyta tvarka atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais:

2015 m. rugpjūčio 28 d. tarnybiniu pranešimu dėl įvykio tyrimo, kuriame nurodyta, jog 2015 m. rugpjūčio 28 d. 13 val. 49 min. gautas I. U. pranešimas apie tai, kad gatvėje susidūrė du automobiliai, t. y. pranešėjos vyro vairuojamas automobilis NISSAN X-Trail, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sunkvežimis RENAULT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nukentėjo pranešėjos vyras, skauda šoną. Nuvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad eismo įvykio vieta yra kelias (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 28 d. apie 13 val. 40 val., minėtoje vietoje A. Z. vairuodamas sunkvežimį Renault Premium 420, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas link Naujosios Akmenės, nepasirinkęs saugaus greičio, posūkyje nesuvaldė automobilio, ko pasėkoje į kelio vidurį pradėjo slysti priekabos galas. Priekabos kairės pusės galinis kampas trenkėsi į priešpriešiais atvažiuojančio automobilio Nissan X-Trail, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. H. U., kairiąją pusę. Eismo įvykio metu nukentėjo A.H. U., kuris skundėsi kairės pusės rankos ir šono skausmais, bet išsamesnei sveikatos apžiūrai greitosios medicinos automobiliu vykti į ligoninę atsisakė <...> (1 t., b. l. 21);

2015 m. rugpjūčio 28 d. transporto priemonės techninės apžiūros aktu, kuriame užfiksuoti transporto priemonės NISSAN X-Trail, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techniniai defektai: įskeltas priekinis stiklas, sulankstytos kairės pusės durelės, prakirstas kairės pusės galinis ratas, kairės pusės galinis žibintas (1 t., b. l. 23);

2015 m. rugpjūčio 28 d. eismo įvykio vietos apžiūros protokolo priedu – foto lentele Nr. 482, kurioje užfiksuoti kelio (duomenys neskelbtini) (kelio atkarpa žiūrint iš Ventos mstl. pusės, iš Akmenės mstl. pusės, iš Naujosios Akmenės pusės) vaizdai, taip pat automobilis NISSAN X-Trail, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio priekinių durelių ir stogo, kairės pusės galinių durelių ir apačios, kairės pusės galinio rato, automobilio salono vaizdai; ant kelio matomų smulkų automobilių nuolaužų vaizdai; automobilis Renault Premium 420, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant puspriekabės galinės dalies kairėje pusėje esantys apgadinimai, taip pat puspriekabės kairės pusės galinio žibinto tvirtinimo vieta, puspriekabės galinis bamperis, galinio bamperio tvirtinimo vietoje esančio įtrūkimo vaizdas (1 t., 25–36);

2015 m. rugpjūčio 28 d. 13 val. 45 min. autovaraijos vietos schema, kurioje užfiksuoti automobiliai NISSAN X-Trail, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Renault Premium 420, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po eismo įvykio; šių automobilių judėjimo kryptys, pirminiai smūgiai (1 t., b. l. 37);

2015 m. rugpjūčio 28 d. transporto priemonės techninės apžiūros aktu, kuriame užfiksuoti transporto priemonės Renault Premium 420, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techniniai defektai: kairės pusės galinis žibintas (1 t., b. l. 40);

2015 m. lapkričio 13 d. – 2015 m. gruodžio 16 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 1679/15(04), kurioje nurodyta, kad I. U. nustatytas stuburo I-ojo kaklo slankstelio panirimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis ir laiku, staiga pasukant galvą. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 66–67);

2016 m. balandžio 19 d. – 2016 m. balandžio 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. pG 551/2016(04), kurioje nurodyta, jog I. U. nustatytas stuburo I-ojo kaklo slankstelio panirimas, smegenų sukrėtimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis ir laiku. Dėl stuburo I-ojo kaklo slankstelio panirimo I. U. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 83–84);

2016 m. kovo 17 d. – 2016 m. kovo 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 404/2016(04), kurioje nurodyta, jog objektyvių sužalojimų Andreas H. U. nekonstatuota. GMP personalo 2015 m. rugpjūčio 28 d. diagnozuotas kairio šono, nugaros sumušimas sužalojimu nevertinamas, kadangi žodis „sumušimas“ neteikia realios informacijos apie sužalojimų pobūdį. Nesant objektyvių traumavimo požymių, nėra ir objektyvaus pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 106);

2016 m. liepos 27 d. – 2016 m. rugsėjo 13 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. pG 1003/2016(04), kurioje nurodyta, jog objektyvių sužalojimų A. H. U. nekonstatuota. Nesant objektyvių traumavimo požymių, nėra ir objektyvaus pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą. GMP personalo 2015 m. rugpjūčio 28 d. diagnozuotas kairio šono, nugaros sumušimas sužalojimu nevertinamas, kadangi sąvoka „sumušimas“ neteikia realios informacijos apie sužalojimų pobūdį. N. Akmenės ligoninėje 2015 m. rugsėjo 15 d. diagnozuotas kaklo ir abiejų žastų raiščių patempimas sužalojimu nevertinamas, kadangi diagnozė paremta tik subjektyviais skausminiais nusiskundimais ir nepagrįsta objektyviais traumavimo požymiais. Mažeikių ligoninėje 2016 m. birželio 2 d. diagnozuotas dešinio peties ritatorių manžetės plyšimas sužalojimu nevertinamas, kadangi diagnozė nepagrįsta objektyvaus radiologinio tyrimo duomenimis arba operacinio gydymo protokolu (3 t., b. l. 31–32);

2015 m. rugpjūčio 28 d. 14 val. 41 min. asmens blaivumo tikrinimo testo lapu, kuriame prietaisu „ALCOTEST 6810“ Nr. ARFM-0240 užfiksuotas A. Z. 0,00 promilių blaivumas (1 t., b. l. 142);

2015 m. rugpjūčio 28 d. 14 val. 35 min. asmens blaivumo tikrinimo testo lapu, kuriame prietaisu „ALCOTEST 6810“ Nr. ARFM-0240 užfiksuotas A. H. U. 0,00 promilių blaivumas (1 t., b. l. 97);

2016 m. lapkričio 15 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11Š-204(16), kurioje nurodyta, kad prieš pat, tikėtina, stabdymą iki visiško sustojimo A. Z. vairuojamas sunkvežimis su tempiama priekaba važiavo ne didesniu nei 80 km/h greičiu (3 t., b. l. 119–120);

VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacija, kurioje nurodyta, kad krovininio automobilio RENAULT (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra UAB (duomenys neskelbtini) naudotojas – UAB (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 126);

2016 m. sausio 22 d. AAS (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo raštu Nr. (03.7)-10.1/036, kuriame nurodyta, jog už eismo įvykio metu nepataisomai sugadintą transporto priemonę NISSAN X-Trail, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išmokėta 2 697 Eur (1 t., b. l. 90);

2016 m. birželio 23 d. AAS (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo raštu Nr. 03.2-10.1-5351, kuriame nurodyta, jog už 2015 m. rugpjūčio 28 d. įvykio metu patirtą žalą A. H. U. apskaičiuota 500 Eur draudimo išmoka (3 t., b. l. 38);

2016 m. birželio 23 d. AAS (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo raštu Nr. 03.2-10.1-5350, kuriame nurodyta, jog už 2015 m. rugpjūčio 28 d. įvykio metu patirtą žalą I. U. apskaičiuota 2 695,50 Eur draudimo išmoka (3 t., b. l. 39);

nukentėjusiosios I. U. parodymais, jog eismo įvykio metu visas smūgis teko jos vyrui, vairavusiam automobilį. Po įvykio vyras blogai jautėsi, sunkiai judėjo, negalėjo užlipti laptais. Vyro sveikata nuo pat pradžių buvo prasta, buvo mėlynės, bet galvojo, kad jos praeis. 2015 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į Šiaulių priimamąjį dėl avarijos pasekmių, tačiau vyras negavo jokios medicininės pagalbos, tuomet 2015 m. rugsėjo 15 d. kreipėsi į Naujosios Akmenės pirmąją pagalbą. Buvo darytos rentgeno nuotraukos. Dėl magnetinio rezonanso kreipėsi į privačią firmą, tačiau vyrui tyrimo metu pasidarė negera, dėl to ir neturi jokių įrodymų. 2015 m. lapkričio mėn. vėl kreipėsi į Naujosios Akmenės pirmąją medicininę pagalbą, o po to atsidūrė Šiauliuose. Kompanija (duomenys neskelbtini) dalį žalos atlygino, tačiau ne viską. Po įvykio nors ir nedirbo, bet pirko vaistus, be to, liko neatlygintos kuro išlaidos. Po įvykio jai ir vyrui buvo skirti vaistai nuo skausmo. Didžioji dalis vaistų buvo skirta vyrui, kadangi jis negalėjo naktimis miegoti, išgyveno dėl įvykio, o tai įtakojo ir širdies problemas. Vyras apie 2 mėn. buvo gydomas ligoninėse, dėl to ji turėjo važiuoti jį slaugyti, net turėjo pasiimti nemokamas atostogas. Vyras be jos pagalbos negalėdavo net atsikelti, nueiti iki tualeto. Iki Naujų metų ir po jų judėjo tik keletą metrų, neturėjo jokių galimybių save apsitarnauti, viską jam turėjo padaryti ji. Vyras nekalba lietuviškai, todėl tam, kad galėtų bendrauti telefonu buvo papildyta telefono sąskaita. Kadangi Vokietijoje yra visai kitokios higienos normos, tam kad vyras galėtų jaustis normaliai, dėl fiziologinių dalykų (visi gamtiniai dalykai buvo daromi šalia), buvo priversta nuomoti atskirą palatą. Pašto ir kanceliarinės išlaidos susidarė dėl to, kad niekas neinformavo apie galimybę gauti nemokamą teisinę pagalbą, apie kurią pati sužinojo pasidomėjusi internete. Be to, eismo įvykio kaltininkas yra nenuoširdus. Jei A. Z. būtų atsiprašęs 2015 m. kai įvyko eismo įvykis, o ne 2016 m. kai prasidėjo baudžiamoji byla, tai galbūt būtų buvę nuoširdu;

nukentėjusiojo A. H. U. parodymais, jog prokuroras nėra vairavimo ekspertas, ir negali spręsti, ką gali sunkvežimio vairuotojas daryti. Kadangi pats 23 metus vairavo sunkvežimį, žino, kaip vairuojant būna. Įvykio metu A. Z. nestabdydamas įsirėžė į jo vairuotą automobilį, pavažiavo toliau apie 200 m ir tik tada sustojo. Kadangi pats negalėjo išlipti iš automobilio per vairuotojo pusę, todėl prie A. Z. vairuoto sunkvežimio, išlipusi iš automobilio, nubėgo jo žmona. Per veidrodėlį matė, kaip A. Z. išlipo ir pasiėmė telefoną. Jis nesuteikė pagalbos nei jam, nei sutuoktinei I. U., net nepriėjo. Po eismo įvykio gauna pirmą neįgalumo grupę, nors prieš tai turėjo antrą, prieš avariją namuose viską galėjo dirbti pats, po avarijos nebegali nieko.

Visapusiškai išanalizavus bei įvertinus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl A. Z. kaltės padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, nes A. Z. vairuodamas UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį sunkvežimį „Renault Premium 420“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu I. U. dėl stuburo I-ojo kaklo slankstelio panirimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o to paties automobilio vairuotojui A.H. U. buvo sukeltas fizinis skausmas.

A. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu gautas O. Z. prašymas kaltinamąjį A. Z. dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prašyme nurodyta, jog dėl neatsargios nusikalstamos veikos padarymo sūnus A. Z. nuoširdžiai gailisi, supranta, kad pasielgė neteisėtai, neįvertino kelio dangos važiuodamas sunkvežimiu, dėl to sunkvežimis slydo ir kliudė kitą automobilį. Sūnus nėra teistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, jo nusikalstama veika yra neatsargus nusikaltimas. Pažymėta, kad dėl elgesio anksčiau nėra buvę jokių problemų. Taip pat nurodyta, kad pretenduojanti būti laiduotoja O.Z. neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba VĮ Kuršėnų politechnikos mokykla, kurioje charakterizuojama teigiamai. Su sūnumi palaiko artimus santykius, pastoviai bendrauja, susitinka, todėl gali juo pasirūpinti bei kontroliuoti, kad ateityje jis nedarytų teisės pažeidimų.

Teismo posėdžiu metu apklausta pretenduojanti į laiduotojus O.Z. parodė, kad gyvena tame pačiame mieste – Kuršėnuose, kur gyvena ir jos sūnus A. Z.. Jis turi savo šeimą ir gyvena atskirai, tačiau su sūnumi dažnai bendrauja: kalbasi telefonu, susitinka, kartu sprendžia šeimos klausimus. Kalbėjosi su sūnumi dėl įvykio, apgailestauja dėl to, kas įvyko, atsiprašė nukentėjusiųjų, sūnus labai išgyvena dėl nesibaigiančio proceso. Abu aiškinosi bylos aplinkybes, sūnus yra suaugęs, turi savo nuomonę, bet kartu pasitaria, pabendrauja, kad taip daugiau neįvyktų. Sūnus gerbia jos nuomonę, todėl mano galėsianti jam daryti teigiamą įtaką ir užtikrinti, kad sūnus daugiau nenusikalstų.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos nurodo pagrindines sąlygas, kurioms esant galima asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-31/2010, 2K-51/2010). Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir, padaręs išvadą apie galimybę atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima sprendimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyti visi BK 40 straipsnyje numatyti pagrindai, nes: kaltinamasis A. Z. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi ją padaręs, nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltinamojo elgesio pasekmė ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes anksčiau nebuvo teisiamas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 182, 183), dalis žalos atlyginta draudimo kompanijos (duomenys neskelbtini), pats kaltinamasis sutinka atlyginti nukentėjusiesiems jų patirtas proceso išlaidas, kurios teismo bus pripažintos pagrįstomis, todėl, teismo vertinimu, galima daryti išvadą, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011 ir kt.).

Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojos O. Z. asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui: O.Z. yra kaltinamojo mama, neteista, administracine tvarka nebausta, darbe – VšĮ (duomenys neskelbtini), apibūdinama kaip kruopšti, pareiginga, atsakingai atliekanti savo darbą; nuobaudų neturėjusi; 2014 m. mokyklos direktoriaus įsakymu pareikšta padėka už pareigingai atliekamą darbą, švaros palaikymą, mokyklos edukacinių aplinkų gražinimą ir priežiūrą, iš jos bei kaltinamojo parodymų matyti, kad jų santykiai grindžiami abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, kaltinamajam yra svarbi mamos nuomonė. Iš šių aplinkybių teismas sprendžia, kad O.Z. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, esantis autoritetu kaltinamajam ir turintis akivaizdžią bei realią galimybę jam daryti teigiamą įtaką.

Esant nustatytai BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų visumai ir teismo pasitikėjimo vertam laiduotojui, yra ir teisinis pagrindas atleisti A. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vieneriems metams be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti, paskiriant A. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 40 straipsnio 1 dalis, 67 straipsnio 2 dalis, BPK 254 straipsnio 5 dalis, 303 straipsnio 4 dalis).

BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Minėto straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.).

Nors A. Z. anksčiau ir nebuvo baustas už KET pažeidimus administracine tvarka, nusikalstamą veiką padarė būdamas blaivus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad turėdamas itin mažą vairavimo stažą, vairuodamas sunkiasvorę transporto priemonę, esant sudėtingoms vairavimo sąlygoms – šlapiai kelio dangai, nepasirinko saugaus greičio ir sukėlė eismo įvykį, dėl kurio nukentėjusiajam A. H. U. buvo sukeltas fizinis skausmas, o I. U. nesunkiai sutrikdyta sveikata, A. Z. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, vieneriems metams (BK 68 straipsnis).

Išaiškintina A. Z., kad jeigu jis per vienerius padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 7, 8 dalys).

A. Z. 2016 m. kovo 14 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – tachografo diskas, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas UAB (duomenys neskelbtini).

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusieji I. U. ir A.H. U., pareiškę civilinį ieškinį dėl 2 000 Eur neturtinės žalos ir 1 443,10 Eur turtinės žalos jiems atlyginimo iš draudimo kompanijos ADB (duomenys neskelbtini), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš UAB (duomenys neskelbtini), 615 Eur proceso išlaidų, susijusių su advokato pagalbos teikimu, priteisimo iš A. Z., ir jų atstovas advokatas Edmundas Jankaitis prašė jį tenkinti ir iš civilinio atsakovo draudimo kompanijos ADB (duomenys neskelbtini) priteisti neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiesiems: I. U. – 1 000 Eur, A. H. U. – 1 000 Eur, taip pat turtinės žalos atlyginimą po 721,55 Eur (viso 1 443,10 Eur) I. U. ir A. H. U.;

iš civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) priteisti I. U. – 1 500 Eur, A. H. U. – 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

iš A. Z. nukentėjusiajai I. U. priteisti 615 Eur proceso išlaidų, susijusių su advokato pagalbos suteikimu.

Nukentėjusieji I. U. ir A.H. U. teismui pateiktame patikslintame civiliniame ieškinyje nurodė, kad civilinis atsakovas ADB (duomenys neskelbtini) dalį turtinės žalos atlygino, t. y. 2 697 Eur už sugadintą automobilį, 53,95 Eur už vaistus, 61,55 Eur už sunaudotą kurą, 80 Eur už neurologo konsultaciją, iš viso 2 892,50 Eur; taip pat atlygino dalį neturtinės žalos, t. y. I. U. išmokėjo 2 500 Eur, A.H. U. 500 Eur, iš viso 3 000 Eur, tačiau atsižvelgę į tai, kad draudimo kompanija nukentėjusiajam gali atlyginti neturtinę žalą iki 5 000 Eur, įverinę jiems padarytus sveikatos sužalojimus ir neigiamas pasekmes, iš draudimo kompanijos prašo papildomai priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji I. U. patirtą neturtinę žalą vertina 5 000 Eur, o A.H. U. – 3 000 Eur, iš viso 8 000 Eur. Kadangi draudimo išmokos nepakanka visiškai atlyginti jų patirtą neturtinę žalą, likusią šios žalos dalį – 3 000 Eur, prašo priteisti iš UAB (duomenys neskelbtini).

Civiliniame ieškinyje nukentėjusieji nurodė, jog smūgis buvo toks stiprus, kad buvo pažeistas automobilio rėmas, transporto priemonė buvo nepa­taisomai sugadinta. Kontakto metu suveikė vairuotojo durelių saugos oro pagalvė. A. H. U. matydamas, nevaldomai artėjančią sunkvežimio priekabą, stengėsi, jog automobilis išliktų sta­bilus ir iš visų jėgų abiem rankom laikė transporto priemonės vairą, o kai abi transporto priemonės kontaktavo, smūgio metu buvo paveikta visa jo kūno nugara, kairė pusė: žastas, petys, kaklas, gal­vos kairė pusė.Taip pat po smūgio jaučiamas skausmas dešinės rankos žasto srityje, o tai nukentėjusiųjų nuomone, yra būtent smūgio pasekmė. Į įvykio vietą atvykę GMP medikai nukentėjusįjį A.H. U. apžiūrėjo tik išoriškai, nes pastarasis nekalba ir nesupranta lietuviškai, pamatavo kraujo spaudimą, diagnozavo kairio šono, nugaros sumušimą. Nors iš karto po eismo įvykio ryškių išorinių sužalojimų ant A.H. U. nesimatė, tačiau jo būklė buvo apgailėtina, jis buvo išsigandęs, patyręs šoką, sukosi galva, ją skau­dėjo, pykino, buvo sutrikęs kvėpavimas, negalėjo net paeiti, nesuprato kas vyksta su jo kūnu, dėl potrauminio šoko iš įvykio vietos jis atsisakė vykti į gydymo įstaigą.

Civiliniame ieškinyje pažymėta, kad po eismo įvykio I. U. sveikata pradėjo blogėti dar tos pačios dienos – 2015 m. rugpjūčio 28 d., vakare, pra­sidėjo galvos skausmas, svaigimas, pykinimas, dėl to 2015 m. rugpjūčio 31 d. dėl sumušto kairiojo šono bei stipraus galvos skausmo kreipėsi į Akmenės rajono PSPC šeimos gydytoją. Dėl galvos skausmo į minėtą įstaigą taip pat kreipėsi 2015 m. rugsėjo 8 d., įtartas galvos sumušimas, 2015 m. rugsėjo 9 d. užfiksuoti išlie­kantys varginantys skausmai sprande, dešinės galvos pusės skausmas, diagnozuota Cervikalgija ir išduotas nedarbingumo pažymėjimas dėl ligos nuo 2015 m. rugsėjo 9 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d. Pa­ūmėjus stipriam galvos skausmui, 2015 m. rugsėjo 12 d. I. U. konsultuota VšĮ Šiaulių ligoninės priėmimo – skubios pagalbos skyriuje, kur jai nustayta diagnozė – trauminė galvos smegenų liga, poūmis periodas, lengvo laipsnio smegenų sukrėtimas, sprando raiščių patempimas.

2015 m. rugsėjo 15 d. atvykusi pas šeimos gydytoją nedarbin­gumo pratęsimui buvo nusiųsta VšĮ Naujosios Akmenės ligoninės gydytojo traumatologo konsultaci­jai siekiant patikslinti diagnozę, įvertinti darbingumą. Nedarbinga buvo nuo 2015 m. rugsėjo 9 d. iki 2015 m. spalio 6 d. 2016 m. birželio 20 d. dėl nemigos, pastovaus streso kreipėsi į VšĮ Akmenės rajono psichikos centrą, kur diagnozuota vidutinio sunkumo depresija.

2015 m. rugsėjo 8 d. A. H. U. kreipėsi į VšĮ Akmenės rajono PSPC, kur buvo išduotas siuntimas pas traumatologą.

2015 m. rugsėjo 12 d. A. H. U. kreipėsi į VšĮ Šiaulių ligoninės priėmimo – skubios pagalbos skyrių.

2015 m rugsėjo 15 d. VšĮ Naujosios Akmenės ligoninėje A. H. U. apžiūrėję medikai konstatvo kaklinės stuburo dalies sąnario raiščių patempimą S13.4, sukamojo varžčio sindromą M 75.1, rankos mononeuropatija G.56.9, paskyrė gydymą, vaistus.

2015 m. rugsėjo 22 d. A. H. U. kreipėsi į VšĮ Akmenės rajono PSPC dėl galvos skausmo, kuris tęsėsi po eismo įvykio, bei padidėjusio kraujo spaudimo.

2015 m. lapkričio 4 d. dėl sutrikusio širdies ritmo, dusulio, kuris nukentėjusiųjų nuomone, buvo eismo įvykio metu patirtos traumos ir streso pasekmė, teko kreiptis į VšĮ Naujosios Ak­menės priėmimo – skubios pagalbos skyrių, iš kur greitosios pagalbos automobiliu A. H. U. buvo pervežtas į VšĮ Šiaulių ligoninės kardiologijos reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių, kur gydėsi nuo 2015 m. lapkričio 4 d. iki 5 d.

Po to iki 2015 m. lapkričio 11 d. gydėsi 1 kardiologiniame skyriuje, po to iki 2015 m. lapkričio 17 d. – VšĮ Kauno klinikų 2 kardiologiniame skyriuje; nuo 2015 m. lapkričio 18 d. iki 23 d. – VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės 2 kardiologiniame skyriuje, o nuo 2015 m. gruodžio 9 d. iki gruodžio 23 d. – VšĮ Kauno klinikų 2 kardiologiniame skyriuje. Nustatyta diagnozė: prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas. Tokia A. H. U. sveikatos būklė buvo bū­tent eismo įvykio metu patirtas šokas, išgąstis.Taip pat po eismo įvykio tęsėsi ir neišnyko kitas simptomas – dešinės rankos žasto skausmas. 2016 m. birželio 2 d.VšĮ Mažeikių ligoninėje diagnozuotas dešinio peties sukamosios manžetės pažeidimas M75.1., rekomenduota operacija.

Pagal CK 6.254 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė gali būti, o įstatymo nustatytais atvejais – privalo būti, draudžiama. Civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas, tačiau šios minėtų asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis yra skirtingi. Žalą padariusio (ar materialiai už jį atsakingo) asmens pareiga atlyginti padarytą žalą kyla delikto pagrindu, tai yra jį ir nukentėjusįjį sieja deliktinė prievolė. Kaip deliktinės prievolės subjektui, žalą padariusiam asmeniui taikomi deliktinės civilinės atsakomybės principai. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla kitu pagrindu – iš draudimo sutarties. Tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, tai yra pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą ir draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendra taisyklė yra ta, kad draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas netaikomas, todėl jeigu padarytos žalos visiškai nepadengia nukentėjusiajam (ieškovui) išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį privalo atlyginti žalą padaręs ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-280/2014, 2K-149/2013, 2K-86/2012, 2K-207/2009 ir kitos).

Civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą reglamentuoja specialioji teisės norma – CK 6.270 straipsnis. Pagal šio straipsnio nuostatas didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą privalo atlyginti šio šaltinio valdytojas. Be to, valdytojo atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda be kaltės. Šiuo atveju didesnio pavojaus šaltinio valdytoju yra darbdavys UAB (duomenys neskelbtini). Jeigu didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra darbdavys, tai už jo darbuotojo naudotu didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą darbdaviui kyla deliktinė civilinė atsakomybė ne tik kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui (CK 6.270 straipsnis), bet ir kaip samdančiam darbuotojus asmeniui už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės (CK 6.264 straipsnis).

Pagal veikos padarymo metu galiojusios Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo redakcijos 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Taigi šiuo atveju draudimo bendrovė ADB (duomenys neskelbtini) atlygino nukentėjusiesiems I. U. ir A. H. U. dalį jų nurodytos turtinės žalos, įskaitant gydymosi išlaidas, kurias sudarė kaklo įtvaras – 10,84 Eur, išlaidos vaistams – 43,11 Eur, taip pat kelionės išlaidas – 61,55 Eur, neurologo konsultaciją – 80 Eur, taip pat dalį prašomos atlyginti neturtinės žalos 2 500 Eur I. U. ir 500 Eur A. H. U..

Teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ADB (duomenys neskelbtini) nurodė, jog nukentėjusiesiems neatlygintinos išlaidos už vaistus, kurie įsigyti dėl su eismo įvykiu nesusijusių sužalojimų/nusiskundimų, t. y. detralex, corega tabs bio, corega kremas, Korvalool-P, oiledixin valdidol, kaptopril, valsacor, nebilet, ocuval, omega 3, distiliuotą vandenį).

Pažymėjo, kad kartu su patikslintu civiliniu ieškiniu nukentėjusieji pateikė dokumentus (sąskaitas, čekius), kurie ADB (duomenys neskelbtini) ekspertui įvertinus, pateikti pakartotinai, t. y. jau buvo pateikti anksčiau. Naujų pagrįstų reikalavimų nenustatyta, pateikiami čekiai už nekompensuotinus arba lėtinėms ligoms gydyti skirtus vaistus ir pan.

Ištyrus ir įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, atkreipiant dėmesį į tai, kad visi medikamentai, kurių čekiai pateikti byloje, įsigyti 2015 m., nukentėjusiesiems nepateikus jokių papildomų įrodymų, kad medikamentai įsigyti būtent dėl eismo įvykio metu patirtų sveikatos sužalojimų, sutiktina su ADB (duomenys neskelbtini) išvada, jog nukentėjusiesiems neatlygintinos išlaidos už vaistus, kurie įsigyti dėl su eismo įvykiu nesusijusių sužalojimų/nusiskundimų, t. y. detralex, corega tabs bio, corega kremas, Korvalool-P, oiledixin valdidol, kaptopril, valsacor, nebilet, ocuval, omega 3, distiliuotą vandenį), todėl reikalvimas atlyginti 355,24 Eur (409,19 Eur – 53,95 Eur) už pirktus vaistus netenkintinas.

Atsižvelgus į tai, kad nukentėjusiosios I. U. laikinas nedarbingumo laikotarpis dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo buvo nustatytas nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. iki 2015 m. spalio 6 d., o A. H. U. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo (sumušimo), galėjo turėti nusiskundimų ne ilgiau kaip apie 14 dienų po eismo įvykio, įvertinus pateiktus kuro išlaidų čekius, darytina išvada, jog draudimo kompanijos išmokėta 61,55 Eur draudimo išmoka kuro išlaidoms kompensuoti yra pakankama atlyginti dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų patirtas kelionės išlaidas.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusieji I. U. ir A. H. U. dėl patirtų nesunkaus ir nežymaus sužalojimų nebuvo gydomi ligoninėje, reikalavimas atlyginti išlaidas už palatos nuomą nepagrįstas ir nesusijęs su dėl eismo įvykiu patirtais sužalojimais, todėl nepriteistinas.

Nukentėjusiųjų reikalaujamos išlaidos už maisto produktus, Pildyk sąskaitas, kanceliarines prekes ir pašto išlaidas nėra būtinosios išlaidos, patirtos dėl 2015 m. rugpjūčio 28 d. eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, todėl taip pat jiems neatlygintinos.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į nusikaltimo padarinius, nukentėjusiesiems padarytus sužalojimus, į tai, kad žalą padaręs asmuo veikė neatsargiai, į ADB (duomenys neskelbtini) jau atlygintą neturtinės žalos dydį, į tai, kad neturtinė žala nukentėjusiesiems buvo padaryta ne tyčiniais, o neatsargiais nusikalstamais veiksmais, nukentėjusiųjų prašoma atlyginti neturtinė žala iš esmės grindžiama patirtais nepatogumais kreipiantis į gydymo įstaigas, nepakankamai jiems skirtu dėmesiu šiose įstaigose, akcentuojant, jog nukentėjusysis A. H. U. visiškai nesuprasdamas ir nemokėdamas lietuvių kalbos neturėjo jokių galimybių be tarpininkų bendrauti su specialistais. Pažymint ir tai, kad Vokietijoje, skirtingai nei Lietuvoje, yra visiškai kitokios higienos normos ir požiūris į eismo įvykio metu nukentėjusius asmenis.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktika tokio pobūdžio bylose dėl neturtinės žalos priteisimo, kai eismo įvykio metu padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, yra pakankamai įvairi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-461/2010, 2K-280/2010, 2K-200/2010, 2K-350/2012, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-372-942/2015, 2K-252-677/2015 ir kitos), tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiųjų patirtus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus dėl įvykusio eismo įvykio ir atsižvelgus į teismų praktiką panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose, kuriose tiesiogiai eismo įvykyje nukentėjusiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai svyruoja nuo 580 Eur iki 11 585 Eur, darytina išvada, kad nukentėjusiųjų prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimas yra per didelis, todėl mažintinas, priteisiant iš civilinio atsakovo ADB (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai I. U. 250 Eur, nukentėjusiajam A H. U. 180 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Dėl atstovavimo išlaidų

Nukentėjusieji I. U. ir A. H. U. pateikė duomenis byloje dėl 615 Eur išlaidų advokatų teisinei pagalbai apmokėti (4 t., 64, 65, 66 b. l.).

Vadovaujantis BPK 55 strapisniu, 106 straipsiu, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į tai, kad nusikalstama veika padaryta neatsargiais kaltinamojo veiksmais, taip pat į advokato suteiktas teisines paslaugas – pretenzijos parengimas draudimos kompanijai (duomenys neskelbtini) dėl automobilio „Nissan X-Trail“ apgadinimo, kitos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (2 t., 64 b. l.), atkreipiant dėmesį į tai, kad sąskaita už teisines paslaugas Nr. 69 išrašyta nukentėjusiajam A H. U., nesant duomenų, patvirtinančių, kad šias išlaidas apmokėjo nukentėjusioji I. U. iš A. Z. nukentėjusiajai I. U. priteistina 350 Eur advokato išlaidoms atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2017 m. kovo 15 d. pateikė teismui pažymą Nr. NTP-7-3145 dėl 395,86 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo valstybei už nukentėjusiesiems I. U. ir A. H. U. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, taip pat nukentėjusiojo turėtas išlaidas dėl advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugų apmokėjimo. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kaltinamasis A. Z. nedirba, tačiau nurodė, jog ketina vykti dirbti į užsienį, todėl, atsižvelgus į tai, kad yra jauno amžiaus, darbingas, įvertinus turtinę padėtį, iš A. Z. valstybei priteistina 395,86 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297–307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. Z., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir perduoti jį pagal laidavimą O. Z. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

A. Z. paskirti baudžiamojo poveikio priemones – 5 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą ir uždrausti naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones – vieneriems metams.

Nukentėjusiųjų I. U. ir A. H. U. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš ADB (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai I. U. 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajam A. H. U. 180 Eur (šimtą aštuoniasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš A. Z. 350 € (tris šimtus penkiasdešimt eurų) nukentėjusiajai I. U. advokato išlaidoms atlyginti.

Priteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, patirtas atstovaujant nukentėjusiuosius I. U. ir A. H. U. – 395,86 Eur (tris šimtus devyniasdešimt penkis eurus 86 ct) iš A. Z. valstybei.

Nuosprendžiui įsiteisėjus A. Z. 2016 m. kovo 14 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – tachografo diską, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti UAB (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti A. Z., kad jeigu jis per vienerius metus padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 7, 8 dalys).

Išaiškinti A. Z., jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos turi būti pervestos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) – AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB DNB banke, (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) – AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) – Danske banke, (duomenys neskelbtini) – Nordea banke, (duomenys neskelbtini) – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.