Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Oskierkų rūmai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Oskierkų rūmai” ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomųjų nurodymų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

16. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl papildomų rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų prijungimo

18. Ieškovė UAB „Oskierkų rūmai“ iki apeliacinio skundo nagrinėjimo pradžios, 2023 m. kovo 16 d. ir kovo 17 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui procesinį dokumentą, įvardintą rašytiniais paaiškinimais, taip pat prašė prijungti papildomus įrodymus – Objekto pagrindinių konstrukcijų tyrimas ir būklės vertinimą bei 2023 m. kovo 15 d. paveldosaugos eksperto išvadą.

19. CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Tai reiškia, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nebegali būti tikslinamas ar keičiamas nei apeliacinio skundo dalykas, nei pagrindas. Tai reiškia, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas. Nors CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau juose negali būti nurodomos naujos aplinkybės ar nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).

20. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo ne tik faktines aplinkybes ir argumentus, kuriuos jau buvo išdėstytos apeliaciniame skunde, tačiau taip pat dėsto ir naujus argumentus, dėl ko atsakovės priimtuose ir nagrinėjamu atveju skundžiamuose Privalomuose nurodymuose ieškovės vykdyti paveldosaugos tvarkybos darbai negalėjo būti prilyginami statybos darbams (nurodomas bei papildomai pridedamas Projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės aktas, atliekama jo turinio analizė ir daromos atitinkamos išvados ir pan.). Pažymėtina, kad šiuos argumentus ieškovė galėjo išdėstyti apeliaciniame skunde, sudarant galimybę priešingai šaliai į juos atsikirsti. Tokiu būdu atsižvelgiant į nurodytą draudimą papildyti apeliacinį skundą, ieškovės papildomus rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti visa apimtimi, t. y. tiek pakartotinius argumentus, kurie jau buvo išdėstyti apeliaciniame skunde, tiek naujai nurodomus argumentus.

21. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37-38 punktai).

22. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, visų pirma, ieškovės kartu su rašytiniais paaiškinimais pateiktas naujas įrodymas - Pagrindinių konstrukcijų tyrimai ir būklės vertinimas, galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, kadangi, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismui kartu su ieškiniu pateikto Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto, jame yra ir Paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės aktas Nr. 2020-07/02 (toliau – Projekto paveldosaugos ekspertizės aktas), tad šis apeliacinės instancijos teismui pateiktas naujas įrodymas – Objekto pagrindinių konstrukcijų tyrimas ir būklės vertinimas, yra minėto Projekto paveldosaugos ekspertizės akto Nr. 2020-07/02 sudedamoji dalis. Antra, kitas ieškovės pateiktas naujas įrodymas - 2023 m. kovo 15 d. paveldosaugos eksperto išvada, nors ir yra datuotas vėlesne nei skundžiamas sprendimas data, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat ieškovės iniciatyva, sprendžiant nagrinėjamos bylos klausimą dėl tvarkomųjų paveldosaugos darbų ir tvarkomųjų statybos darbų atribojimo, galėjo būti pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, arba pateikiant apeliacinės instancijos teismui anksčiau, suteikiant atsakovei galimybę dėl jo pareikšti savo poziciją. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus bei nurodytą teisinį reglamentavimą bei jį lydinčią teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas atsisako šiuos naujai pateiktus įrodymus priimti, taip pat mano, jog jie neturi esminės reikšmės tinkamai išnagrinėti apeliacinį skundą.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2020 m. rugsėjo 8 d. suteikė ieškovei leidimą atlikti kultūros paveldo objekto tvarkybos darbus Nr. LPVS-84. Tvarkybos leidime yra nurodyta, kad leidžiama atlikti šiuos tvarkomuosius paveldosaugos darbus - Oskierkų rūmų pastatų kompleksas (unikalus kodas kultūros vertybių registre 42854, statusas - Inicijuotas skelbti Valstybės saugomu) Vilniaus miesto sav., Vilniaus m., Klaipėdos g. 7,9 tvarkomieji paveldosaugos darbai (avarijos grėsmės pašalinimas, konservavimas, restauravimas, remontas) pagal projektinėje dokumentacijoje pateiktą darbų sąrašą; pagal tvarkybos darbų projektą - Oskierkų rūmų pastatų komplekso (42854) teritorijos esančių vertingųjų savybių: rūmų sienos fragmentų ir rūsio (unik. Nr. 4400-2068-8019, 19Hb), tvoros fragmentų ir rūmų vietos, Klaipėdos g. 9, Vilniaus m. paveldo tvarkybos darbų (avarijos grėsmės pašalinimo, konservavimo, restauravimo, remonto) projektas. Byla: PRI. 18-21-PTDP. Suderinta Vilniaus skyriuje 2020 m. rugsėjo 3 d. Reg. Nr. 373.

24. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2022 m. gegužės 18 d. atliko patikrinimą, adresu Klaipėdos g. 9, Vilnius. Patikrinimo metu nustatytų aplinkybių pagrindu statytojai UAB „Oskierkų rūmai“ surašė:

24.1. 2022 m. liepos 18 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-220718-00079 dėl pastato - kiemo rūsio, unikalus Nr. 4400-2068-8019, savavališkos statybos (statinio rekonstravimo), ir savavališkos statybos akte yra konstatuota, jog „Savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, bet turint Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2020 m. rugsėjo 8 d. išduotą leidimą Nr.L PVS-84 projektui „Oskierkų rūmų pastatų komplekso (42854) teritorijos esančių vertingųjų savybių: rūmų sienos fragmentų ir rūsio (unik. Nr. 4400-2068-8019, 19Hb), tvoros fragmentų ir rūmų vietos, Klaipėdos g. 9, Vilniaus m. paveldo tvarkybos darbų (avarijos grėsmės pašalinimo, konservavimo, restauravimo, remonto) projektas“ Byla: PRI. 18-21-PTDP, pagal kurį leidžiama atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus, žemės sklype, adresu Klaipėdos g. 9, Vilnius, kuris yra Vilniaus senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre –16073) ir Vilniaus senojo miesto ir priemiesčių archeologinės vietovės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 25504) teritorijose, atlikti ypatingosios kategorijos Pastato - kiemo rūsio (unik. Nr. 4400- 2068-8019; daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: kita, pažymėjimas plane: 19H/b) Oskierkų rūmų pastatų komplekso (unikalus kodas kultūros vertybių registre 42854) rekonstravimo darbai. Atlikti darbai: ardymo darbai, tinko pašalinimas, mūro paviršių valymas, mūrinių paviršių gruntavimas, mūrinių sienų remontas, plyčių sienose susiuvimas, sienų naujas tinkas, užmūrijimų išardymas, sąramų remontas, angokraščių remontas, skliauto ir sienų remontas, laiptų mūro remontas, pamatų restauravimas, plytų grindinio restauravimas ir neišlikusios dalies atstatymas, betoninių grindų ardymas, mūro siūlių tvarkyba, pamatų ir nevertingo mūro ardymas, monolitinės g/b papėdžių, žiedo sijų, sienų įrengimas. Įrengtos pagrindinės pastato konstrukcijos: virš rūsio įrengta monolitinė gelžbetoninė perdanga, įrengtos/sumontuotos 1 aukšto monolitinės sienos. Statytojas atlikdamas darbus pažeidė LR Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p. ir 5 d., 14 str. 1 d. 4 p., 27 str. 1 d. 2 p. ir 22 d. nuostatas“.

24.2. 2022 m. liepos 18 d. Privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-00-220718-00084, kuriuo įpareigojo statytoją UAB „Oskierkų rūmai“ „nevykdyti jokių statybos darbų, susijusių su ypatingosios kategorijos Pastatu - Kiemo rūsiu (unik. Nr. 4400- 2068-8019; daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: kita, pažymėjimas plane: 19H/b) Oskierkų rūmų pastatų kompleksu (unikalus kodas kultūros vertybių registre 42854) adresu Klaipėdos g. 9, Vilnius išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, nurodytus savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-220718-00079“.

24.3. 2022 m. liepos 19 d. Privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-00-220719-00082, kuriuo įpareigojo statytoją UAB „Oskierkų rūmai“ iki 2023 m. sausio 18 d. išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, o būtent „išardyti ypatingosios kategorijos Pastato - Kiemo rūsio (unik. Nr. 4400-2068-8019; daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: kita, pažymėjimas plane: 19H/b) Oskierkų rūmų pastatų komplekso (unikalus kodas kultūros vertybių registre 42854) adresu Klaipėdos g. 9, Vilnius virš rūsio įrengtas/sumontuotas naujas laikančiąsias konstrukcijas- gelžbetoninę perdangą ir virš jos įrengtas/sumontuotas 1-ojo aukšto monolitines sienas, nurodytas 2022 m. liepos 18 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-220718-00079, taip, kad atitiktų RC registruotą 2010 m. liepos 1 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą“.

26. Apeliantė (ieškovė) laikosi pozicijos, kad tvarkomieji paveldosaugos darbai nuo tvarkomųjų statybos darbų atskiriami ne darbų pobūdžio vertinimu, tačiau atsižvelgiant į atliekamų darbų tikslą. Apeliantė nurodo, kad visi jos atlikti darbai susiję išimtinai tik su vertingųjų savybių keitimu, kurie yra detalizuoti Tvarkybos projekte, todėl apeliantės vykdyti tvarkybos darbai negalėjo būti prilyginti statybos darbams. Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai pritaikė teisės aktus, vadovavosi netinkamais kriterijais ir neteisėtai perkvalifikavo tvarkomuosius paveldosaugos darbus į statybos tvarkomuosius, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą; taip pat, apeliantė mano, kad teismas neišsamiai ir nepakankamai motyvavo savo sprendimą, neatskleidė bylos esmės, neskyrė byloje ekspertizės, be pagrindo suinteresuotu asmeniu į bylą neįtraukė Kultūros paveldo departamento, kas, anot apeliantės, sudaro absoliutų pagrindą naikinti skundžiamą sprendimą.

Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo

27. Įstatymo draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Šis įstatymo imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų straipsnio 2 dalies 2 punktas), konstatuojamas ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatymo sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas kasacinio teismo praktikoje: nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; kt.). Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad tai, jog teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010).

28. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti negaliojančiu straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kadangi skundžiamu sprendimu buvo sprendžiamas Kultūros paveldo departamento išduoto Tvarkybos leidimo ir jame nurodytų darbų apimties, jų kvalifikavimo klausimas, kuris tiesiogiai susijęs su Kultūros paveldo departamento vykdoma veikla ir šios institucijos atitinkamu vertinimu išduodant tvarkybos leidimus.

29. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais ir laiko juos nepagrįstais. Visų pirma, pažymėtina, kad Kultūros paveldo departamentas, kuris, anot ieškovės, į bylą turėjo būti įtrauktas suinteresuotu asmeniu, kaip matyti iš bylos aplinkybių, yra tiesiog valstybės institucija, kuri išdavė ieškovei vieną iš ginčo situacijoje buvusių būtinų pagal teisės aktus statybą leidžiančių dokumentų – Tvarkybos leidimą (tvarkomiesiems paveldosaugos darbams atlikti), tačiau byloje nebuvo ir nėra sprendžiamas klausimas dėl šio leidimo išdavimo aplinkybių teisėtumo, jo pagrindu vykdytų būtent tvarkomųjų paveldosaugos darbų atlikimo tinkamumo / teisėtumo. Antra, byloje nebuvo pasisakyta ir spręsta dėl kokių nors šios institucijos materialinių teisių ir pareigų. Trečia, pagal pačios ieškovės suformuotą ieškinio pagrindą ir dalyką byloje vertinamas kitos institucijos – Statybos inspekcijos priimtų atitinkamų aktų – Privalomųjų nurodymų, pastarajai vykdant Statybos įstatymo priežiūrą ir kontrolę bei įgyvendinant savo funkcijas, šios institucijos (Statybos inspekcijos) atliktų veiksmų teisėtumas, ir ši institucija procese dalyvauja kaip atsakovė.

Dėl tvarkomųjų paveldosaugos darbų ir tvarkomųjų statybos darbų

30. Pagal LR Statybos įstatymo 1 straipsnio 1 dalį šis įstatymas nustato visų Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius architektūros reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrimų, statinių projektavimo, statinių projektų ir statinių ekspertizės, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę.

31. Remiantis Statybos įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punktu, šis įstatymas netaikomas nustatant nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimų ir kultūros paveldo statinių tvarkomųjų paveldosaugos darbų ir su jais susijusių procedūrų reikalavimus, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, išskyrus Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus ir šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

32. NKPAĮ 2 straipsnyje išskiriami kelių rūšių tvarkomieji darbai:

a) tvarkomieji paveldosaugos darbai – tvarkybos darbai, atliekami pagal specialias technologijas, užtikrinančias autentiškumo išsaugojimą (2 straipsnio 36 dalis), kurie, kaip jau minėta šioje nutartyje aukščiau, yra nurodyti Statybos įstatyme kaip išimtis, t. y. darbai, kurių atžvilgiu netaikomos Statybos įstatymo nuostatos apskritai, įskaitant ir reglamentuojančias statybą leidžiančius dokumentus;

b) tvarkomieji statybos darbai – statybos ar griovimo darbai, kaip apibrėžta Statybos įstatyme, atliekami kultūros paveldo objekte, jo teritorijoje ar apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje (2 straipsnio 37 dalis), kurių atžvilgiu, kaip expresis verbis numatyta tiek NKPAĮ, tiek ir Statybos įstatyme, yra taikomos Statybos įstatymo nuostatos, įskaitant ir reglamentuojančias statybą leidžiančius dokumentus.

33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, jog atsižvelgiant į NKPAĮ 2 straipsnio 36 ir 37 dalyse įtvirtintas apibrėžtis (sąvokas) ir Statybos įstatymo 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytą teisinį reguliavimą, tvarkomiesiems paveldosaugos darbams Statybos įstatymo nuostatos netaikomos, tačiau tvarkomiesiems statybos darbams, atliekamiems kultūros paveldo objekte, Statybos įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai taikomi; tokį aiškinimą, be kita ko, patvirtina ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. D1-233/ĮV-196 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.01.01:2005 „Kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų reglamentai“ patvirtinimo 5–7 punktuose nurodyti skirtingi teisės aktai, taikytini priklausomai nuo to, kokie darbai atliekami kultūros paveldo statinyje - statybos tvarkomieji, paveldo tvarkomieji ar mišrūs. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad statybą leidžiantys dokumentai bei jų išdavimo procedūros taip pat skiriasi, priklausomai nuo projekte nurodytų kultūros paveldo objekte atliktinų darbų pobūdžio. Remiantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 36 dalimi, statybą leidžiantis dokumentas atlikti kultūros paveldo vertybės tvarkybos darbus, atsižvelgiant į statybos rūšį, išduodamas šio įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu tvarkomieji statybos darbai tvarkybos darbų projekte nenurodyti, leidimas atlikti kultūros paveldo vertybės tvarkybos darbus išduodamas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498-248/2018).

34. Aukščiau minėto STR 1.01.01:2005 6 punkte nurodyta, jog tais atvejais, kai nekilnojamojo kultūros paveldo statinių tvarkybos metu atliekami tvarkomieji statybos darbai, kartu taikant ir paveldo apsaugos technologijas (t. y. mišrūs darbai kultūros paveldo statinyje), vadovaujamasi reikalavimais, nustatytais: Lietuvos Respublikos statybos įstatymu; Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu; statybos techniniais reglamentais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir papildytais paveldo tvarkybos reglamentais nustatytais reikalavimais (tiesiogiai arba nuorodomis į juos); Lietuvos Respublikos kultūros ministro patvirtintais teisės aktais – paveldo tvarkybos reglamentais, parengtais vadovaujantis Paveldo tvarkybos reglamentų rengimo taisyklių nuostatomis.

35. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2020 m. rugsėjo 8 d. suteikė ieškovei leidimą atlikti kultūros paveldo objekto tvarkybos darbus, konkrečiai leidime vėliau nurodant, jog leidžiama atlikti atitinkamus tvarkomuosius paveldosaugos darbus (avarijos grėsmės pašalinimas, konservavimas, restauravimas, remontas) Oskierkų rūmų pastatų komplekse, adresu Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Klaipėdos g. 7, 9, pagal projektinėje dokumentacijoje pateiktą darbų sąrašą. Taigi, minėta institucija savo kompetencijos ribose, vadovaudamasi jau aukščiau minėtomis NKPAĮ nuostatomis, suteikė ieškovei leidimą kultūros paveldo statinyje atlikti vieną iš tvarkybos / tvarkomųjų darbų rūšių – ieškovės pateiktoje projektinėje dokumentacijoje nurodytus tvarkomuosius paveldosaugos darbus, kuriems, kaip jau buvo minėta, pagal teisinį reglamentavimą nėra taikytinos Statybos įstatymo nuostatos bei reikalavimai.

36. Kita vertus, iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat matyti, kad priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo apeliantė, ieškovė minėtame kultūros paveldo statinyje pagal projektinę dokumentaciją ketino atlikti ir realiai / faktiškai atliko ne tik tvarkomuosius paveldosaugos darbus, bet ir kitą tvarkybos darbų rūšį – tam tikrus tvarkomuosius statybos darbus, kuriems, kaip jau buvo minėta, pagal teisinį reglamentavimą, yra taikytinos Statybos įstatymo nuostatoa bei atitinkami reikalavimai dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti šie byloje esantys duomenys ir įrodymai:

36.1. Ieškovės / UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ parengto Oskierkų rūmų pastatų komplekso teritorijoje esančių vertingųjų savybių: rūmų sienos fragmentų ir rūsio, tvoros fragmentų ir rūmų vietos, Klaipėdos g. 9, Vilniaus m. paveldo tvarkybos darbų projekto (toliau - Tvarkybos darbų projektas) Aiškinamajame rašte pačios ieškovės (jos pasitelktų projektuotojų) pažymima, jog yra pateikiama informacija „statybos leidimui, konkursui ir statybai“, t. y. aiškiai nurodoma ir pripažįstama, jog įgyvendinant tvarkybos sprendinius bus atliekami statybos tvarkomieji darbai;

36.2. Ieškovės parengtame Tvarkybos darbų projekte expresis verbis nurodoma „naujas perdangas, laiptines, liftų šachtas būtina įrengti tvarkomųjų paveldosaugos darbų metu, nors tai yra tvarkomieji statybos darbai, nes šie elementai – statinio karkasas;

36.3. Ieškovės parengto Tvarkybos darbų projekto Aiškinamajame rašte pačios ieškovės nurodyta, kad „laikančiųjų konstrukcijų ir išorinių atitvarų sprendiniai (statinio konstrukcijų) sprendiniai TP stadijoje“, t. y. referuojama į tai, kad laikančiųjų konstrukcijų ir atitvarų sprendiniai dar yra projektuojami ir jie bus pateikti / detalizuoti atskirame dokumente – Techniniame projekte, kuris savo ruožtu yra Statybos įstatyme ir LR Aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ figūruojantis dokumentas;

36.4. Statybinėje dokumentacijoje esančiame 2021 m. sausio 14 d. Statybvietės ir darbų fronto perdavimo akte numatyta, kad statytojas UAB „Oskierkų rūmai“ perduoda rangovui UAB „Merialis“ statybvietę (žemės sklypą ir statinius), adresu Klaipėdos g. 9, kad. Nr. 0101/041:228, statybos, tvarkybos, tvarkomųjų paveldosaugos ir tvarkomųjų statybos darbų atlikimui pagal sutartį Nr. KL9-SV-03/210414, remiantis Statybos techniniu reglamentu STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“.

36.5. Ieškovės ir jos pasitelktų rangovų pildytame Statybos darbų žurnale, konkrečiai jo dalyje „Pagrindiniai duomenys apie statinį“ nurodyta, kad „vykdomi tvarkomieji statybos darbai pagal 2021-04-14 sutartį Nr. KL9-SV-03/210414“;

36.6. Kaip nekvestionavo ir pati ieškovė, įgyvendindama Tvarkybos darbų projektą ieškovė pastate – kiemo rūsyje (unikalus Nr. 4400-2068-8019), esančiame Vilniuje, Klaipėdos g. 9, faktiškai atlikto tokius darbus, kokie išvardinti Inspekcijos surašytuose dokumentuose: ardymo darbai, tinko pašalinimas, mūro paviršių valymas, mūrinių paviršių gruntavimas, mūrinių sienų remontas, plyšių sienose susiuvimas, sienų naujas tinkas, užmūrijimų išardymas, sąramų remontas, angokraščių remontas, skliauto ir sienų remontas, laiptų mūro remontas, pamatų restauravimas, plytų grindinio restauravimas ir neišlikusios dalies atstatymas, betoninių grindų ardymas, mūro siūlių tvarkyba, pamatų ir nevertingo mūro ardymas, monolitinės g/b papėdžių, žiedo sijų, sienų įrengimas; ir šių darbų rezultate įrengė monolitinę gelžbetoninę perdangą ir virš jos įrengė / sumontavo 1-ojo aukšto monolitines sienas, t. y. pastatė / įrengė naujas laikančiąsias konstrukcijas;

36.7. Minėtų naujų laikančiųjų konstrukcijų statyba / įrengimas laikytini statybos / rekonstrukcijos darbais Statybos įstatymo ir LR Aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ prasme, pastarajam be kita ko, numatant, kad: esamų statinio laikančiųjų konstrukcijų perstatymas reiškia statinio rekonstravimą; laikančiosios konstrukcijos perstatomas, kai pastatomi nauji aukštai, įrengiamas naujas rūšis, praplečiamas esamas, nugriaunama dalis aukštų, prie statinio pristatomas priestatas, pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų ir t.t.

37. Taigi, iš aukščiau pateiktų rašytinių įrodymų bei pateikto teisinio reglamentavimo matyti, jog ir pati ieškovė UAB „Oskierkų rūmai“ aiškiai suvokė ir negalėjo nežinoti, jog įgyvendindama savo pačios (pasitelktų projektuotojų) parengtą Tvarkybos darbų projektą ir siekdama jame iškeltų tikslų – Oskierkų rūmų elementų bei tūrio konservavimo, remonto ir restauravimo - planuoja atlikti ir realiai atlieka tam tikrus, kaip pati projektinėje dokumentacijoje ir įvertino, statybos tvarkomuosius darbus, susijusius su statinio karkasu, naujų perdangų įrengimu ir pan., o tokie darbai, kaip jau minėta, pagal teisinį reglamentavimą, jau patenka į Statybos įstatymo ir kitų su juo susijusių bei jį įgyvendinančių teisės aktų veikimo sritį.

38. Atmetant apeliantės apeliacinio skundo argumentus šiuo aspektu itin svarbu pažymėti, kad ir pačiame Kultūros paveldo departamento jai išduotame Tvarkybos leidime, prie dalies „Papildomi paveldosaugos reikalavimai atliekant tvarkybos darbus”, be kita ko, buvo atskirai, aiškiai ir nedviprasmiškai numatyta, jog „tvarkomieji statybos darbai gali būti vykdomi tik nustatyta tvarka gavus statybą leidžiantį dokumentą“, o tai savo ruožtu suponuoja išvadą, jog ieškovei negalėjo būti nežinoma, kad šis tvarkybos leidimas suteikia teisę atlikti tik jame bei ieškovės projektinėje dokumentacijoje numatytus tvarkomuosius paveldosaugos darbus, tuo tarpu, teisę atlikti / vykdyti tvarkomuosius statybos darbus galima tik nustatyta tvarka gavus ir turint atskirą (papildomą greta šio tvarkybos leidimo) statybą leidžiantį dokumentą, skirtą būtent tokiems statybos darbams atlikti.

39. Dėl visų aukščiau nurodytų priežasčių ir argumentų nėra pagrindo pritarti ir apeliacinio skundo teiginiui, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisyklių nuostatas, proceso teisės normas, be kita ko, turėjo savo iniciatyva skirti teismo ekspertizę specifiniam – techniniam klausimui – darbų kvalifikavimui – išspręsti. Atmetant šį apelianto argumentą pastebėtina, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme šalys, įskaitant ir pačią ieškovę, atstovaujamą profesionalių teisininkų (advokato, advokato padėjėjo), nekėlė klausimo dėl teismo ekspertizės skyrimo, prašymų skirti ekspertizę nebuvo pateikusios, tokio prašymo apeliantė neteikia ir apeliacinės instancijos teismui. Be to, ieškovė byloje iš esmės nekvestionuoja ir neneigia atitinkamų darbų – kaip jie įvardinti ginčijamuose privalomuosiuose nurodymuose bei juos lydinčiuose kituose Inspekcijos dokumentuose (pvz., savavališkos statybos akte) – atlikimo fakto, tuo tarpu ginčo išsprendimui yra reikšmingas šių darbų įvertinimas ir tinkamas kvalifikavimas Statybos įstatymo bei kitų jau aukščiau nutartyje minėtų teisės aktų prasme, t. y. teisinis darbų įvertinimas / kvalifikavimas, kuris, įvertinant byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, gali ir turi būti atliktas teismo, nereikalaujant specialių žinių statybos / technikos srityje.

40. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

41. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes ir padarė teisiškai pagrįstą, materialiosios teisės normoms, reglamentuojančioms statybą kultūros paveldo objekte, neprieštaraujančią išvadą, kad ieškovės atlikti ginčo darbai laikytini tvarkomaisiais statybos darbais, todėl atliekant tokius darbus yra privalu vadovautis Statybos įstatymo ir jį įgyvendinančių statybos techninių reglamentų nuostatomis, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42. Atmetus apeliacinį skundą ieškovei apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Oskierkų rūmai“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jo priėmimo dienos.