Kauno apygardos teismo nuosprendis

sekretoriaujant Audronei Tulauskienei, Viktorijai Juciūtei, Jurgitai Leškevičienei, Rimantei Litvinavičiūtei,

gynėjams advokatams Zenonui Žymančiui, Stasei Kupčiūnienei, Laimiui Platūkiui, Gintarui Platūkiui, Kęstučiui Gudynui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį;

G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, neteistas,

kaltinamas pagal BK 261 straipsnį;

E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį;

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakuotoju, neteistas,

kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį;

M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ kelio darbininku, neteistas,

kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 261 straipsnį, 260 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos nusikalstamų veikų aplinkybės

II. Įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo teisme metu kaltinamojo kaltė pagrįsta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

III. Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

BK 259 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikaltimo, o 2 dalyje – baudžiamojo nusižengimo sudėtis. Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

BK 260 straipsnio 1 dalis reglamentuoja baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, t. y. jis laikomas baigtu nuo, bet kurio iš paminėtų alternatyvių veiksmų pradžios. Nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, sudėčių objektyviesiems požymiams būdingas specifinis veikos dalykas – psichotropinės ar narkotinės medžiagos. Konstatuojant, kad asmuo neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, būtina tiksliai įvardyti, kokios tai medžiagos, bei nustatyti jų kiekį. Šiame skyriuje nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 269 straipsnio 1-2 dalys).

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 3 straipsnis reglamentuoja narkotinių ir psichotropinių medžiagų įrašymą į kontroliuojamų medžiagų sąrašus. Šio nusikaltimo dalykas turi atitikti medicininį kriterijų, t. y. narkotinėmis ar psichotropinėmis pripažįstamos tik tokios medžiagos, kurios gali veikti centrinę nervų sistemą ir kurios sukelia apsvaigimą bei priklausomybę nuo jų, ir juridinį kriterijų, t. y. šių medžiagų sąrašas turi būti nustatytas specialiu teisės aktu. Tik šiuos abu kriterijus atitinkančios medžiagos gali būti pripažįstamos šio nusikaltimo dalyku. Siekiant nustatyti, ar medžiagos yra narkotinės ar psichotropinės, turi būti skiriama ekspertizė arba gaunama specialisto išvada.

Pagal formuojamą teismų praktiką narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu laikomas šių medžiagų atlygintinis ar neatlygintinis perdavimas kitam asmeniui. Platinimas gali būti ne tik šių medžiagų pardavimas, bet ir dovanojimas, davimas už atliktus darbus, paslaugas, davimas skolon ir kita. Pažymėtina, jog teismų praktikoje platinimu pripažintinas ir neatlygintinas narkotinės medžiagos davimas parūkyti kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-286/2006).

Dėl inkriminuotų kaltinimų M. K. (BK 259 straipsnio 2 dalis)

M. K. pateikti kaltinimai dėl to, kad jis neturėdamas tikslo platinti įsigijo nedidelį kiekį narkotinių medžiagų. Jo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Teismo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu M. K. pripažino savo kaltę bei nurodė, kad bendrabutyje G. G. paprašė padėti įsigyti „žolės“, kuris nurodė, kad „žolės“ gaus. Vėliau abu ėjo pasivaikščioti iki kažkokio namo, jis palaukė lauke. Nuėjus nuo namo už 100 m sustabdė policija ir rado pas juos narkotinę medžiagą. Šias kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtino kaltinamasis G. G., kuris nurodė, kad M. paprašė gauti „žolės“. Jis susirašė su A., kuris pardavė jam prašomos medžiagos, o jis medžiagą už 10 Eur perdavė M.

2023 m. balandžio 19 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pareigūnams apžiūrėjus automobilį „Audi80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rasta kuprinė, kurios viduje rastos narkotinės medžiagos. Pasiteiravus, kam priklauso kuprinė, M. K. nurodė, kad tai jo kuprinė ir narkotinės medžiagos (1 t., b. l. 1-4). Iš bylos duomenų nustatyta, kad įvykio vietoje buvo apžiūrėtas automobilis „Audi80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame ant galinės sėdynės rasta kuprinė „Nike“, kurioje rastas užsukamas indelis su narkotine medžiaga (1 t., b. l. 27-34). Narkotines medžiagas M. K. laisvanoriškai pateikė pareigūnams (1 t., b. l. 58-61).

Kvalifikuojant asmens padarytą veiką pagal BK 259 straipsnį, būtina nustatyti, kad medžiagos, kuriomis asmuo disponavo, buvo narkotinės ar psichotropinės ir asmuo neturėjo leidimo jomis disponuoti. Specialisto išvadoje konstatuota, kad žalios spalvos sausa, dalinai susmulkinta augalinė medžiaga iš plastikinės plėvelės pakuotės, buvusios pilkos spalvos plastikiniu užsukamu dangteliu uždengtame bespalviame plastikiniame indelyje, 2023 m. balandžio 19 d. rastame automobilyje „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvusioje kuprinėje, yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,513 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 6,0 %. Ant juodos spalvos metalinio smulkintuvo, vidinių paviršių rasti narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių) pėdsakai (2 t., b. l. 24-28). Vadovaujantis I sąrašu „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruotos vaistinio preparato sudėtyje“, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu 2019 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-476, kanapės (antžeminės dalys) yra narkotinė medžiaga. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymų Nr. V-239, dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, kaltinamųjų įgytas narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) kiekis, t. y. masė yra 0,513 g, kas neviršija nedidelio kiekio ribos. Ši aplinkybė yra svarbi kvalifikuojant M. K. veiksmus, nes BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika dėl disponavimo draudžiamomis medžiagomis, kurių masė neviršija nustatytos nedidelio kiekio ribą.

Nusikalstamos veikos kurios inkriminuotos kaltinamajam padaroma tik esant tiesioginei tyčiai. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis žinojo, jog disponuoja narkotinėmis medžiagomis. Vertinant kaltinamųjų veiksmus didelę reikšmę turi subjektyviųjų požymių nustatymas jų veikoje. M. K. šiuo atveju buvo narkotines medžiagas perkantis ir jo veiksmai vertinami kaip narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas ir laikymas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Dėl jam inkriminuotos veikos padarymo kaltu prisipažino ir teisme nurodė, kad labai gailisi padaręs nusikalstamas veikas. Kaltinamojo kaltę be jo paties visiško prisipažinimo pagrindžia ir kiti ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai, t. y. specialistų išvados, liudytojų parodymai, slapto sekimo protokolai, tarnybiniai pranešimai ir kita ištirta bylos medžiaga. M. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Dėl inkriminuoto kaltinimo G. G. (BK 261 straipsnis)

G. G. pateikti kaltinimai dėl to, kad jis įsigijo narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kurias pardavė nepilnamečiui M. K.. Jo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 261 straipsnį.

Teismo posėdžio metu G. G. nurodė, kad draudžiamas medžiagas įsigijo iš A. P., nes M. K. buvo prašęs pagalbos įsigyti „žolės“. Duodamas parodymus G. G. neginčijo, jog įsigytas narkotines medžiagas perdavė nepilnamečiui M. K..

Pagal formuojamą teismų praktiką narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu laikomas šių medžiagų atlygintinis ar neatlygintinis perdavimas kitam asmeniui. Platinimas gali būti ne tik šių medžiagų pardavimas, bet ir dovanojimas, davimas už atliktus darbus, paslaugas, davimas skolon ir kita. Pažymėtina, jog teismų praktikoje platinimu pripažintinas ir neatlygintinas narkotinės medžiagos davimas parūkyti kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-286/2006). Nagrinėjamoje byloje G. G. įgijo psichotropines medžiagas, kurias vėliau perdavė savo nepilnamečiui asmeniui, kas atitinka narkotinių medžiagų platinimo požymius.

G. G. pripažino savo kaltę dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų, taip jo kaltę įrodo ir duotus parodymu patvirtina bylos medžiaga, tai yra 2023 m. balandžio 19 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad radus pas M. K. narkotinių medžiagų, šis nurodė, kad draudžiamas medžiagas jam padėjo įsigyti G. G. (1 t., b. l. 5-8). G. G. pateikė savo mobilius telefonus apžiūrai (1 t., b. l. 62-64), kuriuos apžiūrint rasta susirašinėjimas su asmeniu „A.“ ir jų pokalbis dėl susitikimo ir medžiagų įsigijimo (1 t., b. l. 187-198).

Kvalifikuojant asmens padarytą veiką pagal BK 261 straipsnį būtina nustatyti, kad medžiagos, kuriomis asmuo disponavo, buvo narkotinės ar psichotropinės ir asmuo neturėjo leidimo jomis disponuoti. Specialisto išvadoje konstatuota, kad žalios spalvos sausa, dalinai susmulkinta augalinė medžiaga iš plastikinės plėvelės pakuotės, buvusios pilkos spalvos plastikiniu užsukamu dangteliu uždengtame bespalviame plastikiniame indelyje, 2023 m. balandžio 19 d. rastame automobilyje „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvusioje kuprinėje, yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,513 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 6,0 %. Ant juodos spalvos metalinio smulkintuvo, vidinių paviršių rasti narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių) pėdsakai (2 t., b. l. 24-28).

Nusikalstama veika, kuri inkriminuota kaltinamajam, padaroma tik esant tiesioginei tyčiai. Bylos duomenimis nustatyta, kad G. G. žinojo ir suprato, jog įgyja narkotines medžiagas, suvokė pavojingą pradedamos veikos pobūdį ir siekė tą veiką pabaigti, tai yra medžiagas perdavė nepilnamečiam asmeniui. G. G. nupirko narkotines medžiagas, nurodytas kaltinime, kurias pardavė M. K.. Inkriminuojant BK 261 straipsnyje numatytą nusikaltimą, būtina nustatyti, jog kaltinamasis suvokė medžiagas perduodantis nepilnamečiui. Šiuo atveju G. G. nurodė, jog žinojo M. K. amžių, tai yra suvokė, kad draudžiamas medžiagas perduoda nepilnamečiui. G. G. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 261 straipsnį.

Dėl inkriminuoto kaltinimo A. P. (BK 260 straipsnio 1 dalis)

A. P. kaltinamas tuo, kad G. G. prašymu tikslu platinti iš M. Š. įsigijo narkotinių medžiagų. Jo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme A. P. pripažino savo kaltę bei nurodė, kad gavo prašymą padėti įsigyti „žolės“, todėl rado, kur galima įsigyti ir nupirko tikslu perduoti medžiagas G. G.. Kaltinamojo A. P. nurodytas aplinkybes patvirtino kaltinamasis G. G., abu kaltinamieji nurodė nuoseklias medžiagų įsigijimo aplinkybes, visų parodymai išsamūs, papildantys vieni kitus, neprieštaraujantys, todėl nekyla abejonių jų teisingumu.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad G. G. nurodė, kad narkotinių medžiagų įsigijo iš A. P. (1 t., b. l. 9-14). A. P. pateikė savo mobilųjį telefoną „Samsung S20“ (1 t., b. l. 65-67), kurį apžiūrėjus rastas susirašinėjimas su G. G. bei susitarimas dėl susitikimo ir medžiagų įsigijimo (1 t., b. l. 169-186). Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu G. G. atpažino A. P., kaip asmenį, pardavusį jam narkotinės medžiagos. Parodymų patikrinimo metu A. P. parodė vietą, kur jam medžiagas pardavęs asmuo jas paliko (4 t., b. l. 127-133). Šie byloje esantys duomenis patvirtina kaltinamųjų nurodytas aplinkybes, o taip pat kaltinime nurodytas faktines aplinkybes. Kaip matyti, kaltinamųjų nurodytos aplinkybes bei byloje esantys duomenys sudaro logišką ir nuoseklią įvykio seką, nekeliančią abejonių jos teisingumu, kas leidžia teismui neabejoti kaltinamųjų parodymų patikimumu.

Pagal formuojamą teismų praktiką narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu laikomas šių medžiagų atlygintinis ar neatlygintinis perdavimas kitam asmeniui. Platinimas gali būti ne tik šių medžiagų pardavimas, bet ir dovanojimas, davimas už atliktus darbus, paslaugas, davimas skolon ir kita. Pažymėtina, jog teismų praktikoje platinimu pripažintinas ir neatlygintinas narkotinės medžiagos davimas parūkyti kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-286/2006). Nagrinėjamoje byloje A. P. įsigijo narkotines medžiagas, kurias vėliau perdavė G. G., kas atitinka narkotinių medžiagų platinimo požymius.

Kvalifikuojant asmens padarytą veiką pagal BK 260 straipsnį, paprastai nustatoma, kad medžiagos, kuriomis asmuo disponavo, buvo narkotinės ar psichotropinės ir asmuo neturėjo leidimo jomis disponuoti. Šiuo atveju specialisto išvadoje konstatuota, kad žalios spalvos sausa, dalinai susmulkinta augalinė medžiaga iš plastikinės plėvelės pakuotės, buvusios pilkos spalvos plastikiniu užsukamu dangteliu uždengtame bespalviame plastikiniame indelyje, 2023 m. balandžio 19 d. rastame automobilyje „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvusioje kuprinėje, yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,513 g, ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 6,0 %. Ant juodos spalvos metalinio smulkintuvo, vidinių paviršių rasti narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių) pėdsakai (2 t., b. l. 24-28). Vadovaujantis I sąrašu „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruotos vaistinio preparato sudėtyje“, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu 2019 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-476, kanapės (antžeminės dalys) yra narkotinė medžiaga. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymų Nr. V-239, dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, kaltinamųjų įgytas narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) kiekis, t. y. masė yra 0,513 g, kas neviršija nedidelio kiekio ribos. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už bet kokį kiekį narkotinių medžiagų disponavimą su tikslu platinti, todėl A. P. pagrįstai inkriminuota BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika.

Nusikalstamos veikos, kurios inkriminuotos kaltinamiesiems, padaromos tik esant tiesioginei tyčiai. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. P. žinojo, jog siekia įgyti narkotines medžiagas. Jis nupirko narkotines medžiagas, nurodytas kaltinime, kurias pardavė G. G.. Kaltinamasis dėl jam inkriminuotų veikų padarymo kaltu prisipažino ir teisme nurodė, kad labai gailisi padarę nusikalstamą veiką. Kaltinamojo kaltę be jo paties visiško prisipažinimo pagrindžia ir kiti ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai, tai yra liudytojų parodymai, daiktų apžiūros protokolai, tarnybiniai pranešimai ir kita ištirta bylos medžiaga. A. P. teisingai inkriminuota nusikalstama veika pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

2024 m. rugsėjo 2 d. nutartimi buvo atnaujintas įrodymų tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje A. P. buvo pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis BK 38 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. P. naują tyčinį nusikaltimą įvykdė nepraėjus 1 metams nuo ankstesnio nuosprendžio įsiteisėjimo, todėl pagal BK 38 straipsnio 4 dalį ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir šioje byloje spręstina dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išnagrinėta, teisminio proceso metu buvo ištirti byloje esantys įrodymai, todėl įrodymai, kuriais pagrįstos pirmosios bylos nuosprendyje išdėstytos išvados, teisiamajame posėdyje pakartotinai netiriami. Įrodymų tyrimas pirmojoje byloje atnaujintas tam, kad būtų ištirti bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmingi duomenys, taip pat duomenys, būtini teisingam kitų nuosprendžio rezoliucinės dalies klausimų išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–P–429/2007).

Dėl inkriminuotų kaltinimų E. P. (BK 259 straipsnio 2 dalis)

E. P. pateikti kaltinimai dėl to, kad jis neturėdamas tikslo platinti įsigijo nedidelį kiekį narkotinių medžiagų. Jo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Teismo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu E. P. pripažino savo kaltę bei nurodė, kad nusprendęs savo reikmėm įsigyti narkotinių medžiagų „Snapchat“ susirado, kur galim jų įsigyti. Nuėjo į sutartį vietą ir iš asmens įsigijo 4 paketėlius už 40 Eur, kuriuos paslėpė savo kojinėse. Vėliau juos sustabdė pareigūnai ir apžiūros metu paketėlius rado jo kojinėse.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atliekant M. Š. slaptą sekimą nustatyta, kad E. P. buvo susitikęs su M. Š. (2 t., b. l. 38-41). Po šio susitikimo atlikus E. P. asmens kratą, jo kojinėse rasti keturi popieriniai paketėliai su galimai narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis (2 t., b. l. 61-67). Atlikus E. P. mobilaus ryšio telefono apžiūrą nustatyta, kad „Snapchat“ programėlėje vyko susirašinėjimas su vartotoju „(duomenys neskelbtini)“, kaip vėliau nustatyta M. Š. (2 t., b. l. 106-116). Specialisto išvada patvirtino, kad ant dviejų lankstinukų, paimtų iš E. P., rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su M. Š. genotipu (2 t., b. l. 180-184), kas patvirtina, jog E. P. narkotines medžiagas įsigijo iš M. Š.. Taip pat E. P. asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką metu atpažino M. Š., kaip asmenį, pardavusį jam narkotinių medžiagų (3 t., b. l. 168-173). Šie teismo posėdžio metu ištirti ir įvertinti įrodymai nekelia abejonių nustatytomis aplinkybėmis, jog E. P. iš M. Š. įgijo narkotinių medžiagų, be to ir patys kaltinamieji patvirtino šias aplinkybes.

Kvalifikuojant asmens padarytą veiką pagal BK 259 straipsnį, būtina nustatyti, kad medžiagos, kuriomis asmuo disponavo, buvo narkotinės ar psichotropinės ir asmuo neturėjo leidimo jomis disponuoti. Specialisto išvadoje konstatuota, kad žalios spalvos sausos, susmulkintos augalinės medžiagos iš 2 vnt. baltos spalvos popieriaus lankstinukų, 2023 m. gegužės 31 d. asmens kratos metu paimtų iš E. P. dešinės kojos kojinės yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurių bendroji masė yra 1,964 g, tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 8,7 %. Žalios spalvos sausos, susmulkintos augalinės medžiagos iš 2 vnt. baltos spalvos popieriaus lankstinukų, 2023 m. gegužės 31 d. asmens kratos metu paimtų iš E. P. kairės kojos kojinės, yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurių bendroji masė yra 1,031 g, tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 8,2 % (2 t., b. l. 175-179). Vadovaujantis I sąrašu „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruotos vaistinio preparato sudėtyje“, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu 2019 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-476, kanapės (antžeminės dalys) yra narkotinė medžiaga. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymų Nr. V-239, dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, kaltinamųjų įgytas narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) kiekis, t. y. masė yra 1,031 g, kas neviršija nedidelio kiekio ribos. Ši aplinkybė yra svarbi kvalifikuojant E. P. veiksmus, nes BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika dėl disponavimo draudžiamomis medžiagomis, kurių masė neviršija nustatytos nedidelio kiekio ribą.

Nusikalstamos veikos kurios inkriminuotos kaltinamajam padaroma tik esant tiesioginei tyčiai. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis žinojo, jog disponuoja narkotinėmis medžiagomis. Vertinant kaltinamųjų veiksmus didelę reikšmę turi subjektyviųjų požymių nustatymas jų veikoje. E. P. šiuo atveju buvo narkotines medžiagas perkantis ir jo veiksmai vertinami kaip narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas ir laikymas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Dėl jam inkriminuotos veikos padarymo kaltu prisipažino ir teisme nurodė, kad labai gailisi padaręs nusikalstamas veikas. Kaltinamojo kaltę be jo paties visiško prisipažinimo pagrindžia ir kiti ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai, t. y. specialistų išvados, liudytojų parodymai, slapto sekimo protokolai, tarnybiniai pranešimai ir kita ištirta bylos medžiaga. E. P. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Dėl inkriminuotų kaltinimų M. Š. (BK 260 straipsnio 1 dalis, 261 straipsnis, 260 straipsnio 1 dalis)

M. Š. pateikti kaltinimai dėl to, kad pardavė A. P. narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis). Teismo posėdžio metu M. Š. pripažino kaltę, bei nurodė, kad įsigydavo narkotinių medžiagų savo reikmėm, taip pat jas parduodavo pažįstamiems. Per „Snapchat“ A. buvo prašęs. Prašė gramo, jis atsvėrė su svarstyklėmis. Susitardavo su žmonėmis per programėlę, susitikdavo, palikdavo. „(duomenys neskelbtini)“ slapyvardis buvo jo. Žinojo, kad A. parduoda, parduodamas su juo susitikęs nebuvo. Taip pat pripažino, jog pardavė narkotines medžiagas E. P., kuris buvo jo pažįstamo kaimyno brolis. Kaltinamasis nepripažino, jog suvokė įsigijančių asmenų amžių bei žinojo, jog jie gali būti nepilnamečiai.

2023 m. gegužės 31 d. atliekant slapto sekimo metu užfiksuota, kaip E. P. atėjo prie namo kur gyvena M. Š. (1 t., b. l. 151). 2023 m. gegužės 31 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atliekant M. Š. slaptą sekimą, buvo užfiksuota, kaip 2023 m. gegužės 31 d. 21.20 val., su M. Š. susitiko du jaunuoliai. Jiems išsiskyrus ir sustabdžius minėtus du jaunuolius, kurie yra nepilnamečiai, pas vieną iš jų - E. P., paslėpta kojinėse, buvo rasti keturi popieriniai paketėliai su augalinės kilmės medžiagomis, galimai narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis (2 t., b. l. 38-41, 61-67). DNR tyrimai patvirtino, kad ant pas E. P. rastų paketėlių buvo M. Š. biologiniai pėdsakai (2 t., b. l. 180-184). Šie įrodymai patvirtina, kad M. Š. pardavė narkotines medžiagas E. P..

2023 m. gegužės 31 d. atliktos kratos pas M. Š. bute ((duomenys neskelbtini)) bei atlikus įvykio vietos apžiūrą, tai yra teritoriją aplink M. Š. gyvenamąją vietą, kur buvo atliekama krata, buvo rasta 145,815 g kanapių, elektronines svarstykles, skirtas narkotinėms medžiagoms sverti, smulkintuvas, folijos ritinėliai, užspaudžiami maišeliai (2 t., b. l. 82-87, 42-52). Teismo posėdžio metu M. Š. pripažino, jog kažkam pabeldus į duris, jis narkotines medžiagas ir svarstykles išmetė pro buto langą, todėl nekyla abejonių, kad įvykio vietoje rastos narkotinės medžiagos priklausė M. Š.. Rastos narkotinės medžiagos, svarstyklės ir pakavimo priemonės patvirtina, kad M. ne tik pats vartojo, bet ir užsiėmė narkotinių medžiagų prekyba.

M. Š. vykdė prekybą naudodamasis „Snapchat“ programėle, kur pasivadino slapyvardžiu „(duomenys neskelbtini)“. Susirašinėdamas per nurodytą programėlę M. Š. susitarė narkotines medžiagas parduoti tiek A. P., tiek E. P.. „Snapchat“ ir „Telegram“ pokalbiai atskleidė, kad M. palaikė nuolatinius ryšius su pirkėjais ir aktyviai prekiavo narkotinėmis medžiagomis (2 t., b. l. 117-145).

Pagal formuojamą teismų praktiką narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu laikomas šių medžiagų atlygintinis ar neatlygintinis perdavimas kitam asmeniui. Platinimas gali būti ne tik šių medžiagų pardavimas, bet ir dovanojimas, davimas už atliktus darbus, paslaugas, davimas skolon ir kita. Pažymėtina, jog teismų praktikoje platinimu pripažintinas ir neatlygintinas narkotinės medžiagos davimas parūkyti kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-286/2006). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. Š. už atlygį pardavė A. P. ir E. P. psichotropines medžiagas, kas atitinka draudžiamų medžiagų platinimo požymius. Kvalifikuojant asmens padarytą veiką pagal BK 260, 259 straipsnius, būtina nustatyti, kad medžiagos, kuriomis asmuo disponavo, buvo narkotinės ar psichotropinės ir asmuo neturėjo leidimo jomis disponuoti. Specialisto išvadoje konstatuota, kad pas E. P., M. K. bei įvykio vietoje rastos medžiagos yra narkotinės (2 t., b. l. 24-28, 175-179, 3 t., b. l. 1-13).

Nusikalstama veika, kuri inkriminuota kaltinamajam padaroma tik esant tiesioginei tyčiai. Atsižvelgiant į narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybes, į tai, kad prekės buvo supakuotos ir pasvertos, mokestis už jas žinomas, nekyla abejonių, jog M. Š. suprato prekiaujantis narkotinėmis medžiagomis ir norėdamas turėti finansinės naudos, jomis sąmoningai prekiavo. Darytina išvada, kad kaltinamojo kaltė pagrindžia kitų kaltinamųjų parodymai, ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai, t. y. specialistų išvados, liudytojų parodymai, slapto sekimo protokolai, tarnybiniai pranešimai ir kita ištirta bylos medžiaga.

Teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-191/2009, 2K-252/2010, 2K-395/2010, 2K-18/2012) pripažįstama, kad už BK 261 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra baudžiamas asmuo, platinęs narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam nepilnamečiui. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tuo atveju, kai teismas nustato, kad kaltininkas suvokė, jog asmuo, kuriam jis platino narkotines ar psichotropines medžiagas, yra nepilnametis. Šios bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog M. Š. suprato medžiagas platinęs nepilnamečiui. Teismo posėdžio metu E. P. nurodė, kad su Š. bendravo tik medžiagų įsigijimo, su juo kitais klausimais nebendravo, neturėjo bendru pažįstamų. Įvykio metu E. P. buvo 17 metų ir beveik 8 mėnesių amžiaus, tai yra iki pilnametystės jam trūko tik kelių mėnesių. Byloje nėra duomenų, kad M. Š. iki šio įvykio pažinojo E., galėjo žinoti, koks jo amžius. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad įvykio metu E. buvo beveik pilnametis, teismas laiko, kad M. Š. galėjo nesuprasti bendraujantis su nepilnamečiu, todėl jo veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 261 straipsnį. Teismui konstatavus, jog narkotines medžiagas M. Š. pardavė E. P., iš kaltinimo šalintina aplinkybė, jog pardavė nepilnamečiui, ir veika perkvalifikuotina pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, kitas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Spręsdamas bausmės skyrimą kaltinamajam M. K. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarymo aplinkybes, į tai, kad jis padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nėra. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. K. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas. Mokosi, nevedęs, turi pastovią gyvenamąją vietą. Duomenų apie registravimą priklausomybės ligų centre, narkologinio kabineto įskaitoje ar, kad būtų gydytas psichiatrinėje ligoninėje nėra. M. K.nusikalstamą veiką – baudžiamąjį nusižengimą - padarė pirmą kartą, pažeidimo metu buvo nepilnametis, neteistas, administracine tvarka baustas, prisipažino padaręs įstatymu uždraustą veiką ir gailisi. Aptarti kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys, leidžia spręsti jog yra pagrindas manyti, kad M. K.laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl yra įstatyme numatyti pagrindai jo atžvilgiu taikyti BK 93 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemones numatytas BK 82 straipsnyje. M. K. parinktina auklėjamojo poveikio priemonė - elgesio apribojimas 6 mėnesių terminui, paskiriant BK 87 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą įpareigojimą, bei BK 67 straipsnio 4 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programoje.

Kaltinamojo G. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas, spręsdamas G. G. baudžiamosios atsakomybės klausimą, t. y. bausmės ir jos dydžio parinkimą, įvertina jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kilusius realius padarinius, motyvus, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei visas kitas svarbias aplinkybes. Kaltinamojo G. G. padaryta nusikalstamas veika yra pavojinga, priešinga teisei ir baudžiamajame įstatyme numatyta nusikalstama veika. Vadovaujantis BK 11 straipsniu, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 261 straipsnyje – narkotinių medžiagų platinimas nepilnamečiams, traktuotina kaip tyčinio pobūdžio labai sunkus nusikaltimas. Individualizuodamas bausmę teismas taip pat privalo įvertinti kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis G. G. neteistas, administracine tvarka baustas, dirbantis. Nagrinėjamoje byloje, svarstant bausmės skyrimo kaltinamajam klausimą, reikšminga ir aktualu yra tai, jog už nusikalstamos veikos, numatytos BK 261 straipsnyje, padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatyta vienintelė ir itin griežta bausmė – laisvės atėmimas nuo trejų iki dvylikos metų.

BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nurodytas bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, jog šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015); taikant kaltininkui baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę ir jos resocializacijos poreikius; laisvės atėmimo bausmė skiriama ir tam tikra jos trukmė parenkama tik tada, kai tokia priemonė yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atsižvelgiant taip pat ir į kaltininko asmenybę, ir kai tai yra tikrai būtina (kitos teisinės priemonės yra aiškiai nepakankamos) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-536/2014, 2K-204-942/2015, 2K-24-689/2019).

Nagrinėjamoje byloje atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamasis G. G. yra jauno amžiaus – veikos padarymo metu buvo neseniai sulaukęs pilnametystės, jo socialinė branda, aplinka, asmenybė, vertybės dar tik formuojasi. Taip pat teismas, atkreipia dėmesį, jog nusikalstamos veikos padarymo metu G. G. buvo neteistas, be to, už nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis, padarymą yra teisiamas pirmą kartą, 1 metų laikotarpyje yra baustas už administracinio nusižengimą. Šiuo metu kaltinamasis dirba. Sprendžiant klausimą dėl G. G. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio, svarbu atsižvelgti ir į tai, jog psichotropines medžiagas perdavė tik vieną kartą ir tai buvo nedidelis šių medžiagų kiekis. Taip pat būtina įvertinti, jog medžiagas kaltinamasis perdavė kito asmens prašymu, pats medžiagų platinimo neiniciavo, tai nebuvo su finansine nauda susijęs savanaudiškas elgesys. Pažymėtina ir tai, jog nusikalstami veiksmai sunkių pasekmių nesukėlė. Nors šios aplinkybės nėra išimtinės BK 54 straipsnio 3 dalies prasme, tačiau pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta, jog švelnesnė bausmė gali būti skiriama nustačius tik kokias nors išimtines aplinkybes. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra išaiškinta ir tai, jog rekomendacijos teismams nuosprendžiuose nurodyti išimtines aplinkybes, dėl kurių BK straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui nereikia suprasti kaip reikalavimo nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes; BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-382/2012, 2K-348/2013). BK 261 straipsnio sankcijoje numatyta vienintelė galima skirti bausmė – laisvės atėmimas, kurios minimalus terminas nustatytas 3 metai. Vertinant kaltinamojo G. G. asmenybę, atliktus veiksmus, laikytina, jog stiprių, susiformavusių moralinių nuostatų bei vertybių, gyvenimiškos patirties dar neturinčio G. G. veiksmai iš esmės buvo nulemti lengvabūdiško požiūrio į įstatymo saugomas vertybes, neįvertinus veikų pavojingumo bei iš jų kylančios baudžiamosios atsakomybės griežtumo. Manytina, kad šiuo metu kaltinamasis suvokė savo nusikalstamų veiksmų pavojingumą, savo nusikalstamus veiksmus vertina kritiškai ir padarė reikiamas išvadas. Manytina, jog teisminis baudžiamasis procesas ir griežtos realios laisvės atėmimo bausmės grėsmė padarė įtakos G. G..

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia esant pagrindui taikyti kaltinamojo G. G. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalį ir už BK 261 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskiriant šio straipsnio sankcijoje nenumatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (be intensyvios priežiūros), šios bausmės trukmę nustatant 1 metus ir 6 mėnesius, su nurodytais įpareigojimais.

G. G. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje, pradėjus vykdyti bausmę panaikintina.

Spręsdamas bausmės skyrimą kaltinamajam E. P. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarymo aplinkybes, į tai, kad jis padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nėra. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. P. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas. Mokosi, nevedęs, turi pastovią gyvenamąją vietą. Duomenų apie registravimą priklausomybės ligų centre, narkologinio kabineto įskaitoje ar, kad būtų gydytas psichiatrinėje ligoninėje nėra. E. P.nusikalstamą veiką – baudžiamąjį nusižengimą - padarė pirmą kartą, pažeidimo metu buvo nepilnametis, neteistas, administracine tvarka baustas, prisipažino padaręs įstatymu uždraustą veiką ir gailisi. Aptarti kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys, leidžia spręsti jog yra pagrindas manyti, kad E. P.laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl yra įstatyme numatyti pagrindai jo atžvilgiu taikyti BK 93 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemones numatytas BK 82 straipsnyje. E. P. parinktina auklėjamojo poveikio priemonė - elgesio apribojimas 6 mėnesių terminui, paskiriant BK 87 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą įpareigojimą, bei BK 67 straipsnio 4 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programoje.

Skiriant bausmę A. P. atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų, pavojingumo laipsnį, padarymo aplinkybes, į tai, kad jis padarė nusikaltimą priskiriamą sunkių (BK 260 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 ir 6 dalys). A. P. neteistas, administracine tvarka baustas, yra jauno amžiaus. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis nevedęs, dirbantis. Duomenų apie registravimą priklausomybės ligų centre, narkologinio kabineto įskaitoje ar, kad būtų gydytas psichiatrinėje ligoninėje nėra. Už nusikalstamos veikos numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje padarymą numatytas terminuotas laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų. Tačiau, BK 54 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismų praktikoje, aiškinant teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, pabrėžiama, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-456/2013). Taigi, atsižvelgus į tai, kad A. P. neteisėtas elgesys pasireiškė tuo, kad jis padėjo pažįstamam įsigyti draudžiamų medžiagų veikdamas kaip tarpininkas, jis pats iš šių veiksmų naudos neturėjo, tai nėra jo pajamų šaltinis, įvertinus aplinkybių visumą darytina išvada, kad tokį A. P. elgesį sąlygojo lengvabūdiškas požiūris į įstatymo saugomas vertybes, į galimas pasekmes platinant narkotines medžiagas, jų sukeliamą žalingą poveikį. Byloje nustatyta, kad išplatintos medžiagos kiekis nėra didelis. Visos aptartos aplinkybės rodo, kad kaltininkas nėra tiek pavojingas, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik skiriant laisvės atėmimo bausmę, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Laisvės atėmimo bausmės paskyrimas (net ir minimalios) aiškiai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams bei bausmės paskirčiai, todėl yra pagrindas A. P. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytą teisingumo principą ir paskirti jam švelnesnę, nei įstatymo numatytą bausmę – laisvės apribojimą, skiriant jam įpareigojimus ir draudimus.

A. P. už veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį skirtinas laisvės apribojimas, kuris apėmimo būdu bendrintinas su bausme, paskirta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

A. P. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę panaikintina.

Skiriant bausmę M. Š. atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų, pavojingumo laipsnį, padarymo aplinkybes, į tai, kad jis padarė dvi nusikaltimas veikas priskiriamas sunkių (BK 260 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 ir 6 dalys). M. Š. neteistas, administracine tvarka baustas, yra jauno amžiaus. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis nevedęs, dirbantis. Proceso metu nustatyta, kad inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (4 t., b. l. 169-174). Už nusikalstamos veikos numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje padarymą numatytas terminuotas laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų. Tačiau, BK 54 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismų praktikoje, aiškinant teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, pabrėžiama, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-456/2013). Taigi, atsižvelgus į tai, kad M. Š. elgesį sąlygojo lengvabūdiškas požiūris į įstatymo saugomas vertybes, į galimas pasekmes platinant narkotines medžiagas, jų sukeliamą žalingą poveikį. Byloje nustatyta, kad išplatintos medžiagos kiekis nėra didelis. Visos aptartos aplinkybės rodo, kad kaltininkas nėra tiek pavojingas, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik skiriant laisvės atėmimo bausmę, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Laisvės atėmimo bausmės paskyrimas (net ir minimalios) aiškiai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams bei bausmės paskirčiai, todėl yra pagrindas M. Š. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytą teisingumo principą ir paskirti jam švelnesnę, nei įstatymo numatytą bausmę – laisvės apribojimą, skiriant jam įpareigojimus ir draudimus.

M. Š. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę panaikintini.

V. Daiktiniai įrodymai ir kiti klausimai

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veik tirti ir nagrinėti, klausimas spręstinas BPK 94 straipsnio tvarka, tai yra:

1. M. K. mobiliojo ryšio telefonas „Redmi 9A“, su SIM kortele, - nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas savininkui M. K.;

2. G. G. priklausantys mobilieji telefonai „Samsung Duos“ ir „Xaomi Redmi 11“ su SIM kortelėmis, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini savininkui G. G.;

3. A. P. mobiliojo ryšio telefonas „Samsung S20“, su SIM kortele, - nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas savininkui A. P.;

4. E. P. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „Redmi 9“, su SIM kortele, - nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas savininkui E. P.;

5. M. Š. priklausantis mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy A53 5G“, - nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas savininkui M. Š.;

6. Iš M. K. paimtas smulkintuvas, plastikinis indelis ir plastikinė plėvelės pakuotė – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, kaip menkaverčiai;

7. Pas E. P. rasti po tyrimo likę tušti popieriaus lankstinukai, - nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, kaip menkaverčiai;

8. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodinėjama, kad iš M. Š. paimti pinigai (97 eurai ir 60 centų) yra gauti nusikalstamu būdu, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini savininkui M. Š.;

9. Iš M. Š. paimti tušti plastikiniai užspaudžiami maišeliai (92 vnt.), folijos ritinėlis bei tušti šaldymui skirti maišeliai (19 vnt.), smulkintuvai (trintuvės), 2 vnt.; tuščias įvairiaspalvis „EUROKOS“ žurnalo lapo lankstinukas, plastikinis „(duomenys neskelbtini)“ maišelis su žalios spalvos stikline vandens pypkė (sudaužyta), - nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, kaip menkaverčiai.

10. M. Š. seilių ir abiejų rankų bei delnų pavyzdžiais, E. P. seilių pavyzdys, - nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini prie bylos;

11. Kompaktinis diskas DVD-R su iš A. P. priklausančio mobiliojo ryšio telefono „Samsung S20“, ir SIM kortelės perkeltais duomenimis, - nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini prie bylos;

12. Kompaktinis diskas CD-R su M. Š. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu užfiksuotais pokalbiais, - nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini prie bylos;

13. Kompaktiniai diskai DVD-R, 3 vnt., su M. K. ir E. P. įtariamojo apklausos metu darytais vaizdo ir garso įrašais, - nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini prie bylos.

VI. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo

Kauno apygardos teisme buvo gautos patikslintos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) pažymos dėl patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje. Jose nurodoma, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam G. G. buvo patirtos 797,72 Eur dydžio išlaidos, kaltinamajam M. Š. – 429,17 Eur.

Gynėjai šioje byloje kaltinamiesiems M. Š. ir G. G. paskirti 2024 m. kovo 4 d. Kauno apygardos teismo nutartimi BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistųjų turtinę padėtį, gali išieškoti iš jo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į kaltinamųjų turtinę padėtį, į tai, kad gynėjų dalyvavimas pripažintas būtino teismo iniciatyva, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl kaltinamųjų gynimo pirmosios instancijos teisme iš kaltinamųjų nepriteistinos, kadangi tai nepagrįstai apsunkintų kaltinamųjų padėtį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu

nusprendžia:

M. K.pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 93 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais, BK 67 straipsnio 4 dalimi, skirti:

1) auklėjamojo poveikio priemones - elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant:

- būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ar mokslu.

2) baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programoje.

G. G. pripažinti kaltu pagal BK 261 straipsnį ir taikant BK 54 straipsnio 3 dalimi skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams (be intensyvios priežiūros), įpareigojant jį per bausmės atlikimo terminą:

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- mokytis, dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis;

- uždrausti visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Paskirti BK 67 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti per paskirtos bausmės terminą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos.

G. G. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

E. P. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 93 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais, BK 67 straipsnio 4 dalimi, skirti:

1) auklėjamojo poveikio priemones - elgesio apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant:

- būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ar mokslu.

2) baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programoje.

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams (be intensyvios priežiūros), įpareigojant per bausmės atlikimo terminą:

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- mokytis, dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis;

- uždrausti visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Paskirti BK 67 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti per paskirtos bausmės terminą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos.

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams (be intensyvios priežiūros).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 5 dalies 2 punktu paskirtas bausme subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams (be intensyvios priežiūros), įpareigojant per bausmės atlikimo terminą:

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- mokytis, dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis;

- uždrausti visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Paskirti BK 67 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti per paskirtos bausmės terminą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos.

A. P. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 3 d. veika), ir taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams (keturiems) mėnesiams (be intensyvios priežiūros), įpareigojant per bausmės atlikimo terminą:

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- mokytis, dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis;

- uždrausti visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Paskirti BK 67 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti per paskirtos bausmės terminą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos.

M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje (2023 m. gegužės 31 d. veika), ir taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams (keturiems) mėnesiams (be intensyvios priežiūros), įpareigojant per bausmės atlikimo terminą:

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- mokytis, dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis;

- uždrausti visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Paskirti BK 67 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti per paskirtos bausmės terminą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams (be intensyvios priežiūros), įpareigojant per bausmės atlikimo terminą:

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- mokytis, dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis;

- uždrausti visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Paskirti BK 67 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti per paskirtos bausmės terminą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos.

M. Š. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. M. K. mobiliojo ryšio telefoną „Redmi 9A“, su SIM kortele, - nuosprendžiui įsiteisėjus palikti savininkui M. K.;

2. G. G. priklausančius mobiliuosius telefonus „Samsung Duos“ ir „Xaomi Redmi 11“ su SIM kortelėmis, - nuosprendžiui įsiteisėjus palikti savininkui G. G.;

3. A. P. mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S20“, su SIM kortele, - nuosprendžiui įsiteisėjus palikti savininkui A. P.;

4. E. P. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Redmi 9“, su SIM kortele, - nuosprendžiui įsiteisėjus palikti savininkui E. P.;

5. M. Š. priklausantį mobilojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A53 5G“, - nuosprendžiui įsiteisėjus palikti savininkui M. Š.;

6. Iš M. K. paimtus smulkintuvą, plastikinį indelį ir plastikinę plėvelės pakuotę – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, kaip menkaverčius;

7. Pas E. P. rastus po tyrimo likusius tuščius popieriaus lankstinukus, - nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, kaip menkaverčius;

8. Iš M. Š. paimtus pinigus (97 eurai ir 60 centų), - nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkui M. Š.;

9. Iš M. Š. paimtus tuščius plastikinius užspaudžiamus maišelius (92 vnt.), folijos ritinėlį bei tuščius šaldymui skirtus maišelius (19 vnt.), smulkintuvus (trintuves), 2 vnt.; tuščius įvairiaspalvius „(duomenys neskelbtini)“ žurnalo lapo lankstinukus, plastikinį „(duomenys neskelbtini)“ maišelį su žalios spalvos stikline vandens pypke (sudaužyta), - nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, kaip menkaverčius.

10. M. Š. seilių ir abiejų rankų bei delnų pavyzdžiais, E. P. seilių pavyzdys, - nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos;

11. Kompaktinį diską DVD-R su iš A. P. priklausančio mobiliojo ryšio telefono „Samsung S20“, ir SIM kortelės perkeltais duomenimis, - nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos;

12. Kompaktinį diską CD-R su M. Š. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu užfiksuotais pokalbiais, - nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos;

13. Kompaktinius diskus DVD-R, 3 vnt., su M. K. ir E. P. įtariamojo apklausos metu darytais vaizdo ir garso įrašais, - nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymų iš kaltinamųjų priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nedalyvavusiam paskelbime kaltinamajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuorašo išsiuntimo dienos, suimtam – nuo nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka). Bylos nagrinėjime nedalyvavusiam kaltinamajam apskundimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įteikimo jo gynėjui dienos.