- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-01
- Bylos Nr.
- e2A-174-357/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05074-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Manguro slėnis“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rivona“
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės ir Egidijaus Mockevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Manguro slėnis“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rivona“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Manguro slėnis“ dėl skolos priteisimo ir iškeldinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Rivona“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Manguro slėnis“ 21871,56 Eur skolą, 178,22 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, bei iškeldinti atsakovę UAB „Manguro slėnis“ su visais jai priklausančiais daiktais iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. rugpjūčio 8 d. išnagrinėjo civilinę bylą dokumentinio proceso tvarka ir priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo visiškai patenkino ieškovės ieškinį.
2. Atsakovė UAB „Manguro slėnis“ pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad atsakovė su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 8 d. preliminariu sprendimu ir ieškovo ieškiniu nesutinka. Atsakovė nurodė, kad 2015 m. lapkričio mėn. 16 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią šalys susitarė dėl patalpų nuomos kainos 2800 Eur be PVM, bei kitų sąlygų ir kurią atsakovė visą laikotarpį vykdė tinkamai. 2017 m. birželio 15 d. buvo pasirašytas Susitarimas prie Sutarties, kur ieškovės iniciatyva atsakovei buvo padidintas nuomos mokestis iki 2900 Eur plius PVM. 2017 m. gruodžio 4 d. atsakovė elektroniniu paštu gavo pasirašymui naują Susitarimą, pagal kurį ieškovė inicijavo nuomos kainos pakėlimą iki 3200 Eur plius PVM, nors pagal nuomos Sutartį tokios teisės neturėjo. Atsakovė šį Susitarimą pasirašyti atsisakė. 2018-03-16 ieškovė atsiuntė pranešimą dėl Sutarties nutraukimo nuo 2018-05-30. Nuomos mokestis paskaičiuotas du kartus už gegužės mėnesį, atsakovė nuo 2018 m. birželio mėnesio nėra PVM mokėtojas, todėl nuomos kaina turi būti paskaičiuota be PVM, tuo labiau, kad ieškovė PVM sąskaitų – faktūrų už birželio ir liepos mėnesį neišrašė ir į biudžetą PVM mokesčio nesumokėjo. Be to, ieškovė 2017-05-11 atjungė elektros energijos tiekimą, jis nėra atnaujintas iki šiol, patalpos užrakintos, atsakovė jomis negali naudotis, todėl ieškovė nuo tada neturi teisės reikalauti jokio nuomos mokesčio.
3. Atsakovė pažymėjo, kas sutinka, jog buvo skolinga patalpų nuomos mokestį už 2018 m. balandžio mėn. 3509 Eur bei už gegužės mėnesį iki 11 d., t.y. iki elektros atjungimo – 1131,93 Eur, viso 4640,93 Eur, tačiau 2018-08-19 atsiskaitė ieškovei pranešdama apie įsiskolinimų įskaitymą. Be to, atsakovė yra sumokėjusi 2800 Eur depozitą, kuris turėjo būti panaudotas atsakovės įsiskolinimo padengimui, nes ieškovė atsakovei jo iki šiol negrąžino. Ieškovė atsakovei pagal sutartį teikė tik patalpų nuomos paslaugas, kitas paslaugas, reikalingas atsakovės veiklai vykdyti, teikė UAB „Norfos mažmena“ pagal PVM sąskaitas - faktūras sumai 4326,56 Eur, kurias ieškovė pateikia teismui, kaip pagrindą skolai priteisti, išrašė UAB „Norfos mažmena“, todėl ieškovė neturi jokio juridinio pagrindo reikalauti skolų apmokėjimo kitos įmonės vardu, dėl ko atsakovė nėra skolinga ieškovei. Be to, 2018-08-16 antstolis Tomas Ubartas ieškovės prašymu, vykdydamas teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, areštavo visą turtą esantį ginčo patalpose, turto saugotoju paskirdamas ieškovę, todėl patalpų atlaisvinimas nepriklauso nuo atsakovės valios, dėl to atsakovės iškeldinimo klausimas tapo neaktualus, o ieškovės reikalavimas atmestinas.
Atsiliepimas
4. Ieškovė atsiliepime į pareikštus atsakovės prieštaravimu nurodė, kad su atsakovės prieštaravimais nesutinka. Ieškovė neinicijavo nuomos kainos pakėlimo, o pačios šalys nuomos sutarties 3.3 punktu susitarė, kad kiekvienais metais nuomos mokestis bus perskaičiuojamas atsižvelgiant į VKI ir tai gali būti įgyvendinama vienašališkai rašytiniu pranešimu, atsakovė tokį pranešimą gavo 2017-12-04. Nors nuomos sutartis nutraukta 2018-05-30, tačiau atsakovė patalpų neatlaisvino, todėl privalo mokėti ne tik už balandžio ir gegužės mėnesius, kuriems buvo išrašytos PVM sąskaitos – faktūros, bet ir už kitus mėnesius, t. y., birželio, liepos ir rugpjūčio, iki ieškinio padavimo dienos. Atsakovė ieškovei nepranešė, kaip to reikalauja nuomos sutarties 8.4 punktas, apie tai, kad nėra PVM mokėtoja, todėl privalo mokėti nuomos mokestį su PVM. Dėl elektros atjungimo argumentai nėra skiriami ieškovei, todėl atmestini. Ieškovė neįskaitė depozito į įsiskolinimą, nes nuomos sutarties 3.7 punkte numatyta, jog nuomininkui netinkamai vykdant šią sutartį, nuomotojas turi teisę iš šios sumos išskaičiuoti ir padengti bet kokias nuomininko prievoles pagal šią sutartį, įskaitant, bet tuo neapsiribojant, įsiskolinimą, nuostolius, atlaisvinimo išlaidas, netesybas. Todėl ieškovė neturi pareigos depozitą įskaityti tik į įsiskolinimą. Atsakovės atliktas įskaitymas neteisėtas, nes ieškovė nurodė, jog nuomos sutarties nutraukimo pagrindas – 4.2.3 punktas, o atsakovė įskaitydama remiasi nuomos sutarties 4.5 punktu, kuris nėra aktualus.
Šalies argumentai
5. Ieškovė UAB „Rivona“ pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo iš atsakovės UAB „Manguro slėnis“ prašė priteisti 21054 Eur skolą, 205,93 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, bei iškeldinti atsakovę su visais jai priklausančiais daiktais iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 8 d. preliminarų sprendimą pakeitė ir jo rezoliucinę dalį išdėstė taip: ieškinį tenkinti iš dalies, ieškovei UAB „Rivona“ priteisti iš atsakovės UAB „Manguro slėnis“ 11468 Eur skolą, 205,93 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (11673,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-08-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 207 Eur žyminį mokestį, bei iškeldinti atsakovę UAB „Manguro slėnis“ su visais jai priklausančiais daiktais iš ieškovei UAB „Rivona“ nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
7. Teismas nurodė, kad priimdamas preliminarų sprendimą, ieškovei iš atsakovės priteisė nuomos mokestį už 5 mėnesius, t. y. 17545 Eur, todėl sutiktina su atsakovės argumentais, jog prašymas priteisti nuomos mokestį už rugsėjo mėnesį tikrai išeina už pradinio ieškinio ribų ir jau yra reikalavimo padidinimas, todėl dėl jo priteisimo šioje byloje negali būti sprendžiama.
8. Teismas nurodė, kad iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutarties matyti, kad ieškovės prašymu, atsakovės atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės - areštuota ne didesnei nei 22049,78 Eur sumai atsakovės kilnojamasis, nekilnojamasis turtas, piniginės lėšos ir turtinės teisės. Iš 2018 m. rugpjūčio 16 d. antstolio Tomo Ubarto turto aprašo matyti, kad negyvenamose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), 22049,78 Eur sumai buvo areštuota kilnojamojo turto, kurio saugotoju buvo paskirta ieškovė, todėl akivaizdu, kad iki minėtos datos atsakovė neatlaisvino ginčo patalpų, nors buvo ne kartą dėl to įspėta, o nuo minėtos datos ji jau negali savo noru ir gera valia atlaisvinti patalpų dėl taikomų teismo apribojimų. Minėtas aplinkybes teismo posėdyje ir savo 2018-10-24 rašytiniuose paaiškinimuose pripažįsta ir pati ieškovė. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, manytina, jog atsakovė, laiku gera valia neatlaisvinusi ginčo patalpų, privalo ieškovei už naudojimąsi jai nuosavybės teise priklausančiomis ginčo patalpomis sumokėti nuomos mokestį už 2018 m. balandžio, gegužės, birželio, liepos mėnesius ir pusė rugpjūčio mėnesio (iki 2018-08-16), t. y., iki tada, kai faktiškai baigėsi nuomos santykiai, ką abi šalys pripažįsta, be to, už rugpjūčio mėnesį jau ieškinio pareiškimo dieną atsakovė turėjo mokėti nuomos mokestį avansu, kaip tai numatyta Nuomos sutarties 3.5 p.
9. Teismas nurodė, kad nors ieškovė nurodo, jog atsakovė nepakankamai su ieškove bendradarbiavo, nepranešė, jog nėra PVM mokesčio mokėtoja, tačiau sutiktina su atsakovės argumentais, jog ją išregistravus iš pridėtinės vertės mokesčių mokėtojų, jai nuo 2018 m. birželio mėnesio PVM neturi būti skaičiuojamas paskaičiuojant nuomos mokestį už ginčo patalpas.
10. Teismas pažymėjo, kad abi šalys pripažįsta, jog ieškovei atsakovė, sudarydama Nuomos sutartį, yra sumokėjusi 2800 Eur depozitą. Nurodė, kad sutinka su atsakovės argumentais, šiai dienai ieškovė reikalavimo dėl žalos atlyginimo atsakovei nėra pareiškusi ar pateikusi tai patvirtinančių dokumentų, ar ateityje atsiras dėl to žala, ar bus reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, ne šios bylos dalyko klausimas, tai yra už pareikšto ieškinio ribų ir galimai kitos bylos dalyko klausimas, todėl 2800 Eur įskaitytini į skolą. Visi atsakovės argumentai, pareikšti dėl elektros energijos tiekimo į ginčo patalpas nutraukimo, komunalinių ir rinkodaros mokesčių, turi būti reiškiami ne ieškovei, o kitai bendrovei, kuri šioje byloje nėra šalimi, tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl nenagrinėtini.
11. Teismas nurodė, kad remiantis Nuomos sutarties 4.2.3. punktu ieškovė 2018-04-19 inicijavo vienašalį nuomos sutarties nutraukimą dėl laiku nesumokėtų nuomos mokesčių, kurio atsakovė neginčija. Be to, ieškovė pateikė teismui kaip įrodymą atsakovės apyvartą, kurioje matoma, kad 2017-03-09 praleisdama visus Nuomos sutarties vykdymo terminus atsakovė nuolat laiku nesumokėdavo nuomos mokesčių, todėl ieškovė rėmėsi Nuomos sutarties 4.2.3. punktu ir 2018-04-19 inicijavo vienašalį nuomos sutarties nutraukimą dėl laiku nesumokėtų nuomos mokesčių. Atsakovė neginčija, jog vėlavo atsiskaityti su ieškove, patvirtina ir neginčija fakto, kad yra skolinga patalpų nuomos mokesčius už 2018 m. balandžio bei gegužės mėn., kurių nėra sumokėjusi iki šiol. Todėl sutiktina su ieškovės argumentais, kad atsakovės 2018-08-19 pranešime dėl tarpusavio įskaitymo įsiskolinimo argumentas dėl įskaitymo šiam ginčui nėra aktualus, kadangi atsakovė rėmėsi Nuomos sutarties 4.5. punktu, kuris įtvirtina galimybę šalims nutraukti vienašališkai sutartį be jokios priežasties, tik po 36 mėn. po Nuomos sutarties pasirašymo bei sumokant 5800 Eur baudą. Atitinkamai, kadangi Nuomos sutarties nutraukimo pagrindas, kurį ieškovė aiškiai ir argumentuotai išdėstė tiek teismo posėdyje, tiek ieškinyje, yra laiku nesumokėti ir visiškai nesumokėti nuomos mokesčiai (Nuomos sutarties 4.2.3. punktas), todėl atsakovės 2018-08-19 pranešimas dėl tarpusavio įskaitymo įsiskolinimo nėra pagrįstas bei aktualus, nes ji remiasi ne tuo Nuomos sutarties punktu.
12. Teismas atmesdamas atsakovės argumentą, jog ieškovė byloje nepareiškė ieškinio reikalavimo dėl atsakovės atlikto įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, dėl to šio įskaitymo teisėtumas nėra bylos nagrinėjimo dalykas, pažymėjo, kad tai dokumentinis procesas ir ieškovė negali keisti ieškinio pagrindą ar dalyką, didinti ieškinio reikalavimus, kas būtų padaryta, jeigu būtų pareikštas toks reikalavimas, be to, minėtą aplinkybę atsakovė nurodė tik atsikirsdama į ieškinio reikalavimus, t. y., po preliminaraus sprendimo priėmimo savo prieštaravimuose, įskaitymą atliko taip pat po preliminaraus sprendimo priėmimo, o teismas, spręsdamas dėl skolos dydžio, turi tai vertinti. Atsakovė prieštaravimuose nurodė, jog nesutiko ir nesutinka su prašoma priteisti skola, atlikus įskaitymą, ji ieškovei neskolinga, tai aiškiai išreiškė, nurodydama, jog ieškovės reikalavimas nebuvo pagrįstas, apibrėžtas, galiojantis ir vykdytinas, todėl prašo panaikinti teismo priimtą preliminarų sprendimą, dėl ko akivaizdu, jog dėl minėtų sumų tarp šalių dar iki bylos iškėlimo yra kilęs ginčas, reikalavimas ginčijamas, todėl atsakovė jau po ieškinio priėmimo teisme (2018-08-08) 2018-08-19 negalėjo įskaityti savo priešpriešinių reikalavimų ieškovei, dėl ko pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką teismas, net ir nesant priešpriešinio kitos šalies reikalavimo, turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą ir spręsti, ar atsakovės atliktas įskaitymas teisėtas.
13. Teismas nurodė, kad CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisme ginčijamus reikalavimus draudžiama įskaityti dėl to, kad jie nėra aiškūs ir apibrėžti, ir tokių reikalavimų įskaitymas negalimas tol, kol teismas nepatvirtina atitinkamo reikalavimo pagrįstumo bei jo dydžio. Byloje nustatyta, jog atsakovė ginčija skolą, atlikusi įskaitymą, ji mano, kad neskolinga, ieškovė visai nepripažįsta, jog privalo mokėti netesybas už Nuomos sutarties nutraukimą, todėl akivaizdu, jog abi šalys apskritai ginčija prievolę viena kitai, todėl šiuo atveju turi būti taikomas įskaitymo draudimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad 2018-08-19 atsakovės atliktas įskaitymas neatitinka jam keliamų sąlygų, prieštarauja CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatoms, todėl pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu ab initio (CK 1.81 str. 1 d.).
14. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei remiantis 2015 m. lapkričio mėn. 16 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3.3. punktu dėl nuomos mokesčio perskaičiavimo vienašališku Nuomotojo rašytiniu pranešimu nuo 2017-06-15, laikant, kad nuomos mokestis be PVM yra 2900 Eur, su kuo sutinka ir atsakovė, ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistina 11468 Eur (3509 + 3509 + 2900 + 2900 + 1450 - 2800) skolos - nuomos mokesčio už 2018 m. balandžio, gegužės, birželio, liepos mėnesius ir už pusė rugpjūčio mėnesio (iki 2018-08-16). Kitoje dalyje ieškinys dėl nuomos mokesčio priteisimo atmestinas.
15. Teismas nurodė, kad tiek iš antstolio Tomo Ubarto 2018 m. birželio 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, tiek iš antstolio Tomo Ubarto 2018 m. rugpjūčio 16 d. turto aprašo matyti, jog atsakovė gera valia neatlaisvino patalpų, nors apie tai ne kartą buvo įspėta, todėl turi būti iškeldinta su visais jai priklausančiais daiktais iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), priešingu atveju bus pažeidžiami ieškovės, kaip turto savininkės, teisės ir teisėti interesai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
17. Atsakovė UAB „Manguro slėnis“ apeliaciniu skundu prašo 2018 m. lapkričio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimą pakeisti iš dalies: dalyje dėl 9627,07 Eur nuomos mokesčio priteisimo ieškinį atmesti, dalyje dėl atsakovės iškeldinimo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
17.1. Priimdamas sprendimą teismas nesigilino, netyrė faktinių aplinkybių ir neargumentavo dėl solidarios ieškovės ir UAB „Norfos mažmena“ atsakomybės vykdant Nuomos sutartį, kas sąlygojo neteisingo sprendimo priėmimą. Pasirašius nuomos sutartį, šalys susitarė, kad sąskaitas už komunalines paslaugas išrašinės, bei sutartį solidariai su ieškove vykdys ieškovės įmonių grupei priklausanti įmonė UAB „Norfos mažmena“, todėl ir atsakomybė dėl elektros atjungimo bei patalpų atitinkančių nuomos sutartį nepateikimo ieškovės ir UAB „Norfos mažmena“ yra solidari. Atsakovė niekada nėra nei derėjusis, nei sudariusi jokių kitų sutarčių dėl paslaugų tiekimo į ginčo patalpas su UAB „Norfos mažmena“. Tokių įrodymų teismui nepateikė ir ieškovė, nors abi įmonės valdomos tos pačios administracijos. Sąskaitos už komunalines paslaugas buvo išrašomos tik remiantis nuomos sutarties p.3.8. Be to sutarties vykdymo solidarumą įrodo ir tas faktas, kad ieškovė pirminiame ieškinyje bandė prisiteisti UAB „ Norfos mažmena“ kreditorinį reikalavimą atsakovei. Taigi akivaizdu, kad ieškovė ir UAB „Norfos mažmena“ sutartį vykdė solidariai, o tik pajamas iš sutarties gavo atskirai, todėl ieškovė kartu su UAB „Norfos mažmena“ yra atsakinga už elektros atjungimo faktą.
Atsiliepimas
17.2. Atsakovė, tiek savo 2018-08-14 prieštaravimuose, tiek 2018-10-23 atsiliepime į patikslintą ieškinį pateikė įrodymus, kad elektros energija nuo 2018-05-11 ginčo patalpose buvo atjungta. To fakto ieškovė neginčijo, šio fakto buvimą nustatė ir teismas. Esant šioms faktinėms aplinkybėms, bei remdamasis CK 6.487 straipsnio 1 d. nuostatomis atsakovė turi teisę reikalauti ir prašė teismo sumažinti nuomos mokestį, nes neteisinga, neadekvatu ir neprotinga laikyti, kad patalpų be elektros apšvietimo nuomos kaina tolygi patalpų su apšvietimu nuomos kainai. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė prašė priteisti ne nuostolius už negalėjimą naudotis patalpomis, bet nuomos mokestį už patalpas kurios neatitiko šalių pasirašytos nuomos sutarties paskirties ir sąlygų, nes į jas netiekiama elektros energija, ko pasekoje atsakovė negalėjo vykdyti savo komercinės veiklos. Šių faktų, teismas netyrė, nevertino ir neargumentavo, bei priėmė neteisingą sprendimą.
17.3. Sutartimi kaip poveikio priemonė nuomininkui, galimai netinkamai mokančiam nuomos mokestį, nebuvo numatyta galimybė nuomotojo iniciatyva nutraukti elektros energijos tiekimą ar kitokių komunalinių paslaugų teikimą ar kitaip bloginti išnuomoto daikto naudojimo sąlygas. Nuomotojas, manydamas, kad jo teisės yra pažeidžiamos nuomininkui galimai nemokant nuomos mokesčio, turėjo savo galimai pažeistą teisę ginti nuomos sutartyje ar įstatymų nustatyta tvarka (pvz., kreipiantis į teismą dėl nuomos mokesčio priteisimo).
17.4. Teismas padarė netinkamas išvadas dėl šalių elgesio sutarties vykdymo metu. Nors teismas konstatavo faktą dėl elektros atjungimo nuo 2018-05-11, o ieškovė to neginčijo, teismas netyrė ir neįvertino tos aplinkybės, kad būtent nuo tos dienos atsakovė neturėjo galimybių patekti į patalpas ir savaime aišku jų laisvinti dėl ne nuo atsakovės priklausančių aplinkybių, todėl padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas dėl atsakovės elgesio, jog atsakovė gera valia neatlaisvino patalpų. Kadangi atsakovė, kol nėra galimybių realizuoti prekių, atsiskaityti su ieškove galimybių neturi, todėl iki šiol fiziškai į patalpas neįleidžiama ir kraustymosi darbų vykdyti negali. Tikrieji ieškovės tikslai buvo atsakovės turtą sulaikyti, ir tokiu būdu darant ekonominį spaudimą, išsireikalauti atsiskaitymą bei priversti pasirašyti susitarimą dėl nuomos sutarties nutraukimo, pagal ieškovės diktuojamas sąlygas. Teismas netyrė šios aplinkybės, kad atsakovė neturėjo galimybės patalpas laisvinti, todėl netinkamai įvertino tiek ieškovės tiek atsakovės elgesį sutarties vykdymo metu. Teismas neįvertino, kad pačiai atsakovei tikslinga kuo greičiau atsiimti savo sulaikytą turtą ir atnaujinti sustojusią veiklą. Be to, ieškovė piktnaudžiauja teismo procesu, nes pagal Nuomos sutarties p. 2.3 turi teisę savo jėgomis ar pasitelkusi trečiuosius asmenis pati išgabenti atsakovės turtą, tačiau to nedaro. Neturėdama potencialių nuomininkų siekia prievarta atsakovę laikyti patalpose, kad tokiu būdu gautų pajamas. Ieškovės, kaip nesąžiningos šalies interesai negali būti ginami, todėl ieškovės reikalavimas dėl atsakovės iškeldinimo turėjo būti atmestas.
18. Ieškovė UAB „Rivona“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Atsakovė, teigdama, kad yra solidarioji atsakomybė, nepateikė jokių įrodymų visos pirmosios instancijos bylos nagrinėjimo metu, dėl kurių būtų galima manyti, kad atsiranda solidarioji atsakomybė. Nuomos sutartyje nėra įtvirtinto nė vieno sutarties punkto, kuriame būtų teigiama, kad egzistuoja solidari atsakomybė tarp ieškovės ir kito juridinio asmens. Taip pat, Nuomos sutarties dalykas aiškiai apibrėžia ribas, kad ieškovė ir atsakovė susitarė tik dėl nuomojamų patalpų, o ne dėl teikiamų paslaugų. Atsakovė apeliaciniame skunde teigdama, kad visgi buvo susitarimas dėl solidarios atsakomybės, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, raštiškų įrodymų ir pan., kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo kalbėta ar tartasi šiuo klausimu ir buvo nuspręsta priimti sprendimą. Atitinkamai, atsakovė prieštaravimuose išreikšdama poziciją, kad dėl paslaugų teikimo yra atsakinga tik UAB „Norfos mažmena“ ir tik ji teikė paslaugas, nepagrįstai, galimai dėl subjektyvių tikslų, keičia poziciją, kurią išreiškė apeliaciniame skunde ir kuri yra neįrodyta bei nepagrįsta nei Nuomos sutarties dalyku nei tam tikru Sutarties punktu, kuris kvestionuotų solidariąją atsakomybę.
18.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime neanalizavo atsakovės tariamų teiginių dėl solidariosios atsakomybės, nes, atitinkamai, dėl atsakovės pateiktų Prieštaravimų ir jų 6 punkto buvo patikslintas ieškinys, kuriame aiškiai, nedviprasmiškai nurodyta, kad paslaugas teikė tik UAB „Norfos mažmena“, o ieškovei atsakomybė gali kilti tik dėl Nuomos sutarties dalyke nurodomų nuomojamų patalpų.
18.3. Atsakovės minima poveikio priemonė nuomininkui nebuvo numatyta Nuomos sutartyje, kadangi su ieškove Nuomos sutartis buvo sudaryta tik dėl nuomojamų patalpų, o ne dėl teikiamų paslaugų. Atitinkamai, ieškovė dėl nesumokėtų nuomos mokesčių, kas patenka į Nuomos sutarties dalyką ir kreipėsi į teismą.
18.4. Ieškovė ne kartą atsakovei siūlė įforminti ir pasirašyti atskirą susitarimą ar kitokio pobūdžio susitarimo dokumentą dėl atsakovės iškeldinimo su tam tikromis garantijomis, pvz. Depozito sumokėjimą ir pan., kad būtų užtikrinta, kad atsakovė, kaip iki ieškinio pateikimo dienos, vėl nepradės manipuliuoti ieškove ir analogiškai piktybiškai neišsikraustys iš ieškovės nuosavybės teise priklausančių patalpų. Kadangi pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisė nuomos mokesčius tik iki 2018 m. rugpjūčio mėn. 18 d., kai ieškovė tapo atsakovės turto saugotoja, todėl, atitinkamai, nepagrįsta teigti, kad ieškovė per prievartą laiko atsakovės turtą patalpose, kad gautų pajamas. Priešingai, ieškovė patiria nuostolius, kadangi jau pusę metų už šias patalpas negauna pajamų už nuomos mokesčius, t.y. 3 509 Eur, ką galėtų mokėti kitas potencialus nuomininkas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
Konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
20. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė UAB „Rivona“ ir atsakovė UAB „Manguro slėnis“ 2015 m. lapkričio 16 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė perdavė atsakovei laikinai valdyti ir naudotis 1169,12 kv. m. negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), už nuomos mokestį, o atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį ir kitus mokesčius, naudoti patalpas pagal paskirtį ir vykdyti kitus įsipareigojimus sutartyje nurodytomis sąlygomis, tvarka ir terminais. Nuomos sutarties 1.2.5 punkte nurodyta, kad nuomos mokestis per kalendorinį mėnesį yra 2800 Eur plius PVM. Atitinkamai Nuomos sutarties 3.5 punkte nurodyta, kad nuomos mokestis sumokamas avansu iki einamojo mėnesio 20 dienos pagal nuomotojo pateiktą PVM sąskaitą - faktūrą, nuomos mokestis už pirmą nuomos mėnesį sumokamas per 5 dienas nuo nuomos mokesčio skaičiavimo pradžios. Sumokėjimo terminas yra esminė sutarties sąlyga (nuomos sutarties 3.6 p.). Atsakovė netinkamai vykdė esminę sutarties sąlygą, 2 ar 3 mėnesius vėlavo sumokėti mokesčius ir nuomos mokestį, todėl ieškovė 2018 m. kovo 16 d. atsakovei išsiuntė Papildomą susitarimą dėl 2015 m. lapkričio mėn. 15 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2015-11-25-23 nutraukimo, tačiau Papildomas susitarimas atsakovės nebuvo pasirašytas. 2018 m. balandžio 19 d. ieškovė išsiuntė pranešimą Nr. 0001/TIL, kuriame nurodė, kad Nuomos sutartis prekybos centre „Tilžė“ yra vienašališkai nutraukiama nuo 2018 m. gegužės 30 d. ir nuomininkas per tris dienas nuo sutarties galiojimo pasibaigimo privalo grąžinti atlaisvintas, tvarkingas, švarias patalpas, kokios jos buvo nuomos pradžioje. 2018 m. birželio 14 d. ieškovė atsakovei pateikė pakartotinį pranešimą, kuriuo priminė, kad atsakovė privalėjo išsikraustyti iki pranešime nurodytos dienos, t. y., iki 2018 m. birželio 3 d., tačiau to nepadarė, ieškovė taip pat nurodė, jog jeigu patalpos nebus atlaisvintos iki 2018 m. birželio 18 d., atsakovei bus skaičiuojamas nuomos mokestis ir už kiekvieną uždelstą dieną bus pateikiama sąskaita, kurios suma lygi 130 Eur. Antstolis Tomas Ubartas 2018 m. birželio 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatavo, kad parduotuvės UAB „Renlena“ patalpos rastos uždarytos, ant vitrinų kabojo skelbimai apie užsidarymą ir išpardavimą, parduotuvės patalpos nebuvo atlaisvintos, jose buvo daug baldų ir namų apyvokos reikmenų. 2018 m. liepos 13 d. ieškovė išsiuntė atsakovei pretenziją dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), atlaisvinimo ir skolos grąžinimo, kurioje nurodė ne vėliau kaip iki 2018 m. liepos 18 d. atlaisvinti Nuomos sutarties 1.2 punkte nurodytas patalpas bei sumokėti nesumokėtus nuomos mokesčius, rinkodaros mokesčius ir komunalinius mokesčius, kurie buvo nurodyti pretenzijoje. Ieškovė ne tik siųsdavo pranešimus, bet ir nuvykdavo pas atsakovę, prašydama išsikelti ir sumokėti nesumokėtus mokesčius, tačiau atsakovė į tai nereagavo, patalpų neatlaisvino ir susidariusio įsiskolinimo nepadengė.
21. Nuomos teisinių santykių turinį sudaro veiksmai, kuriuos šalys atlieka įgyvendindamos teises ir vykdydamos pareigas, atsiradusias iš sutarties. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo principais. CK 6.200 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, analogiškas reikalavimas elgtis sąžiningai sutartiniuose santykiuose įtvirtintas CK 6.158 straipsnyje. Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti kitai šaliai daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 str.). Nuomininkas privalo sutartyje nustatytu laiku mokėti nuomos mokestį (CK 6.487 str. 1 d.). Nuomos mokesčio mokėjimas yra viena iš pagrindinių nuomininko pareigų. Pagal CK 6.530 straipsnio 1 dalį, pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartis yra dvišalė sutartis, jos šalys turi teises ir pareigas, kurios nustatytos tiek įstatymuose, tiek sutartyje.
22. Kai pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas negrąžina daikto nuomotojui, šis įgyja teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, bei atlyginti nuostolius (CK 6.499 str. 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.499 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas ne nuomos mokesčio skolos priteisimo, o nuomotojo patirtų nuostolių už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, kompensavimo mechanizmas – nuomininkas privalo kompensuoti dėl daikto naudojimo be teisėto pagrindo nuomotojo patirtus praradimus (negautas pajamas), sumokėdamas jo naudai pasibaigusioje nuomos sutartyje šalių sulygtą nuomos mokestį, preziumuojamą kaip realius nuomotojo dėl neteisėtų nuomininko veiksmų patirtus praradimus, taip pat nuomininkas turi atlyginti kitus nuomotojo įrodytus nuostolius, kurių neapima nuomos mokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009; 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2011; kt.).
23. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad priimdamas sprendimą teismas nesigilino, netyrė faktinių aplinkybių dėl solidarios ieškovės ir UAB „Norfos mažmena“ atsakomybės vykdant Nuomos sutartį. Pasirašius nuomos sutartį, šalys susitarė, kad sąskaitas už komunalines paslaugas išrašinės, bei sutartį solidariai su ieškove vykdys ieškovės įmonių grupei priklausanti įmonė UAB „Norfos mažmena“, todėl ir atsakomybė dėl elektros atjungimo bei patalpų atitinkančių nuomos sutartį nepateikimo ieškovės ir UAB „Norfos mažmena“ yra solidari. Ieškovė prašė priteisti ne nuostolius už negalėjimą naudotis patalpomis, bet nuomos mokestį už patalpas, kurios neatitiko šalių pasirašytos nuomos sutarties paskirties ir sąlygų, nes į jas netiekiama elektros energija, ko pasekoje atsakovė negalėjo vykdyti savo komercinės veiklos. Šių faktų teismas netyrė, nevertino ir neargumentavo. Nors teismas konstatavo faktą dėl elektros atjungimo nuo 2018-05-11, o ieškovė to neginčijo, teismas netyrė ir neįvertino tos aplinkybės, kad būtent nuo tos dienos atsakovė neturėjo galimybių patekti į patalpas ir savaime aišku jų atlaisvinti dėl ne nuo atsakovės priklausančių aplinkybių, todėl padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas dėl atsakovės elgesio, jog atsakovė gera valia neatlaisvino patalpų. Atsakovės manymu, esant šioms faktinėms aplinkybėms, bei remiantis CK 6.487 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atsakovė turi teisę reikalauti sumažinti nuomos mokestį, o ieškovės reikalavimas dėl atsakovės iškeldinimo turėtų būti atmestas.
24. Teisėjų kolegija atmeta minėtus apeliacinio skundo argumentus ir atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais, pagal kurią, vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi, remdamasi įrodymų viseto ir pakankamumo principu, leidžiančių daryti išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010), daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, nepažeidė kiekvieno įrodymo ir jų viseto įvertinimo, įrodymų pakankamumo taisyklių, teismo išvados dėl įrodinėjimo dalyku byloje esančių faktų buvimo ar nebuvimo atitinka surinktus faktinius duomenis (CPK 176, 185 straipsnis). Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis).
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas apibrėžia ieškinio ribas. Šios nustatomos pagal ieškinio dalyką ir pagrindą. Asmuo, manydamas, kad jo materialinė subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas pažeistas, ieškinyje nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindą) ir pasirenka teisių gynimo būdą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Taigi, ir šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti tas ginčui reikšmingas aplinkybes bei argumentus, kurie apibrėžti ieškinio ribomis. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys pareikštas dėl skolos priteisimo ir iškeldinimo, todėl kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovės argumentai dėl elektros energijos tiekimo į ginčo patalpas nutraukimo, komunalinių ir rinkodaros mokesčių nepatenka į nagrinėjamo ieškinio dalyką ir turi būti reiškiami ne ieškovei, o kitai bendrovei, kuri šioje byloje nėra šalimi. Atsakovės nurodyti argumentai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl nenagrinėtini.
26. Sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kad nuomos sutartyje nėra įtvirtinto nė vieno sutarties punkto, kuriame būtų teigiama, kad egzistuoja solidari atsakomybė tarp ieškovės ir UAB „Norfos mažmena“. Nuomos sutarties dalykas aiškiai apibrėžia ribas, kad ieškovė ir atsakovė susitarė tik dėl nuomojamų patalpų, o ne dėl teikiamų paslaugų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo pasisakyti dėl solidarios ieškovės ir UAB „Norfos mažmena“ atsakomybės vykdant nuomos sutartį.
27. Kaip jau minėta, nuomininko pareiga mokėti nuomos mokestį yra įtvirtinta ir CK 6.487 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį. Šiame straipsnyje taip pat nustatyta, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, nuomininkas turi teisę reikalauti atitinkamai sumažinti nuomos mokestį, kai dėl aplinkybių, už kurias jis neatsako, sutartyje numatytos naudojimosi daiktu sąlygos arba daikto būklė iš esmės pablogėja. CK 6.485 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies trukdo naudotis daiktu pagal paskirtį net ir tais atvejais, kai nuomotojas, sudarydamas sutartį, apie juos nežinojo. Tame pačiame straipsnyje numatyti nuomotojo elgesio variantai, kai patalpos yra perduotos su trūkumais, t. y. nuomininkas tokiu atveju gali reikalauti neatlygintinai tuos trūkumus pašalinti, reikalauti atitinkamai sumažinti nuomos mokestį, arba reikalauti jam pačiam atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas, jeigu juos ištaiso savo sąskaita, taip pat gali reikalauti ir nuomos sutarties prieš terminą nutraukimo. Byloje nėra rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė iki vienašališko sutarties nutraukimo (2018 m. gegužės 30 d.), nuo 2018-05-11 atjungus elektros energiją nuomojamose patalpose, būtų pasinaudojusi nors vienu iš CK 6.485 straipsnio 2 dalyje nustatytų nuomininko elgesio variantų, priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nuomos sutarties vykdymo laikotarpiu ieškovė teikė pranešimus dėl nuomos sutarties sąlygų vykdymo, atsakovė į juos nereagavo, nemokėjo mokesčių, po ieškovės 2018 m kovo 16 d. siųsto pranešimo dėl sutarties nutraukimo nuo 2018 m. gegužės 30 d., atsakovė ginčo patalpomis ir toliau naudojosi jų neatlaisvindama. Kaip jau minėta, kai pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas negrąžina daikto nuomotojui, šis įgyja teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, bei atlyginti nuostolius (CK 6.499 str. 2 d.). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, remiantis CK 6.487 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės reikalavimas sumažinti nuomos mokestį yra nepagrįstas.
28. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog akivaizdu, kad iki 2018 m. gegužės 30 d. atsakovė neatlaisvino ginčo patalpų, nors buvo ne kartą dėl to įspėta, o nuo 2018 m. gegužės 30 d. ji jau negali savo noru ir gera valia atlaisvinti patalpų dėl taikomų teismo apribojimų. Minėtas aplinkybes teismo posėdyje ir savo rašytiniuose paaiškinimuose pripažįsta ir pati ieškovė. Todėl, atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, jog atsakovė, laiku gera valia neatlaisvinusi ginčo patalpų, privalo ieškovei už naudojimąsi jai nuosavybės teise priklausančiomis ginčo patalpomis sumokėti nuomos mokestį už 2018 m. balandžio, gegužės, birželio, liepos mėnesius ir pusę rugpjūčio mėnesio (iki 2018-08-16), t. y., iki tada, kai faktiškai baigėsi nuomos santykiai, ką abi šalys pripažįsta, be to, už rugpjūčio mėnesį jau ieškinio pareiškimo dieną atsakovė turėjo mokėti nuomos mokestį avansu, kaip tai numatyta Nuomos sutarties 3.5 p. Teisėjų kolegijai nėra pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.
29. Pažymėtina, kad pasibaigus nuomos santykiams, šalių nebesieja jokie prievoliniai teisiniai santykiai dėl ginčo turto, todėl šiuo atveju sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl iškeldinimo taikytinos daiktinės teisės normos, reglamentuojančios savininko teisių apsaugą. CK 4.95 straipsnis nustato, kad netekęs valdymo teisės, savininkas pas kitą asmenį be teisinio pagrindo atsidūrusį daiktą turi teisę išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo. Šios kategorijos bylose teismas turi nustatyti, ar ieškovas yra savininkas ir ar egzistuoja neteisėtas jo nuosavybės teisės apribojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008).
30. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tiek iš antstolio Tomo Ubarto 2018 m. birželio 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, tiek iš antstolio Tomo Ubarto 2018 m. rugpjūčio 16 d. turto aprašo matyti, jog atsakovė gera valia neatlaisvino patalpų, nors apie tai ne kartą buvo įspėta, todėl turi būti iškeldinta su visais jai priklausančiais daiktais iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), priešingu atveju bus pažeidžiami ieškovės, kaip turto savininkės, teisės ir teisėti interesai.
31. Teisėjų kolegija pritaria atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentui, kad atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisė nuomos mokesčius tik iki 2018 m. rugpjūčio 18 d., kai ieškovė tapo atsakovės turto saugotoja, todėl nepagrįsta teigti, kad ieškovė per prievartą laiko atsakovės turtą patalpose, kad gautų pajamas. Priešingai, ieškovė patiria nuostolius, kadangi jau pusę metų už šias patalpas negauna pajamų už nuomos mokesčius, kuriuos galėtų mokėti kitas potencialus nuomininkas.
32. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškinį dėl iškeldinimo.
33. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.
34. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.
35. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.