Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Ž. V., jo atstovui advokatui Augustinui Vaičiūnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Ž. V., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2023 m. lapkričio 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10‑ANR_N-29022-2023 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresnioji tyrėja 2023 m. lapkričio 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-29022-2023 (toliau – ir Nutarimas) patraukė Ž. V. (toliau – ir Pareiškėjas) administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalį ir skyrė jam 11 Eur baudą už tai, kad jis, 2023 m. rugsėjo 3 d. apie 08.15 val. Gariūnų g., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į priekyje stabdžiusį automobilį „Nissan Rogue“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. B. Nuo smūgio automobilis „Nissan Rogue“ atsitrenkė į prieš jį stabdžiusį automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. S. (buvusi B.). Tokiu būdu Pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 126 punktą (b. l. 11–14).

KET 126 punkto konstrukcija suponuoja, kad jis taikytinas tik tuo atveju, kai priekyje važiuojanti transporto priemonė yra stabdoma – „vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma <...>“. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad byloje nurodytu laiku ir vietoje iš tiesų įvyko eismo įvykis, nes susidūrė trys judančios kelių transporto priemonės, kurios susidūrimo metu buvo sugadintos. Gariūnų g., Vilniuje, nuo miesto centro, kaire kraštine eismo juosta važiavusio automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja D. S. staiga stabdė automobilį, siekdama išvengti susidūrimo su prieš eismą, prieš jos vairuotą automobilį važiavusiu automobiliu „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo I. G. Į minėto automobilio „Volkswagen Passat“ galinę dalį atsitrenkė paskui jį važiavęs automobilis „Nissan Rogue“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Po to į automobilį „Nissan Rogue“, kuris į prieš jį važiavusio automobilio „Volkswagen Passat“ galinę dalį atsitrenkė nestabdęs, galinę dalį vairuotu automobiliu „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė Pareiškėjas. Tai patvirtina, kad Nutarime padaryta bylos įrodymų turinio neatitinkanti išvada, jog jis vairuotu automobiliu „Ford Fiesta“ atsitrenkė į automobilio „Nissan Rogue“ galinę dalį, dėl ko pastarasis atsitrenkė į prieš jį buvusį automobilį „Volkswagen Passat.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymais laikomi ir vertinami tik įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys <...>. Įrodymams keliamų reikalavimų neatitinka M. B., S. M. ir D. S. apklausų protokolai. Šių liudytojų apklausos buvo atliktos dar iki žodinio bylos nagrinėjimo, kai jo atžvilgiu buvo priimtas ir jam įteiktas sprendimas dėl administracinio nusižengimo bylos grąžinimo protokolą surašiusiai institucijai papildomam tyrimui atlikti. Šių liudytojų apklausos įvykdytos neinformavus Pareiškėjo, jam nedalyvaujant ir nesuteikus galimybės užduoti jiems klausimus. Pradėto bylos nagrinėjimo metu atlikti veiksmai negali būti slepiami nuo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens. Atsižvelgiant į tai, liudytojų apklausų protokolai negali būti pripažįstami įrodymais.

Bylai aktualiu laiku ir vietoje Pareiškėjas, vairuodamas automobilį „Ford Fiesta“, važiavo kartu su sutuoktine Gariūnų g. nuo Vilniaus centro, kaire kraštine eismo juosta transporto priemonių sraute. Staiga priekyje atsirado kliūtis – automobilis „Nissan Rogue“, kuris staiga, be jokio išankstinio lėtėjimo ar stabdymo, sustojo vietoje, kaip paaiškėjo, nestabdydamas atsitrenkė į priekyje jo važiavusį automobilį „Volkswagen Passat“. Analogiškos aplinkybės nurodytos jo sutuoktinės paaiškinime.

Pažymėta, kad iš vyriausiojo patrulio V. S. tarnybinio pranešimo matyti, jog automobilio „Volkswagen Passat“ vairuotoja pajuto du, bet ne tris smūgius į savo automobilio galą. Analogiškos aplinkybės, susijusios su susidūrimų seka, yra užfiksuotos ir policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo bei garso įrašuose. Tai patvirtina, kad nebuvo taip, jog Pareiškėjas savo vairuotu automobiliu „Ford Fiesta“ būtų atsitrenkęs į automobilio „Nissan Rogue“ galinę dalį, o šis nuo smūgio būtų atsitrenkęs į automobilį „Volkswagen Passat“, ir taip Pareiškėjas būtų sugadinęs tris transporto priemones. Iš aptartų įrodymų turinio matyti, kad į automobilio „Nissan Rogue“ galinę dalį Pareiškėjas atsitrenkė jau po to, kai automobilis „Nissan Rogue“ atsitrenkė į automobilį „Volkswagen Passat“, apgadindamas tiek automobilio „Nissan Rogue“ priekį, tiek automobilio „Volkswagen Passat“ galą.

Padariniai, kilę tarp automobilių „Nissan Rogue“ ir „Volkswagen Passat“, yra perkeliami Pareiškėjui, nors dėl įvykio yra kaltas būtent automobilio „Toyota“ vairuotojas. Būtent dėl I. G. veiksmų automobilio „Volkswagen Passat“ vairuotoja buvo priversta staigiai stabdyti savo automobilį, į jos vairuoto automobilio galą net nespėjęs stabdyti atsitrenkė automobilis „Nissan Rogue“, į kurio galą atsitrenkė ir Pareiškėjas. Dėl priekyje buvusių automobilių pastarasis nematė buvusios kelio situacijos, neturėjo absoliučiai jokios, net ir techninės galimybės kaip nors savalaikiai į ją sureaguoti. Priekyje važiavęs automobilis „Nissan Rogue“ į priekyje buvusį automobilį „Volkswagen Passat“ atsitrenkė nestabdydamas, tokiu būdu eliminuodamas KET 126 punkto galiojimo sąlygą, t. y. jokiu signalu neįspėjo Pareiškėjo apie būtinybę imtis kokių nors veiksmų. Taigi, jis nepažeidė KET reikalavimų, nagrinėjamas įvykis kilo ne dėl jo kaltės (b. l. 2–6).

Institucija pateikė teismui atsiliepimą į Pareiškėjo skundą, prašydama jį atmesti ir Nutarimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas, vairuodamas automobilį, nepasirinko saugaus greičio ir nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiavusį automobilį, kuris nuo smūgio atsitrenkė į prieš jį važiavusį automobilį. Pažymėta, kad įvykio metu, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, Pareiškėjas judėjo nuo sankryžos aiškiai matydamas prieš save važiuojančius du automobilius, todėl jo teiginys, jog kliūtis atsirado staiga ir jis jos negalėjo numatyti, neatitinka tikrovės. Taip pat įvertinus eismo įvykio vietos planą ir nuotraukas, kur užfiksuota transporto priemonių padėtis po eismo įvykio, nustatyta, kad automobilis „Nissan Rogue“ atsitrenkė į galinę automobilio „Volkswagen Passat“ dalį visiškai neuždengdamas galinių automobilio žibintų, todėl Pareiškėjas turėjo galimybę matyti automobilio „Volkswagen Passat“ stabdymo pradžią būdamas didesniu atstumu iki minėto automobilio nei automobilis „Nissan Rogue“, taip pat turėjo daugiau laiko nei priekyje važiavusio automobilio vairuotojas tinkamai įvertinti situaciją ir išvengti susidūrimo. Pažymėta, kad transporto priemonių susidūrimas įvyko netoli sankryžos, nuo kurios automobiliai pradėjo judėjimą nuo statinės padėties, dėl to jų greitis nebuvo didelis. Tą patvirtina įvykyje dalyvavę vairuotojai. Tai, kad automobilių „Volkswagen Passat“ ir „Nissan Rogue“ judėjimo greitis buvo beveik vienodas ir tolygus vienas kito atžvilgiu, byloja smulkūs abiejų automobilių apgadinimai jiems susidūrus. Tai, kad automobiliui „Ford Fiesta“ atsitrenkus į automobilį „Nissan Rogue“ pastarasis galėjo pakartotinai įvažiuoti į „Volkswagen Passat“, byloja ir automobilio „Nissan Rogue“ automobilio priekinės dalies likučiai, gulintys už minėto automobilio. Automobilio „Nissan Rogue“ grotelių padėtis byloja, kad nuo automobilio „Ford Fiesta“ smūgio automobilis „Nissan Rogue“ buvo nustumtas kelis metrus į priekį nuo pirminio susidūrimo su automobiliu „Volkswagen Passat“ vietos. Vertinant aplinkybę, kad tuo metu automobilis „Nissan Rogue“ jau buvo susidūręs su automobiliu „Volkswagen Passat“, automobilio „Ford Fiesta“ smūgis į galinę automobilio „Nissan Rogue“ dalį pastūmė abu priekyje stovėjusius automobilius. Išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą, nustatyta, kad Pareiškėjas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, o skunde išdėstytos aplinkybės vertintinos kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės (b. l. 93–95).

Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad užsidegus žaliam šviesoforo signalui, jis kartu su srautu pradėjo judėti nuo sankryžos. Prieš jį važiavo du automobiliai – „Nissan Rogue“ ir „Volkswagen Passat“. Netoli sankryžos, apie 150 m atstumu, prieš jį važiavęs automobilis „Nissan Rogue“ atsitrenkė į automobilį „Volkswagen Passat“. Nebuvo nei stabdymo, nei garsų, nei signalų. Dėl to kliūtis prieš jį atsirado visiškai netikėtai, jis nespėjo jos išvengti ir atsitrenkė. Nespėjo pradėti stabdyti. Kiek pamena, koja buvo dedama ant stabdžio, bet paties stabdymo nebuvo, nebent kelias sekundes. Važiavimo greitis buvo leistinas – 50 km/val., iki 60 km/val. Negali pasakyti, kuris automobilis važiavo greičiau ar lėčiau. Įvykio liudytoja – jo sutuoktinė matė, kad prieš jį važiavęs automobilis nestabdė. Jis nematė automobilio „Volkswagen Passat“ galinių žibintų. Matė automobilio „Nissan Rogue“ galinę dalį. Nematė, kas vyksta prieš jį. Viso įvykio kaltininkas buvo prieš eismą išvažiavęs automobilis „Toyota“. Jis važiavo nutolęs nuo priešais važiuojančio automobilio per vieno automobilio ilgį.

Pareiškėjo atstovas advokatas teismo posėdžio metu nurodė, kad eismo įvykio metu buvo apgadinti trys automobiliai. Liko išsiaiškinti, kieno padarytas KET pažeidimas nulėmė byloje nagrinėjamą eismo įvykį. Kaip matyti iš Nutarimo, Institucijos vertinimu, dėl to, kad automobilis „Nissan Rogue“ atsitrenkė į automobilį „Volkswagen Passat“, ir dėl to, kad Pareiškėjo automobilis atsitrenkė į automobilį „Nissan Rogue“, yra kaltas Pareiškėjas. Tačiau tokiai išvadai prieštarauja byloje surinkta medžiaga. Eismo įvykis kilo dėl automobilio „Toyota“ vairuotojo veiksmų, neatitinkančių KET reikalavimų. Pareiškėjas ir liudytoja – jo sutuoktinė nurodo, jog nematė, kad automobilis „Nissan Rogue“ stabdytų. Institucija netyrė automobilio „Toyota“ vairuotojo veiksmų, jų nevertino. Pareiškėjo priekyje buvęs automobilis užstojo vaizdą ir nebuvo galimybės matyti, kas buvo priekyje.

Liudytoja D. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl aptariamo eismo įvykio administracinėn atsakomybėn nebuvo patraukta. Rugsėjo 3 d. važiavo Kauno kryptimi, ties Gariūnų sankryža. Užsidegė raudonas šviesoforo signalas, ji sustojo. Kai užsidegė žalias signalas, pradėjo judėti. Ji važiavo trečia, kaire, kraštine eismo juosta. Neatsimena, ar prieš ją buvo kitų automobilių. Pradėjo judėti ir tada važiavo 30-40 km/val. greičiu. Važiavimo ritmas buvo greitėjantis. Nepasakys, kiek metrų nuvažiavusi, pamatė, kad trečioje eismo juostoje automobilis lyg ir stovi, net nepagalvojo, kad juda. Jis nebuvo įsijungęs avarinių ženklų. Ji sulėtino greitį, norėdama įvertinti situaciją. Tada pamatė, kad pastarasis važiuoja į ją, ji pradėjo staigiai stabdyti ir pajuto du smūgius. Su kiekvienu smūgiu buvo stumiama link automobilio „Toyota“. Ji sustojo ir po to pajuto trečią smūgį. Į ją atsitrenkė vienas automobilis. Už jos buvo du automobiliai. Ji po įvykio išlipo iš automobilio ir žiūrėjo, kur tas trečias automobilis. Automobilis „Toyota“, kuris važiavo priešprieša, bandė pasišalinti, teko jį stabdyti. Ji iškvietė policiją ir greitąją, nes buvo sužeidimų Ž. V. ekipaže. Su policija įvykio vietoje bendravo trumpai, keliais sakiniais, tikrai nedetaliai, jai liepė viską išdėstyti raštu. Kartu su ja važiavę du asmenys pasakė, kad taip pat pajuto tris smūgius. Apklausos protokolą rašė iš jos žodžių, po to davė jai perskaityti ir pasirašyti. Jai pavyko sustabdyti savo automobilį. Atsitrenkė į jos automobilio galinę dalį. Į ją atsitrenkė stabdant, nes smūgis buvo nestiprus. Jeigu automobilio vairuotojas nebūtų stabdęs, tai smūgis būtų stipresnis. Abu smūgiai jai buvo maždaug vienodi.

Liudytojas M. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl aptariamo eismo įvykio buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, jog nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į prieš jį važiavusį automobilį. Buvo sekmadienis, važiavo į Druskininkus pro Gariūnus įprastu ritmu. Atsimena, kad antroje juostoje buvo tralas, todėl jis persirikiavo į trečią juostą, galvojo po to sugrįžti į antrą juostą. Važiavo trečia, kaire, kraštine eismo juosta. Sustojo sankryžoje, nes degė raudonas šviesoforo signalas. Atrodo, kad lyg iš karto po žalio signalo, prieš jį esanti mašina pradėjo labai staigiai stabdyti visa jėga, dėl to pradėjo stabdyti ir jis. Greitis nebuvo didelis, 30-40 km/val. Buvo momentinis stabdymas pilna jėga. Nematė, dėl kokios priežasties prieš jį važiavęs automobilis pradėjo stabdyti. Jis ėmė stabdyti lygiai taip pat staigiai. Nutiko taip, kad silpnai atsitrenkė į pirmą automobilį ir viskas. Pajuto pirmą lengvą kontaktą. Spėjo paspausti stabdį. Nespėjo laiku sustabdyti, dėl to įvyko kontaktas. Kontaktas buvo minimalus, atsitrenkė lengvai. Tada praėjo gal kelios sekundės ir į jį stipriai atsitrenkė iš nugaros važiavęs automobilis. Antras kontaktas buvo labai stiprus, iš nugaros. Jo automobilis nuo smūgio pajudėjo į priekį. Iš paskos važiavęs automobilis galėjo matyti jo veiksmus, nes keitėsi greitis, buvo stabdžių šviesos. Jis išlipo, nuėjo prie galinio automobilio pasižiūrėti, ar žmonėms viskas gerai. Priekyje važiavęs automobilis stabdė dėl automobilio „Toyota“. Tada netrukus ėjo žiūrėti, kad vyras, kuris išvažiavo į priešpriešinį eismą, nepaspruktų iš įvykio vietos, nes šis ir bandė tą daryti. Klausė, kaip šis ten atsidūrė. Jam atsakė, jog nebuvo ženklo, kad čia negalima važiuoti. Po to visi laukė, kol atvyks iškviesta policija. Žodžiu pareigūnams nesakė savo versijos, tik paklausė, kokia bus procedūra.

Liudytoja A. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykis buvo rugsėjo mėn. Važiavo su vyru viename automobilyje, abu sėdėjo priekyje. Važiavo Trakų kryptimi, prie šviesoforo stovėjo su automobilių kolona. Užsidegus žaliai šviesai, pradėjo važiuoti. Visai netikėtai atsirado stovintis automobilis, kurio net nesitikėjo ten, nes yra trijų juostų kelias. Tada jie labai staigiai trenkėsi į tą automobilį. Kažkokių stabdymo ženklų, automobilio šviesų nebuvo. Tarp automobilių nebuvo labai artimas ar tolimas atstumas, mano, kad per vieno automobilio ilgį. Mano, kad važiavo leistinu greičiu. Automobilis nebuvo iš anksto stabdomas, nes nebuvo jokių ženklų, kad jį reikėtų stabdyti. Ji išlipo iš automobilio ir tada pamatė, kokia buvo situacija. Suprato, kad automobilis išvažiavo į priešingą eismo juostą. Nebuvo galimybės pakalbėti su vairuotoju. Kiek žino, pastarasis norėjo tęsti kelionę, kiti eismo dalyviai jam sutrukdė. Jie nebuvo pirmi prie sankryžos. Kai įvyko įvykis, jie stovėjo treti. Nematė, ką daro automobilis priekyje, kokius signalus jungia.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą ir laiką buvo informuotas tinkamai, todėl, Pareiškėjui ir jo atstovui advokatui neprieštaraujant, byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Ž. V. skundas netenkintinas.

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Nagrinėjamoje byloje skundžiamu Nutarimu Pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį už KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. Skundžiamame Nutarime nurodyta, kad Pareiškėjas pažeidė KET 126 punktą, kuriame nurodyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma <...>. O būtent, kad Pareiškėjas, 2023 m. rugsėjo 3 d. apie 08.15 val. Gariūnų g., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į priekyje stabdžiusį automobilį „Nissan Rogue“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. B. Nuo smūgio automobilis „Nissan Rogue“ atsitrenkė į prieš jį stabdžiusį automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. S.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą, konstatuoja, kad Pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai skundžiamu Nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir dėl to iš esmės joks ginčas nekyla, kad skundžiamame Nutarime nurodytu laiku ir vietoje Pareiškėjas vairavo automobilį „Ford Fiesta“ ir atsitrenkė į prieš jį važiavusį automobilį „Nissan Rogue“. Tačiau Pareiškėjas nesutinka su skundžiamu Nutarimu iš esmės nurodydamas, kad dėl kilusio eismo įvykio yra kaltas automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas I. G., kuris įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. To pasekoje šia juosta važiavusio automobilio „Volkswagen Passat“ vairuotoja D. S. turėjo staigiai stabdyti, po ko iš paskos važiavusio automobilio „Nissan Rogue“ vairuotojas M. B. nestabdydamas, be išankstinio lėtėjimo atsitrenkė į prieš jį važiavusį minėtą automobilį „Volkswagen Passat“, dėl ko Pareiškėjui kliūtis prieš jo vairuojamą automobilį „Ford Fiesta“ atsirado visiškai netikėtai, jis nespėjo jos išvengti ir atsitrenkė. Be to, Pareiškėjo vairuojamo automobilio atsitrenkimas į automobilį „Nissan Rogue“ nelėmė šio atsitrenkimo į automobilį „Volkswagen Passat“.

Pirmiausia teismas pažymi, kad Pareiškėjas skundžiamu Nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn tik už tai, kad jis, kaip automobilio vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d., įsigaliojus ANK, nebėra numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą (kai nėra sutrikdoma asmenų sveikata, ir kai eismo įvykį sukelia blaivus ir teisę vairuoti turintis asmuo) (ATPK 127 straipsnio 2 dalis). Todėl kiekvieną kartą, kai padaromas KET pažeidimas, kuris galimai nulėmė tokio eismo įvykio kilimą, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik už konkretaus KET pažeidimo padarymą. Šiuo atveju ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl administracinei atsakomybei kilti padariniai nėra būtini, atitinkamai, priežastinis ryšys tarp eismo įvykyje dalyvavusių asmenų ir kilusių padarinių nenustatinėtas. Šiuo atveju Pareiškėjo keliamo klausimo, kas yra kaltas dėl eismo įvykio, išsprendimui reikšmingų aplinkybių aiškinimasis peržengtų administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribas. Tai yra ginčas dėl atitinkamo asmens deliktinės atsakomybės, tai yra civilinės prigimties teisinis ginčas, kuris turi būti sprendžiamas civilinėmis teisinėmis priemonėmis (žr., pvz., Kauno apygardos teismo nutartis administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-675-493/2021, AN2-312-493/2020, Klaipėdos apygardos teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-7-361/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-351-1058/2022, AN2-358-1058/2022).

Teismas vertina, kad skundžiamame Nutarime nustatytas aplinkybes, jog Pareiškėjas, vairuodamas automobilį „Ford Fiesta“, nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į automobilį „Nissan Rogue“, kuris buvo stabdomas, o nuo smūgio automobilis „Nissan Rogue“ atsitrenkė į prieš jį stabdžiusį automobilį „Volkswagen Passat“, patvirtina byloje surinktų duomenų visuma.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjo 2023 m. rugsėjo 3 d. kelių eismo įvykio vietos ir automobilių „Volkswagen Passat“, „Nissan Rogue“ ir „Ford Fiesta“ apžiūros protokolų (b. l. 41–51, 55–57), eismo įvykio vietos plano (b. l. 26), taip pat policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuotų vaizdo įrašų (b. l. 83) nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 3 d. Gariūnų g., Vilniuje, kelių eismo įvykio metu automobilis „Nissan Rogue“ atsitrenkė į automobilio „Volkswagen Passat“ galinę dalį, o automobilis „Ford Fiesta“ atsitrenkė į automobilio „Nissan Rogue“ galinę dalį.

Savo 2023 m. rugsėjo 3 d. paaiškinime Institucijai automobilio „Volkswagen Passat“ vairuotoja D. S. nurodė, kad už sankryžos pastebėjo prieš eismą važiuojantį automobilį „Toyota“, todėl stabdė automobilį, į ją atsitrenkė automobilis „Nissan Rogue“, į jį atsitrenkė automobilis „Ford Fiesta“, ji pajuto tris smūgius (b. l. 33). Institucijoje 2023 m. lapkričio 13 d. apklausta D. S. parodė, kad pajudėjusi nuo sankryžos pamatė prieš eismą į ją važiuojantį automobilį „Toyota“, nuėmė koją nuo akseleratoriaus, sulėtino greitį; supratusi, kad automobilis „Toyota“ juda link jos, ėmė staigiai stabdyti, kad išvengtų susidūrimo; stabdymo metu į jos automobilį „Volkswagen Passat“ atsitrenkė už jos važiavęs automobilis „Nissan Rogue“, smūgis buvo nestiprus; netrukus pajuto antrą ir trečią smūgius; vėliau pastebėjo, kad už automobilio „Nissan Rogue“ stovi automobilis „Ford Fiesta“, kuris buvo nutolęs nuo eismo įvykio vietos ir galimai buvo atsitrenkęs į automobilį „Nissan Rogue“, tačiau nuo smūgio atšoko atgal (b. l. 21–22). Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja – automobilio „Volkswagen Passat“ vairuotoja D. S. parodė, kad pradėjo judėti nuo sankryžos ir pamatė, jog prieš ją lyg ir stovi automobilis, sulėtino greitį, pamatė, kad pastarasis važiuoja į ją, ji pradėjo staigiai stabdyti, pajuto du smūgius, po to pajuto trečią smūgį; į ją automobilis atsitrenkė stabdydamas, nes smūgis buvo nestiprus, jeigu automobilio vairuotojas nebūtų stabdęs, tai smūgis būtų stipresnis.

Savo 2023 m. rugsėjo 3 d. paaiškinime Institucijai automobilio „Nissan Rogue“ vairuotojas M. B. nurodė, kad nuvažiavus maždaug 50 m nuo sankryžos, prieš jį važiavęs automobilis „Volkswagen Passat“ pradėjo visa jėga staigiai stabdyti, jis taip pat pradėjo stabdyti, tačiau nepavyko laiku išvengti kontakto ir lengvai atsitrenkė į automobilį „Volkswagen Passat“; už jo važiavęs automobilis „Ford Fiesta“ didele jėga įsitrenkė į jo vairuojamą automobilį „Nissan Rogue“ (b. l. 32). Institucijoje 2023 m. lapkričio 13 d. apklaustas M. B. parodė, kad nutolus nuo sankryžos, prieš jį važiavęs automobilis „Volkswagen Passat“ pradėjo visa jėga stabdyti, stabdė ir jis, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko, jo vairuojamas automobilis „Nissan Rogue“ lengvai įsirėmė į automobilio „Volkswagen Passat“ galinį bamperį; maždaug po 2-3 sekundžių į jo vairuojamą automobilį „Nissan Rogue“ atsitrenkė už jo važiavęs automobilis „Ford Fiesta“; smūgis buvo labai stiprus, nuo šio smūgio dar kartą jo automobilis trenkėsi į automobilį „Volkswagen Passat“; nuo smūgio automobilis „Ford Fiesta“ atšoko atgal (b. l. 19–20). Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. B. parodė, kad prieš jį buvęs automobilis pradėjo labai staigiai stabdyti visa jėga, dėl to pradėjo stabdyti ir jis lygiai taip pat staigiai; silpnai atsitrenkė į pirmą automobilį, pajuto pirmą lengvą kontaktą; praėjo kelios sekundės ir į jį stipriai atsitrenkė iš nugaros važiavęs automobilis, antras kontaktas buvo labai stiprus, jo automobilis nuo smūgio pajudėjo į priekį; iš paskos važiavęs automobilis galėjo matyti jo veiksmus, nes keitėsi greitis, buvo stabdžių šviesos.

Teismas nenustatė jokio pagrindo netikėti liudytojų D. S. ir M. B. parodymais, kurie yra nuoseklūs, logiški, aiškūs, jie sutampa tarpusavyje ir papildo vieni kitus, taip pat atitinka kitus byloje esančius duomenis. Byloje nėra duomenų, kad šie liudytojai pažinotų Pareiškėją, turėtų tikslą jį apkalbėti ar neteisingai apkaltinti. Pastebėtina ir tai, kad M. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog jis taip pat buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad vairuodamas automobilį „Nissan Rogue“ nesilaikė saugaus atstumo, pakankamo neatsitrenkti į priekyje važiavusią transporto priemonę „Volkswagen Passat“, kuri buvo stabdoma.

Išdėstyti duomenys patvirtina, kad Pareiškėjas, vairuodamas automobilį „Ford Fiesta“, nepasirinko saugaus atstumo tarp jo ir prieš jį važiavusio automobilio „Nissan Rogue“, paliktas atstumas nesuteikė Pareiškėjui pakankamai laiko tinkamai įvertinti susiklosčiusią situaciją kelyje, pastebėti prieš jį važiavusios transporto priemonės stabdymo signalus, automobilių susidūrimą ir tinkamai į tai sureaguoti – pradėti stabdyti, išvengiant transporto priemonių susidūrimo. Pastebėtina, kad tokią išvadą patvirtina ir paties Pareiškėjo bei kartu su juo važiavusios liudytojos paaiškinimai. Teismo posėdžio metu Pareiškėjas parodė, kad prieš jį važiavęs automobilis „Nissan Rogue“ atsitrenkė į automobilį „Volkswagen Passat“, kliūtis prieš jį atsirado visiškai netikėtai, automobilis nestabdė, jis nespėjo pradėti stabdyti. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. V. nurodė, kad užsidegus žaliai šviesoforo šviesai, pradėjo važiuoti, labai staigiai trenkėsi į automobilį, stabdymo ženklų nebuvo, tarp automobilių nebuvo labai artimas ar tolimas atstumas, mano, kad per vieno automobilio ilgį. Pastarąją aplinkybę (apie atstumą tarp jo vairuojamo automobilio ir priešais važiavusio automobilio) teismo posėdžio metu patvirtino ir Pareiškėjas. Šiame kontekste pažymėtina, kad KET 126 punkte, be kita ko, numatyta rekomendacija, jog saugus atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės turėtų būti ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/val., atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas nurodė, kad jo važiavimo greitis buvo leistinas, apie 50 km/val., iki 60 km/val. Atitinkamai, rekomenduojamas saugus atstumas tarp jo vairuojamo automobilio ir prieš jį važiavusios transporto priemonės sudarytų 25–30 m, tačiau, kaip parodė jis pats ir su juo kartu važiavusi liudytoja, jis buvo ženkliai mažesnis (pastaba – remiantis viešais duomenimis, pavyzdžiui, automobilio „Nissan Rogue“ ilgis yra apie 4,6 m, „Ford Fiesta“ – apie 3,9 m). Akivaizdu, kad laikantis rekomenduojamo saugaus atstumo tarp transporto priemonių, Pareiškėjas būtų turėjęs pakankamai laiko įvertinti prieš jį kelyje susiklosčiusią situaciją, pastebėti prieš jį važiavusio automobilio stabdymo signalus ar jau įvykusį automobilių susidūrimą, taip pat tinkamai į tai sureaguoti – sustabdyti vairuojamą transporto priemonę. Nepaisant to, Pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir dėmesingas, nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į prieš jį važiavusį automobilį „Nissan Rogue“, kuris buvo stabdomas, ko pasekoje šis antrą kartą atsitrenkė į automobilį „Volkswagen Passat“.

Apibendrinant konstatuotina, kad Institucija pagrįstai ir teisėtai patraukė Pareiškėją administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį už KET 126 punkto reikalavimų nesilaikymą, skunde nurodytais ar kitais pagrindais bei motyvais naikinti skundžiamą Nutarimą nėra pagrindo, todėl skundžiamas Nutarimas paliekamas nepakeistas, o Pareiškėjo skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2023 m. lapkričio 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-29022-2023 palikti nepakeistą ir Ž. V. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.