- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-17
- Bylos Nr.
- AN2-174-1036/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01593-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas
- Pažeidėjas
- Ž. V.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. lapkričio 28 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-29022-2023 paliktas nepakeistas ir Ž. V. skundas netenkintas, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2023 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-29022-2023 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) Ž. V. (toliau – ir apeliantas, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalį 11 (vienuolikos) eurų bauda už tai, kad jis 2023 m. rugsėjo 3 d. apie 08.15 val. Gariūnų g., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Ford Fiesta“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į priekyje stabdžiusį automobilį „Nissan Rogue“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. B.. Nuo smūgio automobilis „Nissan Rogue“ atsitrenkė į prieš jį stabdžiusį automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. B. (proceso metu – S.). Tokiais savo veiksmais Ž. V. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 126 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. nutartimi (toliau – ir Skundžiama nutartis) Institucijos Skundžiamas nutarimas paliktas nepakeistas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Ž. V. patrauktas administracinėn atsakomybėn tik už tai, kad jis, kaip automobilio vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, o kadangi ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl administracinei atsakomybei kilti padariniai nėra būtini, atitinkamai, priežastinis ryšys tarp eismo įvykyje dalyvavusių asmenų ir kilusių padarinių nenustatinėtas. Aiškinantis aplinkybes kas kaltas dėl eismo įvykio, būtų peržengtos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribas. Be to, keliamas ginčas yra dėl asmens deliktinės atsakomybės, t. y. civilinės prigimties teisinis ginčas, kuris turi būti sprendžiamas civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Skundžiama nutartimi, ištyrus ir įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, padaryta išvada, kad Ž. V., vairuodamas automobilį „Ford Fiesta“, nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į automobilį „Nissan Rogue“, kuris buvo stabdomas, o nuo smūgio automobilis „Nissan Rogue“ atsitrenkė į prieš jį stabdžiusį automobilį „Volkswagen Passat“.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai
3. Apeliaciniu skundu Ž. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
1.1. Didžiąją apeliacinio skundo dalį sudaro Ž. V. dėstomos ANK, KET nuostatos, pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai, nuorodos į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtas nutartis, susijusias su įrodymu vertinimu bei su baudžiamosiose bylose formuojama praktika dėl asmens kaltės kilus eismo įvykiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimus dėl teismų vykdomo teisingumo. Apelianto vertinimu bylos faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų visuma pagrindžia, kad apylinkės teismas padarė neteisėtas ir nepagrįstas išvadas dėl jo kaltės padariau KET 126 punkto pažeidimą, nes tinkamai neįvertino nagrinėjamos kelio situacijos, nesiėmė įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir neįvertino visų bylos tyrimo bei nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų, tokiu būdu padarydamas esminius įrodymų vertinimo taisyklių, numatytų ANK 569 straipsnio 5 dalyje, pažeidimus, lėmusius netinkamą ANK 417 straipsnio 7 dalies pritaikymą bei nepagrįstą ir neteisėtą apelianto patraukimą administracinėn atsakomybėn.
1.2. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas padarė bylos duomenų visumai prieštaraujančią išvadą apie kelio situacijos eigą. Nustatyta, jog įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė trys judančios kelių transporto priemonės. Transporto priemonių susidūrimas, kaip matyti ir iš į bylą 2023 m. lapkričio 17 d. išreikalautų policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuotų vaizdo bei garso įrašų, įvyko tokia eiga: 1) Gariūnų gatve, Vilniuje, nuo miesto centro, kaire kraštine eismo juosta, važiavusio automobilio „Volkswagen Passat“ vairuotoja D. B. staigiai stabdė savo vairuotą automobilį, siekdama išvengti susidūrimo su prieš eismą, prieš jos vairuotą automobilį, važiavusiu automobiliu „Toyota“, kurį vairavo I. G. (I. G.); 2) į minėto „Volkswagen Passat“ galinę dalį atsitrenkė iš paskos „Volkswagen Passat“ važiavęs automobilis „Nissan Rogue“, po ko; 3) į minėto „Nissan Rogue“, kuris į prieš jį važiavusio „Volkswagen Passat“ galinę galį atsitrenkė nestabdęs, galinę dalį, vairuotu automobiliu „Ford Fiesta“ atsitrenkė Ž. V.
1.3. Teigiama, kad skirtingai nei nurodyta Skundžiamoje nutartyje aptariama eismo situacija kilo ne dėl apelianto, o dėl automobilio „Toyota“ vairuotojo I. G. padaryto KET pažeidimo, pastarajam važiuojant priešpriešine eismo juosta. Be to, pirmiausia „Nissan Rouge“ vairuotojas M. B. pats, pabrėžtina – nestabdydamas vairuoto automobilio, atsitrenkė į priešais jį staigiai sustojusį automobilį „Volkswagen Passat“, kurį vairavo D. B. (proceso metu – S.). Ir tik po to, kai Ž. V. atsitrenkė į prieš jį nuo smūgio į automobilį „VW Passat“ sustojusį automobilį „Nissan Rouge“, pastarasis antrą kartą atsitrenkė į priešais jį sustojusį „Volkswagen Passat“ automobilį. Taigi pirmosios instancijos teismas absoliučiai ignoravo ir nevertino minėto I. G. padaryto KET pažeidimo įtakos aptariamos kelio situacijos priežastingumo nustatymui. Kartu skunde cituojami I. G., liudytojais apklaustų M. B., D. B. (proceso metu – S.), A. V., paties savo (apelianto) paaiškinimai, policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuotos vaizdo ir garso įrašų ir tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės, ir nurodoma, jog skirtingai nei teigiama Institucijos nutarime ir Skundžiamoje nutartyje, automobilio „Toyota“ vairuotojas I. G., pažeisdamas KET 9, 99, 108 punktų reikalavimus bei eilę kitų KET reikalavimų, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, dėl ko automobilio „Volkswagen Passat“ vairuotoja D. B. (proceso metu – S.), siekdama išvengti susidūrimo su „Toyota“ staigiai stabdė savo vairuotą automobilį, o tuo metu į jos vairuoto automobilio galinę dalį atsitrenkė iš paskos važiavęs automobilis „Nissan Rogue“, po ko į „Nissan Rogue“ galinę dalį atsitrenkė apelianto vairuotas „Ford Fiesta“. Apelianto
1.4. Apelianto vertinimu būtent I. G. veiksmai neabejotinai buvo pagrindinė aptariamos situacijos kilimo sąlyga ir priežastis. Priešingai nei nepagristai ir nemotyvuotai nurodyta Skundžiamoje nutartyje, dėl priekyje po sustojimo pradedančių važiuoti automobilių, Ž. V. nematė ir negalėjo matyti buvusios kelio situacijos, ir neturėjo jokios objektyvios galimybės į ją sureaguoti, todėl negalėjo pažeisti ir nepažeidė inkriminuojamų KET 126 punkto reikalavimų. Nors pats automobilio „Toyota“ vairuotojas I. G. savo paaiškinimu iš karto pripažino, jog išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą sukėlė nagrinėjamą kelio situaciją, sudarydamas kliūtį Gariūnų gatve trečia (kaire) eismo juosta po sustojimo pradėjusioms važiuoti transporto priemonėms, kas ir lėmėjų susidūrimą, apylinkės teismas tokiais paaiškinimas nepagrįstai ir neteisėtai nesivadovavo ir nevertino kitų bylos duomenų (įrodymų) visumoje. Be to, net ir neapklausė I. G., taip nepagrįstai susiaurino būtinų ištirti duomenų apimtį.
1.5. Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad Skundžiamos nutarties argumentai, jog laikantis rekomenduojamo saugaus atstumo tarp transporto priemonių, Ž. V. būtų turėjęs pakankamai laiko įvertinti prieš jį kelyje susidariusią situaciją yra nepagrįsti. Iš apklaustų liudytojų parodymų ir kitų byloje esančių duomenų matyti, kad visos transporto priemonės aktualiu laiku, važiavo Gariūnų gatve, kaire kraštine eismo juosta, viena po kitos, transporto priemonių sraute, po ką tik vykusio stovėjimo prieš sankryžą, laukiant leidžiamo šviesoforo signalo. Pradėjusios judėti tik užsidegus leidžiamam signalui transporto priemonės dar buvo važiavimo pradžios etape, kuomet atstumai tarp transporto priemonių dar tik besiformuoja. Aptariamoje eismo ir kelio situacijoje, lygiai kaip ir judant spūstyje, nurodytos KET 126 punkto rekomendacijos dar objektyviai negali būti įgyvendintos. KET rekomenduojamas, atstumas tarp eismo sraute važiuojančių transporto priemonių objektyviai įmanomas transporto priemonių srautui judant jau kurį laiką, kuris šiuo atveju nebuvo praėjęs. Pažymima ir tai, kad KET nereikalauja nepradėti važiuoti kol priešais stovėjusi transporto priemonė nenutols ar panašiai. Esant leidžiamam šviesoforo signalui visos iki tol stovėjusios transporto priemonės pradeda judėti praktiškai vienu metu ir aptariami atstumai susiformuoja transporto priemonių srautui jau pravažiavus atitinkamą kelio atkarpą, todėl atstumai objektyviai negalėjo būti suformuoti ir dėl šios priežasties. Šiuos argumentus patvirtina ir automobilio „Nissan Rogue“ atsitrenkimo į automobilio „Passat“ galinę dalį dar iki apelianto vairuoto automobilio atsitrenkimo į „Nissan Rogue“ faktas. Skunde dar kartą pažymima, jog tokioje situacijoje net ir reakcijos laikas natūraliai yra ilgesnis, kadangi „Nissan Rogue“ į priekyje jo buvusį „Volkswagen Passat“ atsitrenkė nestabdydamas, tokiu būdu eliminuodamas KET 126 punkto galiojimo sąlygą, t. y. jokiu signalu apelianto neįspėdamas apie būtinybę imtis kokių nors veiksmų. Priešais Ž. V. judėjęs „Nissan Rogue“ tiesiog staiga sustojo nuo smūgio į prieš jį buvusį „Volkswagen Passat“.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu Institucijos atstovas prašo Ž. V. apeliacinio skundo netenkinti ir Skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Institucijos atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, išklausė apeliantą ir liudytojus, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinė sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad Skundžiamoje nutartyje detaliai aprašyti ir pakomentuoti apelianto skundo argumentai, tirti ir analizuoti visi byloje surinkti įrodymai, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikiant išskirtinės reikšmės, bei nurodyti motyvai, vien dėl Ž. V. nepriimtinos išvados, nelaikytina, kad Skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Administracinio nusižengimo byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto procesinio sprendimo priėmimą, todėl apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės vertintinos kritiškai, kaip noras išvengti atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. V. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą. Pažymėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
6. Apeliaciniame skunde nesutinkama su Skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad apeliantas Ž. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje. Aukštesnės instancijos teismas, išanalizavęs skundo argumentus, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių patikimai spręsti, kad apeliantas padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Atmesdamas Ž. V. skundą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, išsamiai nurodė, kokias aplinkybes jie patvirtina, argumentuotai pasisakė dėl Ž. V. ir jo atstovo keliamos įvykio versijos, esminių jo skundo argumentų ir padarė išvadas, atitinkančias nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes.
7. Nagrinėjamu atveju matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo kaltę dėl šio įvykio neigia dviem argumentais, t. y. teigdamas, kad: 1) analizuojama eismo situacija kilo ne dėl jo, o dėl automobilio „Toyota“ vairuotojo I. G. padarytų eilės KET pažeidimų, išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą, kas ir sąlygojo transporto priemonių susidūrimą; bei, kad 2) priešais jį važiavęs automobilis „Nissan Rouge“ atsitrenkė į priešais jį staigiai sustojusį automobilį „Volkswagen Passat“, nestabdydamas, t. y. automobilio „Nissan Rouge“ vairuotojas M. B., nestabdydamas ir jokiu signalu apelianto neįspėdamas apie būtinybę imtis kokių nors veiksmų, eliminavo KET 126 punkto galiojimo sąlygą. Šiame kontekste būtina pastebėti, kad skunde apeliacinės instancijos teismui Ž. V. iš esmės dėsto visas tas pačias faktines aplinkybės, kelia tuos pačius klausimus, dėl kurių iš esmės jau yra pasisakyta Skundžiamoje nutartyje, t. y. skundas grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriuos apeliantas nurodė pirmosios instancijos teismui, kaip patvirtinančius Institucijos priimto nutarimo nepagrįstumą. Priešingai negu nurodoma apeliaciniame skunde, nagrinėjant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą pirmosios instancijos teisme, betarpiškai buvo ištirti ne tik rašytiniai įrodymai, tačiau apklausti ir būtent su tiriamu įvykiu susiję asmenys. Apygardos teismas, patikrinęs byloje surinktus įrodymus, dar kartą juos įvertinęs, sprendžia, kad Ž. V. skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir žemesnės instancijos teismo išvadų neatitikimo faktinėms aplinkybėms yra nepagrįsti.
8. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skunde nurodyta nagrinėjamo įvykio eiga, kuri nebuvo kvestionuojama nei Institucijos administracinio nusižengimo tyrimo, nei apylinkės teismo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu. Byloje nustatyta, kad automobilis „Toyota“, vairuojamas I. G., išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, automobilio „Volkswagen Passat“ vairuotoja D. B., siekdama išvengti susidūrimo, stabdė savo automobilį, po ko į automobilio „Volkswagen Passat“ galinę dalį atsitrenkė iš paskos važiavęs automobilis „Nissan Rogue“, vairuojamas M. B., o į automobilį „Nissan Rogue“ atsitrenkė už jo važiavęs automobilis „Ford Fiesta“, vairuojamas apelianto Ž. V.. Ir nors apeliaciniame skunde išimtinai didelis dėmesys skiriamas būtent I. G. veiksmams, kurie anot apelianto, susiję priežastiniu ryšiu su kitų vairuotojų automobilių stabdymu, kas ir sąlygojo eismo įvykio kilimą, pabrėžtina, jog Ž. V. administracinėn atsakomybėn patrauktas ne dėl eismo įvykio sukėlimo, o konkrečiai dėl saugaus atstumo nesilaikymo, tuo pažeidžiant KET 126 punkto nuostatas.
9. Ž. V. dėstomi argumentai, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo ir nevertino minėto I. G. padarytų KET pažeidimų įtakos nagrinėjamo įvykio priežastingumo nustatymui, netgi neapklausė paties I. G., iš kurio paaiškinimų matyti, kad jis pripažįsta sukėlęs avarinę situaciją, taip susiaurindamas būtinų ištirti duomenų apimtį, yra nepagrįsti. Skundą nagrinėjantis teismas akcentuoja, jog tokios apelianto nurodomos aplinkybės išeina už kaltinimo ribų. Sutiktina su žemesniojo teismo vertinimu, jog kaltės dėl avarinės situacijos (eismo įvykio) nustatinėjamas, šių aplinkybių aiškinimasis, peržengtų administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribas. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas Ž. V., bet ne I. G. administracinės atsakomybės klausimas. Tiek apelianto skundą nagrinėjęs apylinkės, tiek ir apygardos teismai dėl aptariamo nusižengimo pasisako tik tiek, kiek tai susiję su apelianto veiksmais, susijusiais su saugaus atstumo nesilaikymo, t. y. neišeidami iš kaltinimo ribų.
10. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, kad šiuo metu ir administracinio nusižengimo padarymo metu, t. y. nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame ANK nėra numatyta atsakomybė už turinčio teisę vairuoti, blaivaus ir neapsvaigusio asmens (kas nagrinėjamu atveju apelianto atžvilgiu ir nustatyta) padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), nei prieš tai galiojusioje Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalies sudėtyje, kurioje buvo numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Vis tik ANK išlieka atsakomybė asmenims už KET pažeidimus, nenumatytus šiame kodekse (ANK 417 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad pagal administracinį kaltinimą Ž. V. veiksmai neapėmė, t. y. jis nebuvo kaltinamas eismo įvykio sukėlimu, jo padarytas KET pažeidimas neidentifikuoti atskiruose ANK straipsniuose, jo veika – saugaus atstumo nesilaikymas, atitinka ir pagrįstai buvo kvalifikuota pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, kurioje nustatyta atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.
11. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apelianto vertinimu, jei I. G. nebūtų išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, kiti transporto priemonių vairuotojai nebūtų stabdę savo automobilių, ir taip atitinkamai jis pats nebūtų atsitrenkęs į priešais jį važiavusį automobilį. Šiame kontekste pastebėtina, jog vien tik objektyvus kitų eismo dalyvių veiksmų atlikimas, nesuteikia teisės vairuotojui, neatsižvelgti į greitį ir nesilaikyti tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma. Pažymėtina, kad ANK 417 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtis formali, todėl nusižengimui padaryti subjektui užtenka atlikti aptariamoje straipsnio dalies dispozicijoje nurodytus veiksmus, kuriuos įstatymų leidėjas apibrėžia kaip savaime pavojingus – saugaus atstumo nesilaikymas. Taigi šiuo atveju pažeidėjui atsakomybė kyla nepriklausomai nuo to, ar dispozicijoje įtvirtintų objektyviosios pusės požymių atlikimas buvo toks pavojingas, jog sukėlė pasekmes ir buvo padaryta žala, nes visuomenei pavojingas yra pats, kaip minima, saugaus atstumo nesilaikymas. Tokiu atveju, teismas neturi jokio teisinio pagrindo nustatinėti priežastinio ryšio ir kilusių pasekmių. Ir kaip teisingai akcentuota Skundžiamoje nutartyje, klausimai susiję su transporto priemonių apgadinimais, t. y. pasekmėmis, ginčai dėl asmenų kaltės, yra civilinis deliktas (civilinės atsakomybės rūšis), sprendžiamas civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Taip pat aukštesnės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nemato pagrindo kaip precedentu vadovautis skunde nurodomomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis baudžiamosiose bylose, kuriose buvo sprendžiamas asmenų atsakomybės klausimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, 281 straipsnio 3 dalį, 281 straipsnio 5 dalį. Nurodytų nusikalstamų veikų sudėtis, priešingai nei nagrinėjamu atveju, yra materialios – kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio atitinkamą dalį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką, jos padarinius, bet ir jų priežastinį ryšį, t. y. kad asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų KET pažeidimą ar pažeidimus ir kad dėl būtent šio pažeidimo ar pažeidimų kilo eismo įvykis, kurio metu buvo sutrikdyta kito žmogaus sveikata (atitinkamu laipsniu) arba žuvo žmogus.
12. Kitas argumentas, kuriuo apeliantas bando paneigti savo kaltę, yra tai, kad prieš jį važiavęs „Nissan Rogue“ vairuotojas M. B. į priekyje pastarojo buvusį automobilį „Volkswagen Passat“ atsitrenkė nestabdydamas, jokiu signalu apelianto neįspėdamas apie būtinybę imtis kokių nors veiksmų, o tiesiog staiga nuo smūgio sustojo. Be to, ir esant tokioms eismo sąlygoms, kuomet transporto priemonės buvo tik pajudėjusios po sustojimo prie šviesoforo, negalėjo atsirasti KET 126 punkte numatytas rekomenduojamas atstumas tarp transporto priemonių. Ginčo, kad M. B. automobiliu „Nissan Rogue“ pirmiausiai atsitrenkė į automobilį „Volkswagen Passat“ nėra. Tai patvirtina ir pats M. B., taip pat ir automobilio „Volkswagen Passat“ vairuotoja D. B. (proceso metu – S.). Nagrinėjamu atveju aktualus antrasis automobilio „Nissan Rogue“ atsitrenkimas į automobilį „Volkswagen Passat“, kuris įvyko po to, kai apelianto vairuojamas „Ford Fiesta“ atsitrenkė į automobilį „Nissan Rogue“.
13. Atsakant į Ž. V. argumentus, svarbu pabrėžti ir KET 126 punkto reguliavime numatytą nuostatą, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma. Kaip matyti atstumo laikymosi privalomoji sąlyga yra priešais važiuojančios transporto priemonės stabdymas, kas nagrinėjamu atveju apelianto ir yra ginčijama. Vis tik aukštesnės instancijos teismo vertinimu, jokiais objektyviais duomenimis apelianto keliama versija, kad M. B., vairuodamas automobilį „Nissan Rogue“, būdamas tarp dviejų automobilių – prieš save „Volkswagen Passat“, o už savęs „Ford Fiesta“ , ir prieš atsitrenkdamas pirmą kartą į automobilį „Volkswagen Passat“, nestabdė, nėra paremta. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad pats apeliantas viena vertus, įrodinėdamas kilusio įvykio priežastinį ryšį, vadovaujasi M. B. paaiškinimas, o kita vertus, ginčydamas M. B. automobilio stabdymą, apie pastarojo parodymus dėl atliktų veiksmų, nutyli. Tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu, tiek apylinkės teismo posėdžio metu apklaustas M. B. parodė, kad prieš jį važiavęs automobilis „Volkswagen Passat“ pradėjo visa jėga staigiai stabdyti, jis taip pat pradėjo stabdyti, tačiau nepavyko laiku išvengti kontakto ir lengvai atsitrenkė į automobilį „Volkswagen Passat“ (b. l. 19–20, 32). Prieš jį buvęs automobilis pradėjo labai staigiai stabdyti visą jėga, dėl to pradėjo stabdyti ir jis lygiai taip pat staigiai. Iš paskos važiavęs automobilis galėjo matyti jo veiksmus, nes keitėsi greitis buvo stabdžių šviesos (2024 m. kovo 20 d. teismo posėdžio protokolas, b. l. 107–111). Liudytoja D. B. (proceso metu – S.) žemesnės instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad į ją automobilis atsitrenkė stabdydamas, nes smūgis buvo nestiprus, jeigu automobilio vairuotojas nebūtų stabdęs, tai smūgis būtų stipresnis (2024 m. kovo 20 d. teismo posėdžio protokolas, b. l. 107–111). Taigi analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas, motyvuotai pagrindžiant išvadas, išnagrinėjo apelianto keliamus klausimus ir pasisakė dėl administracinio nusižengimo sudėties bei kaltės Ž. V. veiksmuose buvimo. Iš Skundžiamos nutarties motyvų matyti, jog buvo įvertinti visi administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys, tiek rašytiniai, tiek asmenų paaiškinimai, bei jų visuma, ir nustatyta, jog apeliantas atsitrenkė į priešais važiavusį automobilį būtent dėl to, kad nesilaikė saugaus atstumo. Kartu, atsakant į apelianto argumentus, jog nagrinėjamu atveju negalėjo susiklostyti KET 126 punkte numatyti rekomenduojami atstumai tarp transporto priemonių, nes jos buvo tik pajudėjusios po eismą leidžiančio signalo, pastebėtina, jog atstumai, kaip ir įvardijami, yra tik rekomenduotini. Nei KET, nei kituose teisės aktuose nėra nustatyta privalomo atstumo, kurio turi būti laikomasi tarp transporto priemonių, ir juo labiau išskiriamos sąlygos, skirtingai nei pabrėžiama skunde, kada tokio atstumo turi būti laikomasi, t. y. ar jau judant pastoviu greičiu, pravažiavus atitinkamą kelio atkarpą po susiformavusio transporto priemonių srauto. Kaip jau minėta, esminė sąlyga yra laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenkti į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, kas nagrinėjamu atveju ir buvo nustatyta. Būtina akcentuoti ir tai, jog tokio atstumo, t. y. saugaus, nesilaikė ir kitas tokiomis pačiomis sąlygomis vairavęs M. B., atsitrenkęs į priešais važiavusią ir stabdžiusią D. B. (proceso metu – S.), ir už tai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas (2024 m. kovo 20 d. teismo posėdžio garso įrašas, Lietuvos teismų informacinė sistema). Taigi aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad Ž. V. padarė KET pažeidimą – nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio, todėl jis administracinėn atsakomybėn patrauktas visiškai pagrįstai.
14. Kadangi apeliaciniu skundu buvo prašoma panaikinti Skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą patikrina ir paskirtos administracinės nuobaudos aspektu. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Ž. V. neišdėstė argumentų dėl jam paskirtos administracinės nuobaudos dydžio ar jos netinkamo individualizavimo, visgi apygardos teismas spręsdamas, kad apeliantas padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, konstatuoja, kad Institucija nustatė tinkamą paskirtos nuobaudos dydį, kuris atitinka ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatytus bendruosius administracinių nuobaudų pagrindus. Nagrinėjamu atveju nenustatyta nei Ž. V. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, ir jam paskirta ANK 417 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta 11 (vienuolikos) eurų bauda, kuri nėra laikytina neproporcingu ar per griežta.
15. Nurodytų aplinkybių pagrindu, darytina išvada, kad žemesnės instancijos teismas nagrinėjamu atveju išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė įstatymą, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl Ž. V. kaltės, todėl priėmė pagrįstą nutartį, o apeliacinio skundo argumentai neleidžia daryti priešingų išvadų, negu Skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti jos apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.