- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-29
- Bylos Nr.
- e2S-35-513/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17484-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Atsakovas
- O. C.
- Ieškovas
- A. U.
- Kategorijos
- 3.3.1.18Apeliacinio proceso nutraukimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės O. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. U. ieškinį atsakovei O. C. dėl teisės tęsti nepertraukiamą mokymąsi užsienio valstybėje, dėl išlaikymo pareigos vaikui vykdymo, išlaikymo mokėjimo nustatymo, įpareigojimo grąžinti išlaikymo ir išmokų sumą, uzufrukto teisių motinai panaikinimo, išvadą teikiantį institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė nepilnametė A. U., gimusi (duomenys neskelbtini), atstovaujama ad hoc globėjos Z. U., pareiškė ieškinį atsakovei savo motinai O. C., kuriuo prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2025 m. birželio 1 d. iki ieškovės pilnametystės, mokant pavedimu tiesiogiai į ieškovės vardu atidarytą banko sąskaitą, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti, kad ieškovei skiriama išmoka pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą būtų mokama tiesiogiai į ieškovės banko sąskaitą; nustatyti, kad visos dukters ieškovės poreikiams skirtos lėšos būtų mokamos tiesiogiai į ieškovės banko sąskaitą, nušalinti motiną nuo ieškovei priklausančio turto, įskaitant ir nuo piniginių lėšų, išlaikymo ir išmokų tvarkymo bei panaikinti motinos uzufrukto teisę į vaiko turtą, įpareigoti atsakovę nedelsiant grąžinti ieškovei priklausantį turtą – 23 388,35 Eur dydžio sumą, sumokant pavedimu tiesiogiai į ieškovės banko sąskaitą, priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pripažinti ieškovės teisę tęsti mokymąsi užsienyje (JAV) ir teisę gauti išlaikymo iš motinos minimalią sumą, suteikti ieškovei teisę be motinos pritarimo gyventi ir mokytis pasirinktoje švietimo įstaigoje užsienyje (JAV), priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Šalies argumentai
2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos – areštuoti 23 388,35 Eur atsakovės pinigines lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, o jų nesant ar esant per mažai – areštuoti atsakovės pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, bei grynuosius pinigus, o jų nesant arba esant nepakankamai – areštuoti atsakovės nekilnojamąjį, o jų nesant ar esant per mažai – areštuoti kilnojamąjį turtą ir kitą turtą, esančias pas atsakovę ir/ar trečiuosius asmenis, priteisti iš atsakovės nepilnametei ieškovei laikiną išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, mokant pavedimu tiesiogiai į ieškovės vardu atidarytą banko sąskaitą, laikinai nušalinti motiną nuo nepilnametei ieškovei priklausančio turto (teikiamo) išlaikymo ir išmokų tvarkymo, laikinai nustatyti, kad visos ieškovei skiriamos lėšos (išlaikymas, išmokos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, kurią šiuo metu moka savivaldybės administracija) ir išlaikymo iš tėvo dalis būtų mokami tiesiogiai į ieškovės vardu atidarytą banko sąskaitą, laikinai suteikti ieškovei teisę be motinos pritarimo gyventi ir mokytis pasirinktoje švietimo įstaigoje užsienyje (JAV).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 9 d. nutartimi ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas.
4. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-78-1050/2020 nustatė ieškovės gyvenamąją vietą su atsakove ir priteisė iš tėvo V. U. 150 Eur išlaikymą dukrai, mokamą periodinėmis išmokomis, paskirdamas išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise atsakovę. 2023 m. kovo 11 d. ieškovė buvo priimta lankyti tarptautinę (duomenys neskelbtini) mokyklą, JAV, kurioje mokytis turėjo nuo 2023 m. balandžio 10 d. iki 2026 m. birželio 5 d. Mokymosi mokykloje kaina turėjo būti apie 35 419,87 Eur, t. y. 41 505 JAV dolerių. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-424-1040/2023 nusprendė laikinai apriboti ieškovės tėvo V. U. tėvo valdžią ieškovės, jos brolio ir sesers atžvilgiu, taip pat įpareigoti V. U. nedelsiant perduoti vaikus jų motinai – atsakovei. Ieškovė yra Lietuvoje ir 2025 m. liepos 2 d. ieškovė laikinai apgyvendinta pas senelį J. U., nes atsisakė vykti pas motiną, o ieškovės tėvui apribota tėvo valdžia.
5. Teismas nurodė, jog nagrinėdamas šeimos bylas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas (CPK 144 straipsnis, 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. Teismas pažymėjo, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iš esmės. Teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą.
6. Teismas vertino, kad ieškinio reikalavimai tikėtinai pagrįsti ir šiame bylos nagrinėjimo etape nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad ieškovė neturi teisės savarankiškai reikšti ieškinį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-26834-545/2024 nutarė paskirti Z. U. nepilnametės A. U. ad hoc globėja, atstovauti ir užtikrinti nepilnametės teises ir teisėtus interesus teisminiame procese ir ikiteisminiame mediacijos procese ginčuose dėl nepilnametės A. U. teisės tęsti nepertraukiamą mokymąsi užsienio valstybėje gynimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui, vaiko nuomonės išklausymo, jo gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo. Būtent ad hoc globėjos įgaliojimų ribose yra reiškiamas ieškinys šioje civilinėje byloje. Ieškinyje suformuluoti reikalavimai, nurodytos faktinės aplinkybės, ieškovės nuomone taikytinos teisės normos, pridėti įrodymai. Todėl šiame bylos etape ieškinys yra preliminariai pagrįstas, o ieškovės reikalavimų pagrįstumas bus vertinamas priimant galutinį sprendimą byloje.
7. Dėl reikalavimo taikyti atsakovės 23 388,35 Eur vertės turto areštą teismas vertino, kad ieškovė neįrodė, kad minėta suma atsakovei yra didelė, taip pat neįrodė atsakovės nesąžiningumo, todėl konstatavo, kad pagrindo taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones nėra. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovės nekilnojamasis turtas nėra areštuotas, disponavimas juo neapribotas, todėl šiame bylos etape nėra duomenų, kad atsakovė netinkamai įgyvendintų uzufrukto teisę. Teismas nurodė, jog taip pat neturi pagrindo nušalinti atsakovę nuo ieškovei teikiamo išlaikymo ir išmokų tvarkymo.
8. Teismas nurodė, kad pati ieškovė pateikė įrodymus, kad atsakovė tam tikra apimtimi teikia jai išlaikymą, todėl konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo jį priteisti.
9. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kai ieškovės nuolatinė globa yra priskirta atsakovei, tačiau ji šios globos negali tinkamai įgyvendinti, nes mergaitės tėvas, preliminariai vertinant, ieškovę kartu su jos broliu ir seserimi be atsakovės sutikimo neteisėtai išsivežė į JAV. Šiuo metu mergaitė yra Lietuvoje, sprendžiamas jos tėvo suėmimo klausimas, mergaitė yra senelio laikinoje globoje. Dėl to teismas vertino, kad šiuo metu nėra duomenų, kad ieškovė atsakovės teikiamą išlaikymą pati savarankiškai galėtų panaudoti savo poreikiams patenkinti ir kad ji jo nepanaudotų siekdama grįžti į JAV, kur ji neturėjo teisės išvykti be atsakovės sutikimo. Teismas nurodė, kad atsižvelgdamas į išskirtinę situaciją, kai vaikas grįžo į Lietuvą ir kai vaiko ryšys su motina (atsakove), su kuria yra nustatyta vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, yra nutrūkęs, vertino, kad būtent Tarnybos kompetencijos ribose yra nuspręsti, kokių veiksmų imtis. Teismo įsitraukimas šiame etape gali sukliudyti Tarnybai efektyviai įgyvendinti jos pareigas ir užtikrinti geriausius vaiko interesus. Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti laikiną išlaikymą, vaiko išmokas ir ieškovės tėvo teikiamą išlaikymo dalį iš atsakovės, su kuria nustatyta ieškovės nuolatinė gyvenamoji vieta.
10. Teismas nurodė, jog preliminariais duomenimis, į JAV gyventi ir mokytis ieškovė išvyko savo tėvo vienašaliu sprendimu, be atsakovės, savo motinos, su kuria nustatyta ieškovės nuolatinė gyvenamoji vieta, sutikimo. Ieškovė yra Lietuvoje, bylos duomenimis, sprendžiamas jos tėvo suėmimo ir ieškovės ryšio su motina atkūrimo klausimas. Todėl šiame bylos etape teismas nurodė, kad neturi duomenų, jog ieškovė galėtų savarankiškai gyventi ir mokytis JAV, ypač, jei jos tėvas negrįžtų į JAV. Be to, Tarnyba vertins galimybę ieškovę grąžinti motinai – atsakovei, o nepilnametės grįžimas į JAV to neleistų padaryti. Tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymas galėtų sukliudyti įgyvendinti Tarnybos kompetencijai priklausančius veiksmus ir iš esmės reikštų ieškinio reikalavimų patenkinimą. Todėl šią laikinąją apsaugos priemonę teismas atsisakė taikyti.
11. Teismas pažymėjo, kad byla nėra susijusi su ieškovės laikino globėjo paskyrimu, todėl ir atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės – paskirti ieškovės laikinu globėju senelį, kaip nesusijusios su byla, negali būti taikomos.
III. Atskirojo skundo argumentai
12. Atsakovė O. C. (apeliantė) atskiruoju skundu prašo pašalinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 9 d. nutarties motyvus, t. y. 35 punkte nurodytus motyvus „Pažymėtina, kad galimai ir atsakovė vaiką įtraukia į savo konfliktus su ieškovės tėvu ir jo sutuoktine, pavyzdžiui, 2024 m. birželio 3 d. ir 2024 m. spalio 1 d. bankiniuose mokėjimų pavedimuose nurodydama „Mokėjimas už mamytę E. U. <...>“. Tai galima vertinti, kad atsakovė ieškovės mama laiko ieškovės tėvo sutuoktinę E. U.. Tačiau šiame bylos etape teismas negali nustatyti, ar tai sisteminis atsakovės požiūris.“; pakeisti nutarties motyvuojamosios dalies 29 punkte nurodytus motyvus, konstatuojant, kad ieškinio reikalavimai tikėtinai nėra pagrįsti; pakeisti nutarties 39–45 punktuose nurodytus motyvus, konstatuojant, kad nepilnametis vaikas pats tiesiogiai neturi teisės reikšti ieškinio dėl išlaikymo iš motinos, su kuria nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, išmokų pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir išlaikymo tėvo dalies priteisimo tiesiogiai į jo banko sąskaitą.
13. Pažymi, kad su skundžiama nutartimi iš esmės sutinka, tačiau nesutinka su nurodytais teismo motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis procesas pagal atskirąjį skundą nutrauktinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
15. Ieškovė 2026 m. sausio 23 d. pateikė procesinį dokumentą paaiškinimus dėl atsakovės atskirojo skundo ir eilę naujų įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesiniame dokumente iš esmės dėstoma ieškovės pozicija dėl atskirojo skundo, t. y. atsiliepimas į atskirąjį skundą. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs atskirąjį skundą, 2025 m. liepos 21 d. rezoliucija nustatė ieškovei 14 dienų terminą nuo atskirojo skundo išsiuntimo dienos pateikti atsiliepimą. Ieškovė nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 75 straipsnio 1 dalimi, jos teisė pateikti atsiliepimą išnyko.
16. Atsakovė 2026 m. sausio 28 d. nurodė, kad paaiškinimai procesinio pobūdžio prasme atitinka atsiliepimo į atskirąjį skundą procesinį dokumentą, tačiau pateikti gerokai praleidus nustatytą terminą, be to, atsakovės vertinimu, parengti naudojantis dirbtino intelekto pagalba ir tik patvirtina atskirojo skundo motyvą.
17. Pažymėtina, kad pagal CPK 302 straipsnį apeliaciniam procesui yra taikomos tik tos bendrosios CPK normos, reglamentuojančios procesą pirmosios instancijos teisme, kurios neprieštarauja specialiosioms apeliacinio proceso taisyklėms. Vadinasi, sprendžiant dėl CPK 42 straipsnyje įtvirtintos proceso dalyvių teisės teikti rašytinius paaiškinimus, privalu atsižvelgti į specialiosiose apeliaciniam procesui taikomose teisės normose, t. y. CPK 306 straipsnio 2 dalyje, 312, 314, 323 straipsniuose, įtvirtintus draudimus bei ribojimus. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentai, pasibaigus įstatymų leidėjo nustatytam terminui atskirajam skundui pateikti negali būti priimami. Kadangi šiuo atveju pateiktais rašytiniais paaiškinimais ieškovė iš esmės siekia atsikirsti į atskirojo skundo argumentus, jie į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą nepriimami. Taip pat nenustatyta CPK 314 straipsnyje įtvirtintos išimties taikymo sąlygų ir nėra teisinio pagrindo priimti teikiamus naujus įrodymus.
18. Vadovaujantis tais pačiais motyvai atsisakytina vertinti ir atsakovės atsikirtimus į ieškovės rašytinius paaiškinimus.
Dėl ginčijamos nutarties
19. Dėl teisės instancine tvarka skųsti tik teismo priimto procesinio sprendimo motyvus teismų praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimo motyvuojamoji dalis yra sudėtinė teismo sprendimo dalis (CPK 270 straipsnis). Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės, motyvai dėl atmestų įrodymų, įstatymai ir kiti teisės aktai, teismo išvados ir teisiniai argumentai (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Taigi, teismo sprendimo motyvais yra konstatuojami tam tikri reikšmingi faktai ir teisiniai santykiai, kurie turi ar gali turėti įtaką ne tik ginčo šalių, bet ir kitų asmenų teisių ir pareigų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui. Tai reiškia, kad teisinę reikšmę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir nustatymas konkrečių faktų ir teisinių santykių, kurie vertintini kaip prejudiciniai, turintys res judicata galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 57 punktas).
20. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad galimybė skųsti vien teismo procesinio sprendimo motyvus pripažįstama tik tais atvejais, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje. Aiškinimas, kad byloje dalyvaujantis asmuo visada gali skųsti vien tik tam tikrus teismo sprendimo (nutarties) motyvus, neatitiktų civilinio proceso tikslų ir principų, pagal kuriuos teismo paskirtis yra ginti ne bet kokio, o suinteresuoto asmens, kurio teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, interesus (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-701/2016, 28 punktas; 2019 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-421/2019, 47 punktas). Taigi asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2019 23; 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-684/2020; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022; 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-100-910/2023, kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliantės nurodyti pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai, kuriuos apeliantė prašo pašalinti ar pakeisti, aptartų kriterijų neatitinka, patys savaime apeliantei jokių teisinių pasekmių nesukuria, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti dėl jų pašalinimo ar pakeitimo.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nutartimi, kurios dalį motyvų ginčija apeliantė, buvo sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimas ir pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, kad jis nesprendžia ginčo iš esmės, nevertina šalių pateiktų įrodymų ieškiniu pareikštų reikalavimų pagrįstumo kontekste. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra siekiama tik stabilizuoti, laikinai sureguliuoti ginčo situaciją iki byla bus išnagrinėta iš esmės. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės prašytų laikinųjų apsaugos priemonių netaikė ir apeliantė nei šios teismo išvados, nei nutarties teisėtumo ir pagrįstumo neginčija, priešingai, nurodo, kad su teismo nutartimi iš esmės sutinka. Šiuo atveju apeliantės nurodyti pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios, neturi jokios teisinės reikšmės tolesniam ginčo nagrinėjimui ir galutinio sprendimo dėl ginčo priėmimui, apeliantė nenurodo, kokias teisines pasekmes jai sukelia ar ateityje gali sukelti jos prašomi pašalinti ar pakeisti nutarties motyvai. Pažymėtina, kad iš atskirojo skundo turinio matyti, jog apeliantė, nesutikdama su teismo motyvais, dėsto argumentus, susijusius su ginčo nagrinėjimu iš esmės. Taigi, tik išnagrinėjus bylą iš esmės bus nustatyti teisiškai reikšmingi faktai, įvertinti byloje esantys įrodymai, šalių argumentai, taip pat ir ieškovės teisė reikšti ieškinį bei konstatuotas jo pagrįstumas ar nepagrįstumas.
22. Nagrinėjamu atveju atskirojo skundo nagrinėjimas nesukels jokių teisinių pasekmių ir nenagrinėtinas teisme CPK nustatyta tvarka. Paaiškėjus šiai aplinkybei apeliacinis procesas pagal atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 9 d. nutarties nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis). Nutraukus apeliacinį procesą nurodytu pagrindu atskirajame skunde išdėstyti argumentai plačiau nevertintini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
apeliacinį procesą pagal atsakovės O. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 9 d. nutarties nutraukti.