Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2017-02-20 · Civilinė byla Nr. e2-465-949/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-20
Bylos Nr.
e2-465-949/2017
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-08957-2016-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Gudienė
Ieškovas
J. K.
Atsakovas
R. V.
Advokatai
Eglė Gecevičė, Vitalijus Metelica
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-465-949/2017Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08957-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.1.; 3.2.4.4.; 3.2.6.1.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 20 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rima Gudienė,sekretoriaujant Ramonai Subačienei,dalyvaujant ieškovei J. K., jos atstovei advokatei Eglei Gecevičei,atsakovo R. V. atstovui advokatui Vitalijui Metelicai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui R. V. dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R. V. 376,50 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2012 m. ji ir atsakovas R. V. apie pusę metų kartu dirbo UAB „T.“. R. V. 2012 m. buvo nuteistas ir iki 2014 m. atliko bausmę laisvės atėmimo vietos ligoninėje. Atsakovas, atlikdamas bausmę, paprašė jos, kad atsiųstų jam pinigų, rūbų, batų. Teigė, kad jo niekas neremia, pats pinigų neturi, todėl negali įsigyti būtinų daiktų, prekių. Atsakovas buvo pažadėjęs, kad atlikęs laisvės atėmimo bausmę ir įsidarbinęs, grąžins jai visus pinigus, sumokės išlaidas už siuntinius. Laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2014 m. ji nusiuntė 376,50 Eur (1300 Lt) grynaisiais pinigais ir įvairių rūbų, avalynės, kurių suma 457,60 Eur (1580 Lt), viso 834,10 Eur (2880 Lt). R. V., atlikęs bausmę, 2014 m. grižo į Šiaulius, įsidarbino UAB „T.“. Ne kartą jo prašė grąžinti skolą, tačiau atsakovas skolos negrąžino ir vengia bendrauti. 2016-09-08 atsakovui pateikė raštišką reikalavimą iki 2016-10-10 grąžinti 834,10 Eur. Atsakovas su ja nesusisiekė, pinigų negrąžino. Kadangi atsakovas į raginimus atsiskaityti nereaguoja ir iki šiol nėra atsiskaitęs, praleido prievolės įvykdymo terminą, todėl prašo iš ieškovo priteisti 376,50 Eur skolą. Pažymėjo, kad nors skolos bendra suma yra 834,10 Eur, tačiau reikalavimą teikia 376,50 Eur sumai ir tikisi, kad atsakovas už pirkinius atsiskaitys geruoju.

Ieškovė J. K. teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytus reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad su atsakovu buvo bendradarbiai, bet pora nebuvo. Kartu su atsakovu negyveno. Atsakovas pateko į įkalinimo įstaigą. R. V. aiškino, kad iš niekur negauna pinigų, rūbų, o pinigų jam reikia. Atsakovas parašė laišką, kuriame prašė jam paskolinti pinigų. Šio laiško nėra išsaugojusi. Atsakovas žadėjo, kad, kai grįš iš įkalinimo įstaigos, grąžins visus pinigus. Pati atsakovui pinigus yra 2 ar 3 kartus siuntusi per paštą bei grynus pinigus į jo sąskaitą buvo įnešusi per Pravieniškių buhalteriją. Paštu siųsdama pinigus, pinigų paskirties nenurodydavo, nes niekas jos neklausdavo, o pati tik nurodydavo kam siųsti. Yra atsakovą lankiusi įkalinimo įstaigoje. Važiuodama lankyti atsakovą, jam nuveždavo rūbų, batų, žurnalų. Nors atsakovas sakė, kad jam niekas juo nesirūpina, tačiau iš Pravieniškių pataisos įstaigos buhalterės sužinojo, kad be jos, atsakovui pinigų siųsdavo ir kiti asmenys. Atsakovas, grįžęs iš įkalinimo įstaigos, jai nepaskambino. Sužinojusi, kad atsakovas jau dirba, jam skambindavo ir klausdavo, kada pradės skolą gražinti. Atsakovas sakė, kad pinigų neturi. Jei būtų žinojusi, kad atsakovas jai pinigų negrąžins, jam pinigų nebūtų skolinusi. Jei atsakovas nebūtų atlikinėjęs paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ji, skolindama pinigus, su atsakovu būtų pasirašiusi skolos raštelį. Su R. V. kartu negyveno ir jis jai pinigų nepaliko, kuriuos ji neva jam būtų galėjusi siųsti į įkalinimo įstaigą. R. V. atlyginimo nėra paėmusi, nes atlyginimą kiekvienas darbuotojas gaudavo asmeniškai. R. V. perduotų pinigų nedovanojo. Dėl jokių papildomų sumų grąžinimo su atsakovu nesitarė, atsakovas tik žadėjo grąžinti ir išlaidas, susidariusias už keliones į pataisos namus, pinigus, sumokėtus už perlaidas. Šie skolinti pinigai buvo jos asmeninės pajamos, gautos iš atlyginimo, kurį gaudavo grynais. Iš atsakovo prašo priteisti 376,50 Eur sumą, kuriai pagrįsti turi rašytinius įrodymus, likusiai sumai pagrįsti įrodymų neturi, todėl priteisti ją iš atsakovo neprašo.

Ieškovės atstovė advokatė Eglė Gecevičė teisme teigė, kad šioje situacijoje tarp šalių yra susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai. Ieškovė paskolino pinigų sumą, tikėjosi, kad juos grąžins. Rašytinės sutarties sudaryti pagal teisės aktų reikalavimus nebūtina, pinigų perdavimo faktas įrodytas, dėl objektyvių priežasčių – dėl atsakovo buvimo įkalinimo įstaigoje, negalėjo sudaryti rašyinės paskolos sutarties.

Atsiliepimas

Atsakovas R. V. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nesutikdamas su ieškovės reikalavimais, atsakovas nurodė, kad ieškovei nėra skolingas.

Šalies argumentai

Atsakovo R. V. atstovas advokatas Vitalijus Metelica teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad tai nėra paskoliniai santykiai, tarp šalių susiklostė partnerystės santykiai. Atsakovas su ieškove bendravo artimai, todėl ieškovė gera valia pati nueidavo į pataisos namų buhalteriją ir tuos pinigus įnešdavo. R. V. galėjo net nežinoti, kad J. K. pinigus į jo depozitinę sąskaitą yra įnešusi. Kalintis asmuo, jei būtų domėjęsis, tai galbūt ir būtų galėjęs žinoti kas jam perdavė pinigus, tačiau atsakovas nesidomėjo, gautais pinigais naudojosi. R. V. net nežinojo apie paskolinius santykius, apie juos negalėjo numatyti. Viskas buvo daroma savo noru, su tikslu padėti, todėl negalėjo susiklostyti paskoliniai santykiai. R. V. neturėjo tikslo skolintis pinigus. R. V. pinigų netrūko, nes jam padėjo kiti bendradarbiai, t. y. surinkdavo pinigų sumą ir per kitus asmenis juos jam persiųsdavo. Ieškovė pati geru noru padėjo jam, pinigus R. V. dovanojo. Z. L., O. K. yra atsakovo bendradarbės. Visi darbovietės darbuotojai žinojo, kad ieškovė tikėjosi, kad grįžęs R. V. iš įkalinimo įstaigos grįš pas ją, tačiau jis grįžo pas kitą moterį, todėl J. K. ir kreipėsi į teismą siekdama susigrąžinti atsakovui duotus pinigus. R. V. iki pat įkalinimo dirbo ir jo mėnesinis atlyginimas buvo apie 400 Eur. Kadangi vykdamas į įkalinimo įstaigą atsakovas pinigų negalėjo pasiimti, todėl prašė kitų asmenų, kad jie pervestų juos jam į sąskaitą. Ieškovė pervesdavo atsakovui jo paliktus pinigus (atlyginimo dydžio, galėjo būti ir atostoginiai) ir bendradarbių surinktus pinigus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovė J. K. ieškinyje nurodė, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, tokių santykių buvimą grindžia R. V. depozitinės sąskaitos išrašu, kuriame užfiksuota, jog ieškovė į nuteistojo R. V. sąskaitą, esančią įkalinimo įstaigoje, nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. įmokėjo įvairias pinigų sumas, kurių bendra suma sudaro 376,50 Eur . Pinigų mokėjimo paskirtyje nėra nurodyta mokėtų pinigų paskirtis (33-35 b. l.). Byloje nėra šalių ginčo, kad ieškovės siųstas pinigines lėšas atsakovas gavo, tačiau, atsakovo atstovas teigia, kad šie pinigai buvo pervesti į R. V. depozitinę sąskaitą ne kaip paskola, o kaip dovana, kurios grąžinti nereikia. Atsakovo atstovas advokatas V. Metelica taip pat nurodė, kad tarp šalių buvo susiklostę partnerystės teisiniai santykiai, ir ieškovė pinigus atsakovui pervedė iš jo palikto darbo užmokesčio bei atsakovo bendradarbių surinktų pinigų.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-701/2015). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-701/2015).

Paskolos sutarties sampratą reglamentuojančio CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011; 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014). Nustačius, kad paskolos dalykas (daiktai, pinigai) paskolos gavėjui nebuvo perduotas, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 str. 3 d.).

Kadangi paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str.), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008).

Pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalies redakciją, galiojusią iki 2015 m. sausio 1 d., fizinių asmenų paskolos sutartis turėjo būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršijo 579,24 Eur. Pažymėtina, kad įstatymo reikalaujamos paskolos sutarties formos nesilaikymas nedaro jos negaliojančios, tačiau atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl paskolos sutarties sudarymo ar jos įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju rašytinės paskolos sutarties nėra ir nebuvo būtina, kadangi bendrai paskolintų pinigų suma neviršijo 579,24 Eur. Tačiau rašytinio dokumento nebuvimas šiuo atveju nevertintinas kaip patvirtinantis, kad tarp šalių nebuvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Priešingai, šiuo atveju ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus, patvirtinančius pinigų perdavimo atsakovui faktą. Kaip jau minėta, pinigų perdavimo atsakovui faktą patvirtina R. V. depozitinės sąskaitos išrašas, kuriame užfiksuota, jog ieškovė į nuteistojo R. V. sąskaitą, esančią įkalinimo įstaigoje, nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. per keletą kartų įmokėjo įvairias pinigų sumas (33-35 b. l.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) banko dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų perdavimą, atliktų įrašų aiškinimu. Būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-368/2011). Savaime pinigų pervedimą (įnešimą grynaisiais) į banko sąskaitą patvirtinantys įrodymai, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai neįtvirtinta mokėjimo paskirtis, kilus lėšas pervedusios ir jas gavusios šalies ginčui, nepakankami spręsti dėl šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo. Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą ir, ja remdamasis, kvalifikuoti šalis siejančius teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė pateikė atsakovui rašytinę pretenziją, reikalaudama grąžinti pinigus, be to, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, aiškiai išreiškė valią susigrąžinti atsakovui perduotus pinigus, nurodydama, kad nesiekė jų atsakovui padovanoti.

Teismas, vertindamas atsakovo poziciją atkreipia dėmesį, kad atsakovo atstovas, teikdamas paaiškinimus apie susidariusį ginčą nebuvo nuoseklus, t. y. teisme kėlė keletą pinigų pervedimo R. V. versijų, t. y. teigė, kad ieškovė pati savo noru šiuos pinigus pervedė R. V. kaip dovaną, taip pat teigė, kad R. V. išvykdamas į įkalinimo įstaigą pinigus paliko J. K., tam, kad ieškovė J. K. vėliau jam persiųstų juos į įkalinimo įstaigą, juos siejo partnerystės santykiai, be to, teigė, kad ir kiti bendradarbiai jam surinkdavo pinigų sumas ir tokiu būdu jam būdavo persiųsti pinigai. Tačiau atsakovas nepateikė jokių šias aplinkybes, patvirtinančių įrodymų. Ieškovė teisme kategoriškai neigė atsakovo nurodytas aplinkybes, kad su R. V. ji kartu gyveno, kad juos siejo partnerystė, taip pat neigė, kad atsakovas jai paliko kokius nors pinigus. Esant prieštaringiems šalių paaiškinimams, atsakovas šiuo atveju turėjo pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius jo nurodytas aplinkybes, tačiau to nepadarė (CPK 178 straipsnis). Nors ir nurodė, kad šias aplinkybes galėtų patvirtinti šalių bendradarbiai, tačiau liudytojų į teismo posėdį neatsivedė, prašė išreikalauti duomenis iš įkalinimo įstaigos apie tai į kokius pasimatymus atvykdavo ieškovė, tačiau nenurodė priežasčių, dėl kurių pats atsakovas negalėjo gauti nurodytos informacijos. Taip pat neįvardijo konkrečiai liudytojų, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti atsakovo nurodytas aplinkybes. Nurodydamas, kad ieškovė dovanojo jam pinigus, atsakovas iš esmės pripažįsta, kad ieškovė jam dovanojo jai priklausančias pinigines lėšas, tuo tarpu nurodydamas, kad buvo palikęs ieškovei jam priklausančias pinigines lėšas, teigia, kad jam ieškovė perduodavo jam pačiam priklausančias pinigines lėšas, t. y., pateikė dvi visiškai priešingas versijas, iš esmės paneigiančias viena kitą. Dėl to teismas vertina, kad nei nurodytų aplinkybių dėl dovanojimo sutarties sudarymo, nei jam pačiam priklausančių piniginių lėšų perdavimo atsakovas neįrodė (CPK 178 straipsnis). Teismas taip pat pažymi, kad net ir nustačius, jog šalis galėjo sieti neįregistruotos partnerystės santykiai, tai automatiškai nepatvirtina šalims priklausančių piniginių lėšų bendrumo ir nepaneigia paskolos teisinių santykių tarp šalių egzistavimo. Tokiu atveju atsakovas turėtų įrodyti bendro ūkio su ieškove vedimą bei bendrą lėšų tvarkymą, tačiau, kaip jau minėta, tokių aplinkybių atsakovas neįrodė. Duomenys, kad tuo metu, kai atsakovui buvo perduoti pinigai, jis buvo įkalinimo įstaigoje, patvirtina, jog tuo metu pajamų iš darbinės veiklos atsakovas negauna, duomenų, kad turėjo asmeninių santaupų jis taip pat nepateikė. Teismas taip pat kritiškai vertina atsakovo atstovo nurodytą aplinkybę, jog R. V. galėjo net nežinoti, kad J. K. pinigus į jo depozitinę sąskaitą yra įnešusi, R. V. apie paskolinius santykius nieko nežinojo, nes atsakovo atstovas, toliau teikdamas paaiškinimus, pats pripažino, kad jei kalintis asmuo būtų domėjęsis, tai būtų galėjęs žinoti kas jam perdavė pinigus. Tuo pačiu atsakovo atstovas teismo posėdžio metu neneigė, kad atsakovas iš ieškovės gautus pinigus panaudojo ir iš ieškovės gautų pinigų jai negrąžino. Nesant aiškiai išreikštos ieškovės valios pinigus atsakovui padovanoti, nėra teisinio pagrindo vertinti, kad tarp šalių susiklostė dovanojimo teisiniai santykiai.

Taigi teismas, byloje surinktų įrodymų viseto duomenų kontekste įvertinęs ieškovės ir atsakovo atstovo paaiškinimus, ieškovės ir atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuoja, jog šalis siejo paskolos teisiniai santykiai ir atsakovas turi pareigą grąžinti ieškovei 376,50 Eur (1300 Lt) skolą.

CK 6.873 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, jog jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė teigė, jog atsakovui grįžus iš įkalinimo įstaigos (R. V. į laisvę išėjo 2013 m. liepos 16 d.), ji jam skambino ir klausė, kada pradės skolą gražinti. Be to, ieškovė pateikė atsakovui rašytinį 2016 m. rugsėjo 8 d. reikalavimą dėl pinigų grąžinimo, pagal kurį laikydamasis CK įtvirtintų reikalavimų, R. V. prašė iki 2016 m. spalio 10 d. grąžinti paskolintus pinigus (15 b. l.), darytina išvada, kad yra suėjęs paskolos grąžinimo terminas. Atsižvelgiant į tai, kad pagal bylos duomenis, skola iki šiol negrąžinta, iš atsakovo ieškovei priteistina 376,50 Eur negrąžinta skola.

Pagal CK 6.37 str. 2 d., skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą 376,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. spalio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 2 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2016 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-16-T-2554-13409 ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji 50 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo, t. y. ieškovei iš atsakovo priteistina sumokėta žyminio mokesčio dalis 8 Eur, bei valstybei iš atsakovo priteistina 7 Eur likusi žyminio mokesčio dalis. Be to, valstybei iš atsakovo priteistinos 243,18 Eur išlaidos už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (CPK 80 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Kadangi išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą suma neviršija nustatytos minimalios priteistinos 3,00 Eur sumos, todėl iš atsakovo valstybei nepriteistina (CPK 92 str., 93 str. 2 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 376,50 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų, 50 centų) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 376,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. spalio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 8 Eur (aštuonių eurų) žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 7 Eur (septynių eurų) žyminį mokestį ir 243,18 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt trijų eurų 18 centų) išlaidas patirtas advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Rima Gudienė