Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovo atstovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančiam per Lietuvos filialą, atstovui A. S.,

atsakovo atstovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančiam per Lietuvos filialą, atstovei advokato padėjėjai N. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo MB „Vokelis“ ieškinį atsakovams UAB „M-Finance“, AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančiam per Lietuvos filialą, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančiam per Lietuvos filialą, dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas MB „Vokelis“ ieškinyje nurodė faktines aplinkybes, jog 2013-04-05 d. su atsakovu UAB „M-Finance“ sudarė Apskaitos ir finansų valdymo sutartį Nr. MF-13040501 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo vykdyti ieškovo įmonės apskaitą nuo 2013-04-05 d. Ieškovo teigimu, atsakovas teikė paslaugas nekvalifikuotai, o ieškovui pradėjus vesti derybas su kita įmone UAB „CASMA“ nustatyta, jog buvo pažeista ieškovo prievolė registruotis PVM mokėtoju, apskaičiuoti ir deklaruoti PVM. Ieškovui paprašius atsakovą UAB „M-Finance“ ištaisyti klaidas ir kompensuoti padarytą žalą, atsakovas nutraukė sutartį nuo 2015-06-26 d. Be to, atsakovo UAB „M-Finance“ civilinės atsakomybės draudikai - atsakovai AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiantis per Lietuvos filialą, bei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiantis per Lietuvos filialą, taip pat neatlyginimo ieškovui patirtos žalos. Ieškovas nurodo, jog atsakovo UAB „M-Finance“ neteisėti veiksmai pasireiškė sutarties 2.1. punkto, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau - PVMĮ) nuostatų, taip pat CK 6.38 straipsnio 1 dalies ir 6.718 straipsnio 1 dalies imperatyvų pažeidimais. Tokie atsakovo veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su ieškovui atsiradusia žala (nuostoliais), kurią sudaro 5 576,82 Eur PVM nepriemoka Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau - VMI) už laikotarpį nuo 2013-05-01 iki 2015-06-30, 635,23 Eur bei 25,92 Eur delspinigiai dėl PVM mokestinės nepriemokos, 500,00 Eur išlaidų UAB „CASMA“ darbams pažeidimams dėl nesavalaikio mokestinių PVM prievolių vykdymo pašalinti bei 302,50 Eur išlaidos UAB „Fidexperta“ už pretenzijos dėl žalos atlyginimo ieškovui parengimą, iš viso 7 040,47 Eur. Pažymėjo, jog žala ieškovui buvo padaryta dėl didelio UAB „M-Finance“ neatsargumo bei pažeidus esmines sutarties sąlygas, t. y. ieškovo buhalterinės apskaitos atitikimą teisės aktų reikalavimams. Be to, ieškovo teigimu, jis turi teisę reikalauti atlyginti žalą tiesiogiai ir atsakovo UAB „M-Finance“ draudikų. Ieškovas, įvertinęs draudiminės apsaugos laikotarpius ir patikslinęs ieškinį, t. y. išskaičiavęs draudimo liudijimuose nustatytas besąlygines išskaitas, prašo priteisti solidariai iš atsakovų UAB „M-Finance“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančio per Lietuvos filialą, 3 233,76 Eur nuostolių atlyginimo, priteisti solidariai iš atsakovų UAB „M-Finance“ ir AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per Lietuvos filialą, 4 029,97 Eur nuostolių atlyginimo, taip pat 6 procentų metines palūkanas ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 1-9, I t.).

Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiantis per Lietuvos filialą, pateiktame atsiliepime nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, motyvuodamas tuo, jog atsakovas UAB „M-Finance“ su ieškovu sudaryta sutartimi nebuvo įpareigotas teikti prašymų valstybės institucijoms, taigi, ir prašymo įregistruoti ieškovą PVM mokėtoju. Pažymėjo, jog net ir nedeklaravus mokėtino mokesčio, ieškovo pareiga jį mokėti išlieka, todėl atsakovas UAB „M-Finance“ neatliko neteisėtų veiksmų, nėra priežastinio ryšio dėl ieškovui atsiradusios žalos, o civilinė atsakomybė UAB „M-Finance“ negali būti taikoma. Šio atsakovo manymu, ieškovas nepatyrė nurodomų nuostolių, kadangi prievolė mokėti PVM jam atsirado kaip ekonominės veiklos rezultatas, bet ne kaip UAB „M-Finance“ veikla, o nesant UAB „M-Finance“ sutarties pažeidimų, draudimo išmoka nepriteistina. Prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 87-90, I t.).

Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiantis per Lietuvos filialą, pateiktame atsiliepime nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, teigdamas, kad ieškovas pirmąją pretenziją atsakovui UAB „M-Finance“ pateikė 2015 m. balandžio mėn., t. y. pasibaigus draudimo sutarties galiojimui, šis draudikas įvykio nepripažino draudžiamuoju, todėl jam nekilo pareiga išmokėti draudimo išmokos. Pažymėjo, jog PVM mokėtojo neįregistravimas neatleidžia jo nuo prievolės skaičiuoti PVM ir mokėti šį mokestį į biudžetą, taigi, ieškovas neįrodė, jog jam apskaičiuota PVM nepriemoka yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su galimai netinkamu atsakovo UAB „M-Finance“ paslaugų teikimu. Prašė ieškinį jo atžvilgiu atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 107-109, I t.).

Atsakovas UAB „M-Finance“ teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog palaiko draudikų atsiliepimuose į ieškinį išdėstytus motyvus. Aiškindamas šalių sudarytą sutartį šis atsakovas papildomai nurodė, jog ieškovo nurodyti veiksmai, t. y. ieškovo neįregistravimas PVM mokėtoju, PVM deklaracijų nepateikimas bei PVM nesumokėjimas, nepatenka į sutarties objekto sąvoką, tai nėra paslaugos, dėl kurių šalys susitarė, o tokių paslaugų nesuteikimas negali būti vertinama kaip neteisėti atsakovo veiksmai. Šių veiksmų atlikimas buvo paties ieškovo pareiga ir niekaip nepriklausė nuo atsakovo veiksmų. Taigi, šio atsakovo teigimu, jo veikla neapėmė tokio pobūdžio veiksmų, kaip pareigos konsultuoti ir įregistruoti ieškovą PVM mokėtoju, teikti PVM deklaracijas bei sumokėti PVM mokestį. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį, jog sutarties 8.7. punkte yra numatyta ribotos atsakovo atsakomybės išlyga, apimanti 6 mėnesių laikotarpiu ieškovo sumokėtą kainą, t. y. 86,89 Eur be PVM, tačiau ieškovas apskritai nėra sumokėjęs kainos, būtinos atsakovo atsakomybės mastui identifikuoti. Prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 166-171, I t.).

Ieškovas teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, atsikirsdamas į atsakovo UAB „M-Finance“ išdėstytus argumentus, papildomai nurodė, jog atsakovas turėjo imperatyvią prievolę apskaičiuoti PVM ieškovo buhalterinėje apskaitoje tuo pagrindu, kad kitas asmuo UAB „MC Wealth Management“, kuriam buhalterinės apskaitos paslaugas taip pat teikė atsakovas, yra laikomas susijusiu asmeniu LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo prasme, o PVM prievolės atvaizdavimas ieškovo buhalterinėje apskaitoje yra imperatyvus ir neatskiriamas nuo buhalterinės apskaitos sampratos. Taigi, atsakovas, neįtraukęs ir nepaskaitęs PVM ieškovo įmonės buhalterinėje apskaitoje, pažeidė prisiimtas sutartines prievoles, profesinės veiklos standartus bei teisėtą ieškovo lūkestį dėl tinkamo buhalterinės apskaitos vedimo. Dėl atsakovo UAB „M-Finance“ atsakomybės ribų ieškovas laikosi pozicijos, jog atlygintinumas už atsakovo teiktas paslaugas turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, jog atsakovas vykdė trijų susijusių juridinių asmenų buhalterinę apskaitą, o sutarties 8.7. punkto nuostata, kaip ribojanti profesinę civilinę atsakomybę, vadovaujantis CK 6.211 ir 6.252 straipsniais laikytina nesąžininga ir niekine, todėl nešalina atsakovo UAB „M-Finance“ civilinės atsakomybės. Ieškovas taip pat pažymėjo, jog būtent nesavalaikis PVM apskaičiavimas, nesant galimybės PVM sumų įtraukti į klientams išrašytas sąskaitas atgaline tvarka, lėmė ieškovo patirtą žalą, o ne rinkos veiksniai ar kitos atsakovų nurodomos aplinkybės (e. b. l. 183-186, I t.).

Teismo posėdyje ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimą ir prašė ieškinį tenkinti pilnai, palaikė ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose ieškovo išdėstytus argumentus. Pažymėjo, kad atsakovas UAB „M-Finance“ kaip savo srities profesionalas ir turintis patirtį turėjo pareigą veikti išimtinai kliento interesais, konsultuoti klientą, nurodyti, kokius dokumentus reikia pateikti tinkamam buhalterinės apskaitos vedimui, tačiau to neatliko, todėl jam kyla civilinė atsakomybė. Atsakovas UAB „M-Finance“ turėjo pareigą žinoti apie su ieškovu ir jo vadovu susijusias asmenis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo prasme, nes teikė apskaitos ir valdymo paslaugas kitoms dviem su ieškovu susijusioms įmonėms, jis atsakingas už savo darbuotojų profesinę kompetenciją. (e. b. l. 30-31, II t.).

Teismo posėdyje atsakovo UAB „M-Finance“ atstovas ieškinio nepripažino visiškai ir prašė jį atmesti, palaikė savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus argumentus. Pažymėjo, kad atsakovas tinkamai ir laiku vykdė Sutartimi prisiimtas prievoles, neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Sutartis neįpareigoja atsakovo teikti ieškovui konsultacijas dėl įsiregistravimo PVM mokėtoju. Įstatymas nustato pareigą pačiam ūkio subjektui registruotis PVM mokėtoju. Ieškovo pareiga teikti atsakovui išsamius ir pilnus duomenis tinkamam buhalterinės apskaitos tvarkymui. Ieškovas neįrodė reikalaujamų netiesioginių nuostolių ir jo dydžio. Savo ieškinio reikalavimu ieškovas iš esmės reikalauja, kad atsakovai sumokėtų už jį PVM mokestį valstybei. (e. b. l. 30-31, II t.).

Teismo posėdyje atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per Lietuvos filialą, atstovas nesutiko su ieškiniu procesiniuose dokumentuose išdėstytais motyvais, prašė ieškinį atmesti, nes ieškovas neįrodė atsakovo UAB „M-Finance“ civilinės atsakomybės sąlygų, todėl nėra draudžiamojo įvykio ir draudimo išmoka nepriteistina. (e. b. l. 30-31, II t.).

Teismo posėdyje atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančio per Lietuvos filialą, atstovė nesutiko su ieškiniu procesiniuose dokumentuose išdėstytais motyvais, prašė ieškinį jo atžvilgiu atmesti, palaikė atsiliepime nurodytus argumentus. (e. b. l. 30-31, II t.).

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2013-04-05 d. UAB „M-Finance“ ir MB „Vokelis“ sudarė Apskaitos ir finansų valdymo sutartį Nr. MF-13040501, pagal kurią atsakovas įsipareigojo vykdyti ieškovo įmonės apskaitą (e. b. l. 10-16, I t.). Taip pat 2012-05-23 d. tarp UAB „M-Finance“ ir UAB „MC Investments“ buvo sudaryta Apskaitos ir finansų valdymo sutartis Nr. MF-12052301 (e. b. l. 21-26, I t.) ir 2009-10-12 d. tarp UAB „M-Finance“ ir UAB „MC Wealth Management“ buvo sudaryta Apskaitos ir finansų valdymo sutartis Nr. MF-09101201 (e. b. l. 68-74, I t.). 2015-04-27 d. pranešimu atsakovas UAB „M-Finance“ nutraukė 2013-04-05 d. sutartį Nr. MF-13040501 nuo 2015-06-26 d. (e. b. l. 75, I t.). Remiantis 2015-08-25 d. VMI pranešimu bei 2015-08-26 d. VMI sprendimu išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08)467-113332, ieškovo PVM nepriemoka VMI už laikotarpį nuo 2013-05-01 iki 2015-06-30 buvo 5 576,82 Eur (e. b. l. 17-18, 43-44, I t.). Remiantis VMI 2015-10-05 d. nurodymu nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08)467-133394, ieškovui paskaičiuoti 25,92 Eur dydžio delspinigiai (e. b. l. 30-31, I t.) bei remiantis VMI 2015-09-01 d. nurodymu išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08)467-118988, ieškovui paskaičiuoti 635,23 Eur dydžio delspinigiai (e. b. l. 63-64, I t.). Iš ieškovo 2015-08-26 d. Papildomo susitarimo Nr. 1 prie 2015-05-15 d. apskaitos tvarkymo sutarties Nr. ATS20150515/048 su UAB „CASMA“ bei 2015-09-10 d. Sąskaitos-faktūros Serija CAS Nr. 2006298 matyti, jog ieškovas patyrė 500,00 Eur išlaidų už UAB „CASMA“ suteiktas buhalterines paslaugas (e. b. l. 38-40, I t.). Iš 2015-09-10 d. PVM sąskaitos-faktūros Serija FIDEX Nr. 87-15 matyti, jog ieškovas patyrė 302,50 Eur išlaidų už UAB „Fidexperta“ pretenzijos dėl žalos atlyginimo ieškovui parengimą (e. b. l. 41, I t.). 2015-09-17 d. pretenzija ieškovas kreipėsi į UAB „M-Finance“ bei AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiantį per Lietuvos filialą, dėl žalos atlyginimo (e. b. l. 32-37, I t.).

Byloje taip pat nustatyta, jog atsakovo UAB „M-Finance“ civilinę atsakomybę Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo polisų Nr. BCAD 002063 ir Nr. BCAD 004167 pagrindu nuo 2012-06-15 iki 2014-06-14 d. buvo apdraudęs atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiantis per Lietuvos filialą (e. b. l. 42, 60I t.). Atsakovo UAB „M-Finance“ civilinę atsakomybę Profesinės civilinės atsakomybės draudimo liudijimo Nr. CP 200934 pagrindu nuo 2014-06-15 iki 2015-06-14 d. buvo apdraudęs atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiantis per Lietuvos filialą (e. b. l. 105-106, I t.). Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiantis per Lietuvos filialą, 2015-11-16 d. pranešimu atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką (e. b. l. 19, I t.). Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiantis per Lietuvos filialą, 2016-02-25 d. sprendimu nepripažino ieškovui teisės į draudimo išmoką (e. b. l. 118-119, I t.).

Ieškovas taip pat į bylą pateikė elektroninio susirašinėjimo tarp ieškovo ir atsakovo UAB „M-Finance“ išrašą (e. b. l. 27-29, I t.), MB „Vokelis“ buhalterės V. N. 2016-03-14 d. ir 2016-05-04 d. raštus (e. b. l. 146-147, 187-188, I t.) bei MB „Vokelis“ teiktos PVM deklaracijos už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio mėn. iki 2015 m. vasario mėn. (e. b. l. 148-153, I t.), MB „Vokelis“ finansinių ataskaitų rinkinį už 2015 metus (e. b. l. 189-198, I t.). Teiginiams, jog ieškovas savo klientams į galutinę kainą neįtraukė PVM laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki 2015-06-30, pagrįsti ieškovas pateikė 2015-06-09 d., 2015-09-29 d., 2015-12-14 d. išrašytas sąskaitas VšĮ „Meno dienos“ (e. b. l. 65-67, I t.).

Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiantis per Lietuvos filialą, į bylą pateikė 2013-06-04 d. įsakymu Nr. 01-3.9/48V-13 patvirtintas Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisykles Nr. 711 (e. b. l. 101-104, I t.). Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiantis per Lietuvos filialą, į bylą pateikė Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisykles Nr. 011 (e. b. l. 111-117, I t.; e. b. l. 2-10, II t.). Atsakovas UAB „M-Finance“ į bylą pateikė išrašo iš savo apskaitos sistemos kopiją (e. b. l. 172, I t.), 2014-12-23 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5118-587/2014 (e. b. l. 24-29, II t.) bei publikacijas iš internetinių portalų apie ieškovo įmonės vadovą M. Č. (e. b. l. 20-23, II t.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas kelia ginčą dėl atsakovo UAB „M-Finance“ sutartinių prievolių pagal 2013-04-05 d. Apskaitos ir finansų valdymo sutartį Nr. MF-13040501 netinkamo vykdymo, atsakovo UAB „M-Finance“ civilinės atsakomybės bei atsakovo UAB „M-Finance“ civilinės atsakomybės draudikų prievolės atlyginti ieškovui atsakovo UAB „M- Finance“ padarytą žalą.

Dėl atsakovo UAB „M-Finance“ civilinės atsakomybės sąlygų

Civilinio kodekso (toliau - CK) XXXV skyriaus nuostatos reglamentuoja atlygintinų paslaugų teikimą. CK 6.716 straipsnio nuostatos numato, kad paslaugos sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

Nustatyta, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta atlygintinų paslaugų teikimo sutartis. Taigi, šalių santykiai kvalifikuotini pagal CK 6.716 - 6.724 straipsnių nuostatas. Minėti CK straipsniai, reglamentuojantys atlygintinų paslaugų teikimą, nereglamentuoja civilinės atsakomybės už netinkamą paslaugų teikimo sutarčių vykdymą, todėl tokių sutarčių šalims taikomos bendrosios civilinės atsakomybės nuostatos (CK 6.245 - 6.249 straipsniai) ir prievolių vykdymo principai (CK 6.38 straipsnis). Taigi, vertinant šalių sutarties vykdymą, vertintini du momentai: ar sutarties šalis atliko sutartyje numatytus veiksmus, o jeigu atliko, tai kaip.

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatyme ar sutartyje nustatytos pareigos, kai dėl to kilo žala arba tai sudarė sąlygas žalai atsirasti ar padidėti, t. y kai tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Atsakovo atsakomybė yra sutartinė, kylanti iš to, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma šalių sutartis. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai yra nustatytos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos: a) neteisėti veiksmai; b) žala arba nuostoliai; c) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių). Kaltė nagrinėjamu atveju nenustatinėjama, nes atsakovas yra verslininkas ir jis atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimo jėgos, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenustatyta ko kito (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Taigi, civilinė atsakomybė atsiranda tik jei skolininko elgesys yra neteisėtas. Neteisėtumas nėra preziumuojamas. Atsakovo sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo ar netinkamo vykdymo fakto įrodymas yra ieškovo pareiga (CK 6.246, 6.256 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-11-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-511/2009, 2009-10-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-458/2009). Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Dėl nurodytų argumentų konstatuotina, jog ieškovo pareiga nagrinėjamoje byloje įrodyti būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. atsakovo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių), atsiradusią žalą (nuostolius) bei jų dydį (CPK 178 straipsnis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis Nr.3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 nutartis Nr. 3K-3-396/2011).

Sutarties šalys šia sutartimi apibrėžė sutarties objektą, sutarties šalių teises ir pareigas vykdant šią sutartį, šalių atsakomybę dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo vykdymo ir jos ribojimus.

Sutarties 8.1. punktu paslaugų teikėjas įsipareigojo klientui atlyginti valstybės ir vietos savivaldybės institucijos paskirtas baudas, nuobaudas ir priskaičiuotus delspinigius, jeigu jie atsirado dėl netinkamo paslaugų teikimo pagal šią sutartį. Šalys susitarė, kad paslaugų teikėjas neatsako už kliento nuostolius, atsiradusius dėl kliento paslaugų teikėjui praneštų ir/ar pateiktų išsamių, neteisingų, nepilnų ar netikslių duomenų, dokumentų ar kitos informacijos (Sutarties 8.2 punktas).

Ieškovo tvirtinimu, atsakovas pažeidė Sutarties 2.1 punktą, netinkamai vykdė sutartines prievoles, kurių vykdymas kartu yra ir atsakovo profesinė veikla, nes neinformavo ieškovo apie prievolę registruotis PVM mokėtoju, šio mokesčio neapskaičiavo ir jo nedeklaravo ieškovo vardu. Taigi, šiuo atveju yra svarbi atsakovo ieškovui pagal Sutartį teikiamų paslaugų apimtis.

Šalių sudarytos Sutarties 2.1 punkte numatyta, kad šioje Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis paslaugų teikėjas (UAB „M-Finance“) įsipareigoja vykdyti Kliento MB „Vokelis“ apskaitą, teikti Klientui ir atitinkamoms institucijoms ataskaitas remiantis Akcinių bendrovių įstatymu, Buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitų galiojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimais, o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas mokėti Kainą bei Sutartyje nustatytus mokesčius (e. b. l. 11, I t.). Taigi, šalių Sutarties objektas – buhalterinės apskaitos ir finansų valdymo paslaugų teikimas.

Buhalterinė apskaita – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog buhalterinės apskaitos sistemos dalis, skirta finansinių ataskaitų rinkiniui rengti, yra ne kas kita kaip buhalterinė apskaita. Buhalterinę apskaitą galima vertinti kaip ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistemą, kurią sudaro dvi apskaitos rūšys: skirta informacijai gauti ekonominiams sprendimams priimti (valdymo apskaita) ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (finansinė apskaita). Kitaip tariant, buhalterinė apskaita vertintina kaip buhalterinės apskaitos duomenų pildymo bei apibendrinimo procesas bei sistema, į kurią įeina ir finansinė atskaitomybė, nes realiai ūkinės operacijos fiksuojamos ir einamoji buhalterinė apskaita vedama net ir sudarant finansinę atskaitomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2016-03-03 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016).

CK 6.718 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad teikdamas paslaugas paslaugos teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus ir atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas, teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų. CK 6.38 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu vienai iš šalių prievolės vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, ši šalis turi vykdyti prievolę taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus. Buhalterinės apskaitos įstatymo 10¹ straipsnio 1 dalies 1 punktas įpareigoja pagal sutartį apskaitos paslaugas teikiančią įmonę laikytis Buhalterių profesionalų etikos kodekse nustatytų profesinės etikos principų.

Ieškovo teigimu, atsakovo teikiamų profesinių paslaugų teikimas neatitiko profesinės kompetencijos ir reikiamo atidumo principų imperatyvų, nes neužtikrino, kad ieškovo buhalterinė apskaita laikotarpiu nuo 2013-05-01 d. iki 2015-06-30 d. būtų vykdoma pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo reikalavimus.

Ieškovas nurodo, kad M. Č. yra tiek ieškovo MB „Vokelis“, tiek UAB „MC Wealth Managament“ dalyvis, valdantis daugiau kaip 25 procentus akcijų (įnašų), todėl remiantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 31 dalies 16 punktu, tiek ieškovas, tiek UAB „MC Wealth Managament“ Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo prasme laikomi susijusiais asmenimis. Pasak ieškovo, atsakovas disponavo oficialiais duomenimis apie ieškovo, UAB „MC Investmens“ ir UAB „MC Wealth Management“ vadovus bei dalyvius, kadangi teikė ir šioms įmonėms apskaitos ir finansų valdymo paslaugas, todėl žinojo jog jie yra susiję asmenys. Dėl šios priežasties, ieškovo tvirtinimu, atsakovas UAB „M-Finance“ turėjo pareigą informuoti ieškovą apie prievolę registruotis PVM mokėtoju, apskaičiuoti ir mokėti PVM, bei pažeisdamas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 7 dalies nuostatas to neatliko.

Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) 71 straipsnio 1 dalį prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiems asmenims. Privalantis registruotis PVM mokėtoju asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju. Šio įstatymo 71 straipsnio 2 dalis nustato, kad apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (12) mėnesių neviršijo 155 000,00 litų (nuo 2015-01-01 d. – 45 000,00 Eur). PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta.

Minėtas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo straipsnis aiškiai nustato imperatyvią pareigą registruotis PVM mokėtoju ir mokėti į biudžetą PVM būtent apmokestinamam asmeniui, nagrinėjamu atveju - ieškovui. Sutartimi ieškovas atsakovui UAB „M-Finance“ nėra pavedęs ieškovo vardu pateikti prašymų kompetentingai valstybės institucijai įregistruoti jį PVM mokėtoju. Ieškovas nepateikė kitų įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovas buvo įgaliojęs atsakovą atlikti šį teisinį veiksmą, kurį turėjo teisę ir įstatymo nustatytą imperatyvią pareigą atlikti tik pats ieškovas.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu tas pats asmuo, vienas ar kartu su kitais asmenimis, kurie pagal šį įstatymą laikomi su juo susijusiais) kontroliuoja keletą juridinių asmenų, visi jo kontroliuojami juridiniai asmenys ir jis pats (jeigu jis pats vykdo ekonominę veiklą) privalo pateikti prašymus įregistruoti juos PVM mokėtojais, jeigu bendra visų jų gauta ar gautina atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo šio straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, neatsižvelgiant į tai, kad kiekvieno tokio asmens ar dalies jų gauto ar gautino atlygio suma yra mažesnė už nustatytą ribą. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 dalies 31 punktas apibrėžia platų asmenų ratą (1-17 papunkčiai), kurie minėto įstatymo prasme laikomi susijusiais asmenimis. Taigi, ir ši įstatymo nuostata aiškiai ir nedviprasmiškai nustato pareigą asmeniui (vienam ar kartu su kitais asmenimis, kurie pagal Įstatymą laikomi susijusiais asmenimis), kuris kontroliuoja keletą juridinių asmenų, jam pačiam (jeigu jis pats vykdo ekonominę veiklą) ir visiems jo kontroliuojamiems juridiniams asmenims pateikti prašymus įregistruoti juos PVM mokėtojais, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms.

Nagrinėjamos bylos atveju, Sutartyje teises ir pareigas buvo prisiėmę abi Sutarties šalys. Šalių Sutarties 4.4 bei 4.5 punktai numatė, jog tam, kad paslaugų teikėjas galėtų tinkamai teikti paslaugas, klientas (ieškovas) įsipareigojo visapusiškai bendradarbiauti su paslaugų teikėju bei laiku pranešti ir pateikti paslaugų teikėjui išsamius, teisingus, pilnus ir tikslius duomenis, dokumentus ir kitą informaciją, reikalingą šios sutarties vykdymui. Sutarties 5 punkte ieškovui numatyta pareiga iki kiekvieno mėnesio 10 dienos pateikti paslaugos teikėjui pirminius dokumentus ir visus kitus dokumentus, kurie reikalingi paslaugų teikėjui paslaugai teikti ir apskaitai tvarkyti. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalį būtent ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei.

Atsižvelgiant į aukščiau minėtą teisinį reglamentavimą bei šalių sutarties nuostatas akivaizdu, kad teikti paslaugos teikėjui informaciją apie ieškovą ir ieškovo vadovą M. Č., kuris kontroliuoja keletą juridinių asmenų, apie M. Č. visus kontroliuojamus juridinius asmenis, bei kitus galimus susijusius asmenis PVMĮ 2 straipsnio 31 dalies prasme, kuri reikšminga teisingam PVM mokesčio apskaičiavimui be deklaravimui, tenka pačiam ieškovui.

Byloje nėra duomenų, jog ieškovas teikė atsakovui informaciją ir duomenis bei atsakovui buvo žinoma, kad ieškovo vadovas M. Č. yra kelių juridinių asmenų dalyvis, valdantis daugiau kaip 25 procentus akcijų (įnašų). Sutartis neįpareigoja atsakovą rinkti savo iniciatyva duomenis apie visus su ieškovu susijusius asmenis ir jų vykdomą ekonominę veiklą bei iš šios veiklos gautą atlygį. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas yra sudaręs Apskaitos ir finansų valdymo sutartis su kitais juridiniais asmenimis - UAB „MC Wealth Managament“, kurią pasirašė direktorius M. Č., ir UAB MC „Investments“, kurią pasirašė direktorius M. M. K., neleidžia daryti išvados, kad atsakovui buvo suteikta visa informacija, jog šie asmenys yra susiję su ieškovu asmenys, o M. Č. yra visų šių juridinių asmenų dalyvis, valdantis daugiau kaip 25 procentus akcijų. Teismo vertinimu, atsakovo su kitais juridiniais asmenimis sudarytos Apskaitos ir finansų valdymo sutartys nepanaikina būtent ieškovui Sutartimi ir Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi nustatytos pareigos teikti paslaugos teikėjui informaciją, duomenis ir dokumentus, reikalingus tinkamos buhalterinės apskaitos vedimui. Pažymėtina, kad už apskaitos organizavimą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas (Įstatymo 21 straipsnis). Pagal šio įstatymo 11 straipsnį buhalterines paslaugas teikianti įmonė teisės aktų nustatyta tvarka atsako būtent už buhalterinių įrašų teisingumą.

Nagrinėjamos bylos atveju vertinant atsakovo profesinę kompetenciją ir atidumą, yra svarbi aplinkybė, ar būtent pagal ieškovo pateiktus duomenis atsakovas tinkamai vedė ieškovo įmonės buhalterinę apskaitą, t. y. ar turėjo pareigą apskaičiuoti ir deklaruoti mokėtiną PVM. Kaip matyti, ieškovas MB „Vokelis“ nekelia ginčo, jog būtent pagal ieškovo pateiktus dokumentus atsakovas dėl savo kaltės nustatyta tvarka neapskaičiavo ir nedeklaravo mokėtino PVM, esant Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nustatytoms sąlygoms (ieškovo įmonės bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo (155 000 litų).

Pažymėtina, jog iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas UAB „M-Finance“ pagal ieškovo pateiktus duomenis pildė PVM mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens (ieškovo) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitas (e. b. l. 148-153, I t.). Šios apyskaitos, teismo vertinimu, kaip tik patvirtina, kad ieškovas tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtos apyskaitos buvo pildytos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo kito straipsnio (71¹) pagrindu, kuris reglamentuoja prekes iš kitos valstybės narės įsigyjančių asmenų registravimo PVM mokėtojais sąlygas. Taigi, šios apyskaitos niekaip nepatvirtina, jog atsakovas, nesant ieškovo pateiktai informacijai ir duomenims apie visus su juo susijusius asmenis ir jų vykdomą ūkinę veiklą, turėjo prievolę apskaičiuoti ir deklaruoti PVM pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 7 dalį.

Ieškovo į bylą pateiktas Aiškinamasis raštas prie 2015 m. atskaitomybės, kurio pastabose „Klaidų taisymas“ yra nurodyta, kad ieškovas 2013 ir 2014 metų finansinėje atskaitomybėje netiksliai apskaičiavo pardavimo pajamas, sąnaudas, pelną ir pelno mokestį dėl to, kad pagal Pridėtinės vertės mokesčio nuostatas savo teikiamas paslaugas neapmokestino PVM (e. b. l. 188-198, I t.), įvertinus bylos ginčo dalyką ir byloje nustatytas aplinkybes, nepatvirtina, jog PVM apskaičiavimo klaidos atsirado dėl atsakovo UAB „M-Finance“ neteisėtų veiksmų.

Nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas savo veiksmais pažeidė Sutartį bei kad jo veikla neatitiko profesinės kompetencijos ir reikiamo atidumo principų, todėl teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų.

Žalos dydis, kaip ir žalos faktas, nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas. Ieškovas dėl galimai netinkamo UAB „M-Finance“ buhalterinių paslaugų teikimo patirtos 7 040,47,47 Eur žalos dydį grindžia: 1) 5 576,82 Eur ieškovo sumokėtu PVM; 2) 661,15 Eur mokesčių administratoriaus priskaičiuotais dėl pavėluoto PVM sumokėjimo delspinigiais; 500,00 Eur išlaidomis dėl UAB „CASMA“ atliktų buhalterinės apskaitos darbų; 302,50 Eur išlaidomis dėl UAB „Fidexperta“ parengtos pretenzijos atsakovui (e. b. l. 30, 32-41, 63, I t.).

Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovo pareiga mokėti PVM nėra mokesčių administratoriaus sankcija už ieškovo veiksmus ar neveikimą. Tačiau ieškovas nuostolių atsiradimą sieja ne su pačia pareiga mokėti PVM, bet galimai prarasta teise paslaugų kainas padidinti PVM dydžiu. Ieškovas nurodo, kad ginčo atveju PVM suma buvo išskaičiuota tiesiogiai iš ieškovo gautų pardavimo pajamų, jis neteko galimybės PVM sumą atgauti iš pirkėjų ir šios galimybės praradimas yra atsakovo veiksmų rezultatas, t. y. jei atsakovas būtų laiku informavęs ieškovą apie prievolę registruotis PVM mokėtoju, jis nebūtų praradęs galimybės pirkėjams išrašyti PVM sąskaitas-faktūras ir į pardavimo kainą įtraukti galutiniam vartotojui tenkančią mokėti PVM sumą. Ieškovo vertinimu, tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo gautų pajamų sumažėjimo PVM mokėtina suma, kuriuos ieškovas laiko nuostoliais, yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Visų pirma, pačios žalos dydžiui nustatyti ieškovas turi pareigą įrodyti, kad turėjo realią galimybę padidinti paslaugų kainas PVM dydžiu, tačiau dėl atsakovo neteisėtų veiksmų tokia teise negalėjo pasinaudoti. Akivaizdu, kad paslaugų kaina yra sutarties šalių susitarimo objektas, t. y. jai nustatyti/padidinti būtina abiejų šalių suderinta valia. Duomenų, kad ieškovo klientai būtų sutikę su kainų pakėlimu byloje nėra. Ieškovo pateikti į bylą įrodymai - buhalterio pažyma (e. b. l. 187, II t.) neleidžia daryti vienareikšmės ir kategoriškos išvados, kad ieškovas, suteikdamas paslaugas klientams, būtų galėjęs padidinti paslaugų kainą PVM dydžiu. Todėl nėra pagrindo teigti, kad PVM mokestis neginčijamai būtų sumokėtas ieškovo klientų (pirkėjų) lėšomis, ir tokiu būdu ieškovas būtų netekęs mokėti PVM mokesčio valstybei iš savo lėšų (ieškovo gautų pardavimo pajamų). Taigi teismas prieina prie išvados, kad ieškovas neįrodė, jog jo sumokėtas PVM mokestis valstybei yra jo patirta žala (nuostoliai).

Ieškovas dėl atsakovo veiksmų patirtais nuostoliais taip pat laiko ieškovo dėl mokestinės nepriemokos sumokėtus į biudžetą 635,23 Eur bei 25,92 Eur delspinigius. Byloje nustatyta, jog už savalaikį PVM mokesčio nesumokėjimą mokesčių administratorius priėmė sprendimus išieškoti iš ieškovo minėto dydžio delspinigius (e. b. l. 30, 63, I t.). Teismas sutinka, kad ieškovo patirta žala laikytini delspinigiai, apskaičiuoti už nesavalaikį mokesčių sumokėjimą. Tačiau ginčo atveju byloje nenustatyta, kad šių delspinigių atsiradimą sąlygojo atsakovo UAB „M-Finace“ neteisėti veiksmai.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas taip daro išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad 500,00 Eur išlaidos dėl UAB „CASMA“ atliktų buhalterinės apskaitos darbų, kurios buvo reikalingos dėl nesavalaikio mokestinių PVM prievolių vykdymo pašalinti, bei 302,50 Eur išlaidos UAB „Fidexperta“ už parengtą atsakovui pretenziją atsakovui yra atsakovo neteisėtų veiksmų pasekmė.

Dėl nurodytų priežasčių pagal byloje nustatytas aplinkybes ir teisinę reglamentaciją daroma išvada, kad ieškovas neįrodė atsakovo civilinei atsakomybei kilti sąlygų – atsakovo neteisėtų veiksmų, nuostolių bei jų dydžio ir priežastinio ryšio, t. y. kad ieškovo prašomos priteisti sumos, kurias ieškovas įvardija kaip nuostolius, atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes ir ištyrus įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas atsakovui dėl nuostolių atlyginimo nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl draudimo išmokos priteisimo iš atsakovų AAS „Gjensidige Baltic“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“

CK 6.987 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti draudėjui arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Taigi, draudikui sutartinė pareiga suteikti draudimo apsaugą atsiranda įvykus draudžiamajam įvykiui. Draudžiamasis įvykis – tai būtina sąlyga išmokėti draudimo išmoką. Jeigu nėra draudžiamojo įvykio, draudikui draudžiama mokėti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 96 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Pagal 2014-06-04 d. profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį, sudarytą tarp AAS „Gjensidige Baltic“ ir UAB „M-Finance“, draudikas buvo apdraudęs laikotarpiu nuo 2014-06-15 d. iki 2015-06-14 d. draudėjo civilinę atsakomybę. Draudimo sutarties objektas – Buhalterių profesinė civilinė atsakomybė. Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimas. Draudėjo Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 711 44.1. punkte numatyta, jog draudžiamuoju įvykiu yra laikoma draudimo apsaugos galiojimo laikotarpiu draudėjo atlikti veiksmai vykdant apdraustą profesinę veiklą, už žalą, padarytą profesinių paslaugų užsakovui, jeigu dėl to draudėjui kyla civilinė atsakomybė (e. b. l. 42, 101-106, I t.).

Draudimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendroji civilinės atsakomybės draudimo samprata, pagal kurią tai asmens turtinių interesų, atsirandančių iš galimos civilinės atsakomybės už nukentėjusiajam trečiajam asmeniui ir (ar) jo turtui padarytą žalą, draudimas, kai draudiko mokamos draudimo išmokos dydis priklauso nuo nuostolių, kuriuos apdraustasis privalo atlyginti nukentėjusiam trečiajam asmeniui už padarytą žalą, dydžio, tačiau neviršija draudimo sumos, jeigu ji nustatoma draudimo sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-05-21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-279/2014).

Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė civilinės atsakomybės sąlygų, kurioms esant kiltų atsakovui UAB „M-Finance“ civilinė atsakomybė, todėl konstatuotina, jog draudimo apsaugos laikotarpiu nekilo draudžiamasis įvykis, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ draudimo išmoką neįrodytas ir nepagrįstas, todėl atmestinas.

Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, vykdantis veiklą per filialą Lietuvoje, laikotarpiu nuo 2012-06-15 d. iki 2014-06-14 d. buvo apdraudęs atsakovo UAB „M-finance“ civilinę atsakomybę. Apdrausta veikla – buhalterinė apskaita, sąskaityba ir jos tikrinimas, konsultacijos mokesčių klausimais (e. b. l. 111-116, I t.). Pagal draudimo sutarties šalių sudarytos draudimo sutarties priedo Nr. 1 2 dalį draudimo objektu yra draudėjo civilinė atsakomybė tretiesiems asmenims dėl draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu padarytos materialinės žalos, atsiradusios draudėjui nevykdant ar netinkamai vykdant buhalterio (vyr. buhalterio) profesinę veiklą.

Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, jog draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė buhalterio profesinę veiklą ir dėl tokių draudėjo veiksmų ieškovas patyrė žalą, todėl konstatuotina, jog draudimo apsaugos laikotarpiu nekilo draudžiamasis įvykis, todėl draudikas neturi pareigos ieškovui mokėti draudimo išmoką, o ieškovo reikalavimas atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl palūkanų

Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų solidariai 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra išvestinis iš ieškovo pagrindinio reikalavimo dėl žalos (nuostolių) priteisimo. Atmetus pagrindinį reikalavimą, šis reikalavimas atmestinas kaip išvestinis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylos nagrinėjimo metu atsakovas UAB „M-Fiannce“ patyrė 1 573,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (e. b. l. 174-179, I t.), kurias prašo priteisti iš atsakovo.

Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiantis per Lietuvos filialą, patyrė 330,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (e. b. l. 160-163, I t.), kurias prašė priteisti iš ieškovo.

Spręsdamas dėl atsakovams atlygintinų advokato pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, taip pat atsižvelgia į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą, yra išaiškinta, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011-02-07 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

Nagrinėjama civilinė byla nevertintina kaip labai sudėtinga, atsakovas UAB „M-Finance“ parengė tik rašytinius paaiškinimus, kuriuose nereikėjo pasisakyti dėl naujų ar sudėtingų teisės klausimų. Įvertinus civilinės bylos nagrinėjimo eigą, darytina išvada, kad atstovauti atsakovą UAB „M-Finance“ nereikėjo didelių advokato darbo ir laiko sąnaudų. Dėl išdėstytų motyvų, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, atsižvelgus į Rekomendacijose nurodytą rekomendacinį maksimalų užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas, atsakovo UAB „M-Finance“ patirtos 1 573,00 Eur dydžio išlaidos vertintinos kaip per didelės, neatitinkančios pagrįstumo kriterijaus. Pagrįstomis ir atlygintinomis teismas pripažįsta 900,00 Eur dydžio išlaidas už suteiktas teisines paslaugas (CPK 98 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į minėtose rekomendacijose nurodytus kriterijus nustatant priteistiną užmokestį už teisinę pagalbą sprendžia, kad atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančio per Lietuvos filialą, prašoma priteisti suma už suteiktas teisines paslaugas yra protinga ir pagrįsta.

Atsižvelgiant į išdėstytą, atmetus ieškinį, atsakovui UAB „M-Fiannce“ iš ieškovo priteistina 900,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančiam per Lietuvos filialą, iš ieškovo priteistina 330,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Atmetus ieškinį, iš ieškovo valstybės naudai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 3,12 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui UAB „M-Finance“, į. k. 301507123, iš ieškovo MB „Vokelis“, į. k. 303035746, 900,00 Eur (devynis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančiam per Lietuvos filialą, į. k. 300665654, iš ieškovo MB „Vokelis“, į. k. 303035746, 330,00 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo MB „Vokelis“, į. k. 303035746, 3,12 Eur (tris eurus 12 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės biudžetą, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.