- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-23
- Bylos Nr.
- 2-5118-587/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01776-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- UAB „Arsta“
- Atsakovas
- UAB „A&A apskaita”, „AAS Gjensidige Baltic“, atstovaujamo „AAS Gjensidige Baltic“, AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamam „AAS Gjensidige Baltic“
- Advokatai
- Snežana Raižienė, Vaida Kupstė
- Kategorijos
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Žemaitienė, sekretoriaujant Ritai Pečiulienei, dalyvaujant ieškovės UAB „Arsta“ atstovams advokatei Vaidai Kupstei, A. S., atsakovės UAB „A&A apskaita” atstovėms advokatei Snežanai Raižienei, A. S., atsakovo „AAS Gjensidige Baltic“, atstovaujamo „AAS Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, atstovui Andriui Sadauskui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Arsta“ patikslintą ieškinį atsakovams UAB „A&A apskaita”, AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamam „AAS Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo dėl nuostolių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo: priteisti iš atsakovo AAS Gjensidige Baltic“, atstovaujamo „AAS Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo 9500 Lt patirtų nuostolių, likusią sumą, t. y. 1494,04 Lt priteisti iš atsakovės UAB „A&A apskaita”; priteisti iš atsakovų 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas (I t. b. l. 149-163).
Ieškovės atstovai patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, priteisti iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė bei jos atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad su atsakove UAB „A&A apskaita“ 2012 m. liepos 31 d. sudarė sutartį Nr. 2010/A34/2012-014-R, pagal kurios nuostatas UAB „A&A apskaita“ įsipareigojo vadovaujantis LR norminių teisės aktų nuostatomis tvarkyti UAB „Arsta“ buhalterinę apskaitą bei teikti kitas sutartas paslaugas, o UAB „Arsta“ įsipareigojo už tinkamai suteiktas paslaugas sumokėti Sutartyje nustatyta tvarka. 2013-08-26 atsakovė UAB „A&A apskaita“ vykdydama savo sutartines prievoles pateikė VMI prašymą FR0338 dėl ieškovės įregistravimo į PVM mokėtojų registrą. Dėl to Kauno apskrities VMI laikotarpiu nuo 2013-08-29 iki 2013-09-05 atliko ieškovės UAB „Arsta“ operatyvų mokestinį patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad per paskutinius 12 mėnesių tai yra 2012-08-01 - 2013-07-31 laikotarpiu ieškovė gavo 253 274,00 Lt pajamų. Nors ieškovės pajamos laikotarpiu 2012-08-01 - 2013-07-31 viršijo 155 000 Lt ribą, tačiau vadovaujantis LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsniu, nebuvo pateiktas prašymas registruotis PVM mokėtoju, nepateikta PVM mokėtoju neregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitų (FR0608) už 2013 m. 01; 02; 03; 04; 05; 06; 07 mėnesius, nedeklaruotas bei nesumokėtas 16897 Lt mokėtinas PVM. Dėl šių aplinkybių ieškovei buvo priskaičiuota iš savo lėšų sumokėti 16225,00 Lt pridėtinės vertės mokestį, palūkanas už suteiktą mokestinę paskolą, kurių dydį nustato finansų ministras. Dėl atsakovės UAB „A&A apskaita“ netinkamai suteiktų paslaugų UAB „Arsta“ patyrė ir kitų išlaidų, tai yra derybos su Valstybine mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos dėl aptarto įvykio užtruko ne vieną savaitę, ieškovės tam tikri darbuotojai negalėjo dirbti savo tiesioginio darbo; konsultacijos su teisininkais dėl aptariamos situacijos taip pat pareikalavo lėšų bei bendrovės darbuotojų laiko. Atsakovė UAB „A&A apskaita“ žodžiu yra nurodžiusi, jog aptariama klaida neva įvyko dėl netinkamos konsultacijos, kurią suteikė valstybinės mokesčių inspekcijos konsultantai, tačiau buvo žadama ieškoti taikių sprendimų. Atsakovė UAB „A&A apskaita“ informavo ieškovę, kad draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“ yra apdraudusi UAB „A&A apskaita“ bendrąją civilinę atsakomybę pagal draudimo sutartį bei pažymėjo, kad UAB „A&A apskaita“ informavo apie UAB „Arsta“ pretenziją dėl nuostolių atlyginimo ir, kad vyksta tyrimas dėl galimai draudiminio įvykio. Nepaisant to, atsakovė delsė priimti realius sprendimus ir per ieškovo nurodytą 2013-11-04 pretenzijoje terminą neatlygino UAB „Arsta“ nurodytų nuostolių. Vėliau ieškovas buvo informuotas, jog draudimo bendrovė atsisakė mokėti draudimo išmoką. Atsakovei UAB „A&A apskaita“ laiku užregistravus ieškovę pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju, laiku pradėjus skaičiuoti ir mokėti pridėtinės vertės mokestį tai yra tinkamai suteikus paslaugas pagal Sutartį, šį mokestį būtų sumokėję UAB „Arsta“ klientai išrašant jiems PVM sąskaitas faktūras (LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 str.) už ieškovės UAB „Arsta“ suteiktas paslaugas, tačiau dėl atsakovės UAB „A&A apskaita“ aplaidžiai bei netinkamai suteiktų paslaugų, šią sumą šiuo metu UAB „Arsta“ privalo sumokėti iš savo lėšų.
Atsiliepimas
Atsakovės UAB „A&A apskaita” atstovės su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė bei jos atstovės teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovė nuostolių atsiradimą sieja ne su pačia pareiga mokėti PVM, bet galimai prarasta teise paslaugų kainas padidinti PVM dydžiu. Sprendžiant iš to, kad ieškovė reikalauja priteisti kaip nuostolius visą jai paskaičiuotą PVM, ieškovė mano, kad ji galėjo padidinti visų teikiamų paslaugų kainas PVM dydžiu. Pačios žalos dydžiui nustatyti ieškovė privalo įrodyti, kad turėjo realią galimybę padidinti paslaugų kainas, tačiau dėl atsakovės kaltės tokią teisę negalėjo pasinaudoti. Mano, kad šiuo metu tarp šalių nėra ginčo, kad pareiga mokėti PVM nėra mokesčių administratoriaus sankcija už ieškovės veiksmus ar neveikimą. Ši pareiga neginčijamai atsiranda viršijus įstatymu nustatytą uždirbamų pajamų ribą ir visiškai nepriklauso nuo to, ar asmuo įvykdė pareigą įsiregistruoti PVM mokėtoju. LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymas nedraudžia asmenims įsiregistruoti PVM mokėtoju ir neuždirbant nustatytos pajamų maksimalios ribos, taip pat nėra absoliutus reikalavimas įsiregistruoti PVM mokėtoju, jeigu nustatyta pajamų riba viršijama, tačiau tas pagal įstatymą neatleidžia asmens nuo pareigos skaičiuoti ir mokėti PVM. Akivaizdu, kad registruotis ar nesiregistruoti PVM mokėtoju yra absoliuti asmens teisė pasirinkti. Neabejotinai, tokiam pasirinkimui turi reikšmės asmens apsisprendimas dėl verslo plėtros ir galimų pajamų prognozavimas. Galimai, jeigu asmuo prognozuoja vienkartinius pajamų padidėjamus, lemiančius pajamų ribos viršijimą, jis gali apsispręsti nesiregistruoti PVM mokėtoju ir tik atlikti pareigą deklaruoti mokėtiną PVM ir jį sumokėti. Jeigu asmuo prognozuoja pastovų pajamų augimą ir pajamų nustatytos ribos viršijimą, jis sprendžia dėl įsiregistravimo PVM mokėtoju naudingumo (tokiu atveju vienas svarbiausių kriterijų – galimybė padidinti kainas PVM dydžiu). Tokiu būdu atsakovė teigia, kad registruotis PVM mokėtoju yra išimtinai ieškovės pasirinkimas ir apsisprendimas. Atsakovė pareiškia, kad pagal 2012-07-31 sudarytą su ieškove paslaugų teikimo sutartį neteikė analitinio darbo paslaugų, neatliko jokių veiklos prognozių. Atsakovei nebuvo žinomi duomenys apie sudarytas sutartis ir pagal jas numatomų pastovių įplaukų dydis. Atsakovei nebuvo pateikti jokie pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, iš kurių iš anksto būtų galima spręsti apie būsimą ilgalaikį pajamų dydžio ribos viršijimą, taip pat vertinti galimybę ieškovei įsiregistruoti PVM mokėtoju tikslu padidinti teikiamų paslaugų kainas PVM dydžiu. Be to, ieškovės atstovas atsakovei dokumentus teikė visus vienu metu už praėjusį mėnesį, todėl ieškovė negalėjo ir neturėjo pareigos kasdien kontroliuoti įplaukų. Akivaizdu, kad planuojamas įplaukas kontroliavo pats ieškovės atstovas, todėl pats asmeniškai galėjo spręsti dėl registravimosi PVM mokėtoju. Pagal sutarties 3.6. punktą paslaugų teikėjas turėjo pareigą informuoti klientą apie įstatymų pasikeitimus, kurie įtakoja buhalterinės apskaitos dokumentų pildymą taip pat konsultuoja buhalterinės apskaitos dokumentų pildymo klausimais. Šią pareigą ieškovė įvykdė, kai įstatymo nustatyta 155 000 Lt gaunamų pajamų riba buvo viršyta pirmą kartą. Ieškovės atstovas apie tai buvo informuotas, atsakovė nustatytu laiku užpildė PVM apyskaitą ir sumokėjo PVM. Tuokart niekas netrukdė ieškovės atstovui pačiam priimti sprendimą ar pageidauja jis registruotis PVM mokėtoju, jeigu planuojamos pajamos dažnai ar pastoviai viršys nustatytą ribą. Būtent todėl atsakovė mano, kad jos kaltės dėl to, kad ji privalėjo, bet neįregistravo ieškovės PVM mokėtoja nėra. Šiuo atveju atsakovė pripažįsta, kad netinkamai atliko kitą darbą: savalaikiai nuo 2013 m. sausio iki liepos mėnesio kas mėnesį nepildė PVM apyskaitų ir savalaikiai nemokėjo PVM. Atsakovė mano, kad tuo atveju ji būtų atsakinga, jeigu mokesčių administratorius už PVM apyskaitų savalaikį nepateikimą būtų nubaudęs ieškovę ir būtų paskaičiavęs delspinigius ir baudas už savalaikiai nesumokėtą PVM.
Atsakovas „AAS Gjensidige Baltic“, atstovaujamas „AAS Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė bei jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad šio ginčo objektas – ką privalėjo pagal sutartį daryti buhalterinės apskaitos įmonė, o ko neprivalėjo. Pažymėjo, kad sutartis yra dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo – 1.1 punktas (objektas), o buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuoja Buhalterinės apskaitos įstatymas, ir šio įstatymo plotmėje turėtų būti vertinama sutartis. Įstatymas numato tam tikrų įrašų darymą, tai yra tam tikrų duomenų suvedimas į registrus. Buhalterinių paslaugų sutartis tokių konsultavimų nenumato. Ten yra numatyta konsultacija buhalterinių dokumentų pildymo klausimais. Pagal PVM įstatymą, asmuo, kuris nėra įsiregistravęs PVM mokėtoju, t. y. neturi PVM mokėtojo kodo, negali išrašinėti PVM sąskaitų faktūrų. Kadangi ieškovė pateikdavo sąskaitas faktūras, tai pagal tuo metu buvusį jos statusą, t. y., kad ji nėra PVM mokėtoja, tie dokumentai, sąskaitos faktūros buvo tinkami ir čia atsakovės kažkokių neteisėtų veiksmų nėra. Atsakovė neatliko neteisėtos veikos (nėra neteisėtų veiksmų) dėl kurios ieškovė galimai patyrė nuostolių, todėl civilinės atsakomybės institutas šiuo atveju netaikytinas. Atsakovo įsitikinimu, ieškovė nepatyrė nuostolių, prievolė mokėti PVM atsirado išimtinai kaip ekonominės veiklos rezultatas, tai yra gavus nustatytą kiekį pajamų per atitinkamą laikotarpį, o atsakovės veikla tam neturėjo jokios įtakos. Atsakovų sudaryta bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis nustato, kad „draudimo objektas yra draudėjo civilinė atsakomybė tretiesiems asmenims, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu, dėl draudimo sutarties galiojimo metu padarytų neteisėtų draudėjo veiksmų vykdant profesinę veiklą pagal tipinę paslaugų sutartį“ (Draudimo sutartis priedo 2.1 p.). Sutarties pažeidimai, kurie nulėmė atsakovės atsakomybę nebuvo nustatyti, todėl draudimo išmoka nepriteistina.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas
Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais bei šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė UAB „Arsta“ ir atsakovė UAB „A&A apskaita“ 2012-07-31 sudarė sutartį Nr. 2010/A34/2012-014-R, kuria atsakovė UAB „A&A apskaita“ įsipareigojo tvarkyti ieškovės UAB „Arsta“ buhalterinę apskaitą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos norminiais teisės aktais (I t. b. l. 11-13). Iš 2013-09-05 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. MPD7-1 nustatyta, kad per paskutinius 12 mėnesių tai yra 2012-08-01 - 2013-07-31 laikotarpiu ieškovė gavo 253 274,00 Lt pajamų. Nors ieškovės pajamos laikotarpiu 2012-08-01 - 2013-07-31 viršijo 155 000 Lt ribą, tačiau vadovaujantis LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsniu, nebuvo pateiktas prašymas registruotis PVM mokėtoju, nepateikta PVM mokėtoju neregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitų (FR0608) už 2013 m. 01; 02; 03; 04; 05; 06; 07 mėnesius, nedeklaruotas bei nesumokėtas 16897 Lt mokėtinas PVM (I t. b. l. 14-15). Mokestinės nepriemokos ir palūkanų (166,07 Lt) mokėjimas buvo išdėstytas dalimis (I t. b. l. 16-20). 2013-11-04 ieškovė pateikė pretenziją atsakovei UAB „A&A apskaita“, kurioje nurodė, kad atsakovė privalo atlyginti dėl netinkamai atliktų prievolių pagal sutartį patirtus 16225 Lt (I t. b. l. 21-23). Atsakovė UAB „A&A apskaita“ ir atsakovas AAS Gjensidige Baltic“, atstovaujamas „AAS Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, 2013-01-03 sudarė bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį (I t. b. l. 42-52). Atsakovas AAS Gjensidige Baltic“, atstovaujamas „AAS Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, 2014-01-10 atsakovę UAB „A&A apskaita“ informavo, kad nepriskaičiuotas pridėtinės vertė mokestis ir ieškovės PVM mokėtoju neįregistravimas nepašalina UAB „Arsta“ prievolės ir neatleidžia apmokestinamojo asmens nuo prievolės skaičiuoti PVM už jo teikiamas prekes ir paslaugas (I t. b. l. 24-25)
CK 6.245 str. 1 d. nustatyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 246 str. 1 d. nustatyta, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Civilinė atsakomybė atsiranda, kai yra šios sąlygos – neteisėti veiksmai (CK 6.246 str. 1 d.), priežastinis ryšys, kaltė (išskyrus kai atsakoma be kaltės) ir žala, kuri suprantama kaip turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.).
Ieškovė laiko, kad neteisėti atsakovės veiksmai pasireiškia netinkamai suteiktomis paslaugomis – pavėluotai pateiktas prašymas dėl įregistravimo į PVM mokėtojų registrą, reikalingų konsultacijų nesuteikimas, nedeklaruotas mokėtinas PVM. Atsakovės direktorė teismo posėdyje patvirtino, kad prašymą dėl įregistravimo į PVM mokėtojų registrą pateikė ieškovės direktoriaus prašymu. Sistemiškai aiškinant Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatų (71 str. 1, 2, 4 d.) turinį, sutiktina su atsakovės argumentais, kad prievolė sumokėti PVM juridiniam asmeniui, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo 155 000 litų, kyla nepriklausomai nuo jo įregistravimo PVM mokėtoju. Nors pagal registravimosi PVM mokėtoju esmę, planuodamas savo pajamas bei išlaidas dėl registravimosi/ nesiregistravimo PVM mokėtoju, sprendimą priima pats juridinio asmens vadovas, tačiau ieškovės atstovas teigia, kad atsakovė nesuteikė jam reikalingų konsultacijų tinkamam sprendimui priimti ir tokiu būdu pažeidė sutarties sąlygas. Šalys pripažįsta aplinkybę, kad atsakovė ieškovei buhalterinės apskaitos paslaugas teikė 2012-07-31 sudarė sutartį Nr. 2010/A34/2012-014-R pagrindu. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovė neturėjo pretenzijų atsakovei dėl netinkamai suteiktų paslaugų. Taip pat tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovė netinkamai atliko kitą darbą: savalaikiai nuo 2013 m. sausio iki liepos mėnesio kas mėnesį nepildė PVM apyskaitų ir savalaikiai nemokėjo PVM. Ginčo nėra ir dėl ieškovės prievolės mokėti PVM pagal VMI paskaičiavimus. Ginčas kilo dėl to, ar pagal šalių susitarimą į atsakovės pareigas pagal sutartį priklausė ieškovei teikti konsultacijas PVM mokėjimo (įsiregistravimo PVM mokėtoju) klausimais, ir ar dėl netinkamų konsultacijų suteikimo, ieškovė patyrė nuostolių.
Kaip nustatyta iš ieškovės ir atsakovės atstovų paaiškinimų teismo posėdžio metu, šalys skirtingai aiškina Sutarties 3.6 punktą, kuriame nustatyta, kad „paslaugų teikėjas informuoja klientą apie įstatymų pasikeitimus, kurie įtakoja buhalterinės apskaitos dokumentų pildymą, taip pat konsultuoja buhalterinės apskaitos dokumentų pildymo klausimais“. Ieškovės atstovo direktoriaus teigimu, atsakovė jį aktyviai konsultavo registravimosi PVM mokėtoju klausimu, o atsakovė tai neigia, remdamasi tuo pačiu sutarties punktu. Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalyje nustatytą sutarčių aiškinimo taisyklę, sutarties sąlygas reikia aiškinti sistemiškai, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį ir sutarties esmę bei tikslą. CK 6.193 str. 3 d. nustatyta, kad jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėtis kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė. Taigi tam, kad išsiaiškinti tikrąją šalių valią sutarties sudarymo metu ir 3.6. punkto prasmę, būtina sutartį aiškinti sistemiškai. Kaip minėta, registravimasis/ nesiregistravimas PVM mokėtoju priskirtinas išimtinai įmonės vadovo valios aktui. Tuo tarpu, aiškinant sistemiškai šalių sudarytos sutarties sąlygas, matyti, kad sutartis buvo sudaryta buhalterinės apskaitos paslaugoms teikti. Tą patvirtinto ir ieškovės direktorius, pabrėždamas, kad visą buhalterijos tvarkymą yra perdavęs atsakovei. Sistemiškai aiškinant sutarties nuostatas, darytina išvada, kad konsultavimas plačiąja prasme, susijęs su įmonės veiklos reguliavimu, jos pelno/išlaidų planavimu, verslo plėtra, neįėjo į atsakovės pareigas pagal sutartį. Pažymėtina, kad sutarties priede (I t. b. l. 13) yra nustatytas atskiras mokestis už suteiktas konsultacijas, tačiau duomenų apie tai, kad atsakovė, pagal, jos teigimu, nusistovėjusią bendrovės praktiką, būtų pateikusi ieškovės atstovui konsultaciją raštu, byloje nėra. Net ir darant prielaidą, kad atsakovė patarė ieškovės atstovui nesiregistruoti PVM mokėtoju, šis jos patarimas negalėtų būti laikomas jos klaidinga konsultacija, t. y. neteisėtais veiksmais, lėmusiais ieškovės nuostolius.
Ieškovė neginčija aplinkybės, jog pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas jai priklausė sumokėti VMI paskaičiuotą PVM mokestį, tačiau teigia, jog, esant tinkamai suteiktoms atsakovės paslaugoms, šį PVM mokestį būtų galėjusi sumokėti ne iš savo lėšų, bet modifikavusi sutartis su klientais taip, kad šis mokestis būtų sumokėtas klientų lėšomis. Šią aplinkybę ieškovė grindžia pateiktais juridinių asmenų pranešimais, iš kurių turinio matyti, jog jie būtų sutikę mokėti PVM (II t. b. l. 81-87). Pažymėtina, kad iš į bylą pateiktų sutarčių su klientais turinio, vertinant šalių susitartą paslaugos kainą, (II t. b. l. 3-62, I t. 123-143) nenustatyta, jog ieškovė, suteikdama klientams paslaugas, būtų galėjusi padidinti kainą PVM dydžiu. Be to, tariantis dėl sutarčių sąlygų yra svarbi abiejų sutarties šalių valia. Šiuo atveju, nėra pagrindo daryti išvadai, kad ieškovės klientų pranešimuose nurodytas sutikimas dėl PVM mokėjimo, ir atitinkamai, didesnės paslaugų kainos, atitinka jų valią sutarčių pasirašymo metu. Pažymėtina ir tai, kad į atsakovės pareigas pagal sutartį neįėjo ieškovės sudaromų sutarčių kontrolė, stebėjimas, atsakovė nedalyvavo derybose dėl sutarčių sąlygų. Atsižvelgiant į sutarčių laisvės principą, nėra pagrindo teigti, jog PVM mokestis neginčijamai būtų sumokėtas ieškovės klientų lėšomis, ir tokiu būdu ieškovė būtų netekusi prievolės sumokėti PVM valstybei iš savo lėšų. Šie ieškovės argumentai atmestini kaip grindžiami prielaidomis ir patys nuostoliai, kaip negautas PVM, nelaikytini pagrįstais. Sutiktina su atsakovės pozicija, jog pagrindas jos atsakomybei kilti būtų tada, jeigu mokesčių administratorius už PVM apyskaitų savalaikį nepateikimą būtų nubaudęs ieškovę ir būtų paskaičiavęs delspinigius ir baudas už savalaikiai nesumokėtą PVM. Šiuo atveju, byloje tokių duomenų, kad ieškovė būtų nubausta už PVM apyskaitų savalaikį nepateikimą, nėra.
Teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė sąlygų civilinei atsakomybei kilti – atsakovės UAB „A&A apskaita” neteisėtų veiksmų, nuostolių ir priežastinio ryšio, t. y. kad ieškovo prašomi atlyginti nuostoliai atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir ištirtus įrodymus konstatuotina, kad ieškovės ieškinys nepagrįstas ir neįrodytas, todėl netenkintinas (CPK 178 str., 185 str.).
Atmetus ieškinį, iš ieškovės atsakovams turėtų būti priteisiamos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.), tačiau atsakovams nepateikus patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės atsakovams nepriteistinos (CPK 178 str.).
Iš ieškovės valstybei priteistina 44,02 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 20 straipsnio 1 ir 3 dalimis, numatančiomis, kad teismai iki euro įvedimo dienos (2015 m. sausio 1 d.) sprendimuose nurodydami paskirtų piniginių baudų ar nustatytų piniginių prievolių dydžius, privalo juos nurodyti litais ir eurais, taikant perskaičiavimo kursą (1 Eur = 3,4528 Lt) bei apvalinimo taisyklę, nurodytina, kad valstybei iš ieškovės priteistina 44,02 Lt nuo 2015-01-01 – 12,75 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 177 str., 178 str., 259 str., 263 str., 265 str., 268 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „Arsta“, į. k. 302671595, valstybei 44,02 Lt (nuo 2015-01-01 – 12,75 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke AB „Swedbank” bankas (kodas 73000), bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.