Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2A-456-450/2017

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-05-10
Bylos Nr.: e2A-456-450/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-01993-2016-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Radzevičienė, Neringa Švedienė, Laima Gerasičkinienė
Ieškovas: MB „Vokelis“
Atsakovas: UAB „M-Finance“, AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje

Kategorijos

3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-456-450/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01993-2016-0Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.20.; (S) 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.3.; 2.6.10.2.4.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės MB „Vokelis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje pagal ieškovės MB „Vokelis“ ieškinį atsakovams UAB „M-Finance“, AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančiam per Lietuvos filialą, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančiam per Lietuvos filialą, dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė MB „Vokelis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „M-Finance“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančio per Lietuvos filialą, 3 233,76 Eur nuostolių atlyginimo; priteisti solidariai iš atsakovų UAB „M-Finance“ ir AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per Lietuvos filialą, 4 029,97 Eur nuostolių atlyginimo, taip pat 6 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškinį grindė tuo, kad 2013 m. balandžio 5 d. su atsakove UAB „M-Finance“ sudarė Apskaitos ir finansų valdymo sutartį Nr. MF-13040501, pagal kurią atsakovė įsipareigojo vykdyti ieškovės įmonės apskaitą nuo 2013 m. balandžio 5 d. Atsakovė teikė paslaugas nekvalifikuotai, o ieškovei pradėjus vesti derybas su kita įmone UAB „CASMA“ nustatyta, jog buvo pažeista ieškovės prievolė registruotis PVM mokėtoja, apskaičiuoti ir deklaruoti PVM. Ieškovei paprašius atsakovę UAB „M-Finance“ ištaisyti klaidas ir kompensuoti padarytą žalą, atsakovė nutraukė sutartį nuo 2015 m. birželio 26 d. Be to, atsakovės UAB „M-Finance“ civilinės atsakomybės draudikai - atsakovai AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiantis per Lietuvos filialą, bei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiantis per Lietuvos filialą, taip pat neatlygino ieškovei patirtos žalos. Atsakovės UAB „M-Finance“ neteisėti veiksmai pasireiškė sutarties 2.1. p., Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau - PVMĮ) nuostatų, taip pat CK 6.38 str. 1 d. ir 6.718 str. 1 d. imperatyvų pažeidimais. Atsakovė turėjo imperatyvią prievolę apskaičiuoti PVM ieškovės buhalterinėje apskaitoje ir tuo pagrindu, kad kitas asmuo UAB „MC Wealth Management“, kuriam buhalterinės apskaitos paslaugas taip pat teikė atsakovė, yra laikomas susijusiu asmeniu LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo prasme, o PVM prievolės atvaizdavimas ieškovės buhalterinėje apskaitoje yra imperatyvus ir neatskiriamas nuo buhalterinės apskaitos sampratos. Tokie atsakovės veiksmai priežastiniu ryšiu susiję su ieškovei atsiradusia žala (nuostoliais), kurią sudaro 5 576,82 Eur PVM nepriemoka VMI už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d., 635,23 Eur bei 25,92 Eur delspinigiai dėl PVM mokestinės nepriemokos, 500 Eur išlaidų UAB „CASMA“ darbams pažeidimams dėl nesavalaikio mokestinių PVM prievolių vykdymo pašalinti bei 302,50 Eur išlaidos UAB „Fidexperta“ už pretenzijos dėl žalos atlyginimo parengimą, iš viso 7 040,47 Eur. Žala ieškovei buvo padaryta dėl didelio UAB „M-Finance“ neatsargumo bei pažeidus esmines sutarties sąlygas, t. y. ieškovės buhalterinės apskaitos atitikimą teisės aktų reikalavimams. Be to, ieškovė turi teisę reikalauti atlyginti žalą tiesiogiai ir atsakovės UAB „M-Finance“ draudikų.Atsakovė UAB „M-Finance“ prašė ieškinį atmesti ir nurodė, jog ieškovės nurodyti veiksmai, t. y. ieškovės neįregistravimas PVM mokėtoja, PVM deklaracijų nepateikimas bei PVM nesumokėjimas, nepatenka į sutarties objekto sąvoką, tai nėra paslaugos, dėl kurių šalys susitarė, o tokių paslaugų nesuteikimas negali būti vertinama kaip neteisėti atsakovės veiksmai. Šių veiksmų atlikimas buvo pačios ieškovės pareiga ir niekaip nepriklausė nuo atsakovės veiksmų. Atsakovės veikla neapėmė tokio pobūdžio veiksmų, kaip pareigos konsultuoti ir įregistruoti ieškovę PVM mokėtoja, teikti PVM deklaracijas bei sumokėti PVM mokestį. Sutarties 8.7. p. yra numatyta ribotos atsakovės atsakomybės išlyga, apimanti 6 mėn. laikotarpiu ieškovės sumokėtą kainą, t. y. 86,89 Eur be PVM, tačiau ieškovė apskritai nėra sumokėjusi kainos, būtinos atsakovės atsakomybės mastui identifikuoti.Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiantis per Lietuvos filialą, su ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog atsakovė UAB „M-Finance“ su ieškove sudaryta sutartimi nebuvo įpareigota teikti prašymų valstybės institucijoms, taigi, ir prašymo įregistruoti ieškovę PVM mokėtoja. Net ir nedeklaravus mokėtino mokesčio, ieškovės pareiga jį mokėti išlieka, todėl atsakovė UAB „M-Finance“ neatliko neteisėtų veiksmų, nėra priežastinio ryšio dėl ieškovei atsiradusios žalos, o civilinė atsakomybė UAB „M-Finance“ negali būti taikoma. Ieškovė nepatyrė nurodomų nuostolių, kadangi prievolė mokėti PVM jai atsirado kaip ekonominės veiklos rezultatas, bet ne kaip UAB „M-Finance“ veikla, o nesant UAB „M-Finance“ sutarties pažeidimų, draudimo išmoka nepriteistina.Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiantis per Lietuvos filialą, su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovė pirmąją pretenziją UAB „M-Finance“ pateikė 2015 m. balandžio mėn., t. y. pasibaigus draudimo sutarties galiojimui, šis draudikas įvykio nepripažino draudžiamuoju, todėl jam nekilo pareiga išmokėti draudimo išmokos. PVM mokėtojo neįregistravimas neatleidžia jo nuo prievolės skaičiuoti PVM ir mokėti šį mokestį į biudžetą, taigi, ieškovė neįrodė, jog jai apskaičiuota PVM nepriemoka yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su galimai netinkamu atsakovės UAB „M-Finance“ paslaugų teikimu.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 15 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei UAB „M-Finance“ iš ieškovės MB „Vokelis“ 900 Eur bylinėjimosi išlaidų; atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančiam per Lietuvos filialą, iš ieškovės priteisė 330 Eur bylinėjimosi išlaidų; taip pat priteisė iš ieškovės 3,12 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės biudžetą.Teismas nustatė, kad 2013 m. balandžio 5 d. UAB „M-Finance“ ir MB „Vokelis“ sudarė Apskaitos ir finansų valdymo sutartį Nr. MF-13040501, pagal kurią atsakovė įsipareigojo vykdyti ieškovės įmonės apskaitą. Taip pat 2012 m. gegužės 23 d. tarp UAB „M-Finance“ ir UAB „MC Investments“ buvo sudaryta Apskaitos ir finansų valdymo sutartis Nr. MF-12052301 ir 2009 m. spalio 12 d. tarp UAB „M-Finance“ ir UAB „MC Wealth Management“ buvo sudaryta Apskaitos ir finansų valdymo sutartis Nr. MF-09101201. 2015 m. balandžio 27 d. pranešimu atsakovė UAB „M-Finance“ nutraukė 2013 m. balandžio 5 d. sutartį Nr. MF-13040501 nuo 2015 m. birželio 26 d. Remiantis 2015 m. rugpjūčio 25 d. VMI pranešimu bei 2015 m. rugpjūčio 26 d. VMI sprendimu išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08)467-113332, ieškovės PVM nepriemoka VMI už laikotarpį nuo 2013-05-01 iki 2015-06-30 buvo 5 576,82 Eur. Remiantis VMI 2015 m. spalio 5 d. nurodymu nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08)467-133394, ieškovei paskaičiuoti 25,92 Eur dydžio delspinigiai bei remiantis VMI 2015 m. rugsėjo 1 d. nurodymu išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08)467-118988, ieškovei paskaičiuoti 635,23 Eur dydžio delspinigiai. Iš ieškovės 2015 m. rugpjūčio 26 d. Papildomo susitarimo Nr. 1 prie 2015 m. gegužės 15 d. apskaitos tvarkymo sutarties Nr. ATS20150515/048 su UAB „CASMA“ bei 2015 m. rugsėjo 10 d. Sąskaitos-faktūros Serija CAS Nr. 2006298 matyti, jog ieškovė patyrė 500 Eur išlaidų už UAB „CASMA“ suteiktas buhalterines paslaugas. Iš 2015 m. rugsėjo 10 d. PVM sąskaitos-faktūros Serija FIDEX Nr. 87-15 matyti, jog ieškovė patyrė 302,50 Eur išlaidų už UAB „Fidexperta“ pretenzijos dėl žalos atlyginimo ieškovui parengimą. 2015 m. rugsėjo 17 d. pretenzija ieškovė kreipėsi į UAB „M-Finance“ bei AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiantį per Lietuvos filialą, dėl žalos atlyginimo.Teismas taip pat nustatė, jog atsakovės UAB „M-Finance“ civilinę atsakomybę Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo polisų Nr. BCAD 002063 ir Nr. BCAD 004167 pagrindu nuo 2012-06-15 iki 2014-06-14 d. buvo apdraudęs atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiantis per Lietuvos filialą. Atsakovės UAB „M-Finance“ civilinę atsakomybę Profesinės civilinės atsakomybės draudimo liudijimo Nr. CP 200934 pagrindu nuo 2014-06-15 iki 2015-06-14 d. buvo apdraudęs atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiantis per Lietuvos filialą. Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiantis per Lietuvos filialą, 2015 m. lapkričio 16 d. pranešimu atsisakė išmokėti ieškovei draudimo išmoką. Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiantis per Lietuvos filialą, 2016 m. vasario 25 d. sprendimu nepripažino ieškovei teisės į draudimo išmoką.Dėl atsakovės UAB „M-Finance“ civilinės atsakomybės sąlygų. Teismas nustatė, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, todėl šalių santykius kvalifikavo pagal CK 6.716 - 6.724 str. nuostatas bei, vertinant šalių sutarties vykdymą, vertino du momentus: ar sutarties šalis atliko sutartyje numatytus veiksmus, o jeigu atliko, tai kaip. Sutarties šalys sutartimi apibrėžė sutarties objektą, sutarties šalių teises ir pareigas vykdant sutartį, šalių atsakomybę dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo vykdymo ir jos ribojimus. Sutarties 8.1. p. paslaugų teikėjas įsipareigojo klientui atlyginti valstybės ir vietos savivaldybės institucijos paskirtas baudas, nuobaudas ir priskaičiuotus delspinigius, jeigu jie atsirado dėl netinkamo paslaugų teikimo pagal šią sutartį. Šalys susitarė, kad paslaugų teikėjas neatsako už kliento nuostolius, atsiradusius dėl kliento paslaugų teikėjui praneštų ir/ar pateiktų išsamių, neteisingų, nepilnų ar netikslių duomenų, dokumentų ar kitos informacijos (Sutarties 8.2 p.). Ieškovės tvirtinimu, atsakovė pažeidė Sutarties 2.1 p., netinkamai vykdė sutartines prievoles, kurių vykdymas kartu yra ir atsakovės profesinė veikla, nes neinformavo ieškovės apie prievolę registruotis PVM mokėtoju, šio mokesčio neapskaičiavo ir jo nedeklaravo ieškovės vardu. Teismas laikė, kad šiuo atveju yra svarbi atsakovės ieškovei pagal Sutartį teikiamų paslaugų apimtis. Šalių sudarytos Sutarties 2.1 p. numatyta, kad Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis paslaugų teikėjas (UAB „M-Finance“) įsipareigoja vykdyti Kliento MB „Vokelis“ apskaitą, teikti Klientui ir atitinkamoms institucijoms ataskaitas remiantis Akcinių bendrovių įstatymu, Buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitų galiojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimais, o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas mokėti Kainą bei Sutartyje nustatytus mokesčius. Taigi, šalių Sutarties objektas – buhalterinės apskaitos ir finansų valdymo paslaugų teikimas.Ieškovė nurodo, kad M. Č. yra tiek ieškovės MB „Vokelis“, tiek UAB „MC Wealth Managament“ dalyvis, valdantis daugiau kaip 25 proc. akcijų (įnašų), todėl remiantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 str. 31 d. 16 p., tiek ieškovė, tiek UAB „MC Wealth Managament“ Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo prasme laikomi susijusiais asmenimis. Pasak ieškovės, atsakovė disponavo oficialiais duomenimis apie ieškovės, UAB „MC Investmens“ ir UAB „MC Wealth Management“ vadovus bei dalyvius, kadangi teikė ir šioms įmonėms apskaitos ir finansų valdymo paslaugas, todėl žinojo jog jie yra susiję asmenys. Dėl šios priežasties atsakovė UAB „M-Finance“ turėjo pareigą informuoti ieškovę apie prievolę registruotis PVM mokėtoju, apskaičiuoti ir mokėti PVM, bei pažeisdamas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 str. 7 d. nuostatas to neatliko. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) 71 str. 1 d. prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiems asmenims. Privalantis registruotis PVM mokėtoju asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju. Šio įstatymo 71 str. 2 d. nustato, kad apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (12) mėnesių neviršijo 155 000,00 litų (nuo 2015-01-01 d. – 45 000 Eur). PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta. Minėtas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo straipsnis aiškiai nustato imperatyvią pareigą registruotis PVM mokėtoju ir mokėti į biudžetą PVM būtent apmokestinamam asmeniui, nagrinėjamu atveju - ieškovei. Sutartimi ieškovė atsakovei UAB „M-Finance“ nėra pavedusi ieškovės vardu pateikti prašymų kompetentingai valstybės institucijai įregistruoti ją PVM mokėtoju. Ieškovė nepateikė kitų įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovė buvo įgaliojusi atsakovę atlikti šį teisinį veiksmą, kurį turėjo teisę ir įstatymo nustatytą imperatyvią pareigą atlikti tik pati ieškovė.Teismo vertinimu, Sutartyje teises ir pareigas buvo prisiėmę abi Sutarties šalys. Šalių Sutarties 4.4 bei 4.5 p. numatė, jog tam, kad paslaugų teikėjas galėtų tinkamai teikti paslaugas, klientas (ieškovė) įsipareigojo visapusiškai bendradarbiauti su paslaugų teikėju bei laiku pranešti ir pateikti paslaugų teikėjui išsamius, teisingus, pilnus ir tikslius duomenis, dokumentus ir kitą informaciją, reikalingą šios sutarties vykdymui. Sutarties 5 p. ieškovei numatyta pareiga iki kiekvieno mėnesio 10 dienos pateikti paslaugos teikėjui pirminius dokumentus ir visus kitus dokumentus, kurie reikalingi paslaugų teikėjui paslaugai teikti ir apskaitai tvarkyti. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 str. 2 d. būtent ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei. Atsižvelgdamas į aukščiau minėtą teisinį reglamentavimą bei šalių sutarties nuostatas teismas lakė, kad teikti paslaugos teikėjui informaciją apie ieškovę ir ieškovės vadovą M. Č., kuris kontroliuoja keletą juridinių asmenų, apie M. Č. visus kontroliuojamus juridinius asmenis, bei kitus galimus susijusius asmenis PVMĮ 2 str. 31 d. prasme, kuri reikšminga teisingam PVM mokesčio apskaičiavimui be deklaravimui, tenka pačiai ieškovei.Kaip nustatė teismas, byloje nėra duomenų, jog ieškovė teikė atsakovei informaciją ir duomenis bei atsakovei buvo žinoma, kad ieškovės vadovas M. Č. yra kelių juridinių asmenų dalyvis, valdantis daugiau kaip 25 proc. akcijų (įnašų). Sutartis neįpareigoja atsakovę rinkti savo iniciatyva duomenis apie visus su ieškove susijusius asmenis ir jų vykdomą ekonominę veiklą bei iš šios veiklos gautą atlygį. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė yra sudariusi Apskaitos ir finansų valdymo sutartis su kitais juridiniais asmenimis - UAB „MC Wealth Managament“, kurią pasirašė direktorius M. Č., ir UAB MC „Investments“, kurią pasirašė direktorius M. M. K., neleidžia daryti išvados, kad atsakovei buvo suteikta visa informacija, jog šie asmenys yra susiję su ieškove asmenys, o M. Č. yra visų šių juridinių asmenų dalyvis, valdantis daugiau kaip 25 proc. akcijų. Teismo vertinimu, atsakovės su kitais juridiniais asmenimis sudarytos Apskaitos ir finansų valdymo sutartys nepanaikina būtent ieškovei Sutartimi ir Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 str. 2 d. nustatytos pareigos teikti paslaugos teikėjui informaciją, duomenis ir dokumentus, reikalingus tinkamos buhalterinės apskaitos vedimui. Pažymėtina, kad už apskaitos organizavimą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas (Įstatymo 21 str.). Pagal šio įstatymo 11 str. buhalterines paslaugas teikianti įmonė teisės aktų nustatyta tvarka atsako būtent už buhalterinių įrašų teisingumą.Vertinant atsakovės profesinę kompetenciją ir atidumą, teismas laikė, kad svarbi aplinkybė yra, ar būtent pagal ieškovės pateiktus duomenis atsakovė tinkamai vedė ieškovės įmonės buhalterinę apskaitą, t. y. ar turėjo pareigą apskaičiuoti ir deklaruoti mokėtiną PVM. Kaip matyti, ieškovė MB „Vokelis“ nekelia ginčo, jog būtent pagal jos pateiktus dokumentus atsakovė dėl savo kaltės nustatyta tvarka neapskaičiavo ir nedeklaravo mokėtino PVM, esant Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 str. 2 d. nustatytoms sąlygoms (ieškovės įmonės bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) viršijo (155 000 Lt). Teismas pažymėjo, jog iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė UAB „M-Finance“ pagal ieškovės pateiktus duomenis pildė PVM mokesčio mokėtoju neįregistruoto asmens (ieškovo) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitas. Šios apyskaitos, teismo vertinimu, kaip tik patvirtina, kad ieškovė tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus. Teismas atkreipė dėmesį, kad minėtos apyskaitos buvo pildytos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo kito straipsnio (711) pagrindu, kuris reglamentuoja prekes iš kitos valstybės narės įsigyjančių asmenų registravimo PVM mokėtojais sąlygas. Taigi, šios apyskaitos niekaip nepatvirtina, jog atsakovė, nesant ieškovės pateiktai informacijai ir duomenims apie visus su ja susijusius asmenis ir jų vykdomą ūkinę veiklą, turėjo prievolę apskaičiuoti ir deklaruoti PVM pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 str. 7 d. Ieškovės į bylą pateiktas Aiškinamasis raštas prie 2015 m. atskaitomybės, kurio pastabose „Klaidų taisymas“ yra nurodyta, kad ieškovė 2013 ir 2014 metų finansinėje atskaitomybėje netiksliai apskaičiavo pardavimo pajamas, sąnaudas, pelną ir pelno mokestį dėl to, kad pagal Pridėtinės vertės mokesčio nuostatas savo teikiamas paslaugas neapmokestino PVM, įvertinus bylos ginčo dalyką ir byloje nustatytas aplinkybes, nepatvirtina, jog PVM apskaičiavimo klaidos atsirado dėl atsakovės UAB „M-Finance“ neteisėtų veiksmų.Teismui nustatytų aplinkybių visuma leido daryti išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė savo veiksmais pažeidė Sutartį bei kad jos veikla neatitiko profesinės kompetencijos ir reikiamo atidumo principų, todėl teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatytų atsakovės neteisėtų veiksmų.Ieškovė dėl galimai netinkamo UAB „M-Finance“ buhalterinių paslaugų teikimo patirtos 7 040,47,47 Eur žalos dydį grindžia: 1) 5 576,82 Eur ieškovės sumokėtu PVM; 2) 661,15 Eur mokesčių administratoriaus priskaičiuotais dėl pavėluoto PVM sumokėjimo delspinigiais; 500 Eur išlaidomis dėl UAB „CASMA“ atliktų buhalterinės apskaitos darbų; 302,50 Eur išlaidomis dėl UAB „Fidexperta“ parengtos pretenzijos atsakove. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovės pareiga mokėti PVM nėra mokesčių administratoriaus sankcija už ieškovės veiksmus ar neveikimą. Tačiau ieškovė nuostolių atsiradimą sieja ne su pačia pareiga mokėti PVM, bet galimai prarasta teise paslaugų kainas padidinti PVM dydžiu. Visų pirma, pačios žalos dydžiui nustatyti ieškovė turi pareigą įrodyti, kad turėjo realią galimybę padidinti paslaugų kainas PVM dydžiu, tačiau dėl atsakovės neteisėtų veiksmų tokia teise negalėjo pasinaudoti. Akivaizdu, kad paslaugų kaina yra sutarties šalių susitarimo objektas, t. y. jai nustatyti/padidinti būtina abiejų šalių suderinta valia. Duomenų, kad ieškovės klientai būtų sutikę su kainų pakėlimu byloje nėra. Ieškovės pateikti į bylą įrodymai - buhalterio pažyma neleidžia daryti vienareikšmės ir kategoriškos išvados, kad ieškovė, suteikdama paslaugas klientams, būtų galėjusi padidinti paslaugų kainą PVM dydžiu. Todėl nėra pagrindo teigti, kad PVM mokestis neginčijamai būtų sumokėtas ieškovės klientų (pirkėjų) lėšomis, ir tokiu būdu ieškovė būtų netekę mokėti PVM mokesčio valstybei iš savo lėšų (ieškovės gautų pardavimo pajamų). Taigi teismas priėjo išvados, kad ieškovė neįrodė, jog jos sumokėtas PVM mokestis valstybei yra jos patirta žala (nuostoliai).Ieškovė dėl atsakovės veiksmų patirtais nuostoliais taip pat laikė ieškovės dėl mokestinės nepriemokos sumokėtus į biudžetą 635,23 Eur bei 25,92 Eur delspinigius. Byloje nustatyta, jog už savalaikį PVM mokesčio nesumokėjimą mokesčių administratorius priėmė sprendimus išieškoti iš ieškovės minėto dydžio delspinigius. Teismas sutiko, kad ieškovės patirta žala laikytini delspinigiai, apskaičiuoti už nesavalaikį mokesčių sumokėjimą, tačiau ginčo atveju byloje nenustatyta, kad šių delspinigių atsiradimą sąlygojo atsakovės UAB „M-Finace“ neteisėti veiksmai.Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, darė išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad 500 Eur išlaidos dėl UAB „CASMA“ atliktų buhalterinės apskaitos darbų, kurios buvo reikalingos dėl nesavalaikio mokestinių PVM prievolių vykdymo pašalinti, bei 302,50 Eur išlaidos UAB „Fidexperta“ už parengtą atsakovei pretenziją atsakovei yra atsakovės neteisėtų veiksmų pasekmė.Dėl nurodytų priežasčių pagal byloje nustatytas aplinkybes ir teisinę reglamentaciją teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė atsakovės civilinei atsakomybei kilti sąlygų – atsakovės neteisėtų veiksmų, nuostolių bei jų dydžio ir priežastinio ryšio, t. y. kad ieškovės prašomos priteisti sumos, kurias ieškovė įvardija kaip nuostolius, atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes ir ištyrus įrodymus, teismas darė išvadą, kad ieškovės reikalavimas atsakovei dėl nuostolių atlyginimo nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas (CPK 178 str., 185 str.).Dėl draudimo išmokos priteisimo iš atsakovų AAS „Gjensidige Baltic“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“. Pagal 2014 m. birželio 4 d. profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį, sudarytą tarp AAS „Gjensidige Baltic“ ir UAB „M-Finance“, draudikas buvo apdraudęs laikotarpiu nuo 2014-06-15 iki 2015-06-14 draudėjo civilinę atsakomybę. Draudimo sutarties objektas – Buhalterių profesinė civilinė atsakomybė. Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimas. Draudėjo Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 711 44.1. p. numatyta, jog draudžiamuoju įvykiu yra laikoma draudimo apsaugos galiojimo laikotarpiu draudėjo atlikti veiksmai vykdant apdraustą profesinę veiklą, už žalą, padarytą profesinių paslaugų užsakovui, jeigu dėl to draudėjui kyla civilinė atsakomybė. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė civilinės atsakomybės sąlygų, kurioms esant kiltų atsakovei UAB „M-Finance“ civilinė atsakomybė, todėl konstatavo, jog draudimo apsaugos laikotarpiu nekilo draudžiamasis įvykis, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ draudimo išmoką neįrodytas ir nepagrįstas, todėl atmestinas. Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, vykdantis veiklą per filialą Lietuvoje, laikotarpiu nuo 2012-06-15 iki 2014-06-14 buvo apdraudęs atsakovės UAB „M-finance“ civilinę atsakomybę. Apdrausta veikla – buhalterinė apskaita, sąskaityba ir jos tikrinimas, konsultacijos mokesčių klausimais. Pagal draudimo sutarties šalių sudarytos draudimo sutarties priedo Nr. 1 2 dalį draudimo objektu yra draudėjo civilinė atsakomybė tretiesiems asmenims dėl draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu padarytos materialinės žalos, atsiradusios draudėjui nevykdant ar netinkamai vykdant buhalterio (vyr. buhalterio) profesinę veiklą. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, jog draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė buhalterio profesinę veiklą ir dėl tokių draudėjo veiksmų ieškovė patyrė žalą, todėl teismas konstatavo, jog draudimo apsaugos laikotarpiu nekilo draudžiamasis įvykis, todėl draudikas neturi pareigos ieškovei mokėti draudimo išmoką, o ieškovės reikalavimas atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.Dėl palūkanų. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų solidariai 6 proc. dydžio metines palūkanas yra išvestinis iš ieškovės pagrindinio reikalavimo dėl žalos (nuostolių) priteisimo. Atmetus pagrindinį reikalavimą, teismas šį reikalavimą atmetė kaip išvestinis.Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė UAB „M-Fiannce“ patyrė 1 573 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias prašo priteisti iš ieškovės. Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiantis per Lietuvos filialą, patyrė 330 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias prašė priteisti iš ieškovės.Teismas įvertinęs, kad nagrinėjama civilinė byla nevertintina kaip labai sudėtinga, atsakovė UAB „M-Finance“ parengė tik rašytinius paaiškinimus, kuriuose nereikėjo pasisakyti dėl naujų ar sudėtingų teisės klausimų, darė išvada, kad atstovauti atsakovę UAB „M-Finance“ nereikėjo didelių advokato darbo ir laiko sąnaudų, todėl vadovaudamasis CPK 98 str. 2 d. įtvirtintais kriterijais, atsižvelgęs į Rekomendacijose nurodytą rekomendacinį maksimalų užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas, atsakovės UAB „M-Finance“ patirtas 1 573 Eur dydžio išlaidos vertino kaip per dideles, neatitinkančias pagrįstumo kriterijaus. Pagrįstomis ir atlygintinomis teismas pripažino 900 Eur dydžio išlaidas už suteiktas teisines paslaugas (CPK 98 str.). Teismas, atsižvelgdamas į minėtose rekomendacijose nurodytus kriterijus nustatant priteistiną užmokestį už teisinę pagalbą sprendė, kad atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančio per Lietuvos filialą, prašoma priteisti suma už suteiktas teisines paslaugas yra protinga ir pagrįsta. Atmetus ieškinį, atsakovei UAB „M-Finance“ iš ieškovės priteisė 900 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančiam per Lietuvos filialą, iš ieškovės priteisė 330 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atmetus ieškinį, iš ieškovės valstybės naudai teismas priteisė išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 3,12 Eur (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. 1 d., 96 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė MB „Vokelis“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Dėl neteisėtų veiksmų. Teismas nepagrįstai ir formaliai aiškino PVM įstatymo nuostatas, kuriose pareiga registruotis PVM mokėtoju numatyta ekonominę veiklą vykdančiam subjektui, tačiau registravimasis PVM mokėtoju, PVM deklaravimas bei PVM apskaita įmonės buhalterinėje apskaitoje yra neatsiejami ir tarpusavyje susiję veiksmai. PVM prievolė, atsiradusi imperatyvių įstatymo nuostatų pagrindu, yra ūkinis įvykis, susijęs su įsipareigojimų valstybės biudžetui dydžiu ir šio įsipareigojimo atvaizdavimas buhalterinėje apskaitoje (apskaitos registruose, finansinių ataskaitų rinkinyje) yra imperatyvus, todėl neatskirtinas nuo buhalterinės apskaitos sampratos. Todėl atsakovė, neįtraukusi ir neapskaičiavusi PVM ieškovės buhalterinėje apskaitoje, netinkamai tvarkė ieškovės buhalterinę apskaitą, pažeisdama buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas. Byloje buvo nustatytas PVM deklaracijų, kurias atsakovė teikė ieškovės vardu kitais atvejais, faktas, kas patvirtina, jog Sutarties 2.1 p. numatyta prievolė teikti atitinkamoms institucijoms ataskaitas apėmė ir PVM deklaracijų teikimą. Sutarties 2.1 p. pagrindu atsakovė taip pat rengė ir teikė ieškovės vardu pelno mokesčio deklaracijas, finansinių ataskaitų rinkinius, įskaitant balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą ir kitus tiesiogiai susijusius su buhalterinės apskaitos tvarkymu ir ataskaitų valstybės institucijoms teikimu dokumentus. Nors kiekvienas toks dokumentas Sutarties 2.1 p. nėra įvardijamas, šie dokumentai buvo rengiami ir pasirašomi vykdant Sutartimi prisiimtas prievoles, t. y. teikiant buhalterinės apskaitos ir finansų valdymo paslaugas. Atsakovė neabejotinai disponavo duomenimis tiek apie ieškovės, tiek apie susijusio asmens UAB „MC Wealth Management“ dalyvius. Šių abiejų įmonių vardu joms teiktų buhalterinių paslaugų klausimais nuolat ir tiesiogiai su atsakove bendravo vienas ir tas pats asmuo - abiejų įmonių dalyvis M. Č.. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta, jog CK 6.256 str. 3 d. pagrindu tam tikros srities profesionalo veiklai keliami didesni rūpestingumo, atidumo ir pareigingumo reikalavimai. Dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos (nuostolių) buvimo. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų susidariusioje situacijoje dėl objektyvių priežasčių ieškovė neturi galimybės pateikti tiesioginių įrodymų apie klientų sutikimą didinti kainas PVM dydžiu. Net darant hipotetinę prielaidą, kad klientai paliudytų teisme tokį jų sutikimą, tai nebūtų tiesioginis įrodymas dėl jau įvykusių pirkimų kainos. Nagrinėjamu atveju, PVM buvo išskaičiuotas tiesiogiai iš ieškovės gautų pardavimo pajamų, todėl ieškovė neteko galimybės PVM sumą atgauti iš pirkėjų ir šios galimybės praradimas yra atsakovės veiksmų rezultatas (CK 6.247 str.). Toks ieškovės pajamų sumažėjimas laikytinas ieškovės nuostoliu, kurio ji nebūtų patyrusi atsakovei tinkamai vykdant sutartines prievoles. Todėl tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir ieškovės gautų pajamų sumažėjimo, iš gautų pajamų išskaičiavus ir į biudžetą sumokėjus galutiniam vartotojui tenkančias PVM sumas, yra tiesioginis priežastinis ryšis. Ieškovės pateikti veiklos duomenys, kurie skundžiamame sprendime net nebuvo motyvuotai vertinti, patvirtina, kad ieškovė turėjo realią galimybę į paslaugų kainą įtraukti PVM, neprarasdama užsakymų ir nesumažindamas apyvartos. Tai leidžia daryti išvadą, jog vienintelė ir esminė priežastis dėl PVM išskaičiavimo iš ieškovės gautų pajamų, praradus galimybę šias sumas įtraukti į pardavimo kainą, ir pasireiškė ieškovei padaryta žala (jos patirti nuostoliai), yra atsakovės neteisėti veiksmai - nesavalaikis PVM apskaičiavimas ieškovės buhalterinėje apskaitoje ir jo deklaravimas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „M-Finance“ su juo nesutiko ir prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas pagrįstai nusprendė, jog apeliantė neįrodė sąlygų, esančių pagrindu atsakovės civilinės atsakomybei kilti, nes įstatymas aiškiai nustato imperatyvią pareigą registruotis PVM mokėtoju ir mokėti į biudžetą PVM būtent apmokestinamam asmeniui, t. y. ieškovei. Sutartimi ieškovė atsakovei nebuvo pavedusi ieškovės vardu pateikti prašymų kompetentingai valstybės institucijai įregistruoti ją PVM mokėtoju, atlikti šį veiksmą turėjo teisę ir įstatymo nustatytą imperatyvią pareigą tik pati ieškovė. Apeliantė ir atsakovė sutartyje susitarė dėl ypatingai ir neproporcingai mažo atlygio už paslaugų teikimą, kas tik patvirtina paslaugų mastą, todėl apeliantė nepagrįstai reikalauja, kad atsakovė būtų išplėtusi jai teikiamų paslaugų apimtis už Sutarties objekto ribų. Sutarties 2.1. p. yra aiškiai įvardintas sutarties objektas, t. y. atsakovė įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis: vykdyti ieškovės apskaitą; teikti ieškovei ir atitinkamoms institucijoms ataskaitas remiantis Akcinių bendrovių įstatymu, Buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitų galiojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimais. Be to, Sutarties preambulės nuostatose yra nurodyta, kad atsakovė kaip Paslaugų teikėja yra bendrovė, kuri užsiima finansų valdymo bei apskaitos paslaugų teikimu, tuo tarpu ieškovė pageidavo, kad atsakovė būtent ir teiktų buhalterinės apskaitos ir finansų paslaugas. Tuo tarpu ieškovė kaltina atsakovę, jog ši laiku neįregistravo jos PVM mokėtoja ir nepateikė PVM deklaracijų bei nesumokėjo PVM, dėl ko ieškovei kilo žala negalint atgauti PVM iš savo klientų, tačiau minėti veiksmai nepatenka į Sutarties objekto sąvoką. Atsakovė neneigė, jog ji ieškovei yra teikusi PVM deklaracijų teikimo paslaugas, tačiau nagrinėjamu atveju yra būtina atskirti tuos veiksmus, kuriuos atsakovė privalėjo atlikti pagal Sutartį (Paslaugas), nuo veiksmų, kurie, nors ir nepatenka į Sutarties objektą, tačiau ieškovės prašymu bei nurodymu buvo papildomai vykdomi atsakovės. Be to, PVM deklaracijų teikimas niekaip nėra susijęs su apeliantės registravimu PVM mokėtoja ar konsultavimu dėl to. Apeliantės reikalaujami atlyginti nuostoliai iš esmės yra netiesioginiai, išvestiniai, t. y. prarasta galimybė išvengti turtinių praradimų – PVM sumą atgauti iš pirkėjų. Tokio pobūdžio nuostoliai (t. y. prarasta galimybė išvengti turtinių praradimų – sutaupyti) pagal savo esmę patenka į negautų pajamų sampratą, nes negautos pajamos bendrąja prasme reiškia asmens netektą galimybę pagerinti savo turtinę padėtį. Tik dalis apeliantės patirtos žalos teisiškai gali būti traktuojama kaip tiesioginiai nuostoliai, susiję su mokestinės nepriemokos sumokėjimu į biudžetą bei delspinigiais, taip pat išlaidomis dėl kitos bendrovės atliktų buhalterinės apskaitos darbų, pretenzijos parengimu. Teismas pagrįstai vertino, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad PVM apskaičiavimo klaidos atsirado dėl kokių nors atsakovės neteisėtų veiksmų. Tačiau net ir tuo atveju, jei būtų traktuojama, jog atsakovė vis dėlto padarė žalą ieškovei, atsakovės atsakomybės pobūdis ir ribos yra aiškiai numatyti Sutartyje, kurios nuostatos, priešingai nei teigia apeliantė, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, t. y. Sutarties 8.7 p. yra aiškiai įtvirtinta, jog atsakovės atsakomybė ieškovei pagal Sutartį yra ribojama Kaina, kurią ieškovė atsakovei sumokėjo per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį, skaičiuojamą nuo Sutarties pasirašymo momento.Atsakovai AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiantis per Lietuvos filialą, bei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiantis per Lietuvos filialą, atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, ar pagal 2013 m. balandžio 5 d. Apskaitos ir finansų valdymo sutartį Nr. MF-13040501 į atsakovės UAB „M-Finance“ pareigas įėjo pareiga teikti konsultacijas PVM mokėjimo (įsiregistravimo PVM mokėtoju) klausimais ir apskaičiuoti pridėtinės vertės mokestį, bei atsakovės UAB „M-Finance“ civilinės atsakomybės ir jos civilinės atsakomybės draudikų prievolės atlyginti ieškovei atsakovės UAB „M-Finance“ padarytą žalą. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. balandžio 5 d. atsakovė UAB „M-Finance“ ir apeliantė MB „Vokelis“ sudarė Apskaitos ir finansų valdymo sutartį Nr. MF-13040501, pagal kurią atsakovė įsipareigojo vykdyti ieškovės įmonės apskaitą. 2015 m. balandžio 27 d. pranešimu atsakovė UAB „M-Finance“ nutraukė sudarytą sutartį nuo 2015 m. birželio 26 d. Remiantis 2015 m. rugpjūčio 25 d. VMI pranešimu bei 2015 m. rugpjūčio 26 d. VMI sprendimu išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), apeliantės PVM nepriemoka VMI už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. buvo 5 576,82 Eur. Remiantis VMI 2015 m. spalio 5 d. nurodymu nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), apeliantei paskaičiuoti 25,92 Eur dydžio delspinigiai bei remiantis VMI 2015 m. rugsėjo 1 d. nurodymu išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), apeliantei paskaičiuoti 635,23 Eur dydžio delspinigiai. Iš apeliantės 2015 m. rugpjūčio 26 d. Papildomo susitarimo Nr. 1 prie Apskaitos tvarkymo sutarties su UAB „CASMA“ bei 2015 m. rugsėjo 10 d. Sąskaitos-faktūros matyti, jog ieškovė patyrė 500 Eur išlaidų už UAB „CASMA“ suteiktas buhalterines paslaugas. Iš 2015 m. rugsėjo 10 d. PVM sąskaitos-faktūros matyti, jog apeliantė patyrė 302,50 Eur išlaidų už UAB „Fidexperta“ pretenzijos dėl žalos atlyginimo parengimą. 2015 m. rugsėjo 17 d. pretenzija apeliantė kreipėsi į UAB „M-Finance“ bei AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiantį per Lietuvos filialą, dėl žalos atlyginimo.Pagal apeliantės ir atsakovės sudarytą Apskaitos ir finansų valdymo sutartį tarp sutarties šalių, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, susiklostė atlygintinų paslaugų sutartiniai teisiniai santykiai, reglamentuojami CK 6.716 – 6.724 str. Minėtos CK normos neįtvirtinta civilinės atsakomybės už netinkamą paslaugų teikimo sutarčių vykdymą, todėl tokiu atveju taikomos bendrosios CK 6.245–6.249 str. nustatytos civilinės atsakomybės nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2009). Atsižvelgiant į tai apeliantė, reikalaudama žalos atlyginimo iš atsakovės, turi įrodyti visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, įtvirtintas CK 6.246-6.247 str., 6.249 str.: žalą, atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp jų ir patirtos žalos. Neįrodžius bent vienos iš šių sąlygų, atsakovei civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Įrodžius atsakovės neteisėtus veiksmus, jos kaltė preziumuojama (CK 6.248 str., 6.256 str. 4 d.). Siekdama įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, ieškovė privalo įrodyti, kad atsakovė netinkamai vykdė jų sudarytą Apskaitos ir finansų valdymo sutartį ir tai lėmė žalos padarymą. Sprendžiant dėl sutartinės atsakomybės už netinkamą atlygintinų paslaugų teikimą, turi būti įvertinta, ar paslaugų teikėjo veiksmai atitiko sutarties sąlygas, taip pat ar atitinka CK 6.718 str. taisykles, kurios įpareigoja teikėją veikti sąžiningai, protingai, kad paslaugų teikimas labiausiai atitiktų kliento interesus, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, laikytis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų, neteikti paslaugų, jeigu kliento nurodymai prieštarauja įstatymams, nusistovėjusioms profesinės veiklos ir etikos taisyklėms, standartams, sutarties sąlygoms ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2009).Dėl neteisėtų veiksmų. Pasak apeliantės pirmosios instancijos teismas formaliai aiškino PVM įstatymo nuostatas, kuriose pareiga registruotis PVM mokėtoju numatyta ekonominę veiklą vykdančiam subjektui, tačiau registravimasis PVM mokėtoju, PVM deklaravimas bei PVM apskaita įmonės buhalterinėje apskaitoje yra neatsiejami ir tarpusavyje susiję veiksmai, todėl atsakovė, neįtraukusi ir neapskaičiavusi PVM ieškovės buhalterinėje apskaitoje, netinkamai tvarkė ieškovės buhalterinę apskaitą, pažeisdama buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas. Pažymėtina, kad Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, tačiau remiantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 str. 1 d. 2 p., ūkio subjekto apskaitą gali tvarkyti pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė ir atsakovė UAB „M-Finance“ 2013 m. balandžio 5 d. Apskaitos ir finansų valdymo sutarties Nr. MF-13040501 2.1. p. apibrėžė sutarties objektą, susitardamos, jog Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis paslaugų teikėjas (UAB „M-Finance“) įsipareigoja vykdyti Kliento MB „Vokelis“ apskaitą, teikti Klientui ir atitinkamoms institucijoms ataskaitas remiantis Akcinių bendrovių įstatymu, Buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitų galiojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimais, o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas mokėti Kainą bei Sutartyje nustatytus mokesčius, t. y. apeliantė įpareigojo atsakovę vykdyti jos apskaitą bei teikti ataskaitas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės vadovas, sudaręs apskaitos ir finansų valdymo sutartį su atsakove, pagrįstai tikėjosi, kad įmonės buhalterinė apskaita bus tvarkoma tinkamai, laiku, laikantis teisės aktų reikalavimų, nes asmuo, sudarydamas sutartį dėl paslaugų teikimo su šios srities profesionalu, turi pagrįstą lūkestį tikėtis tinkamo paslaugų suteikimo.Pažymėtina, kad PVM 71 straipsnio 1 dalyje prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiems asmenims. Privalantis registruotis PVM mokėtoju asmuo privalo pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju. Viena vertus, esant nustatytam teisiniam reglamentavimui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme yra aiškiai nustatyta imperatyvi pareiga registruotis PVM mokėtoju ir mokėti į biudžetą PVM būtent apmokestinamam asmeniui. Kita vertus, nepaisant to, jog apmokestinamasis asmuo, kuris privalėjo įsiregistruoti PVM mokėtoju pagal 71 straipsnį arba pagal 71¹ straipsnį, ir nepateikė prašymo įsiregistruoti jį PVM mokėtoju, jis vis tiek privalo vadovaudamasis PVM įstatymo 92 straipsnyje nustatyta tvarka skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal PVM įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju. Taigi, nors apeliantei ir tenka pareiga registruotis PVM mokėtoja, tačiau esant Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 str. 1 d. įtvirtintai nuostatai, kad ūkio subjekto apskaitą tvarko vyriausiasis buhalteris ar pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo, atsakovei, kaip profesionaliai buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, turėjo būti žinoma, kad pareiga mokėti pridėtinės vertės mokestį atsiranda ne nuo įsiregistravimo jo mokėtoju, o nuo PVM įstatyme numatytų sąlygų atsiradimo momento. Iš 2015 m. rugpjūčio 25 d. VMI pranešimo bei 2015 m. rugpjūčio 26 d. VMI sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), matyti, kad apeliantės PVM nepriemoka VMI už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. buvo 5 576,82 Eur, t. y. apeliantei pareiga mokėti pridėtinės vertės mokestį atsirado nuo 2013 m. gegužės 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad šalių sutartyje yra numatyta atsakovės pareiga vykdyti klientės MB „Vokelis“ apskaitą bei nesant byloje duomenų, kad apeliantės buhalterinę apskaitą, be atsakovės UAB „M-Finance“, būtų tvarkęs ir kitas asmuo, taip pat į tai, kad Buhalterinės apskaitos įstatyme įtvirtinta pareiga apskaitą tvarkyti tinkamai, objektyviai, palyginamai, išsamiai ir naudingai bei laiku (4 straipsnis), teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė neįvykdė tinkamai savo pareigos tvarkyti apeliantės buhalterinę apskaitą, t. y. laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. neapskaičiavo pridėtinės vertės mokesčio ir taip pažeidė 2013 m. balandžio 5 d. Apskaitos ir finansų valdymo sutartį Nr. MF-13040501. Toks atsakovės, kuri yra juridinis asmuo, kuriam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, ir kuri užsiima buhalterinės apskaitos tvarkymo veikla, elgesys laikomas neatitinkančiu profesinės kompetencijos, atidumo ir rūpestingumo reikalavimų. Taigi, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai sprendė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nebuvimo.Dėl priežastinio ryšio ir žalos atlyginimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė patirtos 7 040,47 Eur žalos dydį grindžia: 1) 5 576,82 Eur jos sumokėtu PVM; 2) 661,15 Eur mokesčių administratoriaus priskaičiuotais dėl pavėluoto PVM sumokėjimo delspinigiais; 3) 500 Eur išlaidomis dėl UAB „CASMA“ atliktų buhalterinės apskaitos darbų; 4) 302,50 Eur išlaidomis dėl UAB „Fidexperta“ parengtos pretenzijos atsakovei.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė, jog apeliantės sumokėtas PVM mokestis valstybei nėra jos patirta žala ir pažymi, kad šiuo atveju žala negali būti pripažintos bendrovės mokestinės prievolės, nes, nepriklausomai nuo atsakovės veiksmų, apeliantė būtų turėjusi pareigą jas sumokėti, todėl apeliantės patirta žala laikytina tik delspinigiai už PVM mokesčio sumokėjimą ne laiku. Apeliantės patirta žala, tiesiogiai susijusi su atsakovės neteisėtais veiksmais, laikytina ir apeliantės patirtos 500 Eur išlaidos dėl UAB „CASMA“ atliktų buhalterinės apskaitos darbų. Nors apeliantė nurodo, kad jei atsakovė būtų laiku paskaičiavusi PVM mokestį, ji būtų turėjusi galimybę šias sumas įtraukti į paslaugų pardavimo kainą, tačiau apeliantei, išskyrus jos deklaratyvius teiginius, nepateikus jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (pvz. klientų sutikimo didinti kainas), tokie jos argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tarp atsakovės veiksmų ir apeliantės gautų pajamų sumažėjimo PVM mokėtina suma, kuriuos apeliantė laiko nuostoliais, nėra tiesioginio priežastinio ryšio. Taip pat apeliantės patirta žala nelaikytinos ir 302,50 Eur išlaidos dėl UAB „Fidexperta“ parengtos pretenzijos atsakovei. Pažymėtina, kad apeliantei esant juridiniu asmeniu bei nepateikus jokių įrodymų, kad rengiant pretenziją buvo būtinos specialios žinios, ko pasekoje reikėtų samdyti kitą įmonę, o ne ją parengti pačiai, laikytina, jog tarp atsakovės veiksmų ir pretenzijos rengimo išlaidų taip pat nėra tiesioginio priežastinio ryšio.Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė įrodė, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (PVM mokesčio neapskaičiavimo) jai buvo padaryta žala, t. y. paskaičiuoti 661,15 Eur delspinigiai dėl pavėluoto PVM sumokėjimo bei sumokėtos 500 Eur išlaidos dėl UAB „CASMA“ atliktų buhalterinės apskaitos darbų, bei, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nurodytos žalos.Civilinė atsakomybė gali būti draudžiama, o įstatymų nustatytais atvejais – privalo būti draudžiama. Civilinės atsakomybės draudimo sutartimi pirmiausia siekiama sumažinti atlygintinos žalos neigiamus padarinius atsakingo už žalą asmens turtinei padėčiai. Šios sutarties esmė yra įstatymo nustatyta tvarka perkelti vieno asmens – padariusio žalą – civilinę atsakomybę kitam asmeniui – žalos tiesiogiai nepadariusiam, bet už ją atsakingam pagal sutartį (CK 6.987 str.). Draudimo sutartimi kartu siekiama apsaugoti ir žalos patyrusio asmens turtinius interesus, ji yra papildoma garantija šiam asmeniui dėl jam padarytos žalos atlyginimo. Buhalterinės apskaitos įstatymo 10² str. 1 d. nustatyta, kad apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo privalo apdrausti savo civilinę atsakomybę bendrosios civilinės atsakomybės draudimu.Byloje esančia 2014 m. birželio 4 d. profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartimi, sudaryta tarp AAS „Gjensidige Baltic“ ir UAB „M-Finance“, nustatyta, kad draudikas buvo apdraudęs laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 15 d. iki 2015 m. birželio 14 d. draudėjo civilinę atsakomybę. Draudimo sutarties objektas – Buhalterių profesinė civilinė atsakomybė. Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimas. Draudėjo Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 711 44.1. p. numatyta, jog draudžiamuoju įvykiu yra laikoma draudimo apsaugos galiojimo laikotarpiu draudėjo atlikti veiksmai vykdant apdraustą profesinę veiklą, už žalą, padarytą profesinių paslaugų užsakovui, jeigu dėl to draudėjui kyla civilinė atsakomybė. Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, vykdantis veiklą per filialą Lietuvoje, laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 15 d. iki 2014 m. birželio 14 d. buvo apdraudęs atsakovės UAB „M-Finance“ civilinę atsakomybę. Apdrausta veikla – buhalterinė apskaita, sąskaityba ir jos tikrinimas, konsultacijos mokesčių klausimais. Pagal draudimo sutarties šalių sudarytos draudimo sutarties priedo Nr. 1 2 d. draudimo objektu yra draudėjo civilinė atsakomybė tretiesiems asmenims dėl draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu padarytos materialinės žalos, atsiradusios draudėjui nevykdant ar netinkamai vykdant buhalterio (vyr. buhalterio) profesinę veiklą.Draudiko prievolė atlyginti žalą kyla iš civilinės atsakomybės draudimo sutarties yra ribota šioje sutartyje nustatyta draudimo suma, o žalą padaręs asmuo privalo padarytą žalą atlyginti visiškai. Civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens prievolės solidarumas reiškia, kad žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti, jog žalą atlygintų tiek jie abu, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, kad AAS „BTA Baltic Insurance Company“, vykdantis veiklą per filialą Lietuvoje, laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 15 d. iki 2014 m. birželio 14 d. buvo apdraudęs atsakovės UAB „M-Finance“ civilinę atsakomybę, taip pat į tai, kad draudimo liudijimuose nustatyta besąlyginė 289,62 Eur išskaita, o per minėtą laikotarpį dėl neteisėtų atsakovės UAB „M-finance“ veiksmų (neveikimo) apeliantė patyrė 433,77 žalos (delspinigių), iš atsakovės UAB „M-finance“ apeliantei priteistina 289,62 Eur žalos atlyginimo, o solidariai iš atsakovų AAS „BTA Baltic Insurance Company“, vykdančio veiklą per filialą Lietuvoje, ir UAB „M-Finance“ apeliantės naudai priteistina 144,15 Eur (433,77 Eur - 289,62 Eur) žalos atlyginimo.Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ ir UAB „M-Finance“, nuo 2014 m. birželio 15 d. iki 2015 m. birželio 14 d. buvo apdraudęs atsakovės UAB „M-Finance“ civilinę atsakomybę, taip pat į tai, kad draudimo liudijime nustatyta besąlyginė 289,62 Eur išskaita, o per minėtą laikotarpį dėl neteisėtų atsakovės UAB „M-Finance“ veiksmų (neveikimo) apeliantė patyrė 227,38 žalos (delspinigių), iš atsakovės UAB „M-Finance“ apeliantei priteistina 227,38 Eur žalos atlyginimo. Ieškovė taip pat patyrė 500 Eur žalos dėl UAB „CASMA“ atliktų buhalterinės apskaitos darbų. Atsižvelgiant į tai, kad tiek AAS „BTA Baltic Insurance Company“, vykdančio veiklą per filialą Lietuvoje, tiek AAS „Gjensidige Baltic“, vykdančio veiklą per filialą Lietuvoje, draudimo liudijimuose yra numatyta besąlyginė 289,62 Eur išskaita, iš atsakovės UAB „M-Finance“ apeliantei priteistina 289,62 Eur žalos atlyginimo, o solidariai iš atsakovų AAS „BTA Baltic Insurance Company“, vykdančio veiklą per filialą Lietuvoje, AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per Lietuvos filialą, bei UAB „M-Finance“ apeliantės naudai priteistina 210,38 Eur (500 Eur - 289,62 Eur) žalos atlyginimo. Atitinkamai iš atsakovų ieškovės naudai priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistas sumas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodė, jog dėl atsakovės UAB „M-Finance“ neteisėtų veiksmų (neveikimo) buvo padaryta žala, t. y. egzistuoja ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; be to, atsakovė nepaneigė savo kaltės prezumpcijos. Taigi, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai sprendė dėl atsakovės UAB „M-Finance“ neteisėtų veiksmų nebuvimo, kas sąlygojo neteisėto teismo sprendimo priėmimą, todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o skundžiamas sprendimas naikinamas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas iš dalies (CK 6.246–6.249 str., 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Naikinant pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies ir priimant naują sprendimą dalyje, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme ieškovė patyrė 1121,77 Eur bylinėjimosi išlaidų (158 Eur žyminio mokesčio bei 963,77 Eur atstovavimo išlaidų), atsakovė UAB „M-Finance“ patyrė 1573 Eur teisinės pagalbos išlaidų, o atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiantis per Lietuvos filialą, patyrė 330 Eur teisinės pagalbos išlaidų, todėl tenkinus ieškovės ieškinį iš dalies (apie 16,5 proc.), ieškovės naudai iš kiekvieno atsakovo priteisina po 61,70 Eur bylinėjimosi išlaidų (185,10 Eur / 3), patirtų pirmos instancijos teisme, atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančio per Lietuvos filialą, naudai iš ieškovės priteistina 275,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Atsakovės UAB „M-Finance“ naudai iš ieškovės turėtų būti priteista 1313,46 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjama civilinė byla nevertintina kaip labai sudėtinga, atsakovė UAB „M-Finance“, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, parengė tik rašytinius paaiškinimus, kuriuose nereikėjo pasisakyti dėl naujų ar sudėtingų teisės klausimų, dėl ko nereikėjo didelių advokato darbo ir laiko sąnaudų. Atsižvelgiant į tai, atsakovės UAB „M-Finance“ naudai iš ieškovės priteistinos 900 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ieškovė patyrė 198 Eur bylinėjimosi išlaidų (158 Eur žyminio mokesčio ir 40 Eur išlaidų už apeliacinio skundo surašymą). Atsižvelgus į bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme rezultatą, apeliantei iš kiekvieno atsakovo priteistina po 10,89 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė UAB „M-Finance“ prašė jos naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų apie išlaidas nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos jos naudai nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendė:

Panaikinti 2016 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės MB „Vokelis“ ieškinį atsakovams UAB „M-Finance“, AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančiam per Lietuvos filialą, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančiam per Lietuvos filialą, dėl žalos atlyginimo, tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „M-Finance“, į. k. 301507123, ieškovės MB „Vokelis“, į. k. 303035746, naudai 806,62 Eur (aštuonis šimtus šešis eurus 62 ct) žalos atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. sausio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Solidariai priteisti iš atsakovų UAB „M-Finance“, į. k. 301507123, bei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančio per Lietuvos filialą, į. k. 300665654, ieškovės MB „Vokelis“, į. k. 303035746, naudai 144,15 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 15 ct) žalos atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. sausio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Solidariai priteisti iš atsakovų UAB „M-Finance“, į. k. 301507123, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančio per Lietuvos filialą, į. k. 300665654, bei AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per Lietuvos filialą, į. k. 300633222, ieškovės MB „Vokelis“, į. k. 303035746, naudai 210,38 Eur (du šimtus dešimt eurų 38 ct) žalos atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. sausio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Priteisti ieškovės MB „Vokelis“ naudai iš kiekvieno atsakovo UAB „M-Finance“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančio per Lietuvos filialą, bei AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per Lietuvos filialą, po 61,70 Eur (šešiasdešimt vieną eurą 70 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės MB „Vokelis“ atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančio per Lietuvos filialą, naudai 275,55 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus 55 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, o atsakovės UAB „M-Finance“ naudai priteisti 900 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovės MB „Vokelis“ naudai iš kiekvieno atsakovo UAB „M-Finance“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančio per Lietuvos filialą, bei AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per Lietuvos filialą, po 10,89 Eur (dešimt eurų 89 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Laima GerasičkinienėAsta RadzevičienėNeringa Švedienė