Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant kaltinamajam E. K., nuotoliniu būdu per vaizdo konferencinę programą ZOOM prokurorei Olgai Alibajevai,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, baustas administracine tvarka, teistas: 1) 2019 m. vasario 15 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį 6 mėnesiai viešųjų darbų; 2) 2019 m. rugpjūčio 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį laisvės apribojimu 1 metams, pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta 1/3, paskirtas laisvės apribojimas 8 mėnesiams; 3) 2019 m. rugpjūčio 26 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta 1/3, paskirtas laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant: visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val.; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis; neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 2020-09-07 nutartimi Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. K. sukėlė fizinį skausmą, o būtent 2020 m. gegužės 18 d. apie 18 val. (duomenys neskelbtini), būdamas nukentėjusiojo A. J. gyvenamojo namo viduje, tarpusavio konflikto su juo metu, kilusio dėl rūkymo, einant koridoriumi, pastūmė nukentėjusįjį A. J., kuris įgriuvo į vonios kambarį ir nukrito ant grindų, ir gulinčiam nukentėjusiajam rankos kumščiais sudavė ne mažiau 15 smūgių į įvairias kūno vietas, po ko pasišalino iš nukentėjusiojo namų, vėliau, praėjus pusvalandžiui, grįžo atgal ir, paklausęs nukentėjusiojo A. J., kur yra jo sūnus, šiam pasakius, kad nežino, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, sudavė jam abiejų rankų kumščiais ne mažiau 5 smūgių į įvairias kūno vietas.

Kaltinamasis E. K. dėl jam pareikšto kaltinimo teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad tikslios datos nepamena, bet tai galėjo būti gegužės mėnesį, jis sumušė A. J.. Kaip tiksliai pasakyti negali dėl praėjusio ilgo laiko tarpo bei tuo metu buvusio girtumo. Tačiau patvirtina, jog sudavė smūgius. Gailisi dėl padarytos veikos. Nurodo, jog girtumas turėjo įtakos jo veiksmams. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei nurodė, jog neatsimena, kiek tiksliai sudavė smūgių nukentėjusiajam.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis bei prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriami įrodymai, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Kaltinamojo E. K. kaltė be jo paties prisipažinimo grindžiama ir kitais įrodymais:

- 2020 m. gegužės 18 d. 20.16 val. gautu informaciniu pranešimu ROIK 0120000259063, kuriame nurodyta, jog pranešėjai paskambino mama, kuri pasakė, kad atėjo nepažįstamas vaikinas, kuris sumušė jos vyrą (t. 1, b. l. 18-20);

- 2020 m. gegužės 19 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame nurodyta, jog A. J. pranešė, jog 2020 m. gegužės 18 d. apie 18 val. savo namuose, (duomenys neskelbtini), buvo pastumtas ir sumuštas E. K. abiejų rankų kumščiais į įvairias kūno vietas, suduodant ne mažiau kaip 15 smūgių. Bei už puse valandos vėl sumuštas to paties E. K., suduodant 5 smūgius kumščiais į įvairias kūno vietas (t. 1, b. l. 1-4);

- 2020 m. gegužės 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrimas (duomenys neskelbtini), esantis gyvenamasis pastatas, pridėtos foto lentelės, kuriose užfiksuotas pastatas bei pastato vidus (t. 1, b. l. 26-27, 28-35);

- 2020 m. gegužės 18 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotos ir aprašytos ant A. J. kūno matomos smurto žymės, padarytos foto nuotraukos, pridėtos foto lentelės su užfiksuotais matomais sužalojimais (t. 1, b. l. 64-65, 66-69);

- 2020 m. gegužės 18 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuoti ir aprašyti ant E. K. rankų matomi sužalojimai ir raudonos spalvos (galimai kraujo) dėmės, padarytos foto nuotraukos, pridėtos foto lentelės (t. 1, b. l. 70-71, 72-75);

- 2020 m. gegužės 18 d. alkotesterio parodymais, kuriuose užfiksuoti nustatyti neblaivumai: nukentėjusiojo A. J. - 2.14 promilių etilo alkoholio iškvėptame ore, o įtariamojo E. K. - 1.81 promilė etilo alkoholio iškvėptame ore (t. 1, b. l. 36);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo A. J. parodymais, kur jis apklaustas liudytoju parodė, kad, jam 2020 m. gegužės 18 d. apie 18 val. būnant namuose (duomenys neskelbtini), pamačius kaip posūnio draugas E. K. užsirūkė ir jam jį sudrausminus, E. K. pasiūlęs išeiti į lauką išsiaiškinti. Jam nesutikus ir jam einant namo koridoriumi, E. K. jį pastūmė, jis įgriuvo į vonios kambarį, nugriuvus, E. K. rankų kumščiais jį pradėjo trankyti į galvos sritį bei įvairias kūno vietas, sudavė ne mažiau 15 smūgių. Po ko jis išėjo, praėjus maždaug pusei valandos, E. K. vėl grįžo, paklausė, kur yra T. (posūnis), jam pasakius, kad nežino, E. K. rankų kumščiais vėl jį pradėjo mušti, sudavė iki 5 kartų į įvairias kūno vietas. Po ko E. K. išėjo, tada jis išėjo į lauką, kur dirbo sugyventinė, ir paprašė, kad ji paskambintų jo dukrai, kad pastaroji iškviestų policiją dėl sumušimo. Jis civilinio ieškinio nereikš, iš E. K. jam nieko nereikia (t. 1, b. l. 1-4, 58);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos K. G. parodymais, kur ji parodė, kad jos tėvai gyvena (duomenys neskelbtini). 2020 m. gegužės 18 d. apie 18.13 val. paskambino mama A. L., kuri pasakė, kad kažkoks vaikinas sumušė jos tėtį, prašė iškviesti policiją. Tada ji nuvyko pas tėvus, įėjusi į virtuvę pastebėjo, kad tėtis sėdi ant kėdės, jam ant lūpos matėsi kraujuojanti žaizda, dešinė ausis buvo kruvina. Ji siūlė tėčiui iškviesti medikus, tačiau jis atsisakęs. Po pokalbio su tėvais ji išvažiavo namo. Po kiek laiko jai vėl paskambino mama, kuri pasakė, kad sugrįžo E. ir vėl mušė tėtį. Atvykusi pamatė, kad tėtis yra daugiau sumuštas (t. 1, b. l. 61-63);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais paties kaltinamojo E. K. parodymais, kur jis parodė, kad 2020 m. gegužės 18 d. apie 17 val. kartu su draugais D. B., M. N. gyvenančiais (duomenys neskelbtini), nuėjo pas T. L. gyv. (duomenys neskelbtini), kadangi T. buvo prašęs padėti nupjauti žolę. Tą dieną jis buvo gėręs alkoholio Viekšniuose, su draugais gėrė degtinę. Pas T. su draugais pjovė žolę. Dar nebaigus pjauti žolės, pritrūko benzino, T. išvažiavo jo nupirkti. Belaukiant jo, jis nežino, kas jam pasidarė, nuėjo į gyvenamąjį namą, užėjo į T. kambarį, atsidarė langą ir pradėjo rūkyti, tada atėjo T. patėvis A., jo pavardės nežino, jis pradėjo priekaištauti, ko šis rūkąs. Jis pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais, jis jį irgi pavadino necenzūriniais žodžiais. A., priėjęs prie jo, pakėlė rankos kumštį, jis iš karto pagalvojo, kad nori jam suduoti smūgį, ir pats nieko nelaukęs, jį pastūmė, A. nugriuvo, jam nieko nedarė, išėjo iš T. kambario. Einant koridoriumi, pasivijo A. prie vonios kambario, jis vėl pradėjo įžeidinėti, tada jį vėl pastūmė, A. įgriuvo į vonios kambarį, nugriuvo ant grindų, jam gulinčiam rankos kumščiais sudavė du smūgius į veido sritį. Po ko išėjo, A. liko gulėti vonios kambaryje ant grindų. Kai sumušė A. niekas negirdėjo ir nematė, nieko gyvenamajame name nebuvo. Išėjęs iš A. namų, nuėjo į Palnosų k., pasivaikščioti, po kokio gero pusvalandžio, jis vėl nuėjo pas T. į namus, jo neradęs, užėjo į gyv. namą, čia sutiko A., jo paklausė, kur T., jis nesakė, kur yra T., vėl pradėjo įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, jis supyko ir rankos kumščiais sudavė A. į veido sritį kokius 5 smūgius. Ar A. dengėsi rankomis veidą, pasakyti negali, nes nepamena. A. buvo neblaivus. Jis nuoširdžiai gailisi, kad sudavė smūgius A. ir jam sukėlė fizinį skausmą. Galvoja taip elgtis nereikėjo, reikėjo apsisukti ir išeiti, o ne muštis. Po to, kai antrą kartą sudavė smūgius A., išėjo į Viekšnius, po kiek laiko grįžo į Palnosus, kur sulaikė policijos pareigūnai (t. 1, b. l. 175-176).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog pasitvirtino E. K. pareikštas kaltinimas, jog rankų kumščiais suduodamas smūgius į įvairias kūno sritis sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam A. J..

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, smaugimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).

Teisme besąlygiškai nustatyta, jog E. K. suduodamas daugiau nei 15 smūgių bei vėliau 5 smūgius rankų kumščiais nukentėjusiajam A. J. į įvairias kūno sritis, jam sukėlė fizinį skausmą. Šias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu patvirtino pats nukentėjusysis A. J., liudytoja K. G., apžiūros protokoluose ir foto lentelėse užfiksuoti nukentėjusiojo A. J. sužalojimai bei E. K. rankų sužalojimai. Pats kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, tačiau negalėjo tiksliai nurodyti įvykio aplinkybių dėl praėjusio ilgo laiko tarpo bei įvykio metu buvusio girtumo, teigė neprisimenąs, kiek tiksliai galėjo suduoti smūgių. Todėl ikiteisminio tyrimo metu E. K. kaltė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Kaltinamasis E. K. yra kaltas, todėl baustinas už šio nusikaltimo padarymą.

Kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.81 promilių girtumas (t. 1, b. l. 36), ir girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tai patvirtino teisiamojo posėdžio metu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant kaltinamajam E. K. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytas vienas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Veika padaryta tiesiogine tyčia, veika baigta. Kaltinamasis E. K. anksčiau teismo teistas (t. 1, b. l. 78-83, 97-100, 101-104), bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą byloje nėra (t. 1, b. l. 105-113), vykdantis individualią veiklą (t. 2, b. l. 57), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre 2010 m. rugsėjo 16 d. lankėsi pas vaikų ir paauglių gydytoją psichiatrą. Diagnozė: šizotipinis sutrikimas, lengvas protinis atsilikimas, asocialaus tipo asmenybės sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, žalingas vartojimas (t. 1, b. l. 116). Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 86TPK-273/2020 nurodyta, jog E. K. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, kuris netrukdė jam suvokti savo veiksmų esmę ir netrukdė juos valdyti. E. K. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo: laikino psichinio sutrikimo būsenoje; staigaus didelio susijaudinimo būsenoje. E. K. dėl savo psichikos sveikatos būklės gali dalyvauti ikiteisminiame tyrime ir teisme, gali atlikti laisvės atėmimo bausmę. E. K. vystymosi raidoje neturėjo psichikos sutrikimų, duodančių pagrindą pripažinti jį ribotai pakaltinamu. E. K. nereikalinga taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonių (t. 1, b. l. 149-155).

Teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei į tai, kad kaltinamasis E. K. būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, bausmės neatlikęs vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, jis laikomas recidyvistu. Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, turi pagrindo manyti, kad E. K. bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskiriant švelnesnę straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, t. y. laisvės apribojimą su intensyvia priežiūra, jos dydį nustatant mažesnį nei bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis), paskiriant įpareigojimus (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktai).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Kadangi kaltinamasis E. K. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo, šią bausmę vykdančioje institucijoje, dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam E. K. kardomoji priemonė neskirtina.

Išaiškintina kaltinamajam laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka ir sąlygos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, paskiriant intensyvią priežiūrą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant: nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, nenusiimti, negadinti ir nesunaikinti elektroninio stebėjimo įtaiso; nuo 22.00 val. iki 7.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini); paskiriant įpareigojimus – 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje; per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. K. skirti sumažintą bausmę laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant: nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, nenusiimti, negadinti ir nesunaikinti elektroninio stebėjimo įtaiso; nuo 22.00 val. iki 7.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini); paskiriant įpareigojimus – 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje; per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo, šią bausmę vykdančioje institucijoje, dienos.

Išaiškinti E. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis <...>. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių <...>, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. K. kardomosios priemonės neskirti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.