- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-06
- Bylos Nr.
- e2-186-783/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00903-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Skaraitis
- Ieškovas
- R. P.
- Atsakovas
- R. P.
- Advokatai
- Adolfas Remeikis, Darius Staškevičius, Eligija Norkienė
sekretoriaujant Vidai Suslikienei, Redai Stonikienei, dalyvaujant
atsakovui R. P., atsakovo atstovei advokatei Eligijai Norkienei (2024 m. balandžio 2 d., gegužės 6 d. ir 2024 m. liepos 4 d. teismo posėdžiuose), atsakovo atstovui advokatui Adolfui Remeikiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovui R. P. dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas R. P. ieškiniu prašo atidalinti nekilnojamąjį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovui R. P. asmeninės nuosavybės teise pripažinti: 1) visą sodybą, susidedančią iš 0.2412 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato - tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato - klėties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Kupiškio r., (duomenys neskelbtini); 2) 0.3640 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kupiškio r., (duomenys neskelbtini); 3) 0.6424 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kupiškio r., (duomenys neskelbtini). Pripažinus asmenine nuosavybe, iš jo, ieškovo, atsakovui R. P. priteisti už jam atitenkančią atsakovo turto dalį 6875 Eur dydžio kompensaciją.
2. Ieškinyje ieškovas R. P. nurodė, jog jis su atsakovu yra ginčo turto bendraturčiai, jam, ieškovui R. P., priklauso 11/16 dalys turto, atsakovui R. P. – 5/16 dalys. Nurodė, jog jie abu su atsakovu nesutaria dėl naudojimosi bendru turtu, atsakovo dalies negalima naudoti be žalos ieškovo daliai, todėl būtina atidalinti bendrą turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, kad būtų išvengta ginčų ateityje. Ir kadangi neįmanoma atidalinti turto natūra be žalos statinių paskirčiai, žemės sklypų negalima padalinti į kelis tokio dydžio sklypus, kad jie atitiktų šalių turimas dalis. Gyvenamasis namas yra 76,56 m² bendro ploto, 5/16 dalys sudaro tik 23,83 m², įvertinus gyvenamojo namo patalpų planą, natūra atidalinti atsakovo dalį nepadarant neproporcingos žalos pastato paskirčiai nėra galimybės. Be to, ieškovas teigia, toks atidalijimo būdas, atsižvelgus į namo vertę ir atsakovo turimą ženkliai mažesnę turto dalį akivaizdžiai būtų nenaudingas ekonomiškai – namo pertvarkymo darbai įrengiant atskirą šildymo, sanitarinio mazgo sistemą akivaizdžiai viršytų atsakovo turto dalies, o gal ir visos sodybos, vertę. Kiti statiniai yra vientisi ir jų atidalijimas natūra yra negalimas.
3. Ieškovo nuomone, netikslinga yra atidalinti ir šalims nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, kurie yra labai nedideli (0,3640 ha ir 0,6424 ha), viename žemės sklype atsakovui priklauso 11 arų, kitame – 20 arų. Formuoti juos kaip atskirus yra negalima, kadangi jie yra per maži, be to, rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, kurie yra būtini, parengimo išlaidos kelis kartus viršytų atsakovo žemės dalių vertę, kas patvirtina, jog atidalijimas dar būtų ekonomiškai ir nenaudingas.
4. Ieškovas R. P., sprendžiant dėl atidalijimo būdo, reikalauja įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes: 1) šalių santykiai yra konfliktiški, atsakovas į jokias kalbas dėl turto atidalijimo nesileidžia, yra priešiškai nusiteikęs ieškovo atžvilgiu, todėl bendras ir sklandus naudojimasis nekilnojamuoju turtu yra neįmanomas; 2) tėvo valia buvo, kad turtą paveldėtų ieškovas, kuris rūpinosi tėvais, iki motinos mirties ją prižiūrėjo, padėjo jai prižiūrėti, remontuoti sodybą, tokį norą, kad turtą paveldėtų ieškovas, yra žodžius išsakiusi ir šalių motina, tačiau to nespėjo padaryti; 3) atsakovo ginčo turto dalis yra daugiau nei dvigubai mažesnė nei ieškovo, be to, atsakovas dirba užsienyje ir Lietuvoje nuolat negyvena, skirtingai nei ieškovas, kuris prižiūri sodybą ir ateityje planuoja į sodybą gyventi nuolat.
5. Ieškinyje teigiama, jog ieškovas R. P. už jam atitenkančią atsakovui R. priklausančio turto dalį išmokės 6875 Eur, ši kompensacija apskaičiuota pagal turto vertę pagrindžiančius įrodymus.
Atsiliepimas
6. Atsakovas R. P. atsiliepime dėl reikalavimo atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės neprieštaravo, tačiau nori likti gyventi ginčo sodyboje, o ieškovui sumokėti piniginę kompensaciją. Nurodė, jog ši sodyba yra jo vienintelė gyvenamoji vieta Lietuvoje, kitos gyvenamosios vietos, skirtingai nei ieškovas, jis neturi. Užsienyje gyvena laikinai, kol dirba, kad užsidirbtų pinigų sodybos remontui. Sodybą ketina remontuoti pats, nes yra statybininkas, be to, nuo vaikystės yra pratęs dirbti žemės ūkio darbus, tad jam nebus sudėtinga prižiūrėti sodybą. Atsiliepime nurodė, jog sutinka išmokėti ieškovui 10 000 Eur dydžio kompensaciją už jam atitenkantį turtą, mano, kad tokia kompensacija yra pagrįsta ir atitinka atsakovui priklausančios turto dalies vertę, juo labiau, kad kai kurie pastatai sodyboje reikalauja tam tikro remonto ir nemažai investicijų.
7. Atsakovas R. P. atsiliepime nesutinka su ieškovo R. P. teiginiais, kad ieškovas rūpinosi tėvais. Priešingai, ieškovas mamos, po tėvo mirties, nelankė ir neprižiūrėjo, elgėsi nepagarbiai, reikšdavo mamai priekaištus, reikalaudavo dovanoti jam ar jo vaikams mamai priklausančią sodybos dalį, tarp brolio ir motinos po tėvo mirties santykių įvardinti draugiškais negalėtų, motiną nuo 2017 m. vasario mėnesio iki 2018 m. gegužės mėnesio prižiūrėjo jo, atsakovo, sutuoktinė N. P.. Jis, atsakovas, pats pasirūpinti mama negalėjo, nes dirbo užsienyje, tačiau būdamas užsienyje pervesdavo mamai pinigines lėšas. Teigia, jog šalių tėvų valia buvo padalinti po jų mirties liksiantį turtą lygiomis dalimis, ieškovui paveldėjus tėvui priklausančią dalį, mama ketino jam, atsakovui, dovanoti („perrašyti“) jai priklausančią dalį, bet iki jo sugrįžimo į Lietuvą to nebespėjo padaryti, nes mirė.
8. Atsakovas R. P. atsiliepime nesutinka su ieškovo teiginiais, kad šis ketina su šeima keltis gyventi į sodybą, nes ieškovo sutuoktinė yra dirbanti Panevėžyje, pats jis irgi yra kariškis, tad tokie ieškovo teiginiai yra deklaratyvūs. Nesutinka ir su ieškovo teiginiais, kad jis, atsakovas, negyvens tėvų sodyboje, nes jis visą laiką ketino ir ketina grįžti gyventi į Lietuvą ir planuoja gyventi sodyboje. Neneigia, jog tarp jo ir atsakovo vyko derybos dėl ieškovui priklausančios turto dalies perleidimo, ieškovas prašė jam sumokėti 13 000 Eur kompensaciją ir iškart, jis siūlė 10 000 Eur kompensaciją, tačiau ieškovas nesutiko. Be to, ieškovas jam siūlė ir nusistatyti naudojimosi tvarką sodyboje ir pasidalinti pastatus bei žemės sklypus, tačiau konkretaus pasiūlymo nepateikė.
9. Atsakovas taip pat nesutinka, jog tai jis, atsakovas, kenkia bendram jų turtui, nurodo, jog priešingai, tai ieškovas pakeitė spynas ir jas užplombavo, dalį jam priklausančių daiktų ir rūbus sukrovė į šiukšlių maišus ir išnešė į klėtį. Be to, jam nežinant, išmetė dalį baldų, buvusių sodyboje, sulaužė žoliapjovę. Atsakovas atsiliepime pripažįsta, jog tarp jo ir ieškovo tvyro konfliktiški santykiai, brolis iš jo reikalauja tariamų skolų, nors jis broliui nieko neskolingas, siunčia įžeidžiančias žinutes. Ir mano, jog tikslingiausia atidalinant turtą jam priteisti sodybą ir žemės sklypus, nes jis gyvenamosios vietos neturi, o iš jo, atsakovo, ieškovui priteisti 10 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją.
10. 2024 m. rugpjūčio 27 d. atsakovas R. P. pateikė rašytinius paaiškinimus -pasiūlymą, kuriais prašo turtą padalinti natūra: atsidalinant žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui R. P. priteisti 754 m² sklypo, kurio koordinačių taškai matininko Ž. S. sudarytame naudojimosi dalių nustatymo plane pažymėti skaičiais 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18. Taip pat atsakovas R. P. prašo priteisti gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtame 1A1m, pirmame aukšte esančius 8,28 m² ploto verandą, 3,38 m² ploto koridorių, 13,53 m² ploto virtuvę – svetainę ir antrame šio namo aukšte esantį 11,53 m² ploto kambarį. Iš pagalbinių pastatų atsakovas R. P. prašo priteisti jam pastatą klėtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 3I1m(p); pastatą tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtus (duomenys neskelbtini); pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 5i1p. Dalinant du žemės sklypus - 0.3640 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 0.6424 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prašo jam priteisti mažąjį sklypą, o ieškovui – didesnįjį, jis, atsakovas, sutinka ieškovui išmokėti 147,77 Eur dydžio kompensaciją už didesnės vertės jam atitenkantį sklypą.
11. 2024 m. balandžio 2 d., liepos 4 d. teismo posėdžiuose ieškovas R. P. ieškinį palaiko, prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės kartu su atsakovu R. P. turtą, jam pripažinti visą nekilnojamąjį turtą, valdomą kartu su atsakovu, priteisti iš jo atsakovui 6875 Eur kompensaciją. Patvirtino, jog santykiai su broliu yra konfliktiški, brolis nebendradarbiauja dėl bendro turto valdymo, atsisako mokėti už sodyboje suvartojamą elektros energiją, neatsakinėja į trumpąsias SMS žinutes, neatsako į telefoninius skambučius. Po brolio apsilankymo sodyboje rado nesutvarkytą sodybą, alkoholinių gėrimų butelius, paliktą atsuktą šalto vandenio čiaupą ir sutrūkusius šildymo sistemos vamzdžius, užlietą nuotekų sistemą. Jis bandė susisiekti su broliu, išsiaiškinti priežastis, tačiau šis į skambučius neatsakė, o vėliau sužinojo, kad brolis tuo metui gulėjo priklausomybių centre. Teigė, jog brolis piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, pasak ieškovo, gyvena amoralų gyvenimo būdą. Ieškovas neneigė, jog siekė susitarti su broliu, kad šis pats išpirktų sodybą, tai yra išmokėtų kompensaciją, tačiau brolis daugiau nei 10 000 Eur nesiūlė, o tokia suma jam, ieškovui, netinka. O šiuo metu jis apskritai nesutinka, kad turtas atitektų broliui ir kad jis, ieškovas, gautų kompensaciją, nes jau yra sulaukęs pakankamai garbaus amžiaus, yra pensininkas ir ketina sodyboje apsigyventi nuolat. 2024 m. rugsėjo 2 d. ieškovas R. P. iš esmės palaikė anksčiau išsakytus teiginius ir poziciją, mano, jog dėl konfliktiškų tarpusavio santykio ir atsakovo asmenybės savybių nėra įmanoma suderinti klausimų dėl bendrosios dalinės nuosavybės turto valdymo, atsiskaitymo už naudojimąsi šiuo turtu.
12. Ieškovo atstovas advokatas Darius Staškevičius teismo posėdžiuose taip pat laikosi pozicijos, jog ieškinys turėtų būti tenkinamas pilna apimtimi. Teigia, jog ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, jog šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas yra nedalintinas dėl neproporcingos žalos padarymo namui, neįmanoma užtikrinti, kad tokiame name, kuris priklauso šalims, būtų skirtingos šildymo sistemos, atskirti įėjimai, įrengtas atskiras elektros energijos tiekimas. Šalims tektų perprojektuoti visą namą, ir išlaidos tam viršytų namo vertę. Ieškovo atstovas nesutinka su atsakovo pateiktais projektiniais pasiūlymais dėl turto atidalinimo natūra bei pasiūlymais padalinti pagalbinius pastatus pagal atsakovo prašymą, nes, visų pirma, tai yra tik pasiūlymai, o ne projektas, jiems įgyvendinti, kadangi tai yra kapitalinis remontas, yra reikalingas statybos leidimas, nepateikta, kiek tokie remonto darbai kainuos ir kada atsakovas juos atliks, kaip bus užtikrinamas atskiros šildymo sistemos įvedimas, elektros įvado įrengimas. Be to, mano, jog atsakovu pasitikėti negalima ir nėra aišku, kada apskritai remonto darbai būtų atlikti, nėra aiški ir atsiskaitymo už paslaugas tvarka naudojantis bendru turtu, jeigu visgi tokie atsakovo pasiūlymai būtų priimti ir teismas sprendimu tenkintų atsakovo R. P. prašymą. Antra vertus, atsakovas civilinėje byloje nereiškė priešieškinio, nors turėjo visas galimybes, nepateikė ir įrodymų, patvirtinančių turtinę padėtį, jeigu būtų nutarta visą turtą natūra priteisti atsakovui, o ieškovui išmokant kompensaciją. Nurodė, jog ieškovo R. P. pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovas išmokėti kompensaciją turi visas galimybes, pats atsakovas R. P. įrodymų apie savo turtinę padėtį nepateikė, nors ne kartą jam tai buvo siūloma padaryti.
13. Atsakovas R. P. nei 2024 m. balandžio 2 d., nei 2024 m. liepos 4 d., nei 2024 m. rugsėjo 2 d. vykusiuose teismo posėdžiuose su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, jog gyvenamasis namas, priklausęs jų tėvams, yra jam brangus, jame jis nori ir toliau gyventi, tai yra vienintelė vieta, kurioje jis gali prisiglausti grįžęs iš Švedijos, kurioje dirba tam, kad galėtų susiremontuoti namą. Nesutinka su ieškovo teiginiais, jog turi priklausomybę alkoholiui, kad naikina savo turtą. Neneigė, jog neatsakinėja į brolio žinutes, neatsiliepia į skambučius, nes nenori klausytis įžeidinėjimų. Taip pat neneigia, jog nemoka už elektros energiją, nes nenori mokėti broliui, norėtų už elektros energiją mokėti tiesiogiai elektros energijos tiekėjui. Atsakovas teigia, jog jis rūpinasi turtu, jį prižiūri, 2-3 kartus grįžęs į Lietuvą atostogoms pjauna žolę, tvarko aplinką. Atidalinus bendrą turtą ketina susitvarkyti savo dalį, pasistatyti krosnį, įsivesti atskirą vandentiekio šaką, tam atlikti turi visus įgūdžius. Taip pat neprieštarauja, jog jeigu visgi būtų nuspręsta priteisti turtą vienai iš šalių, tai sutiktų, kad turtas būtų priteisiamas jam, atsakovui, o iš jo ieškovui būtų priteista kompensacija – tam turi sukaupęs lėšų, prireikus, pasiimtų paskolą. Parodė, jog ilgą laiką dirba Švedijoje, gauna pastovų atlyginimą, sugebėtų išmokėti kompensaciją ieškovui. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovo teiginiais, kad šis rūpinosi mama, ją prižiūrėjo, priešingai, mama sakydavo, kad brolis mamai skambindavo girtas, ją užgauliodavo, po ko mamai sukildavo spaudimas. Mama rūpindavosi jis, atsakovas, siųsdavo jai pinigų malkoms įsigyti, jo buvusi sutuoktinė kurį laiką gyveno ir prižiūrėjo jų mamą. Pats ieškovas per paskutinius 10 m. nėra nuspjovęs žolės, nėra prižiūrėjęs sodybos.
14. Atsakovo atstovė advokatė E. Norkienė 2024 m. liepos 4 d. bei atsakovo atstovas advokatas A. Remeikis 2024 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdžiuose su ieškinio reikalavimais, kuriais prašoma visą bendrą turtą priteisti ieškovui, o atsakovui priteisti kompensaciją, nesutiko ir teigė, jog tokie reikalavimai neturėtų būti tenkinami. Abu atstovai teigė, jog pateikti jų įrodymai patvirtina, kad yra galimybė atidalinti atsakovui priklausančią dalį, pasidaryti atskirus įėjimus, tai nepareikalautų didelių išlaidų. Atsakovo atstovės E. Norkienės nuomone, visgi jeigu būtų nuspręsta atidalinti išmokant kompensaciją, turtas turėtų būti priteisiamas ne ieškovui, kurį liudytojai byloje apibūdino kaip tingų ir neturintį patirties tvarkant žemės ūkį, o atsakovą, kuris turi įgūdžius tiek tvarkytis žemės ūkyje, tiek dirbant statybos darbus. Atsakovo atstovas A. Remeikis palaikė atsakovo R. P. 2024 m. rugpjūčio 27 d. pateiktą prašymą atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise su ieškovu R. P. priklausantį turtą pagal jo pateiktą atnaujintą kadastrinių matavimų bylą bei projektinius pasiūlymus dėl gyvenamojo namo paskirties keitimo į dviejų butų gyvenamąjį namą, patvirtinti siūlomą naudojimosi tvarką pagal parengtą naudojimosi žemės sklypu planą bei atidalinti 0.3640 ha ir 0.6424 ha ploto žemės sklypus taip, kad vienas, mažesnio ploto sklypas, atitektų atsakovui, o kitas, didesnio ploto, sklypas atitektų ieškovui. Mano, jog ieškovo R. P. siūlomas atidalinimo būdas, kuomet jam, ieškovui, atitenka visas bendrosios nuosavybės teise priklausantis turtas, o šis išmoka piniginę kompensaciją, neturtėtų būti tenkinamas, nes tokiu būdu faktiškai yra nusavinama atsakovui nuosavybės teise priklausantis turtas, atsakovas lieka be gyvenamosios vietos. Atstovas taip pat nesutinka su ieškovo atstovo teiginiais, jog atsakovas R. P., teikdamas projektinius pasiūlymus, nepateikė statybos leidimo, nepateikė sprendinių, kaip bus sprendžiamas atskiros šildymo sistemos, atskiro elektros įvado įrengimas, kokiomis lėšomis ir kokiu būdu bus atlikti siūlomi pakeitimai, nes tai tiesiog yra ne ieškovo reikalas.
15. Civilinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės:
15.1. Ieškovui R. P. priklauso 11/16 dalys, o atsakovui R. P. priklauso 5/16 dalys šio nekilnojamojo turto:
15.1.1. 0.2412 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantys pastatai: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); klėtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys Kupiškio r. sav., (duomenys neskelbtini).
15.1.2. 0.3640 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Kupiškio r., (duomenys neskelbtini);
15.1.3. 0.6424 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Kupiškio r., (duomenys neskelbtini).
15.2. Ieškovas R. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias šio turto dalis paveldėjo 2017 m. birželio 17 d. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo Nr. AG-2299 ir 2023 m. birželio 9 d. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 1673 pagrindu; atsakovas R. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias šio turto dalis paveldėjo 2023 m. birželio 12 d. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 1673 pagrindu.
15.3. 0.2412 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančių pastatų Kupiškio r. sav., (duomenys neskelbtini), vertė yra 15 800 Eur. 0.3640 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0.6424 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Kupiškio r., (duomenys neskelbtini), bendra vertė yra 4 500 Eur.
15.4. Ieškovas R. P. gyvena Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), tarnauja Lietuvos kariuomenėje, jo pajamas per mėnesį sudaro vidutinis 1 612,52 Eur dydžio atlyginimas (atskaičius mokesčius), jo banko sąskaitoje 2024 m. kovo 27 d. buvo 7159 Eur likutis. Atsakovas R. P. nuolat dirba ir gyvena Švedijos Karalystėje, jo pajamų dydis ar turimos lėšos bylos nagrinėjimo metu nenustatyti.
15.5. 2023 m. birželio 12 d. atsakovas R. P. kreipėsi į Panevėžio rajono apskrities VPK Kupiškio rajono policijos komisariatą pareiškimu pranešdamas, jog 2023 m. birželio 9 d. grįžęs į Lietuvą iš Švedijos Karalystės rado užrakintas pastatų, esančių Kupiškio r. sav., (duomenys neskelbtini), duris, pakeistas spynas, ant spynų uždėtas plombas, nurodė, jog ieškovas R. P. atsisakė jam duoti pakeistų spynų raktus. Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK 2023 m. liepos 19 d. nutarimu nutraukė administracinę teiseną ieškovo R. P. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 518 straipsnyje (savavaldžiavimo) padarymo.
15.6. 2023 m. rugpjūčio 4 d. atsakovas R. P. kreipėsi į Panevėžio rajono apskrities VPK Kupiškio rajono policijos komisariatą pareiškimu pranešdamas, jog 2023 m. rugpjūčio 3 d. grįžęs į Lietuvą iš Švedijos Karalystės sodyboje, esančioje Kupiškio r. sav., (duomenys neskelbtini), pasigedo jam priklausančių 170 Eur vertės batų, rado apgadintą jam priklausančią žoliapjovę ir sugadintą čiužinį. Įtaria, jog batus pavogė, žoliapjovę apgadino ir čiužinį sugadino ieškovas R. P.. Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl turto vagystės ir apgadinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį (nedidelės vertės turto vagystė) ir 187 straipsnio 3 dalį (nedidelės vertės turto gadinimas).
15.7. Atsakovas R. P. laikotarpiu nuo 1991 m. rugsėjo 1 d. iki 1994 m. kovo 16 d. Kupiškio žemės ūkio mokykloje baigė jaunojo ūkininko profesijos kursą, jam buvo pripažinta traktorininko, vairuotojo, melžėjo operatoriaus kvalifikacija, o 1998 m. rugpjūčio 27 d. Elektrėnų energetikų mokykloje jam buvo pripažinta suvirintojo elektra rankiniu būdu trečios kategorijos kvalifikacija.
15.8. Laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 17 d. iki 2023 m. liepos 11 d. ieškovas R. P. ir atsakovas R. P. trumposiomis žinutėmis tarėsi dėl bendrosios dalinės nuosavybės atsidalinimo bendru sutarimu, ieškovas iš atsakovo už šiam atitenkančią ieškovui priklausančią dalį prašė 13 000 Eur grynais ir iš karto, atsakovas R. P. siūlė sumokėti 10 000 Eur kompensaciją, taip pat prašė išdėstyti mokėjimus. Pats atsakovas R. P. susirašinėdamas teigė, jog savo dalies ieškovui neparduosiąs. Ieškovas R. P. su 10 000 Eur kompensacija ir mokėjimų išdėstymu nesutiko. Po 2023 m. liepos 11 d. šalys dėl pardavimo nebesitarė, ieškovas reikalavo jam atlyginti patirtus nuostolius dėl kapinių tvarkymo ir pakeistas spynas, reikalavo atlyginti nuostolius už suvartotą elektros energiją, tiek ieškovas, tiek atsakovas vienas kito atžvilgiu siuntė įžeidžiamo turinio žinutes.
16. Nustatydamas faktines aplinkybes dėl turto dalių bendrojoje nuosavybėje, nuosavybės įgijimo pagrindo (sprendimo 14.1 – 14.2 punktai) teismas remiasi byloje esančiais VĮ Registrų centro išrašais. Nustatydamas faktines aplinkybes dėl žemės sklypo, jame esančio gyvenamojo namo su pastatais vertės, kitų žemės sklypų vertės (sprendimo 14.3 faktinė aplinkybė) teismas remiasi byloje pateikta UAB „OBER-HAUS 2023 m. lapkričio 29 d. surašyta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita (žemės sklypas su pastatais) bei MB „Hausitus“ 2023 m. liepos 25 d. pažyma ). Abi šalys parengiamojo posėdžio sutarė, kad žemės sklypo su pastatais vertė bus nustatyta sutartam juridiniam asmeniui atlikus vertinimo ataskaitą, o žemės sklypų vertė bus pagal UAB „Hausitus“ pažymą. Kitų įrodymų dėl turto vertės nepateikė nei ieškovas, nei atsakovas nepateikinėjo.
17. Nustatydamas faktinę aplinkybę dėl ieškovo R. P. turtinės padėties bei pagrindinės gyvenamosios vietos (14.4 punkto faktinė aplinkybė), teismas remiasi ieškovo parodymais, pateiktais rašytiniais įrodymais (pažyma apie darbo užmokestį, likutį sąskaitoje). Nustatydamas faktinę aplinkybę apie atsakovo R. P. gyvenamąją vietą ir darbą Švedijos Karalystėje, teismas remiasi šalių parodymais, policijos įstaigos procesiniuose dokumentuose užfiksuota informacija. Teismas konstatuoja, jog atsakovo turtinė padėtis nežinoma, įrodymų apie ją atsakovas nepateikinėjo. Teismas neatsižvelgia į atsakovo atstovės advokatės Eligijos Norkienės paaiškinimus apie minimalų darbo užmokestį Švedijoje, nes jis nepatvirtina, kad toks yra ir atsakovo darbo užmokestis, nekalbant apie tai, jog atsakovas apskritai nepateikė įrodymų, jog dirbtų Švedijos Karalystėje. Apie atsakovo R. P. kreipimąsi į policijos komisariatą dėl ieškovo veiksmų (sprendimo 14.5 – 14.6 faktinės aplinkybės) teismas remiasi ieškovo parodymais, pateiktais Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK nutarimais nutraukti administracinę teiseną bei nepradėti ikiteisminio tyrimo. Nustatydamas faktinę aplinkybę dėl atsakovo R. P. įgytų kvalifikacijų (sprendimo 14.7 punkto faktinė aplinkybė) teismas remiasi pateiktais mokslo baigimo pažymėjimais. Dėl šalių bendravimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo, sąlygų (sprendimo 14.8 faktinė aplinkybė) teismas remiasi atsakovo pateiktu šalių susirašinėjimu.
18. Teismas nenustato faktinių aplinkybės, jog šalių tėvai ieškovui ketino perleisti visą turtą, taip pat nenustato aplinkybės, jog šalių tėvai ieškovui ir atsakovui ketino perleisti turtą lygiomis dalimis, nes nei viena, nei kita šalis nepateikė tai patvirtinančių rašytinių įrodymų, o remtis vienos ar kitos šalies parrodymais teismas neturi pagrindo. Byloje buvo kaip liudytojai apklausti O. P., D. P. (ieškovo pakviesti liudytojai), S. P., L. A., V. J., G. Š., N. P. (atsakovo kviesti liudytojai). Tačiau išklausius šiuos liudytojus konstatuoti, jog šalių tėvai norėjo palikti turtą tik ieškovui arba lygiomis dalimis, taip pat negalima daryti išvados – abiejų šalių pakviestų liudytojų parodymai yra priešingi vieni kitiems. Išklausius liudytojų parodymų yra viena akivaizdu, jog šalių, tai yra ieškovo ir atsakovo, santykiai yra konfliktiški, tą patvirtino iš esmės visi atsakovo pakviesti liudytojai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
19. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Jeigu nesusitariam dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).
20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016, 26 punktas). Sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto dalies atidalijimo, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2010 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
21. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, pabrėžiama bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014). Laikomasi nuostatos, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę pateikti savo atidalijimo variantą, teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, tai yra fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-403/2019, 19 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad sprendžiant bylas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būtina nustatyti, ar yra galimybė padalyti daiktą natūra ir suformuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus pagal teisės aktų (pvz., statybos, kadastrinių objektų formavimo ar žemės teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų) reikalavimus, t. y. tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, gali būti asmeninės nuosavybės objektas, kaip atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės rezultatas.
22. Šioje byloje nustatyta, jog šalys bendrosios nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, kurio 11/16 dalys priklauso ieškovui R. P., 5/16 dalys – R. P.. Pagrindinis nekilnojamasis turtas, dėl kurių tarp šalių kyla ginčas, yra 0.2412 ha ploto žemės sklypas, kuriame yra gyvenamasis namas su priklausiniais (tvartu, garažu, sandėliu, ūkiniu pastatu ir kiemo statiniais). Kaip matyti iš byloje esančio VĮ Registrų centro išrašo, šio namo bendras naudingas plotas yra 76,26 m², pagal atsakovo R. P. pateiktą 2024 m. rugpjūčio 13 d. MB Laurosprojektai parengtą kadastrinių matavimų bylą – 102,22 m². Tai yra iš šio naudingo ploto R. P. priklauso 31,94 m², o R. P. – 70,28 m² ploto.
23. Bylos nagrinėjimo metu šalys siekė išspręsti ginčą taikiai, pagal siūlomus variantus ieškovas R. P. iš esmės neprieštaravo, jog visas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis turtas atitektų atsakovui R. P., šiam išmokėjus piniginę kompensaciją pagal bylos nagrinėjimo atliktą sodybos su gyvenamuoju namu ir priklausiniais atliktą turto vertinimą proporcingai jo ir ieškovo turimai daliai bendrojoje nuosavybėje įskaitant ir žemės ūkio paskirties planą. Tačiau ir atlikus turto vertinimą bei vertintojui sodybą (žemės sklypą su statiniais) įvertinus 15 800 Eur, atsakovas R. P. atsisakė išmokėti piniginę kompensaciją, viršijančią 10 000 Eur sumą.
24. Vėlesnėse stadijose šalims nepavyko suderinti savo valios dėl bendrosios nuosavybės teise priklausančių daiktų (žemės sklypų, statinių), ieškovas R. P. atsisakė su nuosavybės teise priklausančio turto atidalijimo būdo, pagal kurį turtas atitektų atsakovui R. P., o šis jam išmokėtų piniginę kompensaciją. Taip pat ieškovas R. P. nesutinka su tuo, kad turtas būtų atidalintas pagal atsakovo R. P. pateiktą D. Ž. IĮ parengtus projektinius pasiūlymus dėl Vieno buto gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) Kupiškio r., paskirties keitimo dviejų butų gyvenamąjį namą (toliau – Projektiniai pasiūlymai), nustatyta naudojimosi tvarka 0.2412 ha žemės sklypu pagal atsakovo R. P. pateiktą Ž. S., vykdančio individualią veiklą pagal pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), Žemės sklypo naudojimosi dalių nustatymo planą bei atidalinti 0.3640 ha ir 0.6424 ha ploto žemės sklypus taip, kad vienas, mažesnio ploto sklypas, atitektų atsakovui, o kitas, didesnio ploto, sklypas atitektų ieškovui.
25. Kadangi šalims nepavyko susitarti dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto atidalinimo, bendradarbiavimas ir kooperacija tarp šalių nutrūko po to, kada atsakovas R. P. atsisakė išmokėti piniginę kompensaciją, atitinkančią proporcingai ieškovo turimos dalies vertę, būtina išspręsti, ar galimas turto padalinimas pagal atsakovo R. P. 2024 m. rugpjūčio 27 d. pateiktą pasiūlymą bei byloje esančius Projektinius pasiūlymus, naudojimosi tvarkos nustatymu bei žemės paskirties sklypų padalinimu. Nors ieškovo atstovas advokatas D. Staškevičius atkreipė dėmesį, jog toks pasiūlymas neturėtų būti tenkinamas, nes byloje nėra pareikštas priešinis reikalavimas, atsižvelgus į formuojamą teismų praktiką,
26. Kaip matyti iš pateiktų Projektinių pasiūlymų, D. Ž. IĮ pateikė perplanavimo sprendinius, jog yra galimybė esantį pastatą padalinti į du atskirus butus taip, kad jie galėtų funkcionuoti atskirai. Tam tereikia užtaisyti dvi pirmame aukšte esančias durų angas tarp patalpų Nr. 4 ir Nr. 6 bei patalpų Nr. 3 ir Nr. 8, patalpoje Nr. 1 suformuoti WC- dušo patalpą (Nr. 2), patalpoje Nr. 4 įrengti laiptus į mansardos patalpą Nr. 10. Tam tikslui perdangoje būtų išpjaunama anga, taip pat numatyta mansardoje perstatyti pertvarą tarp patalpų Nr. 10 ir Nr. 11, kad po atliktų darbų ieškovo R. P. valdomas namo plotas proporcingai turimai nuosavybei nesumažėtų, tai yra liktų tie patys 70.28 m². Šie darbai yra priskiriami kapitaliniam remontui keičiant paskirtį.
27. Tačiau išsamiau susipažinus su pateiktais projektiniais pasiūlymais nėra aišku, kaip ir kada bus įgyvendinamas atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kaip bus suformuoti du atskiri nekilnojamojo turto objektai. Atsakovas R. P. į bylą nepateikė nei preliminarios rekonstrukcijos sąmatos, nei duomenų, kad siūlomas projektas atitinka/neprieštarauja statybos techniniams reglamentams bei teisės aktams. Be to, akivaizdu, kad pagal siūlomą naudojimosi tvarką šalys neišvengs bendro naudojimosi zonų, tokių kaip stogas, palėpė, kaip bus išsprendžiami klausimai dėl pagalbinių pastatų padalinimo ar naudojimosi jais, taip pat kaip bus sprendžiama naudojamasis bendru sklypu (nors atsakovas R. P. 2024 m. rugpjūčio 27 d. prašyme prašė 0.2412 ha sklypą taip pat atidalinti ir jam priteisti 756 m², tačiau pateikė ne atidalinimo projektus, bet Ž. S., vykdančio individualią veiklą, parengtą naudojimosi dalių nustatymo planą. Kas reiškia, jog ir toliau šalys lieka šio žemės sklypo bendrasavininkiai ir turės spręsti klausimus, susijusius su šio nekilnojamojo turto valdymu. Jau klausantis vien šalių paaiškinimų, pateiktų rašytinių susirašinėjimų trumposiomis žinutėmis, apklausus liudytojais to kaimo gyventojus ir iš esmės šalių giminaičius yra akivaizdu, kad šalys negalės gyventi bendrame name, negalės kaip bendrasavininkiai spręsti bendros dalinės nuosavybės priklausančio turto klausimų, negalės paprasčiausiai naudotis daiktais, kurie iš esmės negali būti padalinti (tvartu, garažu, klėtimi). Priešingai, ieškovas R. P. pateikė į bylą pateikė E. Matavimai, UAB 2024 m. kovo 22 d. pažymą, jog ginčo gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų atidalinimas į du atskirus nekilnojamojo turto vienetus, įvertinus šio turto vertę, turimas skirtingas nuosavybės teisės turto dalis, galimus nekilnojamojo turto atidalijimo kaštus, atsižvelgus ir į teisinį reguliavimą sukuriant naujus nekilnojamojo turto objektus yra negalimas ir/ar ekonomiškai nenaudingas. Tad daroma išvada, jog atsakovas R. P. nepateikė pakankamai įrodymų, kaip racionaliai ir protingomis sąnaudomis atidalinti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame sklype, esančiame Kupiškio r. sav., (duomenys neskelbtini), esantį gyvenamąjį namą, kaip atidalinti jame esančią sodybą su priklausiniais ir patį žemės sklypą, jog nebūtų pažeisti įstatymų keliami reikalavimai bei nebūtų daroma neproporcinga žala nekilnojamam turtui, taip pat nepažeisti ir kitos šalies, ieškovo, interesai atidalinus turtą. Todėl teismas sprendžia, kad šioje byloje yra būtina atidalinti šį bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą vienam iš bendrasavininkių priteisiant visą nekilnojamąjį turtą, o kitam išmokant kompensaciją. Nors atsakovo atstovas A. Remeikis 2024 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdyje tokį įstatyme esantį atidalinimo iš bendrosios nuosavybės turto prilygino nusavinimui visuomenės naudai, tai yra nepagrįsta ir prieštarauja įstatyminiam reguliavimui.
28. Lygiai taip pat ir su žemės sklypais, 0.3640 ha ploto ir 0.6424 ha ploto, esančiais vienas šalia kito, kurių atidalinti, įvertinus jų dydžius ir atidalijimo kaštus (ieškovas R. P. pateikė įrodymus, jog šių žemės sklypų atidalinimo kaštai yra apie 2200 Eur (kiekvienas iš jų po 1100 Eur), kas iš esmės sudaro pusę sklypų vertės (4500 Eur), sprendžiama, jog šių sklypų atidalinimas yra neproporcingas jų vertei, jie nėra dalinami ir sklypai atitenka tam, kam atitenka turtas natūra, o kitam bendrasavininkiui išmokama kompensacija. Atsakovas R. P. bylos nagrinėjimo metu siūlė atidalinant turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės jam priteisti mažesnį žemės sklypą, ieškovui – didesnį, pažymėtina, jog tokiu būdu dalinant turtą turi būti kito turto savininko sutikimas, o jo nesant, toks turto atidalijimo būdas yra galimas, jeigu kitaip padalinti būtų neįmanoma be neproporcingos žalos jų paskirčiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009).
29. Sprendžiant dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, teismas nėra saistomas pareikšto reikalavimo ir gali priešingai, nei prašoma ieškinyje, turtą natūra priteisti atsakovui, o ieškovui, prašančiam priteisti turtą natūra, nurodyti išmokėti kompensaciją. Sprendimas, kam konkrečiai kompensacija priteistina, gali skirtis priklausomai nuo bylos šalių valios, nuo to, ar byloje yra tik vienas ieškovas (atsakovas), ar jų yra ir daugiau, kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikio dalijamam daiktui, galimybės įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją kitiems atidalijamiems bendraturčiams, kitų reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007). Jei atsidalijantis ar kitas bendraturtis (kiti bendraturčiai) sutinka gauti kompensaciją, paprastai kompensacija ir priteisiama tokiam bendraturčiui (bendraturčiams). Tokio pageidavimo gali būti nepaisoma, jei kitas bendraturtis neturi lėšų kompensacijai mokėti arba visi bendraturčiai pageidauja kompensacijos už savo dalį.
30. Šioje civilinėje byloje nei vienas iš šalių nesutinka gauti kompensaciją už kitam iš šalių atitenkantį bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą, todėl nuspręsti, kam atitenka nekilnojamasis turtas, o kam piniginė kompensacija, turi nuspręsti teismas. Byloje nustatyta, jog ieškovui R. P. priklauso 11/16 dalių viso bendrosios nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, atsakovui R. P. – 5/16 dalys, viso nekilnojamojo turto vertė yra 20 300 Eur. Tai yra, jeigu piniginę kompensaciją mokėtų ieškovas R. P., jis už jam atitenkantį atsakovui priklausantį turtą turėtų sumokėti 6 343,75 Eur piniginę kompensaciją, atsakovas R. P. – 13 456,25 Eur.
31. Ieškovas R. P., be šio nekilnojamojo turto, turi ir kitą nekilnojamąjį turtą, Panevėžyje, kuriame šiuo metu gyvena su sutuoktine O. P., atsakovas R. P. kito nekilnojamojo turto neturi, gyvena ir dirba Švedijos Karalystėje, teigia, jog grįžęs iš Švedijos du-tris kartus per metus apsistoja Kupiškio r., (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje. Teismo posėdyje apklausti kaimo gyventojai liudytojai S. P., L. A., V. J., G. Š. tvirtino, jog sodyba bei jame gyvenusiais tėvais labiau rūpinosi atsakovas, kuris ir grįžęs iš Švedijos sodyboje apsitvarko. Šie liudytojai ieškovą R. P. apibūdino kaip retai apsilankantį bei mažai besitvarkantį, mano, jog šis suinteresuotas šią sodybą tik parduoti. Atsakovas R. P. taip pat pateikė ir įrodymus, jog turi gebėjimų dirbti žemės ūkyje. Tai, kad sodyba atitektų atsakovui R. P., pradinėse derybose, dar iki civilinės bylos iškėlimo teisme, sutiko ir abi šalys, tačiau nesutarė dėl kompensacijos dydžio bei mokėjimo terminų (atsakovas norėjo sumokėti 10 0000 Eur kompensaciją bei dalimis, ieškovas reikalavo 13 000 Eur ir iškart).
32. Visos šios aplinkybės kaip ir nurodo, jog sodyba, esanti Kupiškio r. sav., (duomenys neskelbtini), nepriklausomai nuo turimų nuosavybės dalių, natūra turėtų atitekti atsakovui, o piniginė kompensacija už kitam bendrasavininkiui atitenkantį turtą turėtų būti išmokėta ieškovui. Tačiau atsakovas R. P. viso proceso metu nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį, tai yra pajamas, turimas lėšas banko sąskaitose. Nors jam viso bylos nagrinėjimo iš esmės metu, tiek parengiamajame teismo posėdyje, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės 2024 m. liepos 16 d. nutartimi, buvo siūloma pateikti turimus įrodymus apie pajamas ir galimybes išmokėti kompensaciją Tad teismas negali padaryti išvados, jog atsakovas R. P. turi tokias galimybes.
33. Gi ieškovas R. P. pateikė pakankamai įrodymų, jog turi lėšų, kad išmokėtų piniginę kompensaciją atsakovui R. P. (turi nuolatinį darbą, jo gaunamos faktinės pajamos (atskaičius mokesčius) kas mėnesį yra 1 612,52 Eur, ieškovo banko sąskaitoje 2024 m. kovo 27 d. buvo 7159 Eur likutis). Tad neabejotinai yra nustatyta, jog ieškovas išmokėti piniginę kompensaciją atsakovui turi visas galimybes. Todėl teismas tenkina ieškinį, atidalina bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą bei visą turtą priteisia ieškovui R. P., o iš ieškovo atsakovui už ieškovui atitenkančią atsakovo dalį priteisia 6875 Eur dydžio kompensaciją. Nors, kaip nurodyta sprendimo 29 punkte, kompensacijos dydis atsakovui turėtų būti 6343,75 Eur, ieškovas R. P. teismo posėdyje sutiko atsakovui R. P. išmokėti didesnę piniginę kompensaciją, nei šiam priklauso, teismas tokio dydžio kompensaciją ir priteisia bei nustato terminą, per kurį ieškovas privalo atsakovui išmokėti pinginę kompensaciją. Už gautą piniginę kompensaciją bei pridėjęs tuos pačius 10 000 Eur, kuriuos ketino skirti ginčo sklypo su statiniais bei žemės sklypų įsigijimui, atsakovas R. P. galės skirti kitos sodybos, esančios Kupiškio r. sav., (duomenys neskelbtini) įsigijimui, gal ir tos pačios sodybos, kuri atidalinus atitenka ieškovui (atsakovas teismo posėdyje ir jo klausti liudytojai buvo įsitikinę, kad ieškovas sodybą nedelsdamas parduos), sodybos kaina neturėtų viršyti tos kainos, kuri buvo nustatyta turto vertinimo metu, o įvertinus ir iš esmės mažėjančias tokių sodybų kainas Kupiškio rajone, gal ir už pigiau įsigis, nei nustatyta jos kaina bylos nagrinėjimo metu.
34. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas R. P. pateikė įrodymus, jog pirmosios instancijos teisme patyrė 1 925 Eur išlaidas (110 Eur žyminis mokestis 1815 Eur atstovavimo išlaidos), atsakovas R. P. dėl atstovavimo patyrė 1400 Eur dydžio išlaidas. Atsakovas R. P. 2024 m. rugpjūčio 27 d. prašyme nurodė, jog be advokato išlaidų, patyrė išlaidas, susijusias su 400 Eur sumokėjimu turto vertinimą atlikusiam „Oberhaus“, 302,50 Eur – MB Laurosprojektai, 250 Eur – matininkui Ž. S., D. Ž. IĮ – 100 Eur, tačiau nepateikė mokėjimus patvirtinančių įrodymų, laikoma, jog šios išlaidos nėra įrodytos. Atsakovo atstovo advokato A. Remeikio teiginiai, jog vien sąskaitų, išrašytų minėtų asmenų, pateikimas yra pakankamas įrodymas, patvirtinantis išlaidas, nes neapmokėjus paslaugų, nebūtų gauti ir užsakyti dokumentai, tai nėra pakankamas argumentas dėl įrodymų, susijusių su bylinėjimosi išlaidomis – įrodymai yra tik mokėjimo nurodymai, o ne sąskaitos. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
35. Kadangi ieškinys tenkintas visiškai, yra atlyginamos ieškovo R. P. patirtos bylinėjimosi išlaidos, jos priteisiamos iš atsakovo R. P. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
36. Ieškovui R. P. taip pat grąžinamas permokėta žyminio mokesčio dalis, nes jis už ieškinį sumokėjo kaip už turtinį reikalavimą (155 Eur), tačiau tokio pobūdžio reikalavimai (atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės) yra neturtiniai reikalavimai, už juos mokėtas fiksuotinas žyminis mokestis, indeksuojant jį nustatyta tvarka (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 82 straipsnis), šis žyminis mokestis paduodant ieškinį 2023 m. rugsėjo mėnesį buvo 110 Eur.
37. Valstybė dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovui patyrė 7,93 Eur išlaidų. Kadangi jos yra mažesnės teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią priteisiamą išlaidų sumą (8 Eur), jos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 260, 265, 270, 279 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Atidalinti nekilnojamąjį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovui R. P. asmeninės nuosavybės teise pripažinti: visą sodybą, susidedančią iš 0.2412 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato - tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato - klėties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Kupiškio r., (duomenys neskelbtini); 0.3640 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kupiškio r., (duomenys neskelbtini); 0.6424 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kupiškio r., (duomenys neskelbtini), tokiu būdu:
1. Ieškovui R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise pripažinti:
1.1. Visą sodybą, susidedančią iš 0.2412 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato - tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato - klėties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Kupiškio r., (duomenys neskelbtini).
1.2. 0.3640 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kupiškio r., (duomenys neskelbtini).
1.3. 0.6424 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kupiškio r., (duomenys neskelbtini).
2. Iš ieškovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 6875 Eur (šešių tūkstančių aštuonių šimtų septyniasdešimt penkių eurų) piniginę kompensaciją, ją įpareigojant ieškovą išmokėti per 2 (du) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš atsakovo R. P. ieškovui R. P. 1925 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų dvidešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Grąžinti R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 45 Eur (keturiasdešimt penkių eurų) žyminio mokesčio permoką (iš 2023 m. rugsėjo 7 d. ieškovo sumokėto 155 Eur dydžio žyminio mokesčio).
Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą išsiųsti VĮ Registrų centrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.