Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-117-924/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-01-07
Bylos Nr.: e2A-117-924/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-26-3-00903-2023-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Tomas Romeika, Edvardas Paliokas, Jurgita Sujetienė
Atsakovas: R. P.
Ieškovas: R. P.
Advokatai: Darius Staškevičius

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-117-924/2025Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00903-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.3.1.21 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Tomo Romeikos ir Jurgitos Sujetienės, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. P. patikslintą ieškinį atsakovui R. P. dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. P. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė: 1) atidalinti nekilnojamąjį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovui asmeninės nuosavybės teise pripažinti: visą sodybą, susidedančią iš 0,2412 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – klėties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 0,3640 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 0,6424 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 2) priteisti iš ieškovo atsakovui R. P. (toliau – ir atsakovas) 6 875 Eur dydžio kompensaciją už ieškovui atitenkančią atsakovo turto dalį.

2. Ieškovas nurodė, kad jis su atsakovu yra ginčo turto bendraturčiai. Ieškovui priklauso 11/16 dalys turto, atsakovui – 5/16 dalys. Šalys nesutaria dėl naudojimosi bendru turtu, atsakovo dalies negalima naudoti be žalos ieškovo daliai, todėl būtina atidalinti bendrą turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, kad būtų išvengta ginčų ateityje. Kadangi neįmanoma atidalinti turto natūra be žalos statinių paskirčiai, žemės sklypų negalima padalinti į kelis tokio dydžio sklypus, kad jie atitiktų šalių turimas dalis. Gyvenamasis namas yra 76,56 kv. m bendro ploto, 5/16 dalys sudaro tik 23,83 kv. m, įvertinus gyvenamojo namo patalpų planą, natūra atidalinti atsakovo dalį nepadarant neproporcingos žalos pastato paskirčiai, nėra galimybės. Be to, toks atidalijimo būdas, atsižvelgus į namo vertę ir atsakovo turimą ženkliai mažesnę turto dalį akivaizdžiai būtų nenaudingas ekonomiškai – namo pertvarkymo darbai įrengiant atskirą šildymo, sanitarinio mazgo sistemą akivaizdžiai viršytų atsakovo turto dalies, o gal ir visos sodybos, vertę. Kiti statiniai yra vientisi ir jų atidalijimas natūra yra negalimas. Ieškovo nuomone, netikslinga yra atidalinti ir šalims nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, kurie yra labai nedideli (0,3640 ha ir 0,6424 ha), viename žemės sklype atsakovui priklauso 11 arų, kitame – 20 arų. Formuoti juos kaip atskirus yra negalima, kadangi jie yra per maži, be to, rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, kurie yra būtini, parengimo išlaidos kelis kartus viršytų atsakovo žemės dalių vertę, kas patvirtina, jog atidalijimas dar būtų ekonomiškai ir nenaudingas. Ieškovas reikalauja įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes, t. y., tai, kad šalių santykiai yra konfliktiški, atsakovas į jokias kalbas dėl turto atidalijimo nesileidžia, yra priešiškai nusiteikęs ieškovo atžvilgiu, todėl bendras ir sklandus naudojimasis nekilnojamuoju turtu yra neįmanomas, tėvo valia buvo, kad turtą paveldėtų ieškovas, kuris rūpinosi tėvais, iki motinos mirties ją prižiūrėjo, padėjo jai prižiūrėti, remontuoti sodybą, tokį norą, jog turtą paveldėtų ieškovas, yra žodžius išsakiusi ir šalių motina, tačiau to nespėjo padaryti, atsakovo ginčo turto dalis yra daugiau nei dvigubai mažesnė nei ieškovo, be to, atsakovas dirba užsienyje ir Lietuvoje nuolat negyvena, skirtingai nei ieškovas, kuris prižiūri sodybą ir ateityje planuoja sodyboje gyventi nuolat. Ieškovas už jam atitenkančią atsakovui priklausančio turto dalį išmokės 6 875 Eur kompensaciją, kuri apskaičiuota pagal turto vertę pagrindžiančius įrodymus.

3. Ieškovas teismo posėdžių metu paaiškino, kad santykiai su broliu yra konfliktiški, brolis nebendradarbiauja dėl bendro turto valdymo, atsisako mokėti už sodyboje suvartojamą elektros energiją, neatsakinėja į trumpąsias SMS žinutes, neatsako į telefoninius skambučius. Po brolio apsilankymo sodyboje ieškovas rado nesutvarkytą sodybą, alkoholinių gėrimų butelius, paliktą atsuktą šalto vandens čiaupą ir sutrūkusius šildymo sistemos vamzdžius, užlietą nuotekų sistemą. Ieškovas bandė susisiekti su broliu, išsiaiškinti priežastis, tačiau šis į skambučius neatsakė, o vėliau sužinojo, kad brolis tuo metu gulėjo Priklausomybių centre. Ieškovo teigimu, jo brolis piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, gyvena amoralų gyvenimo būdą. Ieškovas siekė susitarti su broliu, kad šis pats išpirktų sodybą, tai yra sumokėtų kompensaciją, tačiau brolis daugiau nei 10 000 Eur nesiūlė, o tokia suma ieškovui netinka. Šiuo metu ieškovas apskritai nesutinka, kad turtas atitektų broliui ir kad ieškovas gautų kompensaciją, nes jau yra sulaukęs pakankamai garbaus amžiaus, yra pensininkas ir ketina sodyboje apsigyventi nuolat.

4. Ieškovo atstovas advokatas Darius Staškevičius teismo posėdžiuose nurodė, kad ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, jog šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas yra nedalintinas dėl neproporcingos žalos padarymo namui, neįmanoma užtikrinti, kad tokiame name, kuris priklauso šalims, būtų skirtingos šildymo sistemos, atskirti įėjimai, įrengtas atskiras elektros energijos tiekimas. Šalims tektų perprojektuoti visą namą ir išlaidos tam viršytų namo vertę. Ieškovo atstovas nesutinka su atsakovo pateiktais projektiniais pasiūlymais dėl turto atidalinimo natūra bei pasiūlymais padalinti pagalbinius pastatus pagal atsakovo prašymą, nes, visų pirma, tai yra tik pasiūlymai, o ne projektas, jiems įgyvendinti, kadangi tai yra kapitalinis remontas, yra reikalingas statybos leidimas, nepateikta, kiek tokie remonto darbai kainuos ir kada atsakovas juos atliks, kaip bus užtikrinamas atskiros šildymo sistemos įvedimas, elektros įvado įrengimas. Be to, mano, jog atsakovu pasitikėti negalima ir nėra aišku, kada apskritai remonto darbai būtų atlikti, nėra aiški ir atsiskaitymo už paslaugas tvarka naudojantis bendru turtu, jeigu visgi tokie atsakovo pasiūlymai būtų priimti ir teismas tenkintų atsakovo prašymą. Antra vertus, atsakovas civilinėje byloje nereiškė priešieškinio, nors turėjo visas galimybes, nepateikė ir įrodymų, patvirtinančių turtinę padėtį, jeigu būtų nutarta visą turtą natūra priteisti atsakovui, o ieškovui išmokėti kompensaciją. Nurodė, kad ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovas išmokėti kompensaciją turi visas galimybes. Atsakovas įrodymų apie savo turtinę padėtį nepateikė, nors ne kartą jam tai buvo siūloma padaryti.

Atsiliepimas

5. Atsakovas R. P. atsiliepime dėl reikalavimo atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės neprieštaravo, tačiau nori likti gyventi ginčo sodyboje, o ieškovui sumokėti piniginę kompensaciją. Nurodė, kad ši sodyba yra jo vienintelė gyvenamoji vieta Lietuvoje, kitos gyvenamosios vietos, skirtingai nei ieškovas, jis neturi. Užsienyje gyvena laikinai, kol dirba, kad užsidirbtų pinigų sodybos remontui. Sodybą ketina remontuoti pats, nes yra statybininkas, be to, nuo vaikystės yra pratęs dirbti žemės ūkio darbus, tad jam nebus sudėtinga prižiūrėti sodybą. Atsakovas sutinka sumokėti ieškovui 10 000 Eur dydžio kompensaciją už jam atitenkantį turtą, mano, kad tokia kompensacija yra pagrįsta ir atitinka atsakovui priklausančios turto dalies vertę, juo labiau, jog kai kurie pastatai sodyboje reikalauja tam tikro remonto ir nemažai investicijų. Atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiais, kad ieškovas rūpinosi tėvais. Ieškovas mamos po tėvo mirties nelankė ir neprižiūrėjo, elgėsi nepagarbiai, reikšdavo mamai priekaištus, reikalaudavo dovanoti jam ar jo vaikams mamai priklausančią sodybos dalį, ieškovo ir motinos po tėvo mirties santykių įvardinti draugiškais negalėtų. Šalių motiną nuo 2017 m. vasario mėnesio iki 2018 m. gegužės mėnesio prižiūrėjo atsakovo sutuoktinė, kadangi atsakovas pats pasirūpinti mama negalėjo, dirbo užsienyje, tačiau būdamas užsienyje pervesdavo mamai pinigines lėšas. Šalių tėvų valia buvo padalinti po jų mirties liksiantį turtą lygiomis dalimis, ieškovui paveldėjus tėvui priklausančią dalį, mama ketino atsakovui padovanoti („perrašyti“) jai priklausančią dalį, bet iki jo sugrįžimo į Lietuvą to nebespėjo padaryti, kadangi mirė. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovo teiginiais, kad šis ketina su šeima keltis gyventi į sodybą, nes ieškovo sutuoktinė yra dirbanti (duomenys neskelbtini), pats jis irgi yra kariškis, tad tokie ieškovo teiginiai yra deklaratyvūs. Atsakovas nesutinka ir su ieškovo teiginiais, kad atsakovas negyvens tėvų sodyboje. Atsakovas visą laiką ketino ir ketina grįžti gyventi į Lietuvą ir planuoja gyventi sodyboje. Tarp šalių vyko derybos dėl ieškovui priklausančios turto dalies perleidimo, ieškovas prašė jam sumokėti 13 000 Eur kompensaciją ir iškart, atsakovas siūlė 10 000 Eur kompensaciją, tačiau ieškovas nesutiko. Be to, ieškovas jam siūlė ir nusistatyti naudojimosi tvarką sodyboje ir pasidalinti pastatus bei žemės sklypus, tačiau konkretaus pasiūlymo nepateikė. Atsakovas taip pat nesutinka, kad jis kenkia bendram šalių turtui, kadangi ieškovas pakeitė spynas ir jas užplombavo, dalį jam priklausančių daiktų ir rūbų sukrovė į šiukšlių maišus ir išnešė į klėtį. Ieškovas atsakovui nežinant išmetė dalį baldų, buvusių sodyboje, sulaužė žoliapjovę. Atsakovas pripažįsta, kad tarp jo ir ieškovo tvyro konfliktiški santykiai, brolis iš jo reikalauja tariamų skolų, nors jis broliui nieko neskolingas, siunčia įžeidžiančias žinutes. Atsakovas mano, kad tikslingiausia atidalinant turtą jam priteisti sodybą ir žemės sklypus, nes jis gyvenamosios vietos neturi, o iš atsakovo ieškovui priteisti 10 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją.

6. 2024 m. rugpjūčio 27 d. atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus – pasiūlymą, kuriais prašo turtą padalinti natūra: atsidalinant žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui priteisti 754 kv. m sklypo, kurio koordinačių taškai matininko Ž. S. sudarytame naudojimosi dalių nustatymo plane pažymėti skaičiais 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18. Taip pat atsakovas prašo priteisti gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtame 1A1m, pirmame aukšte esančius 8,28 kv. m ploto verandą, 3,38 kv. m ploto koridorių, 13,53 kv. m ploto virtuvę – svetainę ir antrame šio namo aukšte esantį 11,53 kv. m ploto kambarį. Iš pagalbinių pastatų atsakovas prašo priteisti jam pastatą – klėtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 3I1m(p); pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtus 2i1p, 3i1p; pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 5i1p. Dalinant du žemės sklypus – 0.3640 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0.6424 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), prašo jam priteisti mažąjį sklypą, o ieškovui – didesnįjį, atsakovas sutinka ieškovui išmokėti 147,77 Eur dydžio kompensaciją už didesnės vertės jam atitenkantį sklypą.

Atsiliepimas

7. Atsakovas teismo posėdžiuose su patikslintu ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad gyvenamasis namas, priklausęs šalių tėvams, atsakovui yra brangus, jame jis nori ir toliau gyventi, tai yra vienintelė vieta, kurioje jis gali prisiglausti grįžęs iš Švedijos, kurioje dirba tam, kad galėtų susiremontuoti namą. Atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiais, kad turi priklausomybę alkoholiui, taip pat, jog naikina savo turtą. Atsakovas neneigė, kad neatsakinėja į brolio žinutes, neatsiliepia į skambučius, nes nenori klausytis įžeidinėjimų. Taip pat neneigė, kad nemoka už elektros energiją, nes nenori mokėti broliui, norėtų už elektros energiją mokėti tiesiogiai elektros energijos tiekėjui. Atsakovas rūpinasi turtu, jį prižiūri, 2-3 kartus grįžęs į Lietuvą atostogoms pjauna žolę, tvarko aplinką. Atidalinus bendrą turtą ketina susitvarkyti savo dalį, pasistatyti krosnį, įsivesti atskirą vandentiekio šaką, tam atlikti turi visus įgūdžius. Taip pat neprieštarauja, kad jeigu būtų nuspręsta priteisti turtą vienai iš šalių, tai sutiktų, jog turtas būtų priteisiamas jam, o iš jo ieškovui būtų priteista kompensacija – tam turi sukaupęs lėšų, prireikus, pasiimtų paskolą. Atsakovas ilgą laiką dirba Švedijoje, gauna pastovų atlyginimą, sugebėtų išmokėti kompensaciją ieškovui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 6 d. sprendimu ieškovo R. P. patikslintą ieškinį tenkino. Teismas atidalino nekilnojamąjį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovui asmeninės nuosavybės teise pripažino visą sodybą, susidedančią iš 0,2412 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – klėties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 0,3640 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 0,6424 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Teismas priteisė iš ieškovo atsakovui R. P. 6 875 Eur piniginę kompensaciją, ją įpareigojant ieškovą išmokėti per 2 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo ieškovui 1 925 Eur bylinėjimosi išlaidas.

9. Teismas nurodė, kad susipažinus su atsakovo pateiktais projektiniais pasiūlymais nėra aišku, kaip ir kada bus įgyvendinamas atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kaip bus suformuoti du atskiri nekilnojamojo turto objektai. Atsakovas į bylą nepateikė nei preliminarios rekonstrukcijos sąmatos, nei duomenų, kad siūlomas projektas atitinka/neprieštarauja statybos techniniams reglamentams bei teisės aktams. Be to, akivaizdu, kad pagal siūlomą naudojimosi tvarką šalys neišvengs bendro naudojimosi zonų, tokių kaip stogas, palėpė, kaip bus išsprendžiami klausimai dėl pagalbinių pastatų padalinimo ar naudojimosi jais, taip pat kaip bus sprendžiamas naudojamasis bendru sklypu. Nors atsakovas 2024 m. rugpjūčio 27 d. prašyme prašė 0,2412 ha sklypą taip pat atidalinti ir jam priteisti 756 kv. m, tačiau pateikė ne atidalinimo projektus, bet Ž. S., vykdančio individualią veiklą, parengtą naudojimosi dalių nustatymo planą. Kas reiškia, kad ir toliau šalys lieka šio žemės sklypo bendraturčiai ir turės spręsti klausimus, susijusius su šio nekilnojamojo turto valdymu. Jau klausantis vien šalių paaiškinimų, pateiktų rašytinių susirašinėjimų trumposiomis žinutėmis, apklausus liudytojais to kaimo gyventojus ir iš esmės šalių giminaičius, yra akivaizdu, kad šalys negalės gyventi bendrame name, negalės kaip bendraturčiai spręsti bendros dalinės nuosavybės priklausančio turto klausimų, negalės paprasčiausiai naudotis daiktais, kurie iš esmės negali būti padalinti (tvartu, garažu, klėtimi).

10. Teismas pažymėjo, kad ieškovas pateikė į bylą uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „E. matavimai“ 2024 m. kovo 22 d. pažymą, jog ginčo gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų atidalinimas į du atskirus nekilnojamojo turto vienetus, įvertinus šio turto vertę, turimas skirtingas nuosavybės teisės turto dalis, galimus nekilnojamojo turto atidalijimo kaštus, atsižvelgus ir į teisinį reguliavimą sukuriant naujus nekilnojamojo turto objektus yra negalimas ir/ar ekonomiškai nenaudingas.

11. Teismas darė išvadą, kad atsakovas nepateikė pakankamai įrodymų, kaip racionaliai ir protingomis sąnaudomis atidalinti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esantį gyvenamąjį namą, kaip atidalinti jame esančią sodybą su priklausiniais ir patį žemės sklypą, jog nebūtų pažeisti įstatymų keliami reikalavimai bei nebūtų daroma neproporcinga žala nekilnojamam turtui, taip pat nepažeisti ir ieškovo interesai atidalinus turtą. Teismas sprendė, kad šioje byloje yra būtina atidalinti šį bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą vienam iš bendraturčių priteisiant visą nekilnojamąjį turtą, o kitam išmokant kompensaciją. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovo atstovas Adolfas Remeikis 2024 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdyje tokį įstatyme esantį atidalinimo iš bendrosios nuosavybės turto prilygino nusavinimui visuomenės naudai, tačiau tai yra nepagrįsta ir prieštarauja įstatyminiam reguliavimui.

12. Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų, nurodė, kad 0,3640 ha ir 0,6424 ha ploto žemės sklypai yra vienas šalia kito, įvertinus jų dydžius ir atidalijimo kaštus (ieškovas pateikė įrodymus, jog šių žemės sklypų atidalinimo kaštai yra apie 2 200 Eur (kiekvienas iš jų po 1 100 Eur), kas iš esmės sudaro pusę sklypų vertės (4 500 Eur), spręstina, kad šių sklypų atidalinimas yra neproporcingas jų vertei, jie nėra dalinami ir sklypai atitenka tam, kam atitenka turtas natūra, o kitam bendraturčiui išmokama kompensacija. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu siūlė atidalinant turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės jam priteisti mažesnį žemės sklypą, ieškovui – didesnį, pažymėtina, kad tokiu būdu dalinant turtą turi būti kito turto savininko sutikimas, o jo nesant, toks turto atidalijimo būdas yra galimas, jeigu kitaip padalinti būtų neįmanoma be neproporcingos žalos jų paskirčiai.

13. Teismas pažymėjo, kad šioje civilinėje byloje nei viena iš šalių nesutinka gauti kompensaciją už kitai iš šalių atitenkantį bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą, todėl nuspręsti, kam atitenka nekilnojamasis turtas, o kam piniginė kompensacija, turi teismas. Byloje nustatyta, kad ieškovui priklauso 11/16 dalių viso bendrosios nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, atsakovui – 5/16 dalys, viso nekilnojamojo turto vertė yra 20 300 Eur. Tai yra, jeigu piniginę kompensaciją mokėtų ieškovas, jis už jam atitenkantį atsakovui priklausantį turtą turėtų sumokėti 6 343,75 Eur piniginę kompensaciją, atsakovas – 13 456,25 Eur.

14. Teismas nurodė, kad ieškovas, be šio nekilnojamojo turto, turi ir kitą nekilnojamąjį turtą, (duomenys neskelbtini), kuriame šiuo metu gyvena su sutuoktine, atsakovas kito nekilnojamojo turto neturi, gyvena ir dirba Švedijos Karalystėje, teigia, jog grįžęs iš Švedijos 2-3 kartus per metus apsistoja sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Teismo posėdyje apklausti kaimo gyventojai liudytojai S. P., L. A., V. J., G. Š. tvirtino, kad sodyba bei jame gyvenusiais tėvais labiau rūpinosi atsakovas, kuris ir grįžęs iš Švedijos sodyboje apsitvarko. Šie liudytojai ieškovą apibūdino kaip retai apsilankantį bei mažai besitvarkantį, mano, kad šis suinteresuotas sodybą parduoti. Atsakovas taip pat pateikė ir įrodymus, kad turi gebėjimų dirbti žemės ūkyje. Tai, kad sodyba atitektų atsakovui, pradinėse derybose, dar iki civilinės bylos iškėlimo teisme, sutiko ir abi šalys, tačiau nesutarė dėl kompensacijos dydžio bei mokėjimo terminų (atsakovas norėjo sumokėti 10 0000 Eur kompensaciją bei dalimis, ieškovas reikalavo 13 000 Eur ir iškart).

15. Teismas pažymėjo, kad visos šios aplinkybės kaip ir nurodo, jog sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), nepriklausomai nuo turimų nuosavybės dalių, natūra turėtų atitekti atsakovui, o piniginė kompensacija už kitam bendraturčiui atitenkantį turtą turėtų būti išmokėta ieškovui, tačiau atsakovas viso proceso metu nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį, tai yra pajamas, turimas lėšas banko sąskaitose. Nors jam viso bylos nagrinėjimo iš esmės metu, tiek parengiamajame teismo posėdyje, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės 2024 m. liepos 16 d. nutartimi, buvo siūloma pateikti turimus įrodymus apie pajamas ir galimybes išmokėti kompensaciją. Teismas sprendė, kad negali padaryti išvados, jog atsakovas turi tokias galimybes.

16. Teismas nurodė, kad ieškovas pateikė pakankamai įrodymų, jog turi lėšų, kad išmokėtų piniginę kompensaciją atsakovui (turi nuolatinį darbą, jo gaunamos faktinės pajamos (atskaičius mokesčius) kas mėnesį yra 1 612,52 Eur, ieškovo banko sąskaitoje 2024 m. kovo 27 d. buvo 7159 Eur likutis). Tad neabejotinai yra nustatyta, kad ieškovas išmokėti piniginę kompensaciją atsakovui turi visas galimybes. Teismas tenkino ieškinį, atidalino bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą bei visą turtą priteisė ieškovui, o iš ieškovo atsakovui už ieškovui atitenkančią atsakovo dalį priteisė 6 875 Eur dydžio kompensaciją. Nors kompensacijos dydis atsakovui turėtų būti 6 343,75 Eur, ieškovas teismo posėdyje sutiko atsakovui išmokėti didesnę piniginę kompensaciją, nei šiam priklauso, teismas tokio dydžio kompensaciją ir priteisė bei nustatė terminą, per kurį ieškovas privalo atsakovui išmokėti pinginę kompensaciją.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17. Apeliaciniu skundu atsakovas R. P. (toliau – ir apeliantas) prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, pažeidė ir neteisingai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas. Teismas nenustatė teisingos apeliantui priklausančio nekilnojamojo turto dalies vertės, nes buvo šališkas ir nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Apeliantui priklausantis nekilnojamasis turtas buvo vertinamas neteisėtai – ieškovo įtakoje, nesuteikiant apeliantui galimybės dalyvauti nekilnojamojo turto vertinime. Akivaizdu, kad tai įtakojo nekilnojamojo turto vertintojus.

17.2. Atidalinant apelianto nekilnojamąjį turtą, privalomai turėtų būti atlikta speciali ekspertizė, kurioje kompetentingi specialistai ar ekspertai patvirtintų, kad iš bendros nuosavybės atidalinta apelianto dalis gali funkcionuoti pagal įstatymų reikalavimus, tačiau teismas netyrė visų bylos aplinkybių, nekvietė nei specialistų, nei ekspertų, nesvarstė ekspertizės galimybių.

17.3. Apelianto pateiktas projektinis pasiūlymas dėl vieno buto gyvenamojo namo keitimo į dviejų butų gyvenamąjį namą ir individualią veiklą vykdančio Ž. S. parengtas užstatyto žemės sklypo atidalinimo projektas su apelianto sklypo ribų koordinatėmis įrodo galimybę suformuoti įstatymų reikalavimus atitinkančią naują apelianto asmeninės nuosavybės objektą su galimybe jam funkcionuoti pagal įstatymų reikalavimus.

17.4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai teigia, kad atidalinimas natūroje neįmanomas nepadarant statiniams žalos. Atidalinant natūroje gyvenamasis namas ir statiniai, faktiškai, nebus žalojami, o bus tik dar daugiau sutvirtinami, statant papildomas pertvaras. Teismas sprendime taip pat nepagrįstai teigia, kad reikalinga gyvenamojo namo rekonstrukcijos sąmata. Tai nuosavybės savininko asmeninis reikalas, kokią sumą jis galvoja investuoti į savo nekilnojamąjį turtą. Visus darbus, atidalinant natūroje apeliantui priklausančią dalį, apeliantas atliks savo lėšomis ir savo jėgomis: užtvers tvorą pagal matininko Ž. S. projektą apelianto žemės sklypo daliai atskirti nuo ieškovo žemės sklypo, perkels elektros skaitiklį, išims senas duris ir įstatys naujas, užtaisys angas, pastatys pertvarą gyvenamojo namo antrajame aukšte, pastatys pertvaras ūkiniame pastate, viską nudažys ir iš ieškovo pusės. Ieškovas finansiškai nenukentės dėl atidalinimo pagal apelianto projektus.

17.5. Nesant jokio teisinio pagrindo, o vien tik tai, kad pirmosios instancijos teismas yra iš anksto šališkas apelianto atžvilgiu, skundžiamu sprendimu buvo nepagrįstai atsisakyta priteisti apeliantui visiškai atskirą 0,3640 ha ploto žemės sklypą.

Atsiliepimas

18. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas R. P. prašo atsakovo R. P. apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovo 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Apeliaciniame skunde iš esmės pateikiami tie patys motyvai, kuriuos apeliantas išsakė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Teismas išsamiai ir visapusiškai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

18.2. Apeliantas, turėdamas procesinę teisę reikšti nušalinimą teisėjui dėl tariamo šališkumo pirmosios instancijos teisme, šia teise nesinaudojo. Todėl akivaizdu, kad teiginiai apie pirmosios instancijos teismo šališkumą apelianto atžvilgiu yra nepagrįsti. Juos lėmė ne objektyvieji ar subjektyvieji teisėjo nešališkumo kriterijai, o paprasčiausias apelianto nepasitenkinimas jam nepalankiu teismo sprendimu.

18.3. Apeliantas jokių kitokių įrodymų dėl ginčo turto vertės byloje nepateikė, ginčo turto vertės leistinais įrodymais neginčijo, o ekspertizės skirti neprašė, todėl teismas visiškai pagrįstai ir teisingai nustatė ginčo turto rinkos vertę ir apelianto turto dalį atitinkančią piniginę sumą (kompensacijos dydį) pagal byloje esančius leistinus ir teisėtus įrodymus.

18.4. Ieškovo nuomone, nėra pagrindo tenkinti ir apelianto prašymo dėl bylos nagrinėjimo apeliacijoje žodinio proceso tvarka, kadangi toks prašymas nėra motyvuotas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 322 straipsnis). Apeliantas faktines aplinkybes betarpiškai išdėstė pirmosios instancijos teisme, o apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų faktinių aplinkybių, todėl ieškovo nuomone, nėra jokio būtinumo bylą apeliaciniame teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

20. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo visiškai tenkintas ieškovo ieškinys dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovui priteisiant piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią atsakovo nekilnojamojo turto dalį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

21. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

22. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad nėra pagrindo bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovas nurodė, kad atsakovas faktines aplinkybes paaiškino pirmosios instancijos teisme, o apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų faktinių aplinkybių.

23. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

24. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir teismo posėdyje tiek atsakovas, tiek jo atstovas dalyvavo; jiems buvo suteikta teisė pasisakyti; atsakovas teikė ne tik atsiliepimą į ieškinį, bet ir rašytinius paaiškinimus; į nagrinėjamą bylą pateikti įrodymai, kuriais šalys grindė savo reikalavimus bei atsikirtimus.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Be to, atsakovas savo prašymo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka nemotyvavo, nenurodė, kokių aplinkybių tyrimui ir kodėl yra būtinas žodinis procesas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

26. Byloje nustatyta, kad ieškovui R. P. nuosavybės teise (2017 m. birželio 17 d. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo Nr. AG-2299 ir 2023 m. birželio 9 d. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 1673 pagrindu) priklauso 11/16 dalys, o atsakovui R. P. (2023 m. birželio 12 d. išduoto paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 1673 pagrindu) priklauso 5/16 dalys šio nekilnojamojo turto:

26.1. 0.2412 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantys pastatai (toliau – namų valda): gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); klėtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini);

26.2. 0.3640 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

26.3. 0.6424 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

27. Taip pat byloje nustatyta, jog nors VĮ Registrų centre įregistruoto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras naudingas plotas nurodytas 76,26 m², tačiau pagal atsakovo R. P. pateiktą 2024 m. rugpjūčio 13 d. (duomenys neskelbtini) parengtą kadastrinių matavimų bylą faktiškas gyvenamojo namo naudingas plotas – 102,22 m². Bylos šalys šio faktinės aplinkybės neginčijo bei pripažino, jog VĮ Registrų centre įregistruoti seni kadastriniai matavimai neatitinka šiuo metu esančios faktinės situacijos: patalpų išmatavimai nesutampa su faktiniais duomenimis; nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nėra įtrauktos pastato pastogėje esančios patalpos. Taigi, byloje nekilo ginčo, jog atsakovui R. P. priklauso 31,94 m² gyvenamojo namo naudingo ploto, o ieškovui R. P. – 70,28 m² ploto.

28. Ieškovas R. P. ieškiniu prašė atidalinti nekilnojamąjį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovui R. P. nuosavybės teise priteisiant visą ginčo nekilnojamąjį turtą, t. y. ir atsakovui priklausančią nekilnojamojo turto dalį, o atsakovui R. P. priteisti už ieškovui atitenkančią turto dalį 6 875 Eur dydžio kompensaciją.

29. Atsakovas R. P. sutiko, kad turtas būtų atidalijamas iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau nesutiko su ieškovo prašomu atidalijimo būdu. Atsakovas nurodė, jog namų valdą galimą padalinti natūra, todėl pageidavo, jog jam būtų priteista:

29.1. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 754 m² dalis, kurio koordinačių taškai matininko Ž. S. sudarytame naudojimosi dalių nustatymo plane pažymėti skaičiais 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18;

29.2. gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtame 1A1m, pirmame aukšte esanti 8,28 m² ploto veranda, 3,38 m² ploto koridorius, 13,53 m² ploto virtuvė – svetainė ir antrame šio namo aukšte esančio kambario 11,53 m² ploto dalis;

29.3. klėtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 3I1m(p); tvarto dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėti 2i1p, 3i1p; sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 5i1p;

29.4. Dalinant du atskirus žemės sklypus, t. y. 0.3640 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0.6424 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas prašė jam priteisti 0.3640 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovui – 0.6424 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisinat iš atsakovo kompensaciją už didesnės vertės atsakovui atitenkantį žemės sklypą.

30. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo R. P. ieškinį visiškai ir visą ginčo turtą priteisė ieškovui, o atsakovui R. P. iš ieškovo priteisė 6 875 Eur piniginę kompensaciją.

31. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais: 1) teismas nepagrįstai sprendė, jog nėra galimybės padalinti namų valdą ir atskirus žemės sklypus natūra; 2) teismas nenustatė teisingos atidalijimo turto vertės; 3) teismas buvo šališkas.

32. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.

33. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Visiško atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasibaigia bendraturčio su kitais bendraturčiais turėta bendrosios dalinės nuosavybės teisė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

34. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad asmeniui, siekiančiam įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019 25 punktą).

35. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

36. Atsidalijimo teisė, priešingai nei atidalijimo būdo pasirinkimo teisė, yra absoliuti. Tuo tarpu atidalijimo būdas, įgyvendinant atsidalijimo teisę, turi būti parinktas toks, kuris atitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytus ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022 27 punktą).

37. Daikto padalijimas natūra kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (išimtiniu). Visų pirma turi būti sprendžiamas daikto atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba kai atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

Dėl namų valdos atidalijimo

38. Teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai nepagrįstais atsakovo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo reikalavimą ir atidalydamas namų valdą jo siūlytu būdu, netinkamai taikė atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės reglamentuojančias teisės normas, nepagrįstai apribojo atsakovo nuosavybės teisę. Minėta, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką bendraturčio teisė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės yra absoliuti ir teismas sprendžia tik dėl atidalijimo būdo. Galimybės taikyti daikto atidalijimą natūra nebuvimas ir sąlygų taikyti išimtinį atidalijimo būdą priteisiant kompensaciją pinigais įgyvendinimas suponuoja prielaidas teismui riboti su tokiu atidalijimo būdu nesutinkančio bendraturčio nuosavybės teisę. Taigi nuosavybės teisės ribojimas atidalijimo santykiuose iš esmės neišvengiamas esant šalių ginčui, kurį teismas turi spręsti vadovaudamasis proporcingumo, protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais. Faktinės šios bylos aplinkybės ir skundžiamame sprendime pateiktas jų vertinimas bei motyvai, teisėjų kolegijos nuomone, teikia pagrindą pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas šalių ginčą sprendė tinkamai vadovaudamasis pirmiau nurodytais principais. Atsakovui priklausančios namų valdos dalies paėmimo teismas pagrįstai nevertino kaip esminio atsakovo (savininko) teisių pažeidimo.

39. Teisėjų kolegija laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovo pateiktas atidalijimo projektas pažeidžia kito bendraturčio – ieškovo – teises, nes iš apelianto pateikto projekto neaišku būtent kokie yra vienbučio namo performavimo į dvibutį sprendiniai, ar laikančiųjų konstrukcijų (perdangos) pertvarkymo darbai (angos perdangoje išpjovimas) nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, ar po padalijimo būtų galima naudotis nekilnojamuoju daiktu pagal jo paskirtį (juo nėra išspręsti elektros tiekimo ir apskaitos, šildymo, vandentiekio bei kanalizacijos sistemų naudojimo klausimai). Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu apeliacinio skundo argumentą, kad atsakovo į bylą pateiktas D. Ž. IĮ parengtas projektas suteikia galimybę gyvenamąjį namą padalinti į du atskirus butus taip, kad jie galėtų atskirai funkcionuoti. Taip pat teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog net ir tuo atveju jeigu vienbutį gyvenamąjį namą, kurio fizinis nusidėvėjimas 46 proc. (kadastro duomenų nustatymo data 2003 m. gruodžio 18 d.), performavus į dvibutį, nebūtų išvengta ateityje tarp šalių galinčių kilti ginčų dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe (išliktų bendras namo stogas, palėpės dalis). Be to, atsakovas prašo jam priteisti gyvenamojo namo priklausinius (klėtį, tvarto dalį, sandėlį), tačiau nepateikia šių statinių atidalijimo projektų, todėl nėra aiškūs būtent kokie yra jų atidalijimo sprendiniai bei galimybės taikyti daikto atidalijimą natūra. Taip pat atsakovas nenurodo kaip po namų valdos padalijimo būtų sprendžiamas namų valdoje esančio šulinio naudojimosi klausimas bei akivaizdu, kad nebūtų išspręstas ne tik šulinio, bet ir gyvenamojo namo priklausinių atidalijimo klausimai. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra galimybės tenkinti atsakovo prašymo dėl jo pageidaujamo atidalijimo būdo, nes nėra aišku kaip būtų išsprendžiami klausimai dėl gyvenamojo namo bei jo priklausinių padalinimo ar naudojimosi jais tvarkos, derinant visų bendraturčių teisėtus interesus.

40. Akcentuotina ir tai, kad nors atsakovas prašo atidalinti namų valdos žemės sklypą, jam priteisiant 754 m² dalis, kurio koordinačių taškai matininko Ž. S. sudarytame naudojimosi dalių nustatymo plane pažymėti skaičiais 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, tačiau atidalijimo projekto nepateikė. Pagal kasacinio teismo praktiką dėl CK 4.80 straipsnyje įtvirtintos normos dėl bendraturčio turto dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimo ir nurodytą teisinį reguliavimą, kai reiškiamas reikalavimas atidalyti iš bendrosios nuosavybės žemės sklypo dalį, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą žemės sklypą prašo suformuoti; bendrosios nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas turi būti suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas su pažymėtomis posūkių taškų koordinatėmis pagal LKS-94; parengtas žemės sklypų formavimo projektas turi atitikti tokiam projektui keliamus teisės aktų reikalavimus ir patikrintas Nacionalinės žemės tarnybos. Atsakovo pateiktas matininko Ž. S. sudarytas naudojimosi dalių nustatymo planas neatitinka atidalijimo projektui kasacinio teismo praktikoje suformuotų kriterijų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nustačius naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką, bendroji dalinė nuosavybė nepasibaigtų ir šalys toliau liktų šio žemės sklypo bendrasavininkiai ir turėtų spręsti klausimus, susijusius su šio nekilnojamojo turto valdymu, kas atsižvelgiant į konfliktiškus šalių santykius būtų įgyvendinama. Pažymėtina, kad šiuo atveju nė vienas iš bendraturčių nereiškė reikalavimo nustatyti naudojimosi namų valda tvarką, todėl teismas pagrįstai pasisakė tik pagal reiškiamus reikalavimus, ir tik tiek, kiek būtina išvadai dėl tinkamo atidalijimo būdo šioje byloje padaryti.

41. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į pirmiau aptartas aplinkybes konstatuoja, kad bylos šalims iš esmės nebendradarbiaujant ir joms nepavykus rasti atidalijimo natūra varianto, ginčo atveju pirmosios instancijos teismo taikytas namų valdos atidalijimo būdas, išmokant kitai šaliai kompensaciją pinigais, pripažintinas tinkamu.

42. Akcentuotina ir tai, kad teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog namų valda natūra turėtų atitekti atsakovui, o piniginė kompensacija už kitam bendrasavininkiui atitenkantį turtą turėtų būti išmokėta ieškovui. Pirmosios instancijos teismo byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovas turi kitą nekilnojamąjį turtą, kuriame gyvena, o atsakovas kito nekilnojamojo turto neturi, tačiau gyvena ir dirba Švedijoje ir du ar tris kartus per metus grįžęs iš Švedijos joje apsistoja bei ten tvarkosi, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog atsakovo interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe yra didesnis nei ieškovo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju tiek ieškovo, kurio gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tiek atsakovo, kurio gyvenamoji vieta yra Švedijoje, interesas naudotis ginčo turtu (amų valda) iš esmės yra vienodas. Tiek ieškovo, tiek atsakovo teiginiai, jog ateityje ketina joje apsigyventi, grindžiama išimtinai prielaidomis, jokių šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų šalys nepateikė. Tačiau ta aplinkybė, kad atsakovas, priteisus jam ieškovo turto dalį, tikėtina neturėtų realios galimybės atsiskaityti su ieškovu, gali būti vertinama kaip galimas ieškovo savininko teisių pažeidimas, todėl bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl turto atidalijamo būdo, pagrįstai į tai atsižvelgė. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas ir apeliaciniame skunde neginčija to, jog jis neturėtų galimybės atsiskaityti su ieškovu, kurio namų valdos dalis yra daugiau kaip du kartus didesnė nei atsakovo (ieškovui priklauso 11/16 dalys, o atsakovui 5/16).

Dėl žemės ūkio paskirties sklypų atidalijimo

43. Byloje nustatyta, kad šalims bendrosios nuosavybės teise priklauso 0.3640 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 0.6424 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovui priklauso 11/16 dalys, o atsakovui R. P. priklauso 5/16 dalys šio nekilnojamojo turto.

44. Ieškovas prašė šiuos žemės sklypus priteisti ieškovui, atsakovui priteisiant kompensaciją. Atsakovas pageidavo jam priteisti 0.3640 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovui – 0.6424 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisinat iš atsakovo kompensaciją už didesnės vertės atsakovui atitenkantį žemės sklypą.

45. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo R. P. ieškinį visiškai ir visą ginčo turtą, tame tarpe ir abu šiuos žemės sklypus, priteisė ieškovui, o atsakovui R. P. iš ieškovo priteisė atitinkamo dydžio piniginę kompensaciją. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad minėti žemės sklypai yra vienas šalia kito, kurių atidalinti, įvertinus jų dydžius ir atidalijimo kaštus (apie 2200 Eur (kiekvienas iš jų po 1100 Eur)), būtų neproporcingas jų vertei (4 500 Eur), o nesant kito turto savininko sutikimo priteisti mažesnį žemės sklypą atsakovui, didesnį ieškovui nėra galima. Apeliantas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu.

46. Teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai nepagrįstais pirmosios instancijos teismo motyvus, kad nesant kito turto savininko sutikimo priteisti mažesnį žemės sklypą atsakovui, o ieškovui – didesnį nėra galima. Šios bylos ypatybė ta, kad byloje kilo ginčas tiek dėl namų valdos, tiek dėl dviejų atskirų žemės sklypų atidalijimo, todėl dėl viso šio turto atidalijimo turi būti sprendžiama kompleksiškai, o ne dėl kiekvieno turtinio vieneto atskirai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria abu žemės sklypai atitenka ieškovui, o kitam bendrasavininkiui (atsakovui) išmokama kompensacija, pažeidžia bendraturčių interesų pusiausvyra. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors namų valda priteistina ieškovui, tačiau ginčo žemės sklypai yra atskiri nekilnojamojo turto objektai, abiejų daiktų pagrindinė naudojimo paskirtis yra ta pati – žemės ūkio, nei viena iš šalių šiais žemės sklypais faktiškai nesinaudoja ir žemės ūkio veikla neužsiima, todėl 0.6424 ha ploto žemės sklypo priteisimas ieškovui, o 0.3640 ha ploto žemės sklypo priteisimas atsakovui, teisėjų kolegijos vertinimu, būtų racionaliausias atidalijimo būdas bei tai labiausiai atitiktų abiejų šalių interesus. Vien ta aplinkybė, kad su tokio pobūdžio turto atidalijimu nesutinka ieškovas ar jis jam atrodo nepriimtinas, neteikia pagrindo daryti priešingą išvadą. Taigi apeliacinio skundo argumentai teikia pagrindą išvadai, jog bylą nagrinėjęs teismas nustatė neracionalų atidalijimo būdą ir nesilaikė bendraturčių interesų pusiausvyros principo.

47. Teisėjų kolegija apibendrindama sprendžia, kad nagrinėjamo ginčo atveju, natūra padalyti kiekvieną ginčo turto vienetą pagal bendraturčių turimas jų dalis galimybės nebuvo. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė namų valdos atidalijimą priteisiant šį turtą ieškovui, o atsakovui – kompensaciją pinigais. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas nepagrįstai taikęs namų valdos atidalijimą, priteisiant šį turtą ieškovui, abu žemės sklypus taip pat priteisė ieškovui, atsakovui už visą turtą išmokant kompensaciją, kas nėra racionalu bei neproporcingai pažeidžia atsakovo teises bei teisėtus interesus (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teisingiausia atidalinti žemės ūkio paskirties žemės sklypus natūra, ieškovui priteisiant 0.6424 ha ploto žemės sklypą, o atsakovui – 0.3640 ha ploto žemės sklypą.

Dėl atidalijamo turto vertės ir kompensacijos dydžio

48. Apelianto teigimu, teismas nenustatė tikrosios atidalijamo turto (namų valdos) dalies vertės bei teisingos piniginės kompensacijos dydžio.

49. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

50. Ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant atsakovui piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią nekilnojamojo turto dalį pareiškė ieškovas. Ieškovas prašomos priteisti kompensacijos sumą apskaičiavo proporcingai ieškovo ir atsakovo turimai daliai bendrojoje nuosavybėje, pagal pateiktą UAB „OBER-HAUS 2023 m. lapkričio 29 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą (dėl namų valdos) bei MB „Hausitus“ 2023 m. liepos 25 d. pažymą (dėl namų valdos ir žemės ūkio paskirties sklypų). Pagal UAB „OBER-HAUS 2023 m. lapkričio 29 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą namų valdos rinkos vertė 2023 m. lapkričio 17 dieną yra 15 800 Eur (1 kv. m. kaina – 207 Eur x 76,26 kv. m.). Pagal MB „Hausitus“ 2023 m. liepos 25 d. pažymą: namų valdos rinkos vertė yra 17 500 Eur; 0.3640 ha žemės sklypo ir 0.6424 ha žemės sklypo bendra vertė 4 500 Eur. Taigi, kaip nurodyta ieškinyje, ieškovas sprendė, kad atidalijamo turto vertė sudaro 22 000 Eur bei atsakovui tenkanti piniginė kompensacija už ieškovui tenkančią nekilnojamojo turto dalį sudaro 6 875 Eur (22 000 Eur x 5/16). Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog viso atidalijamo nekilnojamojo turto vertė yra 20 300 Eur (15 800 Eur namų valda + 4 500 Eur žemės sklypai), todėl ieškovas R. P. už jam atitenkantį atsakovui priklausantį turtą turėtų sumokėti 6 343,75 Eur piniginę kompensaciją, tačiau ieškovui sutinkant mokėti didesnę kompensaciją, būtent 6 875 Eur dydžio kompensaciją atsakovui teismas ir priteisė.

51. Nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nors ekspertizės aktas vertintinas kaip tikslesnis turto vertės įrodymas už Nekilnojamojo turto registro duomenis, tačiau teismas, atitinkamai motyvavęs, gali nesutikti ir su eksperto išvada, nes jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 218 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014). Teismai turi atsižvelgti ne vien į turto dalies rinkos vertę, bet ir į kitus reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2010).

52. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką esminis reikalavimas nustatant kompensaciją (jos dydį), kai taikomas išimtinis, CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas, turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, – kad ji būtų teisinga. Paprastai kompensacija gali būti pripažinta teisinga, jei ji atitinka daikto dalies rinkos vertę. Tačiau tai neeliminuoja teismo pareigos, atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti bendraturčių, kaip turto savininkų, interesus, sprendžiant, kokia kompensacija konkrečiu atveju yra teisinga, atsižvelgti ir į kitus reikšmingus kriterijus.

53. Aptariamų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad UAB „OBER-HAUS 2023 m. lapkričio 29 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita nėra įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta, pirmosios instancijos teisme atsakovas taip pat neginčijo ieškovo pateiktų įrodymų, kuriais grindė ginčo nekilnojamojo turto vertę, apeliantas ir apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų, kurie leistų abejoti ataskaitoje pateikta ginčo turto verte. Nepaisant to, apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl kompensacijos dydžio turėjo įvertinti tai, kad gyvenamojo namo bendras plotas faktiškai yra ne 76,26 kv. m., o 102,22 kv. m. Tai patvirtina į bylą pateikta 2024 m. rugpjūčio 13 d. gyvenamojo namo kadastrinių matavimų byla. Ir nors byloje nėra duomenų, kad šie nauji kadastriniai duomenys būtų įregistruoti viešajame registre, tačiau byloje nekilo ginčo, jog juose užfiksuoti kadastriniai duomenys yra teisingi, šiais duomenimis rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas spręsdamas, jog atsakovui priklauso 31,94 kv. m. (102,22 kv. m. x 5/16), o R. P. – 70,28 kv. m. (102,22 kv. m. x 11/16) gyvenamojo namo ploto. Tačiau, kaip matyti iš UAB „OBER-HAUS 2023 m. lapkričio 29 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos, vertintojas rėmėsi VĮ Registrų centras registruotais duomenimis ir vertino, jog gyvenamojo namo bendras plotas yra 76,26 kv. m. bei atitinkamai paskaičiavo, kad namų valdos rinkos vertė 2023 m. lapkričio 17 dieną yra 15 800 Eur (1 kv. m. kaina – 207 Eur x 76,26 kv. m.). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti bendraturčių, kaip turto savininkų, interesus, sprendžia, kad tokiu būdu paskaičiuota kompensacija šiuo atveju nėra teisinga. Apeliacinės instancijos teismas laiko, jog teisinga atidalijamos namų valdos vertė yra 21 200 Eur (1 kv. m. kaina – 207 Eur x 102,22 kv. m.), todėl atsakovui tenkanti piniginė kompensacija už tenkančią ieškovui vien šio nekilnojamojo turto dalį sudaro 6 625 Eur (21 200 Eur x 5/16).

54. Kadangi žemės ūkio paskirties sklypai yra atidalijami natūra, ieškovui priteisiant 0.6424 ha ploto žemės sklypą 2 120 Eur vertės, o atsakovui – 0.3640 ha ploto žemės sklypą 1 120 Eur vertės, ieškovui iš atsakovo priteistina 107,50 Eur (2 120 Eur x 5/16 = 662,50 Eur; 1 120 Eur x 11/16 = 770 Eur; 770 Eur – 662,50 Eur = 107,50 Eur) kompensacija už atsakovui tenkančią šio nekilnojamojo turto dalį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo vadovautis MB „Hausitus“ 2023 m. liepos 25 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad abiejų žemės sklypų preliminari kaina yra 4 500 Eur (neišskiriant kiekvieno objekto atskirai), nes ji neatitinka vertinimo dokumentų turinio bei formos, nėra turto vertinimo dokumentas, o yra tik informacinio/konsultacinio pobūdžio dokumentas skirtas užsakovui. Todėl apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pripažįsta apeliantas, spręsdamas dėl žemės sklypų rinkos vertės vadovaujasi byloje esančiais Nekilnojamojo turto registro duomenis.

55. Įskaičius vienarūšes priešpriešines prievoles dėl šalių viena kitai mokėtinų kompensacijų, atsakovui iš ieškovo priteistina 6 517,50 Eur (6 625 Eur – 107,50 Eur) kompensacija už tenkančią atsakovo nekilnojamojo turto dalį (CK 6.130 straipsnis, CPK 7 straipsnio 1 dalis).

Dėl teisėjo (ne)šališkumo

56. Apeliantas teikdamas apeliacinį skundą ir kvestionuodamas priimtą skundžiamą sprendimą remiasi argumentu, jog įrodymų vertinimas ir jų pagrindu padarytos išvados civilinėje byloje bei atsisakymas priimti priešieškinį pagrindžia teismo šališkumą. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pastebi, jog apeliantas, remdamasis teismo šališkumo argumentu, nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, jog bylą nagrinėjęs teisėjas buvo šališkas. Pažymėtina, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas po nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo atsisakė priimti atsakovo pateiktą priešieškinį ar, kad priėmė apeliantui nepalankų procesinį sprendimą, ar byloje esančius įrodymus vertino kitaip nei norėjo/norėtų apeliantas, savaime nereiškia, kad skundžiamą sprendimą priėmęs teismas buvo šališkas. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog teismas įstatymo nustatyta tvarka (CPK 143 straipsnis) nepriėmė atsakovų priešieškinio (-ių), negali būti vertinama kaip apelianto teisės į gynybą bei teisingą teisminį procesą pažeidimu ir nelemia išvados dėl teisėjo šališkumo. CPK ir materialiosios teisės normose (CK 4.80 straipsnio 2 dalis) nenustatyta, jog atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovas savo poziciją dėl atidalijimo ir atidalijimo būdo turėtų išreikšti tik vienu įstatyme įtvirtintu procesiniu dokumentu – priešieškiniu. Nagrinėjamoje byloje apeliantas pareiškė atsiliepimą į ieškinį, kuriame išdėstė materialiojo teisinio pobūdžio atsikirtimus į pareikštą ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, taip pat teikė paaiškinimus tiek raštu, tiek žodžiu. Dėl to teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, vertino šalių tiek ieškinyje, tiek ir atsakovo atsiliepime į ieškinį, paaiškinimuose nurodytus atidalijimo būdus ir argumentus, pagrindžiančius tokio atidalijimo būdo pasirinkimą, ir priėmė sprendimą dėl atitinkamo atidalijimo būdo, taikydamas CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas. Taigi nesant objektyvių duomenų, jog bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas, šis apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

57. Teismas vadovaudamasis dispozityvumo ir rungtyniškumo principais, turi teisę, bet ne pareigą, įvertinęs tai, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų tam tikroms išvadoms priimti, pats nuspręsti dėl galimybės siūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus, taip pat ir dėl ekspertizės tikslingumo. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo procesinio sprendimų turinį, daro išvadą, jog teismui šiuo atveju nekilo abejonių dėl įrodymų pakankamumo, teismas pakankamai išsamiai ir argumentuotai priėjo prie išvados, kad natūra padalyti namų valdą pagal bendraturčių turimas jų dalis galimybės nebuvo. Dėl šios priežasties atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad teismas turėjo pareigą siūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus ar skirti ekspertizę.

58. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl procesinės bylos baigties

59. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas iš dalies yra pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai namų valdą priteisė ieškovui, o atsakovui – kompensaciją pinigais. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas nepagrįstai taikęs namų valdos atidalijimą, priteisiant šį turtą ieškovui, taip pat ir abu žemės sklypus priteisė ieškovui, atsakovui už visą atidalijamą turtą išmokant kompensaciją, kas nėra racionalu bei neproporcingai pažeidžia atsakovo teises bei teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teisingiausia atidalinti žemės ūkio paskirties žemės sklypus natūra, ieškovui priteisiant 0.6424 ha ploto žemės sklypą, o atsakovui – 0.3640 ha ploto žemės sklypą, ieškovui iš atsakovo priteisiant 107,50 Eur kompensaciją. Taip pat, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti tai, kad gyvenamojo namo bendras plotas faktiškai yra ne 76,26 kv. m., o 102,22 kv. m., todėl teisinga atidalijamos namų valdos vertė yra 21 200 Eur (1 kv. m. kaina – 207 Eur x 102,22 kv. m.) ir atsakovui tenkanti piniginė kompensacija už tenkančią ieškovui vien šio nekilnojamojo turto dalį sudaro 6 625 Eur (21 200 Eur x 5/16). Įskaičius vienarūšes priešpriešines prievoles dėl šalių viena kitai mokėtinų kompensacijų, atsakovui iš ieškovo priteistina 6 517,50 Eur (6 625 Eur – 107,50 Eur (770 Eur - 662,50 Eur)) piniginė kompensacija. Atsižvelgiant į tai, Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. sprendimas pakeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kita dalis pirmosios instancijos teismo sprendimo paliekama nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

60. Pakeitus skundžiamą teismo sprendimo, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis), taip pat paskirstomos bylinėjimosi išlaidos šalių patirtos apeliacinės instancijos teisme. Teismas sprendžia, kad šalių bylinėjimosi išlaidas, patirtas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, šalims paskirstytinos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

61. Nagrinėjamoje byloje iš dalies buvo patenkinti ieškovo reikalavimai, todėl pagal bendrąją taisyklę kiekviena šalis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal ieškovo reiškiamus ieškinio reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas laiko, jog buvo patenkinta 2/3 ieškinio reikalavimų, atmesta 1/3, todėl ieškovui proporcingai priteistina 67 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui – 33 proc.

62. Ieškovas pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 1 925 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pakeitus sprendimą, ieškovui iš atsakovo priteistina 1 289,75 Eur (1 925 Eur x 67 proc.) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

63. Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 1 400 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Taigi atsakovui iš ieškovo priteistina 462 Eur (1 400 Eur x 33 proc.) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kadangi atsakovas jokių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas jo prašymas dėl kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, apeliaciniame skunde nenurodė, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad jos buvo nepriteistos pagrįstai bei plačiau šiuo klausimu nepasisako.

64. Įskaičius vienarūšes priešpriešines prievoles dėl šalių viena kitai mokėtinų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ieškovui iš atsakovo priteistina 827,75 Eur (1 289,75 Eur Eur – 462 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CK 6.130 straipsnis, CPK 7 straipsnio 1 dalis).

65. Apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, todėl jam iš apelianto priteistina 972,84 Eur (1 452 Eur x 67 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

66. Apeliacinės instancijos teisme atsakovas patyrė 646 Eur (500 Eur išlaidos advokatui už apeliacinio skundo parengimą + 146 Eur žyminis už apeliacinį skundą) bylinėjimosi išlaidų, todėl jam iš ieškovo priteistina 213,18 Eur (646 Eur x 33 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

67. Įskaičius vienarūšes priešpriešines prievoles dėl šalių viena kitai mokėtinų bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovui iš atsakovo priteistina 759,66 Eur (972,84 Eur – 213,18 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CK 6.130 straipsnis, CPK 7 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti iš dalies.

Atidalinti ieškovui R. P. ir atsakovui R. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią namų valdą, susidedančią iš 0.2412 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato - tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato - klėties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovui 5/16 dalis namų valdos, priklausančias atsakovui R. P..

Atidalinti ieškovui R. P. ir atsakovui R. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį 0.6424 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 0.3640 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tokiu būdu:

- priteisti ieškovui R. P. 5/16 dalis 0.6424 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priklausančias atsakovui R. P.;

- priteisti atsakovui R. P. 11/16 dalis 0.3640 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priklausančias ieškovui R. P..

Priteisti iš ieškovo R. P. atsakovui R. P. 6 517,50 Eur (šešių tūkstančių penkių šimtų septyniolikos eurų 50 ct) kompensaciją, įpareigojant šią kompensaciją išmokėti per 2 (du) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš atsakovo R. P. ieškovui R. P. 827,75 Eur (aštuonių šimtų dvidešimt septynių eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimą.

Grąžinti R. P. 45 Eur (keturiasdešimt penkių eurų) žyminio mokesčio permoką (iš 2023 m. rugsėjo 7 d. ieškovo sumokėto 155 Eur dydžio žyminio mokesčio).“

Priteisti iš atsakovo R. P. ieškovui R. P. 759,66 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt devynių eurų 66 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Edvardas PaliokasTomas RomeikaJurgita Sujetienė