- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-06
- Bylos Nr.
- 2-269-151/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Ulejevienė
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- notarei Lolitai Vičinienei, VĮ Turto bankas, A. V.
- Advokatai
- Audronė Žemeckė
atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Mariui Neverauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam asmeniui notarei Lolitai Vičinienei, trečiajam asmeniui VĮ Turto bankas ir A. V. pareiškimą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo, juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. V. ieškiniu (1 t. 3-14 b. l.) prašo panaikinti 2015-03-02 Kauno m. 15-ojo notarų biuro notarės Lolitos Vičinienės, išduoto palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 2-452 į palikėjos O. S., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus.
Ieškovė ieškinyje nurodė, ieškovė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) senolė - O. S., a. k. (duomenys neskelbtini), kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) palikėja sudarė testamentą, kuriame nustatė, kad visą savo turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, kur jis bus ir iš ko susidės, ji palieka A. V., t. y. ieškovei, kurios mergautinė pavardė buvo S., tai patvirtina faktą, kad ieškovė yra mirusiosios palikėjos vienintelė testamentinė įpėdinė. (duomenys neskelbtini) mirė vienintelis O. S. sūnus, ieškovės tėvas A. S.. (duomenys neskelbtini) O. S. buvo sudariusi santuoką su J. S., santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), tuo tarpu O. S. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) įgijo (duomenys neskelbtini). Taigi butas O. S. priklausė asmeninės nuosavybės teise. Pirmos eilės įstatyminis įpėdinis A. S. miręs, tačiau antros eilės įstatyminė įpėdinė ieškovė A. V. buvo ir yra gyva, dar daugiau O. S. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi testamentą. Dėl palikimo priėmimo į notarų biurą per tris mėnesius po O. S. mirties ieškovė A. V. nesikreipė, paveldėjimo bylos neužvedė. Ieškovė 2015-01-20 A. V. kreipėsi į Kauno miesto 15-ojo notaro biuro notarę Lolitą Vičinienę, kuri išdavė raštą dėl paveldėjimo bylos, notarinio registro Nr. 2-85, kuriame konstatuota, jog paveldėjimo byla po O. S., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, atsižvelgiant į nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto buvimo vietą, užvesta nebuvo. Ieškovė, A. V., 2015-03-02 kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad vaikaitė A. V. priėmė palikimą, atsiradusį po jos senolės O. S., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties. 2015-04-23 Kauno apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8554-429/2015 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį senolės O. S., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdama paveldėtą turtą (palikėjos vardu registruota nuosavybės teisė į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)) valdyti. 2015-03-02 Kauno m. 15-ojo notarų biuro notarė Lolita Vičinienė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 2-452 į palikėjai O. S., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
A. V. pareiškimu (2 t. 3-6 b. l.) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po O. S., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, jos anūkė A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti. Pareiškime nurodytos tos pačios faktinės aplinkybės kaip ir ieškinyje.
Atsiliepimas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą (2 t. 22 b.l.).
Atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu atstovas paaiškino, kad asmuo grindžiantis savo reikalavimą palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius palikėjos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjos turtą kaip savo. Pareiškėja prie pareiškimo nėra pridėjusi jokių rašytinių įrodymų pagrįsti, kad pareiškėja nepraleidusi įstatyme numatytą laikotarpį atliko aktyvius veiksmus, priimti mirusios O. S. palikimą. Norint pripažinti, jog pareiškėja priėmė palikimą faktiniu valdymu, byloje turi būti nustatyta, kad ji atliko aktyvius veiksmus palikimą priimti per įstatyme numatytą terminą. Ar pareiškėjos teikiami įrodymai (jos aiškinimai apie faktiškai atliktus veiksmus tvarkant patikėjos turtą, rūpinantis jos teisių įgyvendinimu ir pareigų vykdymu) yra pakankami, turi būti sprendžiama iš įrodymų visumos: pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų, kitų bylos dokumentų. Suinteresuotas asmuo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neprieštaraus, jeigu pareiškėja teismui įrodys aplinkybes, kuriomis grindžia savo pareiškimą.
Trečiasis asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į ieškinį (2 t. b.l. 126-129), kuriuo prašo ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepime nurodė, kad ieškovei yra būtina teismui pateikti objektyviais faktais pagrįstus duomenis, patvirtinančius, jog ieškovė per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atliko konkrečius aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos tikrąją valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Paprastai palikimo priėmimo faktas yra įrodinėjamas konkrečių veiksmų buvimu, jų atlikimu - tai priimto turto tvarkymas, remontas, dažymas, rekonstrukcija, valdymas kaip savo, mokesčių už turto pagerinimą ar jo išlaikymą mokėjimas ir kt. Nagrinėjamu atveju iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumos nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė per įstatymo nustatytą 3 mėn. terminą priėmė po senelės mirties likusį palikimą faktiškai pradedama jį valdyti. Prie ieškinio pateiktos tik vėlesnės, t.y. praėjus daugiau nei 3 mėn. po palikėjos mirties, išrašytos sąskaitos už butą, esantį (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat nepateikti įrodymai, kad ieškovė apsigyveno palikėjos bute, savo lėšomis paveldėtą nekilnojamąjį turtą tvarkė, gerino būklę, priėmė asmeninius daiktus per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė būtų faktiškai priėmusi valdyti atsiradusį palikimą ar kreipusis nustatyta tvarka dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo per įstatymo nustatytą terminą. Ieškovė turėjo visą informaciją, reikšmingą apsispręsti: priimti palikimą ar jo atsisakyti. Tačiau ieškovė nebuvo aktyvi ir nesiėmė jokių veiksmų savo teisei į palikimą įgyvendinti, savo valios įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neišreiškė. Ieškovė tam, kad įgytų palikimą, turėjo pati jį priimti, tačiau valios dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose neišreiškė. Susidarius tokiai situacijai, atsirado atsakovui pareiga perimti mirusiosios Lietuvos Respublikoje esantį turtą. Notarė, vedusi paveldėjimo bylą ir per įstatyme nustatytą trijų mėnesių laikotarpį negavusi ieškovės išreikštos valios priimti palikimą, turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad ieškovė paveldėjimo teisės atsisakė. Veiksnus asmuo, įgyvendindamas savo subjektines teises, turi veikti atidžiai ir rūpestingai, o nesilaikydamas šių reikalavimų privalo prisiimti galinčius kilti neigiamus padarinius. Byloje nenustatyta objektyvių aplinkybių, dėl ko ieškovė nesiėmė jokių veiksmų savo teisėms įgyvendinti. Ieškovė neabejotinai žinojo apie senelės mirtį, tačiau nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, savo teisių į atsiradusį palikimą laiku neįgyvendino dėl nepateisinamo aplaidumo. Įstatymas neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir neleidžia priimti palikimo už kitą. Pareigos ieškoti galimų įpėdinių ir pranešti jiems apie jų turimą paveldėjimo teisę neturi ir paveldėjimo bylą vedantis notaras. Šiuo atveju ieškovei nepriėmus ir neįregistravus palikimo, VMI kreipėsi į notarų biurą ir šiai institucijai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, nenurodė pagrindų, dėl kurių išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas būtų negaliojantis bei nepateikia jokių įrodymų, kad notarė, išduodama ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą, pažeidė įstatymų nuostatas. Kadangi ieškovė neatlikto palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų (CK 5.50 str. 2 d.), todėl notarė neturėjo jokio teisinio pagrindo, suėjus įstatyme nustatytam trijų mėnesių terminui, atsisakyti išduoti valstybei paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjo turtą. Ieškovės ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas išduotas laikantis paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, todėl pagrindo notarės veiksmus, išduodant paveldėjimo teisės liudijimą, pripažinti neteisėtais nėra. Ieškovė, elgdamasi atidžiai ir atsakingai iš karto po O. S. mirties turėjo rūpintis tiek palikimo priėmimo, tiek nuosavybės įforminimo savo vardu (priėmus palikimą) klausimais, tačiau viso to nepadarė. Esant nurodytoms aplinkybėms, manytina, jog ieškovė yra praleidusi CK 5.8 str. nustatytą terminą ginčyti išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.
Trečiasis asmuo notarė Lolita Vičinienė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, šaukimas įteiktas, prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir pareiškimas tenkintini visiškai.
Byloje keliami du reikalavimai
nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po O. S., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, jos anūkė A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti;
panaikinti 2015-03-02 Kauno m. 15-ojo notarų biuro notarės Lolitos Vičinienės, išduoto palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 2-452 į palikėjos O. S., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
Bylos medžiaga, šalių paaiškinimais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) senolė - O. S., a. k. (duomenys neskelbtini), kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) (II t. b. l. 8).
O. S. mirė išsituokusi (santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), 12 b. l. ), o jos buvęs sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini) (II t. b. l. 12). Vienintelis O. S. sūnus A. S. gimęs (duomenys neskelbtini) (II t. b. l. 10), mirė (duomenys neskelbtini) (II t. b. l. 11). Ieškovė yra A. S. dukra (I t. 26 b. l.). Ieškovė (duomenys neskelbtini) ištekėjo už G. V. (I t. 27 b. l.). Ieškovė, mirus pirmos eilės įstatyminiam įpėdiniui A. S. (ieškovės tėvui), yra antros eilės įstatyminė įpėdinė.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjos močiutė, pagal tėvo giminystės liniją, (duomenys neskelbtini) surašė testamentą, kuriame numatė, kad visą savo turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, kur jis bus ir iš ko susidės, ji palieka A. V. (II t. b. l. 9), t. y. ieškovei, kurios mergautinė pavardė buvo S., tai patvirtina faktą, kad ieškovė yra mirusiosios palikėjos vienintelė testamentinė įpėdinė.
Palikėjos vardu buvo registruota nuosavybės teisė į butą adresu (duomenys neskelbtini), butas įgytas (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (II t. 13 b. l.).
Ieškovė, po O. S. mirties, kreipėsi į notarų biurą ir 2015 01 20 gavo pažymą skirtą Kauno apylinkės teismui, kad dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta (I t. 20 b.l. II t. 14 b. l.). 2015 03 02 ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po močiutės mirties palikimą priėmė pradėdama jį valdyti.
2015 03 25 atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neprieštaraus, jeigu pareiškėja teismui įrodys aplinkybes, kuriomis grindžia savo pareiškimą.
Žemesnės instancijos teismas
2015 04 23 Kauno apylinkės teismas priėmė sprendimą ir patenkino pareiškėjos reikalavimą (II t. 34, 35 b. l.).
2015 04 18 atsakovas pateikė apeliacinį skundą prašydamas panaikinti sprendimą (II t. 42, 45 b. l.), kuris 2015 11 02 Kauno apygardos teismo nutartimi buvo panaikintas ir perduotas nagrinėti iš naujo (II t. 76, 79 b. l.).
Apeliaciniame skunde atsakovas pateikė naujus rašytinius įrodymus. Suinteresuotas asmuo pateikė aplinkybes keičiančius įrodymus, tai kad 2015 02 10 Valstybinė mokesčių inspekcija kreipėsi į Kauno m. 15-ajį notaro biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir palikimo perėjimo valstybei liudijimą (II t. 53 b. l.).
2015 03 02 notaras išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą (II t. 54, 55 b. l.).
2015 03 17 palikimo perėjimo valstybei liudijimas buvo įregistruotas nekilnojamo turto registro centriniam duomenų banke (I t. 21 b. l.).
2015-11-18 nutartimi nutarta sujungti Kauno apylinkės teismo civilines bylas Nr. 2-15801-151/2015 ir Nr. 2-28097-877/2015 į vieną civilinę bylą, paliekant civilinės bylos numerį Nr. 2-15801-151/2015 (II t. 83-84 b. l.).
Dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą
Ieškinys šio reikalavimo dalyje tenkintinas visiškai.
Aukščiausias Teismas yra suformavęs praktiką, kad aiškinant ir taikant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; kt.).
Teismo atliekamų įrodymų vertinimas ypatingosios teisenos bylose turi atitikti šių bylų specifiką, kuri lemia aktyvų teismo vaidmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. J. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-159/2007).
Teismas, vertindamas įrodymus, privalo atsižvelgti ir į nagrinėjamos bylos ypatumus. Palikimo priėmimo pradėjus faktiškai turtą valdyti esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal O. P. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-187/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. L. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. B. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. J. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. L. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. B. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-487/2010). Be to, paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje palikimo priėmimu paprastai nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Z. K. v. B. L., T. K., bylos Nr. 3K-3-247/2006). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą palikėjo kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, priėmė palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio, paėmusio kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, elgesys po šio daikto ar daiktų paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. Ž. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-86/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. J. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-322/2009).
Nustatyta, kad ieškovė pateikė įtikinamus įrodymus, kad po O. S. mirties palikimą priėmė valdyti. Teismui yra pateikti mokėjimai už komunalinius patarnavimus (II t. 15, 16), atlikta dalis buto kapitalinio remonto darbų, t. y. pakeisti santechnikos vamzdynai, pakeisti langai, paruoštos sienos tinkavimui, glaistymui ir dažymui, pakeisti langai, sudėtos palangės, išvedžioti nauji elektros laidai, pakeistos durys (nuotraukos, 98, II t. 102). Pateikti statybinių medžiagų pirkimo ir suteiktų paslaugų pirkimo kvitai, atitinka jų panaudojimą bute, ieškovės nurodytiems atliktiems darbams (II t. 107-117).
Šalys taip pat paaiškino, kad daugelį remonto darbų atliko ūkio būdu, šias aplinkybes patvirtino liudytojai G. V. ir A. A..
Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad A. V., kreipdamasi į notarą dėl palikimo priėmimo, priėmė visą palikimą kaip testamentinė įpėdinė. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai patvirtina, kad ieškovė A. V. rūpinasi, prižiūri visu paveldimu turtu.
O. S. surašytas testamentas, patvirtina mirusiosios valią, turtą palikti ieškovei. Ieškovė, O. S. valią, vykdė aktyviais veiksmais, siekdama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.
Remiantis šiais motyvais, prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė po senolės mirties palikimą faktiškai priėmė valdyti, tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Dėl reikalavimo panaikinti palikimo perėjimo valstybei liudijimą
Teismui nustačius, kad ieškovė įrodė, kad turtą po mirusios O. S. mirties priėmė valdyti, ieškovės reikalavimas panaikinti palikimo perėjimo valstybei liudijimą tenkintinas tais pačiais motyvais kaip ir patenkintas ieškovės minėtas reikalavimas..
Teismas šį reikalavimą tenkina taip pat šiais motyvais. Bylos medžiaga nustatytina, kad ieškovė į Kauno m. 15-ajį notaro biuro notarę Lolitą Vičinienę kreipėsi, prašydama išduoti Kauno apylinkės teismui pažymą, kad po O. S. mirties dėl palikimo niekas nesikreipė, turtą ji priėmė valdydama. 2015 01 20 notarė išdavė pažymą. Pažyma yra registruota, registro Nr. 2-85 (II t. 54, 55 b. l.). 2015 02 10 Valstybinė mokesčių inspekcija kreipėsi į Kauno m. 15-ajį notaro biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo (II t. 53 b. l.). Notarė šį pareiškimą taip pat priėmė ir užregistravo, kad palikimą priėmė valstybė bei išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Notarė neinformavo Valstybinės mokesčių inspekcijos, kad į ją 2015 01 20 kreipėsi paveldėtoja pagal testamentą ir ketina kreiptis į teismą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimą priėmė pradėdama jį valdyti. Nustatytina, kad notarės veiksmai buvo skuboti, nes pažyma, kuri buvo išduota ieškovei ir skirta pateikti teismui, buvo išduota 2015 01 20, palikimą, kad priėmė turtą valdyti Lietuvos Respublika, užregistravo po 23 dienų – 2015 02 12, o palikimo perėjimo valstybei liudijimą išdavė po 18 dienų - 2015 03 02. Pareiškėja į teismą su pareiškimu kreipėsi 2015 03 03.
Paveldėjimo teisę nustatančios teisės normos garantuoja kiekvienam visuomenės nariui galimybę dirbti ir gyventi žinant, jog po jo mirties asmens sukurtas turtas su suvaržymais ar be jų pagal jo valią, o jeigu valia neišreikšta – įstatyme nustatytais pagrindais – atiteks jo artimiesiems. Paveldėjimo teisė užtikrina turtinių ir neturtinių santykių stabilumą ir perimamumą. Jei paveldėjimo teisė valstybei pereina, kai nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, tai valstybei atstovaujanti institucija gali pareikšti apie palikimo priėmimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 4 dalis).
Ieškovė paaiškino, kad reikėjo surinkti visus dokumentus, įrodančius jos giminystės ryšį su senole bei surinkti kitus įrodymus, samdyti advokatą, todėl į teismą kreipėsi tik po 1,5 mėnesio gavusi iš notarės pažymą. Be to, nurodė, kad auginanti mažametį vaiką, kas apsunkina greitą dokumentų surinkimą.
Teismas taip pat atkreipia dėmesį į kitą aplinkybę. Padavus pareiškimą į teismą suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija nurodė, kad neprieštaraus valdymo fakto nustatymui, jei jis bus įrodytas, tačiau nenurodė, kad turtas palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu jau priklauso Lietuvos Respublikai, nors suinteresuotas asmuo atsiliepimą pateikė 2015 03 25, t.y. jau valstybei esant turto savininke.
Teismo nustatytina, kad turtą paveldėti valstybė gali tik tuo atveju, jei mirusioji neturi paveldėtojų arba jei giminės neketina turtą paveldėti, o atsisako ir pan. Ieškovei kreipusis į notarę, buvo giminaitės išreikšta valia šį turtą paveldėti, todėl pirmiausia turėjo būti išspręstas valdymo faktas ir tik jo teismui netenkinus notarė galėjo išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą.
Lietuvos Aukščiausias Teismas yra paminėjęs, kad kai nežinoma, ar yra įpėdinių, valstybei atstovaujanti institucija ir notaras turi imtis priemonių, kad per protingą terminą tai išsiaiškintų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-18/2014. Šios bylos atveju notarė žinojo, kad atsirado giminaitė, kuri teismo pagalba ketina nusistatyti palikimo valdymo faktą.
Bylos medžiaga nustatyta, kad nors ir valstybei buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, tačiau faktiškai turto ji nepriėmė valdyti, nes turtas nebuvo perimtas, spynos nepakeistos, raktus nuo buto turi ieškovė, tuo turtu naudojasi, tai patvirtina teismui 2016 01 22 pateiktos nuotraukos apie atliktus remonto darbus.
Visos šios aplinkybės patvirtina, kad išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas be teisinio pagrindo, turtą valdant ieškovei, todėl naikintinas 2015-03-02 Kauno m. 15-ojo notarų biuro notarės Lolitos Vičinienės, išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. 2-452 į palikėjos O. S., a. k. (duomenys neskelbtini) turtą.
Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 443 str. 6 d.).
Šioje byloje teismas patyrė 12,35 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, atsižvelgiant į tai, kad nors ieškinio reikalavimai patenkinti visiškai, tačiau byla buvo inicijuota ne dėl atsakovo kaltų ar neatsargių veiksmų (t.y. byla buvo inicijuota ne dėl to, kad atsakovas kokiu nors būdu būtų pažeidė ieškovės teises), šios išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 92 str., 96 str.).
Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartimi (1 t. b.l. 40-41) pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (LR CPK 149-150 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str. 263- 270 str.,
nusprendžia:
Ieškinį ir pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po O. S., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, jos anūkė A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti.
Panaikinti 2015-03-02 Kauno m. 15-ojo notarų biuro notarės Lolitos Vičinienės, išduoto palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 2-452 į palikėjos O. S., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovės A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 12,35 Eur (dvylika eurų 35 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, b/k 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartimi ieškovės A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) reikalavimų įvykdymui užtikrinti, pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones - viešame registre įregistruoti draudimą perleisti nuosavybės teises į butą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir jį įkeisti, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kodas 111105555.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį Kauno apylinkės teismą.