- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-14
- Bylos Nr.
- II-525-548/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00021-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Pareiškėjas
- T. Š.
nedalyvaujant institucijos ne teismo tvarka priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo T. Š. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. kovo 6 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-4546-2024 pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos Rasos Girdauskienės 2024 m. kovo 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-4546-2024 T. Š. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad jis 2023 m. gruodžio 26 d. 12.32 val. Vilnius – Kaunas – Klaipėda (d. pusė) Kaišiadorių r. sav. magistraliniame kelyje, 67,000 km, vairuodamas transporto priemonę, staiga, be jokio aiškaus motyvo, nesant priekyje jokios kliūties, tyčia stabdė savo vairuojamą transporto priemonę taip priversdamas kitos transporto priemonės vairuotoją staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, kad išvengtų susidūrimo. Nutarimu T. Š. buvo paskirta 170 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) trims mėnesiams (b. l. 12-14).
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. Š. pateikė skundą, dėl aukščiau nurodyto nutarimo, kuriuo iš esmės savo padaryto administracinio nusižengimo neginčija, sutinka sumokėti jam paskirtą 170 eurų baudą, tačiau prašo panaikinti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisę vairuoti transporto priemones) trims mėnesiams. Skunde nurodoma, kad pareiškėjo veiksmai yra iš dalies pateisinami, kadangi jis buvo išprovokuotas eismo įvykio/avarinės situacijos sukėlusio asmens veiksmais ir nepadoriais gestais, t. y. jam važiuojant autostrada, atliekant lenkimą antrąja juosta, staiga iš pirmosios persirikiavus automobiliui, kurio greitis buvo stipriai mažesnis, automobilyje suveikė avarinio stabdymo kontrolė, kurios dėka jam pavyko sustabdyti automobilį ir nesukelti eismo įvykio, dėl ko prabudęs automobilyje miegojęs vaikas pradėjo stipriai verkti/rėkti didindamas jo išsiblaškymą bei stresinę situaciją automobilio viduje. Vėliau automobilio VW Passat vairuotojui aplenkus sunkiasvorę transporto priemonę ir persirikiavus į pirmąją juostą, o jam tęsiant lenkimą, šis vairuotojas rodė „vidurinio piršto“ gestą, taip stipriai paveikdamas jo emocinę reakciją jau susidariusioje stresinėje avarinėje situacijoje. Šios aplinkybės jam kaip vairuotojui, sukėlė ypatingai didelį stresą. Aplenkti VW Passat automobilį buvo sudėtinga, nes jis galimai didino greitį, nenorėdamas leisti jam persirikiuoti. Atlikus lenkimą jis vaiko motinos buvo paprašytas grįžti į pirmąją juostą ir sumažinti greitį iki kol nurims vaikas. Dėl rėkiančio vaiko ir garsiai šnekančios vaiko motinos jo veiksmai galėjo būti neapskaičiuoti ir neapgalvoti. Aplenkus minėtą automobilį jis galinio vaizdo veidrodėlyje įsitikino ar saugu persirikiuoti, persirikiavimo metu jis rodė posūkio signalą, mažinti greitį pradėjo iš anksto, dėl to VW Passat vairuotojas iš anksto galėjo sumažinti greitį arba persirikiuoti į antrąją juostą, tačiau to nepadarė. Vėliau VW Passat automobilio vairuotojas ir visi keleiviai rodė nepadorius gestus, bandė pakartotinai provokuoti neleisdamas atlikti lenkimo manevro, blokavo kelią. Nurodomos ir teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės, t. y. kad jis per 10 metų vairavimo stažą yra baustas tik dėl vieno nusižengimo (nerodė posūkio signalo) bei nėra nusižengęs Kelių eismo taisyklėms per pastaruosius 8 metus. Skunde nurodoma, kad teisės vairuoti atėmimas apribos jo galimybes rūpintis šeima (negalės vaiko nuvežti į darželį) ir turės neigiamą poveikį jo finansinei padėčiai (neteks galimybės nuvykti į darbą įmonės padalinyje Visagine, dėl ko praras pajamas).
Atsiliepimas
Institucijos, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į T. Š. skundą prašė jo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą, kadangi Institucijos pareigūnas tinkamai individualizavo nuobaudą, ji atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus ir nėra per griežta, pareigūnas visapusiškai, objektyviai ir išsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, vadovavosi įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, jo veika kvalifikuota teisingai, baudos dydis ir administracinio poveikio priemonė paskirta laikantis įstatyme nurodytų taisyklių, todėl pareiškėjas nubaustas pagrįstai ir teisėtai. Byla teismo posėdyje nagrinėta nedalyvaujant Institucijos atstovui (ANK 629, 630 straipsniai).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas T. Š. iš dalies su pažeidimu sutiko, prašė sumažinti arba panaikinti teisės vairuoti apribojimą, sutiko sumokėti baudą. Paaiškino, kad 2023 m. gruodžio 26 d. važiuojant autostrada Kaunas – Vilnius, kažkur ties 67 kilometru, staiga, prieš jį iš už kito vilkiko, išlindo kitas vairuotojas su automobiliu ir sukėlė beveik avarinę situaciją. Dėka jo automobilio saugos sistemos pats automobilis suspėjo sustabdyti. Jis pats nespėjo sureaguoti, nes tas automobilis iššoko labai greitai. To automobilio VW Passat vairuotojas aplenkė sunkvežimį, jis taip pat jį aplenkė ir lenkimo pabaigoje VW Passat automobilio vairuotojas ėmė rodyti nepadorius gestus, vidurinį pirštą. Kadangi suveikė saugos sistema - automobilyje viskas cypė. Tuo metu su juo, ant galinės sėdynės, važiavo jo miegantis vaikas ir vaiko motina. Jis jautė labai didelę stresinę situaciją, dėl ko vaiko motina paprašė, kad jis persirikiuotų ir sumažintų greitį. Jis pradėjo stabdyti, greičiausiai stabdžio padalą paspaudė per stipriai. VW Passat vairuotojas į tai sureagavęs metėsi į antrą juostą ir jį aplenkęs vėl jam rodė visus įmanomus ženklus. Tęsiant kelionę ir norint aplenkti dar vieną automobilį VW Passat vairuotojas jam pradėjo trukdyti daryti manevrą, susilygino greičiais su kitu automobiliu ir neleido jam aplenkti to kito automobilio. Vėliau jokių įvykių nebuvo. Kadangi jis turi pradėti vežioti vaiką į darželį, nes vaiko motina išvyksta į darbą nuo 7 val. ryto, bei jo tiesioginiam darbui atlikti reikalinga važiuoti į kitą įmonės padalinį, nes ji dirba Pabradėje, o važinėja į Visaginą, tarp kurių atstumas yra apie 110 km, ir tai gali paveikti jo tiesiogines pajamas, todėl jis prašo sumažinti arba panaikinti vairuotojo teisės apribojimą. Baudos nesumokėjo, vairuotojo pažymėjimas dar nėra paimtas. Automobilio VW Passat vairuotojas taip pat yra nubaustas. Su pažeidimu nesutinka toje dalyje, kad tai buvo staigus ir pavojingas stabdymas. Tuo metu lenkimo greitis buvo apie 120 km/h, žiemą autostradoje leistinas greitis buvo 110 km/h, jis sustabdė iki 100-90 km/h. Sustabdyti paprašė vaiko motina, kad ji galėtų saugiai nuraminti vaiką, stabdė kai jau buvo grįžęs į pirmąją juostą. Į pirmąją juostą grįžo aplenkęs vilkiką, o ne jį praleidęs, nes tuo metu jau buvo įpusėjęs jo lenkimą. Neprisimena kodėl taip pasirinko ir kodėl atliko tokius veiksmus, pasielgė neatsakingai ir gailisi, kad taip išėjo.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. Š. skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Nagrinėjamoje byloje Institucijos 2024 m. kovo 6 d. nutarimu T. Š. buvo pripažintas padaręs ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už tai jam buvo paskirta 170 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones tris mėnesius. Ginčo dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo nėra, skunde keliamas tik administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašant administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą panaikinti arba skirti trumpesniam terminui (ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas).
Žemesnės instancijos teismas
ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė tam, kas transporto priemonę vairavo vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkė vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavo neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, padarė pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, sukėlus tokią pat pavojingą situaciją. Aptariamo straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Tokiu būdu akivaizdu, jog valstybė pavojingą vairavimą laiko itin šiurkščiu kelių eismo taisyklių pažeidimu, už kurio įvykdymą numatytas privalomas specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones, atėmimas, taip siekiant užkardyti administracinių nusižengimų pakartotinumą.
ANK 34 straipsnyje, be kita ko, nustatyta administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimo tvarka. Sutinkamai su straipsnio 3 dalimi asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra nurodyti ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, vis tik, būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos administracinio poveikio priemonės, t. y. paskirti tokią administracinio poveikio priemonę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos/administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017).
Atkreiptinas dėmesys, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Analogiški reikalavimai taikomi ir skiriant administracinio poveikio priemones.
ANK 7 straipsnyje yra įtvirtintos administracinį nusižengimą padariusio asmens kaltės formos: asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo, o ANK 8 ir 9 straipsniuose išvardytos ir apibūdintos tyčios ir neatsargumo rūšys. ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai nustatytais atvejais. ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020). Vis dėlto nagrinėjamu atveju būtina atkreipti dėmesį į tai, kokia administracinio nusižengimo sudėtis – formali ar materiali – yra įtvirtinta ANK 420 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. To paties straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, jog: administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti; administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Kaip matyti iš ANK 9 straipsnio nuostatų, tuo atveju, kai administracinis nusižengimas padaromas dėl neatsargumo (dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo), atsiranda ANK numatyti padariniai.
Įvertinus administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, charakterizuojančius administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį T. Š. (neteistas, per paskutinius penkis metus nebaustas administracine tvarka, su padarytu pažeidimu sutiko, dėl pažeidimo gailisi, sutinka sumokėti jam paskirtą baudą) bei skundo argumentus, aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas vis tik vertina, jog nebuvo nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, leidžiančių svarstyti dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo.
Iš prie bylos medžiagos pridėto transporto priemonės vaizdo registratoriumi užfiksuoto vaizdo įrašo Nr. 20231226133037_60 matyti, kad pareiškėjo vairuojamas automobilis (Volkswagen, v. n. (duomenys neskelbtini) automagistralėje, važiuodamas antrąja eismo juostą bei aplenkęs transporto priemonę (kurioje yra minimas vaizdo registratorius), tuo pačiu metu ima rodyti įspėjamąjį posūkio signalą, keičia važiavimo kryptį (rikiuojasi į pirmąją eismo juostą) ir manevro metu iš karto stabdo transporto priemonę (įrašo 50-51 s). Pareiškėjo transporto priemonei pilnai persirikiavus į pirmąją eismo juostą (įrašo 52 s.) pareiškėjas dar labiau lėtina transporto priemonės greitį, dėl ko priešais jį buvusi transporto priemonė, siekdama išvengti abiejų transporto priemonių susidūrimo, staigiai stabdo ir keičia važiavimo kryptį (įrašo 54 s). Pareiškėjas T. Š. teismo posėdyje nurodė, kad automobilio greitį sumažino nuo 120 km/h iki 90 km/h, stabdyti pradėjo jau pirmojoje juostoje. Tačiau vaizdo įrašas patvirtina, kad jo elgesys kelyje buvo pavojingas ir neprognozuojamas, jis keitė važiavimo kryptį ir stabdė (tiek manevro metu, tiek persirikiavus) be aiškios priežasties, nesant priekyje jokios kliūties. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas sukėlė pavojų tiek su juo transporto priemonėje buvusiems šeimos nariams, tiek kitiems eismo dalyviams, jų gyvybei, sveikatai ir turtui. Pareiškėjui inkriminuoto administracinio nusižengimo įtvirtinto ANK 420 straipsnio 1 dalyje sudėtis yra formalioji, o tai reiškia, kad neteisėtas yra pats pavojingo vairavimo faktas ir nors T. Š. nurodė aplinkybę, jog jis administracinį nusižengimą padarė išprovokuotas kitos transporto priemonės vairuotojo, o ne tyčia, tačiau tai niekaip jo atsakomybės nešalina, nes kaip ir nurodyta aukščiau administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo.
Pareiškėjas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu prisipažino padaręs nusižengimą. Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad nusižengimą padarė dėl tuo metu buvusios stresinės situacijos (kitos transporto priemonės vairuotojo sukeltos avarinės situacijos ir rodomų nepadorių gestų, transporto priemonėje rėkiančio vaiko, garsiai šnekančios vaiko motinos). Teismo vertinimu, aplinkybė, kad vairuojant transporto priemonę pareiškėjui iškilo stresinė situacija, niekaip negali pateisinti pareiškėjo padarytų veiksmų pavojingumo. Šiuo atveju sutiktina su Institucijos atsiliepime nurodytu argumentu, kad pareiškėjas bet kokiu atveju kelyje (esant didesnio pavojaus sąlygomis) turi elgtis itin atsakingai, esant stresinei situacijai, dėl kurios jis jaučiasi blogai, yra itin susijaudinęs, turi sustoti ir kažkuriam laikui pasitraukti iš eismo. Šių veiksmų pareiškėjas neatliko, priešingai, vairavo toliau, pradžioje viršijo leistiną greitį, vėliau atliko veiksmus sukėlusius pavojingą avarinę situaciją kelyje, kas jau aukščiau aptarta, laikytina itin šiurkščiu kelių eismo taisyklių pažeidimu, galinčiu sukelti negrįžtamas pasekmes ne tik vairuotojui, tačiau ir aplinkiniams.
Taip pat teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo argumentais, jog specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, turėjimas būtinas jo finansinei ir šeimos gerovei (nuvykti į darbo vietą, nuvežti vaiką į darželį), kadangi dar iki inkriminuoto nusižengimo padarymo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo žinojo, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, suprato, jog teisė vairuoti padeda pasirūpinti tiek savimi, tiek savo šeima, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo padarymo, juo labiau, kad pažeidimo padarymo metu kartu su juo transporto priemonėje buvo ir jo mažametis vaikas. Teismo įsitikinimu, asmuo, puoselėdamas šeiminius ryšius, norėdamas išlaikyti pastovų darbą bei tinkamai pasirūpinti savo artimaisiais, turi pats būti itin atidus bei rūpestingas, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes poveikio priemones, nei už analogiškus nusižengimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai, todėl šiuo atveju dėl administracinio nusižengimo padarymo patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina pažeidėjo tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams užtikrinti. Trumpesnio administracinio poveikio priemonės termino paskyrimas ar iš viso šios poveikio priemonės neskyrimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, mažareikšmiškumo, nei kitų ypatingų, itin nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus.
Taigi, atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, darytina išvada, kad Institucijos pareigūnas tinkamai individualizavo nuobaudą, ji atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus ir nelaikytina per griežta. Teismas, byloje nenustatęs jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir galėtų būti vertinamos kaip pagrindas pakeisti Institucijos priimtą nutarimą, konstatuoja, jog tenkinti T. Š. skundo nėra teisinio pagrindo ir sprendžia, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Rasos Girdauskienės 2024 m. kovo 6 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-4546-2024 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas,
nutaria:
netenkinti T. Š. skundo, Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Rasos Girdauskienės 2024 m. kovo 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-4546-2024, palikti nepakeistą.
Nutarčiai įsiteisėjus, administracinio nusižengimo bylą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.