- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-07-15
- Bylos Nr.
- 1-766-1130/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-30051-2021-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Erlandas Stanislovaitis
- Kaltinamasis
- R. S.
- Nukentėjusysis
- D. P., E. K.
- Advokatai
- Vladimiras Vlasovas
- Kategorijos
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Gžegožui Masianui (Gžegož Masan),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., (duomenys neskelbtini), teistas:
2021 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme,
2021 m. lapkričio 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 75 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 50 parų arešto, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, 2 dalimi, paskirta 50 parų arešto bausmė dalinio sudėjimu būdu bendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. rugpjūčio 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, kai dvi laisvės apribojimo dienos prilyginamos vienai arešto parai, į bausmę įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal ankstesnį baudžiamąjį įsakymą, subendrinta galutine bausme paskirta 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 5 dalimis, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėta 1 metams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – nustatyta, kad R. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi. Bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigojant tęsti darbą ir dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. S. buvo kaltinamas, jog 2021 m. rugpjūčio 28 d. apie 00 val. 30 min., viešoje vietoje, Saulėtoji gatvėje, Jašiūnų mstl., Šalčininkų r., kitų asmenų akivaizdoje, tyčia iš chuliganiškų paskatų, sudavė kumščiu E. K. – 1 (vieną) kartą į veido sritį (dešinį antakį), tuo nukentėjusiajam E. K. sukeldamas fizinį skausmą, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką sudavė kumščiu D. P. – 1 (vieną) kartą į veido sritį (nosį), tuo nukentėjusiajam D. P. padarydamas nosikaulių lūžį, t. y., nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje,
Taip pat jis buvo kaltinamas dėl to, kad 2021 m. rugpjūčio 28 d. apie 00 val. 30 min., viešoje vietoje, Saulėtoji gatvėje, Jašiūnų mstl., Šalčininkų r., tyčia iš chuliganiškų paskatų sudavė kumščiu E. K. – 1 (vieną) kartą į veido sritį (dešinį antakį), tuo nukentėjusiajam E. K. sukeldamas fizinį skausmą, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, sudavė kumščiu D. P. – 1 (vieną) kartą į veido sritį (nosį), tuo nukentėjusiajam D. P. padarydamas nosikaulių lūžį, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
R. S. teismo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad iš pradžių jie buvo Jašiūnų miestelyje, paėmė porą butelių 0,5 l alaus, nuėjo į pavėsinę, pamatė kad ten sėdi jo klasiokai E. K., D. P., L. Č., daugiau neatsimena, kas buvo. Šie gėrė degtinę, jie – alų. Išgėrę, norėjo eiti pasivaikščioti, palydėti L. Č., nes jis pasakė, kad nori eiti namo. Palydėjus L. Č., E. K. kažkas sudavė, girdėjo smūgį, buvo 1-1,5 m atstumu nuo jo, stovėjo iš dešinės, šone, truputį į priekį, A. T. buvo prieky, gal 3 m, šalia jo buvo A. B., R. Z., buvo visi krūvoje, bet vienas eina su tuo, kitas su tuo kalbasi. A. B. ėjo gale, A. T. buvo arčiau E. K., bet prieky, K. C. dar buvo, su juo ėjo, kalbėjo, K. C. nuo E. K. buvo gal 4 m. Atsisukęs po smūgio garso pamatė, kad stovi E. K.. Matė, kad D. P. eina su kuprine ir nori kažką iš jos ištraukti, pagalvojo, jog dujas, todėl sudavė D. P. vieną kartą į nosį dešinės rankos kumščiu, galvojo, kad jis gali ką padaryti, ar jam, ar draugams, norėjo apsiginti ir sudavė jam. Nepagalvojo, kad vienas smūgis galėjo padaryti tokią žalą. D. P. iškart nuėjo į šoną, atsisėdo prie tvorelės. Su draugais kalbėjo, kas trenkė E. K., bet visi tylėjo, nieko nesakė. Pats buvo išgėręs 2 butelius po 0,5 l alaus, nesijautė apsvaigęs. Gailisi, kad sudavė D. P.. Žalos jam neatlygino. Kol kas mokosi (duomenys neskelbtini), kai dirbs, atlygins. D. P. atsiprašė, rašė jam į mesendžerį, jog atsiprašo už smūgį, kad atlygins žalą be policijos, jis iškart neatsakė. Iš dalies gal ir galėjo A. T. suduoti E. K.. Nematė, kas E. K. nuvedė, ką jam padarė. Arčiausiai E. K. buvo pats ir A. T.. Kai skambino A. B. kitą dieną po įvykio, prašė D. P. telefono, tai jis pasakė, kad A. T. sudavė E. K.. Iš pradžių sakė, kad nežino, nematė, buvo tamsu, o po to pasakė, nežino, iš kur jis tai žino. Šiuo metu praėjo daug laiko, tai gal neatsimena A. B. aplinkybių. Su A. T. nekalbėjo. Paskambino, pasakė, kad sudavė D. P., paklausė, kas sudavė E. K., jis pasakė, kad nežino. A. T. gal 2 m į priekį buvo nuo E. K., 3-4 m nuo E. K. buvo K. C., jis ėjo dešiniau į priekį, pats buvo arčiau E. K., nei K. C., buvo gal apie 1-1,5 m atstumu nuo jo.
Nukentėjusysis E. K. teismo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 28 d. Jašiūnuose pavėsinėje vartojo alkoholį su A. B., R. S., A. T., D. P., dar vienas žmogus buvo, bet neprisimena jo vardo. Kai baigė gerti, nuėjo pasivaikščioti po Jašiūnus. Kai priėjo prie įvykio vietos, jam iš nugaros trenkė į dešinį antakį, bet tai buvo ne R. S., o kaip sužinojo vėliau iš A. B., A. T.. Nematė, kas jam trenkė. Išgėręs buvo nedaug. Tai sužinojo jau kai buvo davęs parodymus, sužinojo iš A. B.. A. B. po smūgio nuvedė jį į šoną, po to atėjo D. P. jau su sulaužyta nosimi. Kadangi nežinojo, kas jam trenkė, todėl nenorėjo rašyti pareiškimo ant kito žmogaus. Iš jo parodymų, perskaitytų BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka matyti, kad šalia jo iš dešinės pusės ėjo R. S., kuris būdamas išgėręs, nieko nesakydamas kumščiu sudavė jam (E. K.) į dešinį antakį, dėl ko pas jį pradėjo bėgti kraujas (t. 1, b. l. 44-46). Ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė rusiškai, tyrėja užrašinėjo lietuvių kalba, nežino, kas ten parašyta, neskaitė parodymų, bet protokolą pasirašė, nes skubėjo į darbą. Iš jo parodymų, perskaitytų BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka matyti, kad R. S. pretenzijų neturi, taip jis sudavė vieną kartą kumščiu į dešinį antakį, tačiau pats į policiją nesikreipė (b. l. 49-51). Pas jį buvo atvažiavus moteris, nežino, ar tyrėja, ar prokurorė, paėmė parašą ir išvažiavo, tuo metu jis dirbo, ji atvažiavo pas jį po darbo. Tai buvo netoli jo namų, ties sankryža. Kažkas buvo parašyta, bet neskaitė. Protokolas jau buvo užpildytas. Pirmą kartą buvo apklausiamas policijoje, antrą kartą nebuvo komisariate. Viskas buvo taip kaip pasakojo teismo posėdžio metu. Nežino, kodėl A. T. jam trenkė, kai ėjo, R. S. pakvietė jį (E. K.) į priekį, jie nusprendė pajuokauti, kol visi kalbėdamiesi ėjo, jie staigiai sustojo ir tie, kurie ėjo iš paskos, į juos atsitrenkė, po to jis ir gavo. Netvirtino, kad R. S. būdamas išgėręs būna agresyvus ir netvirtina, kad R. S. sudavė, gal ir būna R. S. agresyvus išgėręs, nežino. Buvo girdėjęs, kad R. S. išgėręs būna agresyvus, galėjo tyrėjai pasakyti, kad tai girdėjo iš kalbų. Pasirašė protokolus apkaltindamas žmogų, nes nežinojo, kas jį sumušė, jam buvo pasakęs D. P., kad tai buvo R. S., jis tai pasakė, kai atėjo su sužalota nosimi, pasakė, kad rašys pareiškimą ir pasiūlė jam rašyti, nes jis ir jam sudavė. D. P. jau atėjo su sulaužyta nosimi, pasakė, kad jam sudavė R. S.. Iškart po muštynių su A. B. nekalbėjo, prie poliklinikos išsiskyrė. Iškart klausė, kas jam (E. K.) sudavė, bet niekas nesakė, atėjus D. P., paklausė jo, jis pasakė, kad tai, turbūt, R. S.. R. S. neklausė, kas jam trenkė, A. B. nieko neatsakė, buvo už nugaros, kalbėjo telefonu, R. Z. A. B. pasakė, kad jam sudavė A. T. ir tada A. B. pasakė jam (E. K.). Kai po smūgio atsikėlė, šalia buvo R. S., A. B. ir D. P., A. T. nematė, bet prieš suduodant, A. T. buvo jam už nugaros. Smūgį gavo iš dešinės pusės, iš galo, R. S. ėjo truputį priekyje iš dešinės. Ėjo kompanija, pats iškart ėjo iš galo su A. B., kuris kalbėjosi telefonu, jį (E. K.) pakvietė R. S. į priekį, išėjo į priekį, ėjo priekyje, jie daro juoką ir viskas – nuo smūgio atsisėdo ant žemės. Nematė, kur buvo R. Z.. Iš jo parodymų, perskaitytų BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka matyti, kad juos pasivijo D. P., kurio veidas buvo kraujuotas, kuris pasakė, kad gavo smūgį nuo R. S. į veidą, dėk to, kad pasakė, kad eina pas juos (t. 1, b. l. 44-46). Jam taip D. P. pasakė.
Po liudytojos Žanos Voinič apklausos nukentėjusysis paprašė perskaityti duotus parodymus, juos perskaitęs E. K. parodė, kad parašas jo, bet parašyta netiksliai. Parodymuose turėjo būti parašyta, kad tai iš D. P. žodžių, kad jam sudavė R. S., o ne iš jo žodžių. Jam D. P. pasakė, kad jam sudavė R. S., o ne jis pats pasakė. Protokolą pasirašė automobilyje, buvo po darbo, nieko neskaitė.
Motyvuojamoji dalis
Iš jo parodymų, perskaitytų BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 27 d. nuo 20.00 val. iki 23 val. kartu su savo draugais tai yra su D. P., L. Č., A. B., Jašiūnų miestelio gyventojais, buvo miške pavėsinėje prie Jašiūnų miestelio, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 22.00 val. prie jų priėjo kita 6 vnt. žmonių kompanija, tarp kurių buvo R. S., (duomenys neskelbtini), gyventojas, A. T., (duomenys neskelbtini), gyventojas, kitus vaikinus pažįsta tik iš matymo, tiksliai kur gyvena, nežino. Jie prisidėjo prie jų ir jie kartu šnekėjo ir vartojom alų. Apie 23.00 val. visi kartu nusprendė pavaikščioti po Jašiūnų mstl. 2021 m. rugpjūčio 28 d. apie 00.30 val. einant kartu su kompanija Saulėtoji g., apie 20 metrų atstumu nuo Jašiūnų ambulatorijos, tuo metu šalia jo iš dešinės pusės ėjo R. S., kuris būdamas išgėręs, nieko nesakydamas kumščiu sudavė jam (E. K.) į dešinį antakį, dėl ko pas jį pradėjo bėgti kraujas. Viską tai matė jo draugas A. B., kuris prie jo pribėgo kartu su D. P., padėjo atsistoti ant kojų, ir pats kartu su A. B. pradėjo eiti link Aušros gimnazijos, o D. P. liko vietoje su kompanija. Per porą minučių priešais Jašiūnų ambulatoriją juos pasivijo D. P., kurio veidas buvo kraujuotas, kuris pasakė, kad gavo smūgį nuo R. S. į veidą, dėk to, kad pasakė, kad eina pas juos. Įsitikinęs, kad būtent R. S. sudavė jam (E. K.) ir D. P. į veidą, nes R. S. būdamas išgėręs būna neadekvatus, agresyvus. Pats dėl R. S. veiksmų pareiškimo nerašys, jam pretenzijų neturi. Taip pat nematė, kaip R. S. sudavė D. P., nes tuo metu kartu nebuvo. Daugiau nieko neturi paaiškinti. A. B. šiuo metu yra išvykęs į užsienį, į (duomenys neskelbtini), kada grįš, nežino, kontaktinio telefono numerio neturi (t. 1, b. l. 44-46). Du kartus kartojo tyrėjai, kad iš D. P. žodžių, jog jam (E. K.) sudavė R. S.. Apklausa buvo komisariate. Tik girdėjo, kad R. S. išgęs būna agresyvus. Jie ėjo kartu, bet kas jam sudavė, nematė. Po to D. P. jam pasakė, kad tai R. S.. A. T. buvo už R. S., iš dešinės pusės, netoli už jų. A. B. ne tai, kad matė, jog jam (E. K.) sudavė A. T., o tik jam tai pasakė. Nežino, iš kur jis tai sužinojo. Jis tai pasakė daug vėliau, jau po parodymų davimo. Tiksliai nepamena, kada A. B. jam sakė, apie A. T., bet jis minėjo. Gal tiesiog žmogus dabar neatsimena.
Nukentėjusysis D. P. teismo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 27 d. netoli Jašiūnų esančioje pavėsinėje su L. Č., A. B., E. K. sutarė atšvęsti, pasišnekėti, išgerti pavėsinėje, norėjo atšvęsti, nes draugas A. B. buvo susiruošęs vykti į (duomenys neskelbtini). Visi išgėrė skirtingai, pats išgėrė gal 2 l alaus 3 val. tarpe. Buvo vakaras, temo, atėjo kita kompanija, gal 6-7 žmonės, tarp jų buvo R. S.. A. B. pažinojo tą kompaniją, tai visa didele kompanija sėdėjo toje pavėsinėje. Pasėdėję, susiruošė eiti pasivaikščioti po Jašiūnus. Apėjo ratą aplink Jašiūnus, nuo lietuvių mokyklos susiruošė eiti link degalinės. Pačiam iš anksto nepatiko ta grupė, nes ji buvo labai garsi. Pats, A. B., R. Z. ėjo iš galo, šnekėjosi. O visa ta grupė žmonių buvo priekyje. L. Č. gyvena (duomenys neskelbtini), tai jis paliko juos ir nuėjo namo. Eidami tarp komisariato ir ambulatorijos pamatė, kad E. K. suklupęs sėdi šalia kelio, priėję pamatė, kad jis kraujuoja, praskeltas antakis. Turėjo su savimi kuprinę (D. P.), vandens, tai A. B. jį pakėlė ir sako „einam iš čia“. E. K. buvo gerai suduota, nes jis sakė, kad akimi nemato. Pamatė, kas vyksta, dėjosi kuprinę ir gavo smūgį iš dešinės į nosį. Kai buvo suduotas smūgis, nesiorientavo kokias 10 sekundžių, buvo šokas, nutirpo visas veidas, apsisuko galva, išsigando. A. B. su E. K. jau ėjo atgal link lietuvių mokyklos, pasivijo juos ir pasakė, kad jam, turbūt, sulaužė nosį. Jie pasišvietė ir pasakė, kad veidas kruvinas ir nosis žiūri į kairę pusę. Tada nuėjo prie jo (D. P.) namų, pasiskambino L. Č., kuris paliko jų grupę anksčiau, paklausė, ar jis gali nuvežti į ligoninę, tačiau šis pasakė kviesti greitąją, taip ir padarė. Prieš tai dar buvo užėjęs namo apsižiūrėti, apsiplauti veidą, E. K. nuėjo namo, A. B. išėjo su ta grupe. Greitoji nuvežė jį į Lazdynus, nes pasakė, kad sulaužyta nosis. Daktaras pasakė, kad nieko negali daryti nes nosis ištinusi, reikės ateiti po kelių dienų daryti operaciją, atstatinėti nosį. Kas sudavė, nežino, smūgis buvo netikėtas. Matė, kad R. S. buvo iš dešinės, nuspėjo, kad sudavė R. S., bet išsiaiškino kitą dieną, kai anksti ryte gavo R. S. žinutę, kad atsiprašo, iš visų girdėjo, kad sudavė R. S.. Nematė, kas sudavė E. K., iš kalbų girdėjo, kad jam sudavė R. S., jis buvo agresyvesnis. Su juo nei kalbėjosi, nei bendravo, gal kelis kartus akių kontaktas buvo, jei pačiam nei už ką galėjo trenkti, tai pagalvojo, kad ir E. K. jis galėjo suduoti. A. B. sakė, kad sudavė R. S., kiti nenorėjo apie tai šnekėti, kai juos pasivijo, pasakė, kad R. S. sulaužė jam nosį. Nelabai žino, iš kitų asmenų, kas trenkė E. K.. A. B. negalėjo matyti, kas sudavė E. K., nes jis ėjo su juo (D. P.) kartu. Gavęs smūgį, prarado orientaciją, nutirpo veidas, buvau išsigandęs, pagalvojo, kad reikia kuo greičiau eiti iš čia. Visi draugai sužinojo apie įvykį, atėjo išgirsti, kas nutiko. Žinau, kad V. R., kai buvo pas jį namuose, susirašinėjo su R. S., R. S. per V. R. rašė, kad susitaikom, kad nereikia teismo. Šiuo metu nepilnai atstatyta nosies pertvara, sunkiau kvėpuoti, nei prieš įvykį, dabar turi chronišką slogą. Nepatogumai tai jau yra pats tas įvykis, stresas, skausmas, buvo ištinęs veidas, skaudėjo, niekur negalėjo eiti. Buvo labai nemaloni situacija, kad jį iš Lazdynų ligoninės išleido 3 nakties, telefonas buvo išsikrovęs, turėjo bastytis mieste, kol grįžo namo. Po operacijos buvo sunku, nes turėjo įtvirtinimą ant veido, sunku buvo miegoti, kvėpuoti, iki dabar nosis kreiva. Planuoja daryti operaciją, reikia pertvarą atstatyti, kad būtų lengviau kvėpuoti. Plastikos operacijos ligonių kasa neapmoka. Konsultavosi su plastikos chirurgu, buvo pasakyta kaina. Vienu metu jam būtų atlikta plastika ir sutvarkyta nosies pertvara. Nori abi procedūras daryti vienu metu, nes jau žino iš savo patirties, kad tai labai skausminga ir nemaloni procedūra. Kas trenkė E. K., R. Z. ir A. B. nelabai galėjo matyti, buvo tamsu ir atstumas tarp jų buvo kokių 15 m. Iš draugų buvo užsiminta, kad E. K. ne R. S. sudavė, buvo girdėjęs, kad tai buvo A. T..
Po kaltinamojo apklausos nukentėjusysis parodė, kad nepamenu savo veido išraiškos, buvo tamsu, norėjo draugui suteikti pagalbos, turėjo vandens buteliuką kurpinėje. Ėjome iš galo su A. B., R. Z., šnekėjo, pamatė sustojusią grupę, toje grupėje pritūpęs E. K. sėdėjo ant žemės rankomis susiėmęs už veido. Jam buvo praskeltas antakis. A. B. pakėlė jį nuo žemės vesti namo. Tuo pačiu ir pats buvo prisėdęs prie E. K., A. B. jį išsivedė. Dėdamasis kuprinę gavo smūgį iš šono.
Liudytojas R. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad A. B. ruošėsi išvykti į (duomenys neskelbtini), tai nusprendė susitikti paskutinį kartą prieš jo išvykimą. Iš pradžių buvo trise: pats, A. B. ir E. K., po to susitiko su D. P.. Po kurio laiko nuėjo į Jašiūnuose esantį Elnio kalną, buvo ten. Gal po kelių valandų prisijungė R. S. su savo kompanija, apie 5-6 žmonės, abi kompanijos susijungė. Po to nusprendė pasivaikščioti po Jašiūnus, tuo metu pats buvo atsilikęs su A. B. ir D. P.. Neprisimena, ar iš galo, ar iš priekio ėjo, bet buvo atsiskyrę nuo kompanijos. Po to pasivijo kompaniją, pamatė, kad E. K. kraujavo, pats jo paklausė, kas atsitiko. Kaip suprato, kažkas iš kompanijos pasakė, nežino kas, kad A. T. sutrenkė E. K., pats to nematė, nes ėjo su atsilikusia kompanija, gal 100 m gale, buvo vidurnaktis. Visi susibūrė į minią. A. B. nusprendė palydėti E. K. namo. Pats nematė, kaip sudavė D. P. R. S., bet suprato, kad jis trenkė, nes jis buvo prie jo. Po to, D. P. nuėjo su A. B. ir E. K., pats liko su visa kompanija, nes A. B. pasakė, kad po to pasivys juos ir prisijungs. Nežino, kaip išėjo, kad R. S. kaltinamas sudavęs E. K.. Ikiteisminio tyrimo metu sakė apie D. P. sužalojimus, kad tai R. S. darbas.
Liudytojas A. T. teismo posėdžio metu duoti parodymus atsisakė.
Liudytoja Žana Voinič teismo posėdžio metu parodė, kad Vilniaus aps. VPK Šalčininkų r. PK vyresnioji tyrėja. E. K. apklausė vieną kartą, bet byloje jis buvo apklaustas du kartus. Apklausiant E. K., jis prisilaikė pirminių parodymų, kad jam buvo praskeltas antakis, teigė, jog jam sudavė R. S., tačiau priekaištų jam neturi ir nenori būti pripažintas nukentėjusiuoju, pareiškimo nerašė. Tikslu susitarti dėl apklausos skambino E. K., kad jis atvyktų į apklausą, bet jis visą laiką teigė, jog dirba, yra atitraukinėjamas nuo darbo, reiškė nepasitenkinimą, tuomet ji pasiūlė jį apklausti telefonu, po to atvažiuoti pas jį ir jei apklausa jam bus tinkama, jis pasirašys. E. K. teigė, kad prisilaiko parodymų, duotų apklausos policijos komisariate metu. Apie jokius kitus asmenis E. K. nieko nesakė. Kai apklausinėjo telefonu E. K., rašė protokolą, viską jam skaitė, jis sakė, jog viskas teisingai, atvažiavus jis sėdo į jos automobilį, dar kartą perskaitė protokolą, žinojo už ką pasirašo. Buvo Covid, todėl dažnai žmones apklausinėjo telefonu, garso įrašas buvo padarytas, bet sudužo jos telefono ekranas, todėl įrašo neprisegė prie medžiagos. E. K. kiekvieną žodį perskaitė. Visą laiką su juo bendravome lietuviškai. Gal jis dabar taip interpretuoja, kad sužinojo iš D. P., jog jam sudavė R. S..
Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad pačių muštynių nematė, nes vaikštinėjo, buvo naktis, buvo gerokai išgėrę, ėjo linija. Pats ėjo su kažkuo iš galo, kalbėjo. E. K. buvo gal 3-4 metrai nuo jo priekyje, pats ėjo paskutinis. Išgirdo garsą, kad E. K. kažkas sudavė, bet pačio smūgio nematė. Tada visi, kas ten buvo, priėjo, nes jis nugriuvo. Priėjęs prie jo pamatė, kad jis buvo prisėdęs, jam antakis pramuštas, bėga kraujas, nutarė jį išvesti iš ten, kad dar blogiau nebūtų. Nespėjus prieiti prie lietuviškos mokyklos, E. K. paprašė sustoti, iš galo priėjo D. P. su sumušta nosimi. Buvo naktis, tamsu, apie 2 val. nakties, šviesų nebuvo, nes 10 val. jas išjungia. Su jais buvo D. P., R. S., A. T., vieno žmogaus išvis vardo nepamena, apskritai, tai nelabai atsimena, kas ten su jais buvo. Pats E. K. išvedė greičiau namo sutvarkyti žaizdą. D. P. priėjo iš galo, jis pasakė, kad jam R. S. sudaužė nosį. E. K. nesidomėjo kas jam sudavė, niekam pretenzijų neturėjo, nieko nenorėjo daryti. Po įvykio su E. K. nebendravo, nes po dviejų dienų išvažiavo į (duomenys neskelbtini), nepamena, kada su juo apie įvykį kalbėjo, ką kalbėjo, nepamena. Kol buvo girtas, gal nusprendė (A. B.), kad A. T. sudavė E. K., nes jis buvo šalia, galbūt, tą pačią dieną E. K. pasakė. Viskas buvo prieš metus, neprisimena daug ko. Gal E. K. parodymai yra tikslesni. Iš niekur negalėjo sužinoti, kad A. T. sudavė E. K.. E. K. nematė, kas jam sudavė. Su R. S. apie šį įvykį nėra kalbėję.
Liudytojas K. C. teismo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. vasaros gale, buvo kompanijoje Jašiūnų miestelyje, vėliau į tą vietą atvažiavo kita kompanija. Pamatęs, kad jau yra 2 val. nakties, nusprendė eiti namo, kompanija pasakė, kad eis kartu pasivaikščioti po Jašiūnus. Taip nutiko, kad pats ėjo kartu su R. S., ėjo link Jašiūnų ambulatorijos šiek tiek dešiniau, o kelkraščiu kaire puse ėjo kita grupė žmonių. Netoli ambulatorijos išgirdo pliaukštelėjimą, atsisukus į kairę E. K. jau buvo pritūpęs, šalia jo buvo iš kairės pusės A. B. su A. T., o iš dešinės R., visi ten buvo vienoje krūvoje, tikslaus išsidėstymo neprisimena, tada priėjo jie priėjo prie jo paklausti gal reikia kokios pagalbos. Priėjus D. P. pradėjo kažko intensyviai ieškoti kuprinėje, tuo metu nieko nesakė, tada R. S. jam sudavė smūgį, mano todėl, kad D. P. bandys gintis prieš jį, pats negalvojo, jog yra pavojus. Tuomet pats pasakė, jog reikia namo ir nuėjo namo. Kas trenkė E. K. buvo įvairių kalbų. R. S. E. K. suduoti negalėjo, kadangi ėjo šalia jo (liudytojo).
Ikiteisminio tyrimo metu supažindintas su pranešimu apie įtarimą (t. 1, b. l. 173-174) ir apklaustas įtariamuoju R. S. parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 28 d. buvo kompanijoje su D. P., kartu su D. P. buvo ir jo (R. S.) klasiokai A. B. ir R. Z., su jais kartu buvo ir dar L. Č. ir E. K., taip jie su D. P. ir jo kompanija susitiko Jašiūnų pavėsinėje, pats atėjo su A. T., neneigs jog vartojo alkoholį, ten beveik visi jie gėrė alų, kas tiksliai gėrė, nežino, pats išgėrė kelis butelius po 0,5 litro talpos, neblaivus nebuvo, išgėręs jautėsi, bet aplinkoje orientavosi. Apie 00.30 val. visi ėjo Saulėtoji gatve link degalinės, ten pats ir sudavė D. P. vieną kartą kumščiu į nosį, aišku negalvojo, kad nuo vieno smūgio galėjo jam sulaužyti tą nosį, bet jau atsitiko kaip atsitiko, po smūgio D. P. iš karto nuėjo namo. Jautėsi kaltu ir iš karto sekančią dieną jam į messengerį rašė, kad jo atsiprašo, kodėl taip pasielgė ir pats paaiškinti negali, tiesiog nežino, savęs nepateisina, žino, kad pasielgė blogai. Labai gailisi taip pasielgęs, noriu, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, ligonių kasai ieškinį sumokės savaitės eigoje, o dėl D. P. pareikšto ieškinio dydžio nelabai sutinka, mano, suma yra tikrai per didėlė, susimokėti tiek nesugebės, nes pats šiuo metu nedirba, o mokosi, pajamų neturi, D. P. sumokėti galėtų 1 500 eurų, kuriuos yra sutaupęs ir uždirbęs per vasarą. Nori D. P. atsiprašyti ir pasiūlyti tik šią sumą, kitaip eis į teismą, nes šiuo metu tikrai tokių pinigų neturi (b. l. 175-177).
Ikiteisminio tyrimo papildomai apklaustas įtariamuoju R. S. parodė, kad nori papildyti savo ankstesnius parodymus ir paliudyti dėl E. K., E. K. nesudavė, kas sužalojo E. K., nežino ir nematė, nematė ir kraujo ant jo antakio, kai sudavė D. P., jie visi ir nuėjo link savo namų, taip jie ir išsiskirstė, pats E. K. nemušė. Taip D. P. sudavė viešoje vietoje, t. y. gatvėje prie kitų žmonių, t. y. jų kompanijos su kuria buvo, bet pašalinių asmenų tuo laiku jau nebuvo, nes buvo nakties metas. Kaip sakė, dėl sudavimo D. P. labai gailisi, sutinka, kad galimai tokiu savo netinkamu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį (t. 1, b. l. 178-179).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis D. P. parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 27 d. nuo 20.00 val. iki 23 val. kartu su savo draugais, tai yra su E. K., (duomenys neskelbtini), gyventoju, L. Č., A. B., (duomenys neskelbtini) gyventojais, buvo miške pavėsinėje prie Jašiūnų miestelio, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 22.00 val. prie jų priėjo kita 6 vnt. žmonių kompanija, tarp kurių buvo R. S., (duomenys neskelbtini) gyventojas, kitus vaikinus pažįsta tik iš matymo, žino, kad jie (duomenys neskelbtini) gyventojai. Jie prisidėjo prie jų ir jie kartu šnekėjo ir vartojo alų. Apie 23.00 val. visi kartu nusprendė pavaikščioti po Jašiūnų mstl. 2021 m. rugpjūčio 28 d. apie 00.30 val. einant kartu Saulėtoji g., apie 20 metrų atstumu nuo Jašiūnų ambulatorijos ant šaligatvio pastebėjo E. K. su prakirstu antakiu. Kartu su A. B. priėjo prie E. K., padėjo jam atsistoti. Po to pats pradėjo rinkti savo kuprinę, nes buvo paėmęs iš kuprinės vandens, o E. K. kartu su A. B. nuėjo į priekį link M. Balinskio dvaro. Kai E. K. ir A. B. buvo nuo jo apie 20 metrų atstumu, iš galo prie jo priėjo, kaip vėliau sužinojo R. S., kuris kumščiu sudavė jam į nosį. Pajuto šoką, skausmą, keletą sekundžių nesiorientavo aplinkoje, iš nosies bėgo kraujas. Per 10 sekundžių atsigavo ir pradėjo bėgti link savo namų. Pats asmeniškai nematė būtent kas sudavė jam kumščiu į nosį, tačiau nuo A. B. bei nuo R. Z., (duomenys neskelbtini) gyventojų, sužinojo, kad būtent R. S. jam trenkė ir sulaužė nosį. Atbėgus namo iš karto paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė dėl įvykio. Per 20 minučių atvyko greitoji pagalba, nustatė, kad yra sulaužyta nosis bei jį nuvežė į Lazdynų universitetinę ligoninę, kur taip pat buvo konstatuotas nosies lūžimas. Taip pat nori papildyti, kad vaikinai, kurie buvo kartu su R. S. kompanijoje, kurie jam yra pažįstami tik iš matymo taip pat matė kaip R. S. jam sudavė kumščiu (t. 1, b. l. 23-25).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis D. P. parodė, kad apie 15.00 val. pas jį namo į svečius atėjo mano draugas V. R. (V. R.), kuris yra jo kaimynas, gyvena (duomenys neskelbtini). Būnant pas jį svečiuose V. R. susirašinėjo SMS žinutėmis su R. S., ar jam išsiuntė balso pranešimą, nežino. R. S. V. R. parašė SMS žinutę, kad nori jo (D. P.) atsiprašyti už tai, kad jam sulaužė nosį. Tai pat R. S. V. R. parašė SMS žinutę, kurioje paprašė, kad V. R. jį (D. P.) įtikintų, kad jis atleistų R. S.. Nori pasakyti, kad jam sudavė ir sulaužė nosį būtent R. S., nes tuo metu jis buvo šalia iš dešinės pusės ir smūgį gavo būtent iš jo pusės, kitų žmonių iš dešinės pusės nebuvo. Tai pat nori pasakyti, kad SMS žinutės R. S. jam (D. P.) nerašė, o kaip minėjo rašė V. R., kur R. S. faktiškai prisipažino savo kaltę (t. 1, b. l. 27-28).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis D. P. parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 27 d. apie 19 val., buvo su savo draugais pavėsinėje esančioje Jašiūnų miestelyje, tikslaus adreso nežino, pavėsinė yra miške. Su juo buvo A. B., R. Z., E. K., L. Č., sėdėjo tyliai ramiai sau bendravo, vartojo alkoholinius gėrimus, pats gėrė alų, išgėrė apie 2 litrus alaus. Apie 22.00 val. prie jų į tą pačią pavėsinę atėjo ir prie jų prisijungė R. S. su savo draugų kompanija, iš tos kompanijos ir pažinojo tik R. S. ir A. T. (ne su vienu iš jų nėra draugai, bet juos matęs ir žino, kas jie tokie yra). Kurį laiką dar pasėdėjo visi, viskas buvo gerai, nusprendė eiti pasivaikščioti ir visi, kiek jų tiksliai buvo net nežino, nuėjo link Jašiūnų dvaro, priėję prie Jašiūnų dvaro, keli asmenys nuo jų kompanijos atsijungė, likę nusprendė eiti iki degalinės, nuėjo tik keli asmenys, t. y. pats, R. S., A. B., E. K., R. Z., A. T., L. Č. (bet L. Č. ėjo iki savo namų pakeliui su jais, nes pakeliui (duomenys neskelbtini) yra jo namai, todėl jis nuėjo namo dar iki to kai jam (D. P.) sudavė). Visai kompanijai einant Saulėtoji gatve, tai buvo jau 2021 m. rugpjūčio 28 d. apie 00.30 val., pats ėjo kartu su A. B. ir R. Z., kiti visi išvardinti asmenys ėjo priekyje jų. Eidami pastebėjo, kad nuo tos kompanijos einančios priekyje ant šaligatvio pritūpė E. K. šalia jo stovėjo R. S., pats su A. B. pritūpė šalia E. K., padėjo nuo šaligatvio, pamatė, kad E. K. bėga kraujas ir yra praskeltas jo antakis, atsikėlęs E. K. su A. B., nusisuko ir nuėjo atgal link dvaro pusės iš kur ėjo (link dvaro, (duomenys neskelbtini) gyvena E. K.), pasakė, kad iki degalinės jau nebeis, pats liko toje vietoje kur buvo pritūpęs E. K., nes bandė surasti vandens savo su savimi turėtoje kuprinėje, todėl kažkurį laiką joje knaisiojosi, dėmesys buvo sukoncentruotas ties ta kuprine, kiek pamenu R. S. vis dar stovėjo šone ir tik atsisukęs eiti vytis draugų nei iš šio nei iš to gavo vieną smūgį rankos kumščiu į nosį iš R. S., pajuto labai stiprų skausmą, buvo šoko būsenoje, todėl iš karto pradėjo eiti link namų, eidamas pasivijo A. B. su E. K., jiems papasakojo, kad jį sumušė R. S., jam bėgo kraujas, todėl nusprendė eiti namo. Atėjęs namo, nuėjo į vonios kambarį apsiprausti, nes buvo daug kraujo, pastebėjo, kad nosis yra išburkusi, tada iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kviesdamas papasakojau kas atsitiko, todėl atvažiavo su greitąja medicinos pagalba ir policija. Kai atvažiavo policijos pareigūnai pats jau buvo greitosios pagalbos automobilyje, nes medikai pasakė, kad veš į Lazdynų ligoninę apžiūrai, atvykę pareigūnai paaiškino, kad dėl pareiškimo, jei norės jį rašyti galės kreiptis į policijos komisariatą kitą dieną, kai jį apžiūrės, taip ir padarė, pirmadienį parašė pareiškimą dėl tokių R. S. neteisėtų veiksmų. Dieną prieš pareiškimo rašymą, t. y. sekmadienį pats R. S. per messenger programėlę rašė jam, bandė atsiprašyti ir prašė, kad į policiją nesikreiptų, bet jam nieko neatrašė, ir matyt vėliau jis susipratęs, kad taip tik patvirtino, kad jis jam sudavė, pats jis ir ištrynė tas rašytas žinutes, todėl pridėti kaip įrodymo šito dabar negali. Po medicininės apžiūros, kai jį apžiūrėjo tą pačią dieną, t. y. 2021 m. rugpjūčio 28 d. jam pasakė, kad laukia nosies operacija, nes nosis yra iškreipta, operacija buvo suplanuota 2021 m. rugsėjo 6 d. dieną, nuvykus minėtą dieną, nosį pastatė į vietą, o 2021 m. rugsėjo 8 d. buvo užsirašęs pagal policijos pareigūnų išduotą užduotį vykti pas medicinos ekspertus, ir ten nuvažiavo jau po operacijos. Nori pasakyti, kad dėl vieno R. S. netinkamo smūgio patyrė tiek nereikalingo streso ir skausmo, todėl nori, kad R. S. atsakytų įstatymų nustatyta tvarka, taikytis su R. S. nesiruošia, noriu, kad jis atlygintų už patirtą fizinį skausmą, todėl civilinį ieškinį teiks, civilinį ieškinį pristatys dviejų savaičių bėgyje tyrėjai. A. B. šio metu yra išvažiavęs į (duomenys neskelbtini), kada grįš, nežino, bet ir kažko paliudyti jis nelabai galėtų, nes pačio smūgio sudavimo jis nematė, nes kaip sakė anksčiau, jis su E. K. buvo nuėję tolėliau nuo jo, kai jam sudavė (b. l. 30-32).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas papildomai nukentėjusysis E. K. parodė, kad R. S. pretenzijų neturi, taip jis sudavė vieną kartą kumščiu į dešinį antakį, tačiau pats į policiją nesikreipė, į medikus irgi nesikreipė, medicinos ekspertizei irgi nevažiavo, fizinis skausmas sukeltas nebuvo, todėl prašo vadovautis pirminiais parodymais, dėl D. P., kad jam sudavė būtent R. S., kaip minėjo irgi nematė, matė D. P., kai jis priėjo prie jo ir jam iš nosies bėgo kraujas, tik tiek, pačio sudavimo nematė. Kaip sakė, pretenzijų neturi niekam, kas buvo tas buvo, nenori šioje ikiteisminio tyrimo byloje būti pripažintas nukentėjusiuoju, nieko pasakyti neturi, nenori būti tampomas po policijos įstaigas, nes dirba ir jam sunku yra atsiprašyti iš darbo, be to nieko reikšmingo įvykiui ir parodyti neturi, sudavimo D. P. nematė, o pats nenukentėjo (b. l. 49-51).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. R. parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 21 d. apie 15.00 val. nuėjo pas savo draugą D. P. į svečius, kuris yra jo kaimynas, gyvena (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu su D. P., pastarasis pranešė, kad 2021 m. rugpjūčio 21 d. nakties metu adresu (duomenys neskelbtini), jį sumušė bendras pažįstamas R. S., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). D. P. sakė, kad tuo metu kai jis buvo susilenkęs, R. S. kumščiu jam sudavė į veido sritį, ko pasėkoje D. P. sulaužė nosį. Dėl kokių priežasčių D. P. buvo susilenkęs, bei kiek kartų R. S. jam sudavė, D. P. nepasakė. Būnant svečiuose pas D. P., R. S. išsiuntė balso pranešimą, tai yra pasakė, kad D. P. policijoje parašė jo atžvilgiu pareiškimą, dėl to, kad jis sumušė D. P.. R. S. parašė SMS žinutę, kad nori atsiprašyti D. P. už tai, kad jam sulaužė nosį. Apie tai pasakė D. P., kuris jam pasakė, kad jokio atsiprašymo nereikia, nes jo advokatas pasakė jam nekontaktuoti, bei nepalaikyti jokių ryšių su R. S.. Tai pat R. S. jam (V. R.) parašė SMS žinutę, kurioje paprašė, kad jis įtikintų D. P., kad jis atleistų R. S.. Daugiau dėl šio įvykio nieko neturi paaiškinti, nes įvykio metu kartu nebuvo, bei negali paaiškinti apie įvykio aplinkybės. Tai pat nori pasakyti, kad minėtos balso ir SMS žinutės neišsisaugojo savo telefone, pats ištrynė, nes vėliau pagalvojo, kad D. P. buvo uždrausta palaikyti ryšius su R. S., todėl nusprendė žinutes ištrinti iš savo telefono (t. 1, b. l. 62-64).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas L. Č. parodė, kad apie 2021 m. rugpjūčio 27 d. įvykius gali pasakyti, kad apie 19.00 val. su draugais, t. y. D. P., A. B., R. Z., E. K. buvo susirinkę pasisėdėti Jašiūnų miestelyje esančioje pavėsinėje, pavėsinė yra miške, tikslaus adreso nepasakys, nežino. Sėdėdami kai kurie iš jų vartojo alkoholinius gėrimus, pats alkoholio nevartojo. Apie 22.00 val. prie jų priėjo kita jaunuolių kompanija, tarp kurių buvo R. S., A. T. ir dar vienas, bet jo nepažįsta, nežino nei vardo nei pavardės. Jie atėję paklausė ar gali prie jų prisijungti, jie sutiko, todėl visa draugiška kompanija sėdėjo pavėsinėje. Matė, kaip R. S. geria alų, kiek jis išgėrė pasakyti negali, ant tiek jo nestebėjo. Vėliau kažkuris iš jų pasiūlė eiti pasivaikščioti link Jašiūnų Balinskio dvaro, taip visi draugiškai nuėjo link dvaro. Būdami prie dvaro kažkuris vėl gi iš jų, kas tiksliai dabar neatgamins, pasiūlė eiti link Jašiūnų miestelyje esančios degalinės ir vėl visa kompanija nuėjo link tos degalinės, (duomenys neskelbtini) yra jo namai, todėl priėjęs prie savo namų, nusprendė, kad daugiau eiti niekur nenori, atsisveikino su visais ir nuėjo namo, todėl kas vyko tarp D. P. ir R. S., paliudyti negali, nes kol buvo kartu viskas buvo gerai, jokių muštynių nebuvo. O kai jos jau įvyko, pats buvo savo namuose. Apie tai, kad R. S. sudavė D. P., sužinojo iš D. P. skambučio, kai maždaug po 15 minučių jis jam paskambino į mobilaus ryšio telefoną ir paprašė nuvežti jį į ligoninę, nes jam atseit R. S. sudavė vieną kartą kumščiu į nosį ir jam bėga kraujas, kurio jis negali sustabdyti, pasiūlė D. P., kad geriau būtų, jei jis iškviestų greitąją pagalbą ir apie įvykį praneštų policijai, ką D. P. ir padarė. Sekančią dieną D. P. rodė žinutes facebook paskyros messengeryje, kur D. P. rašė R. S. ir atsiprašinėjo D. P., žinutes matė ir skaitė, kur jos vėliau dingo, pasakyti negali. daugiau neturi ko pasakyti. A. B. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), kada grįš, nežino, nebendrauja (t. 1, b. l. 66-68).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. Z. parodė, kad R. S. buvo jo klasiokas, kartu mokėmės toje pačioje (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. D. P. yra geras pažįstamas, tą dieną jie buvo vienoje kompanijoje, t. y. 2021 m. rugpjūčio 27 d. buvo su D. P., A. B., L. Č., E. K. Jašiūnų miestelyje esančioje pavėsinėje, miško apsupty, ten tikslaus adreso kaip ir nėra, susitiko palydėti A. B. į (duomenys neskelbtini), nes jis po kelių dienų turėjo išskristi ten dirbti. Sėdėjo sau ramiai leido laiką, vartojo alkoholį, gėrė alų, tačiau išgėrė ne daug. Maždaug apie 22. 00 val. (bet tiksliai dabar negali pasakyti) prie jų prisijungė R. S. su savo draugų kompanija, jų nekvietė jie tiesiog irgi atėjo į pavėsinę, kadangi iš R. S. kompanijos pažinojo R. S., o jis ir pasiprašė kartu prisėsti, taip jie ir buvo toje pavėsinėje, dvi kompanijos susijungusios, viskas vėl gi buvo gerai, ir R. S. gėrė alų (kiek gėrė pasakyti negali). Tada kažkas iš jų gausios kompanijos pasiūlė eiti link Jašiūnų miestelyje esančio dvaro, ir visi draugiškai nuėjo ten, tada vėl gi kažkas pasiūlė eiti link Jašiūnų miestelyje esančios degalinės, taip ir nuėjo link jos, eidami (duomenys neskelbtini) gatve, priartėjo prie L. Č. namų, jis atsisveikino ir nuėjo namo, visi likę nuėjo toliau, eidami savaime kažkaip pasiskirstė grupelėmis, kas ėjo į priekį, kas ėjo paskui. Taip atsitiko, kad pats ėjau kartu su A. B., eidami kalbėjosi ir ištrūko į priekį, atitrūkę pastebėjo, kad likusieji yra daug nuo jų atsilikę, todėl nusisuko ir ėjo link jų atgal, priėję arčiau D. P., pastebėjo, kad visa kompanija tarp jų ir R. S. sustoję tiesiog stovi, o D. P. iš nosies bėga kraujas, D. P. pradėjo sakyti, kad viskas iki degalinės niekur neis, o eis link namų, tada A. B. pasakė, kad palydės D. P. iki namų ir jie nuėjo. Pats to metu liko vienas su R. S. kompanija ir neskubėdamas ėjau su jais link tos degalinės, kai ne už ilgo jį pasivijo A. B., ir jie nusprendė visgi atitrūkti nuo R. S. ir skirstytis po namus, toliau jie vakaro su R. S. kompanija neleido. Pačio suduoto smūgio nematė, nematė, kad R. S. suduotų D. P., nemačiau ir, kad E. K. suduota buvo, gana tamsu buvo jau, o ir kaip minėjo ėjo gerokai atitolęs nuo kompanijos. Kad R. S. suduoti galėjo tik taip gali pagalvoti, nes jis yra gana karšto būdo karštakošis kitaip sakant, bet liudyti, kad sudavė tikrai jis irgi negali imti ant savęs tokios atsakomybės, na, nes tikrai savo akimis jokio smūgio nematė, jau po visko sužinojo iš A. B., kad čia R. S. rankų darbas ir, kad D. P. parašė pareiškimą ant R. S. už tokius jo veiksmus, kas jį tiesiog mažai nustebino ir tiek (t. 1, b. l. 70-72).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. T. parodė, kad R. S. pažįsta gerai, jis yra jo draugas, D. P. pažįsta tik iš matymo. Apie 2021 m. rugpjūčio 28 d. dienos įvykius gali pasakyti tik tiek, kad tai buvo jau labai senai ir tos dienos įvykių neprisimena. Neprisimena, ar buvo net toje pavėsinėje tą dieną, todėl paliudyti šio fakto negali. Muštynes tarp D. P. ir R. S., t. y. dėl smūgio suduoto D. P. ir kad jam sulaužyta nosis nieko nežino, apie tai pirmą kartą girdi, savo akimis jokio smūgio ir jokio konflikto nematė. Neturi ko paliudyti. Toje pavėsinėje lankosi retai, nes ten nėra ko daryti, ji yra visa suniokota ir jau senokai (t. 1, b. l. 81-82).
Iš 2021 m. rugpjūčio 31 d. nukentėjusiojo D. P. protokolo – pareiškimo matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 28 d. apie 00.30 val. Saulėtoji g., Jašiūnų mstl., Šalčininkų r. jį sumušė R. S., (duomenys neskelbtini) gyventojas, kuris kumščiu vieną kartą sudavė jam į veidą, ko pasėkoje sulaužė jam nosį (t. 1, b. l. 16-17).
2021 m. rugpjūčio 28 d. 01.11 val. nukentėjusiajam D. P. nustatytas 1,46 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 83).
Iš 2021 m. rugpjūčio 27 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint D. P. veido sritį matosi nosies patinimas bei iškreipimas (t. 1, b. l. 85-87).
2021 m. rugsėjo 9 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusysis D. P. pateikė stacionaro epikrizę (t. 1, b. l. 90-92).
Pagal 2021 m. rugsėjo 8 d. specialisto išvadą D. P. nustatytas nosikaulių lūžis, sužalojimas padarytas prieš atvykstant į gydymo įstaigą, 2021 m. rugsėjo 6 d. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, tikėtina suduodant smūgį. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 93-95).
2021 m. rugsėjo 21 d. Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti vaizdo ir garso įrašai iš Body Camera (t. 1, b. l. 122-126).
2021 m. spalio 5 d. Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas garso įrašas iš bendrojo pagalbos centro (t. 1, b. l. 130-133).
2021 m. lapkričio 17 d. su nukentėjusiuoju D. P. atliktas parodymų patikrinimas vietoje (t. 1, b. l. 136-146).
BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už viešos tvarkos pažeidimą. Už tai atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai, be to, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo padarymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-146-511/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020).
Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012). Antai, smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020).
Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiškų paskatų. Šio straipsnio dispozicijoje nurodytos chuliganiškos paskatos nustatomos tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-506/2013, 2K-118-489/2020 ir kt.).
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio prasme viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-796/2007, 2K-122/2008, 2K-159/2009, 2K-488/2012, 2K-367/2012, 2K-27/2013 ir kt.). Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį (jo mušimas) viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012).
Teismų praktikoje pažymima, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (kasacinė nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Tačiau dėl padarinių kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-124-719/2022).
Iš byloje įrodymais pripažintų duomenų matyti, kad kaltinamajame akte nurodytos ir kaltinamajam inkriminuojamos faktinės aplinkybės dėl nukentėjusiojo D. P. sužalojimo ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos teisingai. Viešosios tvarkos sutrikdymo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų aplinkybės nustatytos remiantis teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis, taip pat ir kaltinamojo parodymais.
Kaltinamasis tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu iš esmės neneigė sudavęs smūgį nukentėjusiajam D. P., taigi, kaltinamasis iš esmės prisipažino sukėlęs nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, be to, šias aplinkybes patvirtino ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas nukentėjusysis D. P., kuris nurodė, kad dėjosi kuprinę ir gavo smūgį iš dešinės į nosį, kai buvo suduotas smūgis, nesiorientavo kokias 10 sekundžių, buvo šokas, nutirpo visas veidas, apsisuko galva, išsigando, kas jam sudavė, nežino, smūgis buvo netikėtas, tačiau matė, kad R. S. buvo iš dešinės, nuspėjo, kad sudavė R. S., bet išsiaiškino kitą dieną, kai anksti ryte gavo R. S. žinutę, kad atsiprašo, iš visų girdėjo, kad sudavė R. S.. Teismas vertina, kad nukentėjusiosios parodymai proceso metu buvo nuoseklūs, jie patvirtinti ir kitais įrodymais: liudytojas K. C. teismo posėdžio metu parodė, kad matė kaip R. S. be jokių priežasčių sudavė D. P. vieną smūgį. Tai, kad nukentėjusysis D. P. iš karto po įvykio nurodė, kad jam sudavė R. S., nurodė ir liudytojas A. B.. Be to, teismo posėdžio metu liudytojas R. Z. parodė, kad nematė, kaip R. S. sudavė D. P., bet suprato, kad jis trenkė, nes jis buvo prie jo. Šių asmenų parodymai yra nuoseklūs, atitinkantys jų nurodytas ir nustatytas įvykio metu aplinkybes, todėl teismas neturi pagrindo netikėti tiek nukentėjusiojo, tiek nurodytų liudytojų parodymais, nes jie buvo išsamūs ir nuoseklūs viso proceso metu, be to, minėta, jų neneigia ir pats kaltinamasis R. S. teisminio nagrinėjimo metu pripažinęs, kad be jokios priežasties sudavė smūgį D. P. manydamas, kad jis rausiasi rankinėje ketindamas ištraukti dujų balionėlį. Be to, kaltinamojo kaltę įrodo ir kiti byloje esantys įrodymai – 2021 m. rugpjūčio 28 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrint D. P. veido sritį matosi nosies patinimas bei iškreipimas (t. 1, b. l. 85-87), o pagal 2021 m. rugsėjo 8 d. specialisto išvadą D. P. nustatytas nosikaulių lūžis, sužalojimas padarytas prieš atvykstant į gydymo įstaigą, 2021 m. rugsėjo 6 d., sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, tikėtina suduodant smūgį, sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (t. 1, b. l. 93-95).
Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. S. elementariai ignoravo žmonių bendravimo taisykles, nesigilino į tai, kodėl D. P. rausiasi rankinėje, o tiesiog ciniškai sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam. Tokie R. S. veiksmai be jokios priežasties suduodant smūgį D. P. pripažįstami įžūliais, moralės požiūriu nepriimtinais ir šokiruojančiais aplinkinius. O, atsižvelgus į tai, kad šie veiksmai buvo atlikti tokioje vietoje, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu buvo ir kitų asmenų (E. K., A. T., A. B., R. Z., K. C.), patekimas į šią vietą nėra ribojamas, į ją gali patekti bet kuris asmuo, konstatuotina, kad nusikalstamą veiką R. S. padarė viešoje vietoje, dėl jo atliktų veiksmų neabejotinai buvo šokiruoti aplinkiniai asmenys, jie buvo priversti atsitraukti nuo įprastos veiklos, todėl konstatuotinas ir visuomenės rimties sutrikdymas.
Pažymėtina, kad R. S. padarydamas BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis), t. y. jis suvokė, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, turėjo galimybę numatyti, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir, nors padarinių nesukonkretino, tačiau turėjo galimybę numatyti, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, t. y. kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta.
Apibendrinęs išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad R. S. elgėsi įžūliai, jo įžūlus elgesys pasireiškė tuo, kad jis be jokios priežasties tyčia kumščiu sudavė D. P. vieną smūgį į nosį ir tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes dėl kaltinamojo veiksmų suduodant smūgius nukentėjusiajam viešoje vietoje, tai matė liudytojai E. K., A. T., A. B., R. Z., dėl tokių kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdytas liudytojų poilsis, buvo kviesta policija, todėl R. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.
Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo suduoto smūgio nukentėjusiajam D. P. padarytas nosikaulių lūžis vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, įvertinus teismo išdėstytus motyvus dėl ciniško R. S. elgesio, jo veiksmai kvalifikuotini ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nes jis smūgį D. P. sudavė be jokios pagrįstos priežasties, matant kitiems žmonėms, t. y. iš chuliganiškų paskatų.
Taigi šalintinos iš kaltinimo aplinkybes, dėl nukentėjusiojo E. K. (E. K.) sužalojimo ir nustatyta kaltė pasireiškia tuo, kad R. S. 2021 m. rugpjūčio 28 d. apie 00 val. 30 min., viešoje vietoje, Saulėtoji gatvėje, Jašiūnų mstl., Šalčininkų r., kitų asmenų akivaizdoje, tyčia iš chuliganiškų paskatų sudavė kumščiu D. P. – 1 (vieną) kartą į veido sritį (nosį), tuo nukentėjusiajam D. P. padarydamas nosikaulių lūžį, t. y., nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, taip pat jis, 2021 m. rugpjūčio 28 d. apie 00 val. 30 min., viešoje vietoje, Saulėtoji gatvėje, Jašiūnų mstl., Šalčininkų r., tyčia iš chuliganiškų paskatų sudavė kumščiu D. P. – 1 (vieną) kartą į veido sritį (nosį), tuo nukentėjusiajam D. P. padarydamas nosikaulių lūžį, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
Kaltinamasis neigė vartojęs smurtą E. K. atžvilgiu, apklausti liudytojai E. K., A. B., R. Z., nematė, kas sudavė smūgį E. K., liudytojas K. C. teismo posėdžio metu nurodė, kad smūgį E. K. sudavė ne R. S., kadangi šis ėjo šalia jo (K. C.), kai kažkas sudavė smūgį E. K.. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinimo šalinamos aplinkybės, kad kaltinamasis sudavė smūgį nukentėjusiajam E. K..
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamojo R. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas. Teismas nustatė kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skiriant kaltinamajam R. S. bausmę, atsižvelgiama ir į tai, kad jis padarė dvi nusikalstamas veiką, kurias įstatymas priskiria prie nesunkių ir apysunkių nusikaltimų, anksčiau teistas, tame tarpe ir už smurtines veikas (t. 1, b. l. 148-149, 150-160), baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 164-166), nevedęs. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, bausmės tikslai bus įgyvendinti R. S. už BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą paskyrus laisvės atėmimo bausmę, nustatant mažesnį, už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto, padarymą paskyrus šio straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taip pat nustatyta viena baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas, teistumai išnykę, į tai, kad nukentėjusiojo atsiprašė, tačiau nukentėjusiajam padarytos žalos neatlygino, į tai, kad administracine tvarka kaltinamasis baustas, nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia, yra registruotas. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir įgyvendinta bausmės paskirtis už BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytų nusikaltimų padarymą nustatant R. S. trumpesnį, negu numatytą BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Teismo vertinimu, įvertinus R. S. asmenybę ir jo padarytus nusikaltimus apibūdinančias aplinkybes, būtent laisvės atėmimo bausmės ir tik tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežtos bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė turi būti bendrinama su 2021 m. lapkričio 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta subendrinta bausme – 60 parų arešto bausme.
Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnyje, R. S. padarytos viena veika (veikimu) tuo pačiu laiku, konstatuotina idealioji šių nusikaltimų sutaptis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2010, 2K-361/2011, 2K-37/2011, 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2K-345-507/2015, 2A-7-4-699/2015), bei tai, kad BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikaltimą numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki 5 metų, o už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatytos kelios alternatyvios bausmės - viešieji darbai, arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, taigi BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta nusikalstama veika žymiai skiriasi pagal pavojingumą nuo BK 284 straipsnyje numatytos bausmės, todėl bausmės, skirtos už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu – apėmimo būdu.
BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 2 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).
Taigi BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be šiame straipsnyje nustatytų formalių pagrindų, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kartu pažymėtina tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų 2017 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-648/2017).
Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų; iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2016, 2K-171/2019, 2K-306/2019 ir kt.). Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai.
Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo nusikalstamų veikų pobūdį ir padarymo aplinkybes, tai, kad kaltinamasis dėl nusikalstamų veikų padarymo prisipažino, yra jauno amžiaus, taip pat atsižvelgęs į tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant pozityvių jo pokyčių, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir kaltinamojo elgesys bus tinkamai koreguojamas taikant BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir dvejiems metams atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą be intensyvios priežiūros bei skiriant atitinkamus įpareigojimus, kurie padės daryti teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Aptarta duomenų visuma patvirtina, jog realus laisvės atėmimas analizuojamu atveju nėra būtinas resocializacijai vykdyti.
Nukentėjusysis D. P. pareiškė civilinį ieškinį, kurį teismo posėdžio metu patikslino ir prašo iš kaltinamojo priteisti 4 628,02 Eur turtinę žalą ir 4 000 Eur neturtinę žalą jo naudai. Ieškinyje ir teismo posėdyje nukentėjusysis nurodė, jog dėl kaltinamojo veiksmų jam buvo padarytas nosies sužalojimas, kuriam buvo reikalingas operacinis gydymas, patirtas gydymas jam sukėlė didelį fizinį skausmą, jis patyrė baimę dėl savo gyvybės, diskomfortą ir stiprius vidinius dvasinius išgyvenimus, šiuo metu pastoviai galvoja dėl įvykusių pasekmių ir kaip jos atsilieps to tolimesnei sveikatai, taip pat nurodė, kad dėl padaryto nosies sužalojimo reikalainga pakartotinė atvira nosies plastika, kurios kaina – 4 500 Eur, be to, už gydytojo specialisto konsultaciją sumokėjo 60 Eur, tos pačios dienos kelionė pas specialistą kainavo 61,67 Eur, taip pat 2021 m. lapkričio 17 d. buvo kviečiamas dalyvauti parodymų patikrinime vietoje, todėl kelionė nuosavu transportu kainavo 66,35 Eur.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo arba, kai žala padaryta asmens sveikatai. Remiantis CK 6.250 straipsniu neturtinė žala yra suvokiama kaip asmeninė žala, priklausanti nuo paties asmens išgyventų emocijų. Tai yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos dydžio pinigine išraiška tiksliai nustatyti neįmanoma ir todėl neįmanomas visiško bei objektyvaus žalos atlyginimo principo įgyvendinimas. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (sąrašas nėra baigtinis), į kuriuos teismas atsižvelgia: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamoms bylos aplinkybėms bei vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams, žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi. Teismas pažymi, kad įstatymas suteikia galimybę nukentėjusiajam pačiam savarankiškai nustatyti atlyginimo už padarytą žalą dydį, tačiau tai neturi tapti būdu nukentėjusiajam pasipelnyti.
Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam kaltinamojo tyčiniais veiksmais padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusysis turės kreiptis į medikus dėl nosies operacijos. Teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl įvykdyto nusikaltimo, jautė skausmą, nepatogumus, todėl įvertinus tiek nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį, tiek jo patirtus išgyvenimus, patirtą fizinį skausmą, kaltinamojo atliktus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu (suduotas vienas smūgis kumščiu). Atitinkamai, atsižvelgiant į nurodytas nusikalstamos veikos aplinkybes, tai, jog nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau nukentėjusysis neprarado darbingumo, taip pat kaltinamojo socialinę ir turtinę padėtį, jauną amžių konstatuotina, jog neturtinės žalos atlyginimas mažintinas iki 3 000 Eur. Tai atitinka suformuotai analogiško pobūdžio bylose, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams (2020 m. birželio 16 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-139-316/2020).
Nukentėjusysis taip pat prašo priteisti 4 500 Eur turtinę žalą, kurią sudaro būsimos nosies operacijos išlaidos, pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Teismui pateiktas 2022 m. kovo 4 d. uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) raštas, iš kurio matyti, kad tikslinga pakartotina atvira nosies plastika, kurios kaina – 4 500 Eur. Teismas pažymi, jog CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. Piniginės žalos išraiška yra nuostoliai. Iš teismui pateiktų įrodymų ir paaiškinimų matyti, kad iki šiol nukentėjusysis patyrė 60 Eur išlaidas už gydytojo konsultaciją, tos pačios dienos kelionė pas specialistą kainavo 61,67 Eur. Taigi sprendžiamas klausimas dėl būsimos žalos atlyginimo. Pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir priteisti konkrečią pinigų sumą. Įvertinus tai, kad nukentėjusiajai reikės daryti atvirą nosies operaciją, gydytojo plastikos chirurgo pateiktas paskaičiavimas už nosies operaciją yra pagrįstas, todėl nurodyta kaina realiai tikėtina ir protinga, prašomos priteisti būsimos žalos – 4 500 Eur, kurios atsiradimo tikimybė yra reali ir akivaizdi, dydis yra pagrįstas ir jis priteistinas iš kaltinamojo, taip pat iš kaltinamojo priteisiama ir 60 Eur išlaidos už gydytojo konsultaciją bei 61,67 Eur už kelionę pas specialistą. Pažymėtina, kad, nors iš Ligonių kasų plastinė operacija nėra kompensuojama, o gali būti kompensuojama tik privalomoji operacija užtikrinanti pagrindines kvėpavimo takų funkcijas, tačiau nukentėjusysis pageidauja atlikti privalomąją nosies operaciją ir plastinę operaciją vienu metu, nes žino, jog tai yra labai skausminga procedūra, todėl nurodyta privačios įstaigos specialistų kaina – 4 500 yra adekvati. Be to, būtinybė atlikti operaciją kilo ne dėl nukentėjusiojo veiksmų, o buvo nulemti kaltinamojo nusikaltimo, todėl nukentėjusiojo teisė pasirinkti gydymo įstaigą laikytina proporcinga priemone. Analogiškos praktikos laikomasi ir aukštesniųjų teismų praktikoje (2020 m. birželio 16 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-139-316/2020, 2019 m. vasario 4 d. Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-97-810/2019, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-184-935/2022).
Teismas skiria papildomą pareigą per 12 (dvylikos) mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti ne mažiau kaip ½ (vieną antrąją) nusikalstama veika D. P. padarytos 4 621,67 Eur (keturių tūkstančių šešių šimtų dvidešimt vieno euro ir 67 ct) turtinės ir 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) neturtinės žalos dalį. Teismo vertinimu atsižvelgiant į kaltinamojo jauną amžių, į tai, kad yra darbingas sveikas vyras, į situaciją darbo rinkoje, toks įpareigojimas yra proporcingas ir realiai įgyvendinamas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 103 straipsnio 1 punktą, 104 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 524 patvirtinto „Liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokėtinų sumų dydžio nustatymo ir apmokėjimo baudžiamajame procese ir administracinių teisės pažeidimų teisenoje tvarkos aprašo“ (toliau – aprašas) 2 punktą proceso išlaidos, kurias sudaro kelionės į iškvietimo vietą ir atgal išlaidos, nukentėjusiajam turi būti atlyginamos iš atitinkamos institucijos lėšų. Taigi kelionės išlaidų atlyginimo nukentėjusiajam klausimas sprendžiamas ne procesiniais dokumentais, kuriais išsprendžiama baudžiamoji byla, o pateikus atitinkamus dokumentus už šį darbą atsakingam institucijos darbuotojui.
Pagal aprašo 10 punktą apraše nustatytos sumos mokamos iš institucijoms pagal sąmatą skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams jas išmoka ikiteisminį tyrimą atliekanti ikiteisminio tyrimo įstaiga arba prokuratūra, teisminio nagrinėjimo metu – teismas, o administracinių nusižengimų teisenoje – institucija, nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylą.
Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad nukentėjusysis dėl ikiteisminio tyrimo metu patirtų kelionės išlaidų, prašomų priteisti civiliniu ieškiniu, turėjo kreiptis ikiteisminio tyrimo metu į ikiteisminio tyrimo įstaigą. Be to, nukentėjusysis yra atstovaujamas profesionalaus teisininko, todėl jis turėjo pareigą tinkamai informuoti nukentėjusįjį, kokios formos ir kokius konkrečiai dokumentus nukentėjusysis turi pateikti atitinkamai institucijai, kad nukentėjusiajam būtų atlygintos patirtos kelionės išlaidos (2020 m. gruodžio 23 d. Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-913-594/2020), todėl šioje dalyje reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo atmetamas. Teismas atkreipia dėmesį, kad reikalavimams dėl kelionės išlaidų atlyginimo senatis nėra taikoma.
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl kaltinamojo R. S. nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje prašoma priteisti iš kaltinamojo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui padarytą 339,32 euro žalą dėl nukentėjusiojo gydymo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamojo R. S. tyčiniai smurtiniai veiksmai buvo būtina nukentėjusiojo D. P. sužalojimų kilimo sąlyga. Gydymo išlaidų nebūtų buvę, jei kaltinamasis nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų – nebūtų smurtavęs prieš nukentėjusįjį. Todėl kaltinamasis yra visiškai atsakingas už tai, kad nukentėjusiajam teko suteikti gydymo paslaugas. Civilinio ieškovo pateiktas 2021 m. rugsėjo 22 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašas patvirtina, kad nukentėjusiajam gydymo paslaugos 2021 m. rugpjūčio 28 d., 2021 m. rugpjūčio 31 d., 2021 m. rugsėjo 1 d., 2021 m. rugsėjo 6 d. – 2021 m. rugsėjo 7 d. buvo suteiktos Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, gydymas buvo apmokėtas iš PSDF lėšų, ir gydymo paslaugos, suteiktos nukentėjusiajam, kainavo 339,32 euro. Nagrinėjamu atveju civilinis ieškovas, kaip PSDF vykdytojas ir naudotojas, atlygino už kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą iš PSDF biudžeto lėšų, o už žalos padarymą yra visiškai atsakingas kaltinamasis. Byloje nėra duomenų, kad padarytą žalą kaltinamasis būtų atlyginęs. Taigi, civilinis ieškovas pagrįstai reikalauja iš kaltinamojo atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą, todėl padaryta žala visa apimtimi priteistina iš kaltinamojo R. S. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – tris CD laikmenas, yra pagrindas palikti saugoti prie bylos medžiagos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 299 straipsniais, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-308 straipsniais,
nusprendžia:
R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti R. S. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį 2021 m. lapkričio 30 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės, prilyginant vieną arešto parą vienai laisvės atėmimo dienai, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – 2 metus 1 mėnesį laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ir 5 dalimis R. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams netaikant intensyvios priežiūros ir paskirti jam įpareigojimus būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, tęsti darbą ir dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš kaltinamojo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 4 621,67 Eur (keturių tūkstančių šešių šimtų dvidešimt vieno euro ir 67 ct) turtinę žalą ir 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) neturtinę žalą, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 339,32 Eur (trijų šimtų trisdešimt devynių eurų ir 32 ct) žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (339,32 Eur) nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Teismas skiria papildomą pareigą per 12 (dvylikos) mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti ne mažiau kaip ½ (vieną antrąją) nusikalstama veika D. P. padarytos 4 621,67 Eur (keturių tūkstančių šešių šimtų dvidešimt vieno euro ir 67 ct) turtinės ir 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) neturtinės žalos dalį.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Tris CD laikmenas palikti saugoti prie bylos medžiagos.
Išaiškinti nuteistajam, kad pagal BK 75 straipsnio 5 dalį bausmės vykdymo atidėjimo tvarka ir sąlygos numatytos Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme. Išaiškinti nuteistajam, jog:
1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, jeigu jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įvykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, nepadarys Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų pažeidimų, kai sueis bausmės vykdymo atidėjimo terminas, bus laikomas atlikęs bausmę;
2) vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdys baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu šį laiką gali pratęsti;
3) vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, tačiau padarys kitus teisės pažeidimus, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus bus taikytos administracinės nuobaudos, arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų.
4) vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų arba ir po papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdys ar padarys teisės pažeidimą, už kurį jam būtų taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priimtų sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir nuteistasis turės įvykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.