Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M.A.H.I. gynėjo advokato apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo M.A.H.I.buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu keturiems mėnesiams, įpareigojant per keturis mėnesius, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iš M.A.H.I. nukentėjusiajam A.A.W.A. priteista 3500 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 1000 Eur padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. M.A.H.I. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. rugpjūčio 27 d. apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam A.A.W.A. į veidą, padarydamas nukentėjusiajam A.A.W.A. 21-22 dantų trauminį netekimą su viršutinės lūpos žaizda, kuri yra sugijusi randu ir tai lėmė nukentėjusiojo nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais M.A.H.I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

7. Apeliaciniame skunde tvirtinama ir tai, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog M.A.H.I. vengė atvykti į teismą. Teismo šaukimas M.A.H.I. įteiktas nebuvo, taip pat kaltinamajam nebuvo sudarytos galimybės dalyvauti nagrinėjant bylą nuotoliniu būdu. Šiuo atveju nėra aišku, kodėl baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas padarė išvadą, jog M.A.H.I. turėjo galimybę domėtis bylos eiga, nors pats tinkamai neinformavo kaltinamojo apie teisiamąjį posėdį bei nesudarė galimybių kaltinamajam dalyvauti teisiamajame posėdyje nuotoliniu būdu.

9. Nuteistojo gynėjo įsitikinimu, faktus, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta skubotai bei neobjektyviai, patvirtina ir tai, jog nukentėjusiajam pasiūlius patikslinti pareikštą civilinį ieškinį, šis to nepadarė, apie reikalavimų dydį paaiškinti nieko negalėjo. Be to, baudžiamojoje byloje yra duomenų, jog nukentėjusysis A.A.W.A. dėl psichinės sveiktos sutrikimo buvo paguldytas į ligoninę. Vis tik baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas nesiėmė veiksmų tam, kad būtų nustatyta, ar nukentėjusysis yra veiksnus, ar galima remtis šio asmens parodymais kaip objektyviais ir patikimais, tiek grindžiant M.A.H.I. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio l dalyje, tiek ir sprendžiant klausimą dėl pareikšto civilinio ieškinio.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo M.A.H.I. gynėjo advokato apeliacinis skundas atmestinas.

12. BPK 246 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad baudžiamoji byla pirmosios instancijos teismo posėdyje nagrinėjama dalyvaujant kaltinamajam. Nagrinėti baudžiamąją bylą, kai nedalyvauja kaltinamasis, leidžiama tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti į teismą. Kaltinamojo, kuris negali atvykti į teismą, kuriame nagrinėjama byla, dalyvavimas teismo posėdyje gali būti užtikrinamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. Taigi baudžiamoji byla nedalyvaujant kaltinamajam gali būti nagrinėjama nustačius dvi būtinas sąlygas: 1) kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje; 2) jis vengia atvykti į teismą (taip pat ir dalyvauti teismo posėdyje naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones). Nagrinėjamu atveju nuteistojo gynėjas tikina, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo nagrinėti baudžiamosios bylos teisiamajame posėdyje nedalyvaujant M.A.H.I., nes tam nebuvo baudžiamojo proceso įstatyme numatytų būtinų sąlygų. Su tokia nuteistojo gynėjo advokato pozicija teisėjų kolegija sutikti neturi pagrindo.

13. Iš teisiamojo posėdžio, kuris vyko 2021 m. lapkričio 8 d., protokolo turinio matyti, kad M.A.H.I., jo gynėjo, prokurorės, nukentėjusiojo bei vertėjo dalyvavimas baudžiamosios bylos nagrinėjime buvo užtikrintas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis (t. 1, b. l. 116). Iš paminėto teisiamojo posėdžio garso bei vaizdo įrašo (t. 1, b. l. 117) matyti, kad, besibaigiant teisiamajam posėdžiui skirtam laikui, buvo nutarta padaryti pertrauką. Derinant kito teisiamojo posėdžio datą bei laiką, valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikiusi prokurorė pasiteiravo teismo, ar teisiamasis posėdis po pertraukos vėl vyks naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones. Teismas nurodė, kad teisiamasis posėdis vyks proceso dalyvių dalyvavimą jame užtikrinant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. Teisiamojo posėdžio pertrauką buvo nutarta daryti iki 2021 m. gruodžio 7 d. 14.30 val. Čia pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje dalyvavęs vertėjas, lietuvių kalbos nesuprantantiems proceso dalyviams, t. y. kaltinamajam bei nukentėjusiajam, išvertė teismo nurodytą informaciją. Taigi akivaizdu, kad nuteistasis M.A.H.I. kaip ir visi kiti proceso dalyviai buvo informuotas apie tai, kada bus tęsiamas baudžiamosios bylos nagrinėjimas, jis žinojo apie teisiamojo posėdžio datą bei laiką. Esant nustatytoms aplinkybėms, pakartotinai informuoti proceso dalyvius apie faktus, kurie jiems ir taip buvo žinomi, nebuvo pagrindo.

14. Iš baudžiamojoje byloje esančio teismo posėdžių sekretorės elektroninio laiško, siųsto 2021 m. gruodžio 3 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro Tyrimų skyriaus specialistei, prokurorei bei nuteistojo gynėjui, turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi priemonių tam, kad būtų užtikrintas proceso dalyvių dalyvavimas teisiamajame posėdyje naudojantis garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis (t. 1, b. l. 142). Iš baudžiamojoje byloje esančio Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro viršininko 2021 m. gruodžio 6 d. rašto, siųsto Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams, matyti, kad M.A.H.I. buvo pateikęs prašymą dėl savanoriško grįžimo į savo kilmės šalį, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. lapkričio 9 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys nekselbtini) grąžinti M.A.H.I. į užsienio valstybę, t. y. Iraką, įpareigojant jį savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, paminėtas užsienietis buvo grąžintas iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį (t. 1, b. l. 146-147). Taigi niekuo nepagrįstas nuteistojo gynėjo teiginys, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurie būtų leidę daryti išvadą, jog M.A.H.I. dar iki 2021 m. gruodžio 7 d. teisiamojo posėdžio buvo grąžintas į kilmės šalį ir iš tikrųjų nebuvo Lietuvos Respublikoje.

15. Iš Vilniaus apygardos teismui pateikto Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo dėl M.A.H.I. matyti, kad nuteistasis ne vėliau nei 2021 m. lapkričio 8 d. išreiškė pageidavimą savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį bei užpildė nustatytos formos prašymą. M.A.H.I. apie tai, kad jis ketina išreikšti ar išreiškė pageidavimą savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį bei užpildė nustatytos formos prašymą, baudžiamąją bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo jokiu pačiam nuteistajam patogiu būdu neinformavo, jokių savo kontaktinių duomenų, kuriais su juo būtu galima susisiekti, nenurodė. Čia pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu M.A.H.I. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Nuteistasis su ikiteisminio tyrimo pareigūnės 2021 m. rugsėjo 27 d. nutarimu, kuriuo buvo paskirta minėta kardomoji priemonė, buvo supažindintas dalyvaujant vertėjui. M.A.H.I. savo parašu patvirtino, kad įsipareigoja vykdyti nutarime nurodytus įsipareigojimus, taip pat ir pranešti apie ketinimus išvykti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), gauti leidimą išvykti į užsienį (t. 1, b. l. 62). Akivaizdu, kad paminėtos pareigos nuteistasis nevykdė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartų duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad M.A.H.I. iš tikrųjų vengė dalyvauti vykusiame procese (baudžiamosios bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme), savo veiksmais parodė aiškų atsisakymą dalyvauti baudžiamosios bylos nagrinėjime, išvykdamas iš Lietuvos Respublikos jis galėjo numatyti ir numatė, kad procesas gali vykti ir vyks be jo. Taip pat konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas po to, kai sužinojo apie nuteistojo išvykimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos, neturėjo jokių galimybių užtikrinti nuteistojo dalyvavimo teisiamajame posėdyje, kuris vyko 2021 m. gruodžio 7 d.

16. Nuteistojo gynėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo itin kritiškai vertinti nukentėjusiojo A.A.W.A. parodymus, nes baudžiamojoje byloje yra duomenų, iš kurių matyti, jog nukentėjusysis buvo paguldytas į ligoninę dėl psichinės sveikatos sutrikimo. Iš baudžiamojoje byloje esančio Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro Tyrimų skyriaus specialistės elektroninio laiško turinio iš tikrųjų matyti, kad nukentėjusysis A.A.W.A. 2021 m. lapkričio 29 d. buvo išvežtas ir paguldytas į ligoninę dėl psichinės sveikatos sutrikimo (t. 1, b. l. 140). Tuo pačiu baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis iš gydymo įstaigos buvo išleistas 2021 m. gruodžio 7 d. (t. 1, b. l. 144). Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti nukentėjusiojo gebėjimu dalyvauti 2021 m. gruodžio 7 d. teisiamajame posėdyje bei jo galimybėmis duoti paaiškinimus dėl bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių. Pažymėtina, kad nei vienam iš procese dalyvavusių asmenų nekilo abejonių dėl nukentėjusiojo psichinės sveikatos būklės, jo galimybių dalyvauti 2021 m. lapkričio 8 d. teisiamajame posėdyje. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi ne vien nukentėjusiojo parodymais, duotais teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, t. y. paties nuteistojo parodymais, duotais teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvadoje užfiksuotais duomenimis.

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad nukentėjusiajam A.A.W.A. nuteistojo nusikalstamais veiksmais buvo padaryti sužalojimai, t. y. 21-22 dantų trauminis netekimas su viršutinės lūpos žaizda, kuri yra sugijusi randu, vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiajam sužaloti dantys nėra atstatyti į pirminę padėtį, tuo pačiu jis už dantų gydymą nėra patyręs išlaidų. Vis tik pats nukentėjusysis pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad jis nori susitvarkyti dantis, tačiau neturi galimybės to padaryti, nes neturi pinigų (t. 1, b. l. 116, 151). Kita vertus, reikalauti žalos atlyginimo nukentėjusysis gali nepriklausomai nuo to, ar jis turėjo realių sveikatos atstatymo išlaidų, ir ar iš viso ketina šalinti nusikaltimu jam padarytą fizinę žalą. Pažymėtina, kad iš M.A.H.I. paaiškinimų pirmosios instancijos teisme matyti, jog jis nurodė, kad galėtų nukentėjusiajam atlyginti dalį žalos (t. 1, b. l. 115). Tokia nuteistojo pozicija rodo, kad žalos nukentėjusiajam padarymo faktą jis pripažino. Padarytos žalos faktas nėra ginčijamas ir apeliaciniame skunde.

18. CK 6.249 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis A.A.W.A. dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų, siekdamas pašalinti neigiamus padarytų sužalojimų padarinius, patirs išlaidų, t. y. realią turtinę žalą. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusiojo prašyta priteisti pinigų suma turtinei žalai atlyginti yra reali, nėra aiškiai per didelė, atitinkanti šiuo metu egzistuojančias odontologijos paslaugų Lietuvoje kainas, todėl šios žalos atlyginimas iš M.A.H.I. nukentėjusiajam buvo priteistas pagrįstai.

19. Atsižvelgus į visa, kas buvo aptarta anksčiau, naikinti ar keisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas savarankiškai taip pat nenustatė aplinkybių, kurios leistų naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį. Dėl šių priežasčių nuteistojo M.A.H.I. gynėjo apeliacinis skundas yra atmetamas.

20. Vilniaus apygardos teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl teisinės pagalbos išlaidų (2022 m. vasario 11 d., Nr. (12.32Mr) PT-1238). Pažymoje nurodyta, kad nuteistajam buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba baudžiamojoje byloje Nr. 1A-184-935/2022, todėl iš nuteistojo valstybės naudai priteistina 106,60 Eur suma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-374/2012, 2K-520-303/2015 ir kt.). BPK 312 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad tais atvejais, kai byla buvo nagrinėjama kaltinamajam nedalyvaujant, nuteistojo gynėjas gali paduoti apeliacinį skundą, jeigu nėra raštu išreikštos nuteistojo valios. Šiuo atveju nuteistojo gynėjas pasinaudojo paminėta įstatyme įtvirtinta teise, t. y. apeliacinį skundą padavė nuteistajam neišreiškus savo valios dėl skundo padavimo. Taigi net ir atmetus nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, išlaidų patirtų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą priteisimas iš nuteistojo, kuris nėra išreiškęs valios tokį skundą paduoti, nebūtų teisingas. Atsižvelgus į tai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo nėra tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M.A.H.I. gynėjo advokato apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskaičiuotų teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo M.A.H.I. nepriteisti.