Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-97-810/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-02-04
Bylos Nr.: 1A-97-810/2019
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-04617-2018-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Edita Dambrauskienė, Kęstutis Dargužis, Giedrius Endriukaitis
Nukentėjusysis: A. S.
Nuteistasis: M. J.
Advokatai: Kęstutis Gudynas, Vytautas Breimelis

Kategorijos

1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
2.1.15.1.2Neturtinė žala
2.1.15.3.3.1Civilinio ieškinio atmetimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
2.1.15.3.3.3Civilinio ieškinio palikimas nenagrinėtu (BPK 115 str. ir kt str.)
2.4.6.4.4Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)
2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-97-810/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04617-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.15.3.3.3; 2.4.6.4.4; 2.4.7 (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kęstučio Dargužio ir Giedriaus Endriukaičio,

sekretoriaujant Indrei Karpienei,dalyvaujant prokurorei Raimondai Jačiauskienei,nukentėjusiajam A. S.,nuteistajam M. J., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Gudynui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. S. ir nuteistojo M. J. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Nukentėjusiojo A. S. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš M. J. nukentėjusiojo A. S. naudai priteista 1 530,38 Eur turtinės žalos ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo už sugadintus akinius bei papildomą ortodontinį gydymą palikta nenagrinėta.

Teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir jos naudai iš M. J. priteista 895,84 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Iš M. J. nukentėjusiojo A. S. naudai priteista 1 100 Eur už advokato paslaugas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. J. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. sausio 27 d. apie 03.30 val., būdamas naktinio klubo "(duomenys neskelbtini)", esančio (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme, pasinaudodamas menkaverte priežastimi, vieną kartą rankos kumščiu smogė A. S. į dešinės pusės žandikaulio sritį, tuo padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dvigubu apatinio žandikaulio lūžimu.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti M. J. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

2.1. Teismas, mažindamas nukentėjusiojo prašomą priteisti neturtinę žalą, atsižvelgė į tai, jog nukentėjusysis nepateikė neginčijamų įrodymų, kad jam dėl M. J. neteisėtų veiksmų atsirado liekamieji reiškiniai, ateityje gali kilti neigiamų emocijų ar sveikatos sutrikdymų.

2.2. Sprendimą palikti nenagrinėta civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo – 2 940 Eur (žala, patirta dėl papildomo ortodontinio gydymo) ir 250 Eur (žala dėl sulaužytų akinių), apylinkės teismas motyvavo tuo, jog papildomo ortodontinio gydymo, kuris dar tik bus atliekamas, kainą nukentėjusysis grindė tik UAB „A“ pažyma, kuri nepatvirtina realiai patirtų nukentėjusiojo išlaidų, kadangi tai yra tik vienos iš medicinos įstaigų siūlymas, kuriuo gali pasinaudoti nukentėjusysis ir kuris ateityje gali būti koreguojamas, nustatant mažesnius ar didesnius įkainius. Tuo tarpu sulaužytų akinių vertę nukentėjusysis grindė UAB „B“ raštu bei išrašu iš internetinio puslapio, tačiau šie raštai negali būti vertinami kaip dokumentai, pagrindžiantys akinių įsigijimą, kadangi rašte nėra jokių UAB „B“ rekvizitų, nėra nurodyta, kada įsigyta prekė, nėra atsakingų darbuotojų parašų.

3. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis A. S. prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. nuosprendį pakeisti – papildomai jo naudai priteisti 3 190 Eur turtinės ir 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat prašo priteisti jo naudai išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.

Šalies argumentai

3.1. Skunde nurodoma, jog teismas neteisingai aiškino ir taikė baudžiamojo proceso įstatymo normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą, taip padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimą, sukliudžiusį teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Byloje esant pakankamai svarių įrodymų apie turtinės žalos patyrimo faktą ir jos dydį, teismas nepagrįstai pasinaudojo išimtine teise neišnagrinėti nukentėjusiojo civilinio ieškinio, net ir tą padaręs, nepripažino teisės į civilinio ieškinio patenkinimą ir nenurodė, kad likusi civilinio ieškinio dalis bus nagrinėjama civilinio proceso tvarka. Nukentėjusysis pažymi, jog nei nuteistasis, nei prokurorė priešingų įrodymų dėl UAB „A" pažymoje nurodytų gydymo paslaugų nereikalingumo ar per didelės jų kainos nepateikė, taigi nenuginčijo. Vien tas faktas, kad pagal UAB „A" pažymą jis dar nėra sumokėjęs visų už gydymą reikalingų pinigų ir kad jam dėl objektyvių priežasčių dar nėra suteiktos visos reikalingos gydymo paslaugos, niekaip negali reikšti, kad jis neturės išlaidų savo sveikatos atstatymui ir/ar, kad teismas negalėjo spręsti dėl jų pagrįstumo nuosprendžio priėmimo metu. Nukentėjusysis skunde mini Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį byloje Nr. 3K-3-299/2008, kurioje buvo konstatuota, kad žala gali būti pripažįstama ir būsimo turto remonto kaštai, jeigu remontas dar neatliktas, bei pripažinta, jog byloje pateikta lokalinė sąmata yra tinkamas rašytinis įrodymas padarytos žalos dydžiui nustatyti, ir teigia, jog ir šiuo atveju, UAB „A" pažyma yra tinkamas įrodymas, pagrindžiantis civilinį ieškinį, todėl nesant šią pažymą nuginčijusių įrodymų, teismas privalėjo ja vadovautis ir priteisti jo naudai pažymoje nurodytą 2 940 Eur sumą. Nukentėjusysis taip pat nurodo nesutinkantis, kad UAB „B“ pateikta pažyma nėra pakankamas įrodymas, ir pažymi, kad nuteistasis bei prokurorė akinių įsigijimo ir jų kainos fakto neginčijo, tik bandė įrodyti, kad užpuolimo metu jis buvo be akinių.

3.2. Ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą sumažinti prašomą priteisti neturtinę žalą bei tokio sprendimo motyvus, nukentėjusysis nurodo, jog, priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, kartu su civiliniu ieškiniu buvo pateikti visi būtini įrodymai, patvirtinantys, kad nukentėjusiajam atsirado liekamieji reiškiniai, kad ateityje dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų gali kilti neigiamų išgyvenimų, emocijų ar sveikatos sutrikdymų. Nukentėjusysis pažymi, kad jam buvo paskirtas stacionarus gydymas bei žandikaulio rekonstrukcinė operacija, gydymo metu buvo leidžiami vaistai, nors jis vaistų stengiasi nevartoti daugiau nei 10 metų, operacijos metu padarytas pjūvis ties pažande, o tai reiškia, kad šioje ypatingai ryškiai matomoje veido srityje išliks randas. Be to, jis nevisiškai valdo veido raumenis, žandikaulis buvo sutvirtintas metaline plokštele, dėl kurios pašalinimo bus sprendžiama ateityje. Nukentėjusysis nurodo, jog yra netekęs ir ateityje neteksiąs sveikų dantų, ką patvirtina UAB „C“ PVM sąskaita faktūra ir UAB „I. Z. odontologijos klinika“ pažyma, jog bus priverstas atlikti daugybę medicininių procedūrų, įskaitant ir chirurgines operacijas. Be to, nėra aišku ar pavyks stabilizuoti žandikaulio lūžio metu susiformavusį netaisyklingą sąkandį, kuris lemia būsimus galimus dantų gedimus, virškinimo sutrikimus ir, apskritai, visą bendrą organizmo mikroflorą. A. S. taip pat tvirtina, jog teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad žaizdų gijimo laikotarpiu jis jautė ir ausų skausmus, patyrė nedidelius klausos sutrikimus. Teismas nepasisakė dėl jo paaiškinimų, kad iki užpuolimo jis ypač rūpinosi savo sveikata ir į ją investavo ne tik nemažai lėšų, laiko, tačiau ir ryžosi atlikti skausmingas ir nemalonias procedūras. Teismas nevertino ir tų neginčijamai nustatytų faktų, kad jis po užpuolimo nuolat jautė ir iki šiol kartais jaučia didelį skausmą, patiria nepatogumus ir stipriai išgyvena dėl pakitusios veido išvaizdos. Be to, po patirto užpuolimo jis jaučiasi nesaugiai, patiria didelį nerimą, stresą – jam baisu vienam vaikščioti, kyla minčių, jog kažkas jį seka, ketina užpulti, jaučia suvaržymą lankytis masinio susibūrimo vietose, patiria depresiją, tapo apatiškas jį supančiai aplinkai, prarado norą vystyti socialinius ryšius, tapo uždaras, dėl ko netgi pradėjo lankytis pas psichoterapeutą. Teismas nevertino, kad nukentėjusiajam jau 34 metai, o jis šeimos dar nėra sukūręs, todėl išsivysčiusi baimė, apatiškumas ir pasitikėjimo žmonėmis praradimas, jam sudarys keblumus siekiant šio visiems žmonėms įprasto gyvenimo tikslo.

4. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. J. prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, priteisiant bylos duomenimis pagrįstas pinigų sumas.

4.1. Nuteistasis nurodo, jog skundžiamame nuosprendyje nėra pasisakyta kokiais motyvais remiantis nukentėjusiojo naudai priteista 1 530,38 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nuteistasis pažymi sutinkantis atlyginti nukentėjusiajam už vieno danties gydymą, kuris kainavo 171 Eur, už kremą dėl rando gydymo, kuris kainavo 27 Eur, išlaidas (duomenys neskelbtini) centro poliklinikoje, kurias sudaro 1,02 Eur, vaistų pirkimui turėtas 42,39 Eur išlaidas bei susidariusį 216,59 Eur skirtumą tarp Sodros išmokėtų pinigų ir nukentėjusiojo darbo užmokesčio. Dėl likusios priteistos 1 035 Eur sumos nuteistasis nurodo darantis prielaidą, jog buvo priteista nukentėjusiojo prašoma 1 035 Eur suma už nuo 2016 m. balandžio 11 d. atliktą ortodontinį gydymą. Nuteistasis nurodo suprantantis, kad nukentėjusiajam sulaužius žandikaulį jo ortodontinis gydymas buvo nutrauktas, tačiau byloje nėra duomenų, jog iki sužalojimo pasiekti ortodontinio gydymo rezultatai dėl traumos visiškai išnyko ir visą už gydymą sumokėtą pinigų sumą nukentėjusysis prarado. Todėl priteisiant iš jo nukentėjusiojo turėtas išlaidas dėl nuo 2016 m. vykusio ortodontinio gydymo, turėtų būti pateikti duomenys apie gydymo rezultatus iki sužalojimo ir šių rezultatų visišką išnykimą po jo. Taip pat M. J. nurodo manantis, kad civilinio ieškinio dalis dėl akinių sugadinimo turėjo būti atmesta, nustačius, jog sužalojimo metu nukentėjusysis akinių nedėvėjo, jų neturėjo ir kišenėje – buvo su kontaktiniais lęšiais. Nors dauguma liudytojų teigia matę nukentėjusįjį su akiniais, tačiau ikiteisminio tyrimo metu tokių aplinkybių pats nukentėjusysis nenurodė, kas leidžia pagrįstai abejoti jo ir jo draugų parodymais.

4.2. Ginčydamas priteistos neturtinės žalos dydį, nuteistasis nurodo, jog priteista 3 000 Eur suma yra per didelė, ji neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, kadangi tokio dydžio neturtinė žala priteisiama dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Nukentėjusysis bando įrodyti, jog patyrė didesnę žalą nei yra iš tikrųjų. Jis nurodo, kad iš karto po smūgio prarado sąmonę, nors tai neatitinka nustatytų aplinkybių, kadangi iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo įrašo matyti, jog greitąją medicinos pagalbą kvietę asmenys uždavinėja nukentėjusiajam klausimus ir šis į juos atsako. Duomenų, jog po operacijos liko randas, o juo labiau, kad jis neišnyks ateityje, nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad nukentėjusysis po įvykio tapo uždaresnis, priešingai, nukentėjusysis jau po įvykio buvo susitikęs su nuteistuoju tamsiu paros metu, be pašalinių asmenų, kas rodo, kad ne tik kitų asmenų, bet ir nusikaltimą padariusio ir jį sužalojusio asmens jis nebijo. Taip pat nėra jokių duomenų, jog užgulimas ausyse yra susijęs su trauma, kad nukentėjusysis intensyviai sportavo prieš įvykį ir po įvykio prarado 6-7 kilogramus svorio. Objektyviais duomenimis nepagrįstos ir nukentusiojo nurodytos aplinkybės, jog reikės koreguoti sąkandį ir gydymas tęsis nuo pusantrų iki dviejų metų. Byloje nustatyta, jog ortodontinis gydymas buvo taikomas iki nukentėjusiojo patirto sužalojimo, duomenų, jog po traumos gydymo rezultatai visiškai išnyko nėra, todėl nėra pagrindo teigti, jog gydymas dar tęsis iki dvejų metų. Juo labiau, kad ir pats teismas, nutarė civilinio ieškinio šioje dalyje nenagrinėti, kadangi nebuvo pateikta ortodontinį gydymą ir jo trukmę patvirtinančių duomenų.

4.3. Nuteistasis taip pat teigia, jog priteisdamas nukentėjusiajam 1 100 Eur išlaidas, turėtas advokato pagalbai apmokėti, teismas neatsižvelgė į tai, kad byla nebuvo sudėtinga, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kaltę jis pripažino, byla buvo išnagrinėta per tris teisiamuosius posėdžius.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusysis A. S. prašė jo skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, o nuteistojo M. J. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis nurodė su nukentėjusiojo skundu nesutinkantis, jo gynėjas advokatas Kęstutis Gudynas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiojo skundą atmesti. Prokurorė prašė atmesti tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiojo apeliacinius skundus.

Motyvuojamoji dalis

6. Nukentėjusiojo A. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo M. J. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Nukentėjusiojo bei nuteistojo apeliaciniuose skunduose pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti M. J. kaltu dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, veikos kvalifikavimas, taip pat sprendimas paskirti nuteistajam 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę nekvestionuojamas, tačiau tiek nuteistasis, tiek nukentėjusysis nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria išspręstas nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys. Nukentėjusysis prašo padidinti priteistą neturtinės žalos dydį nuo 3 000 Eur iki 15 000 Eur, taip pat padidinti priteistos turtinės žalos dydį, panaikinant nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo už sugadintus akinius bei papildomą ortodontinį gydymą palikti nenagrinėtu, ir tenkinant civilinį ieškinį šioje dalyje visiškai. Nuteistasis prašo kitaip išspręsti patirtų proceso išlaidų, neturtinės žalos bei turtinės žalos atlyginimo klausimą – sumažinti priteistos neturtinės žalos bei proceso išlaidų dydį, priteisiant bylos duomenimis pagrįstas sumas, taip pat nuo 1 530,38 Eur iki 495,38 Eur sumažinti priteistos turtinės žalos dydį, atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismo priteistą turtinės žalos dydį sudaro ir išlaidos, susijusios su nuo 2016 m. balandžio 11 d. iki sužalojimo nukentėjusiajam atliktu ortodontiniu gydymu. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

8. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

9. Nukentėjusysis A. S. pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydamas priteisti jam iš M. J. 4 720,38 Eur turtinei žalai atlyginti bei 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. t. 1, b. l. 176-189). Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog M. J. kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo yra įrodyta, jos neginčija ir pats nuteistasis, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad būtent M. J. yra atsakingas už A. S. padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Vis tik, išnagrinėjusi apeliacinių skundų argumentus bei įvertinusi skundžiamo teismo nuosprendžio motyvus ir baudžiamosios bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė klausimą dėl civilinio ieškinio (nepagrįstai paliko nenagrinėtą civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo už sugadintus akinius bei papildomą ortodontinį gydymą), todėl nukentėjusiojo A. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o apylinkės teismo nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Klausimas dėl nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos bei proceso išlaidų pirmosios instancijos teisme dydžio, apygardos teismo vertinimu, išspręstas tinkamai.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

10. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros. Žalos atlyginimo instituto esmė – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus, o ne sudaryti sąlygas nukentėjusiai šaliai pasipelnyti.

11. Pažymėtina, jog įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Nuteistojo apeliaciniame skunde teigiama, jog nukentėjusiajam priteista 3 000 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, tačiau tokiam skundo argumentui pagrįsti apeliantas nenurodė nei vienos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties analogiško pobūdžio baudžiamojoje byloje. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-21-942/2016). Įvertinus aptartą, darytina išvada, kad nuteistojo skundo argumentas, jog priimdamas sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo apylinkės teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos nėra pagrįstas. Atitinkamai galima teigti, jog ir nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis – 15 000 Eur, yra akivaizdžiai per didelis. Išimtinais atvejais, kai nukentėjusysis asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur gali būti dvigubinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus. Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nenustatytos. Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. vasario 15 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog nukentėjusiajam konstatuotas dvigubas apatinio žandikaulio lūžimas, sužalojimas gyvybei nepavojingas, stacionariai A. S. buvo gydomas nuo 2018 m. sausio 27 d. iki 2018 m. vasario 2 d., t. y. 7 dienas, jam atlikta viena operacija.

11.1. Nukentėjusiojo apeliaciniame skunde teigiama, jog dėl patirto sužalojimo atsirado liekamieji reiškiniai – dėl chirurginės operacijos atsirado 10 cm randas, kuris yra ypatingai ryškiai matomoje vietoje, žandikaulis buvo sutvirtintas metaline plokštele, dėl kurios pašalinimo bus sprendžiama ateityje, jis nevisiškai valdo veido raumenis. Be to, ateityje jis neteksiąs dantų, o tai reiškia, kad bus priverstas atlikti daugybę medicininių procedūrų, įskaitant ir chirurgines, nėra aišku ar pavyks stabilizuoti žandikaulio lūžimo metu susiformavusį nestabilų sąkandį, kuris lemia galimus dantų gedimus, virškinimo sutrikimus ir, apskritai, bendrą organizmo mikroflorą. Atsakydama į šį skundo argumentą, teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, jog ne visos nukentėjusiojo nurodomos aplinkybės yra patvirtintos objektyviais duomenimis. Nors nukentėjusysis tvirtina, jog po atliktos operacijos jam išliko randas ir jis išliks ateityje, tačiau tai patvirtinantys medicininiai dokumentai ar kiti duomenys nepateikti. Nukentėjusysis kartu su apeliaciniu skundu pateikė tik fotonuotraukas, kuriose jis užfiksuotas po operacijos (b. t. 2, b. l. 87-88). Jose matyti, jog operacijos metu buvo atliktas pjūvis dešinėje veido pusėje ties pažande, kas leidžia daryti prielaidą, jog šioje vietoje nukentėjusiajam galėjo likti randas. Vis tik, fotonuotraukų, kuriose randas būtų užfiksuotas praėjus ilgesniam laiko tarpui po operacijos, nukentėjusysis nepateikė nei apylinkės teismui, nei teikiant apeliacinį skundą ar bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, o tai leidžia manyti, jog randas šiuo metu yra išnykęs arba matomas ne itin ryškiai. Jokiais medicininiais dokumentais nepagrįsti ir nukentėjusiojo skundo teiginiai, jog dėl patirto sužalojimo jis iki šiol nevisiškai valdo veido raumenis. Pateiktoje 2018 m. rugsėjo 18 d. UAB „A“ pažymoje dėl paciento ortodontinio gydymo patirtos traumos nurodoma, jog dėl žandikaulio lūžimo ateityje labai tikėtinos įvairios sąkandžio funkcijos komplikacijos, pablogėjo 43 ir 12 dantų būklė, stebimas aktyvus 12 danties kaulo tirpimas, numatomas šių dantų šalinimas (b. t. 2, b. l. 79), taigi apygardos teismas gali sutikti, jog tam tikras sužalojimo pasekmes nukentėjusysis gali jausti ir ateityje. Tačiau nei numatomos sąkandžio problemos, nei galimas dantų šalinimas, kuris šiuolaikinėje odontologijoje yra įprasta ir nesudėtinga procedūra, ar metalinės plokštelės, kuria buvo sutvirtintas žandikaulis, pašalinimas, vis tik, nėra tokio pobūdžio padariniai, kurie iš esmės pakeistų nukentėjusiojo gyvenimo kokybę ateities aspektu.

11.2. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatyti ir ilgalaikiai dvasinio pobūdžio padariniai. Nors apeliaciniame skunde nukentėjusysis pateikia argumentus dėl emocinių išgyvenimų, lydinčių praėjus net ir ilgam laiko tarpui po jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos, tačiau šie argumentai yra absoliučiai deklaratyvūs, jais, teisėjų kolegijos manymu, nukentėjusysis bando įrodyti, jog patyrė didesnę neturtinę žalą nei yra iš tikrųjų, ir iš to pasipelnyti. A. S. argumentai apie išgyvenimus dėl pakitusios išvaizdos, iki šiol juntamą baimę, nerimą, stresą, jaučiamą suvaržymą lankytis masinio susibūrimo vietose, patiriamą depresiją, apatiškumą aplinkai, prarastą norą vystyti socialinius ryšius, pasitikėjimą žmonėmis, kas netgi apsunkins jo tikimybę ateityje sukurti šeimą, įprastai yra būdingi visiškai kitokio pobūdžio byloms. Be to, nukentėjusiojo nurodomi padariniai jo psichinės sveikatai būklei, ypač tokie kaip depresija, turi būti konstatuoti specialių žinių turinčių asmenų, o nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų apie A. S. diagnozuotus psichikos sutrikimus, taikytą medikamentinį ar psichoterapinį gydymą.

12. Apygardos teismas pritaria nuteistajam, jog kartu su civiliniu ieškiniu nukentėjusysis nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog gydymosi laikotarpiu A. S. jausti ausų skausmai, patirti nedideli klausos sutrikimai yra susiję būtent su žaizdų, kurios atsirado dėl M. J. neteisėtų veiksmų, gijimu. Be to, nuteistojo apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, jog byloje nėra jokių duomenų, kad prieš žandikaulio lūžimą nukentėjusysis, iš tiesų, intensyviai sportavo, o gydymosi laikotarpiu neteko 6-7 kg savo kūno svorio. Taip pat pritartina, jog nagrinėjamu atveju negalima kategoriškai teigti, jog dėl sužalojimo 2016 m. kovo 7 d. pradėtas nukentėjusiojo ortodontinis breketais prasitęsė iki dvejų metų. Vis tik, šie, nors ir pagrįsti, nuteistojo skundo argumentai, apygardos teismo manymu, nėra pakankami mažinti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį, kadangi A. S. buvo atlikta apatinio žandikaulio komplikuoto lūžio repozicija su vidine fiksacija, o tai atitinkamą laiko tarpą neabejotinai apsunkino įprastą jo gyvenimo ritmą, taip pat ir valgymą, todėl tikėtina, jog nukentėjusysis galėjo netekti nurodyto svorio, taip pat akivaizdu, jog patirta trauma ortodontinio gydymo eigą sutrikdė ir jis tęsis ilgiau nei buvo prognozuota. Be to, bylos duomenimis nustatyta, jog M. J. suduodamas smūgį nukentėjusiajam į dešinės pusės žandikaulio sritį, padarė pastarajam dvigubą apatinio žandikaulio lūžimą, dėl ko nukentėjusysis buvo gydomas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų veido žandikaulių chirurgijos skyriuje nuo 2018 m. sausio 27 d. iki 2018 m. vasario 2 d., 2018 m. sausio 30 d. jam atlikta operacija, nuo 2018 m. sausio 29 d. iki 2018 m. kovo 1 d. jis buvo nedarbingas. Taigi nekyla abejonių, kad dėl neteisėtų M. J. veiksmų, kurie nulėmė ir chirurginės intervencijos būtinybę, nukentėjusysis iš karto po sužalojimo ir jo gydymosi laikotarpiu patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius nepatogumus, dvasinį, emocinį sukrėtimą, savęs realizavimo darbinėje veikloje, visavertiško bendravimo galimybių sumažėjimą.

13. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, konstatuojama, jog spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam klausimą, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, vadovavosi teisingumo ir protingumo principais, o priteista neturtinės žalos atlyginimo suma užtikrino protingą pusiausvyrą tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų paisymo. Nei nukentėjusiojo, nei nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nėra pakankami keisti apylinkės teismo sprendimą dėl nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl turtinės žalos

14. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, 6.263 straipsnio 2 dalimi, 6.283 straipsnio 2 dalimi, nuteistasis, be kita ko, privalo nukentėjusiajam atlyginti turtinius nuostolius, kuriuos jis patyrė dėl neteisėta veika sugadinto ar prarasto turto, sužalojimų, patirtų nusikaltimo metu, gydymosi, negautų pajamų.

15. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje reikalavimą atlyginti dėl M. J. nusikalstamos veikos patirtą turtinę žalą pareiškė Kauno teritorinė ligonių kasa (b. t. 1, b. l. 135-136) bei nukentėjusysis A. S.. Kadangi nuosprendžio dalis, kuria buvo visiškai tenkintas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, apeliaciniais skundais nėra ginčijama, plačiau dėl to šioje nutartyje nebus pasisakoma. Nukentėjusysis patikslintu civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš nuteistojo 4 720,38 Eur turtinės žalos, kurią sudaro kremas randams gydyti (27 Eur), mokomos paslaugos poliklinikoje (12,24 Eur), danties entodontinis gydymas (171 Eur), vaistai (42,39 Eur), iki žandikaulio lūžio atliktas viršutinio žandikaulio ortodontinis gydymas (1 035 Eur), dėl patirtos traumos reikalingas papildomas ortodontinis gydymas po žandikaulio lūžio sugijimo (2 940 Eur), sužalojimo metu sugadinti akiniai (250 Eur), negautas darbo užmokestis (216,59 Eur), vykimo į gydymo įstaigas išlaidos (26,16 Eur), atlyginimo (b. t. 1, b. l. 176-189). Šį reikalavimą apylinkės teismas tenkino iš dalies ir priteisė nukentėjusiajam 1 530,38 Eur turtinės žalos atlyginimo, civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo už sužalojimo metu sugadintus akinius bei papildomą ortodontinį gydymą paliko nenagrinėtu. Iš nuosprendžio motyvų matyti, jog pasisakydamas dėl A. S. civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstumo pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių motyvų, kuriais remiantis nusprendžia priteisti iš nuteistojo būtent 1 530,38 Eur, motyvavo tik sprendimą palikti nenagrinėta civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo už sugadintus akinius bei papildomą ortodontinį gydymą. Kadangi civiliniu ieškiniu prašomas priteisti turtinės žalos dydis be sužalojimo metu sugadintų akinių vertės bei prognozuojamos papildomo ortodontinį gydymo kainos sudaro būtent nukentėjusiajam priteistą turtinės žalos dydį – 1 530,38 Eur, teisėjų kolegija sprendžia, jog apylinkės teismo priteistą sumą sudaro A. S. civiliniame ieškinyje nurodyti nuostoliai, patirti įsigyjant kremą randams gydyti (27 Eur), vaistus (42,39 Eur), mokant už paslaugas poliklinikoje (12,24 Eur), gydant mirusį dantį (171 Eur), mokant už iki žandikaulio lūžio nukentėjusiajam atliktą viršutinio žandikaulio lūžio gydymą (1 035 Eur), vykstant į gydymo įstaigas (26,16 Eur), taip pat nuostoliai dėl negautų pajamų – darbo užmokesčio (216,59 Eur).

16. Iš nuteistojo apeliacinio skundo argumentų matyti, jog jis iš esmės nesutinka tik su apylinkės teismo sprendimu priteisti nukentėjusiajam nuostolius, susijusius su nuo 2016 m. iki žandikaulio lūžio A. S. atlikto viršutinio žandikaulio ortodontinio gydymo kaštais, kitų priteistų sumų neginčija. Apeliantas nurodo, jog byloje nėra jokių duomenų, jog iki sužalojimo pasiekti ortodontinio gydymo rezultatai dėl traumos visiškai išnyko ir visą už gydymą sumokėtą pinigų sumą nukentėjusysis prarado. Tokiems nuteistojo skundo argumentams aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija nepritaria. Kaip matyti iš nukentėjusiojo pateikto civilinio ieškinio turinio bei kartu su juo pateiktų priedų, nukentėjusysis prašė priteisti iš nuteistojo 1 035 Eur, sumokėtus odontologijos klinikoje „D“ už viršutinio žandikaulio ortodontinį gydymą atliktą nuo 2016 m. kovo 7 d. iki 2018 m. sausio 15 d. Pateiktoje odontologijos klinikos „D“ pažymoje (b. t. 1, b. l. 161-162) nurodoma, jog, 2016 m. kovo 7 d. atlikus A. S. apžiūrą, jam nustatytos sąkandžio problemos, vietos trūkumas viršutiniame ir apatiniame žandikaulyje, centro linijų neatitikimas, dėl ko pradėtas gydymas nenuimamais aparatais (breketais), taip pat nurodytos nukentėjusiajam kiekvieno vizito klinikoje metu atliktos procedūros bei jų kainos, kurių bendra vertė – 1 035 Eur. Nors duomenų apie tai, kokią įtaką atlikto ortodontinio gydymo rezultatams turėjo žandikaulio lūžimas, šioje pažymoje nėra pateikta, tačiau tokia informacija nurodoma 2018 m. balandžio 17 d. bei 2018 m. rugsėjo 18 d. UAB „A“, kurioje nuo 2017 m. rugsėjo 28 d. buvo tęsiamas odontologijos klinikoje „D“ pradėtas ortodontinis gydymas, pažymose (b. t. 1, b. l. 186, b. t. 2, b. l. 79). Jose teigiama, jog po traumos pasikeitė paciento sąkandžio simetrija, pablogėjo 43 ir 12 danties būklė, išsideformavo ortodontiniai lankai, sulaužyti breketai, prarasta sukurta vieta implantams (36 ir 46 dantys). Palyginus UAB „A“ pažymoje pateiktus duomenis apie patirtos traumos padarinius su odontologijos klinikos „D“ pažymoje nurodyta informacija apie nukentėjusiajam diagnozuotas problemas ortodontinio gydymo dar nepradėjus, darytina išvada, jog iš esmės visi iki sužalojimo pasiekti ortodontinio gydymo rezultatai dėl traumos visiškai išnyko ir už gydymą sumokėtą visą pinigų sumą nukentėjusysis prarado. Duomenų apie tai, jog nukentėjusysis iki jo sužalojimo ar po jo būtų patyręs fizinį smurtą, dėl ko būtų galima spręsti, jog UAB „A“ pažymose nurodomi padariniai galėjo atsirasti ne dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų, šioje byloje nėra, todėl nukentėjusiojo patirtus nuostolius, susijusius su iki sužalojimu atliktu ortodontiniu gydymu, pirmosios instancijos teismas priteisė pagrįstai.

17. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo už sugadintus akinius bei papildomą ortodontinį gydymą paliko nenagrinėtu. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, jog papildomo ortodontinio gydymo, kuris dar tik bus atliekamas, kainą nukentėjusysis grindė tik UAB „A“ pažyma, kuri nepatvirtina realiai patirtų nukentėjusiojo išlaidų, kadangi tai yra tik vienos iš medicinos įstaigų siūlymas, kuriuo gali pasinaudoti nukentėjusysis ir kuris ateityje gali būti koreguojamas, nustatant mažesnius ar didesnius įkainius. Tuo tarpu sulaužytų akinių vertę nukentėjusysis grindė UAB „B“ raštu bei išrašu iš internetinio puslapio, tačiau šie raštai negali būti vertinami kaip dokumentai, pagrindžiantys akinių įsigijimą, kadangi rašte nėra jokių UAB „B“ rekvizitų, nėra nurodyta, kada įsigyta prekė, nėra atsakingų darbuotojų parašų. Su tokiu žemesnės instancijos teismo sprendimu apygardos teismas sutikti negali, jau vien dėl to, jog civilinis ieškinys baudžiamajame procese gali būti paliekamas nenagrinėtu tik tuo atveju, kai kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Kai priimamas apkaltinamasis nuosprendis, kas ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). BPK 115 straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, jog išimtinais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

18. Nagrinėjamu atveju A. S. reikalavimą priteisti papildomo dėl patirtos traumos ortodontinio gydymo išlaidų atlyginimą grindė 2018 m. balandžio 17 d. UAB „A“ pažyma, kurioje nurodoma, jog dėl paciento patirtos traumos – apatinio žandikaulio lūžio kaklelio srityje (kairėje) ir 43 danties vietoje, pacientui prasitęs iki 2018 m. sausio 26 d. atlikto gydymo trukmė, buvo likę trys vizitai iki suplanuoto gydymo pabaigos, tačiau po traumos numatoma: papildomi vizitai (1 000 Eur), papildoma 12 ir 43 danties implantacija (1 240 Eur), papildomas protezavimas (1 400 Eur), planuota implantacija (1 240 Eur), planuotas protezavimas (960 Eur), planuoti retenciniai aparatai (300 Eur); viso numatomo gydymo kaina – 6 840 Eur, papildomų procedūrų, atsiradusių dėl apatinio žandikaulio lūžio, numatoma vertė – 2 940 Eur (b. t. 1, b. l. 186). Pirmosios instancijos teismas šios pažymos nelaikė tinkamu įrodymu, konstatavo, jog joje nurodyti duomenys nepatvirtina realiai nukentėjusiojo patirtų išlaidų, tai yra tik vienos iš medicinos įstaigos siūlymas, kuris ateityje gali būti koreguojamas, todėl ši suma negali būti pripažinta kaip žala ir priteistina. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apylinkės teismo argumentais ir mano, kad apylinkės teismas šiuo atveju netinkamai aiškino ir taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalies, 6.283 straipsnio 2 dalies normas ir BPK normas, susijusias su civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje išsprendimu.

18.1. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012). Taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo išlaidos yra realios, būtinos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).

18.2. Į bylą pateiktos UAB „A“ pažymos patvirtina, kad A. S. ortodontinis gydymas yra būtinas, kadangi po traumos pasikeitė jo sąkandžio simetrija, pablogėjo 43 ir 12 danties būklė, išsideformavo ortodontiniai lankai, buvo sulaužyti breketai, prarasta sukurta vieta implantams (36 ir 46 dantys). Nors nukentėjusiojo pateiktas civilinis ieškinys dėl 2 940 Eur gydymo išlaidų pagrįstas ne vien turėtomis, bet ir būsimomis ortodontinio gydymo išlaidomis, tačiau 2018 m. balandžio 17 d. UAB „A“ pažymoje detaliai nurodytos nukentėjusiajam reikalingos atlikti gydymo procedūros, išskiriant procedūras, kurios reikalingos atlikti būtent dėl nukentėjusiojo patirto žandikaulio lūžio, nurodyta kiekvienos iš jų kaina. Šios kainos yra realios, protingos ir racionalios. Taigi teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad 2018 m. balandžio 17 d. UAB „A“ pažymoje nurodyta konkreti procedūrų, atsiradusių dėl apatinio žandikaulio lūžio, kaina – 2 940 Eur, yra pagrįsta ir įrodyta, todėl ji turi būti priteista nukentėjusiojo naudai. Pažymėtina, jog toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas neprieštarauja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-21-942/2016).

19. Kaip jau minėta, apygardos teismas taip pat negali sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti nukentėjusiajam turtinės žalos, atsiradusios dėl nusikalstamos veikos metu sugadintų nukentėjusiojo akinių. Teisėjų kolegija sutinka, jog pirmosios instancijos teismui pateiktas UAB „B“ raštas bei išrašas iš internetinio puslapio negali būti vertinamas kaip dokumentas, kuris pagrindžia nusikalstamos veikos metu nukentėjusiojo dėvėtų akinių įsigijimą bei jų kainą, kadangi šis raštas nėra patvirtintas UAB „B“ antspaudu ar atsakingų darbuotojų parašais, tačiau vien ši aplinkybė savarankiško pagrindo civilinio ieškinio šioje dalyje netenkinti nesudaro. Pažymėtina, jog nukentėjusieji neprivalo saugoti daiktų įsigijimo kvitų ar kitų daikto įsigijimą patvirtinančių dokumentų, manydami, kad ateityje dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų juos gali prireikti pateikti teismui. Be to, pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Nagrinėjamu atveju kartu su apeliaciniu skundu nukentėjusysis pateikė UAB „B“ pirkimo išrašą, kuris atitinka visus tokiam dokumentui keliamus reikalavimus – jis patvirtintas UAB „B“ parašu, taip pat šios bendrovės antspaudu, jame nurodyta korekcinių akinių rėmelių bei akinių lęšių įsigijimo data bei kaina, kuri atitinka ir pirmosios instancijos teismui pateiktame UAB „B“ rašte nurodytą minėtų prekių įsigijimo datą ir kainą. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti pateikto pirkimo išrašo patikimumu, juo labiau, kai jame nurodytos prekių įsigijimo kainos yra realios, atitinkančios šių daiktų rinkos kainą ir protingumo kriterijus.

19.1. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodoma, jog civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo už sugadintus akinius turėjo būti atmesta, kadangi sužalojimo metu nukentėjusysis akinių nedėvėjo, jų neturėjo ir kišenėje, buvo su kontaktiniais lęšiais, tačiau šie M. J. teiginiai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, siekdamas pašalinti abejones dėl akinių dėvėjimo sužalojimo metu fakto, apklausė asmenis, kurie įvykio metu, kaip ir nukentėjusysis bei nuteistasis, lankėsi naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, matė nukentėjusįjį ir galėjo patvirtinti ar paneigti šią aplinkybę. Apklausiami nuteistojo M. J. draugai I. B. bei G. R. nurodė, jog nukentėjusysis sužalojimo metu buvo be akinių (b. t. 2, b. l. 15-16). Apklausiami nukentėjusiojo A. S. draugai D. Š., K. Z., K. A., M. Č. nurodė, jog nukentėjusysis sužalojimo metu akinius dėvėjo (b. t. 2, b. l. 14-17, 30-31), tuo tarpu P. G. bei L. B. šios aplinkybės prisiminti negalėjo (b. t. 2, b. l. 30-31). Kaip matyti, liudytojų parodymai šioje dalyje skiriasi – nuteistojo draugai kategoriškai tvirtina, jog nukentėjusysis sužalojimo metu akinių nedėvėjo, o nukentėjusiojo draugai, išskyrus tuos, kurie šios aplinkybės negalėjo prisiminti, tvirtina priešingai. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, vis tik, turėtų būti vadovaujamasi nukentėjusiojo ir jo draugų duotais parodymais, kadangi pastarieji naktiniame klube laiką leido kartu su nukentėjusiuoju, jį matė tam tikrą laiko tarpą prieš sužalojimą ir akinių dėvėjimo ar nedėvėjimo aplinkybę galėjo įsiminti geriau nei nuteistojo draugai, kurie nukentėjusįjį matė labai fragmentiškai, tik tuo metu, kai buvo panaudotas smurtas, todėl teigdami, jog nukentėjusysis akinių nedėvėjo galėjo klysti. Vien ta aplinkybė, jog asmenys, tvirtinę, jog A. S. sužalojimo metu dėvėjo akinius, yra nukentėjusiojo draugai, nesudaro pakankamo pagrindo netikėti ir nesivadovauti jų duotais parodymais. Juo labiau jų parodymais pagrindo abejoti nesudaro tai, kad nukentėjusysis aplinkybės dėl sugadintų akinių nebuvo nurodęs ikiteisminio tyrimo metu. Pažymėtina, jog nukentėjusysis civilinį ieškinį pateikė tik bylą nagrinėjant teisme, o iš ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų protokolų negalima spręsti, jog apie sužalojimo metu sugadintą turtą nukentėjusiojo buvo teirautasi. Teismo nuomone, ikiteisminio tyrimo pareigūnų neišsamiai atlikta apklausa jokiu būdu negali užkirsti kelio nukentėjusiajam prisiteisti visą realiai jo patirtą žalą.

19.2. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta 19 bei 19.1 punkte, teisėjų kolegija sprendžia, jog iš nuteistojo nukentėjusiojo naudai turi būti priteista 250 Eur suma už sužalojimo metu sugadintus akinius. Ši žala vertintina kaip realiai atsiradusi, įrodyta ir pagrįsta.

20. Kadangi apygardos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko nenagrinėtą civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo už sugadintus akinius bei papildomą ortodontinį gydymą, ši nuosprendžio dalis naikinama. Nukentėjusiojo naudai papildomai priteisiama 250 Eur už sužalojimo metu sugadintus akinius bei 2 940 Eur už papildomą ortodontinį gydymą. Taigi, A. S. pirmosios instancijos teismo priteistas turtinės žalos dydis – 1 530,38 Eur, didinamas iki 4 720,38 Eur.

Dėl proceso išlaidų pirmosios instancijos teisme

21. Nuteistojo apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas priteisdamas nukentėjusiajam 1 100 Eur išlaidas, turėtas advokato pagalbai apmokėti, neatsižvelgė į tai, kad byla buvo nesudėtinga, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kaltę jis pripažino, byla buvo išnagrinėta per tris teisiamuosius posėdžius.

22. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011).

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo nurodytos proceso išlaidos advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti nebuvo aiškiai per didelės ar akivaizdžiai neproporcingoms paslaugoms bei atliktam darbui, todėl šis nuteistojo apeliacinio skundo reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusiajam advokatų profesinės bendrijos Černiauskas ir partneriai advokato padėjėjai Vytautas Breimelis, Vygintas Kuprys atstovavo, jį konsultavo ne tik teisminio nagrinėjimo metu, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu, ką patvirtina byloje esantis advokato orderis Nr. 1024463 (b. t. 1, b. l. 24) bei 2018 m. vasario 20 d. A. S. apklausos protokolas, iš kurio matyti, jog nukentėjusiojo apklausoje dalyvavo ir advokato padėjėjas Vytautas Breimelis (b. t. 1, b. l. 25-26). Be to, nukentėjusiojo atstovai dalyvavo visuose pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, viso posėdžiai truko apie 4 valandas. Nors pritartina, kad ši byla nebuvo sudėtinga, ypatingų specialių žinių joje nereikėjo, tačiau būtent atstovo pagalba buvo surašytas civilinis ieškinys, kuris vėliau buvo patikslintas, atitinkantis turinio bei formos reikalavimus, ko nukentėjusysis savarankiškai, neturėdamas teisinių žinių, nebūtų padaręs. Pažymėtina ir tai, jog ruošiant civilinį ieškinį buvo reikalinga surinkti visą informaciją, dokumentus, kurie patvirtina civilinio ieškinio pagrįstumą ir dydį. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos manymu, pagrindžia nukentėjusiojo patirtas išlaidas atstovo paslaugoms apmokėti, rodo, jog šios išlaidos yra pagrįstos, nėra aiškiai per didelės, atitinka teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijus ir turi būti atlygintos visa apimti.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

24. Nukentėjusysis apeliaciniame skunde pateikė prašymą priteisti iš nuteistojo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (b. t. 2, b. l. 78), ir į bylą pateikė sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Nr. DEP18444, ataskaitą apie atliktus darbus bei mokėjimo nurodymą (b. t. 2, b. l. 106-108), iš kurių matyti, jog nukentėjusysis advokatų profesinei bendrijai Černiauskas ir partneriai už apeliacinio skundo parengimą sumokėjo 399,30 Eur.

25. Jau minėtos BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, galioja ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teisme priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-410/2008). Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus. Nagrinėjant bylą apeliacine žodinio proceso tvarka teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovas nedalyvavo. Atsižvelgiant į skundo nagrinėjimo rezultatą – nukentėjusiojo apeliacinis skundas tenkintas ne pilna apimtimi, į tai, kad advokatas paruošė apeliacinį procesą inicijuojantį dokumentą, tačiau jam byla buvo žinoma, kadangi tos pačios advokatų kontoros advokato padėjėjai dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, be to, dalis apeliacinio skundo motyvų yra perkelta iš civilinio ieškinio, apeliacinės instancijos teismas protinga ir pagrįsta iš nuteistojo priteistina atstovavimų išlaidų suma laiko 300 Eur.

Kiti klausimai

26. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusysis taip pat atkreipė dėmesį, jog civiliniu ieškiniu, be kita ko, buvo prašoma priteisti jo naudai iš M. J. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, tačiau dėl šio reikalavimo apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nepasisakė. Apygardos teismas su tokiais nukentėjusiojo argumentais sutinka, tačiau pažymi, jog aukštesnės instancijos teismui nusprendus tenkinti civilinį ieškinį šioje dalyje visiškai ar iš dalies ir priteisti iš M. J. nukentėjusiojo naudai procesines palūkanas, būtų pasunkinta nuteistojo teisinė padėtis. BPK 320 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju skundžiamas nuosprendis šiuo aspektu nukentėjusiojo apeliaciniame skunde nebuvo kritikuojamas, todėl, apeliacinės instancijos teismui negalint pasunkinti nuteistojo asmens teisinės padėties daugiau nei to prašoma apeliaciniu skundu, dėl šio Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio trūkumo nebus pasisakoma.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. J. apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiojo A. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo už sugadintus akinius bei papildomą ortodontinį gydymą palikta nenagrinėta.

Iš M. J. nukentėjusiojo A. S. naudai priteistą turtinės žalos atlyginimą padidinti iki 4 720,38 Eur.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Priteisti iš M. J. nukentėjusiojo A. S. naudai 300 Eur proceso išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Edita DambrauskienėKęstutis DargužisGiedrius Endriukaitis