Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. 2018 m. sausio 27 d. apie 03.30 val., būdamas naktinio klubo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme, pasinaudodamas menkaverte priežastimi, vieną kartą rankos kumščiu smogė A. S. į dešinės pusės žandikaulio sritį, tuo padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dvigubu apatinio žandikaulio lūžimu, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2018-01-27 A. S. kreipėsi į Kauno AVPK su pareiškimu dėl jo sužalojimo (t. 1, b.l. 4-8).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nerasta ir nepaimta ( 1t., b. l. 12-18).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2018-01-27 05.06 val. nukentėjusiajam A. S. nustatytas 1.09 promilių girtumas ( 1 t., b. l. 20).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2018-02-15 specialisto išvados Nr. G558/2018(02) matyti, kad A. S. dvigubas apatinio žandikaulio lūžimas padarytas kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ir kumštis, galimai vieno trauminio poveikio į apatinio žandikaulio sritį psėkoje. Sužalojimas gyvybei nepavojingas ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. ( 1t., b.l. 29)

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šią teisės normą baudžiamas tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių.

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti M. J. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamasis tyčia, panaudodamas fizinį smurtą, t.y. smogdamas nukentėjusiajam A. S. į veidą, padarė pastarajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kad kaltinamasis sudavė smūgį nukentėjusiajam tyčia, tuo momentu jokio pavojaus kaltinamojo M. J. sveikatai ar gyvybei nebuvo, patvirtina ir nukentėjusysis A. S., ir liudytojai K. Č., D. Š., K. A., P. G., I. B., kurie patvirtino, kad kaltinamasis M. J. priėjo prie nukentėjusiojo A. S. ir, nieko nepasakęs, smogė jam į veidą. Kad dėl kaltinamojo M. J. neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam A. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtina specialisto išvada.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamasis M. J. kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo M. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltu visiškai prisipažino, nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita bausmės rūšis tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys. Tačiau vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų BK– bausmės teisingumo principas. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė – teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, tačiau šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas privalo įvertinti ir visą eilę kriterijų, kurie ypatingai svarbūs parenkant teisingą ir adekvačią nusikalstamai veikai bausmę. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-519/2013). Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės įvertinimas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) yra ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Skiriant bausmę, taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų ir visuomenės interesai.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis M. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 138 straipsnio 14 dalis), kaltu visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau neteistas (t. 1, b.l. 96), baustas administracine tvarka (t. 1, b.l. 97-98), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje, Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (t. 1, b.l. 101, 103), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku.

Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad konfliktas tarp kaltinamojo M. J. ir nukentėjusiojo A. S. prasidėjo nuo pastarojo suduoto smūgio klubo tualete kaltinamajam. Kad konfliktinė situacija kilo anksčiau, nei buvo sužalotas nukentėjusysis, iš dalies patvirtino ir pats nukentėjusysis A. S., taip pat kaltinamasis M. J., liudytojai I. B.. G. R.. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusysis A. S. įvykio metu buvo neblaivus. Nors šios aplinkybės neeliminuoja kaltinamojo M. J. kaltės, tačiau teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, į tai atkreipia dėmesį.

Visuma aplinkybių, apibūdinančių M. J. padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, rodo, kad BK 41 str. reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką pasiriant BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 47 straipsnis), kurios dydis parinktinas minimalus, atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir įvertinus įvykio aplinkybes.

Kaltinamajam M. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis A. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 4720,38 Eur turtinės žalos atlyginimo, 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 1100 Eur jo turėtas išlaidas už advokato pagalbą.

Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė teismui civilinį ieškinį dėl 895,84 Eur žalos atlyginimo.

P. B. proceso kodeksą (toliau-BPK) kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiu nuo nusikalstamos veikos, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 144 straipsnio 10 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausias teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.

Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog nukentėjusysis A. S. patyrė turtinę žalą, kuri atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo M. J. veiksmų, jo nusikalstama veika pagal BK 138 straipsnio 1 dalį tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nukentėjusiojo A. S. patirta turtine žala. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje dėl turtinės žalos atlyginimo nurodyta, jog po žandikaulio lūžio civiliniam ieškovui bus reikalingas ir atliekamas papildomas ir dar sudėtingesnis ortodontinis gydymas, kurio metu bus siekiama pašalinti neigiamas žandikaulio lūžio fiziologines pasekmes, t.y. ateityje numatomos šios paslaugos įvertintos 2940 Eur. Šią sumą nukentėjusysis grindžia UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma (t. 2, b.l. 186).

Tačiau ši pažyma, teismo nuomone, nepagrindžia realiai patirtų nukentėjusiojo išlaidų. Kaip matyti iš pačios pažymos, tai yra tik vienos iš medicinos įstaigų siūlymas, kuriuo gali pasinaudoti nukentėjusysis ir kuris ateityje gali būti koreguojamas, nustatant mažesnius ar didesnius įkainius, kas matyti ir iš nukentėjusiojo teismui pateikto civilinio ieškinio bei patikslinto civilinio ieškinio, kuriuose ši paslauga įvertinta skirtinga pinigų suma (t. 1, b.l. 146-166, 176-189), todėl ši suma negali būti pripažinta kaip nukentėjusiojo patirta žala ir nepriteistina.

Be to, nukentėjusysis A. S. prašo priteisti įvykio metu jo turėtų ir sulaužytų akinių vertę-250 Eur. Šią sumą nukentėjusysis grindžia prie civilinio ieškinio pridėtais jo įvardijamais dokumentais-(duomenys neskelbtini) (UAB „(duomenys neskelbtini)“) raštu bei išrašu iš internetinio puslapio (t. 2, b.l. 163, 164).

Tačiau ši nukentėjusiojo pateikta informacija, nukentėjusiojo įvardijama kaip dokumentai, teismo nuomone, negali būti vertinama kaip pagrindžianti akinių įsigijimą. Nors, kaip matyti iš nukentėjusiojo pateikto rašto, jame nurodytas juridinis asmuo- (duomenys neskelbtini) (UAB „(duomenys neskelbtini)“), taip pat nurodytas klientas-A. S., tačiau jame nėra jokių šios įmonės rekvizitų, nėra nurodyta, kada įsigyta prekė, nėra atsakingų darbuotojų parašų, kas yra privaloma, iš juridinio asmens įsigyjant prekę, už ją sumokant pinigus ir gaunant tai patvirtinantį apskaitos dokumentą –popierinį arba elektroninį dokumentą, kuriuo patvirtinama ūkinė operacija arba ūkinis įvykis ir kuriame yra rekvizitai tos ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumui nustatyti (Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis).

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nukentėjusiojo A. S. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo-2490 Eur (papildomas ortodontinis gydymas) ir 250 Eur (akinių vertė) paliekant nenagrinėtu. Kita civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįsta, įrodyta bylos medžiaga ir tenkintina, priteisiant ją iš kaltinamojo M. J. (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad būtent dėl kaltinamojo M. J. neteisėtų, nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis A. S. patyrė neigiamų emocijų, dvasinių išgyvenimų, jo nurodytas aplinkybes įrodinėjant ir ikiteisminio tyrimo, ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, t.y. jam padaryta neturtinė žala. Tačiau teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismui nebuvo pateikta neginčijamų įrodymų, kad nukentėjusiajam atsirado liekamieji reiškiniai, kad jam ir ateityje dėl kaltinamojo M. J. neteisėtų veiksmų gali kilti neigiamų emocijų ar sveikatos sutrikdymai, todėl, teismo nuomone, nukentėjusiojo A. S. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo M. J. 3000 eurų.

Taip pat nustatyta, jog dėl kaltinamojo M. J. neteisėtų veiksmų-smurto panaudojimo nukentėjusysis A. S. turtėjo gydytis medicinos įstaigoje, dėl to teritorinės ligonių kasa patyrė išlaidų, todėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, teismo nuomone, pagrįstas, įrodytas bylos medžiaga ir tenkintinas visiškai, priteisiant jį iš kaltinamojo M. J..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Nukentėjusiojo A. S. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. J. 1530,38 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt eurų 38 eurocentus) turtinės žalos atlyginimui ir 3000 (tris tūkstančius) Eur neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo A. S. naudai.

Priteisti iš M. J. 1100 (vieną tūkstantį vieną šimtą) eurų nukentėjusiojo A. S. naudai už advokato paslaugas.

Civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo už sugadintus akinius bei papildomą ortodontinį gydymą palikti nenagrinėtu.

Teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jos naudai iš M. J. 895,84 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 84 eurocentus), sumokant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu M. J. parinktą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.