Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Albino Bielskio, Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Šiukštos,

gynėjams advokatams Linui Songailai, Aivarui Alimui, Mindaugui Barkauskui, Daliai Bukelienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Gintaro Jasaičio ir išteisintojo G. T. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

- G. T. išteisintas jam nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 199¹ straipsnio 1 dalyje,

- A. J. išteisintas jam nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos 24 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 199¹ straipsnio 1 dalyje,

- U. M. išteisintas jam nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 199¹ straipsnio 1 dalyje.

Kardomosios priemonės - G. T. 2016 m. sausio 22 d. prokuroro nutarimu paskirtas 10 000 Eur užstatas, A. J. 2017 m. birželio 1 d. prokuroro nutarimu paskirtas 3 000 Eur užstatas, U. M. 2016 m. kovo 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirtas 5 000 Eur užstatas - iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktos nepakeistos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinamos.

Panaikintas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į įmonės (duomenys neskelbtini), įm. kodas (duomenys neskelbtini) buveinės adresas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį turtą – vilkiką „Scania“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN – (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Schmitz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN – (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonė grąžinta teisėtam savininkui – įmonei (duomenys neskelbtini) įm. kodas (duomenys neskelbtini) buveinės adresas (duomenys neskelbtini).

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į G. T., gim. (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam turtui – pinigams 682 330 Eur (šešiems šimtams aštuoniasdešimt dviem tūkstančiams trims šimtams trisdešimčiai Eur) paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus pinigus – 682 330 Eur, kaip daiktinius įrodymus perduoti prie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00036-17.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. G. T., A. J. ir U. M. buvo kaltinami tuo, kad dalyvaudami organizuotoje grupėje, padarė muitinės apgaulę, o būtent: jie, turėdami tikslą padaryti muitinės apgaulę, pažeidė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimą, numatantį, kad kai asmuo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares iš Lietuvos Respublikos išveža ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įveža ar į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių gabena grynuosius pinigus, kurių vienkartinė suma viršija 10 000 Eur ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, muitinės pareikalavimu privalo deklaruoti grynuosius pinigus, bei Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Generalinio direktoriaus 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1B-372 patvirtintų iš Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką, iš Lietuvos Respublikos ir per ją į kitas Europos Sąjungos valstybes nares gabenamų grynųjų pinigų deklaravimo ir kilmės kontrolės taisyklių 6 punktą, kuris numato, kad pagal rizikos požymius ar turimą informaciją apie galimus teisės aktų pažeidimus pasirinktas tikrinti asmuo, atvykstantis į Lietuvos Respubliką iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba išvykstantis iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, kontrolę vykdančiam muitinės pareigūnui pareikalavus, privalo raštu, pateikdamas užpildytą ir pasirašytą Grynųjų pinigų deklaraciją (pateiktą tikrinimą atliekančio muitinės pareigūno), deklaruoti gabenamą 10 000 Eur (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta pagal oficialų Lietuvos banko tikrinimo dienos nustatytą euro ir kitos valiutos kursą) viršijančią vienkartinę grynųjų pinigų sumą, ir G. T. subūrė organizuotą grupę, kuriai vadovavo, bei veikdamas organizuotoje grupėje kartu su A. J., U. M. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, veikdami pagal iš anksto nustatytą ir aptartą vaidmenų pasiskirstymą, siekdami padaryti sunkų nusikaltimą, G. T. parengė nusikalstamą veiką – neteisėtą, nepateikiant muitinės kontrolei grynųjų pinigų 682 330 Eur gabenimą bei betarpiškai vadovavo šiai nusikalstamai veikai, U. M. padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką, t. y. G. T. 2015 m. rugpjūčio 12 d., apie 9.30 val., Latvijos Respublikoje, R. mieste, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos vykdytojui A. J. perdavė 682 330 Eur, kad A. J. nepateiktų neteisėtai gabenamų pinigų muitinės kontrolei, bei nurodė nusikalstamos veikos padėjėjui U. M., kad šis padėtų padaryti nusikalstamą veiką, t. y. užtikrintų saugų ir nekliudomą vilkiko „Scania“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su neteisėtai gabenamais 682 330 Eur vykimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, lydėdamas saugiu atstumu ir saugodamas nusikalstamos veikos vykdytojo A. J. vairuojamą transporto priemonę – vilkiką „Scania“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei stebėdamas aplinką, vykimo kelią, patruliuojančių policijos, muitinės, valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų buvimą ar nebuvimą, tarnybinių automobilių judėjimą Lietuvos Respublikos teritorijoje. G. T., toliau organizuodamas muitinės apgaulę ir siekdamas užtikrinti nekliudomą neteisėtą 682 330 Eur gabenimą, nurodė A. J. vykti iš anksto suderintu ir suplanuotu su organizuotos grupės vykdytoju A. J. ir padėjėju U. M. maršrutu Lietuvos Respublikoje. A. J., vykdydamas G. T. nurodymus, 2015 m. rugpjūčio 13 d., vykdamas vilkiku „Scania“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, 682 330 Eur paslėpęs vilkiko kabinoje, padėjėjui U. M. automobiliu „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal išankstinį susitarimą ir vaidmenų paskirstymą tarp organizuotos grupės narių, lydint ir saugant vilkiką, įvežė į Lietuvos Respubliką privalomus pateikti muitinei daiktus – grynuosius pinigus 682 330 Eur, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir 2015 m. rugpjūčio 13 d., apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini) 2-me kilometre, Muitinės kriminalinės tarnybos Nusikaltimų tyrimo skyriaus bei Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus pareigūnams pareikalavus, nepateikė 682 330 Eur muitinės kontrolei.

G. T. veiksmai kaltinamajame akte buvo kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199¹ straipsnio 1 dalį; A. J. veiksmai – pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199¹ straipsnio 1 dalį; U. M. veiksmai – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199¹ straipsnio 1 dalį.

2. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 28 d. nuosprendyje konstatavo, jog kaltinamieji A. J., G. T., U. M. nepadarė jiems inkriminuotų nusikaltimų ir jie išteisinti (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Teismas nuosprendyje nurodė, kad A. J. gabenti pinigai buvo Europos Sąjungos valstybėje narėje Latvijoje veikiančios įmonės – „(duomenys neskelbtini)“ bei gabenti į kitą Europos Sąjungos valstybės narėje - Vokietijoje veikiančią įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Byloje nebuvo nustatyta, jog pinigų nedeklaravimu pareikalavus muitinės pareigūnams, G. T., A. J. ar U. M., būtų privalėję sumokėti importo ar eksporto muitų ir mokesčių arba išvengę draudimų ar apribojimų vežti pinigus taikymo, arba gavę kokios nors naudos, nesuderinamos su Lietuvos Respublikos Muitinės įstatymo nuostatomis. Teismas padarė išvadą, kad gabenti pinigai nėra nusikaltimo, numatyto BK 199¹ straipsnyje (Muitinės apgaulė), dalykas. Byloje nėra jokių kitų įrodymų, jog A. J. vilkiko kabinoje rasti pinigai būtų įvežti iš trečiųjų šalių, ar būtų kokio nors kito nusikaltimo dalyku, t. y. G. T. pinigus gavo be teisėto pagrindo ar gabenti pinigai gauti iš nusikalstamos veikos.

II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Generalinės prokuratūros prokuroro G. Jasaičio apeliacinis skundas atmetamas.

5. Išteisintojo G. T. apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai išteisino A. J., G. T., U. M., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), tačiau netinkamai išsprendė daiktų-pinigų, t. y. 682 330 Eur, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimą.

Dėl BK 199¹ straipsnio 1 dalies taikymo

7. Prokuroras prašo išteisintuosius pripažinti kaltais ir nuteisti A. J. ir U. M. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199¹ straipsnio 1 dalį, G. T. pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199¹ straipsnio 1 dalį, argumentuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai ir nepagrįstai aiškino, jog Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas nėra norma, kuri paaiškina BK 199¹ straipsnio sudėtį ir į daiktų sąvoką neįeina pinigai. Prokuroro teigimu būtent jo nurodytų teisės aktų pagrindu išteisintieji privalėjo deklaruoti pinigus, kurie viršijo 10 000 Eur sumą, o jų nedeklaravus kyla baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 199¹ straipsnio 1 dalyje. Šiuo atveju nebuvo deklaruota 682 330 Eur. Teisėjų kolegija su tokiais prokuroro argumentais nesutinka.

8. Pagal BK 199¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė už muitinės apgaulę kyla tam, kas iš Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvos Respubliką įvežė privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir jų nepateikė Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė. Iš tiesų pačiame straipsnyje ir kodekse nėra aiškiai apibrėžta daiktų sąvoka, tačiau šio nusikaltimo objektas – daiktų, įvežtų į Lietuvos Respublikos teritoriją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos, pateikimo Europos Sąjungos valstybės narės muitinės kontrolei tvarka, kurią reglamentuoja Bendrijos muitinės kodeksas, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymas bei kiti šiuos teisės aktus įgyvendinantys teisės aktai. Taigi muitinės apgaulės nusikaltimo dalyku gali būti ne visi, bet tik tie daiktai, kurie neturi Sąjungos prekių (iki 2016 m. gegužės 1 d. – Bendrijos prekių) statuso ir pagal tranzito procedūrą yra privalomi pateikti Lietuvos Respublikos arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirties muitinės įstaigai. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad muitų teisėje naudojama sąvoka tik prekė (Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 3 straipsnio 3 dalis, Bendrijos muitinės kodekso 4 straipsnio 7 ir 8 dalys). P. E. Sąjungos ekonominė varomoji jėga yra bendroji rinka, kurioje dauguma prekių, paslaugų, kapitalo ir žmonių gali judėti laisvai. Taigi Europos Sąjungoje veikia laisvas prekių judėjimas, viena muitų sistema. Tačiau dažni atvejai, kai į Lietuvos Respubliką iš trečiosios šalies prekė patenka tranzito būdu per kitą Europos Sąjungos valstybę narę. Tokios prekės muitinei turi būti pateiktos Lietuvoje, jų nepateikus laikoma, kad asmuo pažeidžia teisės aktų reikalavimus. BK 199¹ straipsnis skirtas ir tranzito procedūros pažeidimams kriminalizuoti, kai per Lietuvos teritoriją gabenamos prekės, neturinčios Europos Sąjungos prekių statuso, t. y. nėra užbaigiama tranzito procedūra (prekės nepateikiamos muitinės kontrolei Lietuvoje). BK 199¹ straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę ir už į Lietuvą per kitas Europos Sąjungos valstybes nares patenkančių prekių, kurios Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje turėjo būti pateiktos muitinės kontrolei, tačiau nebuvo pateiktos muitinės kontrolei. Nusikaltimas subjektyviai gali būti padaromas tiesiogine tyčia, t. y. turi būti nustatoma, kad asmuo suprato pareigos pateikti įvežamus į Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės muitinei esmę ir nenorėjo muitinės nustatytu laiku ir sąlygomis pateikti muitinei daiktų, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Subjektu šios nusikalstamos veikos gali būti pakaltinamas, 16 metų amžiaus fizinis asmuo, kuris vykdo tranzito procedūrą. Bendrijos muitinės kodeksas taip pat nurodo, kad už visų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą ir už deramą priežiūrą, kad nebūtų pažeistos muitinės panaudotos prekių identifikavimo priemonės, be tranzito procedūros vykdytojo, atsako ir prekių vežėjas arba gavėjas, priėmęs prekes ir žinantis, kad jos gabenamos taikant Bendrijos tranzito procedūrą.

9. Iš byloje esančių įrodymų visumos nustatyta, kad G. T. davė A. J. 682 330 Eur, kurių pagrindinė dalis – 650 000 Eur buvo paimti iš įmonės kasos ir likusi dalis – 32 330 Eur buvo G. T. asmeniniai pinigai, nurodė šiuos pinigus nuvežti į Vokietiją, įmokėti į Vokietijoje esančios įmonės sąskaitą ir už juos nupirkti sūrį. Vėliau G. T. pasikonsultavęs su įmonės teisininku M. M., kuris pasakė, kad taip daryti negalima, nes tarp įmonių negali vykti tokios apimties grynųjų pinigų operacijos-sandoriai, kadangi už tai yra numatyta administracinė atsakomybė ir 15 procentų bauda nuo sumos, dėl to A. J. liepė grįžti atgal į Latvijos Respubliką. 2015 m. rugpjūčio 13 d., apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini) 2-me km, buvo sustabdyta A. J. vairuojama transporto priemonė Muitinės kriminalinės tarnybos Nusikaltimų tyrimo skyriaus ir Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus pareigūnų, kuriems pareikalavus A. J. nepateikė 682 330 Eur muitinės kontrolei. Pirmiau nurodytų aplinkybių neneigia net išteisintieji G. T., A. J. ir neginčija prokuroras.

10. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas G. T. parodė, kad dėl saugumo pinigus pervežti turėjo su Latvijoje esančia įmonę nesusiję asmenys, kadangi buvo didelė pinigų suma. Žmonės sužinoję apie tokią didelę pinigų sumą gali pasielgti neadekvačiai ir paprasčiausiai gali kilti pagunda pasisavinti šiuos pinigus. Pinigai, kurie buvo vežami, buvo paimti iš įmonės kasos. Tuos pinigus buvo galima įnešti į kasą ir padaryti pavedimą, tačiau tai būtų užtrukę, o kita priežastis buvo ta, jog nenorėjo, kad apie tokį pavedimą sužinotų Estijos įmonė, kuri tuos pinigus pervedė kaip avansą už grybus ir mėlynes. Jis iš pradžių nepasitaręs su teisininku apie pinigų pervežimą ir sandorį išsiuntė vairuotoją su pinigais, bet kai sužinojo, kad reikės mokėti papildomus mokesčius liepė vairuotojui grįžti. Išteisintasis pripažino, kad neaiškino vairuotojui apie pinigų deklaravimą, kadangi kertant valstybių sienas nėra kur jų deklaruoti. Taip pat, jam nebuvo žinomas draudimas įvežti daugiau kaip 10 000 Eur, nes manė, jog yra laisvas įmonės lėšų ir prekių judėjimas. Jis nieko nesakė U. M. apie vežamus pinigus, paaiškino, jog jis reikalingas tik kaip mechanikas dėl galimų automobilio techninių gedimų. Išteisintasis nurodė, kad Latvijoje nėra pareigos deklaruoti pinigų, jeigu jie yra išvežami į kitą Europos Sąjungos valstybę. Latvijos institucijos, atsakingos už mokesčių administravimą, jų surinkimą ir panašią veiklą, žinojo, kad Latvijos įmonė turi tokį kiekį grynųjų pinigų. Kiekvieną mėnesį Valstybinei mokesčių inspekcijai yra pateikiamos ataskaitos, iš kurių matyti kiek pinigų yra įmonėje, t. y. kokia įmonės apyvarta, kiek pinigų kasoje. 2018 metais Latvijos įmonė užsiėmė tuo pačiu kaip ir anksčiau, per tuos metus buvo apie 3 000 000 Eur apyvarta. Dar kartą nurodė, kad važiuojant iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką nėra veikiančio muitinės posto, kur būtų galima deklaruoti pinigus (t. 12, b. l. 99-101).

11. Išteisintasis A. J. parodė, kad dažnai važinėja į Europos Sąjungos šalis, tačiau nežinojo tvarkos dėl išvežamų pinigų iš Latvijos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir tuo nesidomėjo. Jis padėjo pinigus į automobilį, bet kokia ten suma nesidomėjo ir nežinojo. Pinigai buvo supakuoti į polietileninius maišelius, tačiau jų netikrino. Pinigų buvo ne vienas maišelis, tačiau jam neatrodė, kad pinigų pervežimas yra kažkas draustina ar neteisėta. Jo nuomone U. M. neturėjo funkcijos jo apsaugoti. Išteisintasis nurodė, kad jis pinigus išdėliojo po visą automobilį, t. y. buvo kabinoje, šaldytuve, spintelė, bet ne slėptuvėse, nes automobilyje nebuvo tokių (t. 12, b. l. 101).

12. Išteisintasis U. M. parodė, kad jo užduotis buvo lydėti automobilį ir jeigu kelyje iškiltų kokie nors gedimai jis turėtų juos pašalinti, kad nebūtų prastovų. Jis nežinojo nei apie vežamus pinigus, nei kada turi išvykti automobilis. Per visą kelionės laiką jis su A. J. buvo susitikę tik vieną kartą grįžtant atgal degalinėje, bet ir ten nesikalbėjo, kadangi jis įvažinėjo į degalinę, o A. J. iš jos išvažiavo. Jis susisiekė su G. T. tik ryte, kai jam neatsakė A. J. telefonu. A. J. parašė SMS, kad jį sulaikė policija, bet nenurodė sustabdymo priežasčių ir jis jų nežinojo. Išteisintasis teigė, kad turi aukštąjį techninį išsilavinimą ir apie tai buvo žinoma G. T., nes jie pažįstami daugiau negu dešimt metų (t. 12, b. l. 101).

13. Taigi išteisintieji dėl pinigų vežimo aplinkybių duoda analogiškus parodymus, kaip ir pirmosios instancijos teisme, kurie tarpusavyje sutampa ir vieni kitus papildo. Tokius jų parodymus patvirtina ir kiti byloje apklausti liudytojai D. F., D. Ž., E. K., V. M., A. Ž., J. V., Š. B., M. H. ir kiti įrodymai.

15.1. Liudytojai D. F., D. Ž., E. K., V. M., A. Ž. patvirtino, kad buvo sustabdytas A. J. vairuojamas automobilis, vairuotojo buvo klausiama ar veža deklaruotinus daiktus, į ką šis atsakęs, kad ne. Automobilis buvo paviršutiniškai patikrintas, bet pinigai nebuvo rasti (t. 11, b. l. 18-20, 23-25, 61-65, 74-78). Liudytojas J. V. parodė, kad pirmiausiai jis peršvietė A. J. vairuojamą automobilį su rentgenu, bet rentgeno nuotraukoje transporto priemonės pakitimų ar perdarymų nebuvo matyti (t. 11, b. l. 20-21). Liudytojas Š. B. patvirtino, kad atlikus patikrinimą rentgenu nieko įtartino nebuvo pastabėta ir tik nuodugniai tikrinant automobilį buvo rasti pinigai (t. 11, b. l. 21-23). Liudytojas M. H. parodė, kad jis dirbo G. T. firmoje „(duomenys neskelbtini)“ kasininku ir G. T. 2015 m. rugpjūčio 5 d. paprašė jo išimti 650 000 Eur iš kasos. Jis tokią sumą grynaisiais ir išdavė (t. 11, b. l. 78-80).

15.2. Iš byloje esančių apžiūros protokolų matyti, kad pareigūnai važiuojamojoje dalyje kelio (duomenys neskelbtini) 2-ame km apžiūrėjo transporto priemonę - vilkiką „Scania“ su Latvijos registracijos numeriais (duomenys neskelbtini), juodos spalvos ir puspriekabę „SCHMITZ“ juodos spalvos (tentinė), taip pat su Latvijos registracijos numeriais (duomenys neskelbtini). Atliekant detalų tikrinimą angare, esančiame tarptautinio dvišalio Baltarusijos – Lietuvos Medininkų muitinės kelio poste, apžiūrėtas vilkikas SCANIA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe SCHMITZ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Apžiūrint vilkiko vairuotojo kabiną - keleivio sėdynės konstrukcijoje, rasti sudėti keturi į juodos spalvos polietileninius maišus suvynioti paketai, kuriuose surasta ir paimta 682 330 Eur (t. 1, b. l. 58-71; t. 2, b. l. 20-36).

15.3. 2015 m. rugpjūčio 5 d. pajamų išdavimo orderyje nurodyta, kad G. T. iš „(duomenys neskelbtini)“ kasos paėmė 650 000 Eur (t. 5, b. l. 102, 112). Iš bankų išrašų ir (duomenys neskelbtini) ataskaitų ir pažymų matyti, kad į „(duomenys neskelbtini)“ buvo vežami grynieji pinigai (t. 3, b. l. 61-84, 86-88; t. 5, b. l. 70, 76). G. T. banko „Swedbank“ išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 9 d. jo debeto apyvartos suma - 91 352,62 Eur, kredito apyvartos suma + 92 340,75 Eur (t. 5, b. l. 104-108, 114-118).

15.4. Liudytojas M. M. (M. M.) parodė, kad yra advokatas, todėl G. T. 2015 m. rugpjūčio 12 d. į jį kreipėsi konkrečiu kausimu, kaip tvarkyti verslo sandorių reikalus tarp Latvijos ir Vokietijos įmonių, t. y. kaip teisingai įforminti veiksmą, jei iš Latvijos įmonės grynuosius pinigus pervestų į įmonę Vokietijoje. Jis atsakė G. T., kad nurodytos apimties grynųjų pinigų operacijos, sandoriai negali vykti grynais tarp įmonių, kadangi už tai yra numatyta administracinė atsakomybė ir 15 procentų bauda nuo sumos (t. 5, b. l. 57-58). Iš liudytojo parodymų seka, jog prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma 15 procentų suma nėra niekaip susijusi su Lietuvos Respublikos muitų sistema. Tai atitinka ir Bendrijos muitinės kodekso nuostatas, nes bendrijos prekių statusą turinčios prekės tarp Europos Sąjungos valstybių narių gabenamos be suvaržymų: joms netaikomi importo ir eksporto mokesčiai, panaikinta muitinės kontrolė prie vidinių Europos Sąjungos sienų.

15.5. Iš Prekybos įmonių registro 2015 m. lapkričio 2 d. išrašo matyti, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ registruota Vokietijoje 2013 m. birželio 11 d., įmonės veiklos dalykas – maisto prekių transportavimas, pirkimas ir pardavimas (t. 5, b. l. 87-95). 2014 m. lapkričio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. CON-14-2325 nurodyta, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamas direktoriaus G. T., sudarė sutartį dėl sūrio pirkimo-pardavimo, kurioje nustatyta pirkėjas „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama G. T., įsipareigoja vienam prekių užsakymui įsigyti ne mažiau kaip 300 kg produkcijos (t. 3, b. l. 93-105). AB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. sausio 12 d. rašte nurodyta, kad bendrovės darbuotojai su „(duomenys neskelbtini)“ derėjosi 2015 m. liepos 29-30 dienomis dėl 120 tonų prekių užsakymo, tačiau užsakymas nebuvo patvirtintas, pinigai už prekes (480 000 Eur) nesumokėti, užsakymas neįvykdytas (t. 5, b. l. 159, 166-169).

14. Esminis prokuroro teiginys, kurio pagrindu turi būti nuteisti A. J., G. T., U. M. yra tas, kad buvo vežami per Lietuvos Respubliką pinigai, kurių suma viršija 10 000 Eur sumą ir turėjo būti deklaruoti, o jų nedeklaravus kyla baudžiamoji atsakomybė.

16.1. Iš tiesų pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą pinigai, įvežami ar išvežami į trečiąją šalį, privalo būti deklaruojami iš karto, t. y. nepriklausomai nuo to, kur jie toliau keliauja Europos Sąjungos viduje. Iki 2011 m. liepos 1 d. asmenys privalėjo deklaruoti tik didesnę nei 10 000 Eur pinigų sumą atvykdami iš trečiųjų šalių ar vykdami į trečiąsias šalis, o jų nedeklaravus kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 199 straipsnio (kontrabanda) nuostatas. Tačiau šiame įstatyme nebuvo numatyta pareiga deklaruoti pinigus gabenamus Europos Sąjungos viduje.

16.2. 2011 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimai, kuriais nustatytas reikalavimas muitinės darbuotojui pareikalavus deklaruoti per Lietuvos Respublikos sieną gabenamus grynuosius pinigus, kurių vienkartinė suma viršija 10 000 Eur ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Taigi, pareiga deklaruoti gabenamus pinigus iš Europos Sąjungos į Lietuvą ir iš Lietuvos į Europos Sąjungą atsiranda tik tuomet, kai muitinė pareikalauja tai padaryti. Sprendžiant klausimą dėl to, kokia atsakomybė taikoma už teisės aktuose įtvirtintų nuostatų nesilaikymą ir ar tokie pakeitimai išplėtė BK 199¹ straipsnio taikymo ribas, svarbu įvertinti teisės aktų nuostatas, įstatymo leidėjo ketinimus ir Europos Sąjungos veiklos principus, t. y. laisvą judėjimą, vieną muitų sistemą.

16.3. Priimant pakeitimus dėl iš Europos Sąjungos į Lietuvos Respubliką ir į Europos Sąjungą iš Lietuvos Respublikos gabenamų pinigų deklaravimo tvarkos, ATPK (dabar – Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas – toliau – ANK) buvo papildytas nauju straipsniu, numatančiu atsakomybę už reikalavimų, susijusių su grynųjų pinigų deklaravimu kertant Europos Sąjungos vidaus sienas, nesilaikymą. ATPK 224, 259¹ straipsnių pakeitimais ir Kodekso papildymu 209⁷ straipsniu buvo siekiama nustatyti atsakomybę už pareigos deklaruoti grynųjų pinigų sumas, kai asmuo į Europos Sąjungos valstybes nares iš Lietuvos Respublikos išveža ir iš Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įveža ar per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungos valstybes nares ir iš Europos Sąjungos valstybių narių gabena grynuosius pinigus, kurių suma viršija 10 000 Eur ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesilaikymą, nustatant teisę Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams surašyti administracinius teisės pažeidimų protokolus už reikalavimų dėl grynųjų pinigų deklaravimo pažeidimus, taip pat reglamentuoti, kad minėtų administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėja rajonų (miestų) apylinkių teismai. Reikalavimo deklaruoti per vidines Europos Sąjungos sienas gabenamų grynųjų pinigų, kurių vienkartinė suma viršija 10 000 Eur ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesilaikymas laikytinas administraciniu pažeidimu už kurį numatytos sankcijos dydis turi būti adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams.

16.4. Be to, sprendžiant dėl to, ar tokie veiksmai patenka po muitinės apgaulės sudėtimi, svarbus yra laisvo kapitalo judėjimo principas. Pastebėtina, kad muitinės apgaulė siejama su Europos Sąjungos išore, o ne vidumi. Muitinės apgaulė skirta prekėms ir kitiems daiktams, kurie neturi Sąjungos prekių (daiktų) statuso, t. y. patenka į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių.

16.5. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 65 straipsnį, kuriuo Europos Sąjungos valstybės narės įgaliojamos nustatyti duomenų apie kapitalo judėjimą deklaravimo tvarką administravimo ar statistinės informacijos tikslais arba imtis priemonių, pateisinamų viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo požiūriu, su sąlyga, kad šios taikomos priemonės ir tvarka nesudarytų laisvo kapitalo judėjimo savavališko diskriminavimo ar užslėpto apribojimo. Iš to daroma išvada, kad asmeniui, neteisingai deklaravus ar atsisakius deklaruoti pinigų sumą, viršijančią 10 000 Eur (ar atitinkančią sumą kitos užsienio valiutos), gabenamą iš Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvą arba iš Lietuvos į Europos Sąjungos valstybę narę, taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 218 straipsnį (su grynųjų pinigų deklaravimu kertant Europos Sąjungos vidaus sienas susijusių reikalavimų nesilaikymas).

16.6. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl A. J., G. T., U. M. veiksmų, įvertinus pirmiau paminėtas aplinkybes, turėtų būti sprendžiamas administracinės atsakomybės klausimas dėl pinigų deklaravimo taisyklių pažeidimo. ATPK 35 straipsnio nuostatos numatė galimybę teisėsaugos institucijoms pradėti administracinio teisės pažeidimo tyrimo procedūrą tuo atveju kai asmenys išteisinami baudžiamojoje byloje, tačiau veiksmai turi administracinio teisės pažeidimo požymių. Tačiau minėtame straipsnyje taip pat nustatyta, jog administracinė nuobauda negali būti skiriama, jeigu nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip dveji metai. Teismas įvertinęs šių aplinkybių visumą, t. y. kad A. J., G. T., U. M. yra išteisinti, o dėl jų veiksmų, numatytų ATPK 209⁷ straipsnyje, yra suėjęs patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminas (veika padaryta 2015 m. rugpjūčio 13 d.), pagrįstai nepradėjo administracinio teisės pažeidimo procedūros.

15. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais ir konstatuoja, kad tokiuose A. J., G. T., U. M. veiksmuose nėra muitinės apgaulės požymių (BK 199¹ straipsnis), nes iš pirmiau aptartų teisės aktų matyti, kad pinigams nėra numatyti muitų tarifai ar kokie nors kiti mokesčiai, o jų deklaravimas iš esmės susijęs su grynųjų pinigų cirkuliavimo kontrole iš trečiųjų šalių ir Europos Sąjungos viduje.

16. Pažymėtina dar ir tai, kad šioje situacijoje pinigai buvo skirti įsigyti prekes, t. y. jie yra atsiskaitymo priemonė, o ne prekė. Nesutiktina su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, jog pinigai priskirtini daiktų, kaip muitinės apgaulės dalyko, kategorijai. Apygardos teismas teisingai konstatavo, kad teismai aiškindami šio nusikaltimo požymius akcentavo tai, kad aiškinant šią normą tiek gramatiniu, tiek sisteminiu, tiek loginiu metodais darytina išvada, jog BK 199¹ straipsnio 1 dalis yra blanketinė teisės norma, nenustatanti visų konkrečių nusikaltimo požymių, t. y. joje tik nustatyta baudžiamoji atsakomybė už įvežimą į Lietuvos Respubliką iš Europos Sąjungos valstybės narės privalomų pateikti muitinei daiktų, kurių vertė viršija 250 MGL, nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengiant, tačiau nekonkretizuota, kokie daiktai yra privalomi pateikti muitinės kontrolei. Konkrečias daiktų gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną tiek su Europos Sąjungos valstybėmis, tiek su trečiosiomis šalimis (valstybėmis, nepriklausančiomis Europos Sąjungai) taisykles nustato bei privalomus pateikti muitinės kontrolei daiktus įvardija kiti norminiai aktai – tiek Europos Sąjungos teisės aktai, tiek Lietuvos Respublikos įstatymai ir poįstatyminiai aktai. Jokie tuo metu galioję tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos Respublikos norminiai aktai neįpareigojo, gabenant pinigus iš Europos Sąjungos valstybės į Lietuvos Respubliką, pateikti pinigus muitinės kontrolei, t. y. veika yra dekriminalizuota.

17. Tokiu būdu teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai G. T., A. J. ir U. M. išteisino, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo požymių.

Dėl konfiskavimo ir daiktų grąžinimo

18. Prokuroras apeliaciniu skundu prašo konfiskuoti vilkiką „Scania“ ir puspriekabę „Schmitz“ iš įmonės (duomenys neskelbtini), automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (3 600 Eur vertės) vertę iš U. M., 682 330 Eur kaip muitinės apgaulės rezultatą bei priteisti iš G. T., A. J. bei U. M. proceso išlaidas. Išteisintasis G. T. prašo grąžinti 682 330 Eur sumą, nes minėti pinigai nepagrįstai perduoti prie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00036-17.

19. Teisėjų kolegijai pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino A. J., G. T., U. M., nėra pagrindo tenkinti prokuroro prašymo dėl daiktų konfiskavimo ir proceso išlaidų priteisimo, nes pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik toks turtas, kuris yra uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį, kai kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

20. Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai išteisintojo G. T. advokatas M. Barkauskas 2016 m. sausio 14 d. prašymu dėl pateikiamų dokumentų pridėjimo prie ikiteisminio tyrimo Nr. 02-4-00074-15 medžiagos pateikė dokumentus, kuriais patvirtino A. J. vežamų pinigų kilmę, t. y. buvo pateikta Latvijos Respublikos juridinių asmenų registro išrašas apie bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, bendrovės (duomenys neskelbtini) įvykdytų grynųjų pinigų inkasavimo paslaugų bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ataskaitą, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ balansą, pinigų išmokėjimo orderį 650 000 Eur sumai G. T., ilgalaikio turto išrašą, pelno-nuostolių ataskaitą, pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už 2015 m. birželio – lapkričio mėnesius, darbuotojų darbo užmokesčio apskaitos registrą, G. T. sąskaitos banke „Swedbank“ išrašą, darbo užmokesčio ataskaitą už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio mėnesio iki 2015 m. lapkričio mėnesio, sutartis su bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir Estijos Respublikoje registruotos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ dėl uogų supirkimo, pasirašytą 2015 m. birželio 6 d., Latvijos Respublikos valstybinės pajamų tarnybos pažymą apie bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ (t. 9, b. l. 22-188).

21. Iš byloje esančio kaltinamojo akto matyti, kad būtent jame nurodyti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tarp kurių įvardinta ir 682 330 Eur suma (t. 10, b. l. 106-137). Baudžiamąją bylą perdavus Vilniaus apygardos teismui šio teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl muitinės apgalės, buvo pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas į G. T. priklausantį turtą – pinigus 682 330 Eur. Vėliau apygardos teismas tais pačiais argumentais tęsė minėtą procesinę prievartos priemonę (t. 10, b. l. 192; t. 11, b. l. 87). Prokuroras tiek pirmosios tiek ir apeliacinės instancijos teismuose minėtą pinigų sumą prašė konfiskuoti kaip muitinės apgaulės rezultatą būtent šioje baudžiamojoje byloje.

22. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną (Konstitucinio Teismo sprendimas Nr. Nr. 26/98, 20/01, 43/03-46/03, 7/03-41/03-40/04-46/04-5/05-7/05-17/05, nutarimas Nr. 43/03-46/03), kaip ir nurodo prokuroras savo apeliaciniame skunde, tik prokuroras turi kompetenciją organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti, tame tarpe ir spręsti kokie proceso veiksmai ar sprendimai nulems ikiteisminio tyrimo sėkmę ir rezultatus, o ne teismas.

23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant pirmiau aptartoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nemotyvuotai sprendė klausimą dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti likimo susijusio su 682 330 Eur suma. Kadangi minėtas turtas – pinigai 682 330 Eur, buvo prašomi konfiskuoti kaip būtent muitinės apgaulės rezultatas, tačiau išteisinus G. T. tuo pagrindu, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pinigai turėjo būti grąžinti teisėtiems savininkams, t. y. G. T. 32 330 Eur ir Latvijos Respublikoje registruotai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ 650 000 Eur (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl kardomosios priemonės - užstato

24. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad kardomosios priemonės – G. T. 2016 m. sausio 22 d. prokuroro nutarimu paskirtas 10 000 Eur užstatas, A. J. 2017 m. birželio 1 d. prokuroro nutarimu paskirtas 3 000 Eur užstatas, U. M. 2016 m. kovo 3 d Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirtas 5 000 Eur užstatas – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliekamos nepakeistos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinamos.

25. Pagal BPK 133 straipsnio 6 dalį kardomąją priemonę – užstatą baigus taikyti, užstatas turi būti grąžintas užstato davėjui, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl to nepasisakė, todėl tai išsprendžiama šia nutartimi.

27.1. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento 2017 m. birželio 1 d. nutarimu A. J. paskirta 3 000 Eur užstatas, kurį 2017 m. gegužės 31 d. mokėjimo pavedimu Nr. 423 į Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įmokėjo A. A. (t. 4, b. l. 229-231). SEB banko mokėjimo nurodyme nurodyta, kad į Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įmokėjo A. A. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 3 000 Eur užstatą ikiteisminiame tyrime Nr. 02-4-00074-15 už A. J. (t. 4, b. l. 219). Dėl šių priežasčių 3 000 Eur užstatas grąžinamas užstato davėjui A. A.

27.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartimi Nr. 1.7-1006-961/2016 U. M. paskirtos dvi kardomosios priemonės, t. y. įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir užstatas 5 000 Eur (t. 7, b. l. 101-104). Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento 2017 m. gegužės 30 d. nutarimu U. M. panaikinta kardomoji priemonė - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 7, b. l. 136-138). Iš SEB banko 2016 m. kovo 2 d. nurodymo pervesti įmokėtus grynuosius pinigus Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad į Generalinės prokuratūros sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įmokėjo D. L. grynais 5 000 Eur užstatą už U. M. (t. 7, b. l. 59). Dėl šių priežasčių 5 000 Eur užstatas grąžinamas užstato davėjui D. L.

27.3. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento 2016 m. sausio 22 d. nutarimu G. T. paskirta 10 000 Eur užstatas, kurį 2015 m. gruodžio 30 d. mokėjimo pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) į Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įmokėjo K. T. (t. 8, b. l. 174-176). Iš SEB banko 2015 m. gruodžio 30 d. nurodymo pervesti įmokėtus grynuosius pinigus Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad į Generalinės prokuratūros sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įmokėjo K. T. grynais 10 000 Eur užstatą už G. T. (t. 4, b. l. 77). Dėl šių priežasčių 10 000 Eur užstatas grąžinamas užstato davėjai K. T..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu, 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 133 straipsnio 6 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nuosprendžio dalį, kuria nuosprendžiui įsiteisėjus pinigai – 682 330 Eur, kaip daiktiniai įrodymai perduoti prie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-2-00036-17.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu daiktus – 682 330 Eur grąžinti teisėtiems savininkams, t. y. 32 330 Eur grąžinti išteisintajam G. T. (G. T.) ir 650 000 Eur grąžinti Latvijos Respublikoje registruotai įmonei „(duomenys neskelbtini)“, bendras registracijos numeris (duomenys neskelbtini)

Vadovaujantis BPK 133 straipsnio 6 dalimi 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) užstatą, kurį baudžiamojoje byloje Nr. 1-64-898/2018 (teisminio proceso Nr. 1-02-4-00074-2015-6) 2017 m. gegužės 31 d. į Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įmokėjo A. A. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) už A. J. (A. J.), grąžinti užstato davėjui A. A.

Vadovaujantis BPK 133 straipsnio 6 dalimi 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) užstatą, kurį baudžiamojoje byloje Nr. 1-64-898/2018 (teisminio proceso Nr. 1-02-4-00074-2015-6) 2016 m. kovo 2 d. į Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke įmokėjo D. L. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) grynais už U. M. (U. M.), grąžinti užstato davėjui D. L.

Vadovaujantis BPK 133 straipsnio 6 dalimi 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) užstatą, kurį baudžiamojoje byloje Nr. 1-64-898/2018 (teisminio proceso Nr. 1-02-4-00074-2015-6) 2015 m. gruodžio 30 d. į Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke įmokėjo K. T. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) grynais už G. T. (G. T.), grąžinti užstato davėjai K. T..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro Gintaro Jasaičio apeliacinį skundą atmesti.