Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

kaltinamųjų gynėjams advokatams Linui Songailai, Valentui Mitrauskui, Mindaugui Barkauskui, Aivarui Alimui,

vertėjams Ingridai Petrulienei, Solvitai Labanauskienei, Rimantui Skuratovič, Tuomui Ronaldui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. T. (G. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikoje, Latvijos Respublikos pilietis, latvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), neteistas, dirbantis S. G. W. direktoriumi, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199¹ straipsnio 1 dalį dėl muitinės apgaulės;

A. J. (A. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikoje, Latvijos Respublikos pilietis, latvis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), neteistas, dirbantis S. A. vairuotoju, kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199¹ straipsnio 1 dalį dėl muitinės apgaulės;

U. M. (U. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikoje, Latvijos Respublikos pilietis, latvis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), neteistas, dirbantis S. I. A. pardavimų atstovu, kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199¹ straipsnio 1 dalį dėl muitinės apgaulės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. T., A. J. ir U. M. buvo kaltinami tuo, kad dalyvaudami organizuotoje grupėje, padarė muitinės apgaulę, o būtent: jie, turėdami tikslą padaryti muitinės apgaulę, pažeidė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimą, numatantį, kad kai asmuo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares iš Lietuvos Respublikos išveža ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įveža ar į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių gabena grynuosius pinigus, kurių vienkartinė suma viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, muitinės pareikalavimu privalo deklaruoti grynuosius pinigus, bei Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Generalinio direktoriaus 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1B-372 patvirtintų Iš Europos sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką, iš Lietuvos Respublikos ir per ją į kitas Europos sąjungos valstybes nares gabenamų grynųjų pinigų deklaravimo ir kilmės kontrolės taisyklių 6 punktą, kuris numato, kad pagal rizikos požymius ar turimą informaciją apie galimus teisės aktų pažeidimus pasirinktas tikrinti asmuo, atvykstantis į Lietuvos Respubliką iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba išvykstantis iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, kontrolę vykdančiam muitinės pareigūnui pareikalavus, privalo raštu, pateikdamas užpildytą ir pasirašytą Grynųjų pinigų deklaraciją (pateiktą tikrinimą atliekančio muitinės pareigūno), deklaruoti gabenamą 10 000 eurų (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta pagal oficialų Lietuvos banko tikrinimo dienos nustatytą euro ir kitos valiutos kursą) viršijančią vienkartinę grynųjų pinigų sumą, ir G. T. subūrė organizuotą grupę, kuriai vadovavo, bei veikdamas organizuotoje grupėje kartu su A. J., U. M. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, veikdami pagal iš anksto nustatytą ir aptartą vaidmenų pasiskirstymą, siekdami padaryti sunkų nusikaltimą, G. T. parengė nusikalstamą veiką - neteisėtą, nepateikiant muitinės kontrolei grynųjų pinigų 682 330 eurų gabenimą bei betarpiškai vadovavo šiai nusikalstamai veikai, U. M. padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką, t. y. 2015 m. rugpjūčio 12 d. apie 09.30 val. Latvijos Respublikoje, Rygos mieste, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Braslos gatvėje 19, jis nusikalstamos veikos vykdytojui A. J. perdavė 682 330 eurų, kad A. J. nepateiktų neteisėtai gabenamų pinigų muitinės kontrolei, bei nurodė nusikalstamos veikos padėjėjui U. M., kad šis padėtų padaryti nusikalstamą veiką, t. y. užtikrintų saugų ir nekliudomą vilkiko „Scania“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su neteisėtai gabenamais 682 330 eurų vykimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, lydėdamas saugiu atstumu ir saugodamas nusikalstamos veikos vykdytojo A. J. vairuojamą transporto priemonę – vilkiką „Scania“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei stebėdamas aplinką, vykimo kelią, patruliuojančių policijos, muitinės, valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų buvimą ar nebuvimą, tarnybinių automobilių judėjimą Lietuvos Respublikos teritorijoje. G. T., toliau organizuodamas muitinės apgaulę ir siekdamas užtikrinti nekliudomą neteisėtą 682 330 eurų gabenimą, nurodė A. J. vykti iš anksto suderintu ir suplanuotu su organizuotos grupės vykdytoju A. J. ir padėjėju U. M. maršrutu Lietuvos Respublikoje. A. J., vykdydamas G. T. nurodymus, 2015 m. rugpjūčio 13 d., vykdamas vilkiku „Scania“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, 682 330 eurų paslėpęs vilkiko kabinoje, padėjėjui U. M. automobiliu „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal išankstinį susitarimą ir vaidmenų paskirstymą tarp organizuotos grupės narių, lydint ir saugant vilkiką, įvežė į Lietuvos Respubliką privalomus pateikti muitinei daiktus – grynuosius pinigus 682 330 eurų, kurių vertė viršija 250 minimalių gyvenimo lygių dydžio sumą, ir 2015 m. rugpjūčio 13 d. apie 00.30 val. Kauno rajone, kelio Nr. E67 Sitkūnai-Vandžiogala 2-me kilometre, Muitinės kriminalinės tarnybos Nusikaltimų tyrimo skyriaus bei Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus pareigūnams pareikalavus, nepateikė 682 330 eurų muitinės kontrolei.

G. T. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199¹ straipsnio 1 dalį; A. J. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199¹ straipsnio 1 dalį; U. M. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis G. T. teismo posėdžio metu kaltu nepripažino ir parodė, kad yra Latvijos Respublikoje įsteigtos įmonės S. G. W. direktorius ir akcininkas. Ši įmonė verčiasi plastikinių ir medinių gaminių gamyba, be to, sezono metu užsiima uogų supirkimu. Taip pat jis yra Vokietijos Federacinėje Respublikoje įregistruotos įmonės GmbH „G.“ direktorius ir akcininkas. Ši įmonė verčiasi didmenine maisto prekių prekyba Vokietijoje. Verslą kaltinamasis pradėjo 2011 m., pirmiausiai įmonę įsteigė Vokietijoje. Iki tol jis dirbo tolimųjų reisų vairuotoju. S. G. W. buvo sudariusi sutartį su Estijos Respublikoje įregistruota įmone „S. P.“, kuri įsipareigojo 2015 metais nupirkti visas uogas, kurias jai sugebės pateikti S. G. W.. Estijos įmonė „S. P.“ turėjo iš anksto sumokėti už uogas. Pinigai buvo mokami per inkasacinę įmonę SIA Eurocash 1, kad būtų pigiau juos išgryninti. Jis avansu sumokėtus pinigus išgrynindavo ir įnešdavo į S. G. W. kasą. Gryni pinigai įmonės kasoje, o ne jos banko sąskaitoje buvo reikalingi atsiskaitymui su privačiais asmenimis, superkant iš jų uogas punktuose, kurių iš viso yra apie 300. Supirkimas iš žmonių vyksta nuo birželio iki rugsėjo mėnesio. Inkasacinei įmonei pinigai buvo pervedami dėl to, kad būtų pigiau juos išgryninti. Estijos įmonė nuo 2015 m. birželio iki rugsėjo mėnesio dalimis po 50, 100 ar 200 tūkst. eurų pervedė avansu iš viso apie 2,5 mln. eurų už grybus ir uogas. Tačiau 2015 m. derlius buvo prastas, todėl liko laisvų grynųjų pinigų apie 650 tūkst. eurų. Tą pačią 2015 m. vasarą jis ketino pirkti sūrį iš Lietuvos įmonės AB „Ž.“ ir jį parduoti, šia veikla ketino užsiimti per Vokietijos įmonę GmbH „G.“. 2015 m. vasarą dar nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, vyko tik susirašinėjimas su AB „Ž.“ liepos mėnesio pabaigoje, rugpjūčio pradžioje dėl ketinimų sudaryti sutartį. Sūrio pirkimui kaltinamasis norėjo panaudoti minėtus laisvus grynus 650 tūkst. eurų, tačiau jų nenorėjo pervesti per banką į Vokietijos įmonės sąskaitą, nes nenorėjo, kad Estijos įmonė matytų, kad pinigai naudojami ne pagal paskirtį. Todėl jis sugalvojo pinigus nuvežti į Vokietiją, įnešti į vokiškos įmonės sąskaitą bei už šiuos pinigus nupirkti sūrio, taip sandorį finansuojant laisvais Estijos įmonės pinigais, naudojamais ne pagal paskirtį. Jis susitarė, kad pinigus į Vokietiją sunkvežimiu nuveš jo draugas A. J., kurį pažįsta apie 8 metus, nes lengvuoju automobiliu buvo pavojinga vežti tokią pinigų sumą. Taip pat buvo sutarta, kad kartu važiuos U. M. tam, kad suteiktų techninę pagalbą, jei kas nutiktų sunkvežimiui. Susitarimas buvo toks, kad jis apmoka kelionę, įpila degalų, sumoka, A. J. už pervežimą gauna 500 eurų, o U. M. už palydėjimą gauna 300 eurų. Jis pats asmeniškai paėmė 650 tūkst. eurų iš įmonės kasos, pasirašęs kasos išlaidų orderį. Pridėjęs dar savo asmeninių pinigų, visus juos davė A. J. – iš viso 683 tūkst. eurų, kurie buvo supakuoti į 10 juodų celofaninių maišelių ir įdėti į dar vieną juodą plastikinį maišą. Pinigus paprašė išdėlioti po automobilį dėl saugumo. A. J. žinojo, kad veš pinigus, bet nežinojo, kokią sumą, nesakė jam to, kad pastarasis nesigirtų draugams ar pažįstamiems. Kadangi A. J. žinojo, kad jį lydės U. M., todėl turėjo suprasti, kad veža didelę pinigų sumą. U. M. nežinojo, kad bus vežami pinigai. Jis pats planavo pinigų laukti Vokietijoje. U. M. važiavo su kitu automobiliu paskui vilkiką. Jie išvažiavo 10 val. ryto iš Rygos Vokietijos kryptimi, važiavo per Lietuvą ir tą dieną nuvažiavo iki Belystoko. Jis (G. T.) kitą dieną susitiko su savo juristu įvairiais darbo klausimais ir papasakojo, kad iš įmonės kasos yra vežami pinigai į Vokietiją. Teisininkas M. M. pasakė, kad negalima taip daryti, nes reikės mokėti 15 proc. mokestį už tai, kad privatus asmuo paima grynuosius pinigus iš sąskaitos, tačiau jis neminėjo, kad tai yra nusikaltimas. Todėl jis davė nurodymą toliau nevažiuoti, kad nereikėtų mokėti šio mokesčio, o pats pradėjo galvoti, ką daryti toliau. Vakare jis suprato, kad neverta siųsti tų pinigų, nes neuždirbs, ir nurodė U. M. telefonu, kad sunkvežimis grįžtų atgal į Latviją. Su A. J. jis šiuo klausimu nebendravo. Kiek jam yra žinoma, Europos Sąjungos viduje nedraudžiama vežti daugiau nei 10 tūkst. eurų, pasienyje nėra pareigos sustoti ir deklaruoti pinigus. Be to, jis deklaracijų šiems pinigams neužpildė dar ir dėl to, kad Latvijos mokesčių inspekcijai buvo žinoma apie šiuos pinigus, nes jis tarnybai pateikė ataskaitas. Iš šio teismo proceso suprato, kad jeigu neprašoma - nereikia deklaruoti pinigų, o jeigu prašoma – deklaruoti reikia. Tą naktį, kai turėjo sugrįžti A. J. su pinigais, U. M. paskambino jam ir pasakė, kad sustabdytas A. J.. Jis suprato, kad A. J. ir U. M. prieš tai susiskambino. Kai sužinojo, kad sustabdė A. J., jis pasakė U. M., kad sužinotų, kas įvyko, dėl ko ir kas sustabdė, tačiau jis to nesužinojo. Jis nesakė ir nedavė nurodymų U. M. perduoti A. J., kad jis atsikratytų pinigais ar perimtų pinigus nepastebimai. Tokių minčių nebuvo. Jis su A. J. po visko susitiko tik po pusmečio ar metų. Jis manė, kad A. J. deklaravo pinigus, nes kai sustabdoma yra atplėšiama ir pažiūrima kiek pinigų. Jis nežinojo priežasties, kodėl A. J. sulaikytas, todėl ir nepranešė jam, kiek jis turi pinigų. Kai pinigai buvo sulaikyti, Estijos įmonė pretenzijų jam nepateikė, tačiau vėliau pretenzijos dėl pinigų trūkumo atsirado. Jis pasiskolino pinigų iš banko 2015 metų pabaigoje ir grąžino skolą Estijos įmonei. Su Estijos įmone „S.“ bendradarbiavimas tęsiasi ir toliau - 2016 m. uogų parduota už 2,5 mln. eurų, o 2017 metais – už 1,6 mln. eurų. Tiek vienais, tiek kitais metais mechanizmas vyko tokiu pačiu principu. 2016 m. - 2017 m. sūrio jis iš AB „Ž.“ nepirko, o 2014 m. sandoris su šia bendrove dėl sūrio pardavimo įvyko, jį vykdė Vokietijos įmonė, su visais atsiskaityta.

Kaltinamasis A. J. teismo posėdžio metu kaltu nepripažino ir parodė, kad G. T. pažįsta daug metų, nes abu anksčiau dirbo tolimųjų reisų vairuotojais, taip pat senai pažįsta ir U. M.. Jis pats daug metų dirba vairuotoju. Iki 2015 m. sausio važinėdavo tarptautiniais maršrutais, tačiau 2015 metų pradžioje nusprendė užsiimti savo veikla ir važinėti savo mašina. Per pažįstamus iš įmonės A. nusipirko išsimokėtinai automobilį Scania su puspriekabe už panašiai 18 tūkst. eurų. Už mašiną jis iš pradžių davė 500 eurų įmonės direktoriui gal po mėnesio po sutarties pasirašymo, o likusius pinigus planavo atiduoti metų gale. Automobilį su puspriekabe gavo iš karto. Jis imdavosi įvairių krovinių pervežimo užsakymų, kad galėtų kuo greičiau atsiskaityti už mašiną. Oficialiai veiklos neregistravo, nes pirma norėjo tik užsidirbti. Nuo automobilio įsigijimo iki jo sulaikymo buvo sukaupęs 7-8 tūkst. eurų. G. T. jam pasiūlė darbo – paprašė iki Vokietijos nuvežti pinigus, kuriuos Frankfurte G. T. turėjo iš jo pasiimti. Už tai G. T. žadėjo sumokėti 500 eurų ir 800 eurų išlaidoms – mokesčiams už Lenkijos ir Lietuvos kelius, kurui. Kadangi Jis nemanė, kad vežti pinigus yra nusikaltimas, tai net nesidomėdamas, kokią pinigų sumą reikės vežti, sutiko tai padaryti. Jis nežinojo, kad vežant daugiau nei 10 tūkst. eurų, reikia juos deklaruoti, nes, važiuojant iš šalies į šalį, nėra užrašų, kad reikia deklaruoti pinigus. Jis ir G. T. susitiko ryte apie 10 val. stovėjimo aikštelėje miesto pakraštyje, Braslo g. 19, kur G. T. perdavė jam pinigus celofaniniuose maišeliuose, sudėtuose į didelį tamsų plastikinį maišą. G. T. prašymu, jis pinigus išdėliojo automobilyje, kad jie nebūtų vienoje vietoje, tačiau jų specialiai neslėpė, jokių slėptuvių nebuvo įrengęs. G. T. dar padavė pinigų išlaidoms, kurui ir jis išvažiavo į Vokietiją, o po 9 valandų pasiekė Balstogę. Jis jokio kito krovinio priekaboje nevežė, bet atgal grįžtant planavo jo ieškoti. Balstogėje jis miegojo iki ryto, apie 9 valandas. Jis nematė, ar U. M. važiavo visą laiką už jo, taip pat nematė, kad U. M. važiavo su jam (A. J.) priklausančiu automobiliu „Passat“, kurį jam panašiai prieš mėnesį buvo paskolinęs, nes U. M. reikėjo tuo metu automobilio. Jie tarpusavyje kalbėjosi telefonu ir vieną kartą buvo susitikę degalinėje Lietuvoje, grįžtant į Rygą, kur jis ir pamatė, kad U. M. važiavo su jam priklausančiu automobiliu. Ryte paskambinęs U. M. pasakė, kad jis toliau nebevažiuotų į Vokietiją, kad grįžtų, nes taip nurodė G. T., bet detaliau daugiau nieko nepaaiškino. Iš Baltstogės jis išvažiavo apie 19 val. Tada jis išvažiavo į Lietuvą. Už Kauno, nuo Klaipėdos kelio pasuko į Panevėžį. Buvo blogas oras, tamsu, aplinkui miškas. Jis pamatė mėlyną švyturėlį, privažiavo automobilis, priėję pareigūnai civiliais drabužiais reikalavo išlipti iš automobilio. Iš pradžių jis nesuprato, kad tai pareigūnai, nes automobilis, kuris sustabdė kaltinamąjį, buvo be skiriamųjų ženklų, o pareigūnai vilkėjo civiliais drabužiais. Tik vėliau privažiavęs antrasis automobilis buvo su skiriamaisiais ženklais. Pareigūnai klausė, ar jis veža narkotines medžiagas, ginklus, tačiau neklausė dėl deklaruojamų prekių, todėl jis ir nesakė pareigūnams apie pinigus. Jis nemoka rusų kalbos, bet supranta šią kalbą vidutiniškai. Pareigūnams nesakė, kad reikalingas vertėjas. Trys pareigūnai nuėjo atidaryti mašinos. Tuo metu privažiavo dar vienas automobilis su geltona juosta. Kabina ir priekaba buvo apieškota su šunimi. Pareigūno akivaizdoje jis paskambino U. M. pranešti, kad yra sulaikytas. Vienas pareigūnas be uniformos pasakė, kad kaltinamasis važiuotų paskui jo automobilį, ir jie nuvažiavo iš Marijampolės į Kaliningrado pusę iki pasienio posto. Poste jis įvažiavo į rentgeno patikros sistemą. Po rentgeno reikėjo įvažiuoti į angarą, kuriame tikrino mašiną. Peržiūrėjus visą mašiną buvo rastos cigaretės, kurias jis nusipirko Lenkijoje. Išvažiavus iš angaro, jam liepė laukti kabinoje. Paryčiui kaltinamajam pasakė, kad vėl reiks sekti paskui pareigūnų mašiną ir jie išvažiavo iki Baltarusijos pusės. Pasienio poste įvažiavo į rentgeno zoną, kurioje patikrino mašiną. Iš rentgeno išvažiavęs, jis atsistojo aikštelėje. Vienas iš pasienio pareigūnų apžiūrėjo mašiną ir rado pinigų pakuotes, nieko neklausę, pareigūnai jas susirinko. Važiuojant į pirmąjį patikros postą, jis turėjo galimybę išmesti pinigus pro langą ir apie tai pranešti U. M., bet jis to nepadarė, nes buvo garantuotas, jog pinigus vežti nėra nusikaltimas. Pareigūnai neprašė deklaruoti pinigų. Jei būtų paprašę, jis ko gero būtų juos suskaičiavęs ir deklaravęs, savininku būtų nurodęs G. T. ar jo kompaniją. Jis išsigando, nes matė, kad ten daug pinigų. Bet nesakė, kam jie priklausė. Pareigūnai atvežė jį į Vilnių ir jis suprato, kad yra sulaikytas, nes jam buvo uždėti antrankiai. Sulaikymo metu buvo paimti du telefonai ir vienas neveikiantis telefonas, kuris mėtėsi mašinoje. Jam priklausė „Samsung“ telefonas ir neveikiantis telefonas, o antrą telefoną davė G. T. darbiniais tikslais – kelionei, kuriuo jis turėjo skambinti U. M., jei kas atsitiktų kelyje. Telefone, kurį davė G. T., U. M. buvo pavadintas Jazeps. Asmeniniame telefone jis neturėjo U. M. telefono numerio, nes buvo dingę visi kontaktai iš telefono porą kartų.

Kaltinamasis U. M. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad su G. T. ir A. J. yra seniai pažįstamas. G. T., žinodamas, kad laisvadieniais jis dirba apsaugininku, 2015 m. pasiūlė užsidirbti. Iš pradžių konkretaus pasiūlymo nebuvo, tik 2015 m. rugpjūčio pradžioje vieno susitikimo metu G. T. davė jam telefoną ir pasakė, kad šiuo telefonu vėliau susisieks ir konkrečiau pasakys apie darbą. Paskambinęs, G. T. pasakė, kad jis turi pranešti kažkokiam vairuotojui, jog pastarasis turi atvykti prie automobilio, ir tą automobilį turės lydėti į Vokietiją tam, kad suteiktų techninę pagalbą ar išspręstų vairuotojui kilusias problemas. Jis turi techninį išsilavinimą, 3 metus dirbo mechaniku Rygos autobusų parke, remontuodavo sunkvežimius, autobusus, tad turi daug instrumentų, be to, dirbo apsauginiu. Už šį darbą jis turėjo gauti 500 Eur. Iki pat kelionės G. T. nesakė jam, kas bus vairuotojas, kad vairuotojas buvo A. J., jis suprato vėliau kelionės metu iš balso, kai su juo susisiekė telefonu. Jis taip pat nežinojo, ką veža A. J., nes G. T. to nesakė. Sunkiasvoris automobilis išvyko, bet jis dėl asmeninių priežasčių tą pačią dieną išvykti negalėjo, todėl išvyko kitą dieną. G. T. nežinojo, kad jis išvyko ne tą pačią dieną. Jis susisiekė su A. J. pasiteirauti, ar sėkminga kelionė. Po kurio laiko, kai sunkiasvoris automobilis buvo Balstogėje, jis automobilio nebuvo pasivijęs, nes pakeliui buvo pasiklydęs, Balstogėje, jie su A. J. nebuvo susitikę. Važiuodamas palaikė ryšį su G. T.. Jam buvo pasakyta, kad palauktų tolimesnių nurodymų, o A. J. - kad nevažiuotų ir palauktų. Vėliau G. T. pranešė, kad planai keičiasi ir reikia grįžti atgal į Latviją. Grįžinėjant, jis buvo apie porą kilometrų nutolęs nuo A. J. vairuojamo krovininio automobilio. Lietuvoje jis ir A. J. susitiko degalinėje. Jis jau buvau beveik nuvykęs iki Panevėžio, kai jam paskambino A. J. ir pasakė, kad yra sustabdytas. A. J. iš pradžių dorai net negalėjo pasakyti, kas jį sustabdė – muitininkai ar policijos pareigūnai, todėl jis ir nesuprato, dėl ko A. J. buvo sulaikytas. Jis sustojo prie Panevėžio ir laukė žinučių iš A. J., vėliau gavo žinutę, kad A. J. vyksta į patikrinimus Vilniaus kryptimi. Vėliau su A. J. nebuvo įmanoma susisiekti. Tada jis nusprendė važiuoti link Vilniaus, tikėdamasis pamatyti A. J. automobilį kažkur kelyje. Nepavykus jo surasti, jis pranešė G. T., kad krovininis automobilis greičiausiai sulaikytas. G. T. liepė kaltinamajam sugrįžti į Latviją, jie susitiko Rygoje, susiginčijo, nes G. T. priekaištavo, kad jis nieko nežino, kas atsitiko A. J. vairuojamam automobiliui, nors turėjo jį saugoti. Jis G. T. grąžino mobilųjį telefoną ir jie išsiskyrė. Apie pinigus G. T. tuo metu nieko nesakė. Kitą kartą jis su G. T. susitiko tik gavęs šaukimą į teismą. Tai buvo vienintelis kartas kai jis palydėjo vilkiką. Atlyginimo už darbą negavo. Degalus į automobilį pylė iš savo lėšų. Iš pradžių jis nesakė A. J., su kokia mašina važiuos, nes dar pats tiksliai to nežinojo. Jis važiavo su A. J. automobiliu „Volkswagen Passat“, kurį buvo pasiskolinęs, nes savo paties remontavo. Kelionėje jis turėjo du telefonus – viename buvo įvestas vairuotojo numeris, o kitame - asmeninis numeris. Bendraudamas su G. T., jis naudojo abu telefonus - kuris buvo kraunamas to nenaudojo, tačiau daugiausiai naudojosi G. T. duotu telefonu. Telefone, kurį davė G. T., A. J. numeris jau buvo įvestas ir adresatas pavadintas „A“. Telefone buvo įvesta „A“ turbūt dėl to, kad vietoje jo galėjo važiuoti kažkas kitas. Jis mano, kad naujas telefonas jam buvo duotas dėl didesnės garantijos, jei vienas išsikrautų.

Liudytojas D. F. teismo posėdžio metu parodė, kad vienas kaltinamasis – A. J., jam yra matytas. Įvykio metu jis buvo Muitinės kriminalinės tarnybos Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininko pavaduotojas, atsakingas už kriminalinę žvalgybą. Šiuo metu jau nebedirba. Buvo turima duomenų, kad galimai į Lietuvos Respublikos teritoriją bus vežamas narkotikų krovinys. Reikėjo tikrinti konkrečią transporto priemonę, buvo žinomi jos numeriai. Pareigūnai jos laukė Kauno apylinkėse ir ją sustabdė ne iš karto, stabdė su garsiniu signalu, buvo naudojama stabdymo priemonė žezlas, šviesos signalas. Po kurio laiko vairuotojas sustojo. Sustabdžius pradėtas tikrinimas, o prieš tikrinimą buvo atliekami standartiniai veiksmai – prisistatymas, pasiūlymas užpildyti deklaraciją. Žmogus gali deklaruoti žodžiu, raštu arba veiksmu. A. J. buvo pasiūlyta deklaruoti žodžiu. Buvo kelis kartus konkrečiai paklausta vairuotojo, ar jis turi ką nors deklaruotino ar gabenamų daiktų, apie kuriuos reikia pranešti ir pateikti juos muitinės kontrolei ir kuriuos reikia deklaruoti. Buvo išvardinti visi daiktai, kuriuos reikia deklaruoti, tarp jų ir pinigai, tačiau vairuotojo atsakymas buvo „ne“. Tokiu atveju, kai iš asmens sulaukiamas atsakymas, kad jis neturi ko deklaruoti, raštiškas variantas deklaracijos nepaduodamas, o prasideda tikrinimas. Nėra fiksuojama, ar buvo asmeniui pasiūlyta deklaruoti daiktus ar kitus gabenamus daiktus. Apie tai, kad asmuo pareiškė, jog nieko neturi, buvo fiksuojama apklausos protokoluose. Raštiška deklaracija paduodama asmeniui tada, kai asmuo pasako, kad turi deklaruotinų daiktų ar prekių. Kai pareigūnai suprato, kad A. J. yra Latvijos pilietis, su juo buvo bendraujama rusų kalba. A. J. suprato kas buvo sakoma, neatrodė, kad jam reikėtų vertėjo. Jis pats gerai moka rusų kalbą, vilkiko vairuotojui nesiūlė latvių kalbos vertėjo, nes jis puikiai kalbėjo rusiškai. Vėliau vilkikas buvo nuvarytas į Medininkų muitinės postą kur buvo surasti nedeklaruoti grynieji pinigai. Tikrinimą padėjo atlikti rentgenologai. Tai buvo informacijos patikrinimas, jis tęsėsi, nes pareigūnai negalėjo patvirtinti savo įtarimų. Kol nesurado pinigų ar kitų draudžiamų daiktų, procesas, kuris vadinasi tikrinimu, tęsėsi. Tikrinimo metu pareigūnai turi teisę ieškoti daiktų, stabdyti transporto priemonę. Kai buvo rasti pinigai, jo paties nebuvo. Po pinigų radimo visi pareigūnai buvo priėję prie A. J.. Kadangi buvo rasti pinigai, kurie akivaizdžiai viršijo 10 tūkst. eurų, kartu su ikiteisminio tyrimo tyrėjais buvo priimtas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi nusikalstamos veikos požymiai buvo akivaizdūs. Tam tikrą atstumą kažkas iš pareigūnų važiavo su A. J. mašinoje, bet kas konkrečiai nepamena, jis pats nevažiavo. Iš Muitinės kriminalinės tarnybos buvo trys pareigūnai. Nebuvo rašytinių funkcijų pasidalijimo. Pagal pareigas jis buvo viršininko pavaduotojas, todėl jam teko atlikti daugiau veiksmų, rodyti iniciatyvą, priimti sprendimus, bet pasidalijimo iš teisinės pusės pareigūnai neturėjo. Jiems privalomi Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymai ir jie jais vadovavosi.

Liudytojas D. F. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie teisme buvo pagarsinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 276 straipsnio 4 dalimi (t. 3, b. l. 2-4, 5-7).

Liudytojas D. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu buvo Muitinės kriminalinės tarnybos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas. Eilinio patikrinimo metu, turint duomenų, jog buvo pagrindas stabdyti transporto priemonę, vykusią iš Lenkijos į Lietuvą, buvo nuspręsta ją stabdyti. Vilkikas su puspriekabe buvo sustabdytas, jo vairuotojas buvo A. J.. Automobilio kontrolė buvo atlikta keliose vietose, taip pat ir dalyvaujant kinologams, ir galų gale buvo surasti pinigai, paslėpti įvairiose vilkiko vietose. Prieš tai buvo nuodugniai patikrinta kelio poste, tačiau draudžiamų daiktų nebuvo rasta. Vėliau buvo priimtas sprendimas susikoncentruoti ir patikrinti vilkiką, ar jame nėra draudžiamų daiktų. Sustabdžius vilkiką, jis pirmas priėjo prie vairuotojo, kuriam atidarius duris, jis paklausė rusų kalba, kodėl vairuotojas nesustojo, ar matė, kad buvo stabdomas, nes buvo tamsus paros metas, taip pat paklausė, ar turi draudžiamų daiktų. Jis neišvardijo vairuotojui, kokie yra draudžiami daiktai, konkrečiai neklausė ar veža pinigus, bet mintis buvo - muitinei privalomus pateikti daiktus, kadangi pareigūnai prisistatė, kad yra iš muitinės kriminalinės tarnybos, rodė pažymėjimą. Viskas vyko labai greitai. Su juo dar buvo jo kolegos – E. K., D. F., kuris buvo viršininko pavaduotojas ir priimdavo visus sprendimus. Su A. J. buvo bendraujama rusiškai, nes jis vairavo transporto priemonę su latviškais numeriais. Jis paklausė, o vairuotojas atsakė rusų kalba. Iš A. J. veiksmų matėsi, kad jis supranta, kas jam sakoma. Latvių kalbos vertėjo A. J. neprašė. Atkarpą iki pirmo patikrinimo jis važiavo kartu su A. J.. Kartu važiavo daugiau nei valandą. Jie bendravo apie šeimą, gyvenimą. A. J., atsiklausęs, ar galima skambinti, kalbėjo telefonu, bet jis nepamena, ar klausė, su kuo vairuotojas bendravo. Jis nematė, ką A. J. veikė automobilio kabinoje degalinėje prie Kauno, taip pat nepamena, kad kitas automobilis būtų lydėjęs A. J.. Rasti pinigai vilkike buvo užmaskuoti, bet specialių slėptuvių nebuvo įrengta, pinigai buvo padėti šaldytuve, mobiliosios stoties dėžėje. Tačiau ieškant pinigų, jų nesimatė, nes patys banknotai buvo užmaskuoti. Rasti pinigai buvo suskaičiuoti ir nustatyta, kad jie viršija sumą, kurią galima vežti nedeklaravus, tačiau A. J. jokių komentarų nepasakė dėl rastų pinigų, nesakė, kas juos jam įdėjo, kodėl būtent tokiu būdu sudėti pinigai. Deklaracijos gabenamiems pinigams A. J. neprašė. Sustabdžius A. J. kiek pamena nebuvo tiesiogiai prašyta deklaruoti pinigus, buvo paklausta ar neturi deklaruotinų daiktų. Jei A. J. būtų sakęs, kad jam reikia deklaracijos, jis būtų nugabentas į postą. A. J. buvo išsigandęs. G. T. jis matė pas tyrėją Vilniuje jau po įvykio.

Liudytojas D. Ž. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie teisme buvo pagarsinti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi (t. 3, b. l. 41-45).

Liudytojas E. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jam yra žinomas kaltinamasis A. J.. Prieš porą metų rugpjūčio mėn. jis su kolegomis už Kauno sustabdė vilkiką, važiavusį iš Lenkijos į Lietuvą, kurį vairavo A. J.. Patikrinus buvo rasti pinigai. Tuo metu jis buvo Muitinės kriminalinės tarnybos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiasis inspektorius, šiuo metu tyrėjas. Kai buvo sustabdytas vilkikas, jis liko prie automobilio saugoti daiktus, o kiti buvę su juo pareigūnai ėjo prie kabinos kalbėtis su vairuotoju ir tikrinti vilkiką su puspriekabe. Jis neprisimena, kodėl nuspręsta patikrinti vilkiką. Su kaltinamuoju jis kalbėjo rusų kalba. Jam nekilo abejonių ar A. J. jį supranta, vilkiko vairuotojas vertėjo nereikalavo. Kaltinamasis iki Medininkų posto važiavo vienas, taip pat iš jo nebuvo paimtas telefonas, nes A. J. nebuvo sulaikytas. Kaltinamajam važiuojant vienam, šalia jo nebuvo pareigūno. Muitinio tikrinimo procedūra prasidėjo sustabdžius vilkiką, o pasibaigė radus pinigus. Muitinį patikrinimą atliko Muitinės kriminalinė tarnybos ir posto pareigūnai, vadovavo viršininko pavaduotojas D. F.. Jo darbas buvo analitinis - rasti draudžiamus daiktus. Jis pats neišreiškė reikalavimo užpildyti deklaraciją ir deklaracijos pildymui nepateikė. Kriminalinės tarnybos pareigūnai deklaracijų neturėjo, o ar kiti pareigūnai turėjo deklaracijų, jis negali pasakyti. Tikrinimo laikotarpiu nuo transporto priemonės sulaikymo kaltinamasis turėjo galimybę paskambinti telefonu.

Liudytojas E. K. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie teisme buvo pagarsinti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi (t. 3, b. l. 36-39).

Liudytojas V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu buvo inspektorius-kinologas, dirbo Kauno oro uoste. Jis yra matęs A. J. tikrinimo metu. Jam paskambino Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus viršininkas D. M. ir paprašė pagalbos – atvažiuoti patikrinti, dirbti kelio poste. Buvo sustabdytas automobilis latviškais numeriais, vykstantis per Lietuvos teritoriją, nuo autostrados kelio A1 Vilnius-Klaipėda nusukime link Panevėžio. Sustabdžius automobilį, buvo atliktas muitinis patikrinimas. Vėliau kilus įtarimui, vilkikas nuvežtas patikrinimui į Kybartų kelio postą. Tikrinant, rastos cigaretės. Jis vairuotojo A. J. klausė, ar turi draudžiamų arba deklaruojamų daiktų, tačiau vairuotojas atsakė, kad neturi, todėl jam nebuvo teikiama deklaracija užpildymui. Jei asmuo pasako, kad gabena daugiau nei 10 tūkstančių eurų, yra duodama deklaracija užpildyti. Pareigūnai su savimi turėjo pasiėmę deklaracijų. Jei asmuo sako, kad neturi viršijančios sumos, yra vykdomas tikrinimas. Jei randama suma, paprašoma, kad užpildytų deklaraciją. Buvo žodžiu pareikalauta deklaruoti vežamus pinigus. Jis nežinojo, kodėl reikėjo tikrinti vilkiką, tačiau galėjo susidaryti nuomonę, jog tikrinama dėl narkotinių medžiagų, nes šunys buvo apmokyti ieškoti narkotinių medžiagų ir sprogmenų. Jis kalbėjo su A. J. rusų kalba. A. J. suprato, ko jis klausė, atsakė į klausimus, kad neturi tokios pinigų sumos, vertėjo neprašė. Kai vyko patikrinimas, nesimatė jokių automobilių, nes nusukus iš A1 kelio, A. J. važiavo vienintelis. Patikrinimas su šunimi vyko 10-15 minučių, ar tuo metu pravažiavo mašinos, jis negali pasakyti.

Liudytojas V. M. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie teisme buvo pagarsinti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi (t. 3, b. l. 9-12).

Liudytojas A. Ž. teismo posėdyje parodė, kad yra matęs vieną iš kaltinamųjų – vairuotoją A. J.. Jis dirbo Kauno teritorinėje muitinėje, vyresniuoju inspektoriumi – kinologu, dalyvavo tikrinant minėto asmens krovininį automobilį. Dirbo dviese ekipaže su V. M., kuris buvo ekipažo vyresnysis. Jam paskambino skyriaus viršininkas ir pasakė, kad reikės pagalbos patikrinti automobilį, paprašė atvykti į sutartą vietą, degalų kolonėlę. Jis su kolega buvo kaip padėjėjai, jis pats yra kinologas, jo tikslas buvo rasti narkotikų. Šunys, kurie dalyvavo patikrinime, nebuvo apmokyti rasti pinigus. Viršininkai konkrečiai nepasako, ko ieškoti ir kokių priemonių reikės. Gali reikėti tikrinti visapusiškai. Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai sustabdė vilkiką su latviškais numeriais, jie važiavo iš paskos. Paviršutiniškai buvo patikrinta su šunimi ir nuspręsta automobilį vežti į saugią vietą, kur yra rentgenas, todėl vilkikas buvo palydėtas į Kybartų kelio postą, kuriame vilkikas buvo nuodugniai patikrintas - apšviestas rentgenu, su šunimi ir rankiniu būdu. Šuo buvo vokiečių aviganis. Darbo metu šuo buvo be antsnukio, nes kitaip neužuostų. Jis nepastebėjo, kad A. J. kaip nors ypatingai reaguotų į šunį, kad jo bijotų. Iš A. J. blaškymosi, klausinėjimo jam matėsi, kad A. J. nervinasi. Jei asmuo bijo šuns, kinologai informuoja, kad tai nepiktybiniai šunys, kad kinologas atsako už šunį. Vilkiko patikrinimui vadovavo muitinės kriminalinė tarnyba. Buvo rasta cigarečių apie 20 blokų „Winston“, o daugiau nieko draudžiamo tuo metu nerasta. Jis girdėjo kaip vairuotojui buvo užduotas klausimas, ar vairuotojas turi pinigų sumą, viršijančią 10 tūkstančių eurų, ir girdėjo A. J. pajuokavimą, kad pas jį negali būti tokių pinigų. Vėliau iš interneto jis sužinojo, kad buvo rasta didelė suma pinigų. Su vairuotoju jis pats tiesiogiai nedaug bendravo, kalbėjo rusų kalba, jie vienas kitą suprato. Vilkiko vairuotojas daug domėjosi, klausinėjo, ką gali agregatas apšviesti, ką gali pamatyti ir panašiai. Visko klausinėjo rusų kalba. Jis negirdėjo, kad vairuotojas prašytų vertėjo. Operacijai vadovavo Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai iš Vilniaus. Jo paties tikrinimo darbas pasibaigė Kybartų kelio poste.

Liudytojas A. Ž. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie teisme buvo pagarsinti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi (t. 3, b. l. 14-16).

Liudytojas J. V. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Kybartų kelio poste vyr. inspektoriumi, rentgenologu, jo darbas yra nuotraukų analizavimas kompiuteryje. Jis yra matęs vairuotoją A. J. darbo metu, kai jis atvažiavo į rentgeną transporto priemone ir ją reikėjo peršviesti. Poste buvo rentgenu peršviestos vilkiko įtartinos vietos, tačiau nieko nerasta. Jis kaltinamajam nurodė, kaip reikia pravažiuoti pro rentgeną - kada pradėti važiuoti, kada sustoti, kad gautųsi geras vaizdas. Su A. J. jis kalbėjo rusiškai ir A. J. suprato jo nurodymus. Rentgeno nuotraukoje transporto priemonės pakitimų ar perdarymų nebuvo matyti. Išslapstytų pinigų nebuvo pastebėta, nes pinigų tankis nėra didelis, todėl susiliejo su kabinoje esančiais įvairiais daiktais. Todėl identifikuoti be fizinio patikrinimo nebuvo galima. Nuo 2014 m. rentgenologai neatlieka fizinio patikrinimo, nes pasikeitė darbo taisyklės. Jeigu pinigai būtų paslėpti įrengtoje slėptuvėje, padarytoje konstrukcijoje ar tam tikruose perdarymuose, būtų buvę lengva pamatyti, tačiau specialių slėptuvių vilkike nebuvo įrengta. Jis tik vėliau laikraštyje perskaitė, kad buvo rasti pinigai.

Liudytojas J. V. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie teisme buvo pagarsinti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi (t. 3, b. l. 27-28).

Liudytojas Š. B. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Vilniaus teritorinėje muitinėje Mobiliųjų grupių poste vyresniuoju inspektoriumi-rentgenologu. Į jo darbo pareigas įeina automobilių tikrinimas, automobilių rentgeno kontrolės sistema, taip pat fizinis jų tikrinimas. Jis yra matęs vieną iš kaltinamųjų - A. J.. Jis 2015-08-13 dirbo Medininkų kelio poste pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Tik prasidedant pamainai, tarp 8-9 val. ryte, į postą atvyko Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai, kurie atlydėjo krovininį vilkiką „Scania“, ir buvo pasakyta, kad jį reikia patikrinti rentgenu. Transporto priemonė buvo patikrinta standartine tvarka, patikrinimą atliko jis su kolega. Vairuotojui A. J. buvo išaiškinta procedūra bei paprašyta įvažiuoti į tikrinimo angarą. Su vairuotoju buvo bendraujama rusų kalba. A. J. pasirašė rentgeno kontrolės sistemos registracijos žurnale, įvarė automobilį į angarą ir laukė vairuotojų laukimo patalpoje. Transporto priemonė buvo praskenuota rentgenu, tačiau gautame vaizde nieko įtartino nebuvo pastebėta. Kabiną buvo sunku įžiūrėti, todėl nuspręsta patikrinti ją fiziškai. Jis tikrino transporto priemonę fiziškai, kartu buvo vairuotojas, kurio jis paprašė atidaryti vilkiko šonines daiktadėžes. Jose nieko neaptikus, buvo paprašyta atidaryti keleivio dureles ir vėliau pradėta tikrinti kabiną. Kabinoje daiktų nebuvo labai daug. Visų pirma buvo tikrinama artimiausia vieta – po keleivio sėdyne, po kuria buvo įvairiausių skudurų, o po jais liudytojas rado juodos spalvos paketą. Šalia buvo Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai, kuriems liudytojas parodė paketą ir paklausė vairuotojo A. J., kas tai yra, tačiau vairuotojas atsakė, kad nežino. Vienas pareigūnas iš kriminalinės tarnybos praplėšė paketą, kuriame matėsi kupiūros po 50 eurų. Tikrindamas kabiną toliau, jis rado paketą sportiniame krepšyje tarp įvairių rūbų. Porą paketų rado šaldytuve po vairuotojo gultu. Virš vairo esančiose daiktadėžėse buvo metaliniai puodai, maistas su gėrimais, ir viename puode taip pat buvo aptikta pora paketų su pinigais. Kartu prisijungė tikrinti ir Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai, jie taip pat rado paketų, tačiau jis neprisimena, kiek tiksliai jų buvo rasta. Visi pinigai buvo supakuoti vienodai juodame polietilene. Paketai perduoti kriminalinės tarnybos pareigūnams. Kaltinamasis A. J. stovėjo toliau prie kabinos. Paklaustas apie paketus, jis sakė, kad nežino kas tai. A. J. pasirašė žurnale nieko neklausinėdamas, nors žurnale viskas buvo parašyta rusiškai, ką reikia pildyti. Tikrinimo sistema jam buvo išaiškinta taip pat rusų kalba, tačiau jam nekilo jokių klausimų. A. J. elgėsi ramiai, kai viskas buvo rasta, tylėjo, nieko nekomentavo, į klausimus nereagavo ir nieko nekalbėjo. Po patikrinimo kriminalinės tarnybos pareigūnai A. J. išsivežė iš Medininkų posto. Prieš atlikdami patikrinimą, muitinės pareigūnai pasiūlo užpildyti deklaraciją. Kadangi A. J. buvo atvykęs iš vidinės teritorijos, iš Kybartų kelio posto, o ne per muitinės postą, jis neklausė A. J., ar norėtų užpildyti deklaraciją. Be to, jis ne pirmas atliko patikrinimą, o pasiūlyti deklaruoti pinigus turi pirmas tikrinimą atliekantis pareigūnas. Apie rastus daiktus jis rašė tarnybinį pranešimą savo tiesioginiam viršininku, jokio protokolo nerašė, nes tai buvo kriminalinės tarnybos pareigūnų byla. Jis vykdė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų nurodymus, kurie jam yra privalomi. Jei nieko įtartino praskanavus automobilį neaptinkama, galima tikrinti fiziniu būdu tikrinti.

Liudytojas Š. B. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie teisme buvo pagarsinti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi (t. 3, b. l. 18-19).

Liudytojas A. K. (A. K.) teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta A. J.. Jis pats yra ribotos atsakomybės įmonės Adria 19 valdybos narys, įmonės akcijos priklauso jo sutuoktinei. Jis yra grupės vadovas logistikos ir transporto sferoje, vadovauja 300 darbuotojų ir turi apie 150 transporto priemonių. Įmonės veikloje vyksta naujų transporto priemonių pirkimas ir senų pardavimas, kartais būna nuoma su išpirkimo galimybe. A. J. jam buvo rekomenduotas kaip tvarkingas žmogus, kuriam galima patikėti nuomos sutartį su galimybe išpirkti vilkiką. A. J. nebuvo įmonės darbuotojas. A. J. ketino pirkti automobilį Scania su puspriekabe Schmitz, tačiau neturėjo pinigų, todėl išsimokėti jis norėjo per metus. A. J. sakė, jog turi gerą darbą Europoje ir per metus galės išsipirkti transporto priemonę. Nors patikrinus buhalteriją, įmokų nebuvo, tačiau pirmoji įmoka, jo manymu, turėjo būti. Jis negali pasakyti nei kada, nei kiek sumokėta. Jis nereikalavo iš A. J., kad šis mokėtų kas mėnesį. Sutartį su A. J. pasirašė jis pats, jis ir turėjo kontroliuoti jos vykdymą, tačiau nepakankamai rūpestingai elgėsi kontroliuojat sutartį. Išperkamosios nuomos sutartyje nurodyta, kad transporto priemonės nuosavybės teisė priklausė kompanijai, tačiau po to, kai bus atsiskaityta visiškai, nuosavybės teisės pereis A. J.. Kaina buvo nurodyta apie 19 tūkst. eurų. A. J. automobilis buvo perduotas asmeniškai ir jis juo naudojosi nuo 2015 m. sausio iki sulaikymo, daugiau nei pusę metų. Šiai dienai yra 2 automobiliai, be šios transporto priemonės, kurie yra nuomojami, nuoma nėra pagrindinė jų veikla. Iki nuomos sutarties jis asmeniškai A. J. nepažinojo. Jis latviškai kalba nelabai gerai, rusiškai geriau moka, nei latviškai. Su A. J. bendraudavo rusiškai. Vairuotojų atlyginimas 500-700 eurų, o tų, kurie važiuoja į užsienį, darbo užmokestis – apie 1000 eurų. Dirbant su gerais klientais, su puspriekabe galima uždirbti 1 500 eurų, todėl buvo realu surinkti 18 tūkst. eurų atsiskaitymui per metus. Jo praktikoje yra buvę 3 vairuotojai, kurie įkūrė savo įmones.

Liudytojas A. K. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie teisme buvo pagarsinti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi (t. 3, b. l. 50-51).

Liudytojas M. H. (M. H.) teismo posėdžio metu parodė, kad nei su vienu iš kaltinamųjų nėra giminaitis. Nuo 2015 metų ir iki šių metų jis dirbo G. T. firmoje G. W. kasininku. Tai nepastovus sezoninis darbas, sutartį sudarant 3 ar 4 mėnesiams kiekvieniems metams, nes superkami grybai, uogos. Kasininko funkcija - iš įmonės savininko priimti pinigus ir įnešti į kasą, išmokėti pinigus produkcijos supirkimų punktuose. Latvijoje yra 4 ar 5 didesni punktai. Kasa yra ofise. Pinigai seife. Maždaug 40 ar 50 tūkst. eurų grynais yra pristatoma į punktą. Grynieji pinigai yra skirti produkcijos supirkimui (uogoms, grybams). Per metus išleidžiama apie 2 milijonai eurų. Kasoje pinigai atsiranda tuomet, kai įmonės savininkas pinigus išgrynina banke, atvyksta į ofisą, kasą, jie pasirašo pridavimo - priėmimo aktą, pinigai suskaičiuojami. Jam nedaug žinoma apie sulaikytus pinigus ir kaip jie atsidūrė vilkike. G. T. 2015 m. rugpjūčio 5 d. paprašė jo išimti 650 tūkstančių eurų iš kasos. Jis tokią sumą grynaisiais ir išdavė. Daugiau jis nežinojo apie pinigus ir kam jie darbdaviui buvo reikalingi. Išimant pinigus iš įmonės kasos, nereikia nurodyti paskirties, kur pinigai bus naudojami. Buvo surašytas aktas ir grynieji pinigai perduoti G. T.. Jis turėjo sekti, kiek seife yra pinigų, o koks pinigų šaltinis – jis nesidomėjo. G. T. jam pinigus atnešdavo iš banko supakuotus, o jis juos priimdavo. Ant pakuočių viršaus buvo Eurocash l lipdukai. Byloje esančiame kasos pinigų išdavimo orderyje yra jo ir G. T. parašai, šį orderį G. T. pasirašė jo akivaizdoje. Tokius orderius paima įmonės vadovas, o ką su jais daro, jis nežino. Jo pareiga - paimti orderį ir užpildyti. Jo išsilavinimas yra vidurinis specialusis, jis yra plataus profilio vairuotojas, apie buhalteriją nieko nežino. Jis neturėjo Kasos knygos, buvo remiamasi šiais aktais, pasirašoma, padaromos kopijos, kad kasininkas žinotų, kiek pinigų išduota ir paima. Kasos pajamų ir išlaidų knygos jis nepildo, tikriausiai tai daro buhalterija. Kai jis išdavė 650 tūkst. eurų, pinigai paprasčiausiai buvo suskaičiuoti, surišti bloknotai krūvelėmis, į jokius paketėlius nebuvo sudėta, Eurocash lipdukų nebuvo. Vežant grynuosius pinigus į punktus, nėra pareigos kam nors pranešti. Per 3 metus gabenant pinigų sumas, niekas nebuvo pateikę pretenzijų dėl gabenamų pinigų. Į punktus, kai veža grynuosius pinigus, jis vežasi tik pinigų priėmimo - pridavimo aktus, kuriuose užpildoma kiek pinigų. Iš seifo išėmus pinigų sumą ir ją vežant į kitą vietą, yra pildomas toks pats aktas - pinigų perdavimo - priėmimo aktas, kurį pasirašo jis, kad tokią sumą yra išėmęs, nuvyksta ir priduoda į punktą ir žmogus tame punkte priėmęs pasirašo, kad priėmė pinigus. Kokią pinigų sumą reikia išimti ir nuvežti į punktą, nurodydavo G. T.. Kasos aparatų nėra, tačiau atgalinėmis datomis surašyti dokumentų taip pat negalima. Visi veiksmai vyksta įmonės savininko nurodymu. Kasininkas nežino, ar įmonės buhalterinė apskaita yra kompiuterizuota.

Liudytojas M. M. (M. M.) 2015 m. gruodžio 22 d. teismo posėdžio metu parodė, kad yra advokatas, gali tik atskleisti informaciją, kuri nesusijusi su advokato konfidencialumu ir gali pateikti tik tą informaciją, dėl kurios jo klientas yra davęs sutikimą. G. T. 2015 m. rugpjūčio 12 d. į jį kreipėsi konkrečiu kausimu, kaip tvarkyti verslo sandorių reikalus tarp Latvijos ir Vokietijos įmonės. G. T. susitikimo metu taip pat pasiteiravo, kaip teisingai įforminti veiksmą, jei iš Latvijos įmonės grynuosius pinigus pervestų į įmonę Vokietijoje. Jis suprato, kad G. T. ko gero jau buvo pradėjęs šių pinigų operaciją. Į tai jis atsakė, kad tokios apimties grynųjų pinigų operacijos, sandoriai tarp įmonių negali vykti, kadangi už tai yra numatyta administracinė atsakomybė ir 15 procentų bauda nuo sumos. Daugiau aplinkybių jis nežinojo, tik iš kliento pasakojimo žino, kad yra sulaikyta pinigų suma (t. 5, b. l. 57-58).

2015 m. rugpjūčio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad važiuojamojoje dalyje kelio E67 atkarpos Sitkūnai-Vandžiogala 2-ame km. apžiūrėta transporto priemonė - vilkikas „Scania“ su Latvijos registracijos numeriais (duomenys neskelbtini), juodos spalvos ir puspriekabė „SCHMITZ“ juodos spalvos (tentinė), taip pat su Latvijos registracijos numeriais (duomenys neskelbtini), šalia kelio nėra gyvenamųjų namų ir jokio apšvietimo, kelio atkarpoje yra miško zona. Atidarius puspriekabės galines duris, nustatyta, kad puspriekabės viduje jokio krovinio nėra. Atlikti transporto priemonės detalų patikrinimą šioje vietoje nėra galimybės, todėl nutarta transporto priemonę nugabenti į Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio postą, kur bus atliktas detalus patikrinimas bei apžiūra (t. 1, b. l . 58-59).

2015 m. rugpjūčio 13 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad Kybartų kelio poste esančiame detalaus tikrinimo angare apžiūrėta transporto priemonė - vilkikas „Scania“ su Latvijos registracijos numeriais (duomenys neskelbtini), juodos spalvos ir puspriekabė „SCHMITZ“. Apžiūrint vilkiką nustatyta, jog vilkiko kabinoje, virš miegamosios dalies yra kartoninėje dėžėje rasta cigaretės: 47 pakeliai cigarečių „Winston blue“ be banderolių, 53 pakeliai cigarečių „Winston blue“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis bei 100 pakelių cigarečių „Winston classic“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Cigaretės perduotos Mobiliosios grupės skyriaus pareigūnams spręsti klausimą dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo (t.1, b. l. 60-62).

2015 m. rugpjūčio 13 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad detalaus tikrinimo angare, esančiame tarptautinio dvišalio Baltarusijos – Lietuvos Medininkų muitinės kelio poste apžiūrėtas vilkikas SCANIA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe SCHMITZ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Apžiūrint vilkiko vairuotojo kabiną - keleivio sėdynės konstrukcijoje, rasti sudėti keturi į juodos spalvos polietileninius maišus suvynioti paketai. Praplėšus vieną iš jų, matosi, kad jame yra didelis kiekis 50 nominalo vertės eurų kupiūrų, kurios apvyniotos guma. Tęsiant vilkiko kabinos apžiūrą, vairuotojo asmeniniame krepšyje esančiuose šortuose aptiktas dar vienas toks pats į juodos spalvos polietileninį maišą suvyniotas paketas. Jį praplėšus matoma, kad ten taip pat sudėtas didelis kiekis eurų kupiūrų ir apvyniotas guma. Toliau apžiūrint vairuotojo kabiną, maisto šaldytuve rasti du paketai. Dar du paketai rasti dviejuose maistui gaminti skirtuose metaliniuose puoduose, kurie buvo padėti daiktų dėtuvėje virš vairuotojo ir keleivio sėdynių. Dar vienas toks pats paketas buvo rastas įdėtas į kartoninę dėžę nuo navigacijos. Praplėšus visus paketus, juose matosi 50, 100, 200 ir 500 nominalo eurų kupiūros. Iš viso vilkiko vairuotojo kabinoje įvairiose vietose rasta dešimt pakuočių, apvyniotų gumytėmis ir supakuotų į juodos spalvos plastikinius maišus. Įpakavimai su pinigais sudėti į juodos spalvos plastikinį maišą ir užklijuoti muitinės lipnia juosta. Taip pat vilkiko kabinoje tarp asmeninių daiktų rasta: nešiojamas kompiuteris IMB THINKPAD su pakrovėju bei GPS sistema, mobiliojo ryšio telefonas NOKIA RM-945 be SIM kortelės ir išorinis diskas WD „MyPassport“ (t.1, b. l. 63-71).

2015 m. rugpjūčio 27 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad sulaikytas vilkikas su puspriekabe nuosavybės teise priklauso Latvijos Respublikoje registruotai įmonei SIA A., kurios registracijos adresas yra (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 83).

2015 m. rugpjūčio 20 d. Vilniaus teritorinės muitinės rašte Nr. 2V-17606 nurodyta, kad 2015 m. rugpjūčio 13 d. panašaus vilkiko SCANIA rinkos kaina yra 23 280 eurų, o panašios puspriekabės SCHMITZ rinkos kaina yra 8 350 eurų (t. 1, b. l. 82).

2015 m. rugpjūčio 13 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuoti vilkiko SCANIA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe SCHMITZ, kabinoje rasti pinigai, nustatyta, kad pinigai - 10 krūvelių, supakuotos į polietileninius juodos spalvos maišus, perrištos gumytėmis. Pinigų krūvelėje, pažymėtoje Nr. 1, sudarytoje iš keturių krūvelių iš viso rasta 50 000 eurų; pinigų krūvelėje, pažymėtoje Nr.2, sudarytoje iš septynių pinigų krūvelių, rasta 32 330 eurų; pinigų krūvelėje, pažymėtoje Nr. 3, sudarytoje iš penkių pinigų krūvelių, iš viso rasta 25 000 eurų; pinigų krūvelėje, pažymėtoje Nr. 4, sudarytoje iš keturių pinigų krūvelių, iš viso rasta 50 000 eurų; pinigų krūvelėje, pažymėtoje Nr. 5, sudarytoje iš penkių pinigų krūvelių, iš viso rasta 25 000 eurų; pinigų krūvelėje, pažymėtoje Nr. 6, sudarytoje iš penkių pinigų krūvelių, iš viso rasta 25 000 eurų; pinigų krūvelėje, pažymėtoje Nr. 7, sudarytoje iš penkių pinigų krūvelių, iš viso rasta 50 000 eurų; pinigų krūvelėje, pažymėtoje Nr. 8, sudarytoje iš penkių pinigų krūvelių iš viso rasta 50 000 eurų; pinigų krūvelėje, pažymėtoje Nr. 9, sudarytoje iš septynių pinigų krūvelių, iš viso rasta 350 000 eurų; pinigų krūvelėje, pažymėtoje Nr.10, sudarytoje iš penkių pinigų krūvelių, iš viso rasta 25 000 eurų (t. 2, b. l. 20-36).

2015 m. rugpjūčio 28 d. Muitinės kriminalinės tarnybos vyr. tyrėjos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad iš viso iš vilkiko SCANIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo Latvijos Respublikos pilietis A. J., buvo surasta ir paimta 682 330 Eur. Šie pinigai saugomi Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos depozitinėje sąskaitoje (t. 2, b. l. 39).

2016 m. balandžio 26 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje nurodyta, kad tyrimui pateikiame lapelyje skaitmeninius įrašus parašė ne A. J. ir ne G. T.. Nustatyti, ar tyrimui pateiktame lapelyje skaitmeninius įrašus parašė U. M., negalima (t. 2, b. l. 103-105).

2015 m. rugpjūčio 18 d. papildomos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta vilkiko kabina, kurioje rasta: SIM kortelė ZZ, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). SIM kortelės TELE2 lustas Nr. (duomenys neskelbtini), Mokėjimo patvirtinimas Nr. 169279 (2015-08-12, 22.52.26 val.), Mokėjimo patvirtinimas Nr. 137603 (2015-08-11, 11.52.32 val.), kontrolinis kuponas Nr. B0675519, kontrolinis kuponas Nr. B0701062, 2015-08-11 kvitas ORLEN Nr. W059138, 2015-08-11 čekis A/S VIRŠI – A Nr. 451765, 2015-08-11 čekis ALPEN Nr. 7818, baltos spalvos lapelis su tušinuku užrašytu tekstu UMOWA 627583, sąskaita ID 402864, su prie jos priklijuotu 2014-10-10 čekių A/S VIRŠI – A Nr. 167685, transporto priemonės valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonės valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 123-127).

2015 m. rugpjūčio 25 d. apžiūros protokole užfiksuoti A. J. vairuoto viliko kabinoje kiti rasti daiktai ir dokumentai (t. 2, b. l. 128-138).

2015 m. rugsėjo 10 d. Muitinės kriminalinės tarnybos vyr. tyrėjos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad patikrinus vilkiko SCANIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo kabinoje rastus ir paimtus du transporto priemonės registracijos numerius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje esančiose duomenų bazėse jokių įrašų ar įvykių, kuriuose būtų užfiksuoti šie numeriai, nustatyta nebuvo (t. 2, b. l. 139).

2015 m. rugpjūčio 18 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta asmens kratos metu iš A. J. paimta vairuotojo kortelė. Vienoje kortelės pusėje yra duomenys apie kortelės turėtoją: kortelė priklauso A. J., gim. (duomenys neskelbtini), kortelė galioja nuo 2013-12-31 iki 2018-05-24, kortelę išdavusi institucija: Autotransporto direkcija, vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini). Kitoje kortelės pusėje yra mikroschema (t. 3, b. l. 153-154).

2015 m. rugpjūčio 25 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas NOKIA 108, juodos spalvos, telefono ekranas suskilęs, IMEI (duomenys neskelbtini), į šį telefono aparatą įdėta SIM kortelė ZZ 4 G. Šio mobiliojo ryšio telefono duomenų nuskaityti nepavyko. SIM kortelė ZZ G4 baltos spalvos, Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrint duomenys nuskaitytus iš SIM kortelės, nustatyta, kad šios SIM kortelės numeris yra (duomenys neskelbtini). Šios SIM kortelės Adresų knygoje yra įrašytas vienas kontaktas – Jazeps, kurio numeris yra (duomenys neskelbtini). Kitų duomenų nenustatyta. Mobiliojo ryšio telefonas SAMSUNG GTS7710 pilkos spalvos, apibraižytas, IMEI (duomenys neskelbtini), į šį telefono aparatą įdėta SIM LMT. Apžiūrint duomenys nuskaitytus iš mobiliojo ryšio telefono nustatyta, kad nuo 2015-08-13 šiame mobiliojo ryšio telefone buvo užfiksuoti ryšiai su šiais mobiliojo ryšio telefono numeriais (duomenys neskelbtini) (A.M. M.), (duomenys neskelbtini) (Jazeps) bei (duomenys neskelbtini) (S. M. G.). Taip pat šiame telefono aparate yra užfiksuota trumpoji žinutė iš abonento (duomenys neskelbtini) (Jazeps), kuri buvo perskaityta, bei 3 trumposios žinutės, kurios nebuvo perskaitytos. Vienoje nurodyta, kad buvo bandoma susisiekti iš mobiliojo ryšio numerio (duomenys neskelbtini), kitoje yra reklaminio tyrimo informacija, trečia yra gauta iš abonento (duomenys neskelbtini). Kitų duomenų reikšmingų tyrimui nenustatyta. SIM kortelė LMT, oranžinės spalvos, Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrint duomenys nuskaitytus iš SIM kortelės, nustatyta, kad šios SIM kortelės Adresų knygoje tarp visų kontaktų yra įrašytas – Jazeps, kurio numeris yra (duomenys neskelbtini). Kitų duomenų reikšmingų ikiteisminiam tyrimui nenustatyta (t. 3, b. l. 170-174).

2015 m. lapkričio 26 d. Muitinės kriminalinės tarnybos vyr. inspektorius tarnybiniame pranešime nurodyta, kad išanalizavus abonentinių numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriais naudojosi A. J., bei abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), kuriuo galimai naudojosi U. M., išklotines, be kita ko, buvo nustatyti šie jų Lietuvos Respublikos sienos kirtimai: 1) 2015-08-11 12:04:17 A. J. galimai įvažiavo į Lietuvos Respubliką iš Latvijos Respublikos per buvusį Saločių kontrolės punktą, tai rodo jo abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) Utinėje užfiksuota bazinė stotis 160D Pasvalio rajonas, Morkūnų kaimas, Saločiai, kuri yra netoli Saločių kontrolės punkto; 2) 2015-08-11 16:12:04 A. J. galimai išvažiavo iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką per buvusį Kalvarijos kontrolės punktą, tai rodo jo abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) išklotinėje užfiksuota bazinė stotis 336A, adr. Marijampolės rajonas, Trakėnų kaimas, Kalvarija, kuri yra netoli buvusio Kalvarijos kontrolės punkto; 3) 2015-08-12 07:12:57 U. M. galimai įvažiavo į Lietuvos Respubliką iš Latvijos Respublikos per buvusį Saločių kontrolės punktą, tai rodo jo abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) išklotinėje užfiksuota bazinė stotis 769A adr. Pasvalio r., Ąžuolpamūšės k., Raubonys, kuri yra netoli buvusio Saločių kontrolės punkto; 4) 2015-08-12 22:43:40 U. M. galimai įvažiavo į Lietuvos Respubliką iš Lenkijos Respublikos per buvusį Kalvarijos kontrolės punktą, tai rodo jo abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) išklotinėje užfiksuota bazinė stotis 336A, adr. Marijampolės rajonas, Trakėnų kaimas, Kalvarija, kuri yra netoli buvusio Kalvarijos kontrolės punkto; 5) 2015-08-12 22:59:57 A. J. galimai įvažiavo į Lietuvos Respubliką iš Lenkijos Respublikos per buvusį Kalvarijos kontrolės punktą, tai rodo jo abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) išklotinėje užfiksuota bazinė stotis 336A, adr. Marijampolės rajonas, Trakėnų kaimas, Kalvarija, kuri yra netoli buvusio Kalvarijos kontrolės punkto (t. 3, b. l. 120-125).

2015 m. rugsėjo 30 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(5653)-IS1-6419 nurodyta, kad ant tyrimui pateiktų 10 vienetų polietileninių maišų, paimtų patikrinimo metu 2015 m. rugpjūčio 13 d. iš vilkiko SCANIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kabinos, esantys trys rankų pirštų pėdsakai yra palikti ne A. J. pirštais, bet kito asmens ( t. 2, b. l. 72-74).

2015 m. spalio 1 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro rašte Nr. 140-S2-1179 nurodyta, kad trys pirštų pėdsakai buvo patikrinti daktiloskopinių duomenų registre, asmuo, palikęs šiuos pirštų pėdsakus, nenustatytas (t. 2, b. l. 76).

2015 m. rugsėjo 7 d. Valstybinės kelių inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Priežiūros koordinavimo ir konsultavimo skyriaus rašte Nr. (18)15B-4550 nurodyta, kad atlikus vairuotojo A. J. kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini) ir skaitmeniniame tachografe užfiksuotus ir saugomus duomenis, be kita ko, darytina prielaida, kad A. J. nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. 21 val. 8 min. ilsėjosi; 2015 m. rugpjūčio 12 d. 8 val. 24 min. vairuotojo kortelė iš transporto priemonės buvo išimta (t. 3, b. l. 161-163).

2015 m. rugsėjo 16 d. Latvijos Respublikos valstybės pajamų tarnybos rašte nurodyta, kad Latvijos Respublikos centrinės muitinės sistemos duomenimis Latvijos Respublikos pilietis A. J. (gimęs (duomenys neskelbtini)) ir G. T. (gimęs (duomenys neskelbtini)) bei įmonė SIA „G. W. “ (registracijos kodas (duomenys neskelbtini) Latvijos Respublikos muitinėje grynųjų pinigų (682330 eurų) išvežimo iš Latvijos Respublikos nedeklaravo (t. 3, b. l. 129-130).

2015 m. gruodžio 29 d. Latvijos Respublikos valstybinės pajamų tarnybos rašte Nr. 30.1-8.67.3/36654 nurodyta, kad remiantis SIA „G. W.“ pateiktomis 2015 m. PVM deklaracijomis, bendra sandorių vertė laikotarpiu nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2015 m. lapkričio mėn. yra 2 148 997,30 Eur (t. 5, b. l. 62-63).

SIA „G. W. “ PVM mokestinio laikotarpio deklaracijose už laikotarpį nuo 2015 m. birželio iki 2015 m. lapkričio nurodytos įmonės deklaruotos sumos (t. 5, b. l. 122-154).

2015 m. rugpjūčio 27 d. išraše iš Latvijos Respublikos įmonių registro apie ribotos atsakomybės bendrovę „G. W. “ nurodyta, jog vienintelis akcininkas yra G. T. (t. 3, b. l. 59-60).

2015 m. lapkričio 2 d. išraše iš Prekybos įmonių registro nurodyta, kad įmonė G. T. registruota Vokietijoje 2013 m. birželio 11 d., įmonės veiklos dalykas – maisto prekių transportavimas, pirkimas ir pardavimas, generalinis direktorius – G. T. (t. 5, b. l. 87-95).

SIA „G. W. “ balanse, pelno (nuostolių) ataskaitoje užfiksuota įmonės turtinė padėtis laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. iš kurios matyti, jog 650000 Eur suma balanse nurodyta, kaip trumpalaikės paskolos įmonės bendrasavininkiams ir vadovybei, bendrasis pelnas – 318048, 24 Eur bei ataskaitinių metų grynasis pelnas 190902,99 Eur, bendra sandorių vertė 2015 m. liepos mėn. - 942792,42 Eur, 2015 m. rugpjūčio mėn. – 592717,99 Eur, 2015 m. rugsėjo mėn. -226782, 15 Eur (t. 5, b. l. 96-100, 103, 109-110, 119-120, 142-148).

2015 m. rugpjūčio 5 d. pajamų išdavimo orderyje nurodyta, kad G. T. iš SIA „G. W. “ kasos paėmė 650 000 Eur (t. 5, b. l. 102, 112).

SIA „G. W. “ algų mokėjimo žiniaraščiai laikotarpiu nuo 2015 m. liepos iki 2015 m. rugsėjo (t. 5, b. l. 170-215).

SIA „G. W. “ NORDEA Bank AB sąskaitos išrašas laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 16 d., iš kurio matyti, jog į šią sąskaitą buvo pervedamos iš Estijos įmonės įmonės „S. p.“ piniginės lėšos per 11 pavedimų bendroje sumoje 1 470 000 Eur (t. 3, b. l. 61-84).

G. T. banko „Swedbank“, AB sąskaitos išrašas laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 9 d. iš kurio matyti jo debeto apyvartos suma -91352,62 Eur, kredito apyvartos suma +92340,75 Eur (t. 5, b. l. 104-108, 114-118).

2015 m. rugpjūčio 21 d. Eurocash1 pateikta SIA „G. W. “ pinigų srautų ataskaita laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 2 d. iki 2015 m. rugpjūčio 21 d. (t. 3, b. l. 86-88).

2015 m. lapkričio 5 d. Eurocash1 Latvija SIA pažymoje nurodyta, kad, vadovaujantis 2015 m. birželio 12 d. sutartimi dėl grynųjų pinigų pristatymo, SIA „G. W. “ 2015 m. liepos-rugsėjo mėnesiais pristatyta 2 198 980 Eur – liepą 1 347 980 Eur, rugpjūtį 339 000 Eur, rugsėjį 512 000 Eur (t. 5, b. l. 70; 76).

2014 m. lapkričio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. CON-14-2325 nurodyta, kad AB „Ž.“ ir GMM-D T. G., atstovaujamas direktoriaus G. T., sudarė sutartį dėl sūrio pirkimo-pardavimo, kurioje nustatyta pirkėjas G. T. G., atstovaujama G. T., įsipareigoja vienam prekių užsakymui įsigyti ne mažiau kaip 300 kg produkcijos (t. 3, b. l. 93-105).

2016-01-12 AB „Ž.“ rašte nurodė, kad bendrovės darbuotojai su G. T. G. derėjosi 2015 m. liepos 29-30 dienomis dėl 120 tonų prekių užsakymo, tačiau užsakymas nebuvo patvirtintas, pinigai už prekes (480 000 Eur) nesumokėti, užsakymas neįvykdytas (t. 5, b. l. 159, 166-169).

2015 m. birželio 6 d. sutartyje nurodyta, kad G. W. ir Estijos įmonė - akcinė bendrovė „S. P.“, atstovaujama valdybos nario R. K., sudarė sutartį dėl mėlynių, raudonųjų serbentų, spanguolių ir bruknių pirkimo-pardavimo, kuri galiojo iki 2015-12-31 (t. 5, b. l. 78-85).

2017 m. lapkričio 2 d. Eurocash1 Latvija SIA pažymoje nurodyta, kad, vadovaujantis 2015 m. birželio 12 d. sutartimi dėl grynųjų pinigų pristatymo, SIA „G. W. “ 2016 m. birželio -2017 m. lapkričio mėnesiais pristatyta 3 742 015,00 Eur keitimo pinigų (t. 11, b. l. 95).

SIA „G. W. “ NORDEA Bank AB sąskaitos išraše laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d., 2017m. sausio 1d. iki 2017 m. lapkričio 2 d. matyti, jog į šią sąskaitą buvo pervedamos iš Estijos įmonės įmonės „S. p.“ piniginės lėšos (t. 11, b. l. 96-164).

Dėl veiksmų kvalifikavimo

Baudžiamojoje byloje A. J., G. T. ir U. M. kaltinami organizuotoje grupėje padarę nusikalstamą veiką – muitinės apgaulę iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką gabenant pinigus, didesnę nei 250 MGL sumą, ir jų nedeklaruojant pagal teisės aktų reikalavimus.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog A. J. 2015 m. rugpjūčio 13 d. apie 00.30 val. Kauno rajone, kelio Nr. E67 Sitkūnai-Vandžiogala 2-me kilometre, Muitinės kriminalinės tarnybos Nusikaltimų tyrimo skyriaus bei Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus pareigūnams pareikalavus, nepateikė 682 330 eurų muitinės kontrolei. Ginčo dėl to, jog A. J. G. T. prašymu gabeno daugiau nei 10 000 eurų sumą iš Europos sąjungos valstybės narės – Lenkijos, į Lietuvos Respubliką, byloje nėra. Tą patvirtino tiek apklausiamas pats kaltinamasis A. J., tiek kaltinamasis G. T., tiek posėdžio metu apklausti tikrinimą atlikę pareigūnai D. F., D. Ž., E. K., V. M., A. Ž., J. V., Š. B., tiek byloje aukščiau aptarti rašytiniai įrodymai – įvykio vietų, daiktų apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuotos A. J. gabentų ir pareigūnų surastų pinigų aplinkybės.

Byloje kaltinamieji neigia jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes - A. J. – nurodydamas, jog su juo buvo bendraujama ne latvių kalba ir jam nebuvo suprantami pareigūnų reikalavimai, deklaruoti pinigų jo niekas nereikalavo, o jis pats nežinojo, kad pinigų negalima vežti ir juos reikia deklaruoti; G. T. – nurodydamas, jog nežinojo, kad negalima per Europos Sąjungos valstybės sienas vežti pinigus ir reikia deklaruoti pinigų sumą, viršijančią 10 000 Eur, nežinojo kaip tai padaryti kai pasienio zonoje nėra muitinės pareigūnų; U. M. – nurodydamas, jog jis lydėjo A. J. vairuojamą vilkiką ir G. T. prašymu buvo atsakingas tik už techninę pagalbą kelyje, jei sugriūtų mašina, apie jokius gabenamus pinigus jis nežinojo.

Baigiamųjų kalbų metu kaltinamųjų gynėjai akcentavo tai, kad Europos Sąjungoje yra laisvas prekių ir kapitalo judėjimas, kad asmenys negali būti traukiami baudžiamojont atsakomybėn už pinigų gabenimą Europos Sąjungoje, kad pinigų nedeklaravimas yra 2011-07-01 Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintų iš Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką, iš Lietuvos Respublikos ir per ją į kitas Europos Sąjungos valstybes nares gabenamų grynųjų pinigų deklaravimo ir kilmės kontrolės taisyklių pažeidimas ir už tai numatyta administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė; kad nusikaltimo sudėties - Muitinės apgaulės dalykas – yra ne pinigai, o prekės ar daiktai, kurie pagal tranzito procedūrą privalomi pateikti paskirties muitinės įstaigai, kad šio nusikaltimo sudėtis, jos prigimtis ir taikymo sritis leidžia vienareikšmiškai teigti, jog šio nusikaltimo objektas yra ekonomika ir verslo tvarka ir šie teisiniai gėriai yra pažeidžiami pažeidžiant muitinės įstatymus ir nesumokant muitų ar mokesčių.

Prokuroras baigiamųjų kalbų metu aiškindamas BK 199¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties požymius akcentavo tai, kad šio nusikaltimo dalyku laikomi į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežti iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos daiktai ir pinigai, kurių vertė viršija 250 MGL (veikos padarymo metu 9415 Eur) sumą, kad privaloma virš 10000 Eur sumą deklaruoti, kaltinamieji, veikdami organizuotoje grupėje to nepadarė ir tai atitinka nusikaltimo požymius, o ne administracinio teisės pažeidimo požymius.

Esminis klausimas šioje byloje – ar A. J. gabenti G. T. prašymu pinigai yra BK 199 ¹ straipsnyje numatyto nusikaltimo – muitinės apgaulės dalykas.

Pagal BK 199¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas iš Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvos Respubliką įvežė privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir jų nepateikė Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė.

Šio nusikaltimo dalyku laikomi daiktai (prekės), kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, kuriuos pagal tranzito procedūrą privalomos pateikti paskirties muitinės įstaigai. Muitinės apgaulės nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar jos išvengimo momento. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Taigi, kaip matyti BK 199¹ straipsnio 1 dalis tiesiogiai nenumato pinigų, kaip šio nusikaltimo dalyko. Kyla klausimas ar daiktų sąvoka, nurodyta BK 199¹ straipsnio 1 dalyje, apima taip pat ir teisėtos kilmės grynuosius pinigus, gabenamus Europos Sąjungoje.

Pažymėtina tai, kad iki 2011 m. birželio 30 d. Lietuvoje reikėjo deklaruoti tik per Lietuvą iš Europos Sąjungos į trečiąsias šalis išvežamus ar į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių per Lietuvą įvežamus grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 eurų. Nuo 2011 m. liepos 1 d. įsigaliojus Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimams įtvirtinta pareiga tam tikrais atvejais deklaruoti ir į kitas Europos Sąjungos valstybes nares iš Lietuvos bei į Lietuvą iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių gabenamus grynuosius pinigus, kurių vienkartinė suma viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.

Baudžiamasis kodeksas 2005 m. birželio 23 d. buvo papildytas BK 199¹ straipsniu – Muitinės apgaulė, kuris nustatė, jog baudžiamąja tvarka atsako tas, kas iš Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvos Respubliką įvežė privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir jų nepateikė Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė. Jau tuo metu teismai aiškindami šios nusikaltimo sudėties požymius akcentavo tai, kad aiškinant ją tiek gramatiniu, tiek sisteminiu, tiek loginiu metodais darytina išvada, kad tiek Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalis, tiek Lietuvos Respublikos BK BK 199¹ straipsnio 1 dalis yra blanketinės teisės normos, nenustatančios visų konkrečių nusikaltimo požymių, t.y. jose tik nustatyta baudžiamoji atsakomybė už gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ar įvežimą į Lietuvos Respubliką iš Europos Sąjungos valstybės narės privalomų pateikti muitinei daiktų, kurių vertė viršija 250 MGL, nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengiant, tačiau nekonkretizuota, kokie daiktai yra privalomi pateikti muitinės kontrolei. Konkrečias daiktų gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną tiek su Europos Sąjungos valstybėmis, tiek su trečiosiomis šalimis (valstybėmis, nepriklausančiomis Europos Sąjungai) taisykles nustato bei privalomus pateikti muitinės kontrolei daiktus įvardija kiti norminiai aktai – tiek Europos Sąjungos teisės aktai, tiek Lietuvos Respublikos įstatymai ir poįstatyminiai aktai. Jokie tuo metu galioję tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos Respublikos norminiai aktai neįpareigojo, gabenant pinigus iš Europos Sąjungos valstybės į Lietuvos Respubliką, pateikti pinigus muitinės kontrolei, t.y. veika yra dekriminalizuota (Lietuvos Apeliacinio teismo 2005 m. spalio 5 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-340 2005 m.).

Pagrindiniai teisės aktai, iš kurių kyla pareiga deklaruoti per valstybės sieną gabenamus pinigus yra Europos parlamento ir Tarybos 2005 m. spalio 26 d. reglamentas EB Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės (toliau Reglamentas) ir Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas, kurio 1 straipsnyje nurodyta, kad jo paskirtis iš esmės yra pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencija, ta pati nuostata deklaruota ir reglamento preambulėje. Minėto Reglamento 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 eurų, deklaruoja tą pinigų sumą pagal šį Reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į Bendriją ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai.

Jau paminėto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 18 straipsnyje (inkriminuojamų veikų metu galiojusi 2014 05 15 įstatymo Nr. XII-894 redakcija) nustatyta, kad Muitinės įstaigos atlieka į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių gabenamų grynųjų pinigų, kurių vienkartinė suma viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, kontrolę (2 dalies 2 punktas). Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog gabenamos grynųjų pinigų sumos deklaruojamos Muitinės pareikalavimu, kai asmuo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares iš Lietuvos Respublikos išveža ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įveža ar į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių gabena grynuosius pinigus, kurių vienkartinė suma viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Pažymėtina tai, kad nusikaltimo sudėtis, numatyta BK 199¹ straipsnyje, yra siejama su didesnės nei 250 MGL, t.y. 9 415 Eur vertės (galiojusi MGL suma veikos padarymo metu) viršijančios sumos daiktų (prekių) privalomu nepateikimu muitinės kontrolei. Vadovaujantis aukščiau paminėto Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatomis pareiga raštu deklaruoti pinigus atsiranda tik tuomet, kai ji viršija 10 000 eurų sumą ir kai to pareikalauja muitinės pareigūnas, t.y. ji nėra siejama su BK 199¹ straipsnyje įtvirtintu 250 MGL dydžiu.

Taigi, kaip matyti iš teisės aktų reglamentavimo, Lietuvos Respublikai 2004 m. gegužės 1 d. tapus Europos Sąjungos valstybe nare, pinigų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Europos Sąjungos valstybės, nenumato kiekvienu atveju privalomumo jų pateikti muitinei (privaloma tik muitinės pareikalavimu deklaruoti), tad nėra pavojingas ir todėl nėra nusikalstamas.

Kaip teisingai akcentuota gynybos 1977 m. birželio 9 d. Nairobio tarptautinėje konvencijoje „Dėl tarpusavio administracinės pagalbos užkertant kelią muitinės įstatymų pažeidimams, vykdant šių pažeidimų tyrimą ir su jais kovojant“ (toliaus Konvencija), kurią Lietuva ratifikavo 2000 m., muitinės apgaulė apibrėžiama kaip muitinės įstatymų pažeidimas, kuriuo asmuo apgaulės būdu suklaidina muitinę ir taip visai ar iš dalies nesumoka importo ar eksporto muitų ir mokesčių arba išvengia Muitinės įstatyme numatytų draudimų ar apribojimų taikymo, arba gauna kokios nors naudos, nesuderinamos su muitinės įstatymu (konvencijos 1 straipsnio c punktas). Įvertindamas aukščiau aptartą teisinį pinigų deklaravimo reglamentavimą bei priimtų teisės aktų paskirtį teismas sutinka su gynybos pateiktais argumentais, jog Muitinės apgaulės nusikaltimo objektas yra ekonomika ir verslo tvarka ir šie teisiniai gėriai yra pažeidžiami pažeidžiant muitinės įstatymus ir nesumokant muitų ar mokesčių. Pinigai gali būti nusikaltimo dalyku tik tokiu atveju, jei būtų nustatoma, jog jie į Europos Sąjungos valstybę narę nedeklaruoti pateko iš trečiųjų šalių ir tokiu atveju asmenys baudžiamojon atsakomybėn būtų traukiami už kontrabandos padarymą, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje. Tokios pačios pozicijos laikomasi ir LAT formuojamoje praktikoje (Baudžiamosios bylos Nr. 2K-281/2006; Nr. 2K-7-130-699/2015).

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą nustatyta, jog kaltinamojo A. J. vairuoto vilkiko kabinoje rasti pinigai, 682 330 eurų, priklausė Latvijoje registruotai įmonei S. G. W., kurios vadovas buvo ir yra G. T., buvo vežti G. T. prašymu į G. T. priklausančią įmonę Vokietijoje GmbH „G.“ verslo tikslams (sūrio pirkimui), tačiau pasikeitus planams – sužinojus, jog įnešus pinigus Vokietijoje reikės mokėti 15 proc. mokestį, G. T. nurodė A. J. atgal grįžti į Latviją, tačiau A. J. buvo sustabdytas Muitinės pareigūnų Lietuvoje.

Teismo posėdžio metu G. T. nurodytas aplinkybes, kad gabenta pinigų suma buvo teisėtai įgyta ir paimta iš jo vadovaujamos įmonės kasos su tikslu nuvežti į kitą jo vadovaujamą įmonę Vokietijoje, kuri būtų buvusi reikalinga sandorio sudarymui su AB „Ž.“ dėl sūrio pirkimo, patvirtino posėdžio metu apklaustas liudytojas M. H., bendrovės G. W. kasininkas, patvirtindamas, jog G. T. prašymu 2015 m. rugpjūčio 5 d. jis pastarajam išdavė 650 tūkstančių eurų iš kasos. Kaltinamojo G. T. ir minėto liudytojo M. H. parodymus patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai - SIA „G. W. “ pateikti finansiniai dokumentai, iš kurių matyti, jog remiantis SIA „G. W. “ pateiktomis 2015 m. PVM deklaracijomis, bendra sandorių vertė laikotarpiu nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2015 m. lapkričio mėn. yra 2 148 997,30 Eur (2015 m. gruodžio 29 d. Latvijos Respublikos valstybinės pajamų tarnybos raštas Nr. 30.1-8.67.3/36654 t. 5, b. l. 62-63), bei kad 2015 m. rugpjūčio 5 d. pajamų išdavimo orderiu G. T. iš SIA „G. W. “ kasos paėmė 650 000 Eur (t. 5, b. l. 102). Tai, kad didelė pinigų suma buvo pristatyta į SIA „G. W. “ patvirtina 2015 m. lapkričio 5 d. Eurocash1 SIA Latvija pažyma, kurioje nurodyta, kad, vadovaujantis 2015 m. birželio 12 d. sutartimi dėl grynųjų pinigų pristatymo, SIA „G. W. “ 2015 m. liepos-rugsėjo mėnesiais pristatyta 2 198 980 Eur, liepą - 1 347 980 Eur, rugpjūtį - 339 000 Eur, rugsėjį - 512 000 Eur (t. 5, b. l. 70-77). Tai, kad G. T. valdoma įmonė bendradarbiavo ir šiai dienai bedradarbiauja su Estijoje registruota įmone „S. P.“ patvirtina jų 2015 m. birželio 6 d. tarpusavio bendradarbiavimo sutartis (t. 5, b. l. 78-85) bei SIA „G. W. “ NORDEA Bank AB sąskaitų išrašai, iš kurių matyti jog nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 16 d., iš Estijos įmonės įmonės „S. p.“ buvo pervesta 1 470 000 Eur (t. 3, b. l. 61-84), bei pinigų pervedimai vyko 2016 m. ir 2017 m. (t. 11, b. l. 96-164). Taip pat iš pateiktų dokumentų - 2015 m. lapkričio 2 d. išrašo iš Prekybos įmonių registro - matyti, jog įmonės G. T., registruotos Vokietijoje 2013 m. birželio 11 d., veiklos dalykas – maisto prekių transportavimas, pirkimas ir pardavimas, generalinis direktorius yra G. T. (t. 5, b. l. 87-95) bei, kad su šia įmone AB „Ž.“ 2014-11-05 buvo sudariusi pirkimo pardavimo sutartį dėl sūrio pirkimo - pardavimo (t. 3, b. l. 93-105) bei 2015 m. liepos 29-30 dienomis derėjosi dėl 120 tonų prekių užsakymo, tačiau užsakymas nebuvo patvirtintas, nes nebuvo sumokėti pinigai – 480 000 Eur už prekes (t. 5, b. l. 159, 166-169). Taigi, byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog A. J. gabenti pinigai buvo Europos Sąjungos valstybėje narėje Latvijoje veikiančios įmonės – SIA „G. W. “ bei gabenti į kitą Europos Sąjungos valstybės narėje - Vokietijoje veikiančią įmonę GMM-D T. G.. Byloje nebuvo nustatyta, to, jog pinigų nedeklaravimu pareikalavus muitinės pareigūnams, G. T., A. J. ar U. M., būtų privalėję sumokėti importo ar eksporto muitų ir mokesčių arba išvengę draudimų ar apribojimų vežti pinigus taikymo, arba gavę kokios nors naudos, nesuderinamos su Lietuvos Respublikos Muitinės įstatymo nuostatomis. Tokiu būdu įvertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog šiuo atveju gabenti pinigai nėra nusikaltimo, numatyto BK 199¹ straipsnyje (Muitinės apgaulė), dalyku. Jokių kitų įrodymų byloje, jog A. J. vilkiko kabinoje rasti pinigai būtų įvežti iš trečiųjų šalių, ar būtų kokio nors kito nusikaltimo dalyku – byloje nėra, to nepateikė ir valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras. Pažymėtina tai, jog prokuroras akcentavo, jog iš šios baudžiamosios bylos yra išskirtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimo, tačiau nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje nenustatyta, jog G. T. pinigus gavo be teisėto pagrindo ar gabenti pinigai būtų buve gauti iš nusikalstamos veikos.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209⁷ straipsnis (galiojęs grynųjų pinigų gabenimo metu) numatė administracinę atsakomybę už reikalavimo deklaruoti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares iš Lietuvos Respublikos išvežamų, iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įvežamų ar per Lietuvos Respubliką į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ar iš jų gabenamų grynųjų pinigų, kurių vienkartinė suma viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesilaikymą, duomenų nepateikimą arba neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje arba kitokį muitinės suklaidinimą. Pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau ATPK) 209⁷ straipsniu, nustatančiu administracinę atsakomybę už reikalavimų, susijusių su grynųjų pinigų deklaravimu kertant vidaus sienas Europos Sajungoje, nesilaikymu buvo papildytas kartu su jau paminėto Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimo priėmimu. Taigi toks muitinės pareigūno pareikalavimo deklaruoti pinigus nevykdymas laikytinas aukščiau paminėtų reikalavimų pažeidimu, tačiau ne Muitinės apgaulės nusikaltimo dalyku. Tokios pačios pozicijos laikomasi ir teismų formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-19-2014, Kauno apygardos teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-193-658/2014, Alytaus rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11.-149-780/2014).

Teismui kelia abejonių tai, kad kaltinamojo A. J. vežti pinigai 682 330 eurų, buvo supakuoti į 10 atskirų paketų juodoje polietileninėje plėvelėje, kurie buvo išslapstyti vilkiko kabinoje tarp įvairių A. J. daiktų, ir jie buvo surasti sulaikymo vakarą vilkiką tikrinant tik trečią kartą, kad A. J. pirmosios apklausos metu pareigūnams nurodė nieko nežinantis apie jo vairuoto vilkiko kabinoje rastus pinigus, tačiau šios abejonės nepašalina aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių dėl pinigų teisėtos kilmės ir kad pinigai nebuvo iš trečiosios valstybės narės. Visos šios aplinkybės turėtų būti sprendžiamos Administracinio teisės pažeidimo byloje dėl pinigų deklaravimo taisyklių pažeidimo.

Įvertindamas byloje aukščiau nurodytus, teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, nustačius, jog nėra visų būtinų nusikaltimo sudėties požymių – šiuo atveju nusikaltimo dalyko, teismas daro išvadą, jog kaltinamieji A. J., G. T., U. M. nepadarė jiems inkriminuotų nusikaltimų ir jie yra išteisintini (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji išteisintini nenustačius nusikalstamos veikos požymių, nesant nusikaltimo dalyko, kiti kaltinamųjų išdėstyti posėdžio metu argumentai – dėl A. J. rusų kalbos nesupratimo ir deklaracijos neužpildymo, G. T. nežinojimo, jog pareigūnams pareikalavus reikalinga deklaruoti didesnę nei 10 000 eurų gabenamą pinigų sumą, U. M. nežinojimo, jog lydėjo automobiliu A. J. kuris gabeno pinigus – teismas nepasisako ir jų nevertina, nes šios aplinkybės turėtų būti vertinamos nagrinėjant Administracinio teisės pažeidimo bylą.

ATPK 35 straipsnio nuostatos numatė galimybę teisėsaugos institucijoms pradėti administracinio teisės pažeidimo tyrimo procedūrą tuo atveju kai asmenys išteisinami baudžiamojoje byloje, tačiau veiksmai turi administracinio teisės pažeidimo požymių. Tame pačiame straipsnyje nustatyta, jog administracinė nuobauda negali būti skiriama, jeigu nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip dveji metai. Įvertinant tai, kad kaltinamieji yra išteisinami, o dėl jų veiksmų, numatytų ATPK 209⁷ straipsnyje, yra suėjęs patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminas (veika padaryta 2015 m. rugpjūčio 13 d.), administracinio teisės pažeidimo procedūra nepradėtina.

Baudžiamojoje byloje yra taikomas nuosavybės teisių apribojimas į 682 330 eurų (Pinigai perduoti saugojimui į Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos UAB „Medicinos bankas“ depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 38; t. 11, b.l.88). Išteisinant kaltinamuosius nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, šie pinigai turėtų būti grąžinami jų teisėtam savininkui, t.y. Latvijoje veikiančiai įmonei – SIA „G. W. “, kurios vadovas yra G. T.. Tačiau, kaip jau pažymėta aukščiau, bei pagal baigiamųjų kalbų metu išsakytą prokuroro poziciją – yra atliekamas iš šios bylos išskirtas ikiteisminis tyrimas Nr.01-2-00036-17 dėl nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 216 straipsnio 1 dalį, ir šioje byloje rasti nedeklaruoti pinigai gali turėti reikšmės paminėtame ikiteisminiame tyrime. Šiuo atveju, siekiant nepakenkti prokuroro nurodomo atliekamo ikiteisminio tyrimo sėkmei, A. J. gabenti ir sulaikyti pinigai perduotini kaip daiktiniai įrodymai ikiteisminiame tyrime Nr. 01-2-00036-17.

Baudžiamojoje byloje taip pat taikomas nuosavybės teisės apribojimas į įmonės SIA „A.“ įm. kodas (duomenys neskelbtini) buveinės adresas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį turtą – A. J. vairuotą vilkiką SCANIA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN – (duomenys neskelbtini) su puspriekabe SCHMITZ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN – (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog minėtame vilkike pinigai nebuvo gabenami specialiai tam pritaikytose slėptuvėse, nenustatyta, jog jos iš viso šiame vilkike būtų buvusios įrengtos, išskirtame ikiteisminiame tyrime A. J. atžvilgiu priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl BK 189¹ straipsnio 1 dalyje (nepagrįstas praturtėjimas) ir dėl BK 216 straipsnio 1 dalyje (nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimas) numatytų nusikalstamų veikų (t. 4, b.l. 131-132), įmonės SIA „A.“ atžvilgiu nėra atliekami jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai, tad ši transporto priemonė su puspriekabe nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina teisėtam savininkui - įmonei SIA „A.“ įm. kodas (duomenys neskelbtini) buveinės adresas (duomenys neskelbtini).

Kiti daiktai: polietileniniai juodos spalvos maišai (10 vnt.) (t. 2, b. l. 78), gumytės (t. 2, b. l. 78), U. M. eksperimentiniai rašysenos pavyzdžiai (1 vnt.) (t. 2, b. l. 122), G. T. eksperimentiniai rašysenos pavyzdžiai (1 vnt.) (t. 2, b. l. 122), A. J. eksperimentiniai rašysenos pavyzdžiai (1 vnt.) (t. 2, b. l. 122), perlenkta balto lapo skiautė (1 vnt.) (t. 2, b. l. 122), SIM kortelė ZZ, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), (t. 2, b. l. 141), SIM kortelės TELE2 lustas Nr. (duomenys neskelbtini), (t. 2, b. l. 141), mokėjimo patvirtinimas Nr. 169279 (2015-08-12, 22.52.26 val.), (t. 2, b. l. 141), mokėjimo patvirtinimas Nr. 137603 (2015-08-11, 11.52.32 val.), (t. 2, b. l. 141), kontrolinis kuponas Nr. B0675519, (t. 2, b. l. 141), kontrolinis kuponas Nr. B0701062, (t. 2, b. l. 141), 2015-08-11 kvitas ORLEN Nr. W059138, (t. 2, b. l. 141), 2015-08-11 čekis A/S VIRŠI – A Nr. 451765, (t. 2, b. l. 141), 2015-08-11 čekis ALPEN Nr. 7818, (t. 2, b. l. 141), baltos spalvos lapelis su tušinuku užrašytu tekstu UMOWA 627583, (t. 2, b. l. 141), sąskaita ID 402864, su prie jos priklijuotu 2014-10-10 čekiu A/S VIRŠI – A Nr. 167685, (t. 2, b. l. 141), transporto priemonės valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (t. 2, b. l. 141), transporto priemonės valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (t. 2, b. l. 141), nešiojamas kompiuteris IBP Trink P. L. (1 vnt.) (t. 2, b. l. 156), mobiliojo ryšio telefonas NOKIA RM-945 (1 vnt.) (t. 2, b. l. 156), GPS sistema (1 vnt.) (t. 2, b. l. 158), mobiliojo ryšio telefonas Nokia RM – 945 (1 vnt.) (t. 3, b. l. 169), SIM kortelė ZZ G4 (1 vnt.) (t. 3, b. l. 169), mobiliojo ryšio telefonas SAMSUNG GTS7710 (1 vnt.) (t. 3, b. l. 169), SIM kortelė LMT (1 vnt.) (t. 3, b. l. 169), vairuotojo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (1 vnt.) (t. 3, b. l. 169), antspaudai (S. G. W. ir GmbH G. T.) (2 vnt.) (t. 7, b. l. 175) - saugomi Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriuje perduotini prie atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr.01-2-00036-17.

Kaltinamiesiems skirtos karodmosios priemonės – 2016 m. sausio 22 d. prokuroro nutarimu G. T. paskirtas 10 000 eurų užstatas (t. 8, b. l. 174-176), 2017 m. birželio 1 d. prokuroro nutarimu A. J. paskirtas 3 000 Eur užstatas (t. 4, b. l. 229-231), 2016 m. kovo 3 d. Vilniaus apylinkės teismo nutartimi U. M. paskirtas 5 000 Eur užstatas (t. 7, b. l. 101-104) - iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistomis, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Atsižvelgiant į tai, kad visi kaltinamieji išteisintini, jokios proceso išlaidos, taip pat ir transporto priemonės vilkiko „Scania“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimo išlaidos iš kaltinamųjų nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 257, 297-299 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. T. (G. T.) išteisinti jam nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 199¹ straipsnio 1 dalyje;

A. J. (A. J.) išteisinti jam nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 199¹ straipsnio 1 dalyje;

U. M. (U. M.) išteisinti jam nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 199¹ straipsnio 1 dalyje.

Kardomąsias priemones - G. T. 2016 m. sausio 22 d. prokuroro nutarimu paskirtą 10 000 eurų užstatą, A. J. 2017 m. birželio 1 d. prokuroro nutarimu paskirtą 3 000 Eur užstatą, U. M. 2016 m. kovo 3 d Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirtą 5 000 Eur užstatą) - iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistomis, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į įmonės SIA „A.“ įm. kodas (duomenys neskelbtini) buveinės adresas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį turtą – vilkiką SCANIA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN – (duomenys neskelbtini) su puspriekabe SCHMITZ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN – (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonę grąžinti teisėtam savininkui – įmonei SIA „A.“ įm. kodas (duomenys neskelbtini) buveinės adresas (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimo terminą į G. T., gim. (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį turtą – pinigus 682 330 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt du tūkstančius tris šimtus trisdešimt eurų) šioje byloje palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus pinigus – 682 330 Eur, kaip daiktinius įrodymus perduoti prie ikiteisminio tyrimo Nr.01-2-00036-17.

Kitus daiktus: polietileninius juodos spalvos maišus (10 vnt.), gumytes, U. M. eksperimentinius rašysenos pavyzdžius (1 vnt.), G. T. eksperimentinius rašysenos pavyzdžius (1 vnt.) , A. J. eksperimentinius rašysenos pavyzdžius (1 vnt.) , perlenktą balto lapo skiautę (1 vnt.) , SIM kortelę ZZ, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), SIM kortelę TELE2 lustas Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo patvirtinimą Nr. 169279 (2015-08-12, 22.52.26 val.), mokėjimo patvirtinimą Nr. 137603 (2015-08-11, 11.52.32 val.), kontrolinį kuponą Nr. B0675519, kontrolinį kuponą Nr. B0701062, 2015-08-11 kvitą ORLEN Nr. W059138, 2015-08-11 čekį A/S VIRŠI – A Nr. 451765, 2015-08-11 čekį ALPEN Nr. 7818, baltos spalvos lapelį su tušinuku užrašytu tekstu UMOWA 627583, sąskaitą ID 402864, su prie jos priklijuotu 2014-10-10 čekiu A/S VIRŠI – A Nr. 167685, transporto priemonės valstybinį numerį (duomenys neskelbtini), transporto priemonės valstybinį numerį (duomenys neskelbtini), nešiojamą kompiuterį IBP Trink P. L. (1 vnt.) mobiliojo ryšio telefoną NOKIA RM-945 (1 vnt.) GPS sistemą (1 vnt.), mobiliojo ryšio telefoną Nokia RM – 945 (1 vnt.), SIM kortelę ZZ G4 (1 vnt.), mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG GTS7710 (1 vnt.), SIM kortelę LMT (1 vnt.), vairuotojo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) (1 vnt.), antspaudus (S. G. W. ir GmbH G. T.) (2 vnt.) - saugomus Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriuje, perduoti prie atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr.01-2-00036-17.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.