- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-10
- Bylos Nr.
- ATP-193-658/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-27-3-00395-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Pažeidėjas
- J. K.
- Advokatai
- Marius Monkevičius
- Kategorijos
- 50.15.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant apelianto – Kauno teritorinės muitinės (Institucijos) atstovei Redai Gervelytei, administracinėn atsakomybėn patrauktam J. K., J. K. gynėjui- advokatui Mariui Monkevičiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimo J. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno teritorinės muitinės (toliau – Institucija) inspektorius V. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. K. už tai, kad jis 2013 m. lapkričio 14 d., 21 val. 30 min., kelyje Nr. (duomenys neskelbtini)), 9 kilometre, automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paslėpęs po vairuotojo sėdyne ir kilimėliu, gabeno ir muitinės pareigūnų pareikalavimu nedeklaravo grynųjų pinigų: 5 500 zlotų – 7 vnt. 100 PLN banknotų, 96 vnt. 50 PLN banknotų; 12 690 dolerių – 104 vnt. 100 USD banknotų, 35 vnt. 50 USD banknotų, 17 vnt. 20 USD banknotų, 15 vnt. 10 USD banknotų, 9 vnt. 5 USD banknotų, 5 vnt. 1 USD banknotų; 25 451 eurą – 14 vnt. 500 EUR banknotų, 3 vnt. 200 EUR banknotų, 51 vnt. 100 EUR banknotų, 214 vnt. 50 EUR banknotų, 71 vnt. 20 EUR banknotų, 42 vnt. 10 EUR banknotų, 41 vnt. 5 EUR banknotų, 2 vnt. 2 EUR monetų, 2 vnt. 1 EUR monetų, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymo 18 str. 1 d. 2 p., reikalavimus padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 209⁷ str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimu J. K. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos ATPK 209⁷ str. 1 d. nutraukta, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Šalies argumentai
Institucija apeliaciniu skundu prašo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Lazdijų rajono apylinkės teismui. Skunde nurodo, kad bylos nutraukimas, neįrodžius administracinio teisės pažeidimo sudėties, galimas tik tuo atveju, kai byloje ištirti visi įmanomi įrodymai, kas šioje byloje nebuvo padaryta – teismas turėjo iškviesti liudyti Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnus, kurie ginčijamu atveju atliko fizinį gabenamų prekių patikrinimą, pirmieji gavo informaciją apie gabenamus grynuosius pinigus.
Skunde taip pat nurodoma, kad muitinės pareigūnui paklausus, ar J. K. gabena pinigus ar prekes, kurias reikia deklaruoti, jis atsakė neigiamai. J. K. teismo posėdžio metu neginčijo, kad gabeno pinigus, o tai neginčijamai patvirtina aplinkybę, kad J. K. muitinės pareigūnams sakė netiesą. Tęsiant fizinį tikrinimą, kurį vykdė Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai, turint siekiamybę išvengti atsakomybės, J. K. pripažino, kad automobiliu yra gabenami pinigai, kurie paslėpti po vairuoto sėdyne ir po vairuotojo kilimėliu. Teise deklaruoti gabenamus pinigus ir užpildyti grynųjų pinigų deklaraciją J. K. nepasinaudojo.
Atsiliepimas
J. K. atstovas advokatas Marius Monkevičius atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą prašo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Kauno teritorinės muitinės apeliacinis skundas tenkintinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pagal ATPK 284 str. 1 d. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas minėtų įstatymo nuostatų nesilaikė.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šiuo atveju teisiškai reikšmingas aplinkybes, netinkamai įvertino surinktų įrodymų pakankamumą, jų logiškumą, nepagrįstai esminę reikšmę teikdamas aplinkybei, ar iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens savalaikiai ir tinkamai buvo pareikalauta raštu užpildyti grynųjų pinigų deklaraciją, kai iš byloje esančių įrodymų matyti, kad šis asmuo, jį tik sustabdžius muitinėje, į pareigūno žodinį paklausimą, ar jis turi deklaruotinų pinigų, atsakė neigiamai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto procesinio sprendimo priėmimą.
Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. K. teisme duotus parodymus, kad jam iki atliekant prekių ir daiktų patikrinimą nebuvo suteikta galimybė užpildyti deklaraciją, taip pat liudytojos L. Č. parodymus, kad šiuo atveju pakako J. K. atsakymo žodžiu, jog jis deklaruotinų pinigų sumos neturi, ir kad grynųjų pinigų deklaracija buvo užpildyta surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tačiau data ir duomenys joje buvo nurodyti tokie, kokius žodžiu pasakė J. K. jį sustabdžius, tai yra, kad deklaruotinų pinigų neturi, o taip pat vertino ir patikrinimo aktą, kuriame užfiksuota, kad tikrinamas vairuotojas iš pradžių nurodė neturįs deklaruotinų daiktų ir prekių, bet vėliau prisiminė ir nurodė, kad yra už vairuotojo sėdynės paslėptų pinigų, ir jų pagrindu konstatavo, kad šie įrodymai patvirtina, jog muitinės mobiliosios grupės pareigūnai pažeidė teisės aktuose nustatytus reikalavimus, nes nepareikalavo J. K. raštu užpildyti grynųjų pinigų deklaraciją. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo išvada, konstatuoja, kad minėti įrodymai šiuo atveju vertinti netinkamu aspektu, neatskleidžiant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 209⁷ straipsnyje, esmės, kadangi įrodymų viseto aspektu liko visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai neišsiaiškintos ir neįvertintos šiuo atveju teisiškai reikšmingos aplinkybės, susijusios su grynųjų pinigų deklaravimo pradžios ir pabaigos momentais, pareikalavimo forma (žodžiu/raštu), įforminimo procedūra.
Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nutarime atskleisdamas Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymo 18 str. 1 d. 2 p., 2011 m. liepos 1 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu Nr.1B-372 patvirtintų Iš Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką, iš Lietuvos Respublikos ir per ją į kitas Europos Sąjungos valstybes nares gabenamų grynųjų pinigų deklaravimo ir kilmės kontrolės taisyklių 6, 7, 8 punktų, Grynųjų pinigų deklaracijos pildymo ir muitinio įforminimo instrukcijos, patvirtintos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-891, 4, 9.11, 11 punktų reikalavimus, nepagrįstai sprendė, kad institucijos, surašiusios protokolą, atstovės paaiškinimas, kad grynųjų pinigų deklaracija buvo pateikta žodžiu tik sustabdžius J. K., o vėliau (protokolo surašymo metu) tai įteisinta surašant deklaraciją, negali būti pripažinta tinkamu reikalavimu deklaruoti pinigus minėto teisinio reglamentavimo kontekste. Tokia išvada darytina, įvertinus apeliacinės instancijos teismui pateiktą 2014-02-25 Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštą Nr. (4.7)3B-2456 „Dėl grynųjų pinigų deklaravimo“, kuriame nurodyta, kad asmens prievolė deklaruoti įstatymų nustatytas pinigų sumas prasideda ne nuo deklaracijos blanko pateikimo, o nuo muitinės pareigūno žodinio pareikalavimo, ir kad asmeniui muitinėje pareiškus, kad jis neturi deklaruotinų pinigų, nėra pagrindo jam teikti deklaracijos blanką, taip pat įvertinus specialistu apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausto minėtos įstaigos atstovo paaiškinimus, iš kurių matyti, kad muitinėje tikrinamam asmeniui į transporto priemonę sustabdžiusio muitinės pareigūno žodinį paklausimą, ar jis turi deklaruojamų daiktų ir grynųjų pinigų, kas reikalinga išsiaiškinti, ar reikalinga raštu pildyti grynųjų pinigų deklaraciją, atsakius neigiamai, teisinio pagrindo, kuris leistų pareigūnui reikalauti raštu užpildyti grynųjų pinigų deklaraciją, nėra. Asmeniui neigiamai žodžiu atsakius dėl pinigų turėjimo deklaravimas pasibaigia, ir prasideda tikrinimo stadija, kuriai vykstant deklaracijos blanko pateikimas ir jos pildymas raštu vertintini kaip pavėluoti, ir apskritai neturintys reikšmės. O deklaravimas raštu atliekamas tik tuomet, kai asmuo žodžiu pareiškia turįs nustatytą kiekį viršijančią pinigų sumą, po ko muitinės pareigūnas ir pateikia deklaraciją, siekdamas, jog asmuo ją raštu užpildytų. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nesurinko visų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų, tuo pažeisdamas administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius – visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.).
Esant tokioms aplinkybėms, taip pat siekiant užtikrinti proceso dalyvių teisę į apeliacinį procesą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, skundžiamas nutarimas panaikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o kiti apeliacinio skundo motyvai nevertinami.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno teritorinės muitinės apeliacinį skundą patenkinti.
Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.