Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant institucijos, surašiusios protokolą atstovei Redai Gervelytei, administracinėn atsa­ko­­­mybėn traukiamam asmeniui, jo atstovui advokatui Mariui Monkevičiui, iš­nag­­rinėjęs J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lenko, Lietuvos Res­pub­likos pi­liečio, profesinio išsilavinimo, nevedusio, dirbančio UAB (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ad­mi­nis­­tracinio tei­sės pažei­di­mo bylą, kurioje jam surašy­tas ad­­minis­t­ra­­cinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lie­tu­­vos Res­pub­li­kos administracinių teisės pa­žei­­dimų kodekso (toliau – ATPK) 209⁷ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. 2013 m. lapkričio 14 d. 21 val. 30 min. kelio Nr. 135 (Lazdijai–Seinai) 9-ajame kilometre automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paslėpęs po vairuotojo sėdyne ir kili­mė­liu, gabeno ir muitinės pareigūnų pareikalavimu nedeklaravo grynųjų pinigų: 5 500 zlotų – 7 vnt. 100 PLN banknotų, 96 vnt. 50 PLN banknotų; 12 690 dolerių – 104 vnt. 100 USD banknotų, 35 vnt. 50 USD bank­no­tų, 17 vnt. 20 USD bank­notų, 15 vnt. 10 USD banknotų, 9 vnt. 5 USD bank­no­tų, 5 vnt. 1 USD banknotų; 25 451 eurų – 14 vnt. 500 EUR banknotų, 3 vnt. 200 EUR bank­no­tų, 51 vnt. 100 EUR banknotų, 214 vnt. 50 EUR banknotų, 71 vnt. 20 EUR banknotų, 42 vnt. 10 EUR bank­notų, 41 vnt. 5 EUR banknotų, 2 vnt. 2 EUR mone­tų, 2 vnt. 1 EUR monetų, tuo pažeisda­mas Lie­tu­vos Res­­pub­li­kos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkto, nustatančio, kad grynųjų pinigų sumos dekla­ruo­jamos muitinės pareikalavimu, kai asmuo į kitas Euro­pos Sąjungos valstybes nares iš Lietuvos Respublikos išveža ir iš kitų Europos Sąjungos vals­ty­bių narių į Lietuvos Respubliką įveža ar į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir iš kitų Euro­pos Sąjungos valstybių narių gabena grynuosius pinigus, kurių vienkartinė suma viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, reikalavimus.

J. K. savo kaltę iš esmės pripažino. Jis paaiškino, kad 2013 m. lapkričio 14 d. automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į Lenkiją vežė pinigus, kuriuos jam davė Gariūnų turgavietės prekeiviai atsiskaityti už prekes. Kiekvieno prekeivio pinigai buvo sudėti atskiruose vokuose, ant kurių buvo parašyta kieno tai pinigai ir kam turi būti perduoti arba tik kieno jie yra ar kas jų adresatas. Pinigus dėl saugumo buvo paslėpęs po automobilio sėdyne ir kilimėliu. Kelyje Lazdijai-Seinai jį sustabdę muitinės pareigūnai paklau­sė, ar jis veža pinigus ar prekes, kurias reikia deklaruoti. Iš pradžių jis pasakė, kad pinigų neveža, nes buvo sutrikęs, tačiau kai prie jo priėjo ekonominės policijos pareigūnai jis jiems pasakė, kad pinigus veža ir pats juos padavė. Vėliau pildant deklaraciją pinigų nenurodė, nes tuo metu jie iš jo jau buvo paimti. Pinigų iš karto nedeklaravo nes nežinojo, kad tai reikia padaryti. Pinigai buvo ne jo, todėl prašo jų nekonfiskuoti.

Liudytoja L. Č. patvirtino, kad dalyvavo sustabdant J. K. vairuojamą automobilį, paklausė, ar šis turi pinigų ar kitų daiktų, kurie privalo būti deklaruoti, o jam atsakius, kad tokių daiktų neturi, kartu su muitinės pareigūnais buvę ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai pradėjo patikrinimą, kurio metu pas J. K. rasti pinigai. J. K. prieš patikrinimą nebuvo pareikalauta raštu užpildyti grynųjų pinigų deklaraciją (T 1, b. l. 154). L. R. V. ir A. J. patvirtino, kad kaip muitinės pareigūnai dalyvavo stabdant tam tikrus automobilius ir tikrinant deklaruojamas prekes, sustabdžius reikalingą automobilį patikrinimą pradėdavo ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai, todėl detalių dėl deklaracijos pateikimo nežino (T 1, b. l. 155). L. P. D. patvirtino, kad kaip policijos pareigūnas dalyvavo tikrinant deklaruojamas prekes ir sustabdžius reikalingą automobilį klausė pas visus juo važiavusius asmenis ar jie turi prekių ar pinigų, kuriuos reikia deklaruoti, tačiau visi asmenys atsakė, kad deklaruotinų daiktų neturi (T 2, b. l. 32). Liudytojas B. S. patvirtino, kad kaip policijos pareigūnas dalyvavo tikrinant deklaruojamas prekes ir iš pradžių J. K. pasakė, kad neturi deklaruotinų daiktų ir pinigų, o vėliau pats parodė ir atidavė vežamus pinigus (T 2, b. l. 33). Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 3KMC804360 (T 1, b. l. 1,2), daiktų ir doku­men­tų paėmimo protokolas (T 1, b. l. 3,4), Muitinės pareigūno V. B. tarnybinis pranešimas (T 1, b. l. 5), patikrinimo aktas (T 1, b. l. 9), fotonuotraukos (T 1, b. l. 11-117) patvirtina tą aplinkybę, kad pas J. K. buvo rasti grynieji pinigai, kurie pagal kasos pajamų orderius (T 1, b. l. 120-121) perduoti saugoti Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir patvirtina, kad pas J. K. rasta 5 500 zlotų, 12 690 dolerių ir 25 451 eurų (viso - 36 207,32 eurų). Vokų, kuriuose rasti sudėti pinigai, kopijos ir jų apžiūra teismo posėdžio metu patvirtina, kad rastą sumą sudaro įvairių asmenų kitiems asmenims perduoti skirtos sumos (T 1, b. l. 135-153). Iš grynų­jų pinigų deklaravimo formos (T 1, b. l. 119) matyti, kad joje pinigai nedeklaruoti, deklaracijoje nurodyta jos užpildymo data – 2013-11-14.

Nors administracinio teisės pažeidimo protokole aiškiai nenurodyta, kokie konkrečiai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai yra pagrindas kvalifikuoti jo veiksmus pagal ATPK 209⁷ straipsnio 1 dalį, tačiau iš administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio, institucijos, surašiusios protokolą atstovės bei liudytojų paaiškinimų matyti, kad J. K. kaltinamas dėl to, kad paklausus, ar veža deklaruotiną sumą viršijančią pinigų sumą, nurodė, kad neveža, o patikrinus, suma, viršijanti 10 000 eurų, buvo rasta. Todėl spręstina, kad J. K. yra kaltinamas nevykdęs reikalavimo deklaruoti 10 000 eurų sumą viršijančią pinigų sumą.

Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad grynųjų pinigų sumos deklaruojamos – muitinės pareikalavimu, kai asmuo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares iš Lietuvos Respublikos išveža ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įveža ar į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių gabena grynuosius pinigus, kurių vienkartinė suma viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. 2011 m. liepos 1 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu Nr.1B-372 patvirtintos ,,Iš Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką, iš Lietuvos Respublikos ir per ją į kitas Europos Sąjungos valstybes nares gabenamų grynųjų pinigų deklaravimo ir kilmės kontrolės taisyklės“ (toliau – Taisyklės), kurių 6 punkte nustatyta, kad pagal rizikos požymius ar turimą informaciją apie galimus teisės aktų pažeidimus pasirinktas tikrinti asmuo, atvykstantis į Lietuvos Respubliką iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba išvykstantis iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, kontrolę vykdančiam muitinės pareigūnui pareikalavus, privalo raštu, pateikdamas užpildytą ir pasirašytą Grynųjų pinigų deklaraciją (pateiktą tikrinimą atliekančio muitinės pareigūno), deklaruoti gabenamą 10 000 eurų (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta pagal oficialų Lietuvos banko tikrinimo dienos nustatytą euro ir kitos valiutos kursą) viršijančią vienkartinę grynųjų pinigų sumą; šių Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad ši deklaracija pildoma vadovaujantis Grynųjų pinigų deklaracijos pildymo ir muitinio įforminimo instrukcija, patvirtinta Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-891 (toliau – Instrukcija). Iš šios Instrukcijos 4, 9.11, 11 punktų reikalavimų analizės matyti, kad tikrinamam asmeniui privalo būti sudaryta galimybė pateikti deklaraciją raštu; Taisyklių 8 punkte nurodyta, kad kontrolę vykdantys muitinės pareigūnai, tik priėmę ir įforminę tikrinamo asmens pateiktą Grynųjų pinigų deklaraciją arba tikrinamam asmeniui atsisakius deklaruoti grynuosius pinigus, kilus pagrįstiems įtarimams dėl tikrinamo asmens pateiktos informacijos tikrumo bei esant kitiems rizikos požymiams, teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę atlikti asmens (kitų kartu vykstančių asmenų) apžiūrą ir transporto priemonės bei gabenamų prekių ar asmeninių daiktų fizinį tikrinimą. Tikrinamo asmens (kitų kartu vykstančių asmenų) apžiūra atliekama artimiausiame muitinės poste, turinčiame asmens apžiūrai atlikti skirtas patalpas.

Nors šioje byloje nustatyta, kad prieš atliekant patikrinimą iš J. K. nebuvo pareikalauti užpildyti deklaraciją raštu, tačiau aiškindamas aukščiau nurodytų teisės aktų turinį Kauno apygardos teismas 2014 m. kovo 10 d. šioje byloje priimtoje nutartyje Nr. ATP-193-658/2014 pripažino, kad asmens žodinis deklaravimas pripažintinas pakankamu šių norminių aktų nuostatų įvykdymu, nes asmens prievolė deklaruoti įstatymų nustatytas pinigų sumas prasideda ne nuo deklaracijos blanko pateikimo, o nuo muitinės pareigūno žodinio pareikalavimo. Todėl asmeniui muitinėje pareiškus, kad jis neturi deklaruotinų pinigų, nėra pagrindo jam teikti deklaracijos blanką, nes po neigiamo atsakymo žodžiu dėl pinigų turėjimo, deklaravimas pasibaigia ir prasideda tikrinimo stadija, kuriai vykstant deklaracijos blanko pateikimas ir jos pildymas raštu yra pavėluotas ir apskritai neturintis teisinės reikšmės pažeidimo kvalifikavimui. Deklaravimas raštu atliekamas tik tuomet, kai asmuo žodžiu pareiškia turįs nustatytą kiekį viršijančią pinigų sumą, po ko muitinės pareigūnas ir turi pateikti deklaraciją, siekdamas, jog asmuo ją užpildytų raštu.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas J. K., pareigūnams paklausus apie deklaruotinus pinigus ar prekes, žodžiu pasakė, kad deklaruotinų pinigų neveža, todėl darytina išvada, kad jis anksčiau aptarta tvarka nedeklaravo gabenamų 10 000 eurų viršijančios vienkartinės grynųjų pinigų sumos, o jo vėlesnis pripažinimas, kad deklaruotiną pinigų sumą jis veža, neturi teisinės reikšmės veikos kvalifikacijai ir nepanaikina jo atsakomybės.

Aukščiau minėti įrodymai pa­tvir­­ti­na, kad J. K. su savimi vežė vienkartinę sumą, viršijančią 10 000 eurų, ir jos nedeklaravo, to­dėl jo veiks­­­­­­­mai pa­grįs­­tai kva­­li­fi­kuo­­ti pa­gal ATPK 209⁷ straipsnio 1 dalį.

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi pa­da­­­­­­ręs pažei­dimą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nė­ra.

Atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį (tyčinis), į J. K. asmenybę (dirbantis, neteistas, nebaustas administracine tvarka), į tai, kad yra vie­na jo at­sa­­ko­my­bę len­g­­vi­­nan­ti ap­lin­­kybė, nėra atsa­ko­my­­bę sun­­­­ki­nančių aplin­ky­bių, vadovaujantis teisin­gu­mo ir pro­­tingumo kriteri­jais, jam skir­ti­na mi­ni­ma­­li san­­­­­­­­k­­­­­­­­ci­­jo­je numa­­ty­ta bau­­da.

ATPK 209⁷ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas ir galimas grynųjų pinigų konfiskavimas. Iš administracinėn atsakomybėn patraukto J. K. paaiškinimų ir ant vokų, kuriuose buvo pinigai, esančių užrašų matyti, kad jo vežti nedeklaruoti pinigai priklauso ne jam, o kitiems asmenims, kurie užsiima smulkiuoju verslu. Remiantis ATPK 26 straipsnio 1 dalimi, dėl ATPK 209⁷ straipsnyje padarytų pažeidimų, gali būti konfiskuojami tik daiktai ir pajamos, kurios yra pažeidėjo nuosavybė. Šioje byloje nėra jokių įrodymų, kad rasti pinigai priklauso administracinėn atsakomybėn patrauktam J. K., o jo paaiškinimai ir vokai, kuriuose buvo pinigai, patvirtina, kad pinigai priklauso kitiems asmenims. Todėl nustačius, kad vežti nedeklaruoti pinigai priklauso ne administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, o kitiems asmenims, jie nekonfiskuotini.

Be to, sprendžiant klausimą dėl pinigų konfiskavimo, sutiktina ir su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo išsakytais argumentais dėl pinigų konfiskavimo neproporcingumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo 2014 m. kovo 12 d. nutartyje Nr. 2AT-19-2014 suformulavo grynųjų pinigų konfiskavimo tokio pobūdžio bylose kriterijus ir nurodė, kad grynųjų pinigų konfiskavimas pažeistų proporcingumo principą jeigu byloje nėra jokių duomenų, kad pinigai gauti iš nusikalstamų veikų ar skirti daryti tokias veikas. Vien tik tyčinis pinigų nedeklaravimas negali būti interpretuojamas kaip rodantis tikslą plauti pinigus, nes tokia išvada gali būti daroma tik remiantis konkrečiais ją patvirtinančiais duomenimis, teismas negali vadovautis vien abejonėmis ar prielaidomis dėl eventualių pinigų nedeklaravimo motyvų. Šiuo atveju iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų matyti, kad jis pinigų nedeklaravo dėl nežinojimo, jokių įrodymų, kad šie pinigai gauti iš nusikalstamų veikų ar skirti daryti tokias veikas, byloje nėra, todėl pinigų konfiskavimas netaikytinas.

Grynieji pinigai – 5 500 zlotų, 12 690 dole­­rių ir 25 451 eurų, saugomi Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministe­ri­jos sąskaitoje Nr. LT807230000000120020, esančioje UAB „Medicinos bankas“, nutarimui įsiteisėjus grąžintini J. K., iš kurio jie buvo paimti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30, 30², 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

J. K. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 209⁷ straipsnio 1 da­ly­je, ir nu­­­­­­baus­­ti jį 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) bauda.

Grynuosius pinigus – 5 500 zlotų, 12 690 dolerių ir 25 451 eurų, grąžinti J. K. nutarimui įsiteisėjus.

Nutarimas per 20 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Laz­dijų rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietu­­vos Respublikos finansų ministe­rijos į biu­džeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba į sąskaitą Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, įmokos pavadinimas – administracinė bauda, įmokos kodas – 6097, o apskundus nu­ta­ri­mą – ne vėliau kaip per keturias­de­šimt dienų nuo pra­nešimo apie skundo nepa­ten­kinimą dienos. Pa­skirtą baudą galima sumokėti bet kuria­me banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ ter­minale. At­si­žvelgdamas į as­mens turtinę padė­tį, kitas reikš­min­­gas aplinkybes, asmens rašy­ti­niu prašymu or­ga­nas (pareigūnas) ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nu­tarimo priėmimo dienos gali pa­skirtos baudos mo­kėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų. Asmuo, kuriam paskirtos baudos mo­kėjimas iš­dės­ty­tas per tam tikrą lai­kotarpį, jeigu pasunkėja jo ma­terialinė padėtis ar yra kitų reikš­mingų ap­lin­ky­bių, gali kreiptis į nu­tarimą priėmusį organą dėl ne­­sumokėtos baudos dalies, ne ma­žesnės kaip aš­tuo­ni šimtai litų, pa­kei­timo nemokamais viešaisiais dar­bais. Jeigu pažeidė­jas nesu­mo­ka baudos per nu­rodytą terminą, nuta­ri­mas skirti baudą siunčiamas ants­to­liui vykdyti. Baudą iš­ieš­kant ants­to­liui priverstiniu būdu, pa­žei­dė­jas taip pat turi atlyginti ir vyk­dy­mo išlaidas.

Teisėjas Ramūnas Šarka