Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2025-01-13 · Civilinė byla Nr. eB2-293-1092/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2023-04-06Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2024-10-24Lietuvos apeliacinis teismas
  3. eB2-293-1092/2025Nutartis · 2025-01-13Klaipėdos apygardos teismas
  4. eB2-293-1092/2025Papildoma nutartis · 2025-01-13Klaipėdos apygardos teismas
  5. eB2-7-1092/2026Sprendimas · 2026-06-18Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-01-13
Bylos Nr.
eB2-293-1092/2025
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00284-2022-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aurimas Brazdeikis
Suinteresuotas asmuo
P. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eB2-293-1092/2025Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00284-2022-7 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.12
(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2025 m. sausio 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Stelos transportas“ nemokumo administratorės pareiškimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Stelos transportas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo – P. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu UAB „Stelos transportas“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Prašymas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1.1. Kasacinis teismas, aiškindamas tyčinio bankroto požymius, yra pažymėjęs, kad jeigu įmonei esant faktiškai nemokiai, jos vadovas nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o toliau didina įmonės įsipareigojimus, tai tokia įmonės vadovo veikla gali būti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto.

1.2. Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėjęs BUAB „Stelos transportas“ bankroto bylos iškėlimo klausimą, nustatė, kad pateiktas balansas 2021 m. gruodžio 31 d. rodo, kad įmonė materialaus turto vertė gali siekti apie 80 000 Eur, o jos įsipareigojimai siekia beveik 300 000 Eur. Didžiąją atsakovės balanse nurodyto turto dalį sudaro per vienus metus gautinos sumos (daugiau 320 000 Eur). Tačiau teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais. Todėl teismas, atmetęs šį turtą, konstatavo, kad atsakovės įsipareigojimai daug kartų viršija jos turtą ir tai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ji yra nemoki. Taip pat teismo buvo nustatyta, kad surinktų Antstolių teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad atsakovė turi gana daug pradėtų, bet nebaigtų vykdyti vykdomųjų bylų, dalis šių bylų yra pradėtos pagal darbuotojų reikalavimus, kai kurios skolos nepadengiamos jau apie vienerius metus, nors įsiskolinimų dydžiai nėra labai dideli. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, papildomai patvirtino, kad atsakovė yra nemoki.

1.3. Iš aukščiau nurodyto, administratorės nuomone, vertinant BUAB „Stelos transportas“ buvusią finansinę situaciją, galima manyti, kad jau 2021 m. pabaigoje Bendrovė buvo nemoki ir vadovui kilo pareiga kreiptis dėl nemokumo bylos BUAB „Stelos transportas“ iškėlimo. Tačiau tuometinis bendrovės vadovas ir akcininkas P. J. to nepadarė. Bankroto byla buvo iškelta kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (VSDFV). Pažymėtina ir tai, jog įmonės vadovas visiškai apleido įmonę, net nesistengė atsiskaitinėti su kreditoriais. Nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad apskritai būtų imtasi kokių nors veiksmų. Priešingai, aplinkybės dėl nuolat didėjančių įsiskolinimų, rodo vadovo neteisėtus veiksmus visiškai apleidžiant bendrovę ir sąmoningai bei kryptingai nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

1.4. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi įpareigojo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Stelos transportas“ vadovą per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla. Vadovas teismo įpareigojimo nevykdė, todėl administratorė kreipėsi į Bendrovės buvusį vadovą P. J. ir ragino perduoti dokumentus ir turtą, tačiau pastarasis iki šiol nėra perdavęs visų UAB „Stelos transportas“ dokumentų ir turto, nors buvo ne kartą ragintas vykdyti nustatytus įpareigojimus.

1.5. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. sausio 31 d. nutartimi skyrė P. J. 800 Eur baudą už bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Stelos transportas“ turto ir dokumentų neperdavimą bendrovės nemokumo administratorei. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. vasario 28 d. nutartimi atmetė P. J. prašymą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo.

1.6. Vadovas perdavė administratorei buhalterinės programos „fotografinę“ kopiją, kurią su programos kūrėjais pavyko įdiegti. Tačiau iš programos buvo pašalinta visa ilgalaikio turto informacija, todėl nėra galimybės nustatyti, kokia verte buvo įsigytas turtas ir kada kokie pakeitimai ar taisymai programoje buvo atliekami. Nėra pateikta ilgalaikio turto apskaitos dokumentų. Bendrovės vadovas iki šiol nėra perdavęs jokio bendrovės turto.

1.7. Vadovas ne tik kad nėra perdavęs administratorei viso bendrovės turto, bet taip pat iki šiol nėra perdavęs ir JANĮ numatytų bendrovės dokumentų, reikalingų tinkamai išanalizuoti įmonės bankroto priežastis, turto netekimo bei įsipareigojimų atsiradimo aplinkybes, aplinkybes dėl turto apskaitymo ir jo vertės. Nesant didelės apimties bendrovės finansinių apskaitos dokumentų, galima spręsti, jog vadovas galimai pasisavino bendrovės pinigines lėšas ir kitą balansinį turtą, nesirūpino bendrovės turto ir įsipareigojimų apskaita, aplaidžiai ją vedė, neišsaugojo šių dokumentų ir/ar sudarė įmonei ir jos kreditoriams žalingus sandorius. Šios aplinkybės leidžia teigti, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja ir dar vienas tyčinio bankroto požymis aprašytas žemiau.

1.8. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto bylos pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti ir į tai, kad juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas. Atsižvelgiant į tai, kad buvęs įmonės vadovas neperdavė dalies buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl šiuo atveju yra pagrindas spręsti dėl itin aplaidaus įmonės buhalterinės apskaitos vedimo. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad Bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai. Kaip minėta, bankroto administratorei nėra perduoti visi įmonės dokumentai, o perduotieji taip pat yra dalinai sunaikinti ir jų atkurti nėra galimybės.

1.9. Nagrinėjamu atveju buvęs įmonės vadovas atsiliepimo į pareiškimą ir teismo pareikalautų dokumentų apie Bendrovės padėtį nepateikė. Duomenų apie objektyvias priežastis, dėl kurių administratorei nėra perduota didelė dalis įmonės dokumentų byloje taip pat nėra. Buvęs Bendrovės vadovas ir akcininkas P. J. buvo atsakingas už tinkamos Bendrovės finansinės apskaitos vedimą, laiku teikiamas finansines ataskaitas, metinį pranešimą Juridinių asmenų registrui, dokumentų išsaugojimą, o iškėlus bankroto bylą, turėjo tinkamai perduoti visus įmonės dokumentus (sutartis, sąskaitas, su darbo užmokesčiu susijusius dokumentus ir kt.) bankroto administratorei. Nesant perduotų dokumentų, administratorė daro pagrįstą išvadą, jog vadovas minėtų pareigų neįvykdė, bendrovės turto ir įsipareigojimų apskaita nesirūpino, dokumentų neišsaugojo, aplaidžiai vedė apskaitą ir dėl šių priežasčių nėra galimybės visiškai nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

1.10. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto bylos pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti ir į tai, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

1.11. Iš turimų duomenų matyti, kad 2022 m. lapkričio 3 d. Bendrovė buvo skolinga: darbuotojams – 64 280, 70 Eur; GPM – 12 922,77 Eur; Sodrai – 483,10 Eur; dienpinigių skola darbuotojams – 39 601,59 Eur; priedai prie DU – 292,00 Eur; mokėtinas PVM – 5 601,32 Eur (nuo pardavimo sąskaitos 53 06,73 Eur); pelno mokesčio įsipareigojimai – 11 499,38 Eur; kitiems tiekėjams – 126 017,85 Eur. Iš viso 2022 m. lapkričio 3 d. turimais duomenimis įmonės įsipareigojimai siekė 260 698,71 Eur. Nepaisant to, kaip matyti iš teikiamos 2022 m. lapkričio 3 d. PVM Sąskaitos faktūros Nr. STE 1126, visas Bendrovės turtas buvo parduotas už 30 576,87 Eur įmonės vadovui P. J.. Tačiau pinigai už parduotą turtą nebuvo sumokėti nurodant papildomas pastabas, kad sąskaitos skola dengiama iš P. J. skolos: 1 150,00 Eur dengiamas atlyginimas už 2022 metų lapkričio mėn., 29 426, 87 Eur dengiamas įsiskolinimas kaip atskaitingam asmeniui. Pažymėtina, kad pardavimo momentu Bendrovės turtas buvo įkeistas VSDFV priverstine hipoteka. Tai reiškia, kad šiais veiksmais įmonės vadovas sumažino kreditorių galimybę nukreipti išieškojimą pažeidus Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Turto pardavimu ne tik buvo sumažintas turtas į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, bet ir suteikta pirmenybė vadovui kaip kreditoriui, prieš kitus kreditorius atgauti įsiskolinimą.

1.12. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto bylos pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti ir į tai, kad veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

1.13. Administratorės žiniomis, visus 2022 metus, nors sąskaitos buvo išrašinėjamos UAB „Stelos transportas“ vardu, tačiau visi mokėjimai pagal išrašytas sąskaitas, t. y. visos gautinos sumos, buvo nukreiptos kitai buvusio vadovo ir akcininko valdomai įmonei Lenkijoje Stelos transportas ZOO. UAB „Stelos transportas“ išrašė sąskaitas už suteiktas paslaugas kontrahentams, tačiau apmokėjimo negavo, kadangi direktoriaus nurodymu visas UAB „Stelos transportas“ gautinas pinigines lėšas kontrahentai sumokėjo į Stelos transportas ZOO sąskaitą banke. Iš viso 124 000 Eur suma, kurią turėjo gauti bankrutuojanti UAB „Stelos transportas“ buvo pervesta į Stelos transportas ZOO esančią Lenkijoje, dėl ko UAB „Stelos transportas“ buvo paliktos tik skolos ir įsipareigojimai, o turtas į kurį būtų galima nukreipti išieškojimus ar atsiskaityti su esamais kreditoriais buvo perkeltas į susijusią įmonę. Bankroto administratorės įsitikinimu, gautinas lėšas perkeliant į susijusią įmonę Stelos transportas ZOO, buvo siekiama išvengti atsiskaitymo su BUAB „Stelos transportas“ kreditoriais ir paslėpti jos turtą.

1.14. Susijusi įmonė Stelos transportas ZOO bankroto iškėlimo dienai skolinga UAB Stelos transportas 137 110,21 Eur. Įvertinus gautinas sumas iš skolininko Europa Worldwide Logistics Ltd, bendra susijusios įmonės skola 261 110,21 Eur, t. y. tiek pat, kiek bankroto iškėlimo dienai bendrovė turėjo skolų. Nors Lenkijoje įsteigtos įmonės akcininkas ir vadovas yra tas pats P. J., į jokius raginimus atsiskaityti nereaguoja.

1.15. Nagrinėjamu atveju administratorei nėra perduoti visi įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, todėl tikslių nemokumą sukėlusių priežasčių administratorė nustatyti negali. Vis dėlto turimi duomenys ir susiklosčiusių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog vienintelis Bendrovės akcininkas ir vadovas P. J. (1) nesiėmė veiksmų laiku inicijuoti Bendrovei nemokumo bylą, (2) neperdavė visų įmonės dokumentų ir turto, (3) gautinas Bendrovės lėšas perkėlė į kitą savo valdomą įmonę, (4) galimai pasisavino įmonės turtą, (5) įsigijo visą Bendrovės turtą, sąskaitos skolą padengiant iš jo kaip vadovo skolos. Tokiu būdu akivaizdžiai buvo bloginama Bendrovės turtinė padėtis ir taip esmingai pažeidžiamos kreditorių teisės (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

1.16. Atsižvelgiant į išdėstytą, administratorė sprendžia, jog toks Bendrovės valdymas, jai nenaudingų bei nuostolingų sandorių sudarymas akivaizdžiai suponuoja Bendrovės vadovo kaltę, todėl P. J. pripažintinas atsakingu dėl Bendrovės tyčinio bankroto (JANĮ 70 straipsnio 3 dalis).

2. Pareiškėjos pareiškimas suinteresuotam asmeniui P. J. buvo įteiktas 2024 m. lapkričio 26 d. (žr. P. J. 2024 m. lapkričio 26 d. el. laišką, patvirtinantį dokumentų gavimą), tačiau atsiliepimo į jį per nustatytą terminą jis nepateikė.

Teismas konstatuoja:

Administratorės prašymas tenkintinas.

Dėl tyčinio bankroto sampratos

3. JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas požymių, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti. Taigi, pagal JANĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą, JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje apibrėžtų požymių nustatymas pats savaime nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo spręsti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teisės ir (ar) teisėtus interesus.

4. JANĮ 70 straipsnyje įtvirtintas tyčinio bankroto teisinis reglamentavimas iš esmės atitinka šio instituto teisinį reglamentavimą iki JANĮ įsigaliojimo galiojusiame Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) ir jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, pagal kurią bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu tik jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016, 30 punktas; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017, 15 punktas). Tuo atveju, kai nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir bendrovės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo, atskiri įstatyme įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisines priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad bendrovė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 31 punktas).

5. Kadangi tyčinio bankroto samprata įsigaliojus JANĮ iš esmės nepakito, kasacinio teismo praktika, aiškinančia ĮBĮ įtvirtintą tyčinio bankroto institutą, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) gali būti vadovaujamasi ir aiškinant tyčinį bankrotą reglamentuojančias JANĮ normas.

6. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esminis tyčinio bankroto elementas – bendrovės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo bendrovės valdymo ir bendrovės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į bendrovės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, bendrovė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi bendrovė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios bendrovės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei bendrovės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios bendrovės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje bendrovėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama bendrovės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo bendrovės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo bendrovės valdymo ir tolesnio nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 29 punktas).

7. Sprendžiant dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios bendrovės sudarytais sandoriais bei kitokia šios bendrovės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama bendrovės nemokumo. Tais atvejais, kai bendrovė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios bendrovės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti bendrovės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į bendrovės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų bendrovei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 28 punktas).

Dėl administratorės pareiškimo esmės

8. Teismas, įvertinęs administratorės pareiškime nurodytas aplinkybes, visų pirma sutinka su tuo, kad iš šioje byloje surinktų duomenų yra pakankamas pagrindas manyti, kad bendrovė buvo nemoki 2021 m. pabaigoje (žr. šios nutarties 1.2 punktą). Tačiau bankroto byla Bendrovei buvo iškelta tik VSDFV Klaipėdos skyriaus 2022 m. rugsėjo 15 d. pareiškimo pagrindu. Taigi, bendrovės vadovas P. J. nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo.

9. Administratorės pateikti argumentai ir duomenys, kurių suinteresuotas asmuo neneigė, sudaro pagrindą manyti, kad vietoje to, kad kreiptųsi dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai bendrovei, P. J. 2022 metais nurodė pagal UAB „Stelos transportas“ vardu išrašytas sąskaitas gautinus mokėjimus nukreipti į kitą buvusio vadovo ir akcininko valdomą įmonę Lenkijoje Stelos transportas ZOO. Tokiu būdu faktiškai nemoki bendrovė, tikėtina, 2022 metais negavo reikšmingų pajamų. Be to, pagal 2022 m. lapkričio 3 d. sąskaitą faktūrą P. J., kaip Bendrovės vadovas, pardavė jos turtą, kurio dalis, be kita ko, buvo įkeista VSDFV Klaipėdos skyriui, sau pačiam, tačiau už tai Bendrovei nieko nesumokėjo. Šiuo atveju P. J. į jo mokėtiną Bendrovei sumą įskaitė Bendrovės įsipareigojimus jam kaip atskaitingam asmeniui (29 426, 87 Eur), nors tuo metu Bendrovė turėjo įsipareigojimų ir darbuotojams, ir mokesčiams bei VSDFV, t. y. įsipareigojimų valstybės biudžetui, kurie turėjo būti vykdomi pirmiau nei Bendrovės įsiskolinimas P. J. kaip atskaitingam asmeniui (Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnis). Iš bankroto bylos matyti, kad byloje yra patvirtintas VMI 11 686,52 Eur, reikalavimas, kurio visiškai arba iš dalies galėjo ir nebūti, jei P. J. visų pirma būtų atsiskaitęs su pirmesnės eilės (nei pats P. J., kaip atskaitingas asmuo) kreditoriumi VMI.

10. Anksčiau paminėtos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad P. J. sąmoningai, nesąžiningai ir esmingai pablogino faktiškai nemokios Bendrovės turtinę padėtį ir taip savo veiksmais reikšmingai suvaržė Bendrovės kreditorių galimybes, kad jų reikalavimai bus patenkinti (išieškoti) iš Bendrovės turto. Šios aplinkybė sudaro pagrindą UAB „Stelos transportas“ bankrotą pripažinti tyčiniu (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis, 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktai).

11. Administratorė teismui taip pat nurodė, kad P. J. perdavė administratorei buhalterinės programos „fotografinę“ kopiją, kurią su programos kūrėjais pavyko įdiegti. Tačiau iš programos buvo pašalinta visa ilgalaikio turto informacija, todėl nėra galimybės nustatyti, kokia verte buvo įsigytas turtas ir kada kokie pakeitimai ar taisymai programoje buvo atliekami. Nėra pateikta ilgalaikio turto apskaitos dokumentų. Bendrovės vadovas iki šiol nėra perdavęs jokio bendrovės turto. Vadovas ne tik kad nėra perdavęs administratorei viso bendrovės turto, bet taip pat iki šiol nėra perdavęs ir JANĮ numatytų bendrovės dokumentų, reikalingų tinkamai išanalizuoti įmonės bankroto priežastis, turto netekimo bei įsipareigojimų atsiradimo aplinkybes, aplinkybes dėl turto apskaitymo ir jo vertės. Byloje nėra duomenų, kurie galėtų paneigti šiuos administratorės teiginius.

12. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, teismas mano, kad egzistuoja pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad P. J. sąmoningai nesirūpino bendrovės turto ir įsipareigojimų apskaita, dokumentų neišsaugojo ir nemokumo administratorei neperdavė. Dėl šios priežasties nėra galimybės nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ši aplinkybė taip pat sudaro pagrindą UAB „Stelos transportas“ bankrotą pripažinti tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018, 28 punktas; JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

Pripažinti UAB „Stelos transportas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), bankrotą tyčiniu.

Neįsiteisėjusios nutarties kopiją išsiųsti bankroto administratorei ir P. J. (per EPP ir el. paštu (duomenys neskelbtini)).

Nutarčiai įsiteisėjus ne vėliau kaip kitą darbo dieną jos kopiją pateikti Klaipėdos apygardos prokuratūrai, taip pat Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas Aurimas Brazdeikis