Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu UAB „Stelos transportas“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Prašymas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1.1. Kasacinis teismas, aiškindamas tyčinio bankroto požymius, yra pažymėjęs, kad jeigu įmonei esant faktiškai nemokiai, jos vadovas nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o toliau didina įmonės įsipareigojimus, tai tokia įmonės vadovo veikla gali būti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto.

1.2. Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėjęs BUAB „Stelos transportas“ bankroto bylos iškėlimo klausimą, nustatė, kad pateiktas balansas 2021 m. gruodžio 31 d. rodo, kad įmonė materialaus turto vertė gali siekti apie 80 000 Eur, o jos įsipareigojimai siekia beveik 300 000 Eur. Didžiąją atsakovės balanse nurodyto turto dalį sudaro per vienus metus gautinos sumos (daugiau 320 000 Eur). Tačiau teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais. Todėl teismas, atmetęs šį turtą, konstatavo, kad atsakovės įsipareigojimai daug kartų viršija jos turtą ir tai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ji yra nemoki. Taip pat teismo buvo nustatyta, kad surinktų Antstolių teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad atsakovė turi gana daug pradėtų, bet nebaigtų vykdyti vykdomųjų bylų, dalis šių bylų yra pradėtos pagal darbuotojų reikalavimus, kai kurios skolos nepadengiamos jau apie vienerius metus, nors įsiskolinimų dydžiai nėra labai dideli. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, papildomai patvirtino, kad atsakovė yra nemoki.

1.3. Iš aukščiau nurodyto, administratorės nuomone, vertinant BUAB „Stelos transportas“ buvusią finansinę situaciją, galima manyti, kad jau 2021 m. pabaigoje Bendrovė buvo nemoki ir vadovui kilo pareiga kreiptis dėl nemokumo bylos BUAB „Stelos transportas“ iškėlimo. Tačiau tuometinis bendrovės vadovas ir akcininkas P. J. to nepadarė. Bankroto byla buvo iškelta kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (VSDFV). Pažymėtina ir tai, jog įmonės vadovas visiškai apleido įmonę, net nesistengė atsiskaitinėti su kreditoriais. Nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad apskritai būtų imtasi kokių nors veiksmų. Priešingai, aplinkybės dėl nuolat didėjančių įsiskolinimų, rodo vadovo neteisėtus veiksmus visiškai apleidžiant bendrovę ir sąmoningai bei kryptingai nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

1.4. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi įpareigojo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Stelos transportas“ vadovą per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla. Vadovas teismo įpareigojimo nevykdė, todėl administratorė kreipėsi į Bendrovės buvusį vadovą P. J. ir ragino perduoti dokumentus ir turtą, tačiau pastarasis iki šiol nėra perdavęs visų UAB „Stelos transportas“ dokumentų ir turto, nors buvo ne kartą ragintas vykdyti nustatytus įpareigojimus.

1.5. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. sausio 31 d. nutartimi skyrė P. J. 800 Eur baudą už bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Stelos transportas“ turto ir dokumentų neperdavimą bendrovės nemokumo administratorei. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. vasario 28 d. nutartimi atmetė P. J. prašymą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo.

1.6. Vadovas perdavė administratorei buhalterinės programos „fotografinę“ kopiją, kurią su programos kūrėjais pavyko įdiegti. Tačiau iš programos buvo pašalinta visa ilgalaikio turto informacija, todėl nėra galimybės nustatyti, kokia verte buvo įsigytas turtas ir kada kokie pakeitimai ar taisymai programoje buvo atliekami. Nėra pateikta ilgalaikio turto apskaitos dokumentų. Bendrovės vadovas iki šiol nėra perdavęs jokio bendrovės turto.

1.7. Vadovas ne tik kad nėra perdavęs administratorei viso bendrovės turto, bet taip pat iki šiol nėra perdavęs ir JANĮ numatytų bendrovės dokumentų, reikalingų tinkamai išanalizuoti įmonės bankroto priežastis, turto netekimo bei įsipareigojimų atsiradimo aplinkybes, aplinkybes dėl turto apskaitymo ir jo vertės. Nesant didelės apimties bendrovės finansinių apskaitos dokumentų, galima spręsti, jog vadovas galimai pasisavino bendrovės pinigines lėšas ir kitą balansinį turtą, nesirūpino bendrovės turto ir įsipareigojimų apskaita, aplaidžiai ją vedė, neišsaugojo šių dokumentų ir/ar sudarė įmonei ir jos kreditoriams žalingus sandorius. Šios aplinkybės leidžia teigti, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja ir dar vienas tyčinio bankroto požymis aprašytas žemiau.

1.8. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto bylos pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti ir į tai, kad juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas. Atsižvelgiant į tai, kad buvęs įmonės vadovas neperdavė dalies buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl šiuo atveju yra pagrindas spręsti dėl itin aplaidaus įmonės buhalterinės apskaitos vedimo. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad Bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai. Kaip minėta, bankroto administratorei nėra perduoti visi įmonės dokumentai, o perduotieji taip pat yra dalinai sunaikinti ir jų atkurti nėra galimybės.

1.9. Nagrinėjamu atveju buvęs įmonės vadovas atsiliepimo į pareiškimą ir teismo pareikalautų dokumentų apie Bendrovės padėtį nepateikė. Duomenų apie objektyvias priežastis, dėl kurių administratorei nėra perduota didelė dalis įmonės dokumentų byloje taip pat nėra. Buvęs Bendrovės vadovas ir akcininkas P. J. buvo atsakingas už tinkamos Bendrovės finansinės apskaitos vedimą, laiku teikiamas finansines ataskaitas, metinį pranešimą Juridinių asmenų registrui, dokumentų išsaugojimą, o iškėlus bankroto bylą, turėjo tinkamai perduoti visus įmonės dokumentus (sutartis, sąskaitas, su darbo užmokesčiu susijusius dokumentus ir kt.) bankroto administratorei. Nesant perduotų dokumentų, administratorė daro pagrįstą išvadą, jog vadovas minėtų pareigų neįvykdė, bendrovės turto ir įsipareigojimų apskaita nesirūpino, dokumentų neišsaugojo, aplaidžiai vedė apskaitą ir dėl šių priežasčių nėra galimybės visiškai nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

1.10. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto bylos pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti ir į tai, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

1.11. Iš turimų duomenų matyti, kad 2022 m. lapkričio 3 d. Bendrovė buvo skolinga: darbuotojams – 64 280, 70 Eur; GPM – 12 922,77 Eur; Sodrai – 483,10 Eur; dienpinigių skola darbuotojams – 39 601,59 Eur; priedai prie DU – 292,00 Eur; mokėtinas PVM – 5 601,32 Eur (nuo pardavimo sąskaitos 53 06,73 Eur); pelno mokesčio įsipareigojimai – 11 499,38 Eur; kitiems tiekėjams – 126 017,85 Eur. Iš viso 2022 m. lapkričio 3 d. turimais duomenimis įmonės įsipareigojimai siekė 260 698,71 Eur. Nepaisant to, kaip matyti iš teikiamos 2022 m. lapkričio 3 d. PVM Sąskaitos faktūros Nr. STE 1126, visas Bendrovės turtas buvo parduotas už 30 576,87 Eur įmonės vadovui P. J.. Tačiau pinigai už parduotą turtą nebuvo sumokėti nurodant papildomas pastabas, kad sąskaitos skola dengiama iš P. J. skolos: 1 150,00 Eur dengiamas atlyginimas už 2022 metų lapkričio mėn., 29 426, 87 Eur dengiamas įsiskolinimas kaip atskaitingam asmeniui. Pažymėtina, kad pardavimo momentu Bendrovės turtas buvo įkeistas VSDFV priverstine hipoteka. Tai reiškia, kad šiais veiksmais įmonės vadovas sumažino kreditorių galimybę nukreipti išieškojimą pažeidus Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Turto pardavimu ne tik buvo sumažintas turtas į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, bet ir suteikta pirmenybė vadovui kaip kreditoriui, prieš kitus kreditorius atgauti įsiskolinimą.

1.12. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto bylos pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti ir į tai, kad veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

1.13. Administratorės žiniomis, visus 2022 metus, nors sąskaitos buvo išrašinėjamos UAB „Stelos transportas“ vardu, tačiau visi mokėjimai pagal išrašytas sąskaitas, t. y. visos gautinos sumos, buvo nukreiptos kitai buvusio vadovo ir akcininko valdomai įmonei Lenkijoje Stelos transportas ZOO. UAB „Stelos transportas“ išrašė sąskaitas už suteiktas paslaugas kontrahentams, tačiau apmokėjimo negavo, kadangi direktoriaus nurodymu visas UAB „Stelos transportas“ gautinas pinigines lėšas kontrahentai sumokėjo į Stelos transportas ZOO sąskaitą banke. Iš viso 124 000 Eur suma, kurią turėjo gauti bankrutuojanti UAB „Stelos transportas“ buvo pervesta į Stelos transportas ZOO esančią Lenkijoje, dėl ko UAB „Stelos transportas“ buvo paliktos tik skolos ir įsipareigojimai, o turtas į kurį būtų galima nukreipti išieškojimus ar atsiskaityti su esamais kreditoriais buvo perkeltas į susijusią įmonę. Bankroto administratorės įsitikinimu, gautinas lėšas perkeliant į susijusią įmonę Stelos transportas ZOO, buvo siekiama išvengti atsiskaitymo su BUAB „Stelos transportas“ kreditoriais ir paslėpti jos turtą.

1.14. Susijusi įmonė Stelos transportas ZOO bankroto iškėlimo dienai skolinga UAB Stelos transportas 137 110,21 Eur. Įvertinus gautinas sumas iš skolininko Europa Worldwide Logistics Ltd, bendra susijusios įmonės skola 261 110,21 Eur, t. y. tiek pat, kiek bankroto iškėlimo dienai bendrovė turėjo skolų. Nors Lenkijoje įsteigtos įmonės akcininkas ir vadovas yra tas pats P. J., į jokius raginimus atsiskaityti nereaguoja.

1.15. Nagrinėjamu atveju administratorei nėra perduoti visi įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, todėl tikslių nemokumą sukėlusių priežasčių administratorė nustatyti negali. Vis dėlto turimi duomenys ir susiklosčiusių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog vienintelis Bendrovės akcininkas ir vadovas P. J. (1) nesiėmė veiksmų laiku inicijuoti Bendrovei nemokumo bylą, (2) neperdavė visų įmonės dokumentų ir turto, (3) gautinas Bendrovės lėšas perkėlė į kitą savo valdomą įmonę, (4) galimai pasisavino įmonės turtą, (5) įsigijo visą Bendrovės turtą, sąskaitos skolą padengiant iš jo kaip vadovo skolos. Tokiu būdu akivaizdžiai buvo bloginama Bendrovės turtinė padėtis ir taip esmingai pažeidžiamos kreditorių teisės (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis).