- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-06
- Bylos Nr.
- e2-394-910/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00284-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Trečiasis asmuo
- P. J.
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Stelos transportas“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens P. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. nutarties, kuria atmestas trečiojo asmens P. J. prašymas panaikinti baudą civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Stelos transportas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Stelos transportas“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Renavita“ (toliau – nemokumo administratorė). Šia nutartimi teismas įpareigojo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Stelos transportas“ vadovą P. J. per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla, o administratorę įpareigojo perimti visus dokumentus ir perduodamą turtą, taip pat išaiškino UAB „Stelos transportas“ vadovui, kad, jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui anksčiau nurodytą turtą ir (ar) informaciją, turto ir (ar) informacijos neperduoda, teismas gali jam paskirti iki vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo (toliau – MMA) dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 7 d., taigi P. J. pirmiau nurodytus įpareigojimus turėjo įvykdyti iki 2022 m. gruodžio 19 d.
2. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartimi P. J. paskirta 800 Eur bauda už BUAB „Stelos transportas“ turto ir dokumentų neperdavimą bendrovės nemokumo administratorei.
3. Trečiasis asmuo P. J. 2023 m. vasario 14 d. pateikė teismui prašymą panaikinti 2023 m. sausio 31 d. nutartimi jam paskirtą baudą. Nurodė, kad administratorei yra perduoti visi pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, tai ji yra patvirtinusi savo aktu. Dėl ligos jis nenuvežė laiku administratorei popierinių dokumentų, kurie jai vėliau buvo pristatyti ir administratorė patikino, kad informuos apie tai teismą, tačiau savo pažado neįvykdė, nors visi aktai yra surašyti nutarties skirti baudą priėmimo dieną. Atsakovės buhalterinę apskaitą tvarkė įmonė, kurioje ir buvo visi dokumentai, todėl galėjo juos perduoti administratorei tik po to, kai atgavo iš buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės. Administratorė nepaneigė aplinkybių, kad ji pati vilkiką paliko žinioje vairuotojo, kuris bankroto iškėlimo momentu buvo išvykęs į reisą. Administratorei yra nurodyta, kur vilkikas yra (aikštelėje Jungtinėje Karalystėje, kur jį paliko vairuotojas, kai pasibaigė draudimas), paaiškinta, kad jis neturi galiojančio draudimo, todėl negali vykti ir kad būtent administratorė, kaip atsakovės vadovė, turi organizuoti jo parsigabenimą į Lietuvą.
Atsiliepimas
4. Atsakovė BUAB „Stelos transportas“, atstovaujama nemokumo administratorės, atsiliepime į prašymą dėl baudos panaikinimo nurodė, kad buvęs vadovas iki šiol nėra perdavęs įmonės pirminių apskaitos dokumentų. 2023 m. sausio 31 d. dokumentų perdavimo akte yra jo įrašas ranka: „Sutartys ir kiti dokumentai bus perduoti per vasario mėnesį“. Įmonė veiklą vykdo ir bendrovės vadovu P. J. yra nuo 2015 metų. Iki šiol jokie apskaitos dokumentai už laikotarpį iki 2021 m. gruodžio 21 d. nėra perduoti, kasos, banko dokumentai, sutartys, įsakymai ir kt. neperduoti už visą veiklos laikotarpį, o perduota tik maža dalis 2022 metų dokumentų. Perduodant iš apskaitą tvarkiusios įmonės perimtus dokumentus, vadovas informavo, kad likę dokumentai yra pas jį. Pagrindinė įmonės veikla – transporto paslaugos. Paslaugos vykdytos pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais konvenciją (CMR). Krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis. Administratorei neperduotas nė vienas CMR važtaraštis, nors vien tik 2022 m. bendrovė išrašė sąskaitų už 244 084,95 Eur (šaltiniai – Mano VMI, iMAS). P. J. nėra perdavęs BUAB „Stelos transportas“ sutarčių, informacijos apie bendrovės vykdomas sutartis, administratorei nėra žinoma, kur yra vilkikas, koks vairuotojas juo disponuoja, administratorei nepateikti jokie bendrovės turto perdavimo tretiesiems asmenims ar darbuotojams dokumentai. 2023 m. sausio 31 d. turto priėmimo–perdavimo akte P. J. ranka įrašė priežastis, dėl kurių jis neperduoda automobilių MAN ir BMW. Pareigos perduoti automobilius ir kitą bendrovės turtą P. J. nėra įvykdęs iki šiol. Draudimo dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie P. J. motyvą, kad vilkiko MAN negalima grąžinti į Lietuvą, nes pasibaigė draudimas, P. J. administratorei taip pat neperdavė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. vasario 28 d. nutartimi atmetė P. J. prašymą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo.
6. Teismas pažymėjo, kad bauda už teismo įpareigojimo perduoti administratorei įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, turtą ir dokumentus neįvykdymą gali būti skiriama ne tik tuo atveju, kai ši pareiga apskritai nėra vykdoma, bet ir tais atvejais, kai ji yra įvykdyta tik iš dalies. Sklandžiam bankroto procesui gali trukdyti ne tik visų dokumentų ar turto neperdavimas, bet ir bankrutuojančios įmonės dokumentų ar turto dalies neperdavimas.
7. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad P. J. 2023 m. sausio 31 d. perdavė tam tikrus dokumentus administratorei, patvirtina, jog per teismo nustatytą terminą pareigos perduoti įmonės dokumentus jis nebuvo įvykdęs. P. J. tik deklaratyviai teigia, kad darė viską, jog perduotų dokumentus administratorei. Byloje nėra įrodymų, kad P. J. dėl objektyvių, ne nuo jo valios priklausančių priežasčių negalėjo anksčiau perduoti dokumentų administratorei, kad jis aktyviai stengėsi kiek įmanoma greičiau įvykdyti teismo nustatytus įpareigojimus. Iš P. J. pateikto 2023 m. sausio 31 d. dokumentų perdavimo–priėmimo akto Nr. 4 aiškiai matyti, kad jis pats padarė prierašą, jog sutartys ir kiti dokumentai bus perduoti per vasario mėnesį. Ši aplinkybė patvirtina, kad 2023 m. sausio 31 d. jis neįvykdė teismo įpareigojimo, nes vis dar neperdavė administratorei dokumentų dalies. Iš nurodyto perdavimo akto taip pat matyti, kad, pvz., perduotos tik 2022 m. sąskaitos, 2022 m. darbo užmokesčio dokumentai, kiti apskaitos dokumentai nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., nors įmonė veiklą vykdo jau daug metų (nuo 2015 m.). Teismo nuomone, nurodytų aplinkybių pakanka tam, kad būtų konstatuota, jog P. J. piktybiškai nevykdė ir iki šiol nėra visiškai įvykdęs teismo įpareigojimo perduoti administratorei bankrutuojančios įmonės dokumentus.
8. Teismas padarė išvadą, kad P. J. ir toliau tik deklaratyviai teigia, jog neturėjo galimybių administratorei perduoti įmonei priklausančių transporto priemonių. Byloje nėra įrodymų, kad jis būtų ėmęsis kokių nors aktyvių operatyvių veiksmų (operatyviai informavęs administratorę ir pateikęs jai reikiamus dokumentus ar informaciją ar pan.) tam, jog perduotų administratorei turtą (transporto priemones), nors turto perdavimas administratorei buvo jo pareiga. P. J. nepateikė teismui įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad jis negalėjo įvykdyti aptariamos pareigos (perduoti turtą) dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių. P. J. teiginiai, kad administratorė pati paliko vilkiką vairuotojui, nepagrįsti įrodymais ir teismui neatrodo tikėtini. Be to, iš 2023 m. sausio 31 d. turto perdavimo–priėmimo akto Nr. 5 matyti, kad P. J. nėra perdavęs administratorei ir automobilio BMW X5, taip pat akte nenurodė administratorei, kur šis turtas saugomas ir iš kur administratorė galėtų jį pasiimti (perimti savo žinion).
9. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad P. J. nustatytu laiku visiškai neįvykdė jam nustatyto įpareigojimo perduoti administratorei įmonės turtą ir dokumentus, todėl nėra pagrindo panaikinti ar sumažinti 2023 m. sausio 31 d. nutartimi paskirtą baudą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Trečiasis asmuo P. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartimi trečiajam asmeniui P. J. paskirtą baudą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismo teiginiai, kad bauda trečiajam asmeniui galėjo būti paskirta ir už ne visų dokumentų perdavimą, prieštarauja tiek administratorės prašymui dėl baudos skyrimo, tiek teismo nutarčiai, kurioje nurodyta, už ką paskirta bauda. Administratorė prašė skirti baudą ne už dalies dokumentų neperdavimą, o už apskritai jokių dokumentų neperdavimą. Teismas neturi diskrecijos teisės išeiti už tokio prašymo ribų. Nustačius, kad pareiga yra neįvykdyta iš dalies, nėra pagrindo skirti baudą už visišką pareigos nevykdymą.
10.2. Pati administratorė 2023 m. sausio 27 d. rašte teismui nurodė, kad jai neperduotas tik turtas už tam tikrą sumą, kuris yra nematerialus, nes tai yra skolos įmonei, taip pat transporto priemonės. Nors administratorė iš pradžių nurodė, kad jai registrai neperduoti, tačiau vėliau ji pati nurodo, jog neva neperduoto turto apimtis ji nustatė būtent iš registrų. Kai į bylą buvo pateikti įrodymai, kad administratorei yra perduoti visi pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, ką ji yra patvirtinusi savo aktu, tai ji pradėjo kelti pretenzijas dėl CMR, nors dėl to anksčiau nebuvo pretenzijų.
10.3. Atsakovės buhalterinę apskaitą tvarkė įmonė, kurioje ir buvo visi dokumentai, todėl trečiasis asmuo juos galėjo perduoti administratorei tik po to, kai gavo iš buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės. Kai trečiasis asmuo iš buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės gaus ir CMR, perduos juos administratorei.
10.4. Trečiasis asmuo dėjo visas pastangas perduoti tai, kas susiję su atsakove ir kuo jis disponuoja, administratorei perdavė viską, ką turėjo savo žinioje, informavo, kur yra turtas ir likę dokumentai.
10.5. Administratorei yra nurodyta, kad vilkikas yra Didžiojoje Britanijoje, nes nebegali važiuoti dėl pasibaigusio draudimo; stovi saugomoje aikštelėje, kur jį paliko vairuotojas L. T., kuris po bankroto bylos iškėlimo buvo paliktas dirbti su vilkiku pačios administratorės ir vėliau jos atleistas. Būtent administratorė, kaip atsakovės vadovė, turi organizuoti vilkiko parsivežimą į Lietuvą.
Atsiliepimas
11. Atsakovė BUAB „Stelos transportas“, atstovaujama nemokumo administratorės, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
11.1. Buvęs vadovas iki šiol nėra perdavęs įmonės pirminių apskaitos dokumentų. 2023 m. sausio 31 d. dokumentų perdavimo akte jis ranka įrašė: „Sutartys ir kiti dokumentai bus perduoti per vasario mėnesį“. Įmonė veiklą vykdo ir bedrovės vadovu P. J. yra nuo 2015 metų. Iki šiol jokie apskaitos dokumentai už laikotarpį iki 2021 m. gruodžio 21 d. nėra perduoti, kasos, banko dokumentai, sutartys, įsakymai ir kt. neperduoti už visą veiklos laikotarpį, o perduota tik maža 2022 metų dokumentų dalis. Pagrindinė įmonės veikla – transporto paslaugos. Paslaugos vykdytos pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais konvenciją (CMR). Krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis. Administratoriui neperduotas nė vienas CMR važtaraštis, nors vien tik 2022 m. bendrovė išrašė sąskaitų už 244 084,95 Eur (šaltiniai – Mano VMI, iMAS).
11.2. P. J. iki šiol nėra perdavęs BUAB „Stelos transportas“ sutarčių, informacijos apie bendrovės vykdomas sutartis, administratorei nežinoma, kur yra bendrovės turtas.
11.3. VSDFV pateiktas finansinio reikalavimo priedas patvirtina, kad bendrovė turėjo ir neregistruotino turto, kuriam taikytas priverstinis įkeitimas, o įkeisto turto vertė yra 27 128,19 Eur. Jokių dokumentų apie šio turto buvimą ir priklausymą bendrovei P. J. nėra perdavęs, nėra perdavęs ir jo žinioje esančio ir VSDFV įkeisto turto bei įkeitimo dokumentų, duomenų apie kitą neregistruotą turtą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų
12. Atsakovė BUAB „Stelos transportas“, atstovaujama nemokumo administratorės, su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus: VSDFV Klaipėdos skyriaus 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. VIA_SP2E-177 dėl UAB „Stelos transportas“ turto priverstinio įkeitimo, 2022 m. liepos 28 d. ilgalaikio turto suvestinę, valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro 2022 m. rugsėjo 7 d. pranešimą Nr. T2/22/220687 apie priverstinio įkeitimo įregistravimą.
13. Pažymėtina tai, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių ir pan.
14. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
15. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovės pateiktais naujais įrodymais, prieina prie išvados, kad nurodytuose dokumentuose esanti informacija yra susijusi su nagrinėjamos bylos dalyku ir gali būti reikšminga sprendžiant apeliantui paskirtos baudos pagrįstumo klausimą. Atsakovės nemokumo administratorė nurodytus duomenis gavo tik 2023 m. vasario 21 d., kai kreditorius VSDFV Klaipėdos skyrius pateikė prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės bankroto byloje. Aptariamų duomenų priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, nes byloje dalyvaujantys asmenys iki atskirojo skundo išnagrinėjimo teismo posėdyje dienos turėjo galimybę pateikti savo atsikirtimus dėl šių dokumentų. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovės pateikti įrodymai priimami ir vertinami, nagrinėjant atskirąjį skundą dėl apeliantui paskirtos baudos pagrįstumo.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
16. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
17. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
18. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas trečiojo asmens P. J. prašymas dėl baudos, paskirtos už teismo įpareigojimo perduoti nemokumo administratorei įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, turtą ir dokumentus neįvykdymą, panaikinimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias baudos buvusiam įmonės vadovui skyrimą už dokumentų ir (ar) turto neperdavimą.
Dėl paskirtos baudos (ne)pagrįstumo
19. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 57 straipsnio 1 dalį, iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui, be kita ko: visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Vadovaujantis to paties straipsnio 3 dalimi, jeigu nurodyti asmenys per teismo nustatytą terminą neperduoda nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vieno MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.
20. Šios teisės normos pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius bankrutuojančio juridinio asmens vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą, priversti juos kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam nemokumo administratoriui juridinio asmens finansinius bei kitus svarbiausius su juridinio asmens veikla susijusius dokumentus, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras. Jeigu juridinio asmens valdymo organai nepateikė teismo reikalaujamų dokumentų ar juridinio asmens turto dėl objektyvių priežasčių, teismas turėtų panaikinti jiems paskirtą baudą. Įrodinėjimo pareiga, kad yra pateisinama priežastis nepateikti nemokumo administratoriui teismo įsiteisėjusioje nutartyje nurodytų dokumentų, tenka valdymo organams (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1558-798/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-524-381/2020).
21. JANĮ 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. JANĮ normos nereglamentuoja teismo paskirtų baudų panaikinimo ar sumažinimo tvarkos, todėl šis klausimas sprendžiamas pagal CPK nuostatas. CPK 106 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria baudas CPK numatytais atvejais ir šiame kodekse nustatyto dydžio. CPK 107 straipsnyje, numatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-609-1120/2020).
Žemesnės instancijos teismas
22. Pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi buvusio atsakovės UAB „Stelos transportas“ vadovo P. J. prašymo dėl paskirtos baudos panaikinimo netenkino, motyvuodamas tuo, kad jis iki šiol nėra perdavęs nemokumo administratorei visų bankrutuojančios įmonės dokumentų, taip pat turto (transporto priemonių).
23. Apeliantas (trečiasis asmuo) P. J., nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, atskirajame skunde nurodo, kad į bylą buvo pateikti įrodymai, jog nemokumo administratorei yra perduoti visi pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, tai administratorė yra patvirtinusi savo aktu. Anot apelianto, administratorė tik vėliau pradėjo kelti pretenzijas dėl CMR. Apelianto teigimu, kai tik jis iš buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės atgaus CMR, perduos juos administratorei.
24. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi, kuria atsakovei UAB „Stelos transportas“ iškelta bankroto byla, apeliantas buvo įpareigotas perduoti nemokumo administratorei, be kita ko, visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla. Apeliantas, atskirajame skunde nurodydamas, kad perduos CMR važtaraščius nemokumo administratorei, kai tik atgaus juos iš buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės, tik patvirtina aplinkybę, kad visi įmonės dokumentai nėra perduoti nemokumo administratorei net ir atskirojo skundo padavimo metu.
25. Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje pažymėjo, kad iš 2023 m. sausio 31 d. dokumentų perdavimo–priėmimo akto Nr. 4 aiškiai matyti, jog pats P. J. padarė įrašą, kad sutartys ir kiti dokumentai bus perduoti per vasario mėnesį, tai tik patvirtina, jog 2023 m. sausio 31 d. jis vis dar nebuvo perdavęs administratorei dokumentų dalies; iš nurodyto perdavimo akto taip pat matyti, kad, pvz., perduotos tik 2022 m. sąskaitos, 2022 m. darbo užmokesčio dokumentai, kiti apskaitos dokumentai nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., nors įmonė veiklą vykdo jau daug metų (nuo 2015 metų). Nemokumo administratorė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad jai iki šiol neperduoti įmonės pirminiai apskaitos dokumentai; nors 2023 m. sausio 31 d. dokumentų perdavimo akte buvęs vadovas padarė įrašą: „Sutartys ir kiti dokumentai bus perduoti per vasario mėnesį“, tačiau šie dokumentai neperduoti; jokie apskaitos dokumentai už laikotarpį iki 2021 m. gruodžio 21 d. iki šiol nėra perduoti, kasos, banko dokumentai, sutartys, įsakymai ir kt. neperduoti už visą veiklos laikotarpį, o perduota tik maža 2022 metų dokumentų dalis.
26. Apeliantas (trečiasis asmuo) nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad visi pirmiau nurodyti įmonės dokumentai perduoti nemokumo administratorei (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis). Tokios aplinkybės nepatvirtina ir byloje esantis 2023 m. sausio 31 d. dokumentų perdavimo–priėmimo aktas Nr. 4. Iš šio akto duomenų matyti, kad administratorei perduota tik nedidelė dokumentų dalis ir ne viso įmonės veiklos laikotarpio. Be to, apeliantas atskirajame skunde tik deklaratyviai teigia, kad dėjo visas pastangas ir perdavė administratorei viską, ką turėjo savo žinioje, tačiau nenurodo jokių objektyvių, ne nuo jo valios priklausančių priežasčių, dėl kurių teismo nustatytas įpareigojimas perduoti visus įmonės dokumentus iki šiol nėra įvykdytas. Jau nurodyta, kad įrodyti, jog yra pateisinama priežastis nepateikti nemokumo administratorei įsiteisėjusioje teismo nutartyje nurodytų dokumentų, pareiga tenka valdymo organams (šiuo atveju – apeliantui). Pažymėtina tai, kad tam tikrų bankrutuojančios įmonės dokumentų buvimas buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės žinioje nepašalina buvusio vadovo pareigos teismo nustatytu terminu juos perduoti nemokumo administratorei. Akivaizdu, kad nemokumo administratorei neturint visų įmonės dokumentų bankroto procesas negali vykti sklandžiai.
27. Apeliantas (trečiasis asmuo) atskirąjį skundą, be kita ko, grindžia tuo, kad jis yra nurodęs nemokumo administratorei, jog vilkikas yra Didžiojoje Britanijoje, nes negali važiuoti dėl pasibaigusio draudimo; automobilis stovi saugomoje aikštelėje, kur jį paliko vairuotojas. Apelianto teigimu, vairuotojas po bankroto bylos iškėlimo buvo paliktas dirbti pačios administratorės ir vėliau buvo jos atleistas. Apelianto nuomone, administratorė, kaip atsakovės vadovė, turi organizuoti vilkiko parsivežimą į Lietuvą.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad pagal bendrąją įrodymų pareigos paskirstymo taisyklę, įrodinėja tas, kuris remiasi tam tikromis aplinkybėmis (CPK 178 straipsnis). Kai teisės aktai tam tikram asmeniui numato pareigą atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau tie veiksmai nėra atlikti (tinkamai įforminti), įrodinėjimo pareiga, kad veiksmai buvo atlikti, tenka tam asmeniui, kuris turėjo pareigą atlikti veiksmus, o ne tam, kuris teigia, jog tokie veiksmai nebuvo atlikti. Taigi nagrinėjamu atveju būtent apeliantui tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti aplinkybę, kad jis yra tinkamai įvykdęs savo pareigą perduoti nemokumo administratorei visą bankrutuojančios įmonės turtą.
29. Nagrinėjamu atveju į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kad apeliantas būtų perdavęs nemokumo administratorei bankrutuojančiai įmonei priklausantį vilkiką ir tokį perdavimą tinkamai įforminęs, nors tokia pareiga priklauso būtent apeliantui. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantas nemokumo administratorei būtų suteikęs konkrečią informaciją apie vilkiko buvimo vietą. Priešingai, nemokumo administratorė savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad jai nėra žinoma, kur yra vilkikas, koks vairuotojas juo disponuoja, administratorei nepateikti jokie įmonės turto perdavimo tretiesiems asmenims ar darbuotojams dokumentai, taip pat neperduoti vilkiko draudimo dokumentai, iš kurių būtų galima spręsti apie jo galiojimo laikotarpį ir apelianto nurodytą vilkiko neperdavimo priežastį dėl nebegaliojančio draudimo; dėl įmonės apskaitos dokumentų ir turto neišsaugojimo nemokumo administratorė rengia ir ikiteisminio tyrimo įstaigai teiks pareiškimą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą bei paskelbti automobilių paiešką. Tuo tarpu apelianto skundo argumentas, kad administratorė pati paliko vilkiką vairuotojui toliau dirbti, nepagrįstas jokiais byloje esančiais objektyviais duomenimis (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
30. Iš byloje esančio 2023 m. sausio 31 d. turto perdavimo–priėmimo akto Nr. 5 taip pat matyti, kad apeliantas nemokumo administratorei nėra perdavęs ir automobilio BMW X5, taip pat nurodytame akte nenurodė administratorei, kur šis turtas saugomas ir iš kur administratorė galėtų jį pasiimti (perimti savo žinion). Apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei atskirajame skunde nenurodo jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių teismo nustatytas įpareigojimas perduoti visą įmonės turtą (tarp jo – ir automobilius) iki šiol nėra įvykdytas.
31. Be to, iš atsakovės su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktų duomenų (2022 m. rugsėjo 7 d. VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimo Nr. VIA_SP2E-177 dėl UAB „Stelos transportas“ turto priverstinio įkeitimo, 2022 m. liepos 28 d. ilgalaikio turto suvestinės, VĮ Registrų centras 2022 m. rugsėjo 7 d. pranešimo Nr. T2/22/220687 apie priverstinio įkeitimo įregistravimą) matyti, kad bankrutuojanti įmonė 2022 m. rugsėjo mėn. turėjo ir daugiau ilgalaikio (neregistruotino) turto, kuriam buvo pritaikytas priverstinis įkeitimas (įkeisto turto vertė – 27 128,19 Eur; kreditorius – VSDFV Klaipėdos skyrius), tačiau jokių duomenų apie šį turtą apeliantas nemokumo administratorei nėra pateikęs, jo nėra perdavęs. Tokie duomenys nepateikti ir teismui.
32. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, prieina prie išvados, kad apeliantas neįrodė atskirajame skunde nurodytų aplinkybių, kaip to reikalauja CPK įtvirtintos įrodinėjimo taisyklės, ir nepaneigė fakto, jog įmonės turto ir dokumentų laiku nepateikė dėl savo paties neveikimo. Byloje nesant duomenų apie tai, kad visi bankrutuojančios įmonės dokumentai ir turtas būtų perduoti nemokumo administratorei, pirmosios instancijos teismas pagrįstai už šios pareigos nevykdymą 2023 m. sausio 31 d. nutartimi apeliantui paskyrė baudą, nes tokiu apelianto elgesiu yra trukdoma įgyvendinti bankroto proceso koncentracijos ir operatyvumo principus, tinkamai atlikti bankroto procedūras. Šiuo atveju neturi esminės reikšmės tai, kad apeliantas nemokumo administratorei yra perdavęs dokumentų dalį, nes, jau nurodyta, jog apeliantas turi pareigą perduoti nemokumo administratorei visus bankrutuojančios įmonės dokumentus ir visą turtą.
33. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas nepateisinamai ilgai delsia įvykdyti savo pareigą dėl visų bankrutuojančios įmonės dokumentų ir turto perdavimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas turėjo pakankamai laiko visiems įmonės dokumentams surinkti, jiems susisteminti ir perduoti nemokumo administratorei, taip pat ir perduoti visą įmonės turtą. Dėl to apelianto nurodomų priežasčių nėra pagrindo vertinti kaip sudarančių pagrindą paskirtą baudą panaikinti, taip pat ir ją sumažinti. Apelianto įvardytos priežastys nepaneigia jo, kaip buvusio vadovo, pareigos perduoti visą įmonės turtą ir dokumentus nemokumo administratorei, kaip tai numatyta JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje bei Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartyje. Apeliantas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurias įvertinus būtų pagrindas spręsti, kad paskirta bauda yra nepagrįstai didelė (CPK 12, 178 straipsniai). Juolab kad apeliantui yra paskirta tik vienkartinė 800 Eur bauda, o JANĮ 57 straipsnio 3 dalis numato galimybę skirti iki vieno MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.
34. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
35. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir taikė teisės normas, reglamentuojančias baudos buvusiam vadovui skyrimą už teismo įpareigojimo perduoti nemokumo administratorei įmonės dokumentus ir turtą nevykdymą, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo nutartį nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. Atskirąjį skundą atmetus, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlyginamos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.