- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-18
- Bylos Nr.
- e2S-46-538/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15268-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- T. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo T. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal T. G. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl turtinės žalos, atsiradusios dėl teismo veiksmų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Valstybės 133,50 Eur; įpareigoti atsakovę Lietuvos Valstybę grąžinti jam 233 Eur; priteisti iš atsakovės Lietuvos Valstybės ieškovui 20 Eur žyminį mokestį pagal 2023 m. spalio 18 d. žyminio mokesčio nurodymą Nr. 189.
2. Nurodė, kad teikdamas apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, jis prašė spręsti žyminio mokesčio grąžinimo klausimą, tačiau teismas to nepadarė, todėl jis patyrė 133,50 Eur žalą. Taip pat nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų sumokėjimas jį nuskurdino, ir todėl reikalauja sumokėtas sumas jam grąžinti, nes jas sumokėjęs negali užtikrinti minimalių poreikių patenkinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 27 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį. Grąžino ieškovui T. G. 20 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2023 m. spalio 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 189 per AB Swedbank banką, išaiškinant, kad mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šia nutartimi. Teismo argumentai:
Šalies argumentai
3.1. Ieškovas apeliaciniame skunde prašė išspręsti žyminio mokesčio grąžinimo klausimą, tačiau teismas to nepadarė, vadinasi, ieškovas, vadovaudamasis ABTĮ 97 straipsnio 1 dalis, turėjo teisę per 14 dienų kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Kadangi šį terminą praleido, jis turi teisę, pasinaudodamas ABTĮ 38 straipsnio 3 dalimi, pateikti atskirą prašymą dėl žyminio mokesčio grąžinimo. Atsižvelgiant į tai, kad žyminio mokesčio grąžinimas administracinėje byloje yra reglamentuotas aukščiau nurodytomis teisės normomis ir ieškovui nėra užkirstas kelias šia teise pasinaudoti, darytina išvada, kad žyminio mokesčio grąžinimas spręstinas įstatymo nustatyta tvarka teikiant prašymą byloje, kurioje buvo užskaitytas, ir nėra nagrinėtinas reiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka.
3.2. Reikšdamas antrąjį reikalavimą dėl jau sumokėtų bylinėjimosi išlaidų grąžinimo ieškovas neginčijo, kad sprendimas jas priteisti yra įsiteisėjęs, vadinasi, vykdytinas, nepaisant to, kokia yra ieškovo turtinė padėtis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas geranoriškai sprendimo dalį įvykdė, reikalavimas grąžinti priteistas ir jo paties sumokėtas sumas, kurių priteisimo pagrindas galioja, laikytinas nenagrinėtinu teisme.
3.3. Jei ieškovas mano, kad valstybinio administravimo ar savivaldybių administravimo subjektai atliko neteisėtus veiksmus ar priešingai, neatliko veiksmų, kuriuos turėjo atlikti, ir dėl to ieškovui kilo žala, dėl jos atlyginimo jis turi kreiptis į atitinkamą administracinį teismą.
III. Atskirojo
skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovas (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. priimtą nutartį ir išspręsti ieškovo klausimą iš esmės; netenkinus ieškovo reikalavimo išspręsti klausimą iš esmės, perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
4.1. Ginčas kilo civilinę bylą nagrinėjant Vilniaus miesto apylinkės ir Vilniaus apygardos teismuose. Būtent pagal bendrosios kompetencijos teismų įpareigojimą ieškovas sumokėdavo žyminį mokestį nors tokio mokesčio neprivalėjo mokėti.
4.2. Vilniaus apygardos teismas neišsprendė žyminio mokesčio gražinimo klausimo, o specialiosios teisėjų kolegijos nutarčių nebuvo įmanoma apskųsti dėl antikonstitucinės CPK 36 straipsnio 5 dalies nuostatos. Pažymi, kad žalos kilmė - bendrosios kompetencijos teismų neteisėti, aplaidūs nerūpestingi veiksmai.
4.3. Bylos nagrinėjimas Vilniaus miesto apylinkės teisme gali sukelti abejonių dėl teismo nešališkumo ir nepriklausomumo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, siekiant pašalinti bet kokias galinčias atsirasti šalių abejones ir apsaugoti jų teises, kyla būtinybė spręsti šios bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui klausimą, todėl ši civilinė byla turėtų būti perduota Vilniaus apygardos teismo pirmininkui ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui spręsti klausimą dėl jos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui (CPK 34 straipsnio 3, 5 dalys). Be to, iš ieškinio turinio matyti, kad ginčas kilo dėl neteisėtų teisėjų ir teismo veiksmų (neveikimo) byloje kuriais ieškovui buvo padaryta žala, t. y. atsirado civilinis deliktas ir kilo deliktinė civilinė atsakomybė. Klausimai dėl civilinio delikto ir deliktinės civilinės atsakomybės patenka į bendrosios kompetencijos teismų jurisdikciją, taigi tokios bylos teismingos bendrosios kompetencijos teismams.
4.4. Pirmosios instancijos teismas siūlo kreiptis į specializuotą teismą dėl specializuoto teismo teisėjų neteisėtų veiksmų. Toks pasiūlymas ieškovui negali būti priimtinas todėl, kad ieškovo manymu specializuotas teismas nespręs jo reikalavimų dėl nuosavybės nešališkai.
4.5. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį padarė teisinių klaidų, nesikreipė į aukštesnės pakopos teismą dėl bylos perdavimo kitam teismui, nepagrįstai, ginčui netaikė CPK ir CK normų, davė nepriimtiną pasiūlymą su prašymu kreiptis į tą patį (specializuotą) teismą, kuris jau vieną kartą sprendė tą patį klausimą ir dėl to paties klausimo priėmė galutinį procesinį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Atskirasis skundas netenkinamas.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
6. Pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį konstatavo, kad ieškovo ieškinys nenagrinėtinas teisme, todėl jį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
7. Apeliantas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, teigia, kad ginčas dėl 133,50 Eur žyminio mokesčio kilo civilinę bylą nagrinėjant Vilniaus miesto apylinkės ir Vilniaus apygardos teismuose. Būtent pagal bendrosios kompetencijos teismų įpareigojimą ieškovas sumokėdavo žyminį mokestį nors tokio mokesčio neprivalėjo mokėti. Vilniaus apygardos teismas neišsprendė žyminio mokesčio gražinimo klausimo, o Specialiosios teisėjų kolegijos nutarčių nebuvo įmanoma apskųsti dėl antikonstitucinės CPK 36 straipsnio 5 dalies nuostatos. Pažymi, kad žalos kilmė yra bendrosios kompetencijos teismų neteisėti, aplaidūs nerūpestingi veiksmai. Apelianto argumentai atmestini.
8. Asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme. Tačiau asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su pareiga ją įgyvendinti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis). CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka ir ši įstatymo norma Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui neprieštarauja.
9. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti 133,50 Eur apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-15030-294/2020 ieškovas sumokėjo 68 Eur žyminį mokestį už ieškinį ir tokį patį (68 Eur) žyminį mokestį už apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui dėl minėtoje civilinėje byloje priimto sprendimo (civilinė byla Nr. e2A-347-933/2021). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2021 m. kovo 3 d. nutartimi (teismingumo byla Nr. T-27/2021) nutarė, kad ginčas teismingas administraciniam teismui ir perdavė bylą pagal ieškovo T. G. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, dėl žalos atlyginimo, Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka, nurodžiusi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimas netenka teisinės galios. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos administracinio teismas 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-2622-331/2021 pareiškėjo T. G. skundą atmetė ir grąžino pareiškėjui 45,50 Eur žyminio mokesčio. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. lapkričio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-279-492/2022 pareiškėjo T. G. apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimą (administracinėje byloje Nr. eI2-2622-331/2021) panaikino bei perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Vilniaus apygardos administracinio teismas 2023 m. balandžio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-1816-631/2023 pareiškėjo T. G. skundą atmetė kaip nepagrįstą ir priteisė atsakovės Lietuvos valstybės atstovei Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai iš pareiškėjo T. G. 338,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
10. Taip pat iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad teikdamas Lietuvos administraciniam teismui apeliacinį skundą, ieškovas prašė teismo išspręsti žyminio mokesčio permokos klausimą. Nurodė, kad byloje esantys dokumentai patvirtina, kad apeliantas už bylos nagrinėjimą sumokėjo viso 136 Eur, kai tuo tarpu pagal ABTĮ turėjo sumokėti 22,5, todėl žyminio mokesčio permoką sudaro 113,5 Eur. Ieškovas prašė iš šios permokos išskaityti mokestį už apeliacinį skundą, už prašymą dėl proceso atnaujinimo (proceso atnaujinimo atveju) ir galutinai išspręsti žyminio mokesčio permokos klausimą. Taip pat prašydamas spręsti žyminio mokesčio permokos klausimą nurodė, kad 2021 m. kovo 3 d. LAT nutartyje byloje T-27-2021 specialioji teisėjų kolegija nutarė, kad ginčas teismingas administraciniam teismui. Taigi apelianto byla nebuvo teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas neteisėtas, panaikintas, o Vilniaus apygardos teismas apeliacinio skundo nenagrinėjo, tačiau mokestis žyminis mokestis tiek už apeliacinį skundą, tiek už neteismingą ieškinį liko mokesčių inspekcijos sąskaitoje. 2021 m. VAAT sprendimu apeliantui buvo priteista žyminio mokesčio permoka, tačiau 2023 m. skundžiamame sprendime liko neišspręstas žyminio mokesčio permokos klausimas. Skundžiamame sprendime nėra motyvų, kodėl žyminio mokesčio permokos klausimas neturėtų būti sprendžiamas. Pagal ABTĮ skundą teikiant elektroninio ryšio priemonėmis asmuo sumoka 22,5 Eur. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuriam teikdamas apeliacinį skundą ieškovas prašė išspręsti žyminio mokesčio grąžinimo klausimą, 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1845-821/2023 apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 21 d. sprendimą paliko nepakeistą bei priteisė Lietuvos valstybės atstovui Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai iš pareiškėjo T. G. 592,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tačiau, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė ir pirmosios instancijos teismas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas žyminio mokesčio grąžinimo klausimo neišsprendė, todėl ieškovas, vadovaudamasis ABTĮ 97 straipsnio 1 dalis, turėjo teisę per 14 dienų kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Kadangi šį terminą ieškovas praleido, jis turi teisę, pasinaudodamas ABTĮ 38 straipsnio 3 dalimi, pateikti atskirą prašymą dėl žyminio mokesčio grąžinimo, nes žyminio mokesčio grąžinimo klausimas turi būti išspręstas būtent minėtoje administracinėje byloje, o ne reiškiant ieškinį bendrosios kompetencijos teismui, nors ir, ieškovo teigimu, ginčas kilo civilinę bylą nagrinėjant Vilniaus miesto apylinkės ir Vilniaus apygardos teismuose. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
11. Taip pat pažymėtina, kad ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovę, Lietuvos valstybę, grąžinti jam 233 eurus yra kilęs iš administracinėje byloje Nr. eI2-1816-631/2023 2023 m. balandžio 21 d. priimto sprendimo bei administracinėje byloje Nr. eA-1845-821/2023 2023 m. rugpjūčio 9 d. priimtos nutarties, šiais procesiniais sprendimais iš ieškovo buvo priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, šiose bylose procesiniai sprendimai yra įsiteisėję ir vykdytini bei negali būti nagrinėjami iš naujo ir kitoje byloje, todėl šį reikalavimą yra pagrindas atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
12. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovo ieškinį atsisakyta priimti pagrįstai (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktai).
13. Taip pat atmestini apelianto argumentai dėl teismo nešališkumo ir nepriklausomumo.
14. Pažymėtina, kad ieškovo abejonės dėl nešališko bylos nagrinėjimo yra siejamos su bylas nagrinėjančių teismų priimtais procesiniais sprendimais, tačiau tokios aplinkybės nėra pagrindas abejoti teisėjų nešališkumu nagrinėjant bylą. Atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime nevertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2KT-9-943/2019).
15. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
16. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti priešingą procesinį sprendimą, dėl to ji paliktina nepakeista ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335 - 339 straipsniais, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.